Civilinė byla Nr. e2-12606-947/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02712-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.1.7.4; 3.4.1.11.4.3.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gabrielei Žemaitytei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens pozicija

1.       Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 258,00 Eur skolą, 15,10 Eur palūkanas, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir įpareigojo atsakovę per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

3.       Atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. pateikė motyvuotus prieštaravimus, kurie priimti teisėjos rezoliucija, ieškovei nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į prieštaravimus.

4.       Teisme 2020 m. gegužės 14 d. gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovės pateiktus prieštaravimus.

5.       Ieškovė savo reikalavimą grindžia šiais argumentais:

5.1.                      Pradinė kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus pristatė atsakovei 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VKN110735 nurodytą vandens šildytuvą. Atsakovė pretenzijų dėl prekės kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino, tačiau su pradine kreditore neatsiskaitė ir liko skolinga 258,00 Eur sumą bei 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Ieškovė, nurodė, kad prašoma priteisti 40,00 Eur suma yra ikiteisminio išieškojimo, o ne procesinės išlaidos ir į jas negali būti įskaičiuojamos netesybos. Atsakovei laiku neįvykdžius piniginės prievolės, ieškovė paskaičiavo 15,10 Eur palūkanas, pagal pradelstą apmokėti 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VKN110735. Kreditorė, įvykdžiusi prievolę ir laiku negavusi jai priklausančios mokėtinos sumos, taip pat turi teisę į 8 procentų pavėluoto mokėjimo palūkanas.

5.2.                      UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 26 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) perėmė iš pradinės kreditorės UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į atsakovę. Nurodė, jog Reikalavimo perleidimo sutartis atitinka visus įstatymų nustatytus reikalavimus ir yra galiojanti. Pradinė kreditorė perdavė ieškovei reikalavimo teisę patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą. Be to, ieškovė 2020 m. sausio 27 d. pranešime dėl kreditorės pasikeitimo nurodė, kad reikalavimas perleistas į atsakovės skolą pagal 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VKN110735 kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais.

5.3.                      Ieškovė nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, jog atsakovės vadovas M. M. 2019 m. balandžio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 258,00 Eur už UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, nes mokėjimo pavedime nėra nurodyta, už ką konkrečiai ir už kokią sąskaitą atliktas mokėjimas. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo pateikusi tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, o ieškovė 2020 m. sausio 27 d. pranešimu informavo apie kreditorės pasikeitimą, tačiau atsakovė į tai nereagavo ir nepateikė jokių prieštaravimų.

6.       Atsakovė prieštaravimus grindžia šiais argumentais:

6.1.                      Atsakovės direktorius M. M. 2019 m. balandžio 25 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 258,00 Eur sumą pagal jos 2019 m. balandžio 25 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. UAB (duomenys neskelbtini) šią sumą užskaitė kaip išankstinį mokėjimą, tokiu būdu pripažindama, kad mokėjimas užskaitytas už atsakovei tiektas prekes. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) M. M. 258,00 Eur sumos nesugrąžino, nors ir pripažino, kad jam jokių paslaugų neteikė.

6.2.                      Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkte yra nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) perleidžia ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės 258,00 Eur skolą, tačiau Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra įvardinta, kad perleidžiamas 258,00 Eur skolos reikalavimas kyla iš 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitos faktūros Serija VKN Nr. 110735. Tai sudaro pagrindą abejoti šio reikalavimo perleidimo galiojimu.

6.3.                      Atsakovė nesutinka su reikalavimu priteisti ieškovei 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, nes ieškovė turi teisę reikalauti kompensuoti visas šią sumą viršijančias, ieškovės patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokesti už advokato suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė išieškojimo išlaidas. Jei ieškovė ir turi teisę į 40,00 Eur išieškojimo išlaidų atlyginimą, remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, išlaidos už advokato pagalbą sudarytų 160,00 Eur.

7.       Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė prieštaravimuose išsakytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovės direktorius M. M. pirko įmonei UAB (duomenys neskelbtini) vandens šildytuvą, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo pinigų priimti grynais, todėl reikėjo greitai atlikti pavedimą. Nurodė, jog tuo metu neturėjo prisijungimo prie įmonės sąskaitos, todėl pavedimą atliko iš savo asmeninės sąskaitos, per skubėjimą nenurodė, kad moka už UAB (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku susitarė, kad bus atliktas sudengimas. Nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą sužinojo tik gavęs iš teismo ieškinį, tačiau su UAB (duomenys neskelbtini) dėl to nesusisiekė.

8.       Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo 2020 m. birželio 29 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, jog nuo 2010 m. vasario 17 d. iki 2020 m. vasario 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) nėra suteikusi atsakovės direktoriui M. M. jokių atlygintinų paslaugų ar pardavusi prekių. Nurodė, kad M. M. pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 258,00 Eur, tačiau pavedime nenurodė, už ką atlieka mokėjimą, todėl mokėjimas buvo apskaitytas kaip išankstinis mokėjimas.

9.       Ieškovės ir trečiojo asmens atstovai į 2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai. Byloje yra gautas ieškovės atstovo advokato K. J. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta minėtiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 25 d. išrašė atsakovei 258,00 Eur sumai PVM sąskaitą faktūrą Serija VKN Nr. 110735 už atsakovei pristatytą vandens šildytuvą. Atsakovės direktorius 2019 m. balandžio 25 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 258,00 Eur sumą. UAB (duomenys neskelbtini) gautą mokėjimą apskaitė kaip išankstinį atsakovės direktoriaus mokėjimą. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 31 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovės skola pradinei kreditorei sudaro 258,00 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) su ieškove UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 26 d. pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę UAB (duomenys neskelbtini) į atsakovę. Ieškovė 2020 m. sausio 27 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditorės pasikeitimą ir nurodė susidariusią skolą. Ieškovė 2020 m. sausio 27 d. pranešimą ir 2020 m. sausio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį atsakovei išsiuntė registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniais pašto adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Atsakovės 2020 m. liepos 23 d. buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo atliktas 258,00 Eur mokėjimas bendrovės buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytas kaip įmonės apmokėjimas pagal 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą ir skolų sąraše nėra įtraukta skolų UAB (duomenys neskelbtini).

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties

11.       Atsakovė nurodė, kad 2020 m. sausio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nėra nurodyta, kad reikalavimas į 258,00 Eur skolą perleistas pagal 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, todėl kyla abejonė dėl reikalavimo perleidimo galiojimo. Ieškovė su tuo nesutiko, nurodė, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartis atitinka visus įstatymu numatytus reikalavimus. Be to, tai, kad joje nenurodoma, pagal ką konkrečiai perleidžiamas reikalavimas, nedaro sutarties negaliojančia.

12.       Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio
16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).

13.       Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).

14.       Atsakovė savo abejonę dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo grindžia tuo, kad joje nėra nurodyta, jog reikalavimas į 258,00 Eur skolą yra perleidžiamas pagal 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VKN Nr. 110735. Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) su ieškove UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 26 d. pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios (i) punkte nurodyta, kad pradinė kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) turi reikalavimo teisę į UAB (duomenys neskelbtini) 258,00 Eur skolą. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1 punktas numato, kad pradinė kreditorė perleidžia UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į sutarties (i) punkte nurodytą skolą su visomis netesybomis, palūkanomis bei nuostoliais. Kaip matyti, Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, į kokią skolininkę ir į kokią sumą yra perleidžiamas reikalavimas. Pažymima, kad ieškovė, informuodama atsakovę apie kreditorės pasikeitimą, 2020 m. sausio 27 d. pranešime nurodė, jog atsakovės skolą naujajai kreditorei sudaro 258,00 Eur pagrindinė skola pagal 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą VKN110735. Nors atsakovės atstovas posėdžio metu teigė, kad apie reikalavimo teisės perleidimą sužinojo tik gavęs iš teismo ieškinį, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota, pranešimą siunčiant elektroniniais pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad šie elektroninio pašto adresai nenaudojami) ir registruotu laišku, kuris AB „Lietuvos paštas“ duomenimis atsakovei įteiktas 2020 m. sausio 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu kaip prekės pristatymo adresu 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Be to, nei ieškovė, nei atsakovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog atsakovė būtų iš pradinės kreditorės prikusi daugiau nei vieną prekę už 258,00 Eur. Byloje nėra duomenų, kad 2020 m. sausio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis būtų nuginčyta ar ginčijama. Nesant duomenų apie Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimą negaliojančia, teismas neturi pagrindo abejoti jos teisėtumu ir ieškovės reikalavimo teise atsakovės atžvilgiu.

Dėl skolos priteisimo

15.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 258,00 Eur skolą, o savo reikalavimą kildina iš
2020 m. sausio 26 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodė, kad ji nėra skolinga ieškovei 258,00 Eur, nes šią sumą sumokėjo pradinei kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną, kai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra (2019 m. balandžio 25 d.), todėl ieškovės reikalavimas nepagrįstas.

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalis įtvirtina pirkėjo pareigą sumokėti už nusipirktą daiktą. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

17.       2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaita faktūra Serija VKN Nr. 110735 patvirtina, kad atsakovė iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo vandens šildytuvą už 258,00 Eur. Sąskaita šalių atstovų buvo pasirašytą tą pačią dieną (2019 m. balandžio 25 d.). Atsakovės atstovas posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino, nurodė, kad jis prekę gavo ir pasirašė PVM sąskaitą faktūrą. Byloje esantis mokėjimo išrašas patvirtina, kad atsakovės direktorius 2019 m. balandžio 25 d. pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 258,00 Eur sumą, tačiau jame nenurodyta, kad mokėjimas atliekamas už UAB (duomenys neskelbtini), taip pat nenurodyta mokėjimo paskirtis. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo, gavęs mokėjimą iš fizinio asmens, kuriam nebuvo suteiktos jokios paslaugos, o mokėjimo paskirtyje nenurodyta, už ką mokama, pagrįstai mokėjimą apskaitė kaip išankstinį fizinio asmens M. M. mokėjimą. Nors atsakovės direktorius pripažino, kad apmokėjimą atliko iš asmeninės sąskaitos ir nenurodė, už ką yra mokama, tačiau pažymėjo, jog su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku žodžiu susitarė, kad jo mokėjimas bus užskaitytas kaip UAB (duomenys neskelbtini).

18.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 ir 178 straipsniai).

19.       Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas aplinkybės, jog su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku buvo tartasi dėl mokėjimo užskaitymo nepagrindė jokiais įrodymais. Pabrėžiama, jog teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. posėdžio metu priminė atsakovės atstovui jo teisę prašyti byloje apklausti liudytojus, tačiau remtis liudytojų parodymais jis atsisakė.

20.       Priešingai nei teigia atsakovės atstovas, byloje esantis UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 31 d. pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, iš kurio matyti, jog atsakovės skola pradinei kreditorei sudaro 258,00 Eur, patvirtina, kad trečiasis asmuo neužskaitė M. M. mokėjimo kaip atlikto už UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas buvo pateiktas atsakovei, tačiau ji į aktą nereagavo ir nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) jokių prieštaravimų. Svarbu pažymėti, kad atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, jog jo įmonei buvo pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. balandžio 25 d. negavusi iš UAB (duomenys neskelbtini) jokios informacijos apie atliktą mokėjimą, turėjo teisę perleisti ieškovei reikalavimą į atsakovės skolą. Tai, kad atsakovė nesiėmė jokių priemonių susidariusiai situacijai išsiaiškinti, patvirtina ir tai, kad ji nereagavo į ieškovės 2020 m. sausio 27 d. siųstą pranešimą apie kreditorės pasikeitimą ir raginimą susimokėti skolą. Be to, pats atsakovės direktorius posėdžio metu patvirtino, jog net ir gavęs ieškinį nesikreipė į pirminę kreditorę, kad išsiaiškinti susidariusią situaciją.

21.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovė neįrodė, jog 2019 m. balandžio 25 d. atliktas 258,00 Eur pavedimas UAB (duomenys neskelbtini) iš asmeninės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. sąskaitos buvo atliktas už UAB (duomenys neskelbtini) įsigytą vandens šildytuvą pagal 2019 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitą faktūra Serija VKN Nr. 110735, todėl ieškovės reikalavimas dėl 258,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės tenkinamas (CPK 178 straipsnis, CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

22.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15,10 Eur palūkanas, paskaičiuotas pagal 2019 m. balandžio 25 d.išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

23.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Taigi įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato minimalių nuotolių kompensavimą. Įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginė prievolė nebuvo įvykdyta laiku ir kurie su skolininku sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti.

24.       Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį palūkanos apskaičiuojamos taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma.

25.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė už pavėluotas 267 dienas pagal 2019 m. balandžio 25 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą nuo 258,00 Eur sumos paskaičiavo
15,10 Eur palūkanas (palūkanų norma 8 procentai).

26.       Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra patenkintas, palūkanos pagal PVM sąskaitą faktūrą paskaičiuotos tinkamai, ieškovės reikalavimas priteisti minėtas palūkanas tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 15,10 Eur palūkanos.

27.       Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas, remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

28.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Taigi, nuo bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui skaičiuojamos CK 6.210 straipsnyje nurodytos palūkanos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Kadangi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, numatantis palūkanų normos skaičiavimą, todėl jis turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).

29.       Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to galutinį sprendimą, kyla įsipareigojimų neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis), todėl tenkinamas ir šis ieškinio reikalavimas.

30.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieškovė šių išlaidų nepagrindė, be to, jos turi būti įskaitytos į patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31.       Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Kreditorius taip pat turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Taigi, kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą, kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2A-1823-230/2018). Kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40,00 Eur sumos.

32.       Atkreipiamas atsakovės dėmesys į tai, kad prašomos priteisti 40,00 Eur išieškojimo išlaidos nelaikomos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kaip tai numato CPK 88 straipsnis, t. y. bylinėjimosi išlaidomis, šios išlaidos yra susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (ikiteisminės išlaidos), o ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo yra materialusis, bet ne procesinio pobūdžio. Šiuo atveju 40,00 Eur suma nei pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, nei pagal CPK nuostatas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, negali būti įskaityta į atstovavimo išlaidų sumą, kurią ieškovė patyrė realizuodama savo teisę į teisminę gynybą, t. y. negali būti įskaityta į ieškovės turėtą bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą.

33.       Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė pardavė atsakovei vandens šildytuvą, tačiau atsakovė laiku už prekę nesumokėjo. Ieškovei perėmus iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovės skolą, ji siuntė atsakovei pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo ir skolos apmokėjimo, tačiau atsakovė į tai nereagavo. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės 40,00 Eur išieškojimo išlaidas.

34.       Ieškinio reikalavimus pripažinus teisėtais ir pagrįstais, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

37.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktas).

38.       Ieškovė prašo priteisti 200,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 8,00 Eur žyminį mokestį.

39.       Pagal 2020 m. vasario 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. KJ929 prašoma priteisti 200,00 Eur suma už advokato K. J. teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių.

40.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 8,00 Eur žyminis mokestis bei 200,00 Eur už teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

41.       Valstybė šioje byloje patyrė 12,89 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios patenkinus ieškinį priteisiamos valstybei iš bylą pralaimėjusios atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7–8 dalimis,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 28 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),

258,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) skolą, 15,10 Eur (penkiolikos eurų 10 ct) palūkanas, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) išieškojimo išlaidas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (313,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 208,00 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,89 (dvylika eurų 89 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė