Civilinė byla Nr. 3K-3-193/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-07786-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar atsakovas įrodė DK 235 straipsnyje apibrėžtą ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą ir ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą.
Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimą, priteisti keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi grąžinus į darbą jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai ieškovas prašė į darbą jo negrąžinti.
Ieškovas nurodė, kad nuo 2004 m. balandžio 13 d. pradėjo dirbti Viešųjų pirkimų poskyrio vyriausiuoju specialistu. 2010 m. balandžio 8 d. ieškovas keitė žiemines padangas į vasarines lengvajam automobiliui ,,Škoda Superb“ ir mikroautobusui ,,Opel Vivaro Combi“ bendrovėje ,,Pacota“, padangas keitė pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, paskambinęs į kelis autoservisus ir atlikęs apklausą dėl apmokėjimo sąlygų. Tik UAB ,,Pacota“ sutiko, kad būtų apmokėta atlikus darbus, be to, jų kainos buvo mažiausios. Ieškovas 2010 m. gegužės 31 d. gavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą dėl etato naikinimo dėl planuojamų vykdyti struktūrinių pertvarkymų.
2010 m. birželio 2 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie galimą darbo drausmės pažeidimą, kad jis įtariamas padaręs darbo drausmės pažeidimą – galbūt netinkamai atliko jo pareigybės aprašymo 6.30 punkte nustatytą pareigą organizuoti tarnybinių automobilių priežiūrą ir 6.31 punkte nustatytą pareigą tikrinti tarnybinių automobilių techninę būklę, organizuoti jų technines apžiūras, profilaktiką, remontą, taip galbūt pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnio 1 dalį. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad įtarimas dėl galimo pažeidimo kilo gavus informacijos, kad ieškovas, pasinaudojęs pareigomis, 2010 m. balandžio 8 d. keisdamas tarnybinio automobilio ,,Opel Vivaro“ padangas UAB „Pacota“, galbūt siekė gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims, tai laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Ieškovas dėl darbo drausmės pažeidimo parašė paaiškinimą per darbdavio nurodytą (jo nuomone, įtartinai trumpą) laikotarpį. Atsakovas 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. K-82 jam paskyrė drausminę nuobaudą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – atleidimą iš darbo, 2010 m. birželio 3 d. kitu įsakymu – Nr. K-84 – pakeitė įsakymo Nr. K-82 punktą, nes dėl ieškovo nedarbingumo buvo neįmanoma nutraukti neterminuotos darbo sutarties. Atsakovo 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. K-102 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis).
Ieškovo teigimu, darbdavys, atleisdamas ieškovą iš darbo, neatsižvelgė į tai, kad jis turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Ieškovo nuomone, jis iš darbo buvo atleistas ne dėl jo darbinių savybių, bet dėl nesutarimų su darbdavio naujuoju vadovu. 2010 m. vasario mėnesį pradėjęs dirbti naujas paskirtas Lietuvos darbo biržos direktorius M. P. B. automobilį ,,Škoda Superb“ naudodavo ne tik tarnybiniais, bet ir asmeniniais tikslais. 2010 m. kovo 8–14 d. M. P. B. nuvažiavo apie tūkstantį kilometrų, nors kovo 11–14 d. buvo ne darbo dienos, o benzinas buvo piltas sekmadienį Kaune. Lietuvos darbo biržos vyriausioji finansininkė liepė ieškovui šiuos kilometrus užrašyti kaip nuvažiuotus po Vilniaus apskritį, tačiau ieškovas atsisakė klastoti kelionės lapus. Ieškovas teigė, kad darbo drausmės pažeidimo nepadarė, todėl atleidimas iš darbo yra neteisėtas, o skirta nuobauda – per griežta.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, t. y. pažeidė šio aprašymo 6.30 ir 6.31 punktus savo netinkamu veikimu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo teiginiai, jog jis keitė abiejų automobilių padangas pagal viešųjų pirkimų taisykles, yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai, kaip ir UAB ,,Pacota“ pateiktas PVM sąskaitos faktūros detalizavimas, kuriame nurodyta, kad montuotos ir balansuotos aštuonios padangos, kurių įkainiai yra vienodi. Teismas sutiko su atsakovo atstovais, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigines funkcijas, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pažeisdamas teisės aktų (pirmiausia – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo) reikalavimus.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra nurodęs atsakovui, jog laikas paaiškinimui pateikti buvęs per trumpas, nepareiškė prašymo terminą pratęsti, todėl atmetė ieškinyje nurodytą motyvą dėl per trumpo skirto termino paaiškinimui pateikti.
Teismas taip pat konstatavo, kad aplinkybės dėl mažamečių vaikų auginimo ar išlaikymo turėtų įtakos, jei darbuotojas būtų atleistas iš darbo be jo kaltės (pvz., pagal DK 129 straipsnį), DK 136 straipsnio taikymui šios aplinkybės nėra svarbios.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 11 d. sprendimu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, laikė, kad ieškovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo priėmimo dienos; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 6344 Lt išeitinę išmoką, 24 292,64 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 1064 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbo drausmės pažeidimą ir atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys, todėl atsakovas šioje byloje turi įrodyti, kad ieškovas pažeidė pareigybės aprašymo 6.30 ir 6.31 punktuose nurodytas pareigas ir padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ūkinių paslaugų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.30 punkte yra nustatyta pareiga organizuoti tarnybinių automobilių tinkamą ir racionalų naudojimą, priežiūrą ir saugojimą, 6.31 punkte – pareiga tikrinti tarnybinių automobilių techninę būklę, organizuoti jų technines apžiūras, profilaktiką ir remontą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas pažeidė pareigybės aprašymo 6.30 ir 6.31 punktuose nurodytas pareigas; padarė išvadą, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigines funkcijas, padarė savo veiksmais šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pažeisdamas teisės aktų (pirmiausia – Viešųjų pirkimų įstatymo) reikalavimus; konstatavo, kad ieškovui nebuvo liepta pasiaiškinti dėl Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojamų prekių ir paslaugų pirkimo pažeidimų, įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo taip pat nenurodyta, kad darbuotojas netinkamai vykdė jam su viešaisiais pirkimais susijusias pareigas, todėl pirmosios instancijos teismo išvados visiškai neatitinka ieškovo atleidimo iš darbo pagrindų.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 236, 234 straipsnius ir CPK 178 straipsnį, atmesdamas ieškovo ieškinį, nepagristai konstatavo darbo pažeidimą, kurio ieškovas nėra padaręs. Teisėjų kolegija ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo šio sprendimo priėmimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme neturi teisės keisti reikalavimų, todėl jo prašymas grąžinti į darbą negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tarp ieškovo ir Lietuvos darbo biržos vadovo yra įvykęs konfliktas, ieškovas vadovo veiksmus yra apskundęs Specialiųjų tyrimų tarnybai, dėl šių aplinkybių labai tikėtina, kad ieškovui nebūtų sudarytos palankios darbo sąlygos Lietuvos darbo biržoje, todėl jo prašymas grąžinti į darbą netenkintinas ir šiais motyvais (DK 297 straipsnis).
Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, todėl vadovavosi į bylą pateikta darbo sutartimi, pagal kurią ieškovo tarnybinis atlyginimas yra 13 bazinių mėnesinių algų. Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 844 „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo“ nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. nustatyta 122 Lt bazinė mėnesinė alga, todėl ieškovo darbo užmokestis per mėnesį yra 1586 Lt. Teisėjų kolegija iš atsakovo ieškovui priteisė keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 6344 Lt, 24 292,64 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (15 mėn. x 1586 Lt + 7 darbo dienos x 72,09 Lt = 24 292,64 Lt).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas pažeidė pareigybės aprašymo 6.30 ir 6.31 punktuose nurodytas pareigas, yra nepagrįsta. Ieškovo pareigybės 6.30 punkte nurodyta, kad ieškovas turėjo pareigą organizuoti tarnybinių automobilių tinkamą ir racionalų naudojimą, priežiūrą ir saugojimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 242 punkte nustatyta, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. su vasarinėmis padangomis draudžiama eksploatuoti automobilius, kurių didžiausia masė ne didesnė kaip 3,5 t. Pareigybių 6.31 punkte nustatyta ieškovo funkcija organizuoti tarnybinių automobilių techninę profilaktiką, remontą.
Iš byloje esančių dokumentinių įrodymų, liudytojo parodymų matyti, kad ieškovas netinkamai keitė vasarines padangas žieminėmis ir atsakovui pateikė apmokėti iš paslaugos teikėjo priimtą neteisingą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovas nepaneigė ir įrodymais nepagrindė atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo išvadų dėl šios PVM sąskaitos faktūros neteisingų duomenų. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad paslaugos buvo atliktos dviem automobiliams, tačiau joje nurodytas tik vienas atsakovui priklausantis automobilis ,,Opel Vivaro Combi“. Ieškovo paaiškinimai yra prieštaringi, iš jų sunku nustatyti, ar paslaugos buvo suteiktos dviem automobiliams, o jeigu dviem, tai kokiam antram automobiliui. Akivaizdu, kad ieškovas tinkamai neatliko pareigybės aprašymo 6.30, 6.31 punktuose nustatytų funkcijų.
Atsakovo direktorius 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-208 sudarė komisiją dėl galimo Ūkinių paslaugų skyriaus vyriausiojo specialisto A. B. drausmės pažeidimo keičiant tarnybinio automobilio ,,Opel Vivaro“ padangas tyrimo. Komisija išvadoje nurodė, kad ieškovas savo funkcijas vykdė formaliai, kad jo veiksmai nesuderinami su tikslais ir uždaviniais, kuriems įgyvendinti su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Komisija ieškovo darbo drausmės pažeidimo tyrimą atliko ir pasiūlymą taikyti drausminę nuobaudą priėmė atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 45 aprobuotą teismų praktiką ir išvadas dėl tokių nuobaudų taikymo. Tiriant, ar ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, buvo nustatytos visos drausminės atsakomybės sąlygos. Ieškovas darbo drausmės pažeidimą padarė dėl savo kaltės tyčios forma. Ieškovas, keisdamas tarnybinio ir kito, atsakovui nepriklausančio automobilio padangas kasatoriaus sąskaita, pasinaudojo savo pareigomis, siekdamas gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims. Toks darbo drausmės pažeidimas DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte preziumuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Ieškovui paskirta drausminė nuobauda adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui.
2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2005). Ieškovui paskirta drausminė nuobauda yra adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui. Atsakovas atliko savo pareigą įrodyti atleidimo iš darbo už šiurkštų pareigų pažeidimą teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pasisakyti dėl ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo teisės taikymo klausimu ir tai atliko teisingai.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. sprendimą.
Atsiliepime nurodyta, kad nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog tiriant, ar ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, buvo nustatytos visos drausminės atsakomybės sąlygos. Ieškovas atsiliepime teigia, kad teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas pažeidė pareigybės aprašymo 6.30, 6.31 punktuose nurodytas pareigas ir kad todėl iš darbo buvo neteisėtai atleistas. Ieškovas nurodo, kad jam nebuvo liepta pasiaiškinti dėl Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojamų prekių ir paslaugų pirkimo pažeidimų, įsakyme dėl ieškovo atleidimo taip pat nenurodyta, kad ieškovas netinkamai vykdė su viešaisiais pirkimais susijusias pareigas, todėl pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka ieškovo atleidimo iš darbo pagrindų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl drausminės nuobaudos už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą skyrimo pagrindų
Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, jeigu jis sistemingai pažeidžia darbo drausmę arba bent vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Nustatant drausminės atsakomybės pagrindą ir sąlygas, vertinant darbuotojo elgesį ir skiriant drausminę nuobaudą, privalu laikytis DK XVI skyriaus ,,Darbo drausmė“ normų.
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis:
a) faktas, kad darbuotojas yra šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas;
b) darbdavio iniciatyva nutraukti darbo sutartį.
Šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reglamentuoja DK 235 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka. Pagal ją šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas. Jis nėra baigtinis, nes 11 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomi kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007).
Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. AB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-635/2005).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007). Atsižvelgdama į šias įstatymo ir teismų praktikos nuostatas teisėjų kolegija sprendžia, ar pagrįsti kasacinio skundo argumentai ir ar pažeistos teisės normos ir teismų praktika nagrinėjamoje byloje.
Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui pagrįstumo
Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovo 2010 m. birželio 2 d. pranešimu buvo informuotas, kad yra duomenų, jog jis įtariamas padaręs darbo drausmės pažeidimą – galbūt netinkamai atliko jo pareigybės aprašymo 6.30 ir 6.31 punktuose nustatytas pareigas. Taip jis galbūt pažeidęs DK 35 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad darbuotojas, vykdydamas pareigas, turi veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise. Pranešime nurodyta, kad įtarimų dėl galimo darbo drausmės pažeidimo kilo gavus informacijos, kad ieškovas, pasinaudojęs pareigomis, 2010 m. balandžio 8 d. keisdamas tarnybinio automobilio ,,Opel Vivaro“ padangas UAB ,,Pacota“, galbūt siekė gauti neteisėtų pajamų sau ir kitiems asmenims, tai laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškovas paaiškinime šias aplinkybes neigė, nurodė, kad buvo pakeistos abiejų tarnybinių automobilių padangos ir kad jis nesiekė gauti ir negavo neteisėtų pajamų.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas pažeidė pareigybės aprašymo 6.30 ir 6.31 punktuose nurodytas pareigas. Šio teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigines funkcijas, padarė savo veiksmais šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pažeisdamas teisės aktų (pirmiausia – Viešųjų pirkimų įstatymo) reikalavimus; konstatavo, kad ieškovui nebuvo liepta pasiaiškinti dėl Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojamų prekių ir paslaugų pirkimo pažeidimų, įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo taip pat nenurodyta, kad darbuotojas netinkamai vykdė jam su viešaisiais pirkimais susijusias pareigas, todėl pirmosios instancijos teismo išvados visiškai neatitinka ieškovo atleidimo iš darbo pagrindų.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija vadovaujasi tuo, kad kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus, įrodinėjimo taisykles ir jų taikymą, taikymo. Faktinio pobūdžio argumentai ir motyvai, kad ne visos ar tam tikros faktinės aplinkybės neįvertintos ar netinkamai įvertintos, neatitinka CPK 347 straipsnio 3 dalies 1 punkto. Pagal CPK 359 straipsnio 4 dalį kasacinis teismas yra saistomas faktinių aplinkybių, kurios jau yra nustatytos teismo. Šiais pagrindais teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip DK 235 straipsnyje apibrėžtą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeisdamas proceso teisės nuostatų nustatė faktines aplinkybes, pagal jas nebuvo pagrindo taikyti DK 234 straipsnio ir teismų praktikos dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo; sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme
Kasaciniame teisme patirta 19,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. pažymoje ,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Atmetus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (j. a. k. 190766619) 19,40 Lt (devyniolika litų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Zigmas Levickis
Algis Norkūnas