Civilinė byla Nr. e2-701-1012/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00350-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1., 2.6.7., 2.6.11.6., 2.6.11.10., 3.1.3.7., 3.2.6.9.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,
sekretoriaujant Anai Prutkovskai, Violetai Kamašinienei ir Franc Rutkovskij,
dalyvaujant ieškovui prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, Ernestui Vainui,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei G. M.,
atsakovės UAB „Nexteko“ atstovams advokato padėjėjui Donatui Lapinskui ir įgaliotam atstovui V. A.,
trečiojo asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos įgaliotiems atstovams V. K., ir A. B.,
trečiojo asmens Valstybinės miškų tarnybos įgaliotam atstovui R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei „Žemės ūkio duomenų centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Nexteko“ dėl aukciono dalies ir pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenimis – Elektrėnų savivaldybės administracijai, Valstybinei miškų tarnybai ir uždarajai akcinei bendrovei „Garant building“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovas prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį 2024 m. gegužės 17 d. patikslino iš dalies atsisakant savo reikalavimų, pateiktų pirminiame ieškinyje (DOK-17801). Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo: (i) pripažinti negaliojančia VĮ Valstybės žemės fondo organizuotą aukciono dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įvykusio 2021 m. gruodžio 6 d., aukciono numeris 65617, dėl sklypo pardavimo dalį, kiek tai susiję su aukciono metu parduoto sklypo valstybinio miško dalies pardavimu; (ii) panaikinti 2022 m. sausio 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, pardavė UAB „Nexteko“ valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kiek tai susiję su pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto sklypo valstybinio miško dalies pardavimu bei dėl šios dalies taikyti restituciją. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad:
1.1. 2017 m. birželio 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre užregistruotas 5,3088 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai (toliau – ginčo sklypas). Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išraše nurodyta, kad sklype yra 0,2585 ha miško žemės plotas. Nuo 2017 m. liepos 10 d. visas šis sklypas patikėjimo teise valdytas Nacionalinės žemės tarnybos prie (tuometinės) Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). 2021 m. liepos 1 d. NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 51VĮ-125-(14.51.2) „Dėl naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aukciono būdu“ priimtas sprendimas parduoti šį sklypą aukcione. 2021 m. liepos 7 d. NŽT Elektrėnų skyriaus raštu Nr. 51SD-1823-(14.51.125 E.) „Dėl aukciono organizavimo“ šiuo klausimu kreiptasi į VĮ Valstybės žemės fondą (toliau – VŽF).
1.2. 2021 m. gruodžio 6 d. VŽF organizuotas aukcionas (aukciono numeris - 65617) įvyko, 2021 m. gruodžio 10 d. VŽF direktoriaus įsakymu Nr. GĮ-631 „Dėl aukciono pripažinimo įvykusiu“ aukcionas pripažintas įvykusiu, jo laimėtoju pripažinta atsakovė UAB „Nexteko“. Nustatyta ginčo žemės sklypo pardavimo aukcione kaina – 504 746,87 Eur. 2022 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovauja NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjos ir UAB „Nexteko“, atstovaujama direktorės, pasirašė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ginčo sklypas parduotas atsakovei UAB „Nexteko“.
1.3. 2022 m. gruodžio 8 d. į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo kreipėsi pareiškėja (pareiškimo reg. Nr. AP-31478), nurodydama, kad tretiesiems asmenims galimai neteisėtai buvo parduotas valstybei nuosavybės teise priklausęs 5,3088 ha kitos paskirties žemės sklypas. Pareiškime pabrėžta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso tik valstybei (analogiškas imperatyvas numatytas ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje), todėl bet kokie administraciniai sprendimai ir sandoriai, kurių pagrindu valstybinės reikšmės miškai perleidžiami privačių asmenų nuosavybėn, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
1.4. Viešame aukcione dėl valstybės žemės pardavimo buvo parduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, nepaisant to, kad į jį patenka ir valstybinės reikšmės miško žemės plotas, išimtinės nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai. Vertinant nustatytas faktines aplinkybes ginčo išsprendimui aktualaus teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos aspektu, darytina išvada, kad sudarant ginčo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį buvo pažeistos imperatyvios Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Šios imperatyvios konstitucinės nuostatos taip pat perkeltos į Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai ir parkai. Svarbu pažymėti, kad pagal to paties straipsnio 2 dalyje Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje taip pat perkeltos imperatyvios konstitucinės nuostatos, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, tarp jų miestų miškai (2 punktas).
1.5. Ginčui aktualioje Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis (1) suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir (2) Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. 2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau - Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad Aprašas taikomas visais atvejais, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, neatsižvelgiant į šios žemės nuosavybės formą. Aprašo 6 punkte nurodyta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis laikomas įvykusiu, kai kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, pakeitimai įregistruojami Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytas Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nebuvo priimtas. Tai reiškia, kad ginčo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi parduodant ginčo žemės sklypą, jame buvo 0,2585 ha ploto valstybinės reikšmės miškas. Ginčo sklypo miško žemė kitomis naudmenomis nei aukciono dienai, nei iki šiol dar nėra paversta.
1.6. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad viešojo intereso gynimas yra būtinas dėl to, jog į dalį 2022 m. sausio 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patekus 0,2585 ha ploto valstybinės reikšmės miškui, toks sandoris (jo dalis) laikytinas prieštaraujančiu nustatytiems imperatyvams ir todėl turi būti pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio nustatytais pagrindais. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn nebuvo grindžiamas įstatymu, o įstatymuose nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, nesilaikė šio turto perdavimo sąlygų ir tvarkos. Kai ginčo žemės sklype vis dar buvo (ir yra) valstybinis miškas, NŽT neturėjo pakankamo teisinio pagrindo inicijuoti ginčo žemės sklypo pardavimo aukciono būdu procedūros, o VŽF neturėjo pakankamo teisinio pagrindo organizuoti vykdyti aukcioną bei paskelbti UAB „Nexteko“ jo nugalėtoju. Vadovaujantis principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) NŽT tokioje situacijoje neturėjo ir teisės sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.
1.7. Įvertinus Elektrėnų savivaldybės administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos procesinę poziciją ginčo klausimu, bei atsižvelgiant į tai, kad parduoto sklypo dalis, kurioje nėra miško naudmenų, galėjo būti parduota ir toks veiksmas nebūtų pažeidęs galiojančių teisės aktų reikalavimų, ieškinys patikslintas ginčijant įvykusio aukciono ir pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumą ir atitikimą imperatyviems teisės aktų reikalavimams tik dalyje dėl sklypo miško naudmenas sudarančios dalies pardavimo. Teismui tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus ir pritaikius restituciją būtų apgintas viešasis interesas sudarant galimybę grąžinti sklypo miško dalies plotą valstybei suformuojant savarankišką kadastrinį vienetą bei registruojant jį kaip valstybės nuosavybę atitinkamuose registruose.
2. Atsakovė valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – ŽŪDC), kuri perėmė valstybės įmonės Valstybės žemės fondo teises ir pareigas, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-18513) ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 5 punktą ŽŪDC buvo deleguota funkcija vykdyti valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus. ŽŪDC valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus vykdė vadovaudamasis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės Nr. 1), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Pagal Taisyklių Nr. 1, galiojusių ieškovo ginčijamo aukciono vykdymo metu, 2 punktą, ŽŪDC aukcionus vykdė internetu (ŽŪDC ir aukciono dalyviai tarpusavyje bendravo virtualioje erdvėje internetu). ŽŪDC iš NŽT Elektrėnų skyriaus 2021 m. liepos 7 d. gavo raštą Nr. 51SD-1823-(14.51.125 E.) „Dėl aukciono organizavimo“, kuriuo ŽŪDC buvo prašoma organizuoti bei vykdyti kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) aukcioną. Kartu su raštu buvo pridėti žemės sklypo pardavimui aukcione organizavimui bei vykdymui reikalingi dokumentai, taip pat ir NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 51VĮ-125-(14.51.2) „Dėl naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aukciono būdu“. Žemės sklypo pardavimo aukcionas vyko 2021 m. gruodžio 6 d. nuo 11.00 val. Iki 15.00 val. interneto svetainėje http://aukcionai.vzf.lt. Žemės sklypo pardavimo aukcione dalyvavo vienas dalyvis – UAB „Nexteko“, kuris pasiūlė 504 746,87 Eur kainą ir laimėjo aukcioną. ŽŪDC 2021 m. gruodžio 10 d. direktoriaus įsakymu Nr. GĮ-631 „Dėl aukciono pripažinimo įvykusiu“ konstatavo faktą, jog aukcionas įvyko. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka 2021 m. gruodžio 10 d. direktoriaus įsakymas Nr. GĮ-631 apskųstas nebuvo.
2.2. Ne ŽŪDC, o NŽT Elektrėnų skyrius 2021 m. liepos 1 d. įsakymu priėmė sprendimą aukcione parduoti ginčo žemės sklypą. ŽŪDC jokių sprendimų dėl aukcione parduodamo žemės sklypo nepriėmė, atliko tik techninio pobūdžio – aukciono vykdymo – funkciją. Akcentuotina, kad aukciono vykdymo metu galiojusių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės Nr. 2), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 10 punktas nustatė, kad sprendimus parduoti valstybinę žemę priima, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinės žemės sklypų pardavimą organizuoja NŽT teritorinis padalinys (Taisyklių Nr. 2 11 punktas). 2022 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo, kaip tai nustato Taisyklių Nr. 2 10 punktas, ir aukciono laimėtojas UAB „Nexteko“ pasirašė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Nexteko“ parduotas ginčo žemės sklypas. Teisės aktai ŽŪDC nenustato pareigos ir teisės tikrinti ar kontroliuoti ŽŪDC pateiktų sprendimų dėl aukciono skelbimo teisėtumo, taip pat keisti jų turinio. ŽŪDC neturėjo pareigos ir teisės vertinti bei tikrinti, ar aukcione parduodamame valstybiniame žemės sklype yra miško naudmenų, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, sprendimus parduoti valstybinę žemę priima NŽT.
2.3. ŽŪDC neturi teisinio suinteresuotumo dėl šios civilinės bylos ginčo dalyko ir priimtas teismo sprendimas ŽŪDC nesukels tiesioginių teisinių pasekmių, todėl prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsniu, pakeisti ŽŪDC statusą civilinėje byloje iš atsakovo į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų.
3. Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-20572), kuriame nurodė, kad iš esmės sutinka su patikslintu ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad :
3.1. NŽT Elektrėnų skyrius, nagrinėdamas Elektrėnų savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 31 d. prašymo Nr. 03.2-07-607 „Dėl žemės sklypų pardavimo“ dalį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo aukcione ir priimdamas sprendimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo aukcione, neįvertino ginčo žemės sklype esančių naudmenų, t. y. neįvertino, kad ginčo žemės sklype yra 0,2585 ha ploto valstybinės reikšmės miško plotas, kurį pagal detalųjį planą numatyta paversti kitomis naudmenomis.
3.2. 2022 m. vasario 18 d. Valstybinė miškų tarnyba, atsižvelgdama į UAB „Nexteko“ 2021 m. sausio 14 d. prašymą patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų ribas, ginčo žemės sklype atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) taksacinio miško žemės sklypo dalis, patenkanti į ginčo žemės sklypą, atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, miško žemės naudmena – medynas.
3.3. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 03V-110 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis“ pakeitė (pavertė) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,26 ha miško žemės naudmenų plotą į kitas naudmenas – kitos žemės plotą. Minėtas administracinis aktas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas.
3.4. 2022 m. rugpjūčio 4 d. tarp Elektrėnų savivaldybės administracijos ir UAB „Nexteko“ sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. 03S-426, remiantis kuria numatyta pakeisti Detaliojo plano sprendinius, numatant žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimą ir padalijimą į atskirus žemės sklypus, nustatyti žemės naudojimo būdus, teritorijos naudojimo reglamentus nepažeidžiant aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. UAB „Projektavimas“ parengė naują žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (toliau – Naujas detalusis planas) „Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų mieste detaliųjų planų (TPD registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) keitimas“, kuriame numatė pakeisti Detaliojo plano sprendinius, numatant esamų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sujungimą į vieną žemės sklypą ir padalinimą į 43 žemės sklypus, 38 žemės sklypams pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas nekeičiami, lieka kitos paskirties žemė, rekreacinės teritorijos, planuojami ilgalaikio poilsio paskirties pastatai, kituose 4 kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypuose numatomos viešos erdvės, vieši paplūdimiai, sporto ir vaikų žaidimo aikštelės, kita visuomenės poreikiams tenkinti reikalinga infrastruktūra, vienas sklypas skirtas susisiekimo ir inžinerinei infrastruktūrai.
3.5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 9 d. surašė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG263518, kuriame nepritarė teikimui tvirtinti naujo detaliojo plano, kaip prieštaraujančio aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiajam planui, patvirtintam Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 03V-838 ,,Dėl Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiojo plano tvirtinimo“, kuriame numatyta, kad visa planuojama teritorija patenka į zoną, kurioje naujų statinių statyba neleidžiama, o galima statyti tik laikinus statinius.
3.6. Valstybinė miškų tarnyba 2023 m. kovo 8 d. raštu Nr. R2-840 ,,Dėl informacijos pateikimo“ Generalinei prokuratūrai patvirtino, kad 2023 m. kovo 6 d. datai ginčo Žemės sklype esantis miškas priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.
3.7. Valstybinės reikšmės miškas negalėjo būti perleistas privačion nuosavybėn ir toje dalyje teismas turėtų taikyti restituciją, tačiau likusios žemės sklypo dalies pardavimas, kurioje nėra miško naudmenų niekaip negali būti laikomas prieštaraujančiu nustatytiems imperatyvams, nes jokie teisės aktai nedraudžia perleisti privačion nuosavybėn kitos paskirties žemės, ar valstybei esant viso žemės sklypo savininke, parduoti tik jo dalį. Taikant restitucija natūra ginčo atveju suponuotų atsakovės UAB ,,Nexteko“ subjektinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugos ribojimą, todėl sprendžiant dėl restitucijos, kaip nuosavybės teisės ribojimo pagrindo, turi būti sprendžiama dėl jos teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo. NŽT vertinimu, restitucijos taikymas yra būtinas, siekiant atkurti iki teisę pažeidžiančių neteisėtų sandorių sudarymo padėtį, nes palikus valstybinio miško dalį UAB ,,Nexteko“ nuosavybėje, būtų įteisinta imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančios sandorio dalies pagrindu atsiradusi nuosavybė, taip pažeidžiant, eliminuojant pagrindinius teisės principus. Valstybinės reikšmės miškas turėtų būti grąžinamas natūra atliekant Detaliojo plano koregavimą tikslinant žemės sklypo ribas ir plotą.
4. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Nexteko“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-20640), kuriame nurodė, kad:
4.1. Patikslinto ieškinio dalyko tenkinimas galėtų užtikrinti ginčo sutarties šalių taip pat visuomeninio intereso pusiausvyrą ir kartu apgynimą. Nors ieškovas ir pagrįstai atsisako reikalavimo į ginčo sklypo dalį, kurioje nėra ir nebuvo valstybinės reikšmės miško žemės plotų, galimas restitucijos taikymas ir ginčo sklypo dalies perleidimas valstybės nuosavybėn yra gana nekonkretus.
4.2. Ginčo sklypas buvo įsigytas už 504 746,87 Eur kartu su kitu besiribojančiu valstybinės žemės sklypu (atskiro viešojo aukciono būdu), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas 2). Prieš ginčo aukcioną atsakovės UAB „Nexteko“ pasamdytas projektuotojas pateikė Elektrėnų savivaldybei prašymą paaiškinti dėl plėtros galimybių ginčo sklype ir gavo 2021 m. spalio 21 d. atsakymą Nr. 03.2-07-1244, kuriame pažymėta, kad sklypų naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos; rekreacinių teritorijų naudojimo turinys - žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui, todėl pagal STR 1.01.03:2017 7.13 punkto nuostatas juose gali būti statomi poilsio paskirties pastatai - pastatai, skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai).
4.3. Ginčo teritorijoje yra galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, patvirtinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 03V-823 „Dėl Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų m. detaliojo plano tvirtinimo“: (i) ginčo sklype galioja Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų m., teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detalusis planas (TPD reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (Detalusis planas 1); (ii) sklype 2 galioja Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų m., teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detalusis planas (TPD reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (Detalusis planas 2). Atsižvelgiant į šių detaliųjų planų sprendinius, sklypuose (ginčo sklype ir sklype 2) yra suplanuotas bendras abejų sklypų teritorijos naudojimas, nes nustatyti bendri inžinerinių statinių vystymo duomenys (įvažiavimai, vidaus keliai, kt. statinių statyba ir kt.).
4.4. Vadovaujantis detaliaisiais planais ginčo sklype ir sklype 2 buvo atliekami ir jau iš esmės atlikti kai kurie teritorijos tvarkymo darbai: (i) vadovaujantis Elektrėnų savivaldybės UAB „Nexteko“ 2022 m. rugpjūčio 29 d. statybą leidžiančiu dokumentu Nr. LSNS-06-220829-00072 leista statyti vidaus kelius, lietaus tinklą, taip pat kitus nesudėtingus kiemo statinius (sporto aikšteles); (ii) 2022 m. balandžio 7 d. pritarta gėlo vandens gręžinio įrengimui, projektas parengtas UAB „Hidrogeologija“ ir patvirtintas; (iii) NŽT Elektrėnų skyrius, atsižvelgdamas į UAB „Nexteko“ 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą Nr. GST-11516, išdavė sutikimą rengti nuovažą nesuformuotoje valstybinėje žemėje į ginčo sklypą ir sklypą 2; (iv) su AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2023 m. sausio 25 d. suderintas elektros tinklus prijungimo sistemos techninis projektas; (v) pastatyta tvora (nesudėtingas statinys); (vi) įrengtas lauko apšvietimas; (vii) atlikti kiti darbai. Visų šių darbų kaina, kurią atsakovė UAB „Nexteko“ sumokėjo, tretiesiems asmenims yra 643 516,95 Eur tiesioginių investicijų.
4.5. Atsakovė UAB „Nexteko“ 2022 m. rugpjūčio 4 d. pasirašė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. 03S-426, kurios pagrindu siekė pakeisti galiojančius detaliuosius planus ir numatant žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (past. Sklypas), (duomenys neskelbtini), sujungimą ir padalinimą į atskirus sklypus, nustatyti žemės naudojimo būdus, teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Atsakovės lėšomis buvo parengtas Dėl parengto Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų mieste detaliojo plano, teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų mieste detaliojo plano, teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) keitimas (Teritorijų planavimo dokumentų rengimo sistemos www.tpdris. Nr. K-VT-42-22-719) (Naujas detalusis planas), kuris buvo paviešintas (supažindinta visuomenė) 2022 m. lapkričio 17 d, tačiau šis teritorijų planavimo dokumentas nebuvo patvirtintas. Vadovaujantis Naujojo detaliojo plano sprendiniais atsakovė UAB „Nexteko“ siekė sujungti ginčo sklypą ir gretimą atsakovei priklausantį žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypą 2) į vieną ir padalinti į 43 žemės sklypus. Atsižvelgiant į pateiktus planuojamos teritorijos (Naujuoju detaliuoju planu sprendinius) atsakovė UAB „Nexteko“ yra sudariusi devynias preliminariąsias sutartis ir vieną generalinę formuojamų sklypų pirkimo – pardavimo sutartį; pirkėjai atsakovei yra sumokėję 260 000 Eur avansus; su trečiuoju asmeniu UAB „Garant building“ 2022 m. gegužės 5 d. buvo sudaryta generalinė pirkimo – pardavimo sutartis, vadovaujantis kuria šis pirkėjas sumokėjo atsakovei 1 250 000 Eur. Pagal sudarytas preliminariąsias sutartis su ginčo sklypo dalių pirkėjais, atsakovė UAB „Nexteko“ privalės gražinti 1 411 000 Eur sumokėtų sumų (tame tarpe avansų) (neskaičiuojant mokėtinų baudų už sutarčių nutraukimus (ne mažiau kaip 479 999,70 Eur).
4.6. Vadovaujantis viešais VĮ „Registrų centras“ ir kt. oficialiuose šaltiniuose pateikiamais duomenimis atsakovė UAB „Nexteko“ nustatė, kad iki ginčo aukciono ir ginčo sutarties sudarymo ginčo valstybinio miško dalies plotas ginčo sklype buvo 2 580 kv. m. Ginčo aukciono ir ginčo sutarties sudarymo metu valstybinės reikšmės miškas ginčo sklype (aukciono metu) sudarė 4,8 proc. ginčo sklypo ploto. Dalyvaudama ginčo aukcione ir sudarydama ginčo sutartį atsakovė UAB „Nexteko“ buvo sąžininga. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo aukcione atsakovė UAB „Nexteko“ dalyvavo teisėtai, laikėsi šio aukciono sąlygų, taip pat teisėtai ir pagrįstai buvo pripažinta laimėjusia, su kuria buvo sudaryta ginčo sutartis.
4.7. Galiojančiame teritorijų planavimo dokumente (Detaliajame plane 1) buvo nustatyta, kad ginčo sklype esanti valstybinės reikšmės miško žemė buvo paverstina kitomis naudmenomis, tačiau ginčo aukciono vykdymo metu tai nebuvo padaryta priimant atitinkamą Vyriausybės nutarimą. Detaliojo plano 1 aiškinamajame rašte nurodyta, kad į suplanuotą rekreacinės paskirties sklypą patenkantis valstybinės reikšmės miškas paverčiamas kitomis naudmenomis, vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1.2 punktu, kadangi suplanuotame sklype numatytas susisiekimo koridorius-kelias patekimui į teritoriją ir į gretimą teritoriją, kurioje rengiamas ,,Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas“. Šalia pravažiavimo į teritoriją suplanuotas komunikacinis koridorius inžineriniams tinklams bei dviračių-pėsčiųjų takas. Valstybinės reikšmės miško žemės keitimas kitomis naudmenomis plotas yra 2963 m², iš jų 220 m² valstybinės reikšmės miško patenka į gretimą registruotą žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini), likę 2743 m² valstybinės reikšmės miško žemės yra keičiama kitomis naudmenomis, t. y. į inžinerinės infrastruktūros teritorijas. Registruotame sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) patenkančiai valstybinės reikšmės miško žemei yra nustatomas LRV nutarimo Nr. 343 Data 1992 05 12 apribojimas Nr. XXVII. 239 m² miško žemės patenkančios į sklypą nėra keičiama kitomis naudmenomis. Tai reiškia, kad dar 2014 m. ginčo valstybinės reikšmės miško plotas buvo numatomas paversti kitomis naudmenomis, galiojančio teritorijų planavimo dokumento pagrindu.
4.8. Detaliojo plano 1 sprendiniai atsakovei UAB „Nexteko“ ir kitiems atsakovams buvo žinomi dar iki ginčo aukciono, todėl laikantis, kad Detaliuoju planu 1 ginčo miško žemė turėjo būti paversta kitomis naudmenomis, laikytina, kad tokio veiksmo nebuvimas iki ginčo aukciono yra laikytinas valstybės/savivaldybės institucijų veiklos pasekme, todėl būtent šios institucijos turėtų prisiimti atsakomybę dėl savo veiklos padarinių. Atsakovė UAB „Nexteko“ iki ginčo sutarties sudarymo neturėjo subjektinės teisės inicijuoti atitinkamo valstybinės reikšmės miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis proceso, tai turėjo teisę/pareigą atlikti kiti subjektai, kurie valdė ir naudojosi ginčo sklypu. Todėl bet kuriuose iki ginčo sutarties sudarymo vykusiuose, miško pavertimo kitomis naudmenomis, procesuose atsakovė UAB „Nexteko“ nedalyvavo ir įtakoti jų negalėjo.
4.9. Į bylą pateikti atsakovės UAB „Nexteko“ įrodymai patvirtina, kad likusio valstybinės reikšmės miško ploto ginčo sklype yra 0,1266 ha, kas sudaro apie 2,4 proc. sklypo ploto - detalus ginčo sklypo dalies ploto pavaizdavimas nurodomas prie šio atsiliepimo pateikiamame Priede Nr. 1, UAB „Projektavimas“ 2023 m. rugsėjo 25 d. parengtame plane „Naudojimosi tvarkos nustatymo planas“ (toliau – Miško planas)
(duomenys neskelbtini)
4.10. Subendrinus esamų inžinerinių statinių statybos (iškirsto miško) ir likusio neiškirsto miško duomenis yra laikytina, kad ginčo sklypo dalyje Miško plane pažymėtoje indeksu „B“, kuri yra 1 266 kv. m ploto galėtų būti formuojamas sklypas, kuriame valstybinės reikšmės miško žemė nėra keičiama kitomis naudmenomis, ir kuris gali būti perduotas valstybei (nustatant šios ginčo sklypo dalies restituciją natūra). Kitoje ginčo sklypo dalyje, kuri Miško plane pažymėta indeksu „A“, kuri yra 1 314 kv. m ploto valstybinės reikšmės miško žemė turėtų būti pakeista kitomis naudmenomis, dėl jame įrengtos susisiekimo ir kitos infrastruktūros naudojimui. Šioje dalyje nėra pagrindo restitucijos taikyti natūra.
4.11. Praradus teisę naudotis ginčo sklypu, bus iš esmės apsunkintas patekimas į Sklypą 2, dėl kurio nėra ginčo. Tokia išvada yra daroma dėl to, kad Detaliaisiais planais įvažiavimas į Sklypą 2 (iš vienintelės teritorijoje esančios (duomenys neskelbtini)) yra nustatytas per ginčo Sklypą. Pažymėtina, kad vakaruose ginčo sklypas ir Sklypas 2 ribojasi su (duomenys neskelbtini), Pietuose – su D. D. ir kt. priklausančiu daugiau kaip 4 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuriame nėra kelio servituto, vedančio prie ginčo sklypo ir Sklypo 2, taip pat rytuose ribojasi tiek su valstybinės reikšmės mišku, tiek su privačių asmenų 7 sklypais, kurių viename yra atliekama statyba (gyvenamojo namo ir kt. statinių (sodyba)). Taigi, atėmus teisę naudotis Miško plane indeksu „A“, pažymėtoje teritorijoje esančiu privažiavimo keliu būtų poreikis neišvengiamas poreikis nustatinėti papildomą kelio servitutą per privačius sklypus, o tokiu atveju tektų ne tik, kad papildomai kompensuoti tarnaujančių daiktų savininkams už tokių servitutų nustatymą, taip pat sunaikinti įrengtą kelią, bei jį įrengti kitur (atsižvelgiat į nustatyto kelio servituto vietą). Nustatant kelio servitutą nuo ginčo sklypo iki artimiausios (duomenys neskelbtini) gatvės, kelio ilgis padidėtų bent 30 proc. lyginant su esamo kelio ilgiu, o jeigu jis būtų nustatomas iš Sklypo 2 iki (duomenys neskelbtini) g. (pietinėje šio sklypo dalyje) tuomet kelias padidėtų kelis kartus, nes jis turėtų aplenkti greta esantį valstybinės reikšmės miško plotą ir turėtų būti nustatomas per privatų sklypą (duomenys neskelbtini). Papildomai pažymėtina, kad nustačius naują servitutą gretimuose sklypuose, projektuotino kelio ilgis padidėtų kone dvigubai (iki ~181 m, lyginant su esamu keliu, kuris patenka į miško žemės plotą ~72 m), taip pat šis servitutas kirstų tris fiziniam asmeniui priklausančius sklypus).
4.12. Tenkinus patikslintą ieškinį ir pasirinkus restitucijos būdą – restitucija natūra, būtų grąžinama valstybei ginčo sklypo dalis, kuri pažymėta kaip valstybinės reikšmės miškas, ir ši dalis turėtų būti aiškiai įvardijama bei įkainojama, nes akivaizdu, kad atsakovei UAB „Nexteko“ ginčo aukcione parduoto ginčo sklypo kaina - 504 746,87 Eur, turėtų būti mažinama, paimamos žemės verte, o taip pat įvertinamos tiek atsakovės buvusios, tiek ir būsimos investicijos į inžinerinių tinklų ir kelių įrengimą (bei projektavimą), tokių investicijų, šiai dienai tiksliai pasakyti nėra galimybės
5. Trečiasis asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-20221), kuriuo su patikslintu ieškiniu iš esmės sutiko.
6. Trečiasis asmuo Valstybinė miškų tarnyba pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį (DOK-15359), kuriuo su ieškiniu iš esmės sutiko. Atsiliepime nurodė, kad:
6.1. Nagrinėjama teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Sudarant ginčo žemės pirkimo-pardavimo sutartį buvo pažeistos imperatyvios Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies nuostatos, Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai.
6.2. Situacijoje, kai ginčo žemės sklype vis dar buvo (ir yra) valstybinis miškas, NŽT neturėjo pakankamo teisinio pagrindo inicijuoti ginčo žemės sklypo pardavimo aukciono būdu procedūros, o VŽF neturėjo pakankamo teisinio pagrindo organizuoti vykdyti aukcioną bei paskelbti UAB „Nexteko“ jo nugalėtoju. Vadovaujantis principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) NŽT tokioje situacijoje neturėjo ir teisės sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.
7. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Garant building“ atsiliepimu į ieškinį (DOK-28591) su pradiniu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad:
7.1. Pripažinus ieškinį bus pažeistos UAB „Garant building“ kaip sąžiningo įgijėjo teisės, nes 2022 m. gegužės mėn. 5 d. buvo sudaryta generalinė pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Garant building“ nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Sklypas 2) ir taip pat dalį ginčo sklypo.
7.2. UAB „Garant building“, sąžiningai vykdydama prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo atsakovei UAB „Nexteko“ 1 250 000 Eur sumą už Sklypą 2 ir dalis ginčo Sklypo, kuriems nebuvo nustatyti jokie apribojimai ar suvaržymai.
8. Baigiamųjų kalbų metu ieškovas palaikė patikslintą ieškinį, su kuriuo sutiko atsakovė NŽT, tretieji asmenys Elektrėnų savivaldybės administracija ir Valstybinė miškų tarnyba, o atsakovė UAB „Nexteko“ sutiko iš dalies, t. y. nesutiko su restitucijos natūra taikymu ginčo sklypo A dalyje pagal Miško planą. Atsakovė ŽŪDC ir trečiasis asmuo UAB „Garant building“ žodiniame bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Teismas
konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
9. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, bylos dalyvių paaiškinimais nustatytos šios faktinės aplinkybės:
9.1. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 03V-823 „Dėl rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų m. detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų m. detalųjį planą, kuriuo suplanuotas ir 5,6408 ha kitos paskirties žemės sklypas (naudojimo būdai: rekreacinės teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esantis (duomenys neskelbtini) (Detalusis planas) (el. b. t. 1, b. l. 68-129). Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 03V-930 „Dėl rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų mieste (teritorija tarp (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano korektūros tvirtinimo“ ištaisytos Detaliojo plano sprendiniuose techninės klaidos ir nustatyta, kad pagal detaliojo plano korektūros sprendinius keičiamas žemės sklypo Nr. 1 plotas iš 5,6408 ha į 5,3088 ha (el. b. t. 2, b. l. 5-6).
9.2. NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 51SK-304-(14.51.98.) „Dėl žemės sklypo Nr. 1 esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (Žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformuotas ginčo žemės sklypas ir patvirtini šio žemės sklypo kadastro duomenys (el. b. t. 2, b. l. 10). 2017 m. birželio 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 5,3088 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai (ginčo sklypas). Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išraše nurodyta, kad sklype yra 0,2585 ha miško žemės plotas. Nuo 2017 m. liepos 10 d. visas šis sklypas patikėjimo teise valdytas NŽT. 2017 m. liepos 28 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 51SUN-7, žemės sklypas buvo perduotas neatlygintinai naudotis Elektrėnų savivaldybei.
9.3. 2021 m. liepos 1 d. NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 51VĮ-125-(14.51.2) „Dėl naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aukciono būdu“ priimtas sprendimas parduoti šį sklypą aukcione. 2021 m. liepos 7 d. NŽT Elektrėnų skyriaus raštu Nr. 51SD-1823-(14.51.125 E.) „Dėl aukciono organizavimo“ šiuo klausimu kreiptasi į VĮ Valstybės žemės fondą (VŽF) (el. b. t. 1, b. l. 13-16).
9.4. 2021 m. gruodžio 6 d. VŽF organizuotas aukcionas (aukciono numeris - 65617) įvyko, 2021 m. gruodžio 10 d. VŽF direktoriaus įsakymu Nr. GĮ-631 „Dėl aukciono pripažinimo įvykusiu“ aukcionas pripažintas įvykusiu, jo laimėtoju pripažinta atsakovė UAB „Nexteko“, ginčo žemės sklypo pardavimo aukcione kaina – 504 746,87 Eur (ginčo aukcionas) (el. b. t. 1, b. l. 17). 2022 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovauja NŽT Elektrėnų skyriaus, ir UAB „Nexteko“ pasirašė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ginčo sklypas parduotas atsakovei UAB „Nexteko“ (ginčo sutartis) (el. b. t. 1, b. l. 18-24). Žemės sklypas aukcione buvo parduotas už 504 746,87 Eur išsimokėtinai iki 2037 m. sausio 15 d., 100 949,37 Eur pirkėjas sumokėjo prieš pasirašant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.
9.5. Kartu su ginčo žemės sklypu, atsakovė UAB „Nexteko“ taip pat 2022 m. sausio 14 d. įsigijo ir gretimai esantį bei su ginčo sklypu besiribojantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (Sklypas 2) (el. b. t. 1, b. l. 65).
9.6. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 03V-110 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis“ pakeitė (pavertė) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo sklypas), 0,26 ha miško žemės naudmenų plotą į kitas naudmenas – kitos žemės plotą (el. b. t. 5, b. l. 192). Už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis atsakovė UAB „Nexteko“ sumokėjo 5 792,13 Eur pagal Valstybinės miškų tarnybos pažymą (el. b. t. 5, b. l. 193-194). Atsakovė UAB „Nexteko“ 2022 m. kovo 7 d. sumokėjo 10 194,00 Eur už ginčo sklype kertamų medžių (pagal leidimą tiesti vidaus kelius) atkuriamąją vertę (el. b. t. 6, b. l. 142).
9.7. Atsakovė UAB „Nexteko“ 2022 m. rugpjūčio 4 d. pasirašė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. 03S-426, kurios pagrindu siekė pakeisti galiojančius detaliuosius planus ir numatant žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo sklypas), (duomenys neskelbtini) (Sklypas 2), sujungimą ir padalinimą į atskirus sklypus, nustatyti žemės naudojimo būdus, teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, parengtas Naujas detalusis planas (el. b. t. 3, b. l. 133-181). Atsakovė UAB „Nexteko“ yra sudariusi devynias preliminariąsias sutartis ir vieną generalinę formuojamų sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, pirkėjai atsakovei yra sumokėję 260 000 Eur avansus, su trečiuoju asmeniu UAB „Garant building“ 2022 m. gegužės 5 d. buvo sudaryta generalinė pirkimo – pardavimo sutartis, vadovaujantis kuria šis pirkėjas sumokėjo atsakovei 1 250 000 Eur (el. b. t. 3, b. l. 182-233).
9.8. Elektrėnų savivaldybės 2022 m. rugpjūčio 29 d. išduotu statybą leidžiančiu dokumentu Nr. LSNS-06-220829-00072 atsakovei UAB „Nexteko“ ginčo sklype leista statyti vidaus kelius, lietaus tinklą, taip pat kitus nesudėtingus kiemo statinius (sporto aikšteles) (el. b. t. 1, b. l. 130-132). Įrengiant vidaus kelius, lietaus tinklą ir nesudėtingus statinius, atsakovei UAB „Nexteko“ išduota leidimas iškirsti medžius, už tai sumokėta atkuriamosios vertės įmoka. Visi šie leidimai yra galiojantys ir nagrinėjamoje byloje neginčijami.
9.9. 2022 m. balandžio 7 d. pritarta gėlo vandens gręžinio įrengimui, projektas parengtas UAB „Hidrogeologija“ ir patvirtintas (el. b. t. 1, b. l. 133-171). NŽT Elektrėnų skyrius, atsižvelgdamas į UAB „Nexteko“ 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą Nr. GST-11516, išdavė sutikimą rengti nuovažą nesuformuotoje valstybinėje žemėje į ginčo sklypą ir Sklypą 2 (el. b. t. 1, b. l. 172-177).
9.10. Detaliaisiais planais įvažiavimas į Sklypą 2 (iš vienintelės teritorijoje esančios (duomenys neskelbtini)) yra nustatytas per ginčo Sklypą. Vakaruose ginčo sklypas ir Sklypas 2 ribojasi su (duomenys neskelbtini), pietuose – su byloje nedalyvaujantiems asmenims priklausančiu daugiau kaip 4 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuriame nėra kelio servituto, vedančio prie ginčo sklypo ir Sklypo 2, taip pat rytuose ribojasi tiek su valstybinės reikšmės mišku, tiek su privačių asmenų 7 sklypais, kurių viename yra atliekama statyba (gyvenamojo namo ir kt. statinių (sodyba)) (el. b. t. 5, b. l. 178-191).
9.11. Valstybinė miškų tarnyba 2023 m. kovo 8 d. raštu Nr. R2-840 ,,Dėl informacijos pateikimo“ Generalinei prokuratūrai patvirtino, kad 2023 m. kovo 6 d. datai ginčo žemės sklype esantis miškas priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams (el. b. t. 1, b. l. 25-26).
9.12. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 3D-708 „Dėl valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo reorganizavimo“ nuspręsta reorganizuoti valstybės įmonę Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą (juridinio asmens kodas – 210086220), valstybės įmonę Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-Centras“ (juridinio asmens kodas – 121351441) ir valstybės įmonę Valstybės žemės fondą (juridinio asmens kodas – 120093212) sujungimo būdu į naują juridinį asmenį – valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą, kuriam po įsteigimo perėjo visos reorganizuojamų valstybės įmonių teisės ir pareigos t. y. įvyko materialiųjų teisių perėmimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje atsakovė valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, 2023 m. birželio 5 d. teismo nutartimi pakeista jos teisių perėmėja valstybės įmone Žemės ūkio duomenų centru.
9.13. Ginčo sklype valstybinės reikšmės miško yra 0,1266 ha, kas sudaro apie 2,4 proc. sklypo ploto - detalus ginčo sklypo dalies ploto pavaizdavimas nurodomas Miško plane (el. b. t. 5, b. l. 176-177) – atsakovės UAB „Nexteko“ pateiktame UAB „Projektavimas“ 2023 m. rugsėjo 25 d. parengtame plane „Naudojimosi tvarkos nustatymo planas“, kurio ginčo šalys neginčija. Miško plane ginčo sklypo A dalis yra pavaizduota koordinačių taškais 11, 12, 27-29, 83-85, 90-98, o ginčo sklypo B dalis pavaizduota koordinačių taškais 10, 11, 89-94. Faktiškai miškas yra išlikęs ginčo sklypo pagal Miško planą B dalyje, o A dalyje miškas teisėtai iškirstas įrengiant vidaus kelius, inžinerinius tinklus ir nesudėtingus statinius.
(duomenys neskelbtini)
10. Nagrinėjamoje byloje, ieškovui patikslinus ieškinį, tarp ginčo šalių nebeliko ginčo dėl ieškinio reikalavimo dėl sandorių dalių neteisėtumo, ir iš esmės nesutarimas liko dėl restitucijos taikymo aspektų šiuo konkrečiu atveju.
Dėl ginčo aukciono ir sutarties dalies negaliojimo
11. Prokuroro, ginančio viešąjį interesą, (ieškovo) patikslintame ieškinyje nurodoma, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn nebuvo grindžiamas įstatymu, o įstatymuose nustatytos valstybinės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo nuosavybėn, nesilaikė šio turto perdavimo sąlygų ir tvarkos. Prokuroras taip pat teigia, kad ginčo sklype buvo (ir yra) valstybinis miškas, todėl NŽT neturėjo pakankamo pagrindo inicijuoti ginčo žemės sklypo pardavimo aukciono būdu procedūros, o VĮ Valstybės žemės fondas (dabar – ŽŪDC) neturėjo pakankamo teisinio pagrindo organizuoti vykdyti aukcioną bei paskelbti atsakovę UAB ,,Nexteko“ jo nugalėtoja. Prokuroro vertinimu, NŽT tokioje situacijoje neturėjo ir teisės sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties.
12. Atsakovas ŽŪDC savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo dėl šios civilinės bylos ginčo dalyko ir priimtas teismo sprendimas ŽŪDC nesukels tiesioginių teisinių pasekmių, todėl prašė, vadovaujantis CPK 45 straipsniu, pakeisti ŽŪDC statusą civilinėje byloje iš atsakovo į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu ginčija ne tik pirkimo-pardavimo sutarties dalį, tačiau ir atsakovo VŽF (teisių perėmėjas – ŽŪDC) vykdyto aukciono dalį, todėl nėra pagrindo keisti šio atsakovo teisinės padėties, nes ieškinio patenkinimas sukels teisines pasekmes ir atsakovui ŽŪDC, kaip VŽF teisių perėmėjui.
13. Bylos nagrinėjimo metu bylos dalyviai iš esmės neginčijo, kad prokuroro patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma ginčo aukciono ir ginčo sutarties dalis pripažinti negaliojančiomis kaip prieštaraujančias imperatyvams, yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas.
14. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog žemės, kaip riboto ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės miškai. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Tai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).
15. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai – miestų miškai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių objektai – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. birželio 30 d. viešajame Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 5,3088 ha ploto ginčo žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo žemės sklype yra 0,2585 ha miško žemės plotas, o 0,2557 ha miško plotas įregistruotas Miškų valstybės kadastre (duomenų apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą pateikimo data – 2022 m. kovo 23 d.). Atsakovė NŽT patvirtino, kad jos teritorinis skyrius, priimdamas sprendimą dėl ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo aukcione, neįvertino ginčo žemės sklype esančių naudmenų, t. y. neįvertino, kad ginčo žemės sklype yra 0,2585 ha ploto valstybinės reikšmės miško plotas, kurį pagal detalųjį planą numatyta paversti kitomis naudmenomis.
17. Teismas sutinka su ieškovo (prokuroro) pozicija, kad valstybinės reikšmės miškas negalėjo būti perleistas privačion nuosavybėn vadovaujantis pirmiau minėtomis Konstitucijos ir įstatymų imperatyviosiomis normomis, tačiau likusios ginčo žemės sklypo dalies pardavimas, kurioje nėra miško naudmenų negali būti laikomas prieštaraujančiu nustatytiems imperatyvams. Dėl to teismas konstatuoja, kad prokuroro, ginančio viešąjį interesą, (ieškovo) patikslintas ieškinys, kuriuo ginčijama dalis aukciono ir pirkimo-pardavimo sutarties, yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.
18. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, kuomet administraciniais aktais, sandoriais privačion nuosavybėn buvo perleisti miškai, ginčijamus aktus ar sandorius panaikindavo ne visa apimtimi, bet tik dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2012).
19. Ginčo šalys sutiko, kad aukciono ir pirkimo-pardavimo sutarties dalių negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jų dalių, o atsakovė UAB „Nexteko“, kaip aukciono laimėtoja, nesirėmė tuo, kad ginčo sandoriai nebūtų buvę sudaryti neįtraukiant negaliojančių dalių, todėl teismas šiuo sprendimu pripažįsta ginčo sandorius negaliojančiais iš dalies (CK 1.96 straipsnis).
Dėl restitucijos taikymo
20. Tenkinant reikalavimą dėl sandorio negaliojimo, būtina išspręsti restitucijos taikymo klausimą. Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtą ir todėl negaliojančiu pripažintą sandorį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.
21. Kasacinis teismas, pateikdamas restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, yra taip pat nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji negali būti taikoma mechaniškai, privalu atsižvelgti į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas bei jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016).
22. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Be bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių, būtina įvertinti konkrečioje byloje, kurioje kyla restitucijos taikymo klausimas, susiklosčiusių santykių specifiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti restituciją natūra. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Ginčas tarp šalių kilo dėl restitucijos natūra taikymo aspektų, susijusių su specifine nagrinėjamos bylos faktine situacija, dėl ko teismas pasisako toliau.
24. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo sklype valstybinės reikšmės miško šiuo metu faktiškai yra išlikę 0,1266 ha, kas sudaro apie 2,4 proc. sklypo ploto. Miško plane (el. b. t. 5, b. l. 176-177) ši ginčo sklypo dalis, kurioje faktiškai yra išlikęs miškas, yra įvardinta „B“ dalimi, pavaizduota koordinačių taškais 10, 11, 89-94. Likusioje „A“ dalyje, Miško plane pavaizduotoje koordinačių taškais 11, 12, 27-29, 83-85, 90-98, miškas teisėtai iškirstas įrengiant vidaus kelius, inžinerinius tinklus ir nesudėtingus statinius, tačiau ginčo žemės sklype visas 0,2585 ha plotas („A“ ir „B“ dalys kartu) yra registruotas kaip miško žemė. Tarp bylos dalyvių nėra ginčo, kad ginčo sklypo dalis, kurioje faktiškai yra išlikęs miškas („B“ dalis), turi būti grąžinama valstybės nuosavybėn: su tuo sutinka aukciono laimėtoja atsakovė UAB „Nexteko“, atsakovė NŽT bei tretieji asmenys – Elektrėnų savivaldybės administracija ir Valstybinė miškų tarnyba.
25. Ginčo dalyvių pozicijos išsiskyrė dėl ginčo žemės sklypo dalies, Miško plane pažymėtos „A“ dalimi, (ne)grąžinimo valstybės nuosavybėn. Atsakovė UAB „Nexteko“ rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-34189) nurodė, kad restitucija natūra gali būti pritaikyta tik ginčo žemės sklypo daliai, kurioje fiziškai yra miškas, t. y. „B“ dalyje, tačiau „A“ dalyje miško nėra išlikę.
26. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, nors ginčo sklypo „A“ dalyje faktiškai miškas yra iškirstas pagal galiojantį leidimą įrengiant vidaus kelius, inžinerinius tinklus ir nesudėtingus statinius, tačiau šioje dalyje vis tiek yra registruota miško žemė. Tam, kad miško žemė būtų pakeista į kitus naudmenis, reikalinga atilikti įvairius teritorijos planavimo veiksmus, priimti administracinius aktus, Vyriausybės nutarimą ir t.t. Privatus juridinis asmuo (atsakovė UAB „Nexteko“) neturi galimybės šiuos veiksmus savarankiškai atlikti ir inicijuoti, nes nėra viešojo administravimo subjektas, o viešieji subjektai negali inicijuoti procedūrų, kai žemės sklypas nėra viešoji nuosavybė.
27. Ginčo dalyviai bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog galutinis restitucijos taikymu siekiamas rezultatas yra tai, kad faktiškai išlikęs miškas būtų grąžintas valstybės nuosavybėn („B“ dalis), o ginčo sklypo „A“ dalyje teisėtai iškirtus mišką ir įrengus vidaus kelią, inžinerinius tinklus reikalinga iki galo užbaigti šias procedūras taip, kad viešajame registre „A“ dalyje miško žemė būtų pakeista į kitas naudmenas. Minėta, kad restitucija negali būti taikoma mechaniškai, be to, nagrinėjamoje byloje taikant restitucija turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp viešojo bei privataus intereso.
28. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad atsakovė UAB „Nexteko“ būtų nesąžininga įgyjant ginčo žemės sklypą aukcione. Nagrinėjama situacija, kai dalyje aukcione įsigyto žemės sklypo yra likęs valstybinės reikšmės miškas, susiklostė dėl viešojo administravimo srityje veikiančių subjektų neatidumo nepastebėjus šio fakto rengiantis aukcionui. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2014 m. Elektrėnų savivaldybės administracija planavo ginčo žemės sklypo dalyje miško žemę paversti kitomis naudmenomis, nes šioje ginčo žemės sklypo dalyje pagal teritorijų planavimo dokumentus buvo suplanuotas „susisiekimo koridorius“ nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į kelis besiribojančius žemės sklypus prie Elektrėnų marių.
29. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netaikyti restitucijos dėl ginčo sklypo „A“ dalies. Taip pat konstatuotina, kad restitucijos būdo pakeitimas į piniginio ekvivalento būtų nesuderinamas su imperatyviosiomis teisės normomis, draudžiančiomis privatiems subjektams nuosavybės teise valdyti valstybinės reikšmės mišką. Dėl to teismas konstatuoja, kad racionaliausia, teisingiausia ir protingiausia šioje situacijoje yra taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti valstybės nuosavybėn ginčo žemės sklypo 2580/53088 dalį (Miško plane pažymėtas „A“ ir „B“ dalis), atitinkamai sumažinti ginčo pirkimo-pardavimo sutarties kainą bei įpareigoti valstybinės žemės patikėtinį (-ius) atlikti veiksmus, būtinus pasiekti restitucijos taikymu siekiamo tikslo.
30. Atsakovė UAB „Nexteko“ į bylą pateikė turto vertinimo ataskaitą (el. b. t. 6, b. l. 87-138), kuria nustatyta, kad ginčo žemės sklypo 2580/53088 dalies vertė yra 22 000 Eur. Žodinio bylos nagrinėjimo metu ginčo šalys neginčijo šios vertės, neprašė skirti teismo ekspertizės turto vertei nustatyti, neteikė kitų rašytinių įrodymų / skaičiavimų dėl valstybės nuosavybėn grąžintinos žemės sklypo dalies vertės. Teismas, susipažinęs su atsakovės pateikta turto vertinimo ataskaita, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti pateikto rašytinio įrodymo patikimumu, todėl konstatuoja, kad grąžinus valstybės nuosavybėn ginčo žemės sklypo 2580/53088 dalį, ginčo pirkimo-pardavimo sutarties kaina mažintina 22 000 Eur.
31. Grąžinus valstybės nuosavybėn ginčo žemės sklypo 2580/53088 dalį, turi būti atlikti būtini veiksmai, tam kad grąžinta žemės sklypo dalis būtų atidalinta ir įregistruota valstybės nuosavybe, taip pat dalyje grąžinto sklypo reikalinga pakeisti miško žemę į kitus naudmenis, siekiant užbaigti „susisiekimo koridoriaus“ įrengimą. Žodinio bylos nagrinėjimo metu bylos dalyvių atstovai detaliai pasisakė dėl to, kokie veiksmai turės būti atlikti po šio teismo sprendimo priėmimo, nurodė kokie terminai reikalingi tokiems veiksmams atlikti. 2024 m. spalio 10 d. teismo posėdyje atsakovės UAB „Nexteko“ atstovai sutiko jos privačiomis lėšomis parengti reikalingus detaliojo plano keitimo/tikslinimo dokumentus. Teismas pažymi, kad, nors nagrinėjamoje byloje dalyvaujančioms valstybės ir savivaldybės institucijoms dėl nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio valstybinės žemės valdymo teisinio reguliavimo pasikeitimų kilo neaiškumų, kuri konkrečiai institucija turės atlikti veiksmus šio teismo sprendimo įgyvendinimui, dėl tokių galimų neaiškumų ar skirtingų teisinio reguliavimo interpretacijų neturi nukentėti viešasis interesas kuo greičiau įregistruoti valstybės nuosavybėn grąžinamus žemės sklypus (jo dalis), todėl visos viešojo administravimo institucijos, vykdančios šį teismo sprendimą, turėtų dėti maksimalias pastangas ir veikti geranoriškai siekiant bendro tikslo.
32. Teismas, įvertinęs tai, kad tarp bylos dalyvių iš esmės yra bendras sutarimas kaip pasiekti, jog faktiškai išlikęs miškas būtų grąžintas valstybės nuosavybėn („B“ dalis), o ginčo sklypo „A“ dalyje teisėtai iškirtus mišką ir įrengus vidaus kelią, inžinerinius tinklus būtų iki galo užbaigtos šios procedūros taip, kad viešajame registre „A“ dalyje miško žemė būtų pakeista į kitas naudmenas, šiuo sprendimu nustato restitucijos vykdymo tvarką (CPK 271 straipsnio 1 dalis), t. y.:
32.1. valstybinės žemės patikėtinis (-iai) ir atsakovė UAB „Nexteko“ įpareigotini ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovės UAB „Nexteko“ lėšomis, parengti teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu: ginčo žemės sklypo dalyje, UAB „Projektavimas“ parengtame Miško plane (žymuo 2023-09-25-NT), pažymėtoje indeksu „A“, valstybinės reikšmės miško žemė būtų pakeista kitomis naudmenomis – nustatant šios sklypo dalies paskirtį – kita, naudojimo būdą – infrastruktūros objektų teritorijos, o ginčo žemės sklypo dalyje, UAB „Projektavimas“ parengtame Miško plane (žymuo 2023-09-25-NT), pažymėtoje indeksu „B“, išliktų valstybinės reikšmės miško žemė, suformuojant atskirą ne mažesnį kaip 0,1266 ha ploto žemės sklypą.
32.2. atlikus reikalingus teritorijų planavimo veiksmus, valstybinės žemės patikėtinis (-iai) įpareigotinas ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos, pateikti Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos prašymą inicijuoti valstybinės reikšmės miškų kadastro duomenų tikslinimą, iš jo pašalinant valstybinės reikšmės miško plotą, UAB „Projektavimas“ parengtame Miško plane (žymuo 2023-09-25-NT), pažymėtoje indeksu „A“,
32.3. atlikus reikalingus teritorijų planavimo veiksmus, valstybinės žemės patikėtinis (-iai) įpareigotinas ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos, įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, valstybės nuosavybę į restitucijos metu grąžintą ginčo žemės sklypo dalį, kuri gali būti suformuota kaip vienas ar du savarankiški žemės sklypai, tačiau vienas iš jų turi būti ne mažesnis kaip 0,1266 ha ploto žemės sklypas, atitinkantis žemės sklypo dalį, UAB „Projektavimas“ parengtame Miško plane (žymuo 2023-09-25-NT), pažymėtą indeksu „B“.
33. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (teritorijų planavimo dokumentai, žemės sklypų planai ir fotofiksacijos) patvirtina, kad racionaliausia vidaus kelio, kuriuo naudotųsi tiek ginčo sklypo, tiek besiribojančių sklypų naudotojai, įrengimo vieta yra ta, kuri šiuo metu faktiškai įrengta (ginčo žemės sklypo „A“ dalis). Alternatyvių privažiavimo kelių į ginčo sklypą šiuo metu nėra įrengta, vakaruose ginčo sklypas ir Sklypas 2 ribojasi su (duomenys neskelbtini), pietuose – su byloje nedalyvaujantiems asmenims priklausančiu daugiau kaip 4 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuriame nėra kelio servituto, vedančio prie ginčo sklypo ir Sklypo 2, taip pat rytuose ribojasi tiek su valstybinės reikšmės mišku, tiek su privačių asmenų 7 sklypais, kurių viename yra atliekama statyba (gyvenamojo namo ir kt. statinių (sodyba)) (el. b. t. 5, b. l. 178-191).
34. Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovai žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pritaikius restituciją natūra ir grąžinus valstybės nuosavybėn ginčo žemės sklypo dalį, turės būti atliekami teritorijų planavimo veiksmai (tikslinamas, keičiamas Detalusis planas), ir ginčo žemės sklypo dalyje, Miško plane pažymėta „A“ dalimi, bus suplanuoti servitutai, kurie užtikrintų atsakovės UAB „Nexteko“ ir kitų gretimų sklypų naudotojų galimybę privažiuoti iki sklypų. Teismas nurodo, kad kelio ir kitų servitutų nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tai galės būti atlikta administraciniais aktais teritorijų planavimo procese. Iki tol, kol šis klausimas nebus išspręstas, siekiant užkirsti kelią galimiems nesutarimams dėl šios ginčo sklypo dalies naudojimo, valstybinės žemės patikėtinis (-iai) įpareigotini netrukdyti atsakovei UAB „Nexteko“ valdyti ir naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, UAB „Projektavimas“ parengtame Miško plane pažymėtoje indeksu „A“, įrengtu privažiavimu (keliu), ir kitais inžineriniais statiniais. Teismas pažymi, kad neleidus atsakovei UAB „Nexteko“ naudotis teisėtai įrengtu keliu ir inžineriniais statiniais, viešasis interesas būtų pažeistas tuo aspektu, kad atsakovei atsirastų teisinis pagrindas reikalauti viešosios civilinės atsakomybės.
35. Teismas išaiškina, kad atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, kuriuo atsakovai įpareigojami atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ir kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas, o tais atvejais, kai tokius veiksmus gali atlikti tik atsakovas (-ai), ieškovas turi teisę prašyti teismo skirti baudą (CPK 273, 771 straipsniai). Esant motyvuotam prašymui, teismo sprendimo įvykdymo terminas gali būti pratęsiamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 271, 307 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a:
patikslintą prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, j. a. k. 120093212 (teisių perėmėjas – valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, j. a. k. 306205513), organizuoto aukciono dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įvykusio 2021 m. gruodžio 6 d., aukciono numeris 65617, dalį, kiek tai susiję su aukciono metu parduoto sklypo valstybinio miško dalies 0,2585 ha pardavimu.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. sausio 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalį, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 188704927, pardavė atsakovei UAB „Nexteko“, j. a. k. 304522034, valstybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria parduota 0,2585 ha ploto valstybinio miško.
Taikyti restituciją natūra, nustatant tokią jos vykdymo tvarką:
(i) grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn 2580/53088 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios plotas 0,2585 ha, pagal UAB „Projektavimas“ 2023 m. rugsėjo 25 d. parengtą planą „Naudojimosi tvarkos nustatymo planas“ (žymuo 2023-09-25-NT) pažymėtą koordinačių taškais 10-12, 27-29, 83-85, 89, 90, 95-98;
(ii) sumažinti 2022 m. sausio 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 188704927, ir atsakovės UAB „Nexteko“, j. a. k. 304522034, kainą 22 000 Eur (dvidešimt dviem tūkstančiais eurų) iki 482 746,87 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt šeši eurai ir 87 ct.);
1. (iii) įpareigoti valstybinės žemės patikėtinį (-ius) ir atsakovę UAB „Nexteko“, j. a. k. 304522034, ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovės UAB „Nexteko“, j. a. k. 304522034, lėšomis, parengti teritorijų planavimo dokumentą (-us) pagal šio sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytas sąlygas;
2. (iv) įpareigoti valstybinės žemės patikėtinį (-ius) ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos, pateikti Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos prašymą inicijuoti valstybinės reikšmės miškų kadastro duomenų patikslinimą, iš jo pašalinant valstybinės reikšmės miško plotą, esantį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalyje, UAB „Projektavimas“ parengtame plane „Naudojimosi tvarkos nustatymo planas“ (žymuo 2023-09-25-NT), pažymėtoje indeksu „A“, pavaizduotoje koordinačių taškais 11, 12, 27-29, 83-85, 90-98;
3. (v) įpareigoti valstybinės žemės patikėtinį (-ius) ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, valstybės nuosavybę į grąžintą žemės sklypą (-us) pagal naujai parengtus teritorijų planavimo dokumentus;
4. (vi) įpareigoti valstybinės žemės patikėtinį (-ius) netrukdyti atsakovei UAB „Nexteko“, j. a. k. 304522034, valdyti ir naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, UAB „Projektavimas“ parengtame plane „Naudojimosi tvarkos nustatymo planas“ (žymuo 2023-09-25-NT) pažymėtoje indeksu „A“, pavaizduotoje koordinačių taškais 11, 12, 27-29, 83-85, 90-98, įrengtu privažiavimu (keliu), ir kitais inžineriniais tinklais bei statiniais iki tol, kol ši sklypo dalis bus įregistruota viešajame registre valstybės nuosavybe.
Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo kopiją Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė