Administracinė byla Nr. ATP-157-557/2011

           Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00258-2011-3

          Procesinio sprendimo kategorija

          47.8. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugpjūčio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo V. K. nubaustas pagal ATPK 173 str. 1 d. 1000 Lt bauda su automobilio VOLVO 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

n u s t a t ė :

V. K. 2011 m. balandžio 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, pažeisdamas Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 patvirtintų “Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių”  2 p. reikalavimus, 2011 m. kovo 7 d. apie 13.47 val. automobiliu „VOLVO 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Šilutė – Klaipėda vežė tris keleivius, imdamas iš jų užmokestį, t. y. neteisėtai vertėsi komercine veikla, neturėdamas licencijos (leidimo).

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu V. K. pripažino kaltu padarius ATPK 173 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 1000 Lt baudą su automobilio VOLVO 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Apeliaciniu skundu V. K. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog priešingai, nei teigia teismas, jis važiavo ne į Klaipėdą, o į Vilkyčius. Išvažiuojant iš Šilutės, Gluosnių gatvėje jį sustabdė moteris, kuri paprašė ją pavežti iki Vilkyčių. Jis sutiko. Jiems bekalbant, prie automobilio prišoko dar trys vyrai, kurie pasiprašė pavežti iki Saugų. Pinigų iš jų jis neprašė. Saugose jų jau laukė policija.

Nutarime nurodyta, kad jis pažeidė Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 patvirtintų “Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių”  2 d., 4 d., 4.1 p. reikalavimus. Visų pirma, šios taisyklės skirtos tik juridiniams asmenims, kurie tik ir gali gauti licenciją. Jis, kaip fizinis asmuo, net ir norėdamas, negautų licencijos verstis vežimo veikla. Tuo tarpu iš nutarimo seka, kad jis turėjo ir galėjo gauti licenciją, bet pažeisdamas nustatytą tvarką, jos negavo. Todėl paveždamas keleivius, jis nepažeidė ir negalėjo pažeisti minėtų taisyklių 2 d., 4 d. 4.1 p.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 str. 1 d., subjektyvinė pusė yra tyčia. Šiuo atveju jis neturėjo jokios tyčios neteisėtai užsiimti komercine veikla. Tai atsitiko atsitiktinai. Jeigu Šilutėje, Gluosnių gatvėje moteris nebūtų jo sustabdžiusi (pakėlusi rankos), jis būtų pravažiavęs pro šalį ir sėkmingai nuvykęs į Vilkyčius.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 23 d. konsultacijoje (Administracinių bylų praktika, Nr. 1, 2001 m.) nurodyta, kad veikos, numatytos ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojantis požymis dispozicijoje apibrėžtas sąvoka „vertimasis veikla“, kuri apibūdina veiklos versliškumą, t. y. sistemingumą, pastovumą ir pelno siekimą ar gavimą. Šiuo atveju teismas neturėjo įrodymų, kad keleivių vežimu jis užsiima kaip verslu, t.y. pastoviai. Jau minėta, kad keleivius jis pavežė atsitiktinai. Taip pat pažymėtina, kad minėti keleiviai nebuvo atsitiktiniai. Ši akcija buvo iš anksto suplanuota ir įvykdyta policijos. Po to, kai juos iš Saugų vėl atvežė į Šilutės rajono policijos komisariatą, paaiškėjo, kad jo keleiviai yra policijos paprašyti pabūti keleiviais. Išėję iš Šilutės rajono policijos komisariato, jie įsėdo į savo automobilį, stovintį prie komisariato, ir išvažiavo. Ši aplinkybė patvirtina, kad jie turėjo transporto priemonę, su kuria galėjo nuvykti į Saugas, jeigu jiems iš tikrųjų reikėtų ten vykti. Taigi administracinis teisės pažeidimas, kuriuo padarymu jis kaltinamas, buvo organizuotas pačios policijos. Jeigu policija nebūtų jo organizavusi, jis nebūtų įvykęs. Kadangi jo atžvilgiu buvo organizuota provokacija, jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir dėl šios priežasties.

Teismo nutarimas šioje byloje sudarė jam nepakenčiamas gyvenimo sąlygas. Jis yra bedarbis, bedarbio pašalpos negauna, žmona yra neįgali, gauna tik 220 Lt neįgalumo pensiją, nepilnametis sūnus dar lanko mokyklą. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra pateikti į bylą. Todėl jam paskirta nuobauda dar daugiau pablogins jų šeimos materialinę padėtį. Tinkamai neištyręs byloje surinktus įrodymus, neįvertinęs jo paaiškinimo, teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo, tuo pažeidė ATPK 286 str. 1 d. reikalavimus. Ši administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 173 str. 1 d. įtvirtinta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Kelių transporto kodekso 8 str. 1 d. nustatyta, kad keleivių ir krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą gali vykdyti tik įmonės, turinčios nustatyta tvarka išduotą licenciją (leidimą). Įmonė suprantama kaip bet kuris fizinis asmuo, bet kuris pelno siekiantis ar nesiekiantis juridinis asmuo, bet kuris pelno siekiantis ar nesiekiantis asmenų susivienijimas ar grupė, neturinti juridinio asmens statuso, arba bet kuri oficiali organizacija, turinti savarankiško juridinio asmens statusą ar priklausanti tokį statusą turinčiai institucijai. Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 patvirtintų “Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių” 2 p. nustatyta, jog „Vežėjas, turintis licenciją, gali vežti keleivius ar krovinius transporto priemone, kuri priklauso jam nuosavybės, turto patikėjimo teise ar nuomos pagrindais ir atitinka nustatytus reikalavimus“. Gi pagal Kelių transporto kodekso 7 str. 2 d. „Vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius, bagažą, paštą, dokumentų siuntas, smulkias siuntas“. Taigi išdėstytos nuostatos rodo, kad vežėju gali būti ne tik juridinis, bet ir fizinis asmuo, todėl V. K. visiškai pagrįstai inkriminuotas minėtų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių pažeidimas, kas atitinka ir teismų praktiką (LVAT administracinė byla Nr. N438-282/2010).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais paneigta ir V. K. versija, neva jis neturėjo jokios tyčios neteisėtai užsiimti komercine veikla.

Liudytojas R. G. teisme parodė, kad Šilutėje Gluosnių gatvėje esančioje autobusų stotelėje laukė autobuso. Sustojo Volvo automobilis ir pasisiūlė pavėžėti iki Klaipėdos. Kadangi jam reikėjo į Saugas, todėl paklausė vairuotojo, kiek kainuos. Vairuotojas pasakė, kad reikės mokėti keturis litus. Jis ir dar du vyriškiai įlipo į automobilį ir Saugose, sumokėję po keturis litus, išlipo ir buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Tokias pačias aplinkybes R. G. nurodė ir 2011 m. kovo 7 d. paaiškinime. Analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir kartu su R. G. važiavusių R. M. ir R. B. tos pačios dienos paaiškinimuose. Beje, nors R. B. nesumokėjo V. K. už paslaugas, tačiau tai padarė dėl to, kad jis nenuvežė jos į jos norimą vietą – Vilkyčius. Iš šių parodymų matyti, kad V. K. pats sustojo prie autobusų stotelėje autobuso laukusių žmonių ir už atlygį pasiūlė juos nuvežti į jų norimą vietą, t. y. veikė neteisėtai. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo. Jų nurodyta įvykio eiga visiškai sutampa su policijos pareigūno A. P. parodymais ir jo tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis, kad jis tą dieną tikrino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą informaciją, jog automobilio Volvo 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas užsiima nelegaliu keleivių vežimu. Iš Šilutės autobusų stoties ir jo prieigų tarnybiniu automobiliu nuvyko prie Gluosnių ir Cintjoniškių gatvių sankryžos esančios autobusų sustojimo stotelės. Maždaug 13.47 val. prie minėtos stotelės sustojo automobilis Volvo 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įlipo 3 vyrai ir 1 moteris. Stebint minėtą automobilį buvo nustatyta, kad jis nuvažiavo Gluosnių gatve link Klaipėdos gatvės ir pasuko Klaipėdos miesto kryptimi. Automobiliui sustojus Šilutės rajone, Saugų kaime esančioje autobusų sustojimo stotelėje, iš jo išlipo 3 vyrai, po to automobilis nuvažiavo toliau. Apie galimai vykdomą neteisėtą keleivių vežimą jis informavo Saugų seniūnijoje tarnybiniu automobiliu patruliavusius policijos pareigūnus D. M. ir V. Š. ir nurodė jiems sustabdyti minėtą automobilį bei apklausti vairuotoją apie jo neteisėtą veiką. Apklausti Saugose išlipę keleiviai R. M. ir R. G. paaiškino, jog automobilio Volvo 740 vairuotojas juos vežė iš Šilutės miesto į Saugų kaimą ir už tai paėmė 4 litus. Byloje nėra duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti V. K. nubaudimu.

Deklaratyvus ir apeliacinio skundo teiginys, jog jo atžvilgiu buvo organizuota provokacija. Policijos pareigūnas A. P. parodė, kad jie atliko reidą pagal (duomenys neskelbtini) pranešimus, kad V. K. automobuiliu Volvo nelegaliai vežioja keleivius į Klaipėdą, tai patvirtino ir policijos pareigūnai V. Š. ir D. M.. Kaip jau aptarta, byloje patikimai nustatyta, jog pats V. K. ėmėsi aktyvių neteisėtų veiksmų, kas tik patvirtino (duomenys neskelbtini) pranešimuose išdėstytą informaciją. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti V. K. skunde iškeltą versiją, neva liudytojai R. G., R. M. ir R. B. tariamų keleivių vaidmenį atliko pagal policijos pareigūnų nurodymus, priešingai, minėtų liudytojų parodymai bei liudytojų policijos pareigūnų parodymai paneigia šį apelianto aiškinimą. Taigi akivaizdu, kad apelianto versija, neva policijos pareigūnai išprovokavo jį padaryti pažeidimą yra pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės, ir atmestina kaip neatitinkanti tikrovės.

Išdėstytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog V. K. nelegaliu keleivių vežimu užsiėmė sistemingai, pastoviai ir nuolat, siekiant iš to gauti pajamų. Jau minėta, kad policija reidą atliko pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus, šios įmonės eksploatacijos direktorius liudytojas J. S. parodė, kad jis pažįsta V. K. iš matymo, žino, kad pastarasis vairuoja Volvo automobilį, stovėdavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios netoli stoties, įvairiu laiku būdavo autobusų stotyje, kalbindavo žmones, siūlydamas juos pavežti, be to, nelegaliu keleivių vežimu užsiimdavo ir kiti asmenys, apie tai jis informuodavo policiją ir mokesčių inspekciją. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, jo nurodyta informacija visiškai pasitvirtino, be to, jau minėtoje LVAT administracinėje byloje Nr. N438-282/2010, kurioje taip pat parodymus davė ir J. S., už analogišką veiką Šilutėje buvo nubaustas kitas nelegalus vežėjas J. S.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) ir jas įvertino, nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui įvertinus visus įrodymus. V. K. kaltė dėl ATPK 173 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo neabejotinai įrodyta byloje surinkta medžiaga, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Apylinkės teismas V. K. skyrė minimalią ATPK 173 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą - 1000 Lt baudą su automobilio VOLVO 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Iš nutarimo turinio matyti, kad apylinkės teismas sprendė klausimą dėl ATPK 301 str. 1 d. nuostatų, leidžiančių skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba administracinės nuobaudos visai neskirti. Įvertinęs, jog V. K. ne kartą yra baustas administracinėmis nuobaudomis, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, apylinkės teismas nusprendė, jog V. K. nurodyti argumentai, jog nei jis, nei jo sutuoktinė nedirba, išlaiko nepilnametį sūnų, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios būtų pagrindas taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Pažymėtina, kad asmuo, dar prieš imdamasis neteisėtos komercinės veiklos, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, taigi turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes, todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokią teismų praktiką (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007) atitinkančia apylinkės teismo išvada. V. K. skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka V. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi keisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Linas Pauliukėnas