Civilinė byla Nr. 2A-1336-480/2021
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03732-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.11.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-496-985/2021 pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gintaras“ dėl paslėptų defektų remonto išlaidų padengimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gintaras“ priteisti 3 738,90 Eur už paslėptų defektų sukeltų gedimų remontą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2020 mėn. rugsėjo 19 d. su atsakove sudarė automobilio Audi A4, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartį. Automobilį apžiūrėjo išoriškai, viskas atrodė pakankamai gerai, taip pat atsakovės vadovas patikino, kad su automobilio mechanine dalimi viskas gerai ir automobilis jokių trūkumų neturi, patikrintas jų dirbtuvėse, rida tikra (234 250 km). Po kelių dienų automobilis pradėjo gesti. Pakeliui iš Vilniaus automagistralėje užgeso ir nebeužsivedė. Pradėjo aiškėti, kad pirkimo metu ieškovas buvo apgautas ir automobilyje buvo daug paslėptų defektų. Automobilis buvo patikrintas UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ autorizuotame Audi servise, kur buvo nustatyta, kad automobilio rida atsukta ir turėtų būti 313 620 km. Taip pat servise buvo nustatyta, jog sugedęs aukšto slėgio kuro siurblys, dėl ko buvo sugadinta visa kuro sistema. Išmontuojant kuro purkštuvus buvo nustatyta, kad jie sumontuoti netinkami (paslėptas defektas), kas ir įtakojo kuro siurblio gedimą bei visos kuro sistemos sugadinimą. Išlaidos paslėptų defektų sukeltų gedimų taisymui sudaro 3 738,90 Eur (2 817,69 Eur kuro sistemos remontas, 41,75 Eur variklio patikra, 30 Eur diagnostika, 258,46 Eur parametrų patikra, diagnostika, 591 Eur purkštukai ir jų montavimas). Taip pat ant pirkimo–pardavimo sutarties ieškovui nematant uždėtas spaudas „automobilio būklė tenkina pretenzijų neturiu“, tačiau jis buvo uždėtas be ieškovo žinios, ant jo nėra ieškovo parašo, kas daro jį juridiškai negaliojantį, o pardavėjo elgesį neatitinkantį geros moralės. Ieškovas kalbėjo su atsakovės vadovu telefonu ir jis ieškovui aiškiai leido suprasti, kad jis buvo apgautas, tačiau turi susitaikyti su automobilio trūkumais.
3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Gintaras“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas įsigijo naudotą lengvąjį automobilį, kurio rida 234 250 km, todėl yra logiška, kad ieškovas jį įsigydamas, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar transporto priemonės nepriekaištingos būklės, kokios galėtų tikėtis esant naujam automobiliui. Ilgalaikio ir nepertraukiamo transporto priemonės eksploatavimo eigoje transporto priemonės agregatai ir ją sudarantys mechanizmai natūraliai dėvisi. Naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas lengvasis automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama. Įsigydamas daugiau kaip 11 metų naudotą automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumą, ieškovas turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kurio įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Ieškovas turėjo pats įvertinti prekę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis. Atsakovė ieškovui buvo sudaręs visas sąlygas apžiūrėti parduodamą transporto priemonę bei atlikti jos nuodugnų patikrinimą. 2020 m. rugsėjo 19 d. pažymoje-sąskaitoje Nr. 467898 yra įrašas patvirtintas ieškovo parašu: „nurodytą transporto priemonę, kėbulą, variklį gavau. Automobilio būklė tenkina. Pretenzijų neturiu“. Ieškovo pageidavimu iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovė organizavo transporto priemonės valstybinę techninę apžiūrą. Tai patvirtinantis dokumentas ieškovui buvo perduotas kartu su automobiliu. Techninė apžiūra buvo atlikta likus vienai ar dviem dienom iki sandorio sudarymo. Techninę apžiūrą atlikę specialistai nenustatė jokių transporto priemonės gedimų ir konstatavo, kad transporto priemonę galima eksploatuoti. Be to, ieškovas įsigytą transporto priemonę eksploatavo nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. iki gedimo dienos, t. y. iki 2020 m. spalio 30 d. Pardavimo metu transporto priemonės rida buvo 234 250 km, o iš ieškovo pateiktos fotografijos galima suprasti, kad 2020 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės rida buvo 237 224 km. Tai reiškia, kad nuo transporto priemonės įsigijimo iki jos sugedimo ieškovas su ginčo automobiliu nuvažiavo 2 974 km. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, liudijančių, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie transporto priemonei jau po jos pardavimo nustatytus techninius trūkumus. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė prisidėjo prie transporto priemonės techninių trūkumų atsiradimo, ar nuslėpė nuo jo trūkumų buvimo faktą. Ieškovo nurodyti kuro sistemos gedimai tiesiogiai priklauso nuo transporto priemonės ridos. Be to, remonto paslaugas teikusi įmonė ginčo automobiliui atliko kuro bako valymą. Iš to galima spręsti, kad kuro bake buvo priemaišų, kurias privalu buvo išvalyti. Tuo pačiu spręstina, kad ieškovo nurodyti kuro sistemos gedimai galėjo atsirasti dėl to, kad ieškovas naudojo netinkamą kurą arba kitaip užteršė kuro baką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 12,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Teismas, atsižvelgęs į nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su automobiliu nuvažiuotus kilometrus, vertino, jog automobilio įsigijimo metu tiesioginę funkciją automobilis atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.
6. Teismas padarė išvadą, kad automobilio techninė būklė negalėjo esmingai pasikeisti lyginant su jo būkle techninės apžiūros metu, kurios metu nenurodyti jokie trūkumai, ties dūmingumu nurodyta 0,01, t. y. leistina norma, kas paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad kelios dienos po automobilio pirkimo, automobilis stipriai dūmino.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog neva ginčo automobilio techninė apžiūra atlikta nekokybiškai ir neobjektyviai.
8. Teismas sprendė, kad ieškovas, atsisakydamas apžiūrėti automobilį autoservise, prisiėmė riziką dėl perkamo automobilio kokybės ir, tuo pačiu, dėl galimybės įrodyti, jog šie trūkumai buvo automobilio pirkimo metu.
9. Teismas nurodė, kad netgi jei ieškovas ir pirko purkštukus skirtus Audi A6 meistro nurodymu, tai nepašalina ir jo paties kaltės dėl netinkamų purkštukų ginčo automobiliui pritaikymo, nes pats ieškovas nurodo, kad po to, kai automobilis sugedo automagistralėje, jį taisant ir išmontuojant kuro purkštuvus buvo nustatyta, kad jie sumontuoti netinkami minėtam automobiliui, kas ir įtakojo kuro siurblio gedimą bei visos kuro sistemos sugadinimą.
10. Teismas pažymėjo, kad tokiam ieškovo nepasitikėjimui atsakove, jog ši kokybiškai nepataisys automobilio, nebuvo pagrindo. Priešingai, nustatyti paties ieškovo sprendimai remontuoti automobilį savo pasirinktu būdu savo pasirinktuose autoservisuose apie tokį remontą neinformuojant pardavėjo, eksploatuoti automobilį su paties nupirktais netinkamais purkštukais, teismo vertinimu, užkirto kelią ateityje šalims objektyviai ir tiksliai nustatyti tikrąsias kuro sistemos sugedimo priežastis.
11. Teismas nurodė, kad atsakovė automobilio Lietuvoje neeksploatavo, todėl galėjo ir nežinoti apie padidėjusį kuro slėgį ir su tuo susijusią automobilio trauką, purkštukų gedimus, taip pat ir apie padidintą galią bei neteisingus ridos duomenis, nes šie rodikliai nebuvo akivaizdūs, tam kaip patvirtina bylos duomenys reikalinga buvo atlikti kompiuterinę diagnostiką.
12. Teismas konstatavo, kad neįrodžius, jog buvusiam automobilio savininkui iki automobilio perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti ir atsakovės atsakomybė dėl ieškovo nurodytos kuro sistemos gedimo, neteisingos ridos ir padidintos galios.
13. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leido daryti išvadą, jog ieškovui prieš perkant automobilį buvo sudarytos sąlygos jį apžiūrėti, įvertinti jo techninę būklę ir būklė ieškovą tenkino.
14. Teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad 2020 m. lapkričio 25 d. UAB AM Transport PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AMT 4747, nurodytų autodetalių gedimas ir jų remontas 2 817,69 Eur buvo padaryti būtent iki ieškovui įsigyjant automobilį, o atsakovas nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus.
15. Šalims neprašius teismo skirti techninę ekspertizę, iš byloje surinktų įrodymų teismas sprendė, kad netinkamos kokybės daikto faktas neįrodytas.
16. Teismas, nustatęs, kad ieškovas atsisakė bendradarbiauti su pardavėju dėl gedimų, sprendė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė pardavė automobilį su paslėptais defektais, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, ir yra atsakinga dėl ieškovo patirtų išlaidų automobilio remontui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas N. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 n. balandžio 12d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto kokybę ir pirkėjo teisę patikrinti perkamo daikto kokybę, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 ir 2 dalių, CK 6.333 straipsnio 4, 6 dalių nuostatomis, apibrėžiančiomis parduodamo daikto kokybės reikalavimus bei pardavėjo pareigas, nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, vertindamas įrodymus pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185, 202 straipsnių nuostatas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, priėmė nelogišką ir paremtą prieštaringomis išvadomis, sprendimą.
17.2. Ieškovas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad po įsigijimo jis galėjo naudoti automobilį pagal paskirtį. Šiuo atveju 12 metų automobilis gali turėti įvairių trūkumų, tačiau šie trukumai privalo būti pardavėjo atskleisti pirkėjui. Be to, pirkėjas sumokėjęs už automobilį 6 800 Eur, pagrįstai tikėjosi, kad jis bus važiuojantis ir juo naudosis pagal paskirtį be didelių papildomų investicijų. Nors ieškovas pirko naudotą transporto priemonę, tačiau ją pirko už rinkos kainą (6 800 Eur), už kurią parduodamos tokio modelio ir tokių metų techniškai tvarkingos transporto priemonės. Taigi ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad ir jo perkama transporto priemonė bus tokios kokybės.
17.3. Ieškovas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas, atsisakydamas apžiūrėti automobilį autoservise prieš jį įsigyjant, prisiėmė riziką dėl perkamo automobilio kokybės ir tuo pačiu dėl galimybės įrodyti, kad šie trūkumai buvo automobilio pirkimo metu. Tokios teismo išvados nepagrįstos, jos prieštarauja įstatyme nurodytoms pirkėjo ir pardavėjo teisėms bei pareigoms.
17.4. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Šiuo atveju ieškovas dėl parduoto netinkamos kokybės daikto pardavėjui pranešė tą pačią dieną, vėliau informavo telefonu dar kartą, o 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovę rašytine pretenzija dėl parduoto ginčo automobilio neatitikimo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms dėl paslėptų trūkumų, nurodydamas, jog automobilio paslėpti trūkumai – sumontuoti netinkami purkštukai, dėl ko buvo sugadinta visa kuro sistema.
17.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai net keletą kartų skundžiamame sprendime akcentavo, jog ieškovas įsigijo tinkamos kokybės daiktą, nes automobilį naudojo pagal paskirtį, įsigytas automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, nes ieškovas nuo įsigijimo su automobiliu nuvažiavo 2 974 km. Tai, jog automobilis yra važiuojantis, nereiškia, kad jis yra techniškai tvarkingas ir jį galima eksploatuoti – naudoti pagal paskirtį ir tam tikslui, kuriam yra įsigytas, nes iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, jog nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d., t. y. per du mėnesius, ieškovas apsilankė net keturiuose skirtinguose autoservisuose, nuolat atlikinėjo automobilio diagnostiką, nes net ir po remonto (purkštukų pakeitimo) automobilio techninė būklė nepasikeitė – jis nevažiavo geriau nei iki remonto, važiuojant didesniu nei 100 km per valandą greičiu prietaisų skydelyje užsidegdavo ženklas „check“, rodantis gedimą ir kol nebuvo pakeista kuro sistema, kas leidžia teigti, jog gedimas buvo jau įsigyjant automobilį.
17.6. Teismo sprendime teisingai nurodyta, jog po įsigijimo automobilio kilometražas didėjo, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas automobiliu naudojosi pagal jo paskirtį, nes kilometražas susidarė grįžtant įsigytu automobiliu iš pardavėjo (Marijampolės) į namus (Kupiškį), bei aiškinantis automobilio gedimus, kurie buvo pastebėti vos išvažiavus iš pardavėjo, bei remonto galimybes ir kainą. Kaip jau nurodyta, automobilis buvo patikrintas keturiuose auto servisuose, iš kurių trys – Vilniuje, vienas Panevėžyje.
17.7. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti ieškinį pagrindė prieštaringomis išvadomis, iš pradžių nurodęs, kad, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad 2020 m. lapkričio 25 d. UAB AM Transport PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AMT 4747, nurodytų autodetalių gedimas ir jų remontas 2 817,69 Eur buvo padaryti būtent iki ieškovui įsigyjant automobilį, po to jau teigė, kad atsakovė automobilio Lietuvoje neeksploatavo, todėl galėjo ir nežinoti apie padidėjusį kuro slėgį ir su tuo susijusią automobilio trauką, purkštukų gedimus, taip pat ir apie padidintą galią bei neteisingus ridos duomenis, nes šie rodikliai nebuvo akivaizdūs, t. y. konstatavo, kad ieškovo nurodyti automobilio trūkumai buvo iki jam automobilį įsigyjant.
17.8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog automobilio gedimai, dėl kurių ieškovas negalėjo automobilio naudoti pagal paskirtį, galėjo būti nustatyti tik specialistų, atlikus kompiuterinę diagnostiką. Ieškovas, elgdamasis kaip rūpestingas ir atidus pirkėjas, pats neturintis specialių žinių automobilio techninei būklei įvertinti, automobilį apžiūrėjo, jį išbandė, tiek kiek leido pardavėjas, trūkumų nepastebėjo. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką, kadangi pardavėjas yra atsakingas už parduodamo daikto kokybę, būtent jis turėjo pareigą imtis visų priemonių, kad įsitikintų parduodamo daikto kokybe, nes yra už tai atsakingas pagal įstatymą.
17.9. Automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Kadangi atsakovė turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, tai ji atsakinga už paslėptus šio automobilio trūkumus. O kadangi ieškovas yra vartotojas, taikytina CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija.
17.10. Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, atsakovės teiginiai, jog transporto priemonė trūkumų neturėjo, nėra įrodyti. Ieškovas dėl transporto priemonės apžiūros kreipėsi tą pačią dieną, automobilį pristatė specialistams patikroms, kur buvo diagnozuoti trūkumai, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovo paaiškinimai. Visa tai rodo, kad transporto priemonės gedimai ar pagrindas jiems kilti egzistavo jau transporto priemonės perdavimo metu, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir šie trukumai nepriklausė nuo priežasčių, atsiradusių iki transporto priemonės pardavimo, yra nepagrįsti, nes tokių išvadų nepatvirtina byloje esantys įrodymai.
17.11. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad diagnostikos ir remonto darbų kaina, remiantis sąskaitomis faktūromis, yra 3 738,90 Eur. Konstatavus žalos faktą, nuostoliai privalo būti atlyginti visais atvejais, jei patirta žala nėra mažareikšmė. Priešingu atveju būtų paneigtas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas.
18. Atsakovė UAB „Gintaras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
18.1. 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdyje ieškovas aiškino, kad jam labai patiko ginčo automobilis. Ieškovas teigė: „maloniai bent jau aikštelėje, kiek pajaučiau, važiavo“ (garso įrašas nuo 31.30 min), taigi ieškovui buvo perduotas tinkamos kokybės daiktas. Atsakovė ieškovui buvo sudariusi visas sąlygas apžiūrėti parduodamą transporto priemonę bei atlikti jos nuodugnų patikrinimą.
18.2. 2020 m. rugsėjo 19 d. pažymoje-sąskaitoje Nr. 467898 yra įrašas patvirtintas ieškovo parašu: „nurodytą transporto priemonę, kėbulą, variklį gavau. Automobilio būklė tenkina. Pretenzijų neturiu“. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nepaneigė, kad minėtas įrašas atsirado jau po to, kai ieškovas pasirašė 2020 m. rugsėjo 19 d. pažymoje-sąskaitoje Nr. 467898. Su pastaruoju apelianto teiginiu negalima sutikti. 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdyje paaiškinimus davęs UAB „Gintaras“ direktorius G. S. išsamiai nurodė aplinkybes, susijusias su įrašu „automobilio būklė tenkina. Pretenzijų neturiu“ buvimu 2020 m. rugsėjo 19 d. pažymoje-sąskaitoje (garso įrašas nuo 42.00 min.). Spaudas su tokiu įrašu yra tik UAB „Gintaras“ direktoriaus žinioje. Pats ieškovas pripažino faktą, kad sandorio sudarymo metu direktorius buvo užsienyje. Išvykdamas į užsienio komandiruotę direktorius į pažymų sąskaitų blankus iš anksto įspaudė įrašą, todėl ieškovui pasirašant 2020 m. rugsėjo 19 d. pažymoje-sąskaitoje toks įrašas jau buvo.
18.3. Apeliantas pripažįsta aplinkybę, kad 2020 m. spalio 7 d. įsigijo tris naujus kuro purkštukus ir juos pakeitė. Po dvylikos dienų, t. y. 2020 m. spalio 19 d., UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“ nustatė, kad pakeisti kuro purkštukai yra skirti ne tam automobiliui ir juos reikia keisti. Akivaizdu, kad tokia paties ieškovo iniciatyva atlikta intervenciją į automobilio kuro sistemą sumontuojant netinkamus kuro purkštukus, nulėmė kuro sistemos netinkamą funkcionavimą. Ieškovo patirtus nuostolius priežastinis ryšys sieja ne su pardavėjo veiksmais, o su paties ieškovo ir jo pasitelktų nekompetentingų meistrų veiksmais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
21. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė UAB „Moller Auto Keturi Žiedai“ 2021 m. gegužės 10 d. pažymą ir nurodo, kad šie įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo tik pateikiant apeliacinį skundą ir grindžiant skunde nurodytas aplinkybes, be to, atsižvelgiant į tai, jog jau pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie autorizuotame servise atliktą kompiuterinę diagnostiką, suklastotą ridą, pažymos patikslinančios šiuos duomenis pateikimas, neužvilkins bylos nagrinėjimo.
22. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateikto naujo įrodymo ryšį su byla, jo svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o pažymoje pateikiami duomenys buvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teikiamą naują įrodymą priima ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas N. S. (toliau – ieškovas arba apeliantas) neįrodė ieškinio pagrindo, todėl ieškinį atmetė. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka. Ginčas byloje kilo dėl parduoto daikto trūkumų, pardavėjo atsakomybės už paslėptus naudoto daikto trūkumus ir pirkėjo teisės reikalauti daikto išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimo, byloje esančių įrodymų vertinimo.
25. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Gintaras“ (toliau – atsakovė) buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pasirašant pažymą sąskaitą BLA Nr. 467898 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas už 6 800 Eur nupirko 2008 m. gamybos naudotą automobilį Audi A4, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), o atsakovė pardavė minėtą automobilį. Sutartyje automobilio defektai neužfiksuoti, nurodyta: „Automobilio būklė tenkina. Pretenzijų neturiu. Nurodytą transporto priemonę, kėbulą, variklį gavau.“ Automobilio techninė apžiūra atlikta 2020 m. rugsėjo 8 d. Techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2022 m. rugsėjo 8 d., pirmosios registracijos data 2008 m. gruodžio 9 d., rida 234 245 km, dūmingumas 0,01. 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovę rašytine pretenzija dėl parduoto ginčo automobilio neatitikimo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms dėl paslėptų trūkumų, nurodydamas, jog automobilio paslėpti trūkumai – sumontuoti netinkami purkštukai, dėl ko buvo sugadinta visa kuro sistema.
26. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Sutarties turinys ir ieškovo paaiškinimai teismo posėdyje liudija, kad ieškovas (pirkėjas) prieš pasirašydamas Sutartį transporto priemonę apžiūrėjo ir jokių pretenzijų dėl jos būklės neturėjo. Apeliacinio skundo argumentus, kad spaudas Sutartyje „Automobilio būklė tenkina. Pretenzijų neturiu“ atsirado jau po to, kai ieškovas pasirašė šią Sutartį, paneigia nuoseklūs atsakovės direktoriaus G. S. paaiškinimai teismo posėdyje, kad dėl dažno buvimo Vokietijoje, jis iš anksto į pažymų sąskaitų blankus įspaudžia spaudus su tokiu įrašu, ir ieškovo pripažinta aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu direktorius buvo užsienyje (išklausytas 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garso įrašas).
27. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti bendrieji netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdai (pakeisti daiktą, sumažinti jo kainą, pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti to išlaidas, grąžinti kainą ir atsisakyti sutarties). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3 738,90 Eur turėtų išlaidų paslėptų defektų sukeltų gedimų taisymui. Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
28. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodomi įsigytos prekės trūkumai – automobilyje sumontuoti netinkami kuro purkštuvai (paslėptas defektas), kas įtakojo kuro siurblio gedimą bei visos kuro sistemos sugadinimą. Atsakovė teigia, kad ieškovo pageidavimu iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovė organizavo transporto priemonės valstybinę techninę apžiūrą, kurią atlikę specialistai nenustatė jokių transporto priemonės gedimų ir konstatavo, kad transporto priemonę galima eksploatuoti. Sutarties pagrindu ieškovui perleista transporto priemonė atitiko kokybinius reikalavimus, kurių pirkėjas galėjo tikėtis, atsižvelgdamas į įsigyjamo daikto savybės charakteristikas: pagaminimo datą, ridą, kitus ne naujai transporto priemonei būdingus ypatumus. Gedimai atsirado po daikto perdavimo ieškovui, todėl atsakovė negali už juos atsakyti. Šiuo atveju pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį ieškovui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad nurodyti trūkumai atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių Sutartis sudaryta galiojant CK 6.431¹ straipsnio nuostatoms, kurios yra specialios normos teisiniams santykiams, atsiradusiems kilus ginčui dėl motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutartis atitiko privalomų duomenų apie motorinę transporto priemonę pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo reikalavimus, t. y. transporto priemonė buvo tvarkinga ir atitiko esminius tokio pobūdžio transporto priemonei keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad byloje ginčijami trūkumai nepatenka į privalomų nurodyti sutartyje sąrašą.
30. Nagrinėjamu atveju parduota transporto priemonė su galiojančia privaloma technine apžiūra. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad įsigydamas automobilį, jį apžiūrėjo, pavažinėjo, žinojo, kad perka daugiau nei 11 metų naudotą automobilį, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, įsigijęs tiek metų eksploatuotą automobilį, negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi jo eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi, o transporto priemonės įsigijimo metu, ji tiesioginę funkciją atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti (draudžiančių dalyvauti eisme ir pan.), nebuvo.
31. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Įsigydamas daugiau kaip 11 metų naudotą automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumą (pavyzdžiui, nuvažiuotų kilometrų skaičių), ieškovas turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kurio įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Nors nei įstatymas, nei sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), tačiau įsigydamas naudotą automobilį, ieškovas turėjo pats įvertinti prekę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis, o ne vien vadovautis pardavėjo konsultacija, kad pardavėjui kiltų atsakomybė už nekokybišką naudotos prekės pardavimą.
32. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas įsigytą automobilį eksploatavo nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. iki gedimo dienos – 2020 m. spalio 30 d., juo nuvažiavo 2 974 kilometrus. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad automobilis jo įsigijimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apelianto aiškinimą, kad kilometražas susidarė grįžtant įsigytu automobiliu į namus (iš Marijampolės į Kupiškį), aiškinantis automobilio gedimus, kuomet automobilis buvo patikrintas keturiuose autoservisuose (trys iš jų Vilniuje, vienas Panevėžyje), o ne jį eksploatuojant. Remiantis viešai prieinamais duomenimis (zemelapis.lt ir lt.toponavi.com), įsigytu automobiliu nuvažiuotas atstumas ženkliai viršija apelianto nurodomus maršrutus (Marijampolė – Kupiškis 211,33 km, Kupiškis – Vilnius 157,79 km (157,79 x 3 = 473,37), Kupiškis – Panevėžys 50,14 km, iš viso – 734,80 Km).
33. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad šalys neprašė byloje skirti ekspertizės, todėl pirmosios instancijos teismas vertino tik į bylą pateiktus šalių įrodymus bei jų paaiškinimus. Praktikoje pripažįstama, kad kuro purkštukai – itin svarbi dyzelinio automobilio (būtent dėl tokio automobilio ir vyksta ginčas byloje) įpurškimo sistemos dalis. Kuro sistemos remontas reikalauja itin aukšto tikslumo. Nekokybiškai atlikti šios sistemos remonto darbai ne tik neišspręs esamos problemos, tačiau gali neigiamai paveikti ir kitas automobilio dalis. Ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, kuriais nustatytos aplinkybės, kad: 2020 m. rugsėjo 8 d. atlikta automobilio techninė apžiūra, techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, ir automobilio techninė būklė negalėjo esmingai pasikeisti Sutarties sudarymo metu 2020 m. rugsėjo 19 d.; 2020 m. rugsėjo 24 d. autoserviso UAB „Girilis“ atlikta kompiuterinė elektros įrangos diagnostika ir darbai vertintini kaip būtini periodiniai veiksmai, užtikrinant tinkamą automobilio eksploatavimą; ieškovas 2020 m. spalio 7 d. įsigijo 3 purkštukus, skirtus Audi A6; 2020 m. spalio 28 d. UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ Vilniaus Audi centre defektacijos metu nustatytas kuro siurblio mechaninis defektas, kuro padavimo sistemoje rasta metalo drožlių, nustatyta automobilio rida; 2020 m. lapkričio 3 d. atlikus diagnostiką UAB „AM Transport“ buvo nustatytas aukšto slėgio kuro siurblio gedimas, ko pasėkoje buvo sugadinta visa kuro sistema, sumontuoti netinkami šiam automobiliui kuro purkštukai buvo pakeisti tinkamais; buvo šalių pokalbis dėl purkštukų (ieškovo pateikta garso medžiaga), bet ieškovas nepasitikėjo atsakove (išklausytas 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garso įrašas), teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad paties ieškovo sprendimai remontuoti automobilį savo pasirinktu būdu savo pasirinktuose autoservisuose, apie tokį remontą neinformuojant pardavėjo (t. y. atsakovės), eksploatuoti automobilį su paties nupirktais netinkamais purkštukais, užkirto kelią ateityje šalims objektyviai ir tiksliai nustatyti tikrąsias kuro sistemos sugedimo priežastis. Ieškovas nepateikė įrodymų ir byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovė pardavė automobilį su paslėptais defektais ir yra atsakinga dėl ieškovo patirtų išlaidų automobilio remontui.
34. Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
35. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų konstatuotos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo, o bylos duomenys patvirtina, kad teismas ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
38. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Todėl konstatuotina, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
40. Atsakovei iš ieškovo, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 150 Eur, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gintaras“, juridinio asmens kodas 151130687, iš ieškovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai | Žibutė Budžienė |
| Evaldas Burzdikas |
| Albina Rimdeikaitė |