Civilinė byla Nr.2-790-372/2013
Teisminio proceso Nr.2-58-3-00188-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija
69; 113.2; 113.9; 116.1; 116.9; 119.1
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ “ ieškinį atsakovėms Telšių rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios (įgaliotosios) organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiųjų asmenų UAB „Kvėdarsta“, UAB „Jurmelsta“, pareikštą savarankišką reikalavimą dėl atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įpareigojimo pasirašyti sutartį su UAB „Kvėdarsta“ ir UAB „Jurmelsta“, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba ir
n u s t a t ė :
Ieškovės atstovas prašo įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administraciją svarstyti viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo galimybę, jei jos manymu pirkimo sutarčiai įvykdyti pakanka žemesnės kvalifikacijos nei buvo nustatyta pirkimo dokumentuose, prašyti kandidatą ar dalyvį papildyti ar paaiškinti netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, jei konkurso sąlygų 3.1 punkto 1 lentelės pozicijoje 5 straipsnyje nurodytas reikalavimas yra proporcingas pirkimo objektui, tačiau konkursui ūkio subjektų grupė UAB „Kvėdarsta“ ir UAB „Jurmelsta nėra pateikusi dokumentų, jog šį kvalifikacijos reikalavimą atitinka. Ieškovė mano, kad savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisija pažeidė VPĮ reikalavimus ir tuo pažeidė ieškovės interesus. Ieškovė 2012-07-30 pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti sprendimą, kuriuo nustatyta pasiūlymų eilė ir pirkimo laimėtojas, kadangi trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų, todėl turėjo būti atmestas. Ieškovė nurodo, kad savivaldybės administracija yra įgaliota atsakovės Kelių direkcijos įvykdyti konkursą, o už pirkimo sutarties sudarymą atsakinga pati direkcija. Ieškovė kreipėsi į Kelių direkciją, informuodama, kad įgaliotosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija laimėtoju nustatė tiekėją, kuris pasiūlymo pateikimo dienai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, kadangi nė vienas iš ūkinės grupės narių neatitiko STR 1.01.9:2003 nuostatų, kadangi keliai apima ne tik krašto ir rajoninius, bet ir magistralinius, vietinės reikšmės, viešuosius ir vidaus kelius. Kelių direkcija informavom kad ji yra suinteresuota, kad darbus įvykdytų tik kvalifikuotas rangovas, kurio pasiūlymas visiškai atitinka konkurso sąlygas. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos sprendimas dėl pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo bus peržiūrėtas. Praėjus daugiau nei pusę metų ieškovei tapo žinoma, kad Kelių direkcija iki šiol nėra pasirašiusi viešojo pirkimo sutarties ir yra gautas trečiojo asmens pretenzija. Atsakydama į šią pretenziją, Kelių direkcija nurodė, kad nekeičia poezijos dėl konkurso rezultatų teisėtumo ir mano, kad pirkimo procedūros turi būti nutrauktos, kaip tai išaiškino
Viešųjų pirkimų tarnyba. Kelių direkcija taip pat nurodė, kad jei įgaliotoji organizacija nenutrauks pirkimo procedūrų, ji bus priversta pasirašyti sutartį. 2013-03-13 ieškovė pateikė pretenziją atsakovui, prašydama sustabdyti pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta pretenzija, svarstyti pirkimo procedūros nutraukimo galimybę, išsiaiškinti, ar trečiųjų asmenų pasiūlymas jo pateikimo dienai atitiko pirkimo dokumentų sąlygų reikalavimus, nesudaryti pirkimo sutarties su trečiaisiais asmenimis. Kelių direkcija pretenziją atmetė. Savivaldybės administracija pretenziją tenkino tik dalyje dėl pirkimo procedūrų sustabdymo iki pretenzijos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo. Kitoje dalyje pretenziją atmetė. Ieškovės manymu, tai pažeidžia įstatymo normų taikymą ir protingumo kriterijų. Savivaldybės administracija piktnaudžiauja užimama padėtimi, pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir kitų dalyvių ir kandidatų teises, iškreipia viešųjų pirkimų sistemą.
Ieškovė nurodo, kad įgaliotinio veiksmų apimtis griežtai apibrėžta įgaliotojo duotame įgaliojime. Perkančioji organizacija neturi teisės leisti dalyvauti konkurse net tiems tiekėjams, kurių kvalifikacija nežymiai neatitinka keliamų reikalavimų. Priešingu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, diskriminuotų kitus pirkimo proceso dalyvius. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių reikalavimus. Ji tiekėjo kvalifikacijai patikrinti pasirenka tuos tiekėjo kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus, kurie yra būtini ir pakankami siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjo vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai negali pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų, VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo.
Perkančioji (įgaliotoji) organizacija turėjo pagrindo nustatyti tam tikrą aukštą darbus atliksiančios rangovo kvalifikaciją, Tam ji priėmė sprendimą reikalauti pagrįsti kvalifikaciją tokiais dokumentais, kurie suteiktų teisę atlikti ypatingojo statinio statybos darbus statinių grupėje – susisiekimo komunikacijos :keliai, kuriuos pagal STR 1.01.9:2003 apima ne tik krašto ir rajoninius kelius, bet ir magistralinius, vietinės reikšmės, viešuosius bei vidaus kelius. Perkančioji organizacija viešai paskelbė ir įsipareigojo tikrinti tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį konkurso sąlygose nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Net ir Viešųjų pirkimų tarnybai išaiškinus, kad jei pirkimo sutarčiai pakanka žemesnės kvalifikacijos nei buvo nustatyta pirkimo dokumentuose, dėl to perkančioji organizacija privalo svarstyti pirkimo procedūrų nutraukimo galimybę. Savivaldybė į tai nereagavo, į pretenziją atsakydama, kad neegzistuoja nenumatytos aplinkybės, suteikiančios galimybę nutraukto procedūras. Pradėjus pirkimo procedūrą, gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių pagrindinis tikslas – sudaryti pirkimo sutartį nebus pasiektas. Neturi reikšmės, kada tokios aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jam jau prasidėjus. Svarbu, kad jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Nustatydama pernelyg aukštus ir neproporcingus pirkimo objektui minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, ji dirbtinai apribojo konkurenciją, suteikdama kliūtis tiekėjams teikti pasiūlymus, tuo pačiu taikydama išimtį terečiajam asmeniuiIeškovė nesutinka su savivaldybės administracijos 2013ž03-21 sprendime Nr.R7-712 išdėstyta pozicija, kad trečiųjų asmenų pasiūlymas pateikimo dienai atitiko sąlygų reikalavimus. Trečiojo asmens atestatas suteikė teisę atlikti darbus susisiekimo komunikacijos – keliai pogrupyje krašto ir rajoninės reikšmės keliai, tačiau ne visuose susisiekimo komunikacijos – keliai pogrupiuose, nurodytuose STR 1.01.9:2003.
Ar perkančioji organizacija (Kelių direkcija) galėjo numatyti, kad atlikti pirkimą vadovaujantis VPĮ nustatyta tvarka įgaliota perkančioji organizacija (savivaldybės administracija) to nevykdys ir konkurso laimėtoju nustatys dalyvį, kuris neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, o vėliau nepaisys įgaliotojo ir Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymų, yra fakto klausimas, tačiau nustatytos aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai. Tolimesnis pirkimo procedūrų (viešojo pirkimo sutarties sudarymas) vykdymas tampa neteisėtas. Pirkimo procedūrų nutraukimą lemiančios aplinkybės yra tokios, kurių nebuvo galima numatyti iki viešojo pirkimo paskelbimo, todėl procedūrų nutraukimas šioje situacijoje yra objektyviai pateisinamas.
Dublike ieškovė nurodo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog pateiktas ieškinys ir ieškinys, pateiktas nutrauktoje civilinėje byloje Nr.2-1091-357/2012 yra tapatūs. Ieškovė nurodo, kad skiriasi ieškinio dalykas. Ji nesutinka su atsakovės nuomone, kad abiejose bylose siekiama to paties tikslo (rezultato)- panaikinti sprendimą, kuriuo ūkio subjektų grupė UAB „Kvėdarsta“ ir UAB „Jurmelsta“ paskelbta konkurso laimėtoja. Ieškovė nekvestionuoja jų kvalifikacijos ir sutinka, kad pirkimo sutarčiai pakanka žemesnės kvalifikacijos, nei buvo nustatyta pirkimo dokumentuose. Tačiau
Ieškovė teigia, kad savivaldybės administracija pateikė perteklinius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, atimdama galimybę dalyvauti konkurse kitiems tiekėjams. Ieškovė nesutinka su atsakovės Kelių direkcijos teiginiu, kad ji negali panaikinti įgaliotosios organizacijos Telšių rajono savivaldybės administracijos priimtų sprendimų. Atsakovė suvokia, kad už užduočių įvykdymą yra atsakinga įgaliotojo organizacija (Savivaldybės administracija), tačiau nesiima adekvačių veiksmų numatytai atsakomybei taikyti.
Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija prašo civilinę bylą nutraukti, o ieškinį palikti nenagrinėtą, Teismui nustačius, kad byla nenutrauktina – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė yra pareiškusi tapatų ieškinį ir siekia tų pačių tikslų, kurių siekė ieškiniu, kurio civilinėje byloje Nr.2-1091-357/2012. 2012-07-24 atsakovei informavus konkurso dalyvius apie konkurso laimėtoją – trečiąjį asmenį, ieškovė pateikė pretenziją, o atsakovei ją atmetus – pateikė ieškinį teismui. Tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje ji ginčijo trečiųjų asmenų kvalifikacijos atitikimą konkurso sąlygoms ir kėlė reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą, nustatantį pasiūlymų eilę bei konkurso laimėtoju skelbiant trečiuosius asmenis. Ieškovė vėliau pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio, kurį 2012-09-13 Šiaulių apygardos teismas priėmė. Po ieškinio atsisakymo 2013-03-13 ieškovė vėl ėmė ginčyti trečiųjų asmenų kvalifikacijos atitikimą konkurso sąlygų reikalavimams. Ieškovės pareikštas reikalavimas yra dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir ieškinys, kurio ieškovė atsisakė civilinėje byloje Nr.2-1091-357/2012. Nors naujojo ieškinio reikalavimai lingvistiškai skirtingi, tačiaus teisminio nagrinėjimo objektas abiejose bylose yra tas pats – trečiųjų asmenų atitiktis kvalifikacijos reikalavimams. Ieškovė abiejose bylose remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis ir siekia to paties rezultato – kad sprendimas konkurso laimėtoju paskelbti trečiuosius asmenis būtų panaikintas. Ieškovės keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovę svarstyti klausimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo galimybės yra nesprendžiantis ginčo iš esmės ir priverstinai neįvykdomas, dėl ko realiai ieškovei jokių pasekmių nesukeliantis. Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-11-14 raštas Nr.AS-5437 , kuriuo tik rekomenduojama svarstyti pirkimo procedūrų nutraukimo galimybę, tėra šios tarnybos specialistų nuomonė, bet ne valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas. Naikinti atsakovių sprendimus dėl pretenzijų nėra jokio pagrindo, kadangi juose buvo tik suformuluotos atsakovių poezijos, bet ne šalims sukurtos kokios nors teisės ar pareigos. Panaikinus atsakymą į pretenziją, materialinis teisinis santykis liks nepakitęs, kaip ir šalių pozicijos, nuomonės ar samprotavimai.
Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau (Kelių direkcija) prašo ieškinį atmesti. Ji nurodo, kad VPĮ 14 straipsnio 1 dalis numato teisę perkančiajai organizacijai (Kelių direkcijai) įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (Telšių rajono savivaldybės administraciją). Kelių direkcija 2012-03-29 Telšių rajono savivaldybės administracijai suteikė įgaliojimus organizuoti pirkimą ir jo procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo ir nustatė užduotis : atlikti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.160 Telšiai-Varniai-Laukuva ruožo nuo 32,17 iki 33,74 (Varniuose sutampančiame su Dariaus ir Girėno gatve) kelio (gatvės)važiuojamosios dalies rekonstravimo darbų, kurie yra Telšių rajono savivaldybės administracijos užsakymu parengto konkurso sudėtinė dalis, pirkimą. Darbų pirkimas į dalis neskaidomas. Atsakovė nesutinka su ieškovės 2013-03-13 pretenzija Nr.S-02-153. Ji teigia, kad priėmus ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr.2-1091-357/2012, o vėliau atsisakius nuo jo ir bylą nutraukus, teisminiai ginčai yra pasibaigę, viešojo pirkimo rezultatai yra galiojantys, nenuginčyti. Atsakovė nurodo, kad ji neturi įgaliojimų naikinti įgaliotos perkančiosios organizacijos Telšių rajono savivaldybės administracijos priimtų sprendimų. Šiuo atveju sprendimus pakeisti gali arba pati viešojo pirkimo komisija, arba teismas.
Tretieji asmenys UAB „Kvėdarsta“ ir UAB „Jurmelsta“ pateikė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo įpareigoti Kelių direkciją pasirašyti sutartį su jais, o UAB „Žemaitijos keliai“ ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą. Tretieji asmenys nurodo, kad ieškovės reikalavimas yra tapatus civilinėje byloje Nr.2-1091-357/2012 pareikštam reikalavimui. Jie nurodo, kad Kelių direkcija vengia
pasirašyti sutartį su jais. Pagal VPĮ 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas. Apie konkurso rezultatus Savivaldybės administracija informavo 2012-07-24, todėl atidėjimo terminas seniai pasibaigęs.Kelių direkcijos vengimas pasirašyti sutartį pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principą, kadangi tiekėjas turi pagrindo tikėtis, kad viešųjų pirkimų procedūros bus atliekamos griežtai laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, tarp jų ir sutarties sudarymo terminų. Nepasirašant sutarties, trečiasis asmuo gali patirti žymių nuostolių. Savivaldybės administracijai pagal jai suteiktus įgaliojimus atlikus pirkimą ir nustačius konkurso laimėtoją, Kelių direkcija privalo su juo pasirašyti pirkimo sutartį. Šios teisės Kelių direkcija neturi tik tuo atveju, kai konkurso rezultatai būtų nuginčyti teisme ar įgaliota kontroliuojanti institucija priimtų sprendimą nutraukti pirkimą ar pakeisti savivaldybės administracijos sprendimus. Trečiųjų asmenų žiniomis, Viešųjų pirkimų tarnyba tikrino pirkimą, tačiau neįpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti sprendimus.
Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodė, kad ji nėra įgaliota vertinti, kokie atestatai yra būtini tam tikriems statybos darbams atlikti. Ji nurodė, kad jeigu Pirkimo sąlygų 3.1 p. esančios lentelės „Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5 p. nustatytas reikalavimas tiekėjams turėti teisę atlikti ypatingo statinio statybos darbus, tai tokia Pirkimo sąlyga turėtų būti pripažinta neatitinkančia VPĮ 32 str. 2d. Jei minėtas reikalavimas būtų pripažintas prieštaraujančiu šiam straipsniui, Pirkimas turėtų būti nutrauktas. Tuo atveju, jei Pirkimo sąlygų 3.1 p. esančios lentelės „Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5 p. reikalavimas yra proporcingas Pirkimo objektui ir jeigu siekiant atlikti Pirkimo sąlygose nurodytus darbus yra būtina turėti atestatą , suteikiantį teisę atlikti darbus ypatingame statinyje, kaip to reikalauja VPĮ 32 str. 2 d., ir jeigu ūkio subjektų grupė UAB „Kvėdarsta“ ir UAB „Jurmelsta“ tokio atestato tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metu neturėjo, o atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai paprašius papildyti arba paaiškinti netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, šį grupė tai nepadarytų, jos pasiūlymas turėtų būti atmestas.
Ieškinys atmestinas, o trečiojo asmens reikalavimas paliktinas nenagrinėtas.
Dėl ieškovės reikalavimų
Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnis įpareigoja perkančiąją organizaciją išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais (VPĮ 32 straipsnio 1-3 dalys).
Paraiškų bei pasiūlymų vertinimo taisykles reglamentuoja aptariamo straipsnio 6 ir 7 dalys. Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis.
Tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie gali apimti ekonominį,
techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas; tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).
Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, įstatymui neprieštaraujančiam tikslui arba tam tikrai veiklai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad ši nuostata turi būti aiškinama kartu su VPĮ 2 straipsnio 29 dalyje įtvirtinta tiekėjo sąvoka, pagal kurią, tiekėjas – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Vadinasi, jungtinėje veikloje veikiantys partneriai – abu tiekėjai VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, kurie kartu perkančiajai organizacijai teikia pasiūlymą, dalyvauja pirkimo procedūrose, jose bendradarbiauja su perkančiąja organizacija, kiekvienas jų turi VPĮ normų tiekėjui suteiktas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).
Konkurso sąlygose nesant reikalavimo, kad konkurso sąlygų 4.1 punkte numatytus kokybės standartus turi atitikti visi jungtinės veiklos dalyviai ar tas dalyvis, kuris atliks sutartyje numatytus darbus, pripažintina, jog konkurso sąlygas atitinka tiekėjas, kurio vienas iš partnerių (bet kuris iš jungtinės veiklos dalyvių) šiuos reikalavimus atitinka. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“ ir UAB „Plungės lagūna“ , tiek tretieji asmenys UAB „Kvėdarsta“ ir UAB „Jurmelsta“ yra sudarę Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (78-83 b.l., 1 t., 114-117 b.l., 3 t.). Teismui pateiktas UAB „Kvėdarsta“ Kvalifikacinis atestatas Nr.2023 leidžia daryti išvadą, kad ji neturi teisės atlikti pirkimo dokumentuose numatyto nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijų įrengimo darbų (111 b.l., 3 t.). Jungtinės veiklos partnerio UAB „Jurmelsta“ Atestate Nr.0200 ši veikla taip pat neįrašyta (124 b.l., 3 t.). tačiau perkančiajai organizacijai buvo pateikta pažyma apie tai, kad UAB „Kvėdarsta“ ketina pasitelkti subrangovą UAB „Vilakra“, kuri atliks darbus, susijusius su nuotolinių ryšių (telekomunikacijų) linijų įrengimu (128 b.l., 3 t.). Pastaroji įmonė pateikė Atestatą Nr.5689, kuriame nurodyti minėti darbai (135 b.l., 3 t.). Perkančioji organizacija patvirtino, kad pagal konkurso sąlygas tiekėjas turi teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tačiau privalo įrodyti jai, kad vykdant užduotį, šio ūkio subjekto ištekliai bus prieinami. Kaip jau nurodyta, UAB „Vilaktra“ pateikė būtinus dokumentus (130-135 b.l., 3 t.). Ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ Atestate Nr.0186 ši veikla taip pat neįrašyta (67 b.l., 1 t.). Jos atestate nurodyta veikla iš esmės neatitiktų konkurso sąlygų 5 punkte numatytų reikalavimų, tačiau jungtinės veiklos partnerio UAB „Plungės lagūna“ Atestate Nr.1870 numatyta veikla atitinka minėtas konkurso sąlygas (88 b.l., 1 t.). Įvertinus pirkimo apimtis, nedidelius skirtumas tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų pasiūlymų kainos, perkančioji organizacija turėjo teisę pasirinkti praktiškai vienodos kvalifikacijos tiekėją – ūkio subjektų grupę UAB „Kvėdarsta“ ir UAB „Jurmelsta“, sutikusią darbus atlikti pigiau (59 b.l., 3 t.).
Ieškovei keliant abejonių dėl trečiųjų asmenų galimybės įvykdyti darbus laiku ir tinkamai, teismas nustatė, kad perkančioji organizacija pasiūlė atlikti darbus Varnių miesto Dariaus ir Girėno gatvės rekonstrukcijai ir krašto kelio Nr.160 Telšiai-Varniai-Laukuva ruožo nuo 32,17 iki 33,74 rekonstravimui (31 b.l., 1 t.). Taigi, perkami darbai turi būti atliekami krašto kelyje ir kelyje (gatvėje), kaip juos įvardina STR 1.01.09:2003. UAB „Kvėdarsta“ turi teisę atlikti darbus keliuose (gatvėse), o UAB „Jurmelsta“ – krašto ir rajoninės reikšmės keliuose bei keliuose (gatvėse). Trečiųjų asmenų Jungtinės veiklos sutarties 3.3 punkte numatyta, kad partneriai gatvės rekonstravimo darbus pasidalino pagal suderintas proporcijas. Krašto kelio proporcija nenurodyta, tačiau sutarta, kad UAB
„Kvėdarsta“ bendros vertės įnašas sudaro 20 procentų, o UAB „Jurmelsta“ – 80 procentų. Tokiu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad konkrečius darbus gali atlikti tam neturintis teisės partneris.
Pagal supaprastinto atviro konkurso sąlygų bendrųjų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 5 punktą, nėra nustatyta, kad tiekėjui privalu turėti teisę atlikti magistralinių kelių statybos darbus (STR 1.01.9:2003 9.1.1.1 punktas). Tokiu atveju iš tiekėjo reikalauti perteklinių sąlygų nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad perkančioji organizacija turi teisę patikrinti ne tik tai, ar kandidatas (tiekėjas) gali verstis konkurso dokumentuose nurodyta veikla, pareikalaudama pateikti įrodymus, patvirtinančius kandidato profesinį tinkamumų, bet ir jo personalo, ypač asmenų, atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją (VPĮ 34 str. 1 d., 36 str. 1 d. 6 p.). Tretieji asmenys pateikė perkančiajai organizacijai kvalifikacinius atestatus asmenų, kurie gali atlikti statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovų pareigas (143 – 152 b.l., 3 t.).
VPĮ 2 straipsnio nuostatomis, viešasis pirkimas – perkančiosios organizacijos atliekamas ir šiuo įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį (32 d.), o pagal VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad pasirinkdama tiekėjais trečiuosius asmenis, perkančioji organizacija nepažeidė įstatymų bei viešojo intereso.
Dėl reikalavimų tapatumo
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Tokiu atveju yra aktualus ieškinių tapatumo nustatymas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „ Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytose nutartyse kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pripažinti tapačiais ieškovė reikalavimus Šiaulių apygardos teisme prijungtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1097-357/2012 ir šioje byloje nėra pagrindo. Išnagrinėtoje byloje ieškovė prašė panaikinti atsakovės Telšių rajono savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. liepos 24 d. sprendimą, nustatantį pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoją, kuriuo buvo priimtas ūkio subjektų grupės UAB „Kvėdarsta“ ir UAB „Jurmelsta“ pasiūlymas, ir įpareigoti atsakovę sudaryti naują pasiūlymų eilę. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai yra kiti – ji ginčija viešųjų pirkimų komisijos pretenziją, taip pat pasisako dėl galimybės nutraukti viešąjį konkursą. . Teismas pripažįsta, kad abiejose bylose išdėstyti reikalavimai iš esmės
susiję su tuo pačiu prašymu pakeisti laimėtojo eilę, tačiau būtų nesąžininga neišspręsti ginčo vien dėl to, kad jau išnagrinėtoje byloje ieškovas buvo atsisakęs reikalavimo ir byla buvo nutraukta. Taigi, teismas sprendžia, kad šiose bylose yra skirtingas ieškinio dalykas, todėl nutraukti bylą teismas neturi pagrindo.
Dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo
Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas svarstyti viešojo pirkimo procedūros nutraukimą yra nepagrįstas.
Kasacinis teismas nurodo, kad pagal jo formuojamą praktiką dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, bei perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą praktiką). Ši kasacinė praktika koreliuoja su Teisingumo Teismo išaiškinimais, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. Sprendimas Fracasso ir Leitschutz, C-27/98, Rink.1999, p. I-5697).
VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Atsiradusios aplinkybės privalo turėti esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas, bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras, tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VSA Vilnius“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-433/2011). Ginčijamu atveju jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenustatyta. Iš esmės ginčas vyksta tik dėl konkurso laimėtojo kvalifikacijos, o tai nėra jokia esminė aplinkybė, dėl kurios reikėtų nutraukti procedūras. Be to, pats supaprastintas konkursas buvo paskelbtas lygiai prieš metus, todėl šių procedūrų nutraukimo galimybė galėjo būti sprendžiama gerokai anksčiau, įvertinus ir tai, kad ieškovė ieškinį buvo pateikusi 2012 m. rugpjūčio 17 d, tačiau vėliau jo atsisakė ir byla buvo nutraukta. Dar 2012-11-14 raštu Nr.AS-5437 Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išaiškino perkančiajai organizacijai galimybę nutraukti pirkimo procedūras (40 b.l., 2 t.). Ši institucija taip pat pasisakė tik dėl tiekėjo kvalifikacijos. Teismas sprendžia, kad visi dokumentai, susiję su tiekėjų kvalifikacija, buvo pateikti iki 2012-07-24, kai perkančioji organizacija Telšių rajono savivaldybės administracija nustatė pasiūlymų eilę ir laimėtojų pripažino trečiąjį asmenį. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsakė į ieškovės 2013 m. kovo 13 d. pretenziją, ją atmesdama (10-14 b.l., 1 t.).
Dėl trečiųjų asmenų savarankiško reikalavimo
Tretieji asmenys UAB “Kvėdarsta” ir UAB “Jurmelsta” pateikė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos pasirašyti sutartį su jais. Sutartis su laimėtojais sudaro perkančioji organizacija (VPĮ 18 straipsnio 9 dalis), tačiau šios procedūros ji atlikti negali, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos viešojo pirkimo “Varnių miesto Dariaus ir Girėno gatvės rekonstravimas” procedūras ir įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administraciją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su UAB “Kvėdarsta” iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Būtent šioje byloje priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas leis Kelių direkcijai sudaryti minėtą sutartį. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad Kelių direkcija atsisako tai padaryti. Taigi, šiuo metu tenkinti trečiųjų asmenų reikalavimo nėra pagrindo. Jei priėmus sprendimą šioje byloje Kelių direkcija atsisakytų pasirašyti sutartį, tretieji asmenys įgytų teisę pateikti ieškinį teismui. Esant tokioms aplinkybėms, jų reikalavimas paliktinas nenagrinėtu, neužkertant kelio kreiptis į teismą vėliau (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atmetant ieškinį, iš ieškovės UAB “Žemaitijos keliai” atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai priteistinos jos turėtos advokato pagalbos išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismui pateikti įrodymai, kad atsakovė sumokėjo advokatų kontorai 5445 Lt už teisinę pagalbą šioje byloje (98-99 b.l., 5 t.). Teismas sprendžia, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Byla yra sudėtinga, reikalaujanti didelės dokumentų apimties analizės. Joje surinkta 5 tomai rašytinių įrodymų. Advokatas ruošė atsiliepimą ir tripliką (21-26 b.l., 2 t., 94-97 b.l., 4 t.). Tačiau teismas sprendžia, kad remiantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ji mažintina iki 4000 Lt.
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ ieškinį dėl perkančiosios (įgaliotosios) organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
Trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, UAB „Kvėdarsta“ ir UAB „Jurmelsta“ reikalavimą įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos pasirašyti su jais pirkimo sutartį palikti nenagrinėtą.
Priteisti atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai (kodas 180878299, buveinė Žemaitės g. 14, LT-87133 Telšiai) iš ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ (kodas 180264995, buveinė Statybininkų g.7, LT-87101 Telšiai, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71817) 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Birutė Simonaitienė