Civilinė
byla Nr. 3K-3-121/2011
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03321-2009-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
124.1; 124.2.9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo
Levickio, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos
pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. T. kasacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d.
nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuriomis
atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo S. T.
ieškinį atsakovams AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetinės
statybos projektai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, peržiūrėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
Pareiškėjas S. T.
2009 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismą ir prašė
atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1707-41/08, panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių ir
priimti kitą sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d.
sprendimu už akių priteisė jam (toje byloje – ieškovui) turtinės ir neturtinės
žalos atlyginimą iš atsakovo AB „Energetinės statybos pramonė“, neįsitikinęs,
kad šis atsakovas tuo metu jau neegzistavo (buvo pripažintas bankrutavusiu ir
likviduotas). Pareiškėjo nuomone, egzistuoja du pagrindai atnaujinti procesą
šioje byloje: pirma, teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, o
sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas);
antra, viena iš šalių teismo proceso metu buvo neveiksni, nes jau neegzistavo
(CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad
sprendimo už akių apskundimo bei prašymo atnaujinti procesą terminus praleido
dėl jam atstovavusios advokatės nesąžiningumo: ji nesiėmė jokių veiksmų
pareiškėjo teisėms apginti, šiai bylai reikalingus dokumentus jam pateikė tik
2009 m. spalio 1 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių
esmė
Vilniaus apygardos
teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą
atnaujinti procesą.
Teismas
nustatė, kad AB „Energetinės statybos pramonė“ prašymas išregistruoti ją iš Juridinių
asmenų registro užregistruotas šiame registre 2007 m. gruodžio 12 d.
Pareiškėjas ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš šios įmonės bei kito
atsakovo UAB „Energetikos statybos projektai“ pareiškė 2008 m. kovo 7 d.
Pareiškėjas (toje byloje – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti jam iš AB
„Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetikos statybos projektai“ 85,99 Lt
periodinių išmokų kas mėnesį turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo; taip pat prašė, esant įstatyme nustatytam pagrindui, priimti
sprendimą už akių. Atsakovams AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB
„Energetikos statybos projektai“ nepateikus parengiamųjų procesinių dokumentų,
teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priėmė 2008 m. rugsėjo 16 d.
sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo
AB „Energetinės statybos pramonė“ 85,99 Lt periodinių išmokų kas mėnesį turtinei
žalai atlyginti, indeksuojant jas priklausomai nuo minimalios mėnesinės algos
ir ieškovui mokamos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos
skirtumo, bei 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.
Sprendimas yra įsiteisėjęs. 2009 m. kovo 17 d. kitam atsakovui
UAB „Energetinės statybos projektai“ iškelta bankroto byla.
Teismas
nurodė, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą padavė praleidęs CPK 368
straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą. Advokatei, su kuria
pareiškėjas buvo sudaręs atstovavimo sutartį civilinėje byloje
Nr. 1707-41/2008, įstatymo nustatytu terminu buvo asmeniškai įteiktas
teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių nuorašas,
tačiau pareiškėjas nurodė, kad apie teismo sprendimą jis sužinojo tik
2009 m. rugsėjo 25 d., kai pareikalavęs iš advokatės gavo
jo nuorašą ir kitus dokumentus; po to sudarė naują atstovavimo sutartį su kitu
advokatu. Prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindė tuo, kad po 2002 m. rugpjūčio 26 d.
patirtų sužalojimų yra blogos savijautos, dėl to negalėjo kontroliuoti savo
atstovės veiksmų. Teismas šių priežasčių nepripažino pagrįstomis, nurodęs, kad
nėra duomenų, jog pareiškėjas civilinės bylos Nr. 2-1707-41/2008 nagrinėjimo
metu būtų sirgęs, ir konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą
terminą.
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo
atskirąjį skundą, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį paliko
nepakeistą.
Teisėjų
kolegija, spręsdama termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, nustatė,
kad pareiškėjas 2008 m. lapkričio 10 d. prašymu kreipėsi į
Vilniaus apygardos teismą dėl teismo sprendimo už akių ir vykdomojo rašto
išdavimo. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d.
lydraštis patvirtina, kad pareiškėjui buvo išsiųstas 2008 m. rugsėjo 16 d.
sprendimo už akių nuorašas ir vykdomasis raštas. Teisėjų kolegija nurodė, kad
šios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, jog apie teismo sprendimą už
akių jis sužinojo tik 2009 m. rugsėjo 25 d., o dėl sunkių
sužalojimų bei blogos savijautos negalėjo kontroliuoti savo atstovės advokatės
veiksmų atstovaujant jo interesams. Teisėjų kolegija įvertino tai, kad
pareiškėjui apie teismo sprendimą už akių buvo žinoma jau
2008 m. lapkričio 10 d., kai jis kreipėsi į teismą dėl
teismo sprendimo ir vykdomojo rašto išdavimo, tuo tarpu prašymą atnaujinti
procesą jis pateikė tik 2009 m. lapkričio 21 d. Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią tais
atvejais, kai terminas yra praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys
negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti
terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų
įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus,
tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje pagal ieškovo AB banko “Hansa-LTB” prašymą, bylos Nr. 3K-3-1486/2002,
2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal
ieškovo J. V. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-169/2003), konstatavo,
kad pareiškėjo nurodytos procesinio termino praleidimo priežastys nelaikytinos
svarbiomis aplinkybėmis, kurios būtų pagrindas atnaujinti gerokai praleistą
terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti. Nusprendusi, kad nėra pagrindo
terminui atnaujinti, teisėjų kolegija nepasisakė dėl proceso atnaujinimo
pagrindų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
pareiškėjas S. T. prašo Vilniaus apygardos teismo
2010 m. gegužės 27 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują
sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1707/2008.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Civilinėje byloje,
kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti, priimtu
2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių Vilniaus apygardos
teismas žalos atlyginimą jam priteisė iš nebeegzistuojančio asmens – AB
„Energetinės statybos pramonė“, kuris buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų
registro dar 2007 m. gruodžio 12 d. Teismas, prieš
priimdamas sprendimą, privalėjo įsitikinti, ar atsakovas AB „Energetinės statybos
pramonė“ egzistuoja, tačiau to nepadarė. Vilniaus apygardos teismas civilinėje
byloje Nr. 2-1707/2008 padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą,
sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, taigi yra pagrindas procesui
atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Be to, aplinkybė, kad
viena iš šalių proceso metu neegzistavo ir dėl to buvo neveiksni, taip pat
sudaro savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą, nustatytą CPK 366 straipsnio
1 dalies 6 punkte.
2. Trijų mėnesių
terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti pareiškėjas praleido dėl jam
atstovavusios advokatės nesąžiningumo. Advokatė galėjo apskųsti teismo
sprendimą už akių arba kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo
(ieškovo) vardu, taip pat surinkti duomenis apie tai, kad atsakovas AB
„Energetinės statybos pramonė“ bylos nagrinėjimo metu jau neegzistavo, tačiau
to nepadarė. Advokatės nesąžiningumą įrodo ir tai, kad pareiškėjui bylos
dokumentus pavyko gauti tik 2009 m. spalio 1 d., kai
advokatei registruotu laišku buvo išsiųstas
2009 m. rugsėjo 25 d. pareiškimas dėl sutartinių
įsipareigojimų nevykdymo ir sumokėto honoraro grąžinimo. Pareiškėjas nėra
teisininkas, todėl jam nebuvo žinomi apskundimo terminai ir tvarka, be to, dėl
2002 m. rugpjūčio 26 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo
darbe jis prarado 85 proc. darbingumo, yra neįgalus, patiria nuolatinius galvos
skausmus, todėl neturėjo galimybės kontroliuoti advokatės veiksmų.
3. Suinteresuoto
asmens (atsakovo) UAB „Energetinės statybos projektai“ nedalyvavimą teismo
posėdyje dėl proceso atnaujinimo ir jokių procesinių dokumentų nepateikimą
teismas turėjo įvertinti kaip sutikimą su pareiškėjo prašymu atnaujinti
procesą.
Suinteresuoto
asmens bankrutavusios UAB „Energetinės statybos projektai“ atsiliepimą į kasacinį
skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos
kolegija 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti
kaip neatitinkantį CPK 351 straipsnio reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso
atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų
Teismo
sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu
atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos
išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos
teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų
leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek
tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje
teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas
vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų
sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio
1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso
atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio
apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms
klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus
Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95,
judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99;
judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr.
3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą
pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų
vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J.,
bylos Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi
būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas,
koncentruotumas, protingumas ir pan.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo
institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos
atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas
tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises
ir interesus kitais teismų sprendimų
teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario
20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Tomis“ v. VĮ Registrų
centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB ,,Serfas“ v. AB ,,Dara“, bylos Nr.
3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
,,Baltijos žuvys“ v. AB ,,Senoji Baltija“, bylos Nr. 3K-3-484/2008). Dėl
to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl
pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo
pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Proceso
atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo
(nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių
šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v.
UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007). Dėl to
teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne
formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso
atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių
kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso
atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo
procesinių sprendimų teisėtumu ir
pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.
ir kt. v. Vilniaus bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004; kt.).
Nagrinėjamoje
byloje spręsdama kasatoriaus prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimą,
kasacinio teismo teisėjų kolegija vadovaujasi tiek CPK normomis,
reglamentuojančiomis proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką, tiek pirmiau
nurodyta nuoseklia teismų praktika dėl proceso atnaujinimo tikslų ir
paskirties, t. y. vertina, ar proceso atnaujinimas šiuo atveju būtų
pateisinamas siekiu apginti privatų ar viešąjį interesą ir ar jis būtų
suderinamas su teisinių santykių stabilumu ir teismo sprendimo privalomumu bei
nekintamumu kaip vienomis iš pamatinių teisinės sistemos vertybių, sudarančių
pagrindą teisinio apibrėžtumo principui įgyvendinti.
Dėl termino
prašymui atnaujinti procesą paduoti eigos pradžios nustatymo ir atnaujinimo
pagrindų
Proceso atnaujinimą,
kaip savarankišką civilinio proceso stadiją, reglamentuoja CPK XVIII skyriaus
normos. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą
gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis
asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo
pagrindą.
Byloje, kurios
procesą prašoma atnaujinti, teismo sprendimas priimtas
2008 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjas S. T. prašymą
atnaujinti procesą padavė 2009 m. lapkričio 26 d., prašymas
grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu proceso atnaujinimo
pagrindu – aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymu pirmosios instancijos
teismo sprendime.
Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių
prašymo padavimo terminą ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas
galėtų būti atnaujinamas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pernelyg formaliai vertino termino
atnaujinimo klausimui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes, dėl to padarė
netinkamas išvadas; jomis grindžiami procesiniai sprendimai negali būti
pripažįstami teisėtais.
Kasacinio
teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366
straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino
eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai
byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame
teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą,
bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. prašymą, bylos
Nr. 3K-3-110/2011).
Šioje byloje
nustatyta, kad pareiškėjas nedalyvavo Vilniaus apygardos teismui skelbiant
2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių, tačiau tą pačią
dieną šio sprendimo nuorašas buvo įteiktas pareiškėjui atstovavusiai advokatei.
Pareiškėjas kasaciniame skunde teigia, kad advokatė jam atstovavo netinkamai,
dėl to apie teismo sprendimo priėmimą jis nebuvo informuotas ir apie tai
sužinojo tik 2009 m. rugsėjo 25 d., kai, pareikalavęs iš
advokatės dokumentų, gavo sprendimo nuorašą. Šias pareiškėjo nurodytas
aplinkybes paneigia apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktas, kad
pareiškėjas dar 2008 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Vilniaus
apygardos teismą dėl teismo sprendimo ir vykdomojo rašto išdavimo, šie
dokumentai jam išsiųsti paštu su 2008 m. gruodžio 11 d.
lydraščiu (civilinė byla Nr. 2-1707-41/2008; b. l. 75, 77). Konstatuotina,
kad teismai teisingai nustatė, jog pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą
prašymui atnaujinti procesą paduoti. To neginčija ir pareiškėjas. Kita vertus,
šis terminas, kaip ir kiti procesiniai terminai, kurie nėra naikinamieji, gali
būti atnaujinamas. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių
terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu
jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Pareiškėjas
prašymą atnaujinti terminą grindė aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamu
advokatės atstovavimu ir jo sveikatos būkle, trukdžiusia laiku ir tinkamai
pasirūpinti savo teisių gynimu.
Apeliacinės
instancijos teismas, nustatęs, kad apie priimtą teismo sprendimą už akių
pareiškėjas turėjo sužinoti beveik prieš metus iki kreipimosi dėl proceso
atnaujinimo, šiam faktui suteikė nepagrįstai didelę įrodomąją vertę ir iš esmės
vien tuo remdamasis konstatavo, jog terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo
buvo praleistas be svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas išvados
apie pagrindo terminui atnaujinti nebuvimą apskritai beveik nemotyvavo, tik
trumpai nurodė, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas ieškinio padavimo bei
civilinės bylos Nr. 2-1707-41/2008 nagrinėjimo metu būtų sirgęs.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami dėl termino praleidimo
priežasčių svarbos, netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo
sveikatos būkle, jo socialine padėtimi, išsilavinimu ir pan. Vilniaus apygardos
teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių nustatyta,
kad pareiškėjas patyrė itin sunkią ir gyvybei pavojingą galvos traumą, kraujo
išsiliejimą, stuburo kaklo dalies sumušimą, ilgai gydėsi stacionare, buvo
operuotas, patyrė ir patiria stiprius fizinius skausmus, taip pat dvasinius
išgyvenimus ir kančias, jam diagnozuota organinė haliucinozė, organinis
nuotaikos ir asmenybės sutrikimas, trauminė epilepsija su didžiaisiais
traukulių priepuoliais, įvairaus pobūdžio ir sunkumo mąstymo sutrikimai. Be to,
iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas neturi ne tik teisinio išsilavinimo,
bet ir jokios patirties šioje srityje, dėl pakankamai jauno amžiaus ir sunkios sveikatos
būklės jam sudėtinga susigaudyti nepatyrusiam žmogui neretai painiuose
teisiniuose klausimuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįsta būtų
pareiškėjo veiksmus vertinti vadovaujantis bendro pobūdžio kriterijumi –
vidutinio žmogaus atidumo ir rūpestingumo standartu. Aplinkybių, susijusių su
termino kreiptis į terminą praleidimu, svarbos klausimas šioje byloje turėtų
būti sprendžiamas įvertinus pareiškėjo individualią faktinę situaciją. Šiuo
atveju darytina išvada, kad pirmiau nurodyti faktai leidžia termino praleidimo
priežastis pripažinti svarbiomis.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais motyvais ir vadovaudamasi
teisingumo principu, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės yra
pakankamos termino praleidimui pateisinti, dėl to terminas pareiškimui dėl
proceso atnaujinimo paduoti atnaujintinas (CPK 78 straipsnis).
Dėl proceso
atnaujinimo pagrindo
Prašymą atnaujinti
procesą pareiškėjas grindė aplinkybe, kad Vilniaus apygardos teismas
2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių priėmė dėl
neegzistuojančio asmens – atsakovo AB „Energetinės statybos pramonė“, kuris ne
tik teismo sprendimo priėmimo, bet ir ieškinio padavimo metu jau neegzistavo,
nes buvo pripažintas bankrutavusiu, likviduotas ir
2007 m. gruodžio 12 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų
registro. Šią aplinkybę pareiškėjas teisiškai kvalifikavo kaip patvirtinančią
CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose įtvirtintus proceso atnaujinimo
pagrindus. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi nuosekliai
formuojama teismų praktika, kad faktinių aplinkybių, kuriomis remiasi byloje dalyvaujantys
asmenys kaip savo reikalavimų pagrindu, teisinis kvalifikavimas yra teismo
prerogatyva, pareiškėjo nurodytą aplinkybę teisiškai vertina nesaistoma jo
(pareiškėjo) nurodytų CPK 366 straipsnio normų, įtvirtinančių proceso
atnaujinimo pagrindus.
Vilniaus apygardos
teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių ieškovo
S. T. ieškinį atsakovams UAB „Energetinės statybos projektai“ ir AB
„Energetinės statybos pramonė“ dėl žalos atlyginimo patenkino iš dalies:
priteisė turtinės žalos atlyginimą bei dalį reikalauto neturtinės žalos
atlyginimo iš vieno atsakovo – AB „Energetinės statybos pramonė“; ieškinio
reikalavimus atsakovui UAB „Energetinės statybos projektai“ atmetė. Jau
išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus teismo sprendimą, paaiškėjo, kad atsakovas
AB „Energetinės statybos pramonė“ dar
2007 m. gruodžio 12 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų
registro kaip likviduotas dėl bankroto. Tai reiškia, kad teismas nagrinėjo bylą
ir priėmė teismo sprendimą dėl neegzistuojančio asmens. Toks teismo sprendimas
ne tik pažeidžia imperatyviąsias proceso teisės normas, bet ir iš esmės
paneigia civilinį procesą, bylos nagrinėjimo teisme prasmę. CPK 293 straipsnio
8 punkto norma, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį,
kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius,
neleidžiamas teisių perėmimas, leidžia daryti išvadą, jog tuo atveju, kai
ieškinio pareiškimo metu asmuo (atsakovas), kuriam reiškiami reikalavimai, yra
likviduotas, byla (ar jos dalis) pagal reikalavimus šiam asmeniui negali būti
nagrinėjama ir turi būti arba sprendžiamas klausimas dėl atsakovo procesinių
teisių perėmėjo, jeigu toks yra, arba ieškinį atsisakoma priimti, o jį priėmus
– byla turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 8 punktas). Tai, kad ieškovui
ar teismui bylos nagrinėjimo metu galėjo būti nežinoma, jog atsakovas
neegzistuoja, savaime nedaro teismo sprendimo teisėto. Šis pažeidimas pripažintinas
esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip
pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški teisės normos (šiuo atveju
– proceso teisės) taikymo klaida. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje priimtas
Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių nebuvo peržiūrėtas apeliacine
tvarka, taigi nėra procesinių teisinių kliūčių atnaujinti bylos procesą šiuo
pagrindu.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia
teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1
dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida
turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą
(nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos
apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005;
2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal
uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007;
kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios
nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos
aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas,
vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai;
neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs
atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą,
bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Šioje byloje nustatytas proceso teisės
normos pažeidimas pripažintinas esminiu ir atitinka kasacinio teismo formuojamą
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant
į ginčijamų teisinių santykių specifiką ir pobūdį, bylos aplinkybes, yra
teisinis pagrindas išvadai apie viešojo intereso gynimo poreikį, kuris įgalina
peržengti kasacinio skundo ribas ir pasisakyti dėl dar vienos teisinės
aplinkybės, pripažintinos savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu. Kasacinis
teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad proceso atnaujinimas ypač
reikšmingas tais atvejais, kai byla susijusi su viešojo intereso apsauga, o
sprendime padarytą esminę klaidą ištaisyti galima tik atnaujinus procesą.
Tokiais atvejais atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų
atsisakymą vykdyti teisingumą ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies
pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje pagal pareiškėjo V. A. prašymą, bylos Nr. 3K-3-44/2007).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai susiję su asmens, nukentėjusio darbo
santykių metu ir dėl patirtų traumų pripažinto neįgaliu, teisių gynimu. Tokio
pobūdžio bylų nagrinėjimas ir jose priimtų teismų sprendimų teisėtumas yra
susijęs su viešojo intereso apsauga. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija
pasisako ir dėl tų Vilniaus apygardos teismo
2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių argumentų, dėl
kurių nėra pareikšta nei prašymo atnaujinti procesą, nei atitinkamai kasacinio
skundo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pirmiau nurodytą teismo sprendimą
analizuoja neperžengdama šioje proceso atnaujinimo klausimo sprendimo stadijoje
nustatytų teismo galių, t. y. neanalizuoja teismo sprendimo iš esmės ir
bylos iš naujo nenagrinėja, tik vertina, ar nėra dar ir kitų aplinkybių, kurios
būtų pagrindas procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio nuostatas.
Vilniaus apygardos
teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių konstatavo,
kad pagal ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, grindžiamą aplinkybėmis dėl jo sunkaus
sužalojimo darbo metu, turi atsakyti ne abu atsakovai, nurodyti ieškinyje, bet
tik vienas – AB „Energetinės statybos pramonė“. Byloje nustatyta, kad ieškovas
(pareiškėjas) S. T. pagal darbo sutartį buvo priimtas dirbti pas kitą atsakovą
– UAB „Energetinės statybos projektai“, t. y. su šiuo atsakovu sudaryta
ieškovo darbo sutartis. Šio darbdavio susitarimu su atsakovu AB „Energetinės
statybos pramonė“ S. T. buvo perkeltas dirbti į pastarojo įmonę. Čia
dirbant ir įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu pareiškėjas patyrė sunkią
traumą. Šis įvykis VSDFV Visagino miesto skyriaus
2002 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 88 nepripažintas
draudžiamuoju įvykiu, motyvuojant tuo, kad įvyko atliekant ne darbo sutartyje
sulygtą darbą, ieškovui neturint tokiam darbui kvalifikacijos ir teisės, taip
pat darbdavio pavedimo jį dirbti, be to, dirbant ne darbdavio, kuriuo pagal
dokumentus pripažintas atsakovas UAB „Energetinės statybos projektai“, naudai. Byloje
taip pat nustatyta, kad atsakovai nesilaikė darbo teisės normų reikalavimų:
ieškovo (pareiškėjo) perkėlimas į kitą darbą nebuvo įformintas pagal įstatymų
reikalavimus, jis dirbo darbo sutartimi nesulygtą darbą vienoje įmonėje, tuo
tarpu atlyginimą jam mokėjo kita, buvo pažeisti saugos darbe reikalavimai ir
kt. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas bylą pagal ieškovo S. T.
ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, šalių santykius kvalifikavo kaip darbo
(tai matyti iš teismo argumentacijos, grindžiamos tiek DK, tiek Darbuotojų
saugos darbe įstatymo nuostatomis) ir atitinkamai žalos atlyginimo klausimą
sprendė vadovaudamasis ne tik bendrosiomis civilinę atsakomybę
reglamentuojančiomis nuostatomis (CK šeštoji knyga), bet ir darbo teisės normomis.
Kita vertus, teismas, spręsdamas atsakovo UAB „Energetinės statybos projektai“
atsakomybės klausimą, pernelyg svarbią teisinę reikšmę suteikė faktinei
situacijai ir iš esmės vadovavosi bendrosiomis CK nuostatomis dėl civilinės
atsakomybės sąlygų, tačiau neatsižvelgė į šio atsakovo ir ieškovo teisinius
santykius kaip darbdavio ir darbuotojo, su kuriuo sudaryta darbo sutartis
nelaimingo atsitikimo metu buvo galiojanti (nepakeista, nenutraukta ar kitaip
nepasibaigusi), t. y. nesiaiškino šio atsakovo ir ieškovo teisinių
santykių bei jų įtakos šio atsakovo, kaip ieškovo darbdavio pagal galiojančią
darbo sutartį, teisėms ir pareigoms. Teismas netaikė DK ir Darbuotojų saugos
įstatymo nuostatų, reglamentuojančių darbuotojo teisinį statusą, darbuotojo ir
darbdavio santykių įforminimą, darbdavio pareigas darbo saugos srityje ir kitus
reikšmingus šiai bylai tinkamai išnagrinėti šalių santykių aspektus.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog darbdavys,
nusiuntęs savo darbuotoją į kitą įmonę, privalo bendradarbiauti su kita įmone,
kurios teritorijoje bus atliekamas darbas, kad būtų užtikrinta darbų sauga; tokiu
atveju abi įmonės turi pareigą užtikrinti darbų saugą ir, vykdydamos šią
pareigą, privalo bendradarbiauti (tuo metu galiojusio Žmonių saugos darbe
įstatymo 34 straipsnis, analogiška nuostata įtvirtinta šiuo metu galiojančio
Darbuotojų saugos darbe įstatymo 30 straipsnyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje B. Z. v. restruktūrizuojama AB
„Lifosa“, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, bylos
Nr. 3K-3-867/2003). Vilniaus apygardos teismas nesiaiškino, ar nurodyta
įstatymo nuostata taikytina nagrinėjamoje byloje, taip pat nevertino atsakovo UAB
„Energetinės statybos projektai“ veiksmų kitose Darbuotojų saugos darbe
įstatymo nuostatose įtvirtintų reikalavimų laikymosi aspektu.
Remiantis nurodytais
argumentais ir viešojo intereso gynimo poreikiu konstatuotina, kad yra
pagrindas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo procesą CPK 366 straipsnio 1
dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl aiškios teisės normos taikymo
klaidos, dar ir dėl to, jog teismas netinkamai nustatė išnagrinėtos bylos įrodinėjimo
dalyką ir dėl to nesvarstė bei neanalizavo reikšmingų bylai aplinkybių,
susijusių su atsakovo, kuris buvo ieškovo darbdavys pagal galiojančią darbo
sutartį ir mokėjo jam atlyginimą už kitam subjektui atliekamą darbą, teisėmis
ir pareigomis darbo santykių srityje, taip pat netaikė teisės normų,
reglamentuojančių darbuotojo ir darbdavio teisinius santykius, darbdavio pareigas
darbo saugos srityje ir atsakomybę.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad šioje proceso atnaujinimo
stadijoje teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas netikrinami iš esmės ir
šalių ginčas iš naujo nenagrinėjamas. Teisėjų kolegija tik tikrina, ar yra
aplinkybių, kuriuos būtų pagrindas abejonei, jog galėjo būti priimtas
neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, ir dėl to reikėtų atnaujinti
procesą byloje. Taigi šioje proceso stadijoje sprendžiamas tik proceso
atnaujinimo pagrindo buvimo, bet ne pagrindo naikinti ar keisti teismo
sprendimą klausimas. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti
patikrinamas tik atnaujinus procesą išnagrinėjus bylą pakartotinai,
neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindo ribų (CPK 370 straipsnio 4 dalis).
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nustatytų pažeidimų pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutartys naikintinos ir priimtinas naujas
procesinis sprendimas, kuriuo atnaujintinas terminas prašymui procesą atnaujinti
paduoti ir šis prašymas tenkintinas, atnaujinant bylos nagrinėjimo procesą CPK
366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu šioje nutartyje nurodytais motyvais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują
sprendimą.
Atnaujinti
pareiškėjui S. T. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Atnaujinti
civilinės bylos Nr. 2-1707-41/2008 pagal ieškovo S. T. ieškinį
atsakovams AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetinės statybos
projektai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo procesą ir bylą perduoti
nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas
Levickis
Antanas
Simniškis
Juozas
Šerkšnas