Civilinė byla Nr. e2A-550-863-/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09056-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1.; 2.6.18.1.;3.3.1.18.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Bygma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bygma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kranų technika“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, avanso grąžinimo ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bygma“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bygma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB „Kranų technika“ 2022 m. kovo 1 d. atliktą 429,85 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu, priteisti jai iš atsakovės 2 000 Eur negrąžintą avansą, 28,49 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.       Atsakovė elektroniniu laišku 2021 m. spalio 14 d. pateikė pasiūlymą įsigyti 4 m ilgio strėlės gembinį kraną už 4 960,00 Eur plius PVM; 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė pasiūlymą 3,5 m ilgio strėlės gembiniam kranui įsigyti už 5 160,00 Eur plius PVM. 2021 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryta Užsakymo sutartis Nr. TLT2021000591 dėl 3,5 m krano, 500 kg keliamosios galios bei pamato plokštės išlyginimo; atsakovė įsipareigojo kraną pristatyti iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei 2021 m. lapkričio 9 d. pateikė sąskaitą dėl 2 000,00 Eur avanso apmokėjimo, kurią ieškovė apmokėjo.

1.2.       2022 m. sausio 28 d. ieškovei buvo pristatytas 4 m kranas, o ne 3,5 m kranas, montavimo darbai buvo atidėti. 2022 m. vasario 7 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl montavimo darbų atlikimo, tačiau tą pačią dieną ieškovė raštu informavo atsakovę, kad nutraukia sutartį dėl esminių pažeidimų (tai yra, kad iki 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo pristatytas 3,5 m kranas), grąžina pristatytą kraną ir reikalauja grąžinti avansą. Atsakovė 2022 m. vasario 23 d. kraną atsiėmė, tačiau avanso negrąžino, o 2022 m. kovo 1 d. pranešė, kad atlieka 429,85 Eur sumos, kuri susideda iš 102,85 Eur krano gabenimo išlaidų ir 5 procentų dydžio sutartinių netesybų, įskaitymą.

1.3.       Įskaitymas pripažintinas negaliojančiu, nes atsakovė buvo pažeidusi sutartį, dėl jos kaltės sutartis buvo nutraukta, kas reiškia, kad atsakovė (neturėjo teisės į netesybas ir nuostolių atlyginimą) neturėjo vykdytino reikalavimo ieškovės atžvilgiu įskaitymo atlikimo momentu.

1.4.       Kadangi sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, atsakovė privalo grąžinti ieškovės sumokėtą avansą, taip pat sumokėti 5 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas, kurias sudaro 28,49 Eur suma. Įstatymines palūkanas paskaičiavo už negrąžintą 2 000,00 Eur avansą, pradedant nuo 2021 m. gruodžio 31 d. (kuomet suėjo terminas pristatyti kraną).

2.       Atsakovė UAB „Kranų technika“ pateikė priešieškinį, prašydama ieškinį atmesti, pripažinti ieškovės 2022 m. vasario 7 d. vienašalį 2021 m. lapkričio 5 d. Užsakymo sutarties Nr. TLT2021000591 nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovės 3 160,00 Eur nesumokėtą kainą, 102,85 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Ieškovei 2021 m. lapkričio 17 d. sumokėjus 2 000 Eur avansą, atsakovė 2022 m. sausio 28 d. pristatė prekę; atsakovė elektroniniu paštu 2022 m. vasario 7 d. informavo ieškovę, kad nesutinka su ieškovės vienašaliu sutarties nutraukimu ir prašo sudaryti galimybę sumontuoti kraną; 2022 m. vasario 22 d. informavo ieškovę, kad sutinka atsiimti kraną, siekdama surasti jam kitą pirkėją ir tokiu būdu sumažinti nuostolius, tačiau šio veiksmo nelaiko sutikimu su sutarties nutraukimu. 2022 m. kovo 1 d. informavo ieškovę apie 429,85 Eur sumos vienašalį įskaitymą, nurodydama, kad ši suma susidarė paskaičiavus sutarties 9.4 punkte įtvirtintas 5 procentų dydžio netesybas, kurios sudaro 327 Eur (6 541,26 Eur x 5 procentai) bei atsakovei patyrus 102,85 Eur nuostolius dėl krano gabenimo. 

2.2.       Mano, kad ieškovė neteisėtai nutraukė sutartį dėl kelių priežasčių. Pirma, sutartimi buvo sutarta dėl preliminaraus darbų atlikimo termino per 6-8 savaites, pradedant skaičiuoti po 1 savaitės nuo sutarties pasirašymo ir avanso apmokėjimo, kas reiškia, kad terminas pasibaigė 2022 m. sausio 19 d. Antra, kraną pristatė ieškovei 2022 m. sausio 28 d.; ieškovė pretenzijų dėl vėlavimo nereiškė, kas reiškia, kad ieškovė gali reikalauti tik nuostolių atlyginimo dėl vėlavimo, bet ne sutarties nutraukimo. Trečia, sutarties 3.1 punktas numato 50 procentų kainos avansą, kuris sudaro 3 270,63 Eur, o ieškovė sumokėjo tik 2 000 Eur avansą. Ketvirta, sutartyje nesutarta, kad termino laikymasis yra esminė sutarties sąlyga, o jo pažeidimas suteikia teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Penkta, ieškovė neturi teisės grąžinti atsakovei kraną per 14 dienų, nes ieškovė yra verslininkė, negalinti pasinaudoti vartotojui suteikta įstatymine apsauga. Ieškovė šiuo atveju pareiškė ne alternatyvius, o du savarankiškus ieškinio reikalavimus, nors įstatymai neįtvirtina galimybės reikšti ieškinio reikalavimus pagal jų eiliškumą, tokius reikalavimus nepagrįstai įvardijant kaip alternatyvius.

2.3.       Pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, atsakovė turi taisę reikalauti įvykdyti sutartį, t. y. sumokėti sutartyje nustatytą prekės kainą, o ieškovė turi teisę reikalauti perduoti prekę. Todėl reikalauja visos pagal sutartį numatytos kainos sumokėjimo. Be to, ieškovei nepagrįstai atsisakius vykdyti sutartį, atsakovė organizavo prekės atsiėmimą ir perdavimą saugojimui, todėl patyrė papildomų 102,85 Eur išlaidų už prekės transportavimą. 2022 m. kovo 1 d. reikalavimu įskaitė šią sumą į ieškovės sumokėtą avansą.

2.       Ieškovė UAB „Bygma“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutiko. Nesutikimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.       Atsakovė priešieškinyje ignoravo ir net neužsiminė apie aplinkybę, jog buvo pristatyta ne ta prekė, dėl kurios pirkimo – pardavimo sutartimi buvo sulygta. Esminė pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko. Sutartyje buvo aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas — „Gembinis kranas su elektrine grandinine tale; 500 kg keliamosios galios. Krano aukštis 4530 mm, krano siekis 3500 mm; naudingas kėlimo aukštis 3300 mm. Montuojamas ant grindų, su montavimo plokšte, Grandininė elektrinė tale, 500 kg keliamosios galios, dviejų kėlimo greičių (elektra) su rankiniu postūmiu. Valdymas - pultas su kabeliu. Su montavimo darbais“. Atsakovė pristatė ne užsakytą 3,5 m kraną, o 4 m kraną, t. y. tokį, kurį iš pat pradžių siūlė įsigyti ieškovei, bet ieškovė atsisakė ir užsakė 3,5 m kraną, be to, buvo pažeisti pristatymo terminai.

3.2.       Ieškovė sutartį nutraukė dėl atsakovės atliktų esminių sutarties pažeidimų, t. y. praleisto sutarties įvykdymo termino bei sutarties dalyko (esminė sutarties sąlyga) negavimo.

3.3.       Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovė nebuvo apmokėjusi sutarties 3.1 punkte numatyto 50 procentų išankstinio mokėjimo, todėl sutarties įvykdymo terminas apskritai netaikomas. Ieškovė apmokėjo pačios atsakovės pateiktą išankstinio apmokėjimo sąskaitą, taigi atsakovė pati vienašališkai nusprendė sumažinti išankstinio mokėjimo dydį. Ieškovė nebuvo gavusi išankstinio apmokėjimo sąskaitos didesnei sumai.

3.       Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad ieškovė turėjo tikslą įsigyti ne atsakovės pagamintą kraną, o italų įmonės „donati“ gamybos kraną; atsakovės advokatas parengė atsakovei atsakymą į ieškovės pretenziją dėl netinkamo krano, pasiūlydamas atsakyti, kad kraną galima pritaikyti vietoje; tačiau už modifikuotą kraną gamintojas nebeatsakys, nes jo garantija nebegalios ir ieškovei kils pareiga atsakyti už modifikuoto krano priežiūrą; nėra realios galimybės modifikuoti pristatyto krano tokiu būdu, jog jis atitiktų užsakytą pagal sutartį kraną; sutartis nutraukta teisėtai, nepaisant to, kad buvo pažeistas įstatyme įtvirtintas sutarties nutraukimo terminas, kuris šiuo atveju neturi esminės reikšmės; atsakovė bando parduoti kraną už didesnę kainą nei pardavinėjo ieškovei, todėl gali dar iš tokio pardavimo užsidirbti; atsakovės buveinė registruota Vilniuje, dėl ko ieškovei negali būti perkelta našta mokėti už krano transportavimą į Panevėžį; nėra pateikta įrodymų, jog už transportavimo išlaidas atsakovė realiai atsiskaitė. Atsakydama į teismo klausimus, atstovė nurodė, kad aplinkybę, jog buvo sutarta įsigyti italų firmos „donati“ kraną, patvirtina ieškovei kartu su pasiūlymais siųsti krano brėžiniai bei ant paties pristatyto krano pateiktas ženklinimas „donati“; aplinkybę, kad sutartis nutraukta ir dėl netinkamos prekės pristatymo, patvirtina ieškovo 2022 m. vasario 14 d. elektroniniame laiške išdėstyta pozicija.

4.       Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovės atstovas papildomai pažymėjo, kad šalys derino brėžinius ir visur sutartyje tarėsi dėl darbų, kas patvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis; ieškovė nesudarė galimybės atsakovei atlikti rangos darbų; atsakovės žiniomis, ieškovė suprato, kad užsakė per mažo galingumo kraną, dėl ko ir nutraukė sutartį; krano rangovas buvo atsakovė, šalys nebuvo susitarusios, kad kraną gamins italų firma, dėl to atsakovė ir suteikė 24 mėnesių garantiją; brėžiniuose nurodytas logotipas patvirtina, kad šį brėžinį parengė italų firma, tačiau brėžinyje ar pasiūlyme nebuvo nurodyta, kad kraną gamins italų firma „donati“; atsakovė krano pardavimo kainą yra nurodžiusi didesnę tam, kad po derybų su pirkėju gautų tokią kainą, kurią tikėjosi gauti iš ieškovės. Atstovas į teismo klausimus atsakė, kad atsakovė atsisakė netesybų ir nebelaiko, kad įskaitymas yra atliktas; laikosi pozicijos, kad kilus ginčui teisme, įskaitymas yra panaikintas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino atsakovės 2022 m. kovo 1 d. atliktą 429,85 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu, likusioje dalyje ieškinį atmetė; atsakovės priešieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančiu ieškovės 2022 m. vasario 7 d. vienašališką 2021 m. lapkričio 5 d. Užsakymo sutarties Nr. TLT2021000591 nutraukimą, priteisė atsakovei iš ieškovės 3 160 Eur nesumokėtos kainos dalį, 102,85 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 262,85 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo pagal priešieškinį teisme dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 261,00 Eur žyminio mokesčio bei 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos.

6.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog apibūdinant sutarties dalyką (išskirtą į du punktus), abejose sutarties punktuose buvo nurodyti darbai: kranas su jo montavimo darbais bei pamato plokštės išlyginimo darbai, o ieškovė, iškėlusi prielaidą, kad tarp bylos šalių sudaryta sutartis turėtų būti laikoma pirkimo-pardavimo sutartimi, nepateikė įrodymų ar/ir nepareikalavo atsakovės pateikti įrodymus apie krano dalių (pirktų iš gamintojo) tikrąją vertę tam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 4 dalimi būtų galima palyginti krano dalių kainą su atsakovės atliktų rangos darbų (sumontuojant krano dalis) verte ir nustatyti tarp šių sumų santykį; taip pat tai, kad tarp bylos šalių nekilo ginčo, kad ieškovei buvo pristatytos krano dalys, o atsakovė turėjo jas sumontuoti; kaip ir nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė turi licenciją atlikti krano montavimo darbus, kas reiškia, kad pati ieškovė šių darbų atlikti negalėjo bei atitinkamai kranu naudotis, kol neatlikti montavimo darbai taip pat negalėtų, o visame sutarties tekste išdėstytos sąlygos atitinka esmines rangos sutarties įstatymines nuostatas, pagal kurias: susitariama dėl rangos darbų atlikimo, nustatoma rangos darbų pradžia ir pabaiga, rangos darbų galutinės kainos sumokėjimas siejamas su darbų priėmimu, aptarta galimybė padidinti sutarties kainą, iškilus poreikiui atlikti papildomus darbus, nustatyta darbų kokybės garantija, sprendė, kad tarp bylos šalių 2021 m. lapkričio 5 d. sudaryta Užsakymo sutartis Nr. TLT2021000591 turi būti kvalifikuojama kaip rangos darbų sutartis.

7.       Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovės iškeltą prielaidą, kad ieškovė pageidavo pirkti iš atsakovės italų firmos „donati“ kraną, nes toks reikalavimas sutarties dalykui nebuvo nurodytas tarp šalių pasirašytoje rašytinėje sutartyje; toks reikalavimas apskritai niekur nebuvo nurodytas ar įvardintas šalių susirašinėjimuose ikisutartiniuose santykiuose bei sutarties vykdymo metu; tik ieškovei elektroniniu paštu siųstuose atsakovės pasiūlymuose prisegtuose krano brėžiniuose buvo nurodytas pavadinimas „donati“, tačiau kokiu tikslu šis pavadinimas paminėtas nei šalių susirašinėjime, nei sutartyje nebuvo aptarta. Be to, teismas pažymėjo, jog šalių ikisutartinis susirašinėjimas elektroniniu paštu (siūlant įsigyti kraną ir teikiant krano brėžinius) nebuvo sutarties tekste nurodytas kaip sutarties priedas ar/ir sutarties neatskiriama dalis.

8.       Teismas nurodė, jog rangos sutarties esminė sąlyga yra rangos darbų rezultato perdavimas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis); o rangos įvykdymo terminas kaip rangos sutarties esminė sąlyga gali būti laikoma tuo atveju, jei po termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praras prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, tuo atveju, jei užsakovas mato, kad darbai iki termino pabaigos nebus atlikti, dėl ko prievolės įvykdymas užsakovui praras prasmę, užsakovas dar iki termino pabaigos gali atsisakyti sutarties. Įvertinęs tai, kad sutarties 2 punktu ir 2.1 punktu darbų atlikimo terminas apibrėžtas 6-8 savaitėmis, pradedant skaičiuoti per 1 savaitę nuo sutarties pasirašymo ir išankstinės sąskaitos apmokėjimo dienos, o ieškovė atsakovės 2021 m. lapkričio 9 d. sąskaitą 2 000 Eur avansui apmokėjo 2021 m. lapkričio 17 d. bankiniu pavedimu, teismas sprendė, kad maksimalus darbų atlikimo terminas suėjo 2022 m. sausio 19 d., praėjus 8 savaitėms, skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 24 d. (tai yra praėjus 1 savaitei po ieškovės 2021 m. lapkričio 17 d. atlikto avansinio mokėjimo). Tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad tarp bylos šalių nėra ginčo, jog krano dalys, kurias reikėjo sumontuoti, į ieškovės patalpas buvo pristatytos 2022 m. sausio 28 d.

9.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirma, šalys sutartyje nenustatė, kad sutarties terminas yra esminė sutarties sąlyga bei atitinkamai jo pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas; antra, šalys sutartyje įvykdymo terminą apibrėžė pakankamai laisvai, nurodydamos, kad kelios savaitės nėra reikšmingos skaičiuojant terminą; trečia, ieškovė pretenziją atsakovei dėl sutarties termino pažeidimo pareiškė tik 2022 m. vasario 7 d., reaguodama į atsakovės tos pačios dienos 2022 m. vasario 7 d. prašymą nurodyti kada jai bus leista atlikti krano montavimo darbus, dėl kurių 2022 m. vasario 1 d. atlikimo datos šalys jau buvo sutarusios, atsakovei 2022 m. sausio 28 d. pristačius nesumontuotą kraną; ketvirta, ieškovė iki 2022 m. vasario 7 d. nereiškė jokių pretenzijų dėl termino nesilaikymo, bet priešingai, ieškovė susitarė dėl pavėluotos 2022 m. vasario 1 d. krano montavimo darbų atlikimo datos, pavėluotai gavusi 2022 m. sausio 28 d. kraną ir suvokdama, kad galutinis sutarties įvykdymo terminas bus pradelstas beveik 2 savaites. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju numatytas galutinis sutarties terminas (2022 m. sausio 19 d.) nebuvo esminė sutarties sąlyga, dėl kurios pažeidimo (beveik 2 savaičių) krano montavimo darbų atlikimas 2022 m. vasario 1 d. būtų praradęs ieškovei prasmę, kas atitinkamai reiškia, kad nagrinėjamu atveju sutarties įvykdymo termino praleidimas nėra laikomas esminiu sutarties pažeidimu vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, suteikiančiu ieškovui teisę vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).

10.       Dėl ieškovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį atsakovei pristačius netinkamos kokybės prekę, teismas pažymėjo, kad įvertinus tai, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai (o ne prekės pirkimo-pardavimo santykiai), ieškovė, kaip rangos sutarties šalis, neturi teisės reikalauti nutraukti sutartį dėl netinkamos prekės pristatymo. Kartu teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju apskritai ieškovė prielaidą dėl netinkamo prekės pristatymo kaip sutarties nutraukimo pagrindo pradėjo kelti tik 2022 m. vasario 14 d. elektroniniame laiške (jau po sutarties nutraukimo); be to, nagrinėjamu atveju ieškovė jai pristatytų krano dalių neišpakavo bei neleido atsakovei šio krano surinkti, dėl ko net nebuvo realios galimybės bylos nagrinėjimo metu nustatyti, ar sumontuotas kranas apskritai būtų / nebūtų atitikęs rangos sutartyje nurodytų reikalavimų (daikto specifikacijos). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad ieškovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartį dėl praleisto sutarties įvykdymo termino ar netinkamos kokybės daikto pristatymo, dėl ko ieškovės 2022 m. vasario 7 d. vienašališką sutarties nutraukimą pripažino negaliojančiu.

11.       Vadovaudamasis CK 6.62 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, numatančiu, jog jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią atsako antra šalis, tai pirmoji šalis turi teisę reikalauti iš antrosios įvykdyti piniginę prievolę ir atlyginti nuostolius, į kuriuos įskaitoma tai, ką ši sutaupė dėl negalėjimo įvykdyti prievolę, pirmosios instancijos teismas patenkino priešieškinio reikalavimą dėl likusios nesumokėtos krano kainos dalies – 3 160 Eur priteisimo; taip pat įvertinęs itin mažą transportavimo išlaidų dydį, patenkino prašymą dėl 102,85 Eur krano gabenimo išlaidų atlyginimo.

12.       Vertindamas atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įskaitymo atlikimo metu ieškovė ir atsakovė neturėjo viena kitai abipusių priešpriešinių reikalavimų; atsakovė neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovės atžvilgiu dalyje dėl netesybų (atsakovei bylos nagrinėjimo metu pripažinus, kad ji šio reikalavimo atsisakė) bei atitinkamai ieškovė neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo atsakovės atžvilgiu dėl avanso grąžinimo (bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad ieškovė neturi teisės reikalauti grąžinti avansą); atsakovės reikalavimai ieškovei dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo nebuvo lygiaverčiai ieškovės reikalavimui dėl avanso grąžinimo, kurį atsakovė įskaitymo atlikimo momentu laikė galiojančiu, nes tokio pobūdžio reikalavimai paprastai yra siejami su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir paprastai dėl jų dydžio (apibrėžtumo) kyla teisminiai ginčai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovės 2022 m. kovo 1 d. atliktas įskaitymas neatitinka sąlygų, įtvirtintų CK 6.130 straipsnio 1 dalyje, dėl ko jis negali būti laikomas teisėtu ir atitinkamai tenkino ieškinio reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Bygma“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinys ir patenkintas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi, o priešieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ieškovės paaiškinimus dėl krano įsigijimo aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad atsakovė pateikė pasiūlymą įsigyti italų gamintojo „donati“ 4 m kraną, kartu buvo pateiktas krano matmenų brėžinys. Po šio komercinio pasiūlymo pateikimo atsakovės atstovas buvo atvykęs pas ieškovę ir, apžiūrėjęs patalpą, kurioje buvo numatyta montuoti kraną, pasiūlė įsigyti trumpesnės strėlės kraną, t. y. 3,5 m kraną ir, atitinkamai, pateikė komercinį pasiūlymą tokiam kranui įsigyti. Būtent pastarojo pasiūlymo pagrindu buvo sudaryta šalių sutartis. Taigi šalys susitarė ne dėl bet kokio krano pirkimo – pardavimo, o dėl italų gamintojo „donati“ 3,5 m krano ir tai buvo akivaizdu iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tačiau teismas nepagrįstai šiuos įrodymus ignoravo ir dėl to netinkamai kvalifikavo sutartinius santykius.

14.2.       Tiek šalių ikisutartiniai santykiai, tiek sudaryta sutartis patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta mišri sutartis, tačiau vyraujanti sutarties rūšis – pirkimo-pardavimo. Tiek ieškovė, tiek atsakovė sudarytą sutartį kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo, todėl teismas nepagrįstai sutartį kvalifikavo pagal lingvistinį sutarties tekstą, o ne pagal tikruosius sutarties šalių ketinimus. Akivaizdu, jog netgi vertinant prekės ir darbų vertę, praktiškai visą sutarties kainą sudaro prekės, t. y. krano kaina. Tai yra akivaizdu iš paties atsakovės el. laiško, kuriuo buvo pateikti 4 m krano duomenys ir kaina – atsakovė nurodė, kad krano kaina yra 4 960 Eur plius PVM, o įrengimo darbai būtų papildomai apie 600 Eur. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog „ieškovas, iškėlęs prielaidą, kad tarp bylos šalių sudaryta sutartis turėtų būti laikoma pirkimo-pardavimo sutartimi, nepateikė įrodymų ar/ir nepareikalavo atsakovo pateikti įrodymus apie krano dalių (pirktų iš gamintojo) tikrąją vertę tam, kad vadovaujantis CK 6.645 straipsnio 4 dalimi būtų galima palyginti krano dalių kainą su atsakovo atliktų rangos darbų (sumontuojant krano dalis) verte ir nustatyti tarp šių sumų santykį“. Tokia teismo išvada yra siurprizinė, kadangi duomenys, jog krano kaina yra daugiau nei 8 kartus didesnė už įrengimo darbus buvo akivaizdūs iš byloje esančių rašytinių įrodymų.

14.3.       Sutartyje naudojami terminai „rangovas“, „užsakovas“ ir pan., nenulemia sutarties kvalifikavimo rangos sutartimi, kadangi esminis elementas buvo 3,5 krano įsigijimas, kurį parduoda italų gamintojas „donati“, o atsakovė yra šio gamintojo produkcijos platintoja Lietuvoje. Jei sutartis būtų aiškinama lingvistiškai, tokiu atveju sutartis nebūtų laikoma įsigaliojusia, kadangi šalys nėra pasirašiusios sutarties, nebuvo sumokėtas sutartyje numatyto dydžio avansas, nes atsakovė pateikė sąskaitą apmokėjimui mažesnei sumai.

14.4.       Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo taisykles. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu nebuvo nurodžiusi, kad šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip rangos sutartis. Atvirkščiai, procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad „Pagal Sutartį Atsakovas įsipareigojo perduoti Ieškovui gembinį kraną su elektrine grandine tale“ (priešieškinio 2.2 p.), „2022-01-28 Atsakovas pristatė Ieškovui Prekę“ (priešieškinio 2.4 p.), „<...> sumokėti Sutartyje nustatytą Prekės kainą, o Ieškovas turi teisę reikalauti perduoti Prekę“ (priešieškinio 2.14 p.). Tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu teismas išreiškė poziciją, kad sutartis kvalifikuotina kaip rangos sutartis, ir atsakovės atstovas tik tuomet pakeitė savo poziciją bei nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas savo veiksmais ne tik pažeidė šalių rungimosi principą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, bet ir nesudarė sąlygų ieškovei tinkamai atsikirsti bei pateikti papildomų įrodymų.

14.5.       Teismas nepagrįstai sutarties nutraukimo teisėtumą vertino rangos santykius reglamentuojančių nuostatų kontekste. Ieškovė sutartį nutraukė dėl atsakovės atliktų esminių sutarties pažeidimų, t. y. praleisto sutarties įvykdymo termino bei sutarties dalyko (esminė sutarties sąlyga) negavimo. Teismas visiškai neįvertino, kad ieškovei buvo pristatyta ne ta prekė, dėl kurios pirkimo – pardavimo šalys susitarė sutartimi ir netinkamai traktavo sutartyje numatytą prievolės įvykdymo terminą.

14.6.       Sutarties 2 punkte numatyta, kad „Darbų atlikimo terminas 6-8 savaitės“, taigi vėliausiai sutartis turėjo būti įvykdyta (pristatytas 3,5 m kranas ir išlyginta pamato plokštė) per 8 savaites nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu sutarties 2.1 punktas („per 1 sav. po sutarties pasirašymo ir išankstinės sąskaitos apmokėjimo dienos“) ne prailgina, o, atvirkščiai, sutrumpina sutarties įvykdymo terminą iki 1 savaitės nuo sutarties pasirašymo ir išankstinės sąskaitos apmokėjimo. Taigi teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad praėjus 1 savaitei po avansinio apmokėjimo dienos prisideda dar 8 savaičių terminas. Sutarties 2.1 punktas yra susiaurinantis ir aiškiai įvardinantis, kad per 1 savaitę¸ o ne po 1 savaitės. Šalys sutartį pasirašė 2021 m. lapkričio 5 d., išankstinę sąskaitą avanso apmokėjimui atsakovė pateikė 2021 m. lapkričio 9 d., atsakovė sąskaitą apmokėjo 2021 m. lapkričio 17 d., taigi šią dieną įvyko visos sutarties 2.1 punkte numatytos sąlygos ir sutartis turėjo būti įvykdyta per 1 savaitę skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 17 d. (sutarties 2.1 punktas), t. y. iki 2021 m. lapkričio 24 d.

14.7.       Nesuprantama, kuo remiantis teismas sprendime padarė išvadą, kad „nagrinėjamu atveju ieškovas jam pristatytų krano dalių neišpakavo bei neleido atsakovui šio krano surinkti, dėl ko net nebuvo realios galimybės bylos nagrinėjimo metu nustatyti, ar sumontuotas kranas apskritai būtų / nebūtų atitikęs rangos sutartyje nurodytų reikalavimų (daikto specifikacijos)“. Ieškovei buvo pristatytas italų gamintojo „donati“ 4 m kranas, kurį ieškovė turėjo galimybes apžiūrėti, be to daikto (pakuočių) matmenys nurodyti transportavimo važtaraštyje. Ieškovė turėjo visas galimybes įvertinti, kad krano matmenys yra ne to krano, kuris buvo užsakytas. Krano strėlės ilgis buvo 4 m vietoj 3,5 m. Kaip paaiškino ieškovė bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, atsakovei nėra galimybės perdaryti krano, kadangi strėlė turi įžambinę dalį, kuri įsiremia konkrečioje strėlės vietoje, laikančiosios kolonos, talės matmenys irgi ne tokie, kokie turėjo būti 3,5 m krano komplektacijoje, krano dalis trumpinant būtų pažeista speciali gamyklinė krano danga (paruošiama smėliuojant, dengiant specialia danga, „kepant krosnyje“). Tuo atveju, jei atsakovė perdarytų konkretaus gamintojo kraną, viena vertus, tokiam perdarytam daiktui gamintojas nebetaikytų garantijos, antra vertus, kiltų pavojus žmogaus, dirbančio su kranu, gyvybei. Kaip ieškovė nurodė teismo posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-425 patvirtintomis Kranų kėlimo priežiūros taisyklėmis, tokiam kranui nėra taikomas privalomas atestavimas, todėl ieškovei naudojant tokį kraną tektų rizika dėl galimo asmens sužeidimo arba tektų našta savo sąskaita atlikti reguliarų testavimą (plačiau 2022 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 12:40-14:10). Teismas visiškai neįvertino šių aplinkybių ir nepasisakė dėl jų sprendime.

14.8.       Teismas, vertindamas sutarties nutraukimą, neatsižvelgė į sutarties 9.4 punkto nuostatas, kuriose numatyta, kad „Užsakovas, ne dėl „Rangovo“ kaltės vienašališkai nutraukęs šią Sutartį, sumoka Rangovui 5 (penkių) procentų Sutarties kainos dydžio baudą ir atlygina Rangovui atliktų darbų išlaidas ir visus nuostolius, susijusius su šios Sutarties nutraukimu“. Taigi, jei teismas būtų nutaręs, kad ieškovė sutartį nutraukė ne dėl atsakovės kaltės, tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas baudos ir nuostolių atlyginimo, o ne sutarties vykdymo klausimas. Atsakovės reikalavimas įvykdyti sutartį ir sumokėti sutarties kainą negali būti nei reiškiamas, nei tenkinamas, kadangi pati atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nėra pristačiusi užsakytos prekės bei nėra atlikusi montavimo darbų.

14.9.       Teismas neteisėtai priteisė atsakovės naudai 102,85 Eur nuostolių. Pirma, atsakovė šiai sumai buvo atlikusi įskaitymą, kurį teismas sprendimu pripažinimo negaliojančiu, antra, atsakovė priešieškiniu nereiškė reikalavimo ieškovei taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti tariamai patirtus nuostolius, neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų ir minėtą sumą prašė priteisti kaip įsiskolinimą, negana to, teismas nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu (šalys šiuo klausimu nepasisakė), nei sprendime taip pat nevertino ir nenustatinėjo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

14.10.       Teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi CK 6.62 straipsnio 3 dalimi, kadangi padarė bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą neva „atsakovas negalėjo atlikti rangos darbų šalių sutartu terminu 2022 m. vasario 1 d. dėl ieškovo valios trūkumo“. Pirma, šalys nebuvo susitarusios dėl tokio termino atsakovės įsipareigojimų įvykdymui, antra, ieškovei buvo pristatyta ne ta prekė, dėl ko ieškovė pagrįstai sustabdė bet kokių darbų atlikimą, ko pasėkoje pagrįstai nutraukė sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kad 2022 m. sausio 28 d. ieškovei buvo pristatyta sutartyje numatyta prekė.

14.11.       Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, be to, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą (parengiamojo posėdžio metu nurodė kitas įrodinėtinas aplinkybes), buvo šališkas bylos nagrinėjimo iš esmės metu prieš atsakovės pasisakymą išreiškęs poziciją, kad sutartis laikytina rangos sutartimi (atsakovė iki tol nei karto nebuvo nurodžiusi, kad sutartis laikytina rangos sutartimi bei nesirėmė rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis nuostatomis, o priešingai – sutartį laikė pirkimo – pardavimo sutartimi), ir nepatikslinęs šalių įrodinėjimo pareigos pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas nesuteikė ieškovei galimybės atsikirsti į tokią poziciją. Teismas iškėlė prielaidą, kad krano brėžiniuose nurodytas italų gamintojo „donati“ pavadinimas neva nereiškia, kad ieškovei bus pristatytas būtent šio gamintojo kranas, vėliau tuo rėmėsi atsakovė. Taigi atsakovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu rėmėsi ne savo procesiniuose dokumentuose suformuota pozicija ir teiginiais, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismo išsakyta pozicija, t. y. teismas padėjo atsakovei suformuluoti naują gynybinę poziciją, tokiu būdu buvo pažeistos civilinio proceso taisyklės, dėl ko sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys ir tenkintas priešieškinis turi būti panaikinta.

14.       Atsakovė UAB „Kranų technika“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.       Nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neįvertino šalių ikisutartinių santykių, t. y., kad šalys tarėsi dėl konkretaus krano (konkrečių matmenų ir konkretaus gamintojo) pirkimo – pardavimo. Komerciniame pasiūlyme nurodyta „kitos sąlygos - krano gamybos terminas“; atsakovė yra kranų gamintoja, kuri savo vardu įsipareigojo sumontuoti ir perduoti ieškovei sumontuotą kraną, atitinkantį sutarties sąlygas; nei komerciniame pasiūlyme, nei sutartyje atsakovė neįsipareigojo pristatyti konkretaus gamintojo krano, o tik įsipareigojo perduoti darbų rezultatą, atitinkantį sutartyje nustatytus reikalavimus. Šalys prieš sutarties sudarymą suderino brėžinius, kuriuose numatyti reikalavimai darbų rezultatui. Atsakovė yra atsakinga už atliekamų darbų kokybę ir savo pasitelktų subrangovų darbų kokybę.

15.2.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji esą teisėtai nutraukė sutartį. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė informavo apie sutarties nutraukimą tik po to, kai atsakovė paprašė sudaryti sąlygas atlikti darbus, t. y. reaguodama į atsakovės prašymą. Todėl ieškovė elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai. Ieškovė nurodė, kad sutartį nutraukia „vadovaujantis 14 dienų grąžinimo teise“. Ieškovė nėra vartotoja ir tokios teisės neturi, priešingai, ieškovė yra verslo subjektas ir visus sprendimus priima įvertindama galimas verslo rizikas. Tai parodo, kad ieškovė persigalvojo dėl darbų reikalingumo, todėl nutarė nutraukti sutartį.

15.3.       Ieškovė nepagrįstai teigia, esą „Atsakovo reikalavimas įvykdyti Sutartį ir sumokėti Sutarties kainą negali būti nei reiškiamas, nei tenkinamas, kadangi pats Atsakovas nėra tinkamai įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nėra pristatęs užsakytos prekės bei nėra atlikęs montavimo darbų.“ Remiantis CK 6.213 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pažeidė sutartį, nes neleido atsakovei užbaigti darbų ir nepriėmė darbų rezultato, todėl atsakovė prašė teismo įpareigoti vykdyti sutartį natūra. Teismui pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, atsakovei išliko pareiga perduoti ieškovei darbų rezultatą, todėl atsakovės teisės nebus pažeistos.

15.4.       Teismas pagrįstai priteisė 102,85 Eur nuostolių, susijusių su pristatyto į darbų atlikimo vietą krano gabenimu, kadangi šios išlaidos atsirado dėl neteisėtų ieškovės veiksmų – nepagrįsto atsisakymo leisti atsakovei atlikti darbus. Nuostolių dydį pagrindžia į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra už pervežimo paslaugas. Šios išlaidos yra pagrįstos ir būtinos siekiant apsaugoti medžiagas ir dalis nuo praradimo ar sugadinimo dėl oro poveikio, siekiant užtikrinti turto saugumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Bygma“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė atsakovės el. laišką, tarptautinį važtaraštį, patvirtinantį, kad kranas ieškovei pristatytas iš italų gamintojo „donati“ bei pristatyto krano nuotraukas, iš kurių, kaip teigia ieškovė, matyti krano pakuočių ženklinimas, gamintojo „donati“ logotipas, ir prašo šiuos įrodymus priimti, kadangi jie yra reikšmingi visapusiškam, teisingam bylos išnagrinėjimui. Nurodo, jog viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad iš atsakovės užsisakė italų gamintojo „donati“ kraną, atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose neneigė, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau savo poziciją pakeitė po teismo pasisakymo, jog tai galimai rangos sutartis. Pažymi, jog ginčo sutarties santykiai buvo teisiškai kvalifikuoti kaip rangos sutarties santykiai ir bylos nagrinėjimo dalykas atitinkamai apibrėžtas tik po pasisakymo bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl mano, jog jai nebuvo sudarytos galimybės pateikti papildomus įrodymus ir atsikirsti dėl teismo posėdyje pakeistos atsakovės pozicijos, ir atitinkamai turi būti pripažinta teisė teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. 

18.       Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

19.       Sprendžiant ieškovės pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) negali būti savitikslis, t. y. konkretus prašomas priimti įrodymas turi paneigti arba patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

20.       Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei šiuo aspektu suformuluotą teismų praktiką, įvertinęs naujai pateiktų įrodymų turinį, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti, kadangi: a) parengiamajame teismo posėdyje ieškovei buvo pasiūlyta apsvarstyti į bylą pateiktų įrodymų pakankamumą jos iškeltai prielaidai dėl netinkamo krano pristatymo pagrįsti; b) nors apeliantė teigia, jog ginčo sutarties santykiai buvo teisiškai kvalifikuoti kaip rangos sutarties santykiai ir bylos nagrinėjimo dalykas atitinkamai apibrėžtas tik po pasisakymo bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau teismui pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir šalių atsiklausus ar bus kokių prašymų, ieškovė prašymo dėl bylos medžiagos papildymo naujais įrodymai nereiškė; c) byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės užsakytam kranui pagaminti atsakovė pasitelkė italų gamintoją „donati“, tačiau pateikti įrodymai nei patvirtina, nei paneigia, jog sudarant sutartį ieškovė siekė, kad sutartimi būtų įsigytas italų gamintojo kranas, o atsakovė atliktų tik tarpininko įsigyjant tokį kraną vaidmenį; d) visi ieškovės naujai pateikti įrodymai jai buvo prieinami iki bylos iškėlimo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

21.       Kadangi nėra įstatymo ir teismų praktikos nustatytų pagrindų naujiems įrodymams apeliacinės instancijos teisme priimti, teisėjų kolegija atsisako juos priimti.  

Dėl ginčo esmės

22.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo UAB „Bygma“ ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o atsakovės UAB „Kranų technika“ priešieškinis patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23.       Byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. lapkričio 5 d. sudarė Užsakymo sutartį Nr. TLT2021000591 (anksčiau ir toliau – sutartis), kurios pagrindu sulygo, jog atsakovė sutartyje nustatytu terminu pristatys ir sumontuos ieškovei sutartyje numatytą gembinį kraną, taip pat atliks pamato plokštės išlyginimo darbus, o atsakovė už juos atsiskaitys sutartyje numatyta tvarka. Atsakovė 2021 m. lapkričio 9 d. išrašė ieškovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą 2 000 Eur avansui sumokėti, kurią ieškovė apmokėjo 2021 m. lapkričio 17 d. 2022 m. sausio 28 d. ieškovei buvo pristatytas gembinis kranas, tačiau krano montavimo darbai buvo atidėti. 2022 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku atsakovė pasiteiravo ieškovės, kada bus galima vykdyti krano montavimo darbus. Atsakydama į šį laišką ieškovė nurodė, jog sutartimi buvo nustatytas maksimalus 8 savaičių užsakymo įvykdymo terminas (iki 2021 m. gruodžio 31 d.), kranas buvo pristatytas 2022 m. sausio 28 d., todėl atsižvelgiant į rangovo sutarties pažeidimą bei vadovaujantis 14 dienų grąžinimo teise, nutraukia sutartį, grąžina kraną ir prašo grąžinti sumokėtus pinigus. 2022 m. vasario 25 d. atsakovė atsiėmė ieškovei pristatytą kraną, o 2022 m. kovo 1 d. pateikė reikalavimą dėl 102,85 Eur nuostolių (dėl krano transportavimo) ir 327 Eur sutartinių netesybų atlyginimo, bei informavo ieškovę, kad šias sumas įskaito į ieškovės sumokėtą 2 000 Eur avansą.

24.       Byloje kilo ginčas dėl (i) atsakovės negrąžinto avanso ir atlikto įskaitymo teisėtumo, (ii) ieškovės atlikto sutarties nutraukimo teisėtumo ir (iii) dėl atsakovės teisės į visos sutartinės kainos bei transportavimo išlaidų priteisimą. 

25.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog šalys sudarė rangos sutartį, kurios įvykdymo terminas nebuvo esminė sutarties sąlyga, todėl sutarties įvykdymo termino praleidimą nevertino esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu ieškovei teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pripažino ieškovės atliktą vienašalį sutarties nutraukimą negaliojančiu. Tuo pačiu teismas patenkino atsakovės reikalavimą dėl likusios pagal sutartį nesumokėtos sutartinės kainos priteisimo ir atmetė ieškovės reikalavimą dėl avanso grąžinimo. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovė neteisėtai atliko transportavimo išlaidų ir sutartinių netesybų įskaitymą ir įskaitymą pripažino negaliojančiu. Kadangi atsakovė pareiškė reikalavimą dėl transportavimo išlaidų priteisimo, šį reikalavimą, kaip neteisėto sutarties nutraukimo pasekmę, teismas patenkino visiškai.

26.       Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog, visų pirma, teismas netinkamai kvalifikavo sutartinius santykius ir nepagrįstai sutarties nutraukimo teisėtumą vertino pagal rangos santykius reglamentuojančias teisės normas. Mano, jog nagrinėjamu atveju šalis siejo mišri sutartis, kuri buvo nutraukta dėl dviejų sutartinių pažeidimų: sutarties termino praleidimo bei netinkamos prekės pristatymo. Apeliantės vertinimu, teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo taisykles, ignoravo ieškovės paaiškinimus apie šalių derybas iki sutarties sudarymo (dėl konkrečios firmos prekės įsigijimo), pažeidė šalių rungimosi principą ir apribojo ieškovės teises teikti papildomus įrodymus. Teigia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė negalėjo reikšti reikalavimo dėl sutartinės kainos priteisimo, nes atsakovė sutarties nėra įvykdžiusi, t. y. kranas nėra pristatytas ir sumontuotas. Taip pat mano, jog transportavimo išlaidos negalėjo būti priteistos, nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų. 

27.       Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais ir laikosi pozicijos, kad sudaryta sutartimi neįsipareigojo pristatyti konkretaus gamintojo krano, o įsipareigojo perduoti darbų rezultatą, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo sutartinius santykius kaip rangos santykius, taip pat pagrįstai vertino, jog nutraukdama sutartį po to, kai kranas buvo pristatytas ir pasiteirauta dėl montavimo, ieškovė elgėsi nesąžiningai. Mano, jog turi teisę reikalauti, kad apeliantė savo piniginę prievolę įvykdytų natūra, tuo tarpu jai lieka pareiga perduoti apeliantei darbų rezultatą, todėl apeliantės teisės nebus pažeistos.

28.       Taigi, byloje sprendžiama, ar atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl pagal sutartį sumokėto avanso grąžinimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ar tinkamai taikė materialios teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą ir neteisėto nutraukimo pasekmes, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias šalių procesines teises teikti į bylą įrodymus bei vertindamas į bylą pateiktus įrodymus. 

Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo

29.       Vertinant apeliaciniame skunde iškeltų argumentų pagrįstumą faktinių ginčo aplinkybių kontekste, pirmiausiai pažymėtina, jog tam, kad būtų galima įvertinti, ar ieškovė negavo iš sutarties to, ko tikėjosi, ir dėl to teisėtai nutraukė sutartinius santykius, būtina tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir išsiaiškinti ginčo sutarties turinį. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad teisinis ginčo šalių sutartinių santykių kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente yra nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-686/2015).

30.       Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

31.       Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Sutartinių santykių kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota ir gausi. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius. Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 238/2014; kt.).

32.       Nagrinėjamoje byloje pasirašytoje užsakymo sutartyje šalys save įvardijo užsakovu ir rangovu, sutarties dalyką įvardijo kaip atitinkamą gembinį kraną su montavimo darbais bei pamato plokštės išlyginimą, sulygo dėl darbų atlikimo vietos, darbų atlikimo termino; pažymėjo, jog į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo; sulygo dėl darbų perdavimo pasirašant darbų, paslaugų perdavimo – priėmimo aktą; nurodė, jog pasirašius atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą užsakovui tenka jo priimtų darbų, darbų rezultatų ir darbams atlikti panaudotų medžiagų atsitiktinio žuvimo ir / ar sugedimo rizika. Taigi, šalių pasirašytoje sutartyje expressis verbis įtvirtintos rangos sutarties pagrindinės sąlygos, numatytos CK 6.649, 6.652 – 6.652 ir 6.655 straipsniuose, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pažodinis sutarties aiškinimas nekelia abejonių dėl šalių pasirašytos sutarties kvalifikavimo kaip rangos sandorio. 

33.       Kita vertus, kaip minėta, aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nes tokiu būdu yra įgyvendinamas sutarčių konsensualumo principas. Šalių tikrajai valiai nustatyti svarbus ne tik lingvistinis sutarties tekstas, bet ir prisiimtų įsipareigojimų vertinimas, atsižvelgimas į sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties vykdymo praktiką ir kt.

34.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog šalių sudaryta sutartis turėtų būti vertinama kaip mišri, t. y. turinti dviejų sutarčių: pirkimo – pardavimo ir rangos elementų ir atitinkamai sutarties aiškinimui bei vykdymui turėtų būti taikomas minėtoms sutartims skirtas teisinis reglamentavimas. Tokią savo poziciją ieškovė iš esmės grindžia tuo, jog jos tikroji valia, sudarant sutartį, buvo įsigyti konkrečios prekių gamintojos – italų firmos „donati“ – pagamintą kraną, kurį jai pristatytų ir sumontuotų atsakovė, kaip minėtos italų įmonės atstovė Lietuvoje.

35.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). 

36.       Susipažinus su byloje pateiktais procesiniais dokumentais ir jų priedais bei išklausius šalių paaiškinimus, duotus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė neįrodė savo pozicijos dėl kitokio sutarties kvalifikavimo, kadangi:

37.1.       Be ieškovės paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovės deklaruojamą valią įsigyti italų gamintojo pagamintą prekę. Pažymėtina, jog tiek sutartyje, tiek abiejuose ieškovei pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose yra pateikiamos užsakomo krano įvairios charakteristikos, kaip antai aukštis, siekis, keliamoji galia ir pan., tačiau niekur neužsimenama apie tai, jog kraną gamins kažkas kitas, nei atsakovė. Aplinkybė, jog siųsdama komercinius pasiūlymus ieškovei atsakovė pridėjo „donati“ įmonės parengtus kranų brėžinius, nėra pakankama pagrįsti ieškovės deklaruojamą lūkestį, kad kraną gamins būtent minėta įmonė, nes toks lūkestis ieškovės nebuvo išreikštas ir užfiksuotas jokiame iš byloje esančių rašytinių įrodymų; kad toks lūkestis ir noras buvo išreikštas ir akceptuotas žodžiu, ieškovė byloje neįrodinėjo.

37.2.       Ieškovės pozicija dėl ketinimo įsigyti italų gamintojo „donati“ kraną bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli, t. y. tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į priešieškinį ieškovė teigė, jog sutarties dalykas yra aiškiai nurodytas sutartyje ir atkartojo sutarties dalyko tekstą, neužsimindama apie italų bendrovę „donati“ ir bet kokias jos sąsajas su byloje kilusiu ginču. Tik atsakovei pateikus į bylą papildomus rašytinius įrodymus – „donati“ įmonės produkto atitikties deklaraciją, ieškovė savo poziciją dėl netinkamo krano pristatymo pradėjo grįsti papildomomis aplinkybėmis apie tai, kad krano gamintojas gali atsisakyti taikyti garantiją modifikuotam gaminiui. 

37.3.       Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog sutarties dalykui – kranui būtų taikoma ne atsakovės, o į bylą neįtraukto trečiojo asmens – „donati“ bendrovės garantija. Priešingai, kaip bylos nagrinėjimo metu teigė atsakovės atstovas ir kaip nurodyta sutartyje, atsakovė įsipareigojo suteikti 24 mėnesių garantiją darbams pagal sutartį, neišskiriant gaminimo, montavimo ar kitų (pagrindo išlyginimo) darbų. 

37.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė į bylą nepateikė ir nereikalavo išreikalauti įrodymų apie krano dalių (pirktų iš gamintojo) tikrąją vertę tam, kad vadovaujantis CK 6.645 straipsnio 4 dalimi būtų galima palyginti krano dalių kainą su atsakovo atliktų rangos darbų (sumontuojant krano dalis) verte ir nustatyti tarp šių sumų santykį. Ieškovė mano, kad tokia teismo išvada yra siurprizinė, kadangi duomenys, jog krano kaina yra daugiau nei 8 kartus didesnė už įrengimo darbus buvo akivaizdūs iš byloje esančių rašytinių įrodymų – ieškinio priedų Nr. 1 ir Nr. 3. Su tokia ieškovės pozicija sutiktina tik iš dalies. 

38.       Pagal CK 6.645 straipsnio 4 dalį, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo -pardavimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas šalių santykių pagal šios teisės normos prizmę nevertino, dėl įrodymų trūkumo padaręs išvadą, jog byloje nėra duomenų apie tikrąją krano detalių vertę ir jos santykį su krano montavimo darbų kaina.

39.       Iš ieškovės nurodomo ieškinio priedo Nr. 1 matyti, jog 2021 m. spalio 14 d. komerciniame pasiūlyme atsakovė nurodė, jog krano kaina be PVM 4 960 Eur, įrengimo darbai – papildomai apie 600 Eur, priklausomai nuo vietos. Tuo tarpu 2021 m. lapkričio 4 d. komerciniame pasiūlyme (ieškinio priedas Nr. 2) ir šalių pasirašytoje sutartyje šalys sulygo dėl gembinio krano su montavimo darbais kainos 5 160 Eur be PVM, neišskiriant atskirai montavimo darbų kainos. Sugretinus pirmą komercinį pasiūlymą su jame atskirai išskirta įrengimo darbų kaina, su antruoju komerciniu pasiūlymu ir jo pagrindu sudaryta sutartimi, yra tikėtina, jog iš tiesų nagrinėjamu atveju krano montavimo darbų kaina yra ženkliai mažesnė už pačio krano (jo sudėtinių detalių) kainą, tačiau šiuo atveju aplinkybė, už kokią kainą kraną (krano detales) atsakovė įsigijo iš kito gamintojo, tarp šalių kilusiems santykiams kvalifikuoti neturi jokios teisinės reikšmės, nes atsakovė pati įvertino ir pateikė krano ir montavimo darbų sumas.

40.       Kita vertus, aplinkybė, jog pagaminto krano kaina ir jo montavimo darbų kaina ženkliai skiriasi, savaime nereiškia, jog tarp šalių kilę santykiai turėtų būti vertinami pirkimo – pardavimo santykiais. Nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-3-206/2011 kasacinis teismas pažymėjo, kad statybos rangos sutarčiai pripažinti pirkimo - pardavimo sutartimi nepakanka pagal sutartį pagamintų langų vertę palyginti su jų montavimo darbų verte, bet taip pat būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad sutarties dalykas, tikslai ir tikroji šalių valia buvo langų pagaminimas ir jų sumontavimas atsakovo nurodytame konkrečiame objekte, o ne langų pardavimas atsakovui, sprendė, jog ginčo sutartis negali būti pripažinta pirkimo - pardavimo sutartimi.

41.       Remiantis paminėtu kasacinio teismo išaiškinimu, jog kvalifikuojant sutartį būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus, pažymėtina, jog šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti ieškovės nurodytu adresu kraną, o atsakovė – sumokėti sutartą krano gaminimo ir montavimo kainą. Kaip nurodė ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu, konkretus krano dydis buvo parinktas atsakovės atstovui apsilankius ieškovės buveinėje ir įvertinus ieškovės poreikius bei pateikus antrą komercinį pasiūlymą su brėžiniu. Taigi, sutartimi atsakovė įsipareigojo pagaminti ieškovės poreikius atitinkantį kraną, tuomet jį pristatyti ir sumontuoti ieškovės nurodytu adresu. t. y. nagrinėjamu atveju krano pagaminimas, o ne pirkimas – pardavimas sudarė atsakovės prievolių esmę, o aplinkybė, jog krano gaminimui atsakovė pasitelkė kitus asmenis, nekeičia tarp šalių susiklosčiusių santykių esmės, nes byloje nekilo ginčo dėl atsakovės teisės pasitelkti subrangovus savo prievolių pagal sutartį daliniam įvykdymui.

42.       Vadovaudamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei paminėta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors apeliantė pagrįstai apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į tai, kad iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas galėjo įvertinti krano pagaminimo ir jo montavimų darbų kainų santykį, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvadomis dėl šalių santykių kvalifikavimo rangos santykiais.

Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo  

43.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 596- 313/2015).

44.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės pasirinkto savo teisių gynimo būdo – sutartinių santykių nutraukimo teisėtumo. Lietuvos teisėje, vadovaujantis pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) ir favor contractus (sutartinių santykių išsaugojimo) principais, sutarties nutraukimas kaip pažeistos teisės gynimo būdas traktuojamas ultima ratio (paskutine priemone), kuria galima naudotis, kai kiti gynimo būdai tinkamai ir efektyviai negali apginti pažeistų teisių. Kita vertus pažymėtina, jog pacta sunt servanda principo taikymas įvairių sutarčių atžvilgiu nėra tapatus, o ir priklausomai nuo sutarties tipo šio principo privalomumas gali būti skirtingas sutarties šalims, pvz., atlygintinų paslaugų teikimo sutartis gali būti paslaugų teikėjo nutraukta bet kuriuo momentu po sutarties sudarymo ir nepriklausomai nuo to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti, tuo tarpu paslaugų teikėjas sutartį gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių (CK 6.721 straipsnio 1-2 dalys). Šiuo atveju kliento interesų prioriteto principas nusveria pacta sunt servanda principą, nes kaip paaiškino kasacinis teismas, paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-969/2017). Atitinkamai konstatuotina, jog kaip ir kiekvienas kitas principas, sutarties privalomumo principas nėra absoliutus, nes šis principas derintinas su kitais bendraisiais civilinės teisės principais.

45.       Bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas iš šalių suderintos valios sudarant sutartį. Nors tuo atveju, kai sutartis nutraukiama šalių sutartyje aptartais atvejais, įvykdyto pažeidimo atitiktis nėra vertinama pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punkte įtvirtintus kriterijus, tačiau galima laikyti, kad šalių aptarti sutarties nutraukimo pagrindai savo prigimtimi atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą kriterijų, kuris leidžia nutraukti sutartį tuo atveju, kai griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę.

46.       Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje sutartyje šalys nenumatė galimybės vienašališkai nutraukti sutartį. Šalis siejo rangos sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutarties nutraukimo teisėtumą vertino remdamasis rangos santykiams skirtu teisiniu reglamentavimu. Įvertinus tai, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog sutartinius santykius nutraukė dviem pagrindais – dėl netinkamo krano pristatymo ir dėl sutartinių terminų praleidimo, tarp šalių kilusiam ginčui išnagrinėti aktualios specialiai rangos santykiams skirtos CK 6.658 straipsnio 3 dalies ir CK 6.652 straipsnio 4 dalies nuostatos.  

47.       Pagal CK 6.658 straipsnio 3 dalį, jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, - atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė jokių pretenzijų dėl atsakovės pristatyto montavimui krano iki sutarties nutraukimo nereiškė; kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė prielaidas dėl netinkamos prekės pristatymo kaip sutarties nutraukimo pagrindą pradėjo kelti tik 2022 m. vasario 14 d. elektroniniame laiške, t. y. jau po sutarties nutraukimo. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovei pristatytas kranas nebuvo sumontuotas, dėl ko net nebuvo realios galimybės bylos nagrinėjimo metu nustatyti, ar sumontuotas kranas apskritai būtų / nebūtų atitikęs rangos sutartyje nurodytų reikalavimų. Nors ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu teikė paaiškinimus apie tai, jog į vietą buvo pristatytas 4, ne 3.5 m kranas ir tokio krano modifikavimas iki sulygto dydžio negalimas, tačiau pažymėtina, jog sutartis buvo nutraukta iki krano montavimo darbų pradžios, o aplinkybių apie tai, kad iš pateiktų į vietą detalių nebūtų galima sumontuoti sutartimi sulygto krano, ieškovė, be savo subjektyvaus vertinimo, jokiais įrodymais negrindė, todėl neįrodė. 

48.       CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę

49.       Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje sutartyje dėl darbų atlikimo termino nurodytos tokios sąlygos: „2. Darbų atlikimo terminas 6-8 savaitės; 2.1. per 1 sav. Po sutarties pasirašymo ir išankstinės sąskaitos apmokėjimo“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas sutartines sąlygas, padarė išvadą, jog vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties sąlygomis maksimalus darbų atlikimo terminas suėjo 2022 m. sausio 19 d., praėjus 8 savaitėms, skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 24 d. (tai yra praėjus 1 savaitei po ieškovo 2021 m. lapkričio 17 d. atlikto avansinio mokėjimo) (ginčijamo sprendimo 23 punktas). Apeliantė nesutinka su tokiu sutartinių sąlygų aiškinimu, teigia, jog vėliausiai sutartis turėjo būti įvykdyta per 8 savaites nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d.; tuo tarpu sutarties 2.1 punktas ne prailgina, o, atvirkščiai, sutrumpina sutarties įvykdymo terminą iki 1 savaitės nuo sutarties pasirašymo ir išankstinės sąskaitos apmokėjimo, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad praėjus 1 savaitei po avansinio apmokėjimo dienos prisideda dar 8 savaičių terminas. Apeliantė teigia, jog įvertinus tai, kad išankstinę sąskaitą ji apmokėjo 2021 m. lapkričio 17 d. ir šią dieną įvyko visos sutarties 2.1 punkte numatytos sąlygos, sutartis turėjo būti įvykdyta per 1 savaitę skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 17 d., t. y. iki 2021 m. lapkričio 24 d. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti.

50.       Kaip jau minėta, sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais (CK 6.193 straipsnis). Apeliantės pateiktas sutartinių sąlygų dėl sutarties įvykdymo terminų aiškinimas neatitinka CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sąžiningo sutarčių aiškinimo kriterijų, nes:

51.1.       Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Nagrinėjamu atveju įvertinus 2-2.1. punkte ir papunktyje numatytas nuostatas, sutiktina, su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, jog šalių sulygto avanso sumokėjimas sudaro pagrindą pradėti skaičiuoti darbų atlikimo terminą (6-8 savaitės) per 1 savaitę nuo dviejų juridinių faktų atsiradimo, t. y. nuo sutarties pasirašymo ir avanso sumokėjimo. Vadovaujantis sisteminiu minėtų nuostatų aiškinimu darytina išvada, jog 2.1. papunktis skirtas 2 punkte numatyto termino pradžiai apibrėžti, o ne, kaip nurodo apeliaciniame skunde ieškovė, minėtam terminui sutrumpinti iki vienos savaitės nuo sutarties pasirašymo.

51.2.       Pati apeliantė, nutraukdama sutartį, 2022 m. vasario 7 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, jog sutartimi maksimalus užsakymo įvykdymo 8 savaičių terminas – 2021 m. gruodžio 31 d., taip pat ieškinyje, dėstydama faktines aplinkybes, nurodė, jog „rangovas sutartimi įsipareigojo 3,5 m kraną pristatyti ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31d“ ir būtent nuo šio termino pradėjo skaičiuoti įstatymines kompensacines palūkanas, kurias prašo ieškiniu priteisti iš atsakovės. Apie tai, kad sulygti darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. lapkričio 24 d. ieškovė pirmą kartą nurodė tik atsiliepime į atsakovės priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Toks ieškovės pozicijos nenuoseklumas byloja apie ieškovės nesąžiningą sutarties sąlygų aiškinimą kaip gynybinę poziciją dėl jai priešieškiniu pareikštų reikalavimų.

51.3.       Pažymėtina ir tai, jog sutarties įvykdymo per vieną mėnesį nuo avanso sumokėjimo terminas yra neadekvatus ir nekoreliuoja su ieškovės pozicija, jog sutartimi ji siekė įsigyti italų gamintojo kraną, nes tokio krano pristatymui iš Italijos ir sumontavimui akivaizdžiai reikėtų daugiau nei vienos savaitės laiko tarpo.

51.       Įvertinus paminėtų aplinkybių visetą, jų tarpe tai, jog sutartiniam terminui pradėti skaičiuoti būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos – sutarties pasirašymas ir avanso sumokėjimas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog sutartyje sulygtiems darbams atlikti terminas suėjo 2022 m. sausio 19 d. Tarp šalių nėra ginčo, jog kranas montavimui buvo pristatytas 2022 m. sausio 28 d. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, jog krano montavimo darbai buvo atidėti užsakovo iniciatyva, o 2022 m. vasario 7 d. užsakovė sutartinius santykius nutraukė. Taigi, sprendžiant ar ieškovė teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, būtina įvertinti ar dėl galutinio termino darbams atlikti pažeidimo 9 dienomis (nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. sausio 28 d.) prievolės įvykdymas ieškovei prarado esmę.

52.       Vertinant ieškovės elgesį šiuo aspektu, visu pirma pažymėtina, jog pati ieškovė, nutraukdama sutartį, niekaip neargumentavo, kodėl sutarties termino pažeidimas jai buvo esminis, tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir procesiniuose dokumentuose. Taip pat ieškovė niekaip nepaaiškino, kodėl suinteresuotumą tęsti rangos santykius prarado būtent po pavėluoto krano pristatymo, o iki to, net ir suėjus sutartiniam darbų atlikimo terminui (teismo nustatytam - 2022 m. sausio 19 d., ieškovės el. laiške dėl sutarties nutraukimo nurodytam – 2021 m. gruodžio 31 d., ar kaip nurodyta atsiliepime į priešieškinį ir apeliaciniame skunde – 2021 m. lapkričio 24 d.) jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo šiuo klausimu atsakovei nereiškė.

53.       Vertinant šalių sutarties nuostatas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju numatytas galutinis sutarties terminas (2022 m. sausio 19 d.) nebuvo esminė sutarties sąlyga, dėl kurios pažeidimo (beveik 2 savaičių) krano montavimo darbų atlikimas būtų praradęs ieškovei prasmę. Šiuo atveju sutarties šalys sutartyje niekaip neakcentavo darbų atlikimo termino laikymosi svarbos, nenustatė, jog griežtas rangos darbų atlikimo termino laikymasis užsakovui turi esminę reikšmę, neaptarė jokių termino nesilaikymo padarinių, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kaip užsakovė neįrodė, jog prarado interesą sulaukti prievolės įvykdymo po to, kai kranas buvo pristatytas 2022 m. sausio 28 d., todėl neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį.

54.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas pasisakė priešieškiniu iškeltu klausimu dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas tenkindamas šį reikalavimą nurodė, jog sutarties nutraukimas pripažįstamas negaliojančiu. Kadangi atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, reikalavimo dėl tokio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties vykdymo atnaujinimo nereiškė, o aplinkybės dėl galimybės atnaujinti bylos vykdymą nebuvo nagrinėjamos byloje, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta formuluotė dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia šalintina, kaip perteklinė, nurodant, jog yra tenkinamas prašymas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. 

Dėl neteisėto sutarties nutraukimo pasekmių taikymo

55.       Sutarties neteisėtas nutraukimas sudaro pagrindą taikyti neteisėtai sutartį nutraukusiai šaliai sutartinę civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 9.4. punkte sulygo, jog tuo atveju, jei užsakovas, ne dėl rangovo kaltės vienašališkai nutraukia sutartį, sumoka rangovui 5 procentų sutarties kainos dydžio baudą ir atlygina rangovui atliktų darbų ir visus nuostolius, susijusius su šios sutarties nutraukimu. Remdamasi šia sutartine nuostata atsakovė 2022 m. kovo 1 d. pretenzija pareikalavo iš ieškovės atlyginti 102,85 Eur krano atsiėmimo – transportavimo iš ieškovės buveinės į sandėlį – išlaidas bei sumokėti sutartinę baudą – 327 Eur, iš viso – 429,85 Eur. Tuo pačiu informavo, jog įskaito šią sumą į ieškovės sumokėtą 2 000 Eur avansą, o likusią avanso dalį sulaikė iki nuostolių paaiškėjimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovės atliktą įskaitymą pripažino neteisėtu ir negaliojančiu, šalys teismo sprendimo šioje dalyje neginčijo.

56.       Priešieškiniu atsakovė pareiškė reikalavimą dėl likusios nesumokėtos sutartinės kainos dalies – 3 160 Eur priteisimo ir 102,85 Eur transportavimo išlaidų priteisimo, kuriuos pirmosios instancijos teismas, pripažinęs sutarties nutraukimą neteisėtu, tenkino visiškai. Apeliaciniame skundė ieškovė teigia, jog reikalavimas įvykdyti sutartį ir sumokėti sutarties kainą negalėjo būti patenkintas, kadangi pati atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nėra pristačiusi užsakytos prekės bei nėra atlikusi montavimo darbų. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su tokia apeliantės pozicija, nes priešieškiniu buvo pareikštas reikalavimas dėl ieškovės neįvykdytos piniginės prievolės įvykdymo natūra (CK 6.213 straipsnis). Toliau teisėjų kolegija pasisakys abiejų šalių nurodytais pagrindais.

57.       Pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalį jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Vertinant ar apeliantei kilo pareiga sumokėti atsakovei visą sutartinę kaina, o atsakovei, atitinkamai, jos reikalauti, būtina visu pirma pažymėti, jog rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai arba jų neįvykdo, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

58.       Nagrinėjamu atveju rangovas pristatė užsakovui montavimui kraną, tačiau vėliau jį atsiėmė. Taigi, rangos darbų rezultatas jokia dalimi nebuvo perduotas užsakovui, taip pat jokia rangovo darbų ar medžiagų dalis neliko pas užsakovą. Nustačius, jog rangovas neįvykdė rangos sutartimi sulygtų darbų, ieškovei, kaip užsakovei, nekilo prievolė už juos sumokėti, todėl tokios prievolės įgyvendinimo natūra atsakovė neturi teisės reikalauti (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).

59.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl visos sutartinės kainos priteisimo tenkino, remdamasis CK 6.62 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog, jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią atsako antra šalis, tai pirmoji šalis turi teisę reikalauti iš antrosios įvykdyti piniginę prievolę ir atlyginti nuostolius, į kuriuos įskaitoma tai, ką ši sutaupė dėl negalėjimo įvykdyti prievolę. Byloje nustatyta, jog po to, kai kranas buvo pristatytas ieškovei, montavimo darbai buvo atidėti ieškovės iniciatyva, t. y. atsakovė, kaip rangovė, negalėjo įvykdyti savo sutartinių prievolių dėl aplinkybių, už kurias atsako ieškovė. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės atitinka CK 6.62 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau pažymėtina, jog tokiu atveju į neįvykdytą piniginę prievolę turi būti įskaityta tai, ką kita šalis sutaupė dėl negalėjimo įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju, ginčijamu sprendimu atsakovei buvo priteista visa sutartinė kaina, nors, kaip teisingai pastebėjo ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovė atsiėmė kraną, neatliko montavimo darbų, neatliko grunto išlyginimo darbų, t. y. nebuvo atsižvelgta į tai, ką atsakovė sutaupė dėl negalėjimo įvykdyti prievolę. Taigi toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir teisingas.

60.       Be to, kaip jau minėta, šalių sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią, nes šalys pačios iš anksto susitaria ir apsprendžia savo teisių ir pareigų apimtis. Nagrinėjamu atveju šalys sulygo dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo pasekmių sutarties 9.4. punkte, todėl taikyti CK 6.62 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nėra imperatyvios, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo. Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino priešieškinio reikalavimą dėl sutartinės kainos priteisimo, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas, atsakovės reikalavimas dėl sutartinės kainos priteisimo atmestinas.

61.       Priešieškiniu atsakovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl 102,85 Eur krano transportavimo išlaidų priteisimo, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog tokioms išlaidoms priteisti nebuvo pagrindo, nes teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.

62.       CK

63.       Nagrinėjamu atveju, apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu sutarties nutraukimu. Kadangi nutraukdama sutartį apeliantė pareiškė, jog grąžina jai pristatytą kraną, o krano dingimo rizika iki darbų perdavimo teko atsakovei, atsakovė pagrįstai ėmėsi veiksmų dėl krano atsiėmimo ir nugabenimo į sandėlį, dėl ko patyrė 102,85 Eur transportavimo išlaidų, t. y. transportavimo išlaidos yra neteisėto sutarties nutraukimo pasekmė. Transportavimo išlaidų dydį pagrindžia į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra. Abi sutarties šalys yra verslininkai, todėl už savo veiksmus atsako be kaltės. Tokiu būdu konstatuotina, jog yra visos sąlygos atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei kilti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino priešieškinio reikalavimą dėl 102,85 Eur nuostolių priteisimo.

64.       Konstatavus, kad atsakovei nepriklauso sutartimi sulygtas atlyginimas už rangos darbų atlikimą, įvertinus tai, jog be krano transportavimo išlaidų atlyginimo atsakovė kitų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo nereiškė bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jog avansas atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008), teisėjų kolegija sprendžia, jog nesant įrodymų, kad dėl neteisėto sutarties nutraukimo atsakovė patirtų didesnių nei 102,85 Eur nuostolių (sutarties 9.4 punktas), atsakovė be pagrindo, todėl neteisėtai, disponuoja ieškovės sumokėtu avansu, todėl yra pagrindas panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos sprendimą dėl ieškinio netenkinimo ir priteisti ieškovei 2 000 Eur sumokėto avanso, taip pat tenkinti išvestinius reikalavimus dėl 28,49 Eur įstatyminių kompensuojamų ir 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės teisės normų (ne)pažeidimo

65.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, ir nesudarė sąlygų jai tinkamai atsikirsti bei pateikti papildomų įrodymų; taip pat tai, jog teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą (parengiamojo posėdžio metu nurodė kitas įrodinėtinas aplinkybes), buvo šališkas bylos nagrinėjimo iš esmės metu prieš atsakovės pasisakymą išreiškęs poziciją, kad sutartis laikytina rangos sutartimi (atsakovė iki tol nei karto nebuvo nurodžiusi, kad sutartis laikytina rangos sutartimi bei nesirėmė rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis nuostatomis, o priešingai - sutartį laikė pirkimo - pardavimo sutartimi), ir nepatikslinęs šalių įrodinėjimo pareigos pagal rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas nesuteikė ieškovei galimybės atsikirsti į tokią poziciją.

66.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių pirmosios instancijos teismui pateiktais procesiniais dokumentais ir išklausiusi bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose garso įrašus, neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija dėl procesinės teisės normų pažeidimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

67.       Visų pirma pažymėtina, jog, kaip jau buvo minėta, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai. Kasacinio teismo išaiškinta, jog šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-686/2015). Teisinio kvalifikavimo tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą. Teisinis nagrinėjamų santykių kvalifikavimas ir taikytinų įstatymų nustatymas – bylą nagrinėjančio teismo pareiga, kuriai nedaro įtakos ginčo šalių pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 261-690/2017 52 punktas).

68.       Nagrinėjamu atveju, iš šalių procesinių dokumentų matyti, jog ieškovė tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į priešieškinį pateikė tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinį vertinimą (savo reikalavimus grindė pirkimo – pardavimo santykiams skirtu teisiniu reglamentavimu), tuo tarpu atsakovė priešieškinyje (kuris kartu pateiktas ir kaip atsiliepimas į ieškinį) teisinio pagrindo nenurodė, reiškiamą reikalavimą grindė faktinėmis aplinkybėmis, jog šalys sulygo dėl darbų atlikimo. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas atkreipė abiejų šalių dėmesį į tai, kad jos privalo įrodyti savo procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius ir pasiūlė, kad šalys įvertintų, ar byloje pakanka įrodymų šalių palaikomoms pozicijoms pagrįsti, jų tarpe teismas pasiūlė ieškovės atstovei apsvarstyti, ar pakanka įrodymų ieškovės iškeltai prielaidai dėl to, koks kranas buvo pristatytas. Tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinio vertinimo klausimas parengiamajame teismo posėdyje nebuvo plačiau nagrinėjamas: ieškovės atstovė palaikė poziciją dėl krano kaip prekės trūkumų ir iškėlė prielaidas, jog modifikuotai prekei gamintojas nesuteiks garantijos, tuo tarpu atsakovės atstovas nurodė, jog tikslu, kad tarp šalių nebūtų neaiškumų, paaiškina, kad kranų gamyba yra atsakovės nuolatinė veikla, todėl atsakovė kaip gamintoja ir pardavėja prisiima visą atsakomybę dėl kokybės, taip pat atsakovė teikia savo garantiją kaip krano gamintoja ir pardavėja. Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu, teismas išklausęs ieškovės paaiškinimus, uždavė ieškovės atstovei klausimą: „kokia sutartis buvo sudaryta rangos ar pirkimo – pardavimo?“; vėliau atkreipė dėmesį, kad sutartyje yra kalbama apie darbų atlikimą ir paklausė, kur sutartyje yra susitarta dėl prekių pirkimo. Atstovei pasisakius, kad sutartis turi dviejų sutarčių elementus, atsakovės atstovas nesutiko su tokiu ieškovės atstovės vertinimu ir savo paaiškinimuose teigė, jog šalis siejo rangos sutartis.

69.       Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog nei pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamojo teismo posėdžio metu, nei bylą nagrinėjant iš esmės žodinio teismo posėdžio metu, teismas savo šalis siejančių santykių teisinio vertinimo nepateikė, tačiau aiškindamasis šių santykių prigimtį, po ieškovės atstovės paaiškinimų uždavė jai klausimą, kaip pati ieškovė vertina susiklosčiusią situaciją ir kaip jos vertinimas koreliuoja su sutarties tekstu. Toks teismo elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinamas kaip teismo šališkumas, o veikiau siekis išsiaiškinti šalies poziciją dėl ginčo esmės; taip pat nėra pagrindo spręsti, jog tokiu būdu ieškovei būtų užkirstas kelias įrodinėti savo poziciją byloje visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, jog po atsakovės atstovo paaiškinimų, teismas taip pat uždavė klausimų atstovui, siekdamas išsiaiškinti atsakovės poziciją dėl priešieškiniu reiškiamų reikalavimų ir įskaitytų sumų santykio, teisė užduoti klausimus buvo suteikta ieškovės atstovei, tačiau šia teise ji nepasinaudojo; abi šalys neišreiškė noro garsinti bylos medžiagą ar tirti atskirus į bylą pateiktus įrodymus; baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui pasiūlius teikti papildomus procesinius prašymus, nei viena iš šalių neišreiškė noro pildyti bylos medžiagą naujais įrodymais. Dėl minėto teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai ar pažeista ieškovės teisė į nešališką teismą, tokių aplinkybių teismas įvertinęs visą bylos procesą pirmosios instancijos teisme nenustatė, todėl apeliantės argumentus dėl procesinių teisės normų pažeidimų atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl bylos baigties

70.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines bei neteisėto sutarties nutraukimo pasekmes reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl yra teisinis pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio netenkinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovės ieškinį visiškai, bei pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą priešieškinio tenkinimo dalyje, atmetant atsakovės reikalavimą dėl visos sutartinės kainos jai priteisimo (CPK 326 straipsnio 2-3 punktai).

71.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

72.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

73.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsirado pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

74.       Patenkinus šalių reikalavimus iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška. Vertinant, jog kiekvienai šaliai priklauso po 50 procentų bylinėjimosi išlaidų už jos reikalavimų visišką patenkinamą ir 50 procentų už priešingos šalies reikalavimų visišką atmetimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 75 procentai (50 procentų nuo pilnai patenkinto ieškinio + 25 procentai nuo atsakovės atmestų priešieškinio reikalavimų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės 25 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų (25 procentai patenkintų priešieškinio reikalavimų + 0 procentų atmestų ieškinio reikalavimų).

75.       Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 46 Eur žyminio mokesčio išlaidų patyrimą, atsakovė – įrodymus, pagrindžiančius 793,40 Eur pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (261 Eur žyminis mokestis ir 532,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos: priešieškinio ir tuo pačiu atsiliepimo į ieškinį parengimas). Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, yra realios, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), remiantis nustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcija, ieškovei priteistina 34,50 Eur, atsakovei – 198,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

76.       Apeliacinės instancijos teisme apeliantė (ieškovė) patyrė 74 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas 532,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų bylinėjimosi išlaidų dydžių. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, įvertinus tai, kad buvo patenkintas reikalavimas dėl avanso priteisimo (ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo), atmestas priešieškinio reikalavimas dėl sutartinės kainos atsakovei priteisimo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei transportavimo išlaidų priteisimo paliktas nepakeistas, t. y. apeliacinį skundą iš esmės patenkinus 50 procentų, ieškovei iš atsakovės priteistina 37 Eur žyminio mokesčio, atsakovei iš ieškovės – 266,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įskaičius šalims apeliacinės instancijos teisme priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 229,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

apeliantės (ieškovės) UAB „Bygma“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą dalyje dėl atmestų ieškinio reikalavimų panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei ieškinio tenkinimo dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Kranų technika“, juridinio asmens kodas 304427262, 2022 m. kovo 1 d. atliktą 429,85 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kranų technika“, juridinio asmens kodas 304427262, ieškovei UAB „Bygma“, juridinio asmens kodas 123448540, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) sumokėto avanso, 28,49 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 49 euro centus) kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 028,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2022 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,50 Eur (trisdešimt keturis eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.“

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą dalyje dėl patenkintų priešieškinio reikalavimų pakeisti, atmetant reikalavimą dėl sutartinės kainos priteisimo ir priešieškinio tenkinimo dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ieškovės UAB „Bygma“, juridinio asmens kodas 123448540, 2022 m. vasario 7 d. vienašališką 2021 m. lapkričio 5 d. Užsakymo sutarties Nr. TLT2021000591 nutraukimą.

Priteisti atsakovei UAB „Kranų technika“, juridinio asmens kodas. 304427262, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bygma“, juridinio asmens kodas 123448540, 102,85 Eur (vieną šimtą du eurus ir 85 euro centus) nuostolių, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (102,85 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo pagal priešieškinį teisme dienos – 2022 m. gegužės 10 d. - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 198,35 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus ir 35 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.  

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.“

Priteisti atsakovei UAB „Kranų technika“, juridinio asmens kodas. 304427262, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bygma“, juridinio asmens kodas 123448540, 229,20 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                  Donata Kravčenkienė

                   Kristina Lysionok

      Renata Volodko