Civilinė byla Nr. e2A-1264-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00138-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ ieškinius atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė Raseinių rajono kultūros centro Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams rangos darbų pirkimą (pirkimo Nr. 479335) (toliau – Pirkimas), tačiau atsakovei atmetus visų tiekėjų pasiūlymus, Pirkimo procedūros buvo nutrauktos.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agentus” su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. VP1-229 atmesti ieškovės UAB „Agentus“ pasiūlymą Pirkime ir grąžinti šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį;
2) panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos priimtą sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę jas atnaujinti.
3. Ieškovė UAB „Agentus“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė jos pasiūlymą Pirkime atmetė todėl, kad su pasiūlymu buvo pateiktas neužpildytas žiniaraštis Ž3-000 „Statinio konstrukcijos“, dėl ko bendra žiniaraščiuose nurodyta rangos darbų kaina neatitiko ieškovės pasiūlymo formoje nurodytos kainos. Ieškovės nuomone, atsakovė netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 59 straipsnio 9 dalį ir dėl to nepagrįstai atmetė UAB „Agentus“ pasiūlymą, nesudariusi ieškovei galimybės patikslinti pasiūlymą ir ištaisyti techninę klaidą. Tokiu būdu buvo paneigti viešojo pirkimo tikslai ir proporcingumo principo imperatyvas, draudžiantis pasiūlymą atmesti vien tik formaliais pagrindais. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė turėjo vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu. UAB „Agentus“ su pasiūlymu pateikė 64 atskirus žiniaraščius ir tik per klaidą vienas iš žiniaraščių nebuvo užpildytas, nors ieškovė šį žiniaraštį buvo užsipildžiusi ir jame nurodytą darbų kainą buvo įtraukusi į pasiūlymo kainą, taigi ištaisius padarytą techninę klaidą, nei pasiūlymo kaina, nei Pirkimo rezultatai nesikeistų. Be to, ieškovės įsitikinimu, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išspręstas ieškovės pasiūlymo atmetimo teisėtumo klausimas, Pirkimo procedūros negalėjo būti baigtos.
4. Su ieškiniu į teismą taip pat kreipėsi ieškovė UAB „Losrita”, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2020 m. liepos 24 d. sprendimą, kuriuo atmestas UAB „Losrita“ pasiūlymas Pirkime, ir įpareigoti atsakovę grąžinti Pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją bei sudaryti pasiūlymų eilę.
5. Ieškovė UAB „Losrita“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos pasiūlymas Pirkime buvo atmestas dėl neva padarytos 1 cento aritmetinės klaidos pasiūlymo formoje ir dėl neva netinkamai pakoreguotų kainų žiniaraščių. Ieškovės nuomone, jos pasiūlymas atmestas nepagrįstai, nes jokios 1 cento aritmetinės klaidos jos pasiūlyme nebuvo. Ieškovė pasiūlyme nurodydama visas kainas, PVM mokestį pagal Pirkimo sąlygas apvalino dviejų skaičių po kablelio tikslumu, dėl ko ir susidarė atsakovės įvardijama „klaida“. Ginčijamas 1 centas figūruoja tik PVM dydyje ir nedaro visiškai jokios įtakos galutinei pasiūlymo kainai be PVM, nes statybos darbams yra taikomas atvirkštinis PVM, taigi ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl visiškai formalių priežasčių. Be to, UAB „Losrita“ teigimu, atsakovės prašymu, su pasiūlymu pateiktuose žiniaraščiuose pliusines kainas ištaisydama į minusines, ji žiniaraščio kainos sudedamąsias dalis tik pakoregavo taip, kad nepasikeistų pasiūlymo kaina, tačiau kainos sudedamųjų dalių nepapildė, todėl dėl tokių ieškovės veiksmų pasiūlymas negalėjo būti atmestas. Ieškovės manymu, visi nesutarimai su atsakove kilo dėl Pirkimo sąlygų dviprasmiškumo.
6. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija su ieškovių ieškiniais nesutiko. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Pirkimo sąlygų 6.12.1 punkte reikalaujama pateikti užpildytą pasiūlymo formą pagal Pirkimo dokumentų 2 priedą bei užpildytus darbų kiekių žiniaraščius pagal Pirkimo dokumentų 3 priedą. Ieškovė UAB „Agentus“ šių reikalavimų visa apimtimi neįvykdė – nepateikė užpildyto žiniaraščio Ž3-000 „Statinio konstrukcijos“, todėl jos pasiūlymas turėjo būti atmestas Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), tačiau ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą. Nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė. Atsakydama į ieškovės UAB „Losrita“ ieškinio argumentus, atsakovė nurodė, kad 1 cento aritmetinė klaida neturėjo jokios lemiamos įtakos priimant sprendimą atmesti UAB „Losrita“ pateiktą pasiūlymą. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas todėl, kad UAB „Losrita“ su pasiūlymu pateiktuose žiniaraščiuose nurodė pliusinius įkainius, nors pagal perkančiosios organizacijos pridėtus žiniaraščius turėjo pateikti minusinius. Paprašius paaiškinti šį neatitikimą, ieškovė ne tik ištaisė pliusinius įkainius į minusinius, bet atliko ir kitus žiniaraščių pakeitimus, kad nepasikeistų susipažinimo su pasiūlymu metu užfiksuota kaina, t. y. pakeitė kitus įkainius. Atsakovė pabrėžė, kad Pirkime buvo taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, todėl, atsižvelgiant į Kainodaros metodikos nuostatas, tokiu atveju taisant nustatytas klaidas pradinis pasiūlytas įkainis negali būti keičiamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovių ieškinius tenkino. Teismas panaikino atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos sprendimus, kuriais atmesti ieškovių pasiūlymai Pirkime, grąžino šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį, taip pat panaikino atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras ir įpareigojo atsakovę atnaujinti Pirkimo procedūras bei grąžinti pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją ir sudaryti pasiūlymų eilę.
8. Teismas sprendė, kad atsakovė turėjo prašyti UAB „Agentus“ paaiškinti duomenis, kadangi žiniaraštyje Ž3-000 „Statinio konstrukcijos“ duomenų iš viso nebuvo. Įvertinęs tai, kad šio žiniaraščio pateikti duomenys visiškai sutampa su galutine pirkimo kaina, kurią pasiūlė tiekėja UAB „Agentus“, teismas padarė išvadą, kad viešasis pirkimas nepagrįstai nutrauktas. Teismo vertinimu, UAB „Agentus“ klaida žiniaraštyje negali būti laikoma tiek svarbia, kad klaidos ištaisymas būtų laikomas negalimu.
9. Teismas pripažino, kad 1 cento aritmetinė klaida UAB „Losrita“ pasiūlyme iš esmės neturi jokios esminės reikšmės ieškovės pasiūlymui, nes padaryta aritmetinė mokesčio apvalinimo klaida yra nereikšminga ir galutinės pasiūlytos kainos nekeičia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Agentus“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo
2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino neteisėtu ir panaikinimo atsakovės sprendimą atmesti ieškovės UAB „Losrita“ pasiūlymą Pirkime, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Losrita“ ieškinį atmesti. Likusią Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį UAB „Agentus“ prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės UAB „Losrita“ pasiūlyme rastų kainos sudedamųjų dalių (fiksuotų įkainių) apskaičiavimo klaidų, kurias taisydama UAB „Losrita“ pakeitė pasiūlymo kainos sudedamąsias dalis (įkainius), darbų kiekius ir kainas, taip pat neįvertino, kad pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, dėl ko darbų įkainio pakeitimas nėra galimas. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ieškovės UAB „Losrita“ pasiūlymo atmetimo klausimą ir šiuo aspektu neatskleidė bylos esmės.
10.2. UAB „Losrita“ pasiūlyme buvo kainos sudedamųjų dalių (įkainių) apskaičiavimo klaidų (skiriasi tų pačių darbų, kurie turi būti atlikti skirtinguose ar net tame pačiame darbų etape, įkainiai; netinkamai pritaikyti darbų įkainiai, nes tie įkainiai, kurie turėjo būti minusiniai, nepagrįstai pakeisti į pliusinius). Taisydama nustatytas pasiūlymo klaidas / neatitikimus, UAB „Losrita“ pakeitė pasiūlyme nurodytus darbų įkainius (kartu ir darbų kiekius bei kainas), vienus įkainius sumažindama, o kitus įkainius padidindama taip, kad dėl pakeitimų nesikeistų galutinė pasiūlymo kaina, nors to daryti pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį ir Pirkimo sąlygų 11.4 punktą negalima. Tokio pobūdžio pasiūlymo pataisymai, kai pagal Pirkimo sąlygas yra taikoma fiksuoto įkainio kainodara, yra negalimi, nes tai yra pasiūlymo esminis keitimas, apimantis ir fiksuotų darbų įkainių (kainos sudedamųjų dalių) keitimą, o ne aritmetinio pobūdžio klaidų taisymas, todėl UAB „Losrita“ pasiūlymas turi būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų.
11. Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime sutinka su ieškovės UAB „Agentus“ apeliacinio skundo reikalavimu panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas UAB „Losrita“ ieškinys, tačiau nesutinka, kad likusi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas UAB „Agentus“ ieškinys, būtų palikta nepakeista bei prašo peržengti UAB „Agentus“ apeliacinio skundo ribas. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės UAB „Losrita“ pasiūlyme rastų kainos sudedamųjų dalių (fiksuotų įkainių) apskaičiavimo klaidų, pakeistų kainos sudedamųjų dalių (fiksuotų įkainių), neįvertino Pirkime taikomo fiksuoto įkainio kainodaros metodo, dėl kurio negalimas siūlomų fiksuotų įkainių keitimas.
11.2. UAB „Losrita“ patikslintuose darbų kiekių žiniaraščiuose, skirtingai nei pirminiuose su pasiūlymu pateiktuose žiniaraščiuose, pateikti kiti darbų įkainiai, taigi toks pasiūlymas laikytinas nauju. Ieškovė, pildydama darbų kiekio žiniaraščius, padarė ne aritmetines klaidas, o neatidumo klaidas, kurių ištaisyti, nekeičiant kainos, nebegalima, nes VPĮ
55 straipsnio 9 dalis tai daryti draudžia. Teikdama patikslinimus, UAB „Losrita“ atliko pasiūlymo siaurąja prasme pakeitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkančiu. Ieškovė negalėjo keisti įkainių, taip siekdama išvengti bendro pasiūlymo kainos pakeitimo.
11.3. Nors apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas atsakovės sprendimas atmesti UAB „Agentus“ pasiūlymą Pirkime, nėra pateiktas, tačiau dėl viešųjų pirkimų santykių svarbos, jų teisinio reguliavimo tikslų ir santykio su viešojo intereso apsauga teismai turi teisę (kartais ir pareigą) ex officio (savo iniciatyva) išeiti už skundo ribų, atlikti veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Šiuo atveju prioritetiškai turi būti ginamas ir visuomenės interesas užtikrinti viešojo pirkimo dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tenkinus apeliacinį skundą ir palikus galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl UAB „Agentus“ pasiūlymo, būtų pažeisti viešojo pirkimo skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, kai abu dalyviai pateikia pirkimo sąlygų neatitinkančius pasiūlymus, bet vienam iš jų leidžiama dalyvauti tolimesnėse viešojo pirkimo procedūrose ir tapti laimėtoju, o kito pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų.
11.4. Pirmosios instancijos teismas neatliko ne tik UAB „Losrita“, bet ir UAB „Agentus“ pasiūlymo turiningojo vertinimo ir nepagrįstai sprendė, kad naujo su pasiūlymu nepateikto žiniaraščio teikimas yra neesminis pasiūlymo keitimas. UAB „Agentus“ kartu su pasiūlymu pateikė neužpildytą darbų kiekių žiniaraštį Ž3-000 „Statinio konstrukcijos“, todėl tiekėjos pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė turėjo suteikti ieškovei teisę paaiškinti duomenis ir kad UAB „Agentus” klaida žiniaraštyje negali būti laikoma tiek svarbia, kad klaidos ištaisymas negalimas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl tiekėjo teisės patikslinti pasiūlymą ir netinkamai aiškino turinio viršenybės prieš formą principo taikymą.
11.5. Jeigu tiekėjai nepateikė darbų kiekių žiniaraščių ar lokalinių sąmatų, kai tokių buvo aiškiai ir nedviprasmiškai reikalauta pirkimo dokumentuose, pasiūlymo tikslinimas nėra galimas ir tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas. UAB „Agentus“ kartu su pasiūlymu pateikė neužpildytą darbų kiekių žiniaraštį Ž3-000 „Statinio konstrukcijos“. Žiniaraštyje nurodytų darbų įkainiai nebuvo pateikti jokiame kitame su pasiūlymu pateiktame dokumente, iš kurio vėliau būtų galima nustatyti jų atitiktį vėliau pateikto žiniaraščio įkainiams. Pirkimo sutarčiai būtų taikoma fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara, todėl kiekvienas pasiūlytas konkretaus darbo įkainis yra traktuojamas kaip pasiūlymo kaina. Ieškovė, su pasiūlymu pateikdama neužpildyta žiniaraštį, nepateikė statinio konstrukcijos darbų kainų, t. y. pasiūlė ne visą darbų apimtį.
12. Ieškovė UAB „Losrita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo UAB „Agentus“ apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą arba, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas galimai neatskleidė bylos esmės, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo visa bylos apimtimi. Be to, UAB „Losrita“ prašo iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės UAB „Losrita“ atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Pirminis UAB „Losrita“ pasiūlymas atitiko visus Pirkimo sąlygų reikalavimus ir negalima teigti, kad pliusinio įkainio dalies nurodymas gali būti vertinamas kaip pasiūlymo neatitikimas ar trūkumas. Žiniaraščiai Pirkime yra suformuoti netipiniu būdu – kai kuriose žiniaraščių eilutėse yra pateiktas prierašas „atimti“. Aplinkybę, kad tam tikra žiniaraščio eilutė turėtų būti minusinė, sufleruoja būtent tik šis vienas žodis, aptinkamas tik žiniaraščiuose. Jokiame kitame Pirkimo sąlygų dokumente ar priede nėra nurodyta, kad kokios nors žiniaraščių eilutės privalo būti minusinės. Taigi UAB „Losrita“ neturėjo realaus pagrindo manyti, kad skaičiaus įrašymas į atitinkamą žiniaraščio eilutę be minuso ženklo, galėtų lemti neatitikimą Pirkimo sąlygoms. Tiekėjo diskrecijai yra darbų įkainio nurodymas pasiūlyme. Tiekėjas turi teisę, kiek tai nepažeidžia imperatyvių reikalavimų, laisvai pasirinktu būdu formuoti kainos pasiūlymą bei spręsti dėl savo kainodaros politikos bei konkrečių kainodaros elementų ir aspektų.
12.2. UAB „Losrita“ nekoregavo žiniaraščiuose nurodytų darbų kiekių ir netgi negalėjo to padaryti, nes kiekio stulpelis yra fiksuotas ir neredaguotinas. UAB „Losrita“ pagal supildytus žiniaraščius siūlė tokius darbų kiekius, kurie buvo nurodyti pačios perkančiosios organizacijos. Žiniaraščiuose nurodoma pliusinė įkainio dalis visiškai nesprendžia siūlomo darbų kiekio. Patikslinti žiniaraščiai nepakeitė UAB „Losrita“ pasiūlymo taip, kad neatitinkantis pirkimo sąlygų pasiūlymas tapo atitinkančiu, kadangi jau ir pirminis tiekėjos pasiūlymas buvo tinkamas.
12.3. UAB „Losrita“ pateikti patikslinti žiniaraščiai nekeitė darbų įkainio. Darbų įkainis visuotinai praktikoje suprantamas kaip vieno konkretaus žiniaraštyje nurodyto darbo įkainis. Šiuo atveju atsakovės pateiktuose žiniaraščiuose konkretus perkamas darbas buvo nurodytas per dvi eilutes. Pavyzdžiui, atsakovė siekė įsigyti dirvos paruošimo gazonams mechaniniu būdu II gr. užpilant 10 cm sluoksnio dirvožemiu darbą. Kadangi „Sistela“ nedavė vienos įkainio eilutės, kurioje būtų numatytas 10 cm storio sluoksnis, šis darbas žiniaraštyje Ž5-022 išskleistas per dvi atskiras eilutes, pirmoje eilutėje nurodant
15 cm dirvožemio sluoksnio įkainį, o antroje eilutėje nurodant, kad reikia minusuoti 5 cm dirvožemio sluoksnio įkainį iš 1 eilutės. Tokiu būdu per abi eilutes gaunamas norimas įsigyti darbas su 10 cm storio dirvožemio sluoksniu ir konkretus jo įkainis. Tokiu principu buvo sudaromos visos ginčijamų žiniaraščių eilutės. Taigi konkrečių darbų įkainis yra žiniaraščio 1 ir 2 eilutėje tiekėjo nurodytų įkainių dalies suma. UAB „Losrita“ atliktos žiniaraščių korekcijos apsiribojo aritmetinių ženklų ir skaičių pakoregavimu taip, kad įkainis ginčijamose žiniaraščių eilutėse nepasikeistų, o toks veiksmas yra leistinas pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį.
12.4. Vieno cento neatitiktis pasiūlyme nėra klaida. Tokią situaciją lėmė nepakankamai išpildytos ir neaiškios Pirkimo sąlygos dėl apvalinimo. Be to, toks aritmetinis klausimas neturi visiškai jokios įtakos ieškovės pasiūlymo kainai be PVM ir yra aktualus tik pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimui.
12.5. Teismas, akcentuodamas turinio viršenybės prieš formą principą, remdamasis kasacinio teismo praktika, aiškiai, nedviprasmiškai atsakė į ieškinyje keltą klausimą dėl Pirkimo sąlygų dviprasmiškumo, kuris tiesiogiai susijęs su žiniaraščių pateikimo forma. Teismas pasisakė dėl UAB „Losrita“ pasiūlymo atmetimo neteisėtumo sprendimo 85 punkte. Pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius bei priėmė pagrįstą išvadą, o tuo pačiu ir sprendimą, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti.
12.6. Pati apeliantė UAB „Agentus“ apskritai neišviešino dalies įkainių pasiūlymų pateikimo metu, tačiau siekia iš Pirkimo pašalinti visus įkainius išviešinusį tiekėją. Apeliantė nesąžiningai naudojasi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. UAB „Agentus“ supranta, kad jos pateiktas pasiūlymas yra brangesnis už UAB „Losrita“, todėl ir teikia apeliacinį skundą, kuriame naudoja tuos pačius argumentus kaip ir atsakovė pirmosios instancijos teisme, nors pirmosios instancijos teisme nesutiko su nurodytų argumentų taikymu jos pasiūlymo vertinimo atžvilgiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl UAB „Agentus“ apeliacinio skundo
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės UAB „Agentus“ ir UAB „Losrita“ į pirmosios instancijos teismą kreipėsi pateikdamos atskirus ieškinius, kuriuose prašė pripažinti negaliojančiais skirtingus atsakovės sprendimus, kuriais ieškovių pasiūlymai Pirkime buvo atmesti, t. y. UAB „Agentus“ savo ieškinyje prašė panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. liepos 8 d. sprendimą dėl UAB „Agentus“ pasiūlymo atmetimo, ieškinyje nurodydama argumentus, kodėl jos pasiūlymas negalėjo būti atmestas, tuo tarpu UAB „Losrita“ savo ieškinyje prašė teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 24 d. sprendimą, kuriuo atmestas UAB „Losrita“ pasiūlymas Pirkime, ieškinyje nurodydama argumentus, kodėl jos pasiūlymas negalėjo būti atmestas. Ieškovės ieškiniuose jokių argumentų dėl viena kitos pasiūlymų atmetimo pagrįstumo nebuvo nurodžiusios.
14. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, siekdamas proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir teisingo bylų išnagrinėjimo, bylas pagal ieškovių ieškinius sujungė į vieną bylą. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu abiejų ieškovių ieškinius tenkino ir panaikino atsakovės sprendimus, kuriais ieškovių pasiūlymai Pirkime buvo atmesti bei grąžino šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį – į pasiūlymų vertinimo stadiją ir įpareigojo atsakovę sudaryti pasiūlymų eilę. Atsakovė apeliacinio skundo dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, kuria tenkintas UAB „Losrita“ ieškinys, skundžia kita ieškovė UAB „Agentus“, nurodydama argumentus, kodėl, jos nuomone, atsakovės sprendimas atmesti UAB „Losrita“ pasiūlymą buvo pagrįstas ir neturėjo būti panaikintas.
15. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, pagal CPK
312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
16. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino ne tik ieškovės UAB „Agentus“, bet ir kitos ieškovės UAB „Losrita“ pasiūlymo atmetimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau tokia situacija susidarė tik dėl to, kad dvi bylos pagal savarankiškus UAB „Agentus“ ir UAB „Losrita“ ieškinius buvo sujungtos į vieną. Šiuo atveju ieškovė UAB „Agentus“ nei ieškinyje pirmosios instancijos teismui, nei kituose pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose jokių argumentų dėl atsakovės sprendimo atmesti UAB „Losrita“ pasiūlymą Pirkime pagrįstumo nebuvo nurodžiusi, jokių reikalavimų, susijusių su UAB „Losrita“ pasiūlymo vertinimu, nekėlė, taip pat neišreiškė palaikymo atsakovės atsiliepime į ieškovės UAB „Losrita“ ieškinį išdėstytiems argumentams, kuriais remiantis buvo prašoma UAB „Losrita“ ieškinį atmesti. UAB „Agentus“ ieškinys buvo grindžiamas tik argumentais, susijusiais su jos pasiūlymo atmetimo aplinkybėmis.
17. Bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, o apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal šalių apibrėžtas bylos ribas (ieškinio, atsakovo ir /arba trečiųjų asmenų atsiliepimų į ieškinį faktinį pagrindą ir dalyką). Apeliacinės instancijos teisme šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys negali keisti savo ieškinio ar atsiliepimų į ieškinį pagrindo ar dalyko. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti ir spręsti ieškovės UAB „Agentus“ apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl kitos ieškovės UAB „Losrita“ pasiūlymo atmetimo pagrįstumo, nes tokie argumentai nebuvo nurodyti ieškovės UAB „Agentus“ ieškinyje, jokių reikalavimų dėl UAB „Losrita“ pareikšto ieškinio ieškovė UAB „Agentus“ savo ieškinyje nekėlė, atsiliepimo su atsikirtimais į ieškovės UAB „Losrita“ ieškinį UAB „Agentus“ neteikė. Tai reiškia, kad apeliantės argumentai, susiję su UAB „Losrita“ pasiūlymo atmetimu, negali būti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas. Pažymėtina, kad jokių kitų argumentų be tų, kuriais siekiama nuginčyti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl UAB „Losrita“ pasiūlymo atmetimo neteisėtumo, UAB „Agentus“ apeliaciniame skunde nenurodė.
18. Vertinant UAB „Agentus“ teisę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas kitos ieškovės ieškinys, atsižvelgtina ir į CPK 305 straipsnį, kuriame nurodyta, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Pažymėtina, kad apeliacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Nors visi dalyvaujantys asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tai gali būti materialusis ir (ar) procesinis teisinis suinteresuotumas (CPK
37 straipsnis), tačiau ne kiekvienas jų turi teisinį suinteresuotumą, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Teisiškai suinteresuotu skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu laikomas tas byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
19. Nagrinėjamu atveju UAB „Agentus“ ieškinys buvo tenkintas, t. y. ieškovės atžvilgiu buvo priimtas palankus teismo sprendimas. Kita vertus, apeliaciniame skunde UAB „Agentus“ nenurodė argumentų, kaip pažeidžiamos jos teisės dėl UAB „Losrita“ ieškinio tenkinimo. Šiuo atveju abi ieškovės pirmosios instancijos teismo sprendimu grąžinamos į pasiūlymų vertinimo stadiją ir, nors suprantama, kad UAB „Agentus“ Pirkime siekia turėti kuo mažiau konkurentų, tačiau nesant priimtam galutiniam perkančiosios organizacijos sprendimui dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo, nėra pagrindo teigti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis kaip nors varžo UAB „Agentus“ teises ar nustato papildomas pareigas, t. y. kad yra apeliantei nepalanki.
20. Kaip minėta, civilinė byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta pagal dviejų ieškovių ieškinius vienam atsakovui. CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Įstatymais grindžiamas (privalomas) bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios prievolės atveju). Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga. Iš esmės tai keli savarankiški procesai, kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai arba keli ieškovai ir vienas ar keli atsakovai. Ieškinys, pareiškiamas kelių ieškovų ir keliems atsakovams, atitinka neprivalomo bendrininkavimo procesines sąlygas, jeigu kiekvienas iš reikalavimų atskirai gali būti atskiro ieškinio dalykas, tačiau jų sąsajumas grindžiamas reikalavimų arba įsipareigojimų pobūdžio bei medžiagos fakto ir teisės klausimais tapatumu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui teismo sprendimas yra individualizuojamas kiekvienam bendrininkui, todėl ir apeliaciniame procese kiekvienas iš bendrininkų, nesant pavedimo, veikia savo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2010; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2014).
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovių UAB „Agentus“ ir UAB „Losrita“ reikalavimų atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai pagrindą, konstatuoja neprivalomo procesinio bendrininkavimo faktą, todėl abi ieškovės, manydamos, jog dėl jų buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, teisę į apeliaciją galėjo įgyvendinti paduodamos apeliacinius skundus tik dėl tos skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje buvo nuspręsta dėl kiekvienos iš jų pareikštų reikalavimų. Esant keliems bendrininkams neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju, vieno bendrininko apeliacija neturi įtakos kito bendrininko teisėms, todėl kitas bendrininkas (nagrinėjamu atveju – ieškovė UAB „Agentus“), manydamas, kad dėl jo priimtas teismo procesinis sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti paduodamas apeliacinį skundą tik dėl tos skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta nepatenkinti jo, kaip ieškovo, reikalavimų. Šiuo atveju visi ieškovės ieškinio reikalavimai buvo tenkinti.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių UAB „Agentus“ ir UAB „Losrita“ ieškiniais keliamų reikalavimų išnagrinėjimo procesai savo esme yra autonomiški procesai, turintys skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų sudėtį, kurie, esant fakultatyviam bendrininkavimui, buvo sujungti į vieną bylą, siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą. Kadangi skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalis pagal savo esmę buvo priimta ieškovės UAB „Losrita“ ieškinio nagrinėjimo procese, o ieškovė UAB „Agentus“ nėra dalyvaujantis byloje asmuo minėtos ieškovės procese, darytina išvada, jog UAB „Agentus“ neturėjo teisės dėl nurodytos sprendimo dalies paduoti apeliacinį skundą (CPK 305 straipsnis), todėl UAB „Agentus“ apeliacinis skundas neturėjo būti priimtas. Dalyvaujančio byloje asmens statusą byloje pagal ieškovės UAB „Losrita“ ieškinį atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai UAB „Agentus“ galėjo įgyti, pavyzdžiui, įstodama šioje proceso dalyje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje ir pateikdama atsikirtimus į ieškinį, paneigiančius ieškinio pagrindą.
Dėl atsakovės prašymo peržengti UAB „Agentus“ apeliacinio skundo ribas
23. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinio skundo nepateikė, tačiau atsiliepime į ieškovės UAB „Agentus“ apeliacinį skundą ne tik pritarė apeliantės argumentams ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, bet ir prašė peržengti apeliacinio skundo ribas – patikrinti ir tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas ieškovės UAB „Agentus“ ieškinys, teisėtumą ir pagrįstumą.
24. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
25. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.
26. Taip pat pažymėtina, kad CPK 320 straipsnyje „Bylos nagrinėjimo ribos“ nustatytas teisinis reguliavimas išreiškia ir įtvirtina visuotinai pripažintą civilinio proceso teisės principą tantum devolutum quantum appellatum. Šis principas reiškia, inter alia (be kita ko), tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016).
27. Šiuo atveju apeliacinis skundas yra paduotas ne dėl viso pirmosios instancijos teismo sprendimo, o tik dėl tos dalies, kuria buvo tenkintas ieškovės UAB „Losrita“ ieškinys. CPK
279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Vadinasi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo
24 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas UAB „Agentus“ ieškinys, yra įsiteisėjusi ir šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacine tvarka nėra galimas. Kadangi dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas UAB „Agentus“ ieškinys, apeliacinis skundas nepateiktas, nėra galimybės ir peržengti apeliacinio skundo ribas.
28. Be to, jei apeliacinės instancijos teismas imtųsi tikrinti ir neapskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri yra palanki apeliantei, teisėtumą ir pagrįstumą, galėtų būti pažeistas ir CPK 313 straipsnio normoje įtvirtintas draudimas teismui priimti blogesnį sprendimą apelianto atžvilgiu, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo ribų peržengimas šiuo atveju nėra galimas ne tik dėl to, kad ieškovės UAB „Agentus“ apeliacinis skundas apskritai neturėjo būti priimtas, bet ir todėl, kad toks ribų peržengimas pažeistų CPK 301 straipsnio
1 dalį, 313 straipsnį.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
30. Kaip nurodyta šios nutarties 16 ir 21 punktuose, apeliantės argumentai, susiję su UAB „Losrita“ pasiūlymo atmetimu, negali būti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas ir apeliantė UAB „Agentus“ neturėjo teisės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės UAB „Losrita“ ieškinys, paduoti apeliacinio skundo. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turėjo atsisakyti priimti ieškovės UAB „Agentus“ apeliacinį skundą, o teismui to nepadarius ir šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir apeliantei UAB „Agentus“ grąžinamas jos sumokėtas 750 Eur žyminis mokestis (CPK
315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis).
31. Kadangi UAB „Agentus“ apeliacinis skundas neturėjo būti priimtas, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nutraukti apeliacinį procesą neturi būti analizuojami su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu susiję apeliacinio skundo argumentai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikra yra ne kas kita, kaip teismo procesinio sprendimo teisėtumo vertinimas, kuris galimas tik teisėtai pradėto apeliacinio proceso metu, todėl konstatavęs apeliacinio proceso byloje negalimumą apeliacinės instancijos teismas neatlieka absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo patikros nei ex officio (savo iniciatyva), nei pagal apeliantės skunde išdėstytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).
32. UAB „Agentus“ ir UAB „Losrita“ pateikė prašymus priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
33. Šiuo atveju pati apeliantė netinkamai inicijavo apeliacinį procesą, pateikdama apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kurios neturėjo teisės skųsti. Dėl tokių apeliantės veiksmų išlaidas patyrė tiek ji pati, tiek kita ieškovė UAB „Losrita“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia kad šiuo atveju teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi UAB „Losrita“, bet ne apeliantė.
34. UAB „Losrita“ prašo priteisti iš apeliantės 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktas teisines paslaugas – situacijos analizę, vertinimą (242 Eur), teisines konsultacijas (121 Eur), atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 057 Eur). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės išlaidų detalizacijoje nurodyti veiksmai: situacijos analizė, teisinės konsultacijos yra susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, todėl šie veiksmai laikytini sudėtine atsiliepimo parengimo dalimi, todėl bendra išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti suma laikytina 2 420 Eur. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą
1 818,05 Eur (1 398,5 Eur x 1,3) (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai), todėl ieškovei UAB „Losrita“ iš UAB „Agentus“ priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 818 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalies.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“ (juridinio asmens kodas 300668910)
750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio (sumokėtas pagal AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2020 m. spalio 7 d. pažyma FT2028112H62).
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ (juridinio asmens kodas 303255361) iš uždarosios akcines bendrovės „Agentus“ (juridinio asmens kodas 300668910) 1 818 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Artūras Driukas
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė