Civilinė byla Nr. e2-34563-727/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29028-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.3.4; 9.2.1; 9.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Ievai Povilaitienei,
atsakovės atstovams A. M. ir advokatui Nerijui Kasiliauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus viešasis transportas“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinei sąjungai dėl streiko pripažinimo neteisėtu.
Teismas
n u s t a t ė:
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – ir ieškovė, VVT, bendrovė, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinei sąjungai (toliau – ir atsakovė, profesinė sąjunga, DPS) dėl streiko pripažinimo neteisėtu, prašydama pripažinti jos paskelbtą neterminuotą streiką neteisėtu ir uždrausti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinei sąjungai skelbti, organizuoti ir vykdyti neterminuotą streiką Vilniaus mieste UAB „Vilniaus viešasis transportas“.
Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ėjo į pabaigą 2018 m. sudarytos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties galiojimo terminas, atsakovė 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovę kviesdama per 14 kalendorinių dienų įsitraukti ir pradėti derybas dėl naujos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties (toliau – ir KS). 2020 m. rugsėjo 23 d. įvyko pirmasis VVT ir DPS posėdis, kuriame buvo susitarta dėl organizacinių derybų vykdymo klausimų. Vyko šalių atstovų derybos (viso 8 posėdžiai) dėl KS parengimo, tačiau šalys kolektyvines derybas baigė 2021 m. gegužės 10 d. nesutarimo protokolo surašymu.
Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. gegužės 10 d., VVT pasirašė naują kolektyvinę sutartį su kita darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga – Viešojo transporto vieningąja darbuotojų sąjunga. 2021 m. gegužės 11 d. DPS pateikė VVT reikalavimą dėl KS, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 235 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis DK 235 straipsnio 3 dalimi, 2021 m. gegužės 23 d. šalys sutarė pakartotinai svarstyti kolektyvinėse derybose nesutartus KS projekto punktus. Buvo surengti vėl 8 posėdžiai, kurių metu vyko nesutartų KS projekto punktų svarstymas, 2021 m. liepos 22 d. šalys konstatavo, kad kolektyvinėse derybose nesutartų KS projekto punktų svarstymas baigtas vadovaujantis DK 235 straipsnio nuostatomis, galutinis sutarimas dėl KS nebuvo pasiektas, nes šalims nepavyko suderėti visų KS nuostatų.
2021 m. rugpjūčio 3 d. DPS iniciavo kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimo nagrinėjimą abiejų ginčo šalių sudarytoje ginčo komisijoje. 2021 m. rugsėjo 24 d. vykusio posėdžio metu šalys nutarė Kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų išankstinį nagrinėjimą konstatuoti baigtu DK 236 straipsnio 7 dalimi numatytu pagrindu – nepriėmus sprendimo per nustatytą terminą, nepaisant VVT siūlymo pratęsti komisijos darbą arba perduoti ginčą nagrinėti tarpininkui arba darbo arbitražui (visi šie susitarimai atsakovės buvo kategoriškai atmesti). 2021 m. rugsėjo 30 d. DPS raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo VVT apie profesinės sąjungos narių balsavimą dėl streiko. 2021 m. spalio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įspėjo ieškovę apie būsimą neterminuotą streiką, kuris vyks nuo 2021 m. lapkričio 8 d. Vilniaus mieste UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Antakalnio, Verkių ir Viršuliškių transporto departamentuose, ir pasiūlė susiderinti minimaliąsias visuomenei teikiamų paslaugų apimtis.
Ieškovė mano, kad streikas yra neteisėtas, nes paskelbta nesilaikant DK 248 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Bendrovės nuomone, atsakovės ketinimas streikuoti ekstremaliosios situacijos, paskelbtos siekiant sustabdyti užkrečiamosios ligos plitimą, metu turėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis DK 248 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei sudaro sąlygas pripažinti streiką neteisėtu, nes tokiu metu streikuoti įstatymas draudžia, o taip pat reikalauti, kad būtų uždrausta streikuoti iki kol nesibaigs ekstremali situacija ar karantinas. Ieškovės nuomone, atsakovės veiksmai, siekiant skelbti neterminuotą streiką paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu prieštarauja visuomenės interesams ir kelia grėsmę saugumui. COVID-19 pandemijos metu ieškovė visais įmanomais būdais siekia tankinti maršrutuose dalyvaujančių transporto priemonių išvažiavimą, kad keleiviai išlaikytų kuo didesnius atstumus ir nesigrūstų, ypač piko metu. Tačiau streiko metu tektų daryti atvirkščiai – ženkliai retinti maršrutus, stabdyti transporto paslaugų teikimą, kas savaime padidintų keleivių koncentraciją transporto priemonėse ir padidintų užsikrėtimo riziką. Ieškovės teigimu, pandeminė situacija šalyje ir įvesta ekstremalioji padėtis neleidžia organizuoti streikų.
Ieškovė taip pat mano, kad streikas yra neteisėtas ir dėl to, kad atsakovės keliamų nesutartų reikalavimų grupė nėra susijusi su ketinančių streikuoti darbuotojų darbo ir su jais susijusiais interesais ir klausimais, o yra labiau politinės prigimties, kas sudaro sąlygas streiką pripažinti neteisėtu pagal DK 251 straipsnio 3 dalį.
Streikas, anot ieškovės, pažeidžia ir DK 248 straipsnio 3 dalies reikalavimą, nes organizuojamas bendrovėje galiojant 2021 m. gegužės 10 d. su Viešojo transporto vieninga darbuotojų profesine sąjunga pasirašytai kolektyvinei sutarčiai, kuri yra vykdoma. Ši kolektyvinė sutartis įmonėje yra suderėta, pasirašyta ir įsigaliojusi, ir ji yra taikoma kaip darbo teisės šaltinis (DK 3 straipsnio 1 dalis) ir atsakovei. Galiojančioje kolektyvinėje sutartyje yra sureglamentuoti visi klausimai, dėl kurių DPS kelia reikalavimus skelbdama streiką, ir darbdavys šio kolektyvinio susitarimo laikosi.
Taip pat streikas neteisėtas ir dėl to, kad yra paskelbtas nesilaikant nustatytos tvarkos, nes tiek derybų dėl KS metu, tiek vėliau, ieškovė siūlė atsakovei kompromisus dėl nesutartų KS projekto sąlygų, siūlė pratęsti ginčo nagrinėjimo terminus, tačiau atsakovė siūlymo nepriėmė, taip pat nesutiko naudotis ir tarpininko bei arbitražo paslaugomis, todėl ieškovė mano, kad dėl to nėra išnaudotos visos sąlygos ginčui spręsti ir nebuvo pagrindo skelbti streiką.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Mano, jog streikas yra teisėtas, nes paskelbtas laikantis įstatymo keliamų reikalavimų ir atitinka sąlygas jam skelbti.
Nurodo, kad 2021 m. spalio 18 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos taryba priėmė sprendimą skelbti pas ieškovę neterminuotą streiką nuo 2021 m. lapkričio 8 d. Kadangi ieškovė teikia visuomeninio transporto paslaugos, kurios pagal DK 247 straipsnio 4 dalį priskiriamos prie neatidėliotinų paslaugų visuomenei, vadovaujantis DK 246 straipsnio 2 dalimi ir 247 straipsnio 2 dalimi atsakovė 2021 m. spalio 19 d. raštu įspėjo ieškovę apie būsimą streiką ir kreipėsi į ją su prašymu šalių susitarimu nustatyti teiktinas minimalias paslaugas streiko metu. 2021 m. spalio 22 d. ieškovė ir atsakovė bendrame savo atstovų posėdyje tarėsi dėl teiktinų minimalių paslaugų streiko metu, tačiau šalims susitarti nepavyko, ginčas dėl to persikėlė į Darbo ginčų komisiją, kuri 2021 m. lapkričio 3 d. priimtu sprendimu įpareigojo nustatyti streiko metu ne mažiau kaip 65 proc. teiktinų minimalių paslaugų.
Atsakovė nemano, jog streiką skelbia neteisėtai, kad negali to daryti šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu. Nurodo, kad tokią teisę turi, nepaisant to, kad dėl situacijos ji kiek apribota ir turi naujų iššūkių jį organizuojant. Atsakovė pastebi, kad visi nesutarti KS turinio elementai, priešingai nei mano ieškovė, yra susiję su darbuotojų teisėmis ir interesais ir nėra politiniai, be to, jie nebuvo išspręsti derybų metu, todėl DPS teisėtai ir pagrįstai naudojasi turima teise streikuoti, kaip priemone paveikti darbdavį eiti į derybas ir girdėti darbuotojus. Akcentuoja ir tai, kad atsakovė nėra prisijungusi prie su Viešojo transporto vieninga darbuotojų profesine sąjunga 2021 m. gegužės 10 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties, todėl atsakovei ji netaikoma. Dėl šio nėra ir jokio ieškovės nurodomo pažeidimo organizuojant streiką.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė patenkinti, atsakovė rėmėsi nesutikimo su juo argumentais ir ieškinį prašė atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Iš ginčo šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, tame tarpe – ir atsakovės, kuri, kaip teigė atstovai, vienija didžiausią narių skaičių.
Bylos medžiaga nustatyta, ir šalys vienodai aiškina aplinkybes, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo kolektyvines derybas kviesdama ieškovę per 14 kalendorinių dienų įsitraukti ir pradėti derybas dėl naujos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties sudarymo. 2020 m. rugsėjo 23 d. įvyko pirmasis ieškovės ir atsakovės posėdis, kuriame susitarta dėl organizacinių kolektyvinių derybų klausimų: sutarta, kad derybų dėl kolektyvinės sutarties komisijos posėdžiai vyks kiekvieną antradienį, kitas posėdis numatomas 2020 m. spalio 20 d., jame šalys ketino pradėti svarstyti kolektyvinės sutarties projektą, derybų trukmė numatyta iki 2021 m. kovo 30 d. Posėdžio išvakarėse – 2020 m. spalio 19 d. – ieškovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, kad perkelia pirmą derybų posėdį į 2020 m. lapkričio 17 d. 2020 m. spalio 21 d. atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atkreipė ieškovės dėmesį į numatytą derybų pabaigą ir paprašė surengti pirmą posėdį 2020 m. lapkričio 10 d. 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nurodė, kad ieškovė, nepradėdama derybų sutartu laiku, vilkina kolektyvines derybas, ir paprašė pradėti derybas 2020 m. lapkričio 13 d. 2020 m. lapkričio 16 d., t. y. pačios ieškovės 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlyto posėdžio dienos išvakarėse, ieškovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, kad kolektyvines derybas pradės 2020 m. gruodžio 15 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo šalių sutarto pirmo derybinio posėdžio (2020 m. spalio 20 d.). Tuo pačiu raštu ieškovė nurodė, kad neatsisako savo įsipareigojimo derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties baigti sutartu terminu, t. y. 2021 m. kovo 30 d. Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. kovo 16 d. vyko eilė ieškovės ir atsakovės atstovų kolektyvinių derybų dėl kolektyvinės sutarties parengimo komisijos posėdžių, 2021 m. kovo 16 d. posėdžio metu atsakovė, ieškovės prašymu, sutiko pratęsti kolektyvinių derybų terminą iki 2021 m. balandžio 6 d. Ir per šį terminą suderėti dėl naujos KS turinio nepavyko, 2021 m. gegužės 10 d. šalys kolektyvines derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties baigė nesutarimų protokolo surašymu. 2021 m. gegužės 10 d. buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis su kita ieškovės įmonėje funkcionuojančia Viešojo transporto vieninga darbuotojų profesine sąjunga (o tokių, ginčo šalių teigimu, be pastarosios ir atsakovės, yra dar kelios). Šios su Viešojo transporto vieninga darbuotojų profesine sąjunga pasirašytos kolektyvinės sutarties I skyriaus 4 punktas numato, kad ji galioja bendrovės darbuotojams, kurie yra Viešojo transporto vieningos darbuotojų profesinės sąjungos nariai.
2021 m. gegužės 11 d. atsakovė pateikė ieškovei reikalavimą dėl kolektyvinės sutarties, kaip numatyta DK 235 straipsnio 1 dalyje. 202 m. gegužės 25 d. šalys sutarė svarstyti kolektyvinėse derybose nesutartus kolektyvinės sutarties projekto punktus dar kartą ir nusistatė posėdžių datas iki 2021 m. birželio 8 d. 2021 m. birželio 8 d. posėdžio metu atsakovė sutiko pratęsti derybų dėl reikalavimų kolektyviniai sutarčiai terminą iki 2021 m. birželio 22 d. 2021 m. birželio 22 d. posėdžio metu atsakovė sutiko dar kartą pratęsti derybų terminą iki 2021 m. liepos 2 d. Ieškovės prašymu posėdis buvo atidėtas. 2021 m. liepos 9 d. atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovę su raginimu surengti ieškovės prašymu atidėto 2021 m. liepos 2 d. posėdį 2021 m. liepos 19 d. 2021 m. liepos 13 d. ieškovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, kad derybų posėdis dėl reikalavimų kolektyviniai sutarčiai įvyks 2021 m. liepos 22 d. 2021 m. liepos 22 d. šalys konstatavo, kad kolektyvinėse derybose nesutartų kolektyvinės sutarties projekto punktų svarstymas baigtas vadovaujantis DK 235 straipsnio nuostatomis, tačiau galutinis sutarimas dėl kolektyvinės sutarties nebuvo pasiektas, nes šalims nepavyko suderėti visų kolektyvinės sutarties nuostatų.
2021 m. rugpjūčio 3 d. atsakovė iniciavo kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimo nagrinėjimą abiejų ginčo šalių sudarytoje ginčo komisijoje. 2021 m. rugpjūčio 19 d. pirmo Ginčo komisijos posėdžio metu buvo sutarta, kad komisija derybas veda 14 kalendorinių dienų iki 2021 m. rugsėjo 3 d. 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovę su prašymu iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. numatyto Ginčo komisijos posėdžio pateikti finansinius pasiūlymus. Ieškovė jokių pasiūlymų nepateikė. 2021 m. rugsėjo 3 d. Ginčo komisijos posėdyje atsakovė ieškovės prašymu sutiko pratęsti Ginčo komisijos darbą iki 2021 m. rugsėjo 6 d. 2021 m. rugsėjo 6 d. Ginčo komisijos posėdyje atsakovė ieškovės prašymu sutiko pratęsti Ginčo komisijos darbą iki 2021 m. rugsėjo 24 d. Iki šios dienos įvyko 8 Kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų komisijos posėdžiai, paskutiniame iš jų – 2021 m. rugsėjo 24 d. – šalys konstatavo Kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų išankstinį nagrinėjimą baigtu nepriėmus sprendimo per nustatytą terminą (DK 236 straipsnio 7 dalis).
2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę apie profesinės sąjungos narių balsavimą dėl streiko ir pasiūlė ieškovei deleguoti savo stebėtojus. 2021 m. spalio 7 d. atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė savo atstovus, kurie dalyvaus bendrame šalių susitikime dėl balsavimo organizavimo. 2021 m. spalio 11 d. įvyko bendras šalių posėdis dėl balsavimo dėl streiko organizavimo, kurio metu buvo sutarta balsavimo organizavimo klausimus toliau derinti el. paštu. 2021 m. spalio 12 d. atsakovės vadovas A. M. el. paštu ieškovės atstovei J. P. nurodė, kad ieškovės atstovai gali atvykti antspauduoti balsavimo biuletenius, atsiuntė sąrašą profesinės sąjungos narių, kurie turi teisę dalyvauti balsavime, ir paprašė pateikti ieškovės stebėtojų sąrašą. 2021 m. spalio 13 d. ir spalio 15 d. vyko atsakovės narių slaptas balsavimas dėl streiko, kuriame dalyvavo ir ieškovės deleguoti stebėtojai. 2021 m. spalio 15 d. buvo surašytas atsakovės narių balsavimo aktas, kurį pasirašė ir ieškovės deleguoti balsavimo stebėtojai. Akte užfiksuota, kad balsavime dalyvavo 769 atsakovės nariai, iš kurių 747 pritarė streikui.
2021 m. spalio 18 d. atsakovės taryba priėmė sprendimą skelbti neterminuotą streiką ieškovės įmonėje nuo 2021 m. lapkričio 8 d. 2021 m. spalio 19 d. atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai įspėjo ieškovę ir pasiūlė susiderinti minimaliąsias visuomenei teikiamų paslaugų apimtis. 2021 m. spalio 20 d. atsakovė gavo ieškovės raštą, kuriuo ieškovė pasiūlė susitikti 2021 m. spalio 22 d. ir susitarti dėl minimalių paslaugų teikimo streiko metu apimčių. 2021 m. spalio 22 d. ieškovė ir atsakovė bendrame savo atstovų posėdyje tarėsi dėl teiktinų minimalių paslaugų streiko metu, bet šalims susitarti nepavyko, nes ieškovė nurodė, kad turi būti teikiama 100 procentų ieškovės teikiamų paslaugų.
2021 m. spalio 22 d. ieškovė, nesutikdama su paskelbtu streiku, inicijavo teisme ginčą dėl jo teisėtumo.
2021 m. spalio 26 d. atsakovė, remdamasi DK 247 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu nustatyti minimalias teiktinas paslaugas streiko metu. 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Darbo ginčų komisija nustatė 65 % procentus minimaliai teiktinų paslaugų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos 2021 m. spalio 18 d. paskelbto streiko metu nuo visų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamų paslaugų, t. y. daugiau nei dvigubai nei ketino užtikrinti atsakovė (šis sprendimas neįsiteisėjęs).
Byloje keliamas paskelbto streiko teisėtumo klausimas.
Darbuotojai turi teisę streikuoti tikslu apginti savo ekonominius ir socialinius interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnio 1 dalis, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto III dalies 8 straipsnio d punktas, Europos socialinės chartijos II dalies 6 straipsnio 4 punktas.). Kolektyviniai veiksmai yra galimi tik esant interesų konfliktams. Teisė streikuoti nėra absoliuti, nes streikas yra ne tik priemonė daryti spaudimą darbdaviui ir ginti socialinius bei ekonominius interesus, jis kartu reiškia tikrą, gresiančią žalą darbdaviui ar net tretiesiems asmenims. Darbuotojų teisės streikuoti apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato DK.
Darbo kodekso III skyriaus „Kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų nagrinėjimas“ (DK 243 - 253 straipsniai) reglamentuoja streikų skelbimą, teisinius to pagrindus, streikų apribojimus, vadovavimą streikui, jo eigą ir pan. Minėtas DK skyrius taip pat nustato derybų, taikinimo ir kitų priemonių bei būdų, kuriais pirmiausia turi būti sprendžiami kolektyviniai darbo ginčai, sistemą. Streikas, kaip priemonė įtakoti ir spręsti kilusį interesų konfliktą ir paveikti darbdavį, kaip ultima ratio, galimas tik išnaudojus kitas taikaus ginčo sprendimo priemones. Streikas – tai vienos įmonės ar kelių įmonių darbuotojų ar jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti pasitelkus tarpininką ar kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas. Streikas, kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo būdas, gali būti naudojamas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, kai kitos įstatymuose įtvirtintos ginčo sprendimo galimybės yra išnaudotos.
Taigi darbuotojų teisė streikuoti yra pamatinė darbuotojų ir jų organizacijų konstitucinė teisė, suteikianti jiems galimybes ginti savo ekonominius ir socialinius interesus, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Pats streikas ar jo grėsmė gali būti vienintelė reali darbuotojų teisėto poveikio darbdaviui priemonė, skatinanti jį eiti į kompromisus. Šios priemonės panaudojimą ir naudojimo pabaigimą lemia būtent derybų tarp profesinės sąjungos ir darbdavio eiga, derybų rezultatai, jų eigoje pasiekti tikslai. Kolektyvinės derybos gali veiksmingai funkcionuoti tik tuo atveju, jei jos vykdomos abiejų šalių gera valia, svarbus yra teisingos pusiausvyros principas. Streikas gali būti skelbiamas tik įstatyme reglamentuota tvarka, atitinkamų subjektų, laikantis įstatyme įtvirtintų sąlygų, nes teisė streikuoti, būdama asmens teises užtikrinanti priemonė, gali kelti grėsmę kitų teisėms ir vertybėms, viešajam interesui. Nors streikuodami darbuotojai siekia patenkinti savo darbo, socialinius ir ekonominius interesus, tačiau streikai neišvengiamai sukelia neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių, dėl jų nukenčia tam tikros visuomenės dalies ar visos visuomenės interesai. Dėl to laikytina, kad streikas - kraštutinė priemonė teisių gynimo procese, šiame procese turi būti išlaikyta ginamų teisių pusiausvyra (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2011; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2012). Teisė streikuoti, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi tam tikras ribas ir negali būti įgyvendinama savavališkai, t. y. turi būti laikomasi įstatyme nustatytų jos įgyvendinimo sąlygų. Sprendžiant streiko teisėtumo klausimą, visų pirma taikytinos kolektyvinius darbo santykius reglamentuojančios teisės normos, nustatančios streiko teisėtumo sąlygas, jo apribojimus (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2012).
Teisę organizuoti streiką turi profesinės sąjungos ar jų organizacijos DK nustatyta tvarka (DK 243 straipsnio 2 dalis). Tokią teisę turi ir atsakovė, kuri, minėta, nėra vienintelė darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga ieškovės bendrovėje. Kadangi ji veikia įmonėje, kuri teikia miesto visuomeninio transporto paslaugas ir dėl to užsiima neatidėliotinų (gyvybinių) paslaugų teikimu, DK 247 straipsnio pagrindu streiko metu privalu užtikrinti minimalių šių paslaugų teikimą visuomenei. Savaime suprantama, kad dėl streiko metu taikomų apribojimų darbui, šie poreikiai negali būti tenkinami visu 100 proc.
Pagal DK 251 straipsnio 3 dalį, streikas laikomas neteisėtu, jeigu jo tikslai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam kodeksui, kitiems įstatymams. Streikas taip pat pripažįstamas neteisėtu, jeigu jis: 1) paskelbtas nesilaikant DK nustatytos tvarkos ir reikalavimų; 2) skelbiamas tais atvejais, kai DK ar kiti įstatymai draudžia streikuoti; 3) skelbiamas dėl nustatyta tvarka neiškeltų reikalavimų, politinių ar kitų reikalavimų, nesusijusių su streikuojančių darbuotojų darbo ir su jais susijusiais interesais.
Ieškovė, reikšdama ieškinį, mano, kad atsakovė paskelbtas streikas turi būti pripažintas neteisėtu, vienok teismas, susipažinęs su faktine bylos situacija, ieškinio ir atsiliepimo į jį argumentais, teisinių prielaidų tam nerado.
Dėl galimybės streikuoti valstybės lygmeniu paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu.
Ieškovė mano, jog atsakovės paskelbtas streikas yra neteisėtas dėl to, kad yra paskelbtas nesilaikant DK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam draudimui jį paskelbti, o būtent, dėl to, kad šios normos pagrindu streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis. Ieškovės nuomone, į šios nuostatos taikymo sritį patenka ir valstybės lygio ekstremalioji situacija, paskelbta Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybės priimtu nutarimu ir dėl to yra draudžiama streikuoti, o šio draudimo atsakovė nepaisė. Su tuo nesutiktina.
Teismo nuomone, valstybės lygio ekstremaliosios padėties paskelbimas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo minėto DK 248 straipsnio 2 dalies prasme nėra ta aplinkybė, kuri numatyta kaip draudimas organizuoti streiką. Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) paskelbta ekstremalioji situacija nepatenka į šios normos taikymo sritį ir negali būti laikoma aplinkybe, draudžiančia streikuoti. Vyriausybės nutarimo 3.2.4 papunkčiu nustatyta, kad „3.2.4. viešojo transporto paslaugos teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.“ Todėl streikas yra galimas, jo metu turi būti užtikrintas sutartas minimalus paslaugų teikimas imant domėn nutarime nurodytų reikalavimų laikymąsi. Nėra pagrindo išvadai, kad streiko metu privalomai užtikrinant minimalių paslaugų teikimą viešajame transporte nebus vykdomi minėti nutarimo, o taip pat ir 2021 m. gruodžio 31 d. ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo priimto sprendimo Nr. V-1251 „Dėl keleivių vežimo paslaugų teikimo sąlygų“ reikalavimai, susiję su nustatytų asmenų srautų valdymu, saugaus atstumo laikymusi, privaloma dezinfekcija, kaukių dėvėjimu ir pan., kaip kad yra daroma šiandieną. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad streikų teisė Europoje dėl pandemijos nėra suspenduota.
Teismo nuomone, ieškovė plečiamai aiškina paskelbtos ekstremaliosios padėties turinį, nepagrįstai prilygindama ją minėtos normos dispozicijoje esančioms aplinkybėms. Šiuo išreikšti ieškovės argumentai tėra bendro pobūdžio pamąstymai, nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini. Nėra pagrindo pritarti ieškovės pozicijai, kad streiką galima laikyti neteisėtu pagal DK 251 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nes jis yra paskelbtas metu kuomet streikuoti yra draudžiama.
Nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad atsakovės veiksmai siekiant skelbti neterminuotą streiką ekstremaliosios situacijos metu gali būti vertinami kaip visuomenės interesams prieštaraujantis ir grėsmę saugumui keliantis elgesys, nes akivaizdžiai didins koronaviruso infekcijos plitimą ir galimų susirgimų skaičių.
Dėl draudimo streiko metu kelti politinius ar kitus reikalavimus, nesusijusius su streikuojančių darbuotojų teisėmis, kaip aplinkybės, darančios paskelbtą streiką neteisėtu DK 251 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad esminiai kolektyvinio ginčo nesutarimai ir nesutarimai dėl siūlomos KS turinio yra su darbuotojų teisėmis susiję jų reikalavimai – darbo užmokesčio didinimas, priedų mokėjimas, koeficientų taikymas ir pan., taip pat reikalavimai didinantys galimą DPS atstovų įtaką įmonės valdyme. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad tai labiau politinį aspektą turintys reikalavimai, kurie nėra susiję su streikuojančiųjų darbo interesais. Darbo užmokesčio sistema ir atsakovės derybų eigoje keliami darbo apmokėjimo struktūros pokyčių klausimai yra tiesiogiai susiję su iškeltų reikalavimų ekonominiu ir socialiniu aspektu, kurie gali būti (ir paprastai yra) keliami streiko metu. Todėl ir šios DK 251 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos sąlygos pripažinti paskelbtą streiką neteisėtu, teismo nuomone, nėra.
Sutinkamai su DK 251 straipsnio 2 dalies nuostata, bylos dėl streiko teisėtumo nagrinėjimo dalyku negali būti iškeltų reikalavimų ekonominiai ir socialiniai motyvai. Todėl plačiau vertinti ir pasisakyti dėl ginčo šalių siekiamo ir galimo susitarimų turinio teismas šiuo atveju nėra įpareigotas. Šalių ginčą dėl to, kiek turi būti didinamas atlyginimas, kokio dydžio priedai ir už ką gali būti ir turi būti mokami, dėl taikomų koeficientų ir panašūs su darbo apmokėjimo tvarka susiję klausimai, klausimai, koks ekonominis interesas darbuotojų ar darbdavio turi būti tenkinamas ir galimos to proporcijos yra ginčo šalių prerogatyva ir jų derybų objektas, koks ekonominis kompromisas turi būti pasiektas gali išspręsti tik jos pačios įstatymo suteiktų ekonominių svertų pagalba - šiuo atveju naudojantis ir teise į kolektyvinius veiksmus, vienas kurių – ir galimybė darbuotojams streikuoti.
Sutinkamai su DK 140 straipsnio 3 dalimi, darbo apmokėjimo sistema darbdavio įmonėje nustatoma kolektyvine sutartimi ir tik kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties tvirtinama pasikonsultavus su darbuotojų atstovais. Iš šio teisinio reglamentavimo pakankamai aišku, kad darbo apmokėjimo ir su tuo susiję klausimai gali būti kolektyvinių derybų dėl KS turinio elementu.
Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teismai neįgalioti vertinti kolektyviniame ginče dėl interesų finansinių profesinių sąjungų reikalavimų pagrįstumo (LAT Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2001 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2001; LAT Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2014). Todėl ieškovės nurodyti šie argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
Nepagrįsti, teismo nuomone, ir ieškovės nurodyti argumentai apie tai, kad reikalavimas dėl profesinės sąjungos įtakos didinimo akivaizdžiai nesusijęs su streikuojančių darbuotojų darbo ir su jais susijusiais interesais, todėl lemia streiko neteisėtumą. Sutiktina su atsakovės dėl šio išreikšta pozicija, kad šie interesai susiję su DK 193 straipsnio 5 dalies normos turiniu, kuriame nurodoma, kad darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje šalys tariasi dėl informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų atstovų dalyvavimo darbdaviui priimant sprendimus teisių įgyvendinimo tvarkos, ir taip pat gali būti kolektyvinio ginčo aptarimo elementu. Akivaizdu, kad reikalavimai dėl atsakovės dalyvavimo ieškovės valdyme yra susiję su streikuojančių darbuotojų darbo ir su jais susijusias interesais, kurie konkrečiai nurodyti ir aptarti įstatyme. Jokių kitų, o taip pat galimai neleistinų, reikalavimų atsakovė, inicijuodama kolektyvinio intereso derybas, įmonei nekėlė, todėl bėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės nuomone, kad ir dėl šio streikas laikytinas neteisėtu.
Dėl DK 251 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos sąlygos laikyti paskelbtą streiką neteisėtu dėl to, kad jis paskelbtas nesilaikant DK 248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo jį skelbti, t. y. esant galiojančiai kolektyvinei sutarčiai, kurią darbdavys vykdo, o taip pat dėl to, kad streikas paskelbtas nesilaikant nustatytos tvarkos be pakankamo pagrindo buvimo neišnaudojus iki galo visų kolektyvinio ginčo sprendimo priemonių.
Bylos medžiaga nustatyta (ir virš minėta), kad ginčo šalims 2021 m. gegužės 10 d. baigus kolektyvines derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties nesutarimų protokolo surašymu, tą pačią dieną buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis su viena iš ieškovės įmonėje veikiančių profesinių sąjungų, o būtent, su Viešojo transporto vieninga darbuotojų profesine sąjunga. Šios su Viešojo transporto vieninga darbuotojų profesine sąjunga pasirašytos kolektyvinės sutarties I skyriaus 4 punkte numatyta, kad ji galioja bendrovės darbuotojams, kurie yra Viešojo transporto vieningos darbuotojų profesinės sąjungos nariai. Atsakovė jokiu būdu nėra išreiškusi noro prisijungti prie minėtos kolektyvinės sutarties. Ta aplinkybė, jog ieškovė priėmė atsakovės naujai po 2021 m. gegužės 10 d. inicijuotas derybas spręsti kolektyvinį ginčą dėl naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo ir juose dalyvavo, niekur neužsimindama, kad tokios derybos negalimos (nors ieškovė jose buvo atstovaujama kvalifikuotų įmonės teisininkų ir šios bylos advokatų), rodo, kad ieškovė nelaikė atsakovės su Viešojo transporto vieninga darbuotojų profesine sąjunga pasirašytos kolektyvinės sutarties dalyviu.
Todėl ir šiuo aspektu ieškovės išsakyti reikalavimai negali būti tenkinami, nes akivaizdu, kad minėtoje normoje įtvirtintas draudimas atsakovei netaikomas.
Byloje esančios rašytinės informacijos pagrindu teismas taip pat daro išvadą, kad nėra prielaidų ir teisinių sąlygų pritarti ieškovės išsakytai pozicijai dėl streiko pripažinimo neteisėtu neišnaudojus iki galo visų kolektyvinio ginčo sprendimo priemonių. Ieškovė abejoja atsakovės sąžiningumu derybų procese, nes DPS tiek derybų dėl KS metu, tiek vėliau, atmetė ieškovės siūlytus kompromisus dėl nesutartų KS projekto sąlygų, ginčo nagrinėjimo terminų pratęsimo, nesutiko naudotis ir tarpininko bei arbitražo paslaugomis, todėl ieškovė mano, kad dėl to nėra išnaudotos visos sąlygos ginčui spręsti ir nebuvo pagrindo skelbti streiką. Su tuo nesutiktina.
Teismo nuomone, byloje esantys dokumentai ir ginčo šalių nurodytos faktinės aplinkybės rodo, kad labiau ieškovė buvo linkusi nukelti numatytų posėdžių laiką faktiškai posėdžio išvakarėse, ne visada pateikdama to motyvaciją, pati nebuvo konstruktyvi dialoguose ir siūlymuose, nėjo į kompromisus.
Virš minėta, po visų nesėkmingų ginčo šalių vykdytų derybų dėl naujos KS pasirašymo, jas užbaigus nesutarimų protokolo surašymu, atsakovė 2021 m. rugpjūčio 3 d. iniciavo kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimo nagrinėjimą abiejų ginčo šalių sudarytoje ginčo komisijoje. 2021 m. rugpjūčio 19 d. pirmo Ginčo komisijos posėdžio metu buvo sutarta, kad komisija derybas veda 14 kalendorinių dienų iki 2021 m. rugsėjo 3 d. 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovę su prašymu iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. numatyto Ginčo komisijos posėdžio pateikti finansinius pasiūlymus. Ieškovė jokių pasiūlymų nepateikė. 2021 m. rugsėjo 3 d. Ginčo komisijos posėdyje atsakovė ieškovės prašymu sutiko pratęsti Ginčo komisijos darbą iki 2021 m. rugsėjo 6 d. 2021 m. rugsėjo 6 d. Ginčo komisijos posėdyje atsakovė ieškovės prašymu sutiko pratęsti Ginčo komisijos darbą iki 2021 m. rugsėjo 24 d. Iki šios dienos įvyko 8 Kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų komisijos posėdžiai, paskutiniame iš jų – 2021 m. rugsėjo 24 d. – šalys konstatavo Kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų išankstinį nagrinėjimą baigtu nepriėmus sprendimo per nustatytą terminą. Šiuo buvo konstatuotas kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimo išsprendimas išankstinio jo nagrinėjimo tvarka, numatyta DK 236 straipsnyje, o ši aplinkybė sudaro teisines prielaidas ir sąlygas atsakovei, kaip didžiąją dalį įmonės darbuotojų vienijančiai profesinei sąjungai, organizuoti streiką DK 243 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Naudojimasis tarpininko ar arbitro paslaugomis yra teisė, o ne pareiga (minėta LAT Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2014). DK 246 straipsnyje įtvirtintas pranešimo apie planuojamą streiką terminas nėra pažeistas. Tikrojo streiko organizavimas taip pat įstatymo yra numatytas (DK 244 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Virš minėta, teisė streikuoti (organizuoti ir tikrąjį, ne tik įspėjamąjį 2 valandų streiką) yra pamatinė konstitucinė teisė, todėl uždrausti ja naudotis teismas teisinių galių neturi, todėl ieškovės išreikštas reikalavimas dėl streiko skelbimo, organizavimo ir vykdymo uždraudimo negali būti tenkinamas.
Atsakovės įspėjime dėl streiko esanti frazė ,,neterminuotas“ yra kiek klaidinanti ir netiksli, nes teisinis reglamentavimas tokios formuluotės nenumato, todėl, teismo nuomone, vengtina.
Tokiu būdu pripažintina, kad teisė skelbti streiką buvo įgyvendinta įstatyme nustatyta tvarka, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, reglamentuojančių jo paskelbimo procedūrą, tvarką ir terminus, pamatinė konstitucinė teisė streikuoti nepaneigta, todėl ieškovės ieškinį teismas pripažįsta nepagrįstu ir atmeta.
Teismas plačiau nepasisako dėl kitų šalių išsakytų argumentų, nes nemano, jog jie teisiškai svarbūs ir reikšmingi šio ginčo sprendimui.
Procesiniai klausimai.
Atmetus ieškinį atsakovei iš ieškovės išieškotina 1100 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis).
Sprendimui įsiteisėjus CPK 150 straipsnio 2 dalies pagrindu naikintinos byloje 2021 m. spalio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Teisėja, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“, j. a. k. 302683277, 1100 Eur (vieną tūkstantį šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinei sąjungai, j. a. k. 193151691.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2021 m. spalio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė