Baudžiamoji byla Nr. 1A-418/2012

                                                                Proceso Nr. 1-38-1-00057-2009-6

                                  Procesinio sprendimo kategorijos:  1.1.4.2; 1.2.17.8; 1.2.17.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Kęstučio Jucio, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, 

dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei,

nuteistajam R. Š. ,

gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Vitalijos Songailienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

• pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 1991 straipsnio 1 dalį 130 MGL (16 900 litų) bauda;
• pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį (dėl veikos 2008-09-23 9 val.) 20 MGL (2 600 litų) bauda;
• pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį (dėl veikos 2009-05-21 9 val.) 25 MGL (3 250 litų) bauda;
• pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį (dėl veikos 2009-08-03 17 val. 49 min.) - 30 MGL (3 900 litų) bauda;
• pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį (dėl veikos 2009-08-03 21 val. 35 min. ir 22 val. 40 min.) - 30 MGL (3 900 litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta 130 MGL (16 900 litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi ir  5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-26 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio 2 dalį paskirta 10 MGL (1 300 litų) bauda, ir nustatyta 130 MGL (16 900 litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas 2009-08-04, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir pagal Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010-11-26 baudžiamąjį įsakymą sumokėta 10 MGL( 1300 litų) bauda.

R. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas.

Iš nuteistųjų R. Š. ir A. D. Vilniaus teritorinei muitinei solidariai priteista 240 167 litai žalai atlyginti.

Panaikintas R. Š. nuosavybės teisių apribojimas į jo namuose rastus ir paimtus pinigus – 79 000 litų, šie pinigai grąžinti pinigų savininkui R. Š. .

Vilniaus Teritorinės muitinės civiliniam ieškiniui užtikrinti iki nuosprendis bus įvykdytas paliktas galioti R. Š. nuosavybės teisių apribojimas turtui: pinigams - 15 150 JAV dolerių, medžiokliniam ginklui - lygiavamzdžiui šautuvui „Verney-Carron“- „Saint-Etlenne“ Nr. 558296, 97 vienetams šovinių bei dėklui, nekilnojamam turtui – ½ žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), iš viso 0, 1075 hektaro, kurio ½ vertė 174781 litas 50 centų.

Iš nuteistojo R. Š. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 4 418 litų ir 92 centai už proceso išlaidas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. D. , tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

R. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. D. ir kitais dviem asmenimis - Vasilij ir Valerij, veikusiais Latvijos Respublikos teritorijoje, kuriems šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai nepareikšti, vykdė privalomų pateikti muitinei daiktų - prekių, pažymėtų prekių ženklais „Adidas“, „Nike“, „Puma“, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įvežimą iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, išvengiant muitinės kontrolės procedūros, naudojant suklastotus dokumentus, susijusius su muitinės deklaracijomis ir kitus dokumentus, reikalingus muitinės procedūroms atlikti.

Nuteistasis R. Š. veikė pagal iš anksto A. D. ir Vasilij, veikusio Latvijos Respublikoje, parengtą nusikalstamos veikos planą, kaip išvengti muitinės kontrolės privalomoms pateikti muitinei prekėms, atgabentoms konteineriuose iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką per Rygos uostą, esantį Latvijos Respublikoje. Pagal šį planą A. D. už ne mažesnį kaip 4 500 JAV dolerių atlygį už vieną konteinerį turėjo organizuoti prekių Kinijos Liaudies Respublikoje užsakymą, užtikrinti transporto priemonių, kurios iš Latvijos Respublikoje esančio muitinės tarpininko kompanijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sandėlių prekes pergabentų į Lietuvos Respubliką, suradimą ir transportavimo apmokėjimą. Latvijos Respublikoje veikęs Vasilij per Latvijos Respublikoje esančios muitinės tarpininkų kompanijos (duomenys neskelbtini) darbuotoją Valerij turėjo pateikti Latvijos Respublikos muitinei prekių krovinį lydinčius dokumentus su juose įrašytais melagingais, tikrovės neatitinkančiais duomenimis, nurodant, kad krovinys tranzitu išgabentas į Rusijos Federaciją. A. D. pasiūlė šia nusikalstama veika užsiimti R. Š. , kuris su pasiūlymu sutiko. R. Š. , veikdamas bendrai su A. D. , siekdamas turtinės naudos, norėdamas įsigyti prekių be muito mokesčių, laikotarpiu nuo 2009-03-12 iki 2009-06-28 vykdamas į Kinijos Liaudies Respubliką ir naudodamasis A. D. kompiuteriu ASUS M5200A pokalbių programa SKYPE, tris kartus užsakė iš Kinijos Liaudies Respublikoje gyvenančių asmenų: „Kolios“, „Asios“, „Romos“ didelį kiekį sportinių prekių (avalynės, rūbų, pažymėtų prekių ženklais „Adidas“, „Nike“, „Puma‘), sumokėdami už jas 180 000 JAV dolerių. Šiuos pinigus A. D. perdavė prekių pardavėjų nurodytam įgaliotam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu „Vadimas“. Šios prekės konteineriais buvo atgabentos į Rygos jūrų uostą ir patalpintos muitinės tarpininko kompanijos (duomenys neskelbtini) sandėliuose, t. y.:

Atvykus Bendrijos statuso neturinčioms prekėms į kompanijos (duomenys neskelbtini) esančius sandėlius, A. D. ne mažiau kaip 3 kartus, laikotarpiu nuo 2009-04-27 iki 2009-08-03 Latvijos Respublikoje, netoli Rygos miesto susitiko su minėtu asmeniu Vasilij, jam perdavė atlygį grynaisiais pinigais - viso 17 400 eurų (už vieną konteinerį 5800 eurų, kurie priklausė A. D. ir R. Š. ) už prekių, atgabentų minėtuose konteineriuose ir tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą Latvijos Respublikos muitinei, o šis nusikalstamos veikos bendrininkas per kitą Latvijos Respublikoje veikusį asmenį vadinamą Valerij, dirbusį įmonėje (duomenys neskelbtini) - pateikė Latvijos Respublikos muitinės punktui AMKP 0206 žinomai melagingus duomenis apie prekių, atgabentų konteineriuose Nr. OOLU8532096, CAXU7454396, GLDU7435937 į Latvijos Respubliką, statusą, dokumentuose nurodydamas, jog šiuose konteineriuose atgabentos prekės yra tranzitinės, t. y. neturinčios Bendrijos statuso ir tranzitu (T1 muitinės procedūra) iš Latvijos Respublikos gabenamos į Rusijos Federaciją, t. y.:

Po to A. D. pasamdė kompanijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 124353166, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuotojus, kurie Bendrijos statuso neturinčias sportines prekes (avalynę, rūbus), pažymėtas prekių ženklais „Adias“, „Nike“, „Puma“, iš Latvijos Respublikoje esančios kompanijos (duomenys neskelbtini) sandėlių atgabeno: 2009-04-28 krovininiu automobiliu MAN, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybiniai numeriai NV 044, konteineryje Nr. OOLU8532096 buvusias prekes, 2009-05-26 krovininiu automobiliu MAN, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybiniai numeriai BK177, konteineryje Nr. CAXU7454396 buvusias prekes, 2009-08-03 krovininiu automobiliu MAN, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) , su puspriekabe, valstybiniai numeriai NV 719, konteineryje Nr. GLDU7435937 buvusias prekes į A. D. nurodytus sandėlius, esančius Vilniaus rajone, Lentvaryje, Kęstučio g. 1, kuriuos R. Š. išnuomojo šių prekių laikymui.

Prekes, buvusias konteineriuose Nr. OOLU8532096, CAXU7454396, dalį - 14 455 vienetus - sportinių drabužių bei 7 141 vienetą sportinių batelių, kurių muitinė vertė - 690 175 litai ir 51 centas, pažymėtų prekių ženklais „Adidas“, „Nike“, „Puma“, priklausančių R. Š. , pastarasis nurodė iškrauti ir šias prekes laikė išsinuomotame sandėlyje, esančiame Vilniaus rajone, Lentvaryje, Kęstučio g. 1:

Taip pat R. Š. dalį minėtų prekių laikė „Gariūnų“ prekyvietėje, esančioje Vilniuje, Gariūnų g. 68:

1) (duomenys neskelbtini) eilėje esančioje prekyvietėje Nr. (duomenys neskelbtini):             

2) (duomenys neskelbtini) eilėje esančioje prekyvietėje Nr. (duomenys neskelbtini):

Konteinerio Nr. GLDU7435937 prekes, kurių dalį - 2982 vienetus sportinių drabužių, 8 vienetus sportinių kepuraičių, 4884 vienetus sportinių batelių, kurių muitinė vertė 251 354 litai ir 34 centai, pažymėtų prekių ženklais „Adidas“, „Nike“, „Puma“, kurias užsakė R. Š. bei kitą dalį - 11028 vienetus vasarinės plastikinės avalynės, kurių muitinė vertė 43 991 litas ir 36 centai, bei kurias užsakė A. D. ir kurios atgabentos 2009-08-03 krovininiu automobiliu MAN, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) , su puspriekabe, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini),

R. Š. nurodė iškrauti į sandėlius, esančius Vilniaus rajone, Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), tačiau iškrovimo nebaigė, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Šiais veiksmais R. Š. , veikdamas bendrininkų grupe su A. D. ir dviem Latvijos Respublikoje veikusiais asmenimis, naudodami žinomai suklastotus dokumentus, kuriuose įrašytos tikrovės neatitinkančios žinios, kad prekės buvo pateiktos muitinės kontrolei, išvengė privalomos daiktų, atgabentų iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, muitinės kontrolės: jo (R. Š. ) užsakytų prekių – 17 437 vienetų. sportinių drabužių, 8 vienetų kepuraičių, 12 025 vienetų sportinių batelių, kurių bendra vertė – 941 529 litai ir 85 centai (importo mokesčiai sudaro – 227 826 litus) bei A. D. užsakytų 11 028 vienetų vasarinės plastikinės avalynės, kurių vertė 43 991 litas ir 36 centai (importo mokesčiai sudaro – 12 341 litą), kurių bendra vertė viršija 250 MGL.

Be to R. Š. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, pasikėsino pateikti realizuoti didelį prekių kiekį, kurios pažymėtos svetimu prekių ženklu, tuo padarydamas didelės turtinės žalos, t. y. neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 44 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę licenziją visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje“, turėdamas tikslą realizuoti, iki 2009-08-03 17 val. 49 min. įsigijo ir laikė sandėlyje, esančiame Vilniaus rajone, Lentvaryje, (duomenys neskelbtini), bei kroviniame automobilyje MAN, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) , su puspriekabe, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), didelį prekių kiekį: 16078 vienetus sportinių drabužių, 12025 vienetus sportinių batelių, kurių bendra vertė ne mažesnė nei 5 868 551 litas, pažymėtų svetimais - Vokietijos įmonės „Adidas AG“, Nyderlandų įmonės „Adidas international marketing BV“, Vokietijos įmonės „Puma AG, Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „Nike international LTD“ prekių ženklais, taip pasikėsindamas pateikti realizuoti šias prekes:

Šių prekių apipavidalinimas (žymėjimas, etiketės, išsiuvinėjimai, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų. Tačiau R. Š. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais veiksmais R. Š. , neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, pasikėsino pateikti realizuoti didelį prekių kiekį: 16078 vienetus sportinių drabužių, 12025 vienetus sportinių batelių, pažymėtų svetimais prekių ženklais „Nike“, „Adidas“, „Puma“, kurių bendra vertė           5 868 551 litas, taip padarant teisėtiems prekių ženklų savininkams - Vokietijos įmonei „Adidas AG“ bei Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“, Vokietijos įmonei „Puma AG“, Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „Nike international LTD“ - bendrą 5 868 551 litų turtinę žalą.

Be to, R. Š. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, pateikė realizuoti didelį kiekį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, tuo ketindamas padaryti didelės turtinės žalos, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes minėtas prekes paėmė policijos pareigūnai.

R. Š. 2009-08-03 apie 21 val. 35 min. turgavietėje „Gariūnai“, esančioje Vilniuje, Gariūnų g. 68, prekybiniame paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) eilėje, bei 2009-08-03 apie 22 val. 40 min. turgavietėje „Gariūnai“, prekybiniame paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) eilėje, neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 44 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę licenziją visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje“, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį 1203 vienetus sportinių drabužių, kurių bendra vertė  161 096 litai, pažymėtų svetimais, Vokietijos įmonei „Adidas AG“, Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“, Vokietijos įmonei „Puma AG“, Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „Nike international LTD“ priklausančiais prekių ženklais:

„Gariūnų“ prekyvietėje

1) (duomenys neskelbtini) eilėje esančioje prekyvietėje Nr. (duomenys neskelbtini):

2) (duomenys neskelbtini) eilėje, prekyvietėje Nr. (duomenys neskelbtini):

Šių prekių apipavidalinimas (žymėjimas, etiketės, išsiuvinėjimai, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų.

Šiais veiksmais R. Š. , neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, pateikė realizuoti 229 vienetus sportinių kostiumų, 73 vienetus džemperių, 291 vienetą sportinių marškinėlių, 420 vienetus šortų, 190 vienetų kelnių bei bridžų, pažymėtų svetimais prekių ženklais „Nike“, „Adidas“, „Puma“, kurių bendra vertė 161 096 litai, ketindamas teisėtiems prekių ženklų savininkams - Vokietijos įmonei „Adidas AG“ bei Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“, Vokietijos įmonei „Puma AG“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „Nike international LTD“ padaryti didelę turtinę žalą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes prekes surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to R. Š. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, pateikė realizuoti didelį kiekį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, tuo ketindamas padaryti didelės turtinės žalos.

R. Š. 2008-09-23 apie 9 val. turgavietėje „Gariūnai“, esančioje Vilniuje, Gariūnų g. 68, (duomenys neskelbtini) eilėje, prekybiniame paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 44 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę licenziją visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje“, pateikė realizuoti didelį kiekį prekių, pažymėtų svetimu ženklu: 40 vienetų Vokietijos įmonei „Adidas AG“ ir Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“ priklausančiu prekės ženklu „Adidas“ pažymėtų striukių, kurių, atitinkamų originalių „Adidas“ striukių 40 vienetų vertė - 8 760 litų; 17 vienetų Vokietijos įmonei „Adidas AG“ ir Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“ priklausančiu prekės ženklu „Adidas“ pažymėtų sportinių kostiumų, kurių, atitinkamų originalių „Adidas“ sportinių kostiumų 17 vienetų vertė - 3 723 litai; 7 vienetus Vokietijos įmonei „Adidas AG“ bei Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“ priklausančiu prekės ženklu „Adidas“ pažymėtų bliuzonų, kurių, atitinkamų originalių „Adidas“ bliuzonų 7 vienetų vertė - 1 533 litai; 150 vienetų Vokietijos įmonei „Adidas AG“ bei Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“ priklausančiu prekės ženklu „Adidas“ pažymėtų sportinių marškinėlių, kurių, atitinkamų originalių „Adidas“ sportinių marškinėlių 150 vienetų vertė - 14 850 litų; 24 vienetus Vokietijos įmonei „Adidas AG“ ir Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“ priklausančiu prekės ženklu „Adidas“ pažymėtų šortų, kurių, atitinkamų originalių „Adidas“ šortų 24 vienetų vertė - 3 096 litai; 3 vienetus Vokietijos įmonei „Puma AG“ priklausančiais prekių ženklais „Puma“ pažymėtų sportinių kostiumų, kurių, atitinkamų originalių „Puma“ sportinių kostiumų 3 vienetų vertė - 897 litai; 1 vienetą Vokietijos įmonei „Puma AG“ priklausančiais prekių ženklais „Puma“ pažymėtą bliuzoną, kurio, atitinkamai originalaus „Puma“ bliuzono vieneto vertė - 169 litai; 7 vienetus Vokietijos įmonei „Puma AG“ priklausančiais prekių ženklais PUMA pažymėtų sportinių marškinėlių, kurių, atitinkamų originalių „Puma“ sportinių marškinėlių 7 vienetų vertė - 483 litai; 7 vienetus Vokietijos įmonei „Puma AG“ priklausančiais prekių ženklais „Puma“ pažymėtų šortų, kurių, atitinkamų originalių „Puma“ šortų 7 vienetų vertė - 553 litai; 1 vienetą Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „Nike international LTD“ priklausančiais prekių ženklais „Nike“ pažymėtą striukę, kurios atitinkamos originalios „Nike“ striukės vertė - 199 litai; 4 vienetus Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „Nike international LTD“ priklausančiais prekių ženklais „Nike“ pažymėtų sportinių kostiumų, kurių atitinkamų originalių „Nike“ sportinių kostiumų 4 vienetų vertė - 688 litai; 4 vienetus Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „Nike international LTD“ priklausančiais prekių ženklais „Nike“ pažymėtų bliuzonų, kurių atitinkamų originalių „Nike“ bliuzonų 4 vienetų vertė - 620 litai; 17 vienetų Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „Nike international LTD“ priklausančiais prekių ženklais „Nike“ pažymėtų šortų, kurių atitinkamų originalių „Nike“ šortų 17 vienetų vertė - 1 343 litai, kurių apipavidalinimas (žymėjimas, etiketės, išsiuvinėjimai, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų.

Šiais veiksmais R. Š. , neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo pateikė realizuoti 41 vienetą striukių, 24 vienetus sportinių kostiumų, 12 vienetų bliuzonų, 157 vienetus sportinių marškinėlių, 48 vienetus šortų, pažymėtų svetimais prekių ženklais, kurių bendra vertė 36 914 litų, ketindamas teisėtiems prekių ženklų savininkams - Vokietijos įmonei „Adidas AG“ bei Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“, Vokietijos įmonei „Puma AG“, Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „Nike international LTD“ - padaryti didelę turtinę žalą, tačiau nusikalstamų veiksmų nebaigė, nes prekes surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, R. Š. nuteistas už tai, kad, neturėdamas leidimo, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, pažymėtų svetimu prekių ženklu, tuo ketindamas padaryti didelės turtinės žalos, t. y.:

jis 2009-05-21 apie 9 val. 10 min. turgavietėje „Gariūnai“, esančioje Vilniuje, Gariūnų g. 68, (duomenys neskelbtini) eilėje, prekybiniame paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 44 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę licenziją visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje“, pateikė realizuoti didelį kiekį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu: 45 vienetus Vokietijos įmonei „Adidas AG“ bei Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“ priklausančiu prekės ženklu „Adidas“ pažymėtus sportinius marškinėlius, kurių atitinkamų originalių „Adidas“ sportinių marškinėlių 45 vienetų vertė – 4 455 litai (1 vieneto vertė nuo 99 litų); 406 vienetus Vokietijos įmonei „Adidas AG“ bei Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“ priklausančiu prekės ženklu „Adidas“ pažymėtus sportinius šortus, kurių atitinkamų originalių „Adidas“ sportinių šortų 406 vienetų vertė – 52 374 litai (1 vieneto vertė nuo 129 litų); 27 vienetus Vokietijos įmonei „Adidas AG“ bei Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“ priklausančiu prekės ženklu „Adidas“ pažymėtas sportines kelnes, kurių atitinkamų originalių „Adidas“ sportinių kelnių 27 vienetų vertė – 4 563 litai (1 vieneto vertė nuo 169 litų); 14 vienetų Vokietijos įmonei „Adidas AG“ bei Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“ priklausančiu prekės ženklu „Adidas“ pažymėtų bliuzonų, kurių atitinkamų originalių „Adidas“ bliuzonų 14 vienetų vertė – 2 926 litai (1 vieneto vertė nuo 209 litų); 7 vienetus Vokietijos įmonei „Adidas AG“ bei Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“ priklausančiu prekės ženklu „Adidas“ pažymėtus sportinius kostiumus, kurių atitinkamų originalių „Adidas“ sportinių kostiumų 7 vienetų vertė – 1 533 litai (1 vieneto vertė nuo 219 litų); 9 vienetus Vokietijos įmonei „Puma AG“ priklausančiais prekių ženklais PUMA pažymėtus bliuzonus, kurių atitinkamų originalių „Puma“ bliuzonų 9 vienetų vertė – 1 521 litas (1 vieneto vertė nuo 169 litų); 10 vienetų Vokietijos įmonei „Puma AG“ priklausančiais prekių ženklais „Puma“ pažymėtų sportinių kostiumų, kurių atitinkamai originalių „Puma“ sportinių kostiumų 10 vienetų vertė – 2 590 litų (1 vieneto vertė nuo 259 litų); 7 vienetus Vokietijos įmonei „Puma AG“ priklausančiais prekių ženklais „Puma“ pažymėtas sportines kelnes, kurių atitinkamų originalių „Puma“ sportinių kelnių 7 vienetų vertė - 721 litas (1 vieneto vertė 103 litai); 1 vienetą Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „Nike international LTD“ priklausančiais prekių ženklais „Nike“ pažymėtą sportinį kostiumą, kurio atitinkamo originalaus „Nike“ sportinio kostiumo vertė - 172 litai (1 vieneto. vertė nuo 172 litų); 9 vienetus Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „Nike international LTD“ priklausančiais prekių ženklais „Nike“ pažymėtas sportines kelnes, kurių atitinkamų originalių „Nike“ sportinių kelnių 9 vienetų vertė – 1 242 litai (1 vieneto vertė 138 litai); 6 vienetus Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „Mike international LTD“ priklausančiais prekių ženklais „Nike“ pažymėtus bliuzonus, kurių atitinkamų originalių „Nike“ bliuzonų 6 vienetų vertė - 414 litų (1 vieneto vertė 69 litai), kurių apipavidalinimas (žymėjimas, etiketės, išsiuvinėjimai, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų.

Šiais veiksmais R. Š. , neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, pateikė realizuoti 18 vienetų sportinių kostiumų, 29 vienetus bliuzonų, 45 vienetus sportinių marškinėlių, 406 vienetus šortų, 43 vienetus sportinių kelnių, pažymėtų svetimais prekių ženklais, kurių bendra vertė 72 511 litų, ketindamas teisėtiems prekių ženklų savininkams - Vokietijos įmonei „Adidas AG“ bei Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“, Vokietijos įmonei „Puma AG“ Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „Nike international LTD“ – padaryti didelę turtinę žalą, tačiau nusikalstamų veiksmų nebaigė, nes prekes surado ir paėmė policijos pareigūnai.

R. Š. taip pat buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šio nusikaltimo jis išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendyje nurodyta, kad R. Š. ir A. D. sumokėjo pinigus už jų įvežamų prekių neišmuitinimą, o kokiu būdu tai bus padaryta, kokie konkretūs dokumentai dėl to bus klastojami – neaptarė. Šios aplinkybės jiems nebuvo svarbios, nes tyčia buvo nukreipta į muitinės apgaulę, kuri pasireiškė žinomai suklastotų dokumentų naudojimu. R. Š. ir A. D. veiksmai, kurie sudarytų bent dalį dokumentų klastojimo sudėties, kaltinime neatskleisti. Nei vienas iš jų nepatvirtino, kad kokiais nors veiksmais patys prisidėjo prie konkrečių pateiktų muitinei dokumentų suklastojimo. Jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 1991 straipsnio 1 dalį - 130 MGL (16 900 Lt) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį (dėl veikos 2008-09-23 9 val) - 20 MGL (2 600Lt) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį (dėl veikos 2009-05-21 9 val.) - 25 MGL (3 250Lt) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį (dėl veikos 2009-08-03 17 val. 49 min.) - 30 MGL (3 900Lt) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį (dėl veikos 2009-08-03 21 val. 35 min. ir 22 val. 40 min. ) - 30 MGL (3 900Lt) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta 130 MGL (16 900 Lt) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-26 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio 2 dalį paskirta 10 MGL (1 300 Lt) bauda ir nustatyta 130 MGL (16 900 Lt) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme 2009-08-04 išbūtas laikas, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-26 baudžiamąjį įsakymą sumokėta 10 MGL( 1300Lt.) bauda. Šioje nuosprendžio dalyje prokurorė prašo priimti naują nuosprendį ir pripažinti R. Š. kaltu:

• pagal Lietuvos Respublikos BK 1991 straipsnio 1 dalį ir paskirti už šį nusikaltimą 150 MGL dydžio baudą;
• pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio l dalį ir 204 straipsnio l dalį, kai  2009-08-03 įsigijo ir laikė sandėlyje, esančiame Lentvaryje, Kęstučio g. 1, bei kroviniame automobilyje MAN, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), bei pasikėsino pateikti realizuoti, neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, didelį prekių kiekį, ir paskirti už šį nusikaltimą 25 MGL dydžio baudą;
• pagal Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio l dalį, kai 2009-08-03 turgavietėje „Gariūnai“, esančioje Vilniuje, Gariūnų g. 68, prekybiniame paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) eilėje, bei 2009-08-03 apie 22 val. 40 min. turgavietėje „Gariūnai“, prekybiniame paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) eilėje, neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, ir paskirti už šį nusikaltimą 25 MGL dydžio baudą;
• pagal Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio l dalį, kai 2008-09-23, turgavietėje „Gariūnai“, esančioje Vilniuje, Gariūnų g. 68, prekybiniame paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) eilėje, neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, ir paskirti už šį nusikaltimą 25 MGL dydžio baudą;
• pagal Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio l dalį, kai 2009-05-21, turgavietėje „Gariūnai“, esančioje Vilniuje, Gariūnų g. 68, prekybiniame paviljone Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) eilėje, neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį, ir paskirti už šį nusikaltimą 25 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, ir nustatyti 250 MGL dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009 08 03 iki 2009 08 04 ir pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-26 baudžiamąjį įsakymą sumokėtą 10 MGL (1300 litų) baudą, paskiriant galutinę bausmę - 238 MGL (30940 litų) dydžio baudą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą grąžinti R. Š. 79 000 litų ir šiai pinigų sumai, paimtai iš R. Š. , palikti galioti nuosavybės teisių apribojimą,  tam, kad būtų užtikrintas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliantė nurodo, kad 2009-08-04 R. Š. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti bei paimti grynieji pinigai - 79 000 litų bei 15 150 JAV dolerių. Pinigams buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tyrimo metu buvo nustatyta grynųjų pinigų emisijos metai, didesnė dalis jų buvo išleista po 2000 m. Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojo R. Š. parodymus, kad šie pinigai yra jo, dalį šių pinigų jis gavo  pardavęs butą, kitą dalį – susitaupė dirbdamas.

Apeliantė pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta, kad butą R. Š. pardavė už dolerius 2000 metais, parduoto buto kaina litais – 70 000 litų. Gautus pinigus pakeitė į litus, o praėjus 3-4 metams, kaip aiškino R. Š. , perdavė pinigus saugoti sūnui. Prokurorė nurodo, kad pinigai - 79 000 litų buvo paimti kratos metu 2009 08 04 ir tik 2009 m. gruodžio mėnesį liudytojas R. Š. pareiškė, kad pinigai priklauso jam ir prašė juos grąžinti. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad kratos metu paimta pinigų suma 9000 litų viršijo sumą, gautą už parduotą butą. Be to, R. Š. aiškino, kad iš jo pinigų sūnus pirko jam vaistus ir kitus daiktus, šie pinigai buvo skirti ir minimaliam pragyvenimui. Todėl,  įvertinus tai, kad R. Š. daugiau sirgo, nei dirbo, prokurorė V. Songailienė daro išvadą, kad pinigų suma, gauta už buto pardavimą, turėjo sumažėti, o ne padidėti 9000 litų, be to, jis negalėjo  dar ir sutaupyti 15 150 JAV dolerių.

Apeliantė pažymi, kad R. Š. pinigų, gautų už parduotą butą, mokesčių inspekcijoje nedeklaravo (Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo 2003 12 28 įstatymas Nr. IX-1910), todėl, kaip nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio Įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kiti turto įsigijimo šaltiniai. Prokurorė teigia, kad nuteistasis R. Š. ir liudytojas R. Š. parodė, kad pinigai nebuvo naudoti, tačiau šią aplinkybę paneigia nustatyta pinigų emisija. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nevertinta, kad R. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu kišenėje turėjo lapelį, kuriame buvo užrašyta „butas parduotas 70 000 litų. Paimta pinigų 79 000 litų ir 15150 $”. Esant šioms aplinkybėms, apeliantė daro išvadą, kad liudytojo R. Š. parodymai dėl kratos metu paimtų pinigų yra suderinti su nuteistuoju, siekiant paneigti nusikalstamą pinigų įgijimą. Prokurorė teigia mananti, kad byloje nustatyta, jog kratos metu paimti pinigai 79 000 litų ir 15 150 JAV dolerių priklauso R. Š. , todėl šie pinigai turi būti skirti civilinio ieškinio užtikrinimui.

Prokurorė nurodo, kad viena iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 1991 straipsnio 1 dalį, jis taip pat pagrįstai išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su R. Š. veikų kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos). Prokurorė nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta, kad tas, kuris neturėdamas leidimo svetimu prekės ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia 3 alternatyviais būdais: 1. Didelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekės ženklu. 2. Didelio prekių kiekio pateikimu realizuoti. 3. Svetimu paslaugų ženklu pasinaudojimu, dėl to padarant didelės žalos. Šios nusikalstamos veikos vertinamieji požymiai yra didelis kiekis ir didelė žala. Apeliantė, remdamasi loginiu atskyrimo metodu, teigia, kad didelis kiekis, kaip požymis, nustatomas, kai pažymimos prekės svetimu prekės ženklu arba pateikiama jas realizuoti, o didelė žala, kaip požymis - kai yra pasinaudojama svetimu paslaugos ženklu. Tokią išvadą prokurorė nurodo daranti todėl, kad prekes, pažymėtas svetimu ženklu ar pateiktas realizuoti, galima suskaičiuoti (nustatyti jų didelį kiekį), o svetimo paslaugos ženklo pasinaudojimo kiekine išraiška paversti neįmanoma, todėl šioje dalyje kaip vertinamasis požymis yra nurodyta didelė žala. Be to, minėtame straipsnyje aiškiai nurodyta - „pateikė realizuoti“, todėl darytina išvada, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kai prekės pateikiamos realizuoti, o ne tada, kai jos realizuojamos, t. y. įstatymo leidėjas šios nusikalstamos veikos baigtumą sieja tik su veikos padarymu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kvalifikavus R. Š. veiksmus kaip pasikėsinimą padaryti nusikaltimus, o ne kaip baigtus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam už šiuos nusikaltimus per švelnias bausmes.

Nuteistasis R. Š. atsikirtime į apeliacinį skundą prašo iš dalies patenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 1991 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), taip pat panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš R. Š. (solidariai su A. D. ) priteistas 240 167 litų žalos atlyginimas Vilniaus teritorinei muitinei, o bylą šioje dalyje nutraukti. Apeliacinio skundo dalį dėl naujo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo – atmesti.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 1991 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nuteistasis nurodo, kad jis A. D. mokėjo už Kinijos Liaudies Respublikoje pirktas prekes, jų pargabenimą į Lietuvos Respubliką bei šių prekių išmuitinimą, ir tai reiškia, kad jo tyčia nebuvo nukreipta į tai, kad būtų nemokami muitų mokesčiai.

Dėl kitų nusikaltimų - svetimo prekių ir paslaugų ženklo naudojimo - R. Š. teigia, kad, pagal byloje atliktą specialisto išvadą bei baudžiamosios teisės doktriną (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Specialioji dalis. Vilnius, 2009, 484 puslapis) byloje nėra duomenų apie tyrimui pateiktų prekių ženklų tapatumą, klaidinimą ar netapatumą prekių ženklams „Nike“, „Adidas“, „Puma“.

Nuteistasis, remdamasis byloje esančiai dokumentais, nurodo, kad valstybės pareigūnams turėjo būti žinoma, kad konteineriais OOLU8532096, CAXU7454396, GLDU7435937 iš Kinijos Liaudies Respublikos gabenamos prekės nebus pateiktos muitinės kontrolei dar iki šių prekių patekimo į muitinės tarpininko sandėlius, esančius Rygoje. Todėl operatyviniai darbuotojai privalėjo užkirsti kelią šių veikų padarymui (prekių įvežimui per Latvijos Respubliką į Lietuvos Respubliką, nepateikiant jų muitinės kontrolei) bei neskatinti šios veikos. To nepadarius, R. Š. negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jam negalėjo būti taikomi jokie suvaržymai.

Nuteistasis pažymi, kad duomenys, pagrindžiantys ieškinį, gauti atlikus kratas ir poėmius. Tačiau šiuos procesinius veiksmus sankcionavo teisėjas, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 145 ir 147 straipsniai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma R. Š. išteisinti patenkinti, o kitą apeliacinio skundo dalį – atmesti, nuteistasis nuomonės dėl apeliacinio skundo nepareiškė.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. Š. kaltės bei jo padarytų veikų kvalifikavimu padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad R. Š. pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 1991 straipsnio 1 dalį bei išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį. Tačiau prokurorės teigimu, skundžiamame nuosprendyje kitos jo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su svetimo prekių ženklo naudojimu, nepagrįstai kvalifikuotos kaip pasikėsinimas padaryti šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalis ir 204 straipsnio 1 dalis), o ne kaip baigti nusikaltimai (Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio 1 dalis). Šis apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal šią dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos. Kaip nurodyta ir prokurorės apeliaciniame skunde, minėtame straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia vienu ar keliais iš šių alternatyvių būdų: didelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu, neturint leidimo, ir (arba) tokių prekių pateikimu realizuoti, ir (arba) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu, neturint leidimo. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. iš Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos konstrukcijos matyti, kad šio nusikaltimo sudėtis apima ne tik pačią veiką, pasireiškiančią keliais alternatyviais būdais, bet ir šios veikos (veikų) sukeltas pasekmes. Todėl straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – dėl nusikaltimo atsiradusi didelė žala - yra būtinas šio nusikaltimo požymis, padarant bet kurią (tiek vieną, tiek kelias, tiek visas iš jų) iš minėtų alternatyvių veikų, o ne tik pasinaudojant svetimu prekių ženklu, kaip tai nurodo apeliantė. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškinant teisės aktų turinį privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. ir nei vienam iš jų negali būti teikiamas nepagrįstas prioritetas prieš kitus aiškinimo metodus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Atsižvelgiant į šią Konstitucinio Teismo suformuotą teisės normų prasmės, turinio aiškinimo konstitucinę doktriną akivaizdu, jog teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai, jos negali būti aiškinamos atsietai vienos nuo kitų, kadangi tokiu būdu sudaromos prielaidos daryti neaiškų bei nestabilų teisinį reguliavimą, iškreipti atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų esmę, prasmę bei paskirtį, paneigti vienose teisės normose įtvirtintą teisinį reguliavimą nepagrįstai suteikiant prioritetą kitose teisės normose įtvirtintam teisiniam reguliavimui ir taip sukeliant prieštaravimus tarp atitinkamų teisinius santykius reguliuojančių įvairių teisės šakų normų visumos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos konstrukciją, matyti, kad įstatymų leidėjas didelės žalos požymį susiejo su bet kurio iš trijų alternatyvių veikos padarymo būdų realizavimu, kadangi jungtukai „ar“, „arba“ turi ne jungiamąją, o skiriamąją reikšmę, ir būtent dėl to prie kiekvienos iš jų jungtuku „ir“ kaip būtinas požymis prijungiamas didelės žalos padarymas, nepaisant to, kad šis požymis nurodytas ne prie kiekvienos iš alternatyvių veikų. Kartu pažymėtina, kad analogiškas minėtame Lietuvos Respublikos BK straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties aiškinimas pateikiamas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentare (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras, specialioji dalis, P. 483-485). Dėl nurodytų priežasčių negalima pritarti apeliantės pasirinktam Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties aiškinimo būdui, naudojant tik vieną teisės normos turinio, prasmės aiškinimo metodą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad visais keturiais R. Š. inkriminuotais atvejais, nuteistasis, neturėdamas prekių ženklų savininkų leidimo, turėjo siekį labai didelį kiekį prekių, pažymėtų „Nike“, „Adidas“, „Puma“ prekių ženklais, platinti tretiesiems asmenims: dalį prekių laikė krovininiame automobilyje bei sandėlyje, kitą dalį - pateikė realizuoti „Gariūnų“ turgavietėje. Byloje nenustatyta, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų Vokietijos įmonei „Adidas AG“, Nyderlandų įmonei „Adidas international marketing BV“, Vokietijos įmonei „Puma AG“ Jungtinių Amerikos Valstijų įmonei „Nike international LTD“ būtų padaryta žala, nes nusikalstamų veikų R. Š. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – 3 atvejais prekes rado ir paėmė policijos pareigūnai, o 1 atveju – R. Š. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Todėl jo veiksmai, pasikėsinant pateikti realizuoti svetimu prekės ženklu pažymėtą labai didelį kiekį prekių, dėl ko būtų padaryta didelė žala minėtoms įmonėms, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti nuosavybės teisių apribojimą į nuteistojo namuose rastus ir paimtus 79 000 litų ir šiuos pinigus grąžinti jų savininkui nuteistojo tėvui R. Š. .

Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Š. iš tikrųjų parodė, kad 79 000 litų priklauso jam, o dėl saugumo šiuos pinigus jis laikė sūnaus nuteistojo R. Š. namuose. Minėtą sumą pinigų liudytojas parodė gavęs 2000 m. pardavęs butą, teigė, kad mažesnės sumos pirkėjai nemokėjo (b. l. 182, t. 16). Tokius parodymus liudytojas davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, papildomai paaiškindamas, kad už parduotą butą sumokėti pinigai buvo 500 litų, 200 litų bei 100 litų kupiūromis (b. l. 40-42, t. 3). Tačiau šių liudytojo R. Š. parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančios 2000 m. rugpjūčio 2 d. sutarties matyti, kad už butą su rūsiu S. T. B. ir N. B. R. Š. sumokėjo 70 000 Lt (b. l. 114, t. 16). Pirmosios instancijos teisme liudytojas S. T. B. parodė, kad R. Š. už butą sumokėjo 17 500 dolerių, tai turėjo būti 70 000 litų (b. l. 182, t. 16). Liudytojas V. B. taip pat parodė, kad jo žiniomis už butą jo tėvas sumokėjo apie 17 000 dolerių (b. l. 182, t. 16). Taigi, buto pirkimo pardavimo sutartis bei liudytojų S. T. B. ir V. B. parodymai patvirtina, kad parduoto buto kaina buvo 9000 litų mažesnė nei kratos metu rasta pinigų suma. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Lietuvos banko Kasos departamentą su prašymu nurodyti, kada į apyvartą buvo išleisti kratos metu rasti ir paimti pinigai, tarp jų ir 100 litų, 200 litų bei 500 litų nominalo kupiūros, iš viso 79 000 litų. Iš byloje esančio Lietuvos banko Kasos departamento rašto matyti, kad 2000 m. laidos 100 litų banknotai Lietuvos banko valdybos nutarimu paskelbti mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti į apyvartą nuo 2000 m. spalio 16 d.; 1997 m. laidos 200 litų banknotai, kurių serija yra AA ir AB Lietuvos banko valdybos nutarimu paskelbti mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti į apyvartą nuo 1997 m. lapkričio 24 d., o kitomis serijomis pažymėtos kupiūros išleistos tik 2007 m.; 2000 m. laidos 500 litų banknotai Lietuvos banko valdybos nutarimu paskelbti mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti į apyvartą nuo 2000 m. gruodžio 18 d. (b. l. 117-122, 123-125, t. 1). Taigi kratos metu rastos ir paimtos 100 litų ir 500 litų kupiūros į apyvartą yra išleistos vėliau negu liudytojas R. Š. pardavė savo butą 2000 m. rugpjūčio 2 d. Iš kratos metu rastų 146 kupiūrų po 200 litų tik 40 kupiūrų turėjo serijas AA ir AB, o likusių kupiūrų serijos yra kitokios. Taigi, tik 40 kupiūrų po 200 litų galėjo būti gautos tuo metu, kai buvo parduotas butas – 2000 m. rugpjūčio 2 d. (iš viso 8000 litų). Pažymėtina ir tai, kad kratos, kai buvo rasti ir paimti pinigai, metu dalyvavęs R. Š. nepareiškė pastabų, kad rasti pinigai priklauso ne jam (b. l. 110-111, t. 1). Be to, ši krata nuteistojo namuose atlikta 2009 m. rugpjūčio 4 d., o liudytojas R. Š. prašymą grąžinti pinigus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė tik 2009 m. gruodžio 2 d. (b. l. 55, t. 3). Visuma šių įrodymų patvirtina, kad kratos, atliktos nuteistojo namuose, metu rasti ir paimti 79 000 litų priklauso nuteistajam R. Š. , todėl šiems pinigams turi būti paliktas galioti nuosavybės teisių apribojimas Vilniaus Teritorinės muitinės civiliniam ieškiniui užtikrinti iki nuosprendis bus įvykdytas. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendis pakeičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. pripažintas kaltu padaręs 5 nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 1991 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 204 straipsnio 1 dalyje (4 nusikalstamos veikos).

Nusikaltimų padarymo metu Lietuvos Respublikos BK 1991 straipsnio 1 dalis numatė, kad kaltininkui už šį nusikaltimą gali būti paskirta bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų; už Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaltininkas baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad R. Š. ankščiau nėra teistas, jis rūpinasi neįgaliu tėvu, dirba, už visas jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, įvertinęs, kad R. Š. atsakomybę sunkina tai, kad Lietuvos Respublikos BK 1991 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau jo vaidmuo padarant šį nusikaltimą buvo mažiau aktyvus, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, paskyrė R. Š. už visas nusikalstamas veikas mažesnes baudas nei atitinkamų straipsnių sankcijos vidurkis.

Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su R. Š. paskirtų baudų dydžiu. Apeliaciniame skunde prašydama už nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo prekių ženklo naudojimu, paskirti kitokio dydžio baudas - tiek švelnesnes, tiek griežtesnes - prokurorė šį savo prašymą sieja su šių veikų perkvalifikavimu iš Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalies ir 204 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 204 straipsnio 1 dalį. Tačiau kaip jau buvo minėta, toks prokurorės prašymas negali būti patenkintas, todėl už minėtas nusikalstamas veikas neskiriamos ir kitokio dydžio baudos. Pagal Lietuvos Respublikos BK 1991 straipsnio 1 dalį paskirta bauda taip pat yra ne per švelni, todėl negriežtinama. Visos R. Š. paskirtos baudos atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnių, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspęsta panaikinti R. Š. nuosavybės teisių apribojimą į jo namuose rastus ir paimtus 79 000 litų ir juos grąžinti jų savininkui R. Š. , ir palikti galioti nuosavybės teisių apribojimą į R. Š. namuose rastus ir paimtus 79 000 litų (septyniasdešimt devynis tūkstančius litų) Vilniaus Teritorinės muitinės civiliniam ieškiniui užtikrinti iki nuosprendis bus įvykdytas.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.