Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-875/2021

                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00021-2020-5

                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13;                                2.1.3.7; 2.4.6.3.1

           (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,

dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,

išteisintajam D. K., gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

        viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. išteisintas nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1.       D. K. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 2019 m. lapkričio 19 d. įsiteisėjus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų (prokuroro nurodytą teismo pavadinimą – Mažeikių rajono apylinkės teismo – teismas laiko technine klaida, kurią pataiso, nes prokuroro nurodyto teismo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo ir nėra), 2019 m. spalio 28 d. priimtam nuosprendžiui, kuriuo kaltinamasis D. K. nuteistas dėl veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymo, ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 13 d., 2020 m. vasario 2 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį ,,Renault M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam buvo nustatytas 1,99 prom. neblaivumas, taip piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II.       Apeliacinio skundo argumentai

2.       Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį ir D. K. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant D. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje ir skirti 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. vasario 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine bausme apėmimo būdu ir D. K. skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 mėnesiams ir 38 MGL dydžio - 1900 Eur baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant įsidarbinti ir visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Bausmės pradžią ir vykdymą skaičiuoti pagal 2020 m. vasario 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo 2020 m. vasario 18 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir išieškoti iš D. K. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto - automobilio „Renault M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - vertę atitinkančią pinigų sumą - 662 Eur.

2.1.       Prokuroro teigimu, apylinkės teismo nuosprendis dėl D. K. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį yra nepagrįstas, netinkamai motyvuotas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių nustatytų bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikius baudžiamuosius įstatymus, kaltinamasis buvo išteisintas, todėl netinkamai taikytas BK 243 straipsnis ir todėl teismo nuosprendis neteisėtas ir naikintinas.

2.2.       Nurodo, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. K. 2019 m. spalio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 13 d., ir turto konfiskavimas). 2020 m. vasario 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kuris subendrintas su 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, nustatant galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 mėnesiams ir 38 MGL dydžio baudą. BK 75 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 18 d. ir turto konfiskavimas, išieškant iš D. K. konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - 662 Eur. D. K. 2019 m. gruodžio 5 d. įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą, jam išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo sąlygos ir tvarka, supažindintas su galimomis teisinėmis pasekmėmis, vengiant atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nurodant, kad bus kreiptasi į prokuratūrą dėl naujo ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir tai kaltinamasis patvirtino savo parašu.

2.3.       Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, žinojo, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, todėl jo veiksmai formaliai atitinka BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Teismas nuosprendyje visiškai be pagrindo ir neteisingai taiko analogiją, kad „už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones arba kai asmuo tokios teisės nėra įgijęs, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnyje. Šie teismo teiginiai nepagrįsti ir negali būti vertinti D. K. atžvilgiu, kadangi jis savo piktybiškais veiksmais ne tik padarė ANK numatytus pažeidimus, tačiau ir padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, už ką D. K. 2020 m. vasario 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

2.4.       Kaip nustatyta byloje, konkrečiu atveju D. K. savo veiksmais vengė ne tik atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę piktybiškai padarė nesunkų nusikaltimą - vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,99 % promilių neblaivumas. Be to, iš dalies D. K. veiksmuose yra ir sistemiškumas, kadangi jis BK 243 straipsnio veiksmus atliko nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo praėjus truputį daugiau nei dviem mėnesiams. Visos šios aplinkybės leidžia kategoriškai teigti, kad D. K. veikė sistemingai ir/ar piktybiškai. Analogiškos praktikos laikomasi nagrinėjant analogiškas baudžiamąsias bylas, kuriose nurodoma, kad vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, net ir nesant sistemiškumo, pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238- 744/2019, elA-288-282/2020). Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad D. K. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo faktas yra akivaizdus, jo padarytas šio draudimo pažeidimas privalo būti laikomas sistemingu ir piktavališku, rodančiu D. K. elgesio kryptingumą, t. y., D. K. veiksmai laikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

3.       Teismo posėdžio metu prokurorė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Išteisintasis D. K. ir jo gynėjas advokatas E. Jankaitis prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. 

III.       Apeliacinės instancijos teismo išvados

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas

4.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Prokuroro apeliaciniame skunde yra keliamas D. K. veiksmų pripažinimo nusikalstama veika klausimas, prašoma išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir D. K. atžvilgiu priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

5.       Aukštesniajam teismui, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2020 m. vasario 12 d. prokuratūrai gavus Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešimą apie nusikalstamą veiką, t. y., kad D. K., būdamas probuojamųjų asmenų registre, pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 13 d. (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 19 d., baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga 2021 m. spalio 13 d.), 2020 m. vasario 2 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus, dėl ko galimai padarė BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu D. K. išteisintas nepadarius veikos, turinčios BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, prokuroro apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamojoje byloje surinktus duomenis atkreipia dėmesį į esminius D. K. pareikšto kaltinimo aspektus:

6.1. Nagrinėjamoje byloje D. K. pagal BK 243 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. vasario 2 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį ,,Renault M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam buvo nustatytas 1,99 prom. neblaivumas, kai įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu jam buvo uždrausta 2 metus vairuoti transporto priemones, t. y., piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. (Byla pirmosios instancijos teisme gauta 2020 m. gegužės 18 d.)

6.2. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad 2020 m. vasario 11 d. nutarimu D. K. nubaustas 375 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. vasario 2 d. 17.07 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. (Protokolas surašytas 2020 m. vasario 2 d. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad nutarimas nebuvo skundžiamas).

6.3. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. vasario 2 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo L. J. priklausančią motorinę transporto priemonę - keleivinį automobilį ,,Renault M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra alkotesteriu ,,ALCOTEST 6810“, Nr. ARBH-0046, nustatytas 1,99 ‰ (promilių) neblaivumas. (Byla teisme gauta 2020 m. vasario 10 d., nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.)

7.       BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

8.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

9.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

10.       Susipažinus su esminiais nagrinėjamos bylos aspektais akivaizdu, kad D. K. nubaudimą tiek pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, tiek ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnį pradėjimą, atlikimą bei bylos perdavimą į teismą nulėmė tas pats faktas – kad D. K. 2020 m. vasario 2 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju nėra svarbu, ar naudojimasis šia teise išteisintajam buvo uždraustas paskiriant atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę, ar neturėjimas šios teisės grindžiamas kokiu nors kitu pagrindu, nes D. K. inkriminuojamos esminės faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – tos pačios. Tiek nubaudimas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, tiek baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę D. K. iš esmės grindžiami nustatytu tuo pačiu transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės faktu. Šioje vietoje esminės reikšmės, kad kaltinime nurodyta dar papildoma aplinkybė, kad tai jis darė neblaivus yra neesminė, kadangi ANK 424 straipsnio 2 dalies neapima asmens neblaivumo, o BK 243 straipsnio taikymui asmens girtumas taip pat neturi esminės reikšmės, kadangi jis taikomas nepriklausomai nuo to ar vairuojama esant neblaiviam ar blaiviam, pagrindas, kad asmuo vairuoja to negalėdamas daryti. O be to, už vairavimą esant neblaiviam, viršijus leistiną ANK numatytą 1,51 prom. neblaivumą, D. K. atžvilgiu dar buvo pritaikyta ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

11.       Pažymėtina ir tai, kad pagal EŽTT išaiškinimus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnį, nurodyta garantija įsigalioja pradedant naują baudžiamąjį persekiojimą, kai ankstesnis išteisinamasis nuosprendis ar ankstesnis teistumas jau įgijo res judicata galią (nebegali būti skundžiamas ir privalo būti vykdomas) (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Zolotukin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03).

12.       Šiuo atveju kaip jau ir buvo nustatyta, administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį D. K. surašytas 2020 m. vasario 2 d., nutarimas priimtas 2020 m. vasario 11 d., kuris kaip nustatyta nebuvo skundžiamas. Tyrimas pagal BK 243 straipsnį pradėtas 2020 m. vasario 12 d. gavus probacijos tarnybos pranešimą, t. y., 2020 m. vasario 11 d. nutarimui dar neįsiteisėjus, apie šį D. K. nubaudimą ikiteisminio tyrimo institucijai buvo žinoma, tačiau byla su kaltinimu pagal BK 243 straipsnį pirmosios instancijos teismui perduota 2020 m. gegužės 18 d. ir buvo vedama jau esant įsiteisėjusiam 2020 m. vasario 11 d. nutarimui, tai reiškia, kad baudžiamasis procesas D. K. atžvilgiu turėjo būti nutrauktas vadovaujantis non bis in idem principu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu), kadangi tai yra neleistina situacija, kai esant tapatiems esminiams veikos požymiams, dviem atskirais procesais siekiama asmens atsakomybės pagal ANK ir BK. Tokią pačią poziciją išsakė ir Lietuvos Aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2021 2021 m. kovo 18 d. nutartyje. 

13.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas, o baudžiamasis procesas nutrauktinas, prokuroro apeliacinio skundo argumentai nėra aktualūs ir paliekami nenagrinėti.

Dėl proceso išlaidų

14.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2021 m. kovo 9 d. nutartimi išteisintajam D. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas E. Jankaitis. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. balandžio 1 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už išteisintajam D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 90 Eur išlaidų.

15.       BPK 105

16.       Atsižvelgdama į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme procesas vyko pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, o be to, baudžiamasis procesas D. K. atžvilgiu nutrauktinas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų, todėl prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą D. K. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui D. K. teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš D. K. nepriteisti.

Teisėjai                                                                              

                                                                        Laisvydas Zederštremas

                                                                        Virginija Žindulienė