Administracinė byla Nr. eI3-4007-331/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01420-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,
dalyvaujant pareiškėjai R. B.
jos atstovei S. P.,
atsakovės atstovui J. V. (J. V.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Atsakovė) 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. TE-111 „Dėl R. B., atleistos iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažeminusia pareigūną vardą“, skyrė tarnybinė nuobaudą – atleido iš vidaus tarnybos.
2. Teismui grąžinus pareiškėją į pareigas, Tarnyba grąžino pareiškėją į pareigas ir tą pačią dieną, t. y. 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. TE-69 paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
3. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, patikslintu skundu ir prašo: 1) panaikinti Tarnybos 2022 kovo 4 d. įsakymą Nr. TE-69; 2) panaikinti Tarnybos 2021 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. TE-111 „Dėl R. B., atleistos iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažeminusia pareigūno vardą“; 3) priteisti pareiškėjai iš Tarnybos šešių pareiškėjos vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją; 4) priteisti pareiškėjai iš Tarnybos darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti teismo išlaidas.
3.1. Paaiškina, kad griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – už šį tarnybinį pažeidimą jai paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes buvo pažeista tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra ir terminai, o Tarnybos imuniteto ir kontrolės skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-9-3009 „Dėl Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos (nuo 2019 m. balandžio 18 d. – Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos) R. B. veiksmų (neveikimo)“ (toliau – ir Išvada) nepagrįsta objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų visas jos tarnybinės atsakomybės sąlygas.
3.2. Teigia, jog darbdavys, atlikęs informacijos patikslinimą ir konstatavęs, kad dėl pareiškėjos veiksmų nėra pagrindo nei pradėti ikiteisminio tyrimo, nei atlikti tarnybinio patikrinimo, nes nuo veiksmų yra praėjęs daugiau kaip 1 metų terminas, vėliau savo nuomonę pakeitė ir dėl tų pačių veiksmų pats pradėjo tiek ikiteisminį tyrimą, tiek ir tarnybinį patikrinimą, kas laikytina tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9.6 punkto pažeidimu.
3.3. Pagal Tvarkos aprašo 10 ir 12 punktų nuostatas, darbdavys šių normų nesilaikė ir tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu atnaujino ir drausminę nuobaudą jai paskyrė dar nesibaigus baudžiamajam procesui. Tvarkos aprašo 9.6 punkto pažeidimu laikytina aplinkybė, jog Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. Įsakymu pareiškėjai paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos, už pažeidimą, kuris neva buvo padarytas 2018 m. spalio 23 dieną, t. y. nuo veiksmų (neveikimo) padarymo dienos, iki nuobaudos paskyrimo dienos praėjo daugiau nei 3 metų. 3 metų terminas, nustatytas Tvarkos aprašo 9.6 punkte yra naikinamasis, todėl jokiais atvejais nuobaudos nebuvo galima skirti šiam terminui pasibaigus.
3.4. Mano, kad ji nepadarė tarnybinio pažeidimo, kuriuo yra kaltinama, todėl tarnybinė nuobauda už šį pažeidimą buvo skirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes kompiuteriu, kuriame darbdavys neva rado informaciją apie atitinkamų dokumentų buvimą, pareiškėja naudojosi tik iki to laiko, kol buvo perkelta dirbti į Kauną, t. y. iki 2019 m. balandžio 19 d. (faktinė paskutinė pareiškėjos darbo diena Vilniuje). Pareiškėja perkelta dirbti į Kauną ten gavo kitą tarnybinį kompiuterį, o kompiuteris Nr. 390 liko darbdavio žinioje ir nuo 2019 m. balandžio 19 d. ji juo nesinaudojo, neturėjo jokios prieigos, o iki darbdavio atlikto kompiuterio patikrinimo, šis kompiuteris buvo naudojamas kitų asmenų.
3.5. Akcentuoja, kad iš Išvados nėra aišku, kokiais būdais ir objektyviais įrodymais Tarnyba nustatė, kad būtent pareiškėjos darbiniame kompiuteryje Nr. 390, būtent 2018 m. spalio 23 d. (o ne kitu laiku) atsirado atitinkami dokumentai pareiškėjai nebuvo žinoma, kad jos buvusiame tarnybiniame kompiuteryje kažkada buvo Išvadoje nurodytos dokumentų laikmenos, nes tokia aplinkybė jai nebuvo žinoma, negali būti konstatuota pareiškėjos kaltė dėl nepranešimo apie tokių dokumentų egzistavimą jos kompiuteryje bei neva disponavimą jais.
3.6. Akcentuoja, kad pareiškėja kaltinama neveikimu, t. y. jai teisės aktais nustatytų imperatyvių pareigų nevykdymu, tačiau iš Išvados turinio taip ir nėra aišku, kokią imperatyvią teisės normą pareiškėja pažeidė. Iš Išvados nėra aišku, už kokių konkrečiai dokumentų turėjimo / buvimo kompiuteryje / radimo kompiuteryje nepranešimą pareiškėja yra patraukta tarnybinėn atsakomybėn, ar Išvadoje išvardinti veiksmai kiekvienas atskirai yra kvalifikuoti kaip pareigūno vardo žeminimas, ar pareigūno vardas buvo pažemintas jų visetu. Joks teisės aktas nedraudžia pareigūnui būti darbo vietoje pasibaigus jo darbo valandoms, skanuoti, kopijuoti dokumentus neįjungus šviesos, pasišviečiant kitu prietaisu, išsinešti savo asmeninius daiktus, t. y. joks teisės aktas nenumato pareigūno pareigos tokiems veiksmams atlikti gauti išankstinio Tarnybos vadovybės sutikimo, todėl tokie veiksmai ne tik kad negali būti vertinami kaip teisės aktų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, o juo labiau kaip pareigūno vardo pažeminimas.
3.7. Mano, kad pareiškėjos veiksmus kvalifikavusi kaip pareigūno vardo pažeminimą Tarnyba neįrodė nei pareigūnės kaltės, nei konkrečių pasekmių – akivaizdžiai pažeminto tarnybos sistemos autoriteto, akivaizdžiai sugriauto pasitikėjimo tarnyba ar jos kompromitavimo. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos atlikti veiksmai yra tiek nutolę nuo jos vykdytų pareigų, kad atsakovo autoriteto pažeminimas yra tik teorinis, o ne akivaizdus, t. y. nėra pagrindinės būtinos sąlygos taikyti griežčiausią poveikio priemonę – atleidimą iš pareigų. Pareiškėjos įsitikinimu jai paskirta nuobauda už tarnybinį nusižengimą – atleidimas iš tarnybos – yra neproporcinga ir per griežta.
3.8. Atkreipia dėmesį, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški ir nekonstruktyvūs tarpusavio santykiai ir pareiškėjai nebus jokių galimybių toliau dirbti Tarnyboje, pareiškėjos giliu įsitikinimu, buvęs darbdavys ir toliau imsis įvairiausių veiksmų prieš ją ir sieks, kad jos darbas tarnyboje būtų neįmanomas.
4. Atsakovė Tarnyba su pareiškėjos skundo argumentais nesutinka, jos reikalavimus laiko nepagrįstais, prašo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad 2021 m. gegužės 10 d. Įsakymo 3 punkte pareiškėjai buvo išaiškinta šio įsakymo apskundimo tvarka. Buvo nurodyta, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir terminais.
4.1. Akcentuoja, jog per nurodyta 30 dienų terminą pareiškėja šio įsakymo neskundė ir susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga neprašė. Pareiškėjai apie tai, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu iškarto buvo atnaujintas sustabdytas tarnybinis patikrinimas buvo žinoma. Pareiškėja sąmoningai klaidina teismą, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo pradėtas remiantis tik patikslinimo metu surinkta medžiaga.
4.2. Būtent pareiškėjos piktybinis elgesys, kuomet ji per jai nurodytą terminą taip ir nepateikė savalaikio paaiškinimo pagal atliekamą tarnybinį patikrinimą ir savo 2021 m. balandžio 19 d. Tarnybos adresuotame elektroniniame laiške nurodė, kad ji neturi duomenų ir dokumentų, reikalingų paaiškinimo pagal 2020 m. balandžio 9 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) pateikimui ir sąlygojo tarnybinio patikrinimo termino pratęsimą.
4.3. Pareiškėja sąmoningai nutyli, kad Tarnyba geranoriškai atsižvelgdama į tai, kad ikiteisminio tyrimo apimtis yra gana didelė 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 25/8-9-6022 pratęsė jai terminą iki 2021 m. balandžio 27 d. suteikiant galimybę susipažinti su medžiaga ir pateikti paaiškinimą dėl jos atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo. Tarnybos duomenimis pareiškėja tuo metu niekur nedirbo, tačiau per jai suteiktą laiką su ikiteisminio tyrimo medžiaga ji atvyko susipažinti tris kartus: 2021 m. balandžio 21 d., 2022 m. balandžio 22 d. ir 2021 m. balandžio 23 d.
4.4. Teigia, kad nors jai ir buvo suteikta galimybė tęsti susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga toliau, tačiau ji daugiau pageidavimo neišreiškė, ir nepaisant to, kad paaiškinimo pateikimo terminas buvo pratęstas ir ji visgi atvyko susipažinti su medžiaga, paaiškinimo taip ir nepateikė.
4.5. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog jai nebuvo žinoma, „kad jos kompiuteryje kažkada buvo išvadoje nurodytos dokumentų laikmenos“. Pažymi, kad aplankas, kuriame buvo šių dokumentų laikmenos buvo išsaugotas pareiškėjos kompiuterio darbalaukyje.
4.6. Taip pat nesutinka ir su kitu pareiškėjos teiginiu, jog „jai neaišku kokiais būdais jos kompiuteryje būtent 2018 m. spalio 23 d. atsirado atitinkami dokumentai“ ir teigia, kad šis pareiškėjos teiginys yra klaidinančio pobūdžio, nes išvadoje pakankamai aiškiai ir detaliai išaiškintas visas dokumentų atsiradimo kelias. Paaiškina, kad objektyviais duomenimis įrodyta ir ta aplinkybė, kad šių dokumentų perkėlimas vyko pareiškėjai esant darbe. Akcentuoja, kad tai patvirtina jos susirašinėjimas elektroniniu paštu su viršininkais, darbas integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – ir IBPS) būtent 2018 m. spalio 23 d.
4.7. Pareiškėjos manymas, kad „rasti jos kompiuteryje dokumentai, kurie susiję su Tarnybos vykdytais viešaisiais pirkimai, neturėtų būti įslaptinti“, yra tik jos subjektyvi nuomonė, kurią paneigia Tarnybos specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir SEK) išvada, kurioje konstatuota, kad 22 vienetai dokumentų yra įslaptinta informacija. Pareiškėja apie šį neteisėtą įslaptintos informacijos disponavimo ir galimo atskleidimo, praradimo faktą bei darbo su įslaptintos informacijos reikalavimų pažeidimus nedelsiant, kaip to reikalauja teisės aktai, nepranešė nei savo tiesioginiam vadovui ar FNTT vadovybei, nei kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, nesiėmė neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, nepranešė už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniu yra tik jos subjektyvi nuomonė i arba paslapčių subjekto vadovui apie galimus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus.
4.8. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė į šią administracinę bylą jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, susijusių sujos sveikatos pablogėjimu tą dieną, juos buvimu ligoninėje iki vėlaus vakaro, todėl jos teiginiai, susiję sujos bloga savijauta yra nepagrįsti. Pareiškėja jokia forma nebuvo informavusi nei savo tiesioginio vadovo, nei aukštesnio vadovo apie tai, kad nori vakare atvykti į tarnybą ir sutvarkyti savo darbus ir tinkamai juos perduoti kolegoms. Tarnybinio patikrinimo metu įrodyta (iš vaizdo įrašų medžiagos), kad pareiškėja tarnybinėse patalpose buvo be vadovybės leidimo naktį ir net nejungė šviesos, pasišviesdavo telefonu.
4.9. Akcentuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta nei vieno veiksmo, kurį pareiškėja būtu atlikusi kokiame nors turimame savo ikiteisminiame tyrime arba būtu paruošusi bent vieną medžiagą tinkamam perdavimui kolegoms t. y. butu surašiusi priėmimo - perdavimo aktus, sudėjusi tinkamai bylas ir dokumentus ir pan. Be to, tarnybinio patikrinimo metu įrodyta, kad pareiškėja naudodamasi tarnybos spausdintuvais ir kopijavimo aparatais kopijavo ir spausdino dokumentus savo reikmėms, kadangi nebuvo rasta darbo vietoje jokių dokumentų, kurie būtu palikti, paruošti perduoti vadovams arba įdėti į bylas. Pareiškėja be vadovų žinios ir leidimo išsinešė savo interesams atspausdintus dokumentus, pasisavino Tarnybos popierių, išeidama net neįjungė signalizacijos. Todėl, visos pareiškėjos skundo patikslinime pateiktos administracinio teismo nutartys dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išmokėjimo, susijusios su neteisėtu atleidimu. Skirtingai nei minimose pareiškėjos nutartyse, pareiškėjos atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo baigtas nustačius, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymų, kuriais pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad 2020 m. kovo 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00010-20, kuriame pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį, (piktnaudžiavimas) ir pagal BK 296 straipsnį (Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas).
6.1. Vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142, 6 punkto reikalavimais, Tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. pavedimu Nr. 04/8-5-2650 pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų, ir tuo pačiu, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 10 punktą, buvo priimtas sprendimas pareiškėjos tarnybinį patikrinimą sustabdyti, nes negalima buvo šio tarnybinio nusižengimo akivaizdžiai atriboti nuo tiriamų nusikalstamų veikų ir užbaigti tarnybinį patikrinimą.
6.2. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Statuto 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 8 ir 10 punktais, 40 straipsnio 2 dalies, 3 ir 5 punktais, atsižvelgdamas į atlikto kito tarnybinio patikrinimo 2020 m. rugsėjo 16 d. išvadą Nr. 04/1-8872, 2020 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. TE-266 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.
6.3. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras R. Š. 2021 m. vasario 26 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo dalį dėl pareiškėjos nutraukė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 punktu, 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 139 straipsnio 1 dalimi, 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 214 straipsniu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 296 straipsnyje padarymo, ir nutraukti ikiteisminį tyrimą, nepadarius veikos, kurios požymiai numatyti BK 228 straipsnio 1 dalyje, o kitą dalį dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 296 straipsnį ir 297 straipsnio 1 dalį sustabdė, nenustačius šias nusikalstamas veikas padariusio asmens.
6.4. 2021 m. kovo 23 d. tikslinant aplinkybes dėl 2021 m. vasario 26 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Š. žodžiu informavo, kad skundų dėl minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei prašymų atnaujinti apskundimo terminą gauta nebuvo.
6.5. 2021 m. kovo 24 d. Tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 04/8-9-1960, vadovaujantis Tvarkos aprašo 11 punkto, 13 punkto ir 14 punkto reikalavimais, sustabdytas tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas ir tęsiamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu, nesant nei vieno iš Tvarkos aprašo 9 punkto nustatyto tarnybinio patikrinimo procedūros nepradėjimo ar nutraukimo atvejo.
6.6. 2021 m. gegužės 10 d. Įsakymu, kuris buvo priimtas atlikus šį tarnybinį patikrinimą Nr. 04/8-5-2650, buvo pripažinta, kad pareiškėja eidama Kauno apygardos valdybos (toliau – ir KAV) nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – ir NVTS) tyrėjo pareigas, Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. Įsakymu atleista iš vidaus tarnybos, padarė tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, už kurį jai turėtu būti paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjai buvo išaiškinta šio įsakymo apskundimo tvarka, tačiau per nurodytą 30 dienų nustatytą terminą ji šio įsakymo neskundė.
6.7. Pareiškėjai apskundus Tarnybos 2020 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. TE-266, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Tarnybos 2020 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. TE-266, grąžino pareiškėją į Tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas, priteisė pareiškėjai iš Tarnybos darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų, t. y. nuo 2020 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisė pareiškėjai iš Tarnybos 900 (devynis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė Tarnybai sprendimą vykdyti skubiai.
6.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Tarnybos apeliacinį skundą, 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi Tarnybos apeliacinį skundą atmetė, paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą.
6.9. Tarnybos direktorius, vykdydamas teismo sprendimą, vadovaudamasis Statuto 79 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. T-68 grąžino pareiškėją į vidaus tarnybą, tačiau tą pačią dieną, vadovaujantis Statuto 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 5 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 14 punktu, bei atsižvelgiant į galiojantį 2021 m. gegužės 10 d. Įsakymą, Tarnybos direktorius 2022 m. kovo 4 d. Įsakymu atleido pareiškėja iš vidaus tarnybos.
7. Pareiškėjos teigimu, nebuvo pagrindo atlikti tarnybinio patikrinimo, nes nuo veiksmų yra praėjęs daugiau kaip 1 metų terminas, kas laikytina Aprašo 9.6 punkto pažeidimu, o iš patikrinimo Išvados nėra aišku, kokiais būdais ir objektyviais įrodymais Tarnyba nustatė, kad būtent pareiškėjos darbiniame kompiuteryje Nr. 390, būtent 2018 m. spalio 23 d. (o ne kitu laiku) atsirado atitinkami dokumentai pareiškėjai nebuvo žinoma.
8. Tarnyba su pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad pareiškėjos teiginiai yra klaidinančio pobūdžio, patikrinimo išvadoje pakankamai aiškiai ir detaliai išaiškintas visas dokumentų atsiradimo mechanizmas, objektyviais duomenimis įrodyta, jog dokumentų perkėlimas vyko pareiškėjai esant darbe, tai patvirtina jos susirašinėjimas elektroniniu paštu su viršininkais, darbas integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – ir IBPS) būtent 2018 m. spalio 23 d.
9. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau - ir Statutas), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso (patvirtinto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 34V) (toliau – ir Etikos kodeksas)
9.1. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad jei pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta pareigūno vardo pažeminimo sąvoka – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
9.2. Etikos kodekso 3 punktas nustato, kad šio kodekso normų taikymo tikslas – užtikrinti kūrybingą, geranorišką darbo aplinką, ugdyti pagarbą bendradarbiams ir kitiems asmenims, užkirsti kelią korupcijai, stiprinti Tarnybos tarnautojo autoritetą. Etikos kodekso 6 punkte nustatyti pagrindiniai FNTT tarnautojo veiklos etikos principai. yra: pagarba žmogui ir valstybei; teisingumo principas; nesavanaudiškumo principas; padorumo principas; nešališkumo principas; atsakomybės principas; viešumo principas; kolegialumo principas; pavyzdingumo principas.
9.3. Išvadoje nustatyta, jog pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 6.1 papunktį, 6.9 papunktį, 7.10 papunktį, 7.11 papunktį.
9.4. Etikos kodekso 6.1. papunktis nustato, kad Tarnybos tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų bei Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių. Savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą Tarnyba ir Tarnybos tarnautojais. Tinkamai atlikti pareigybės aprašyme ir pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir Tarnybos etikos principų. Vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į valstybės interesus, saugoti valstybės ir Tarnybos paslaptis (pagarbos žmogui ir valstybei principas).
9.5. Etikos kodekso 6.9 papunktis nustato, kad Tarnybos tarnautojas turi būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis. Savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai. Būti tolerantiškas, kantrus, tikslus, punktualus, pagarbiai elgtis su kitais Tarnybos tarnautojais ir į Tarnybos besikreipiančiais asmenimis. Visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai, teikti tą informaciją, pagalbą arba paslaugą, kuri yra būtina, bet kartu argumentuotai ir taktiškai atmesti neteisėtus prašymus. Konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti geriausio sprendimo. Pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti (pavyzdingumo principas). Etikos kodekso 7.10. papunktis nustato, kad Tarnybos tarnautojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, privalo saugoti Tarnybos garbę ir prestižą, o 7.11. papunktis nustato, jog tarnautojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, privalo elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų ir nediskredituotų tarnautojo vardo.
9.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).
10. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad buvo pažeista tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra ir terminai, pažeistos Aprašo 9.6, 10 ir 12 punktų nuostatos, nes darbdavys šių normų nesilaikė, tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu atnaujino, drausminę nuobaudą paskyrė dar nesibaigus baudžiamajam procesui.
10.1. Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas pareiškėjai buvo pradėtas ir sustabdytas pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tačiau 2021 m. kovo 24 d. buvo atnaujintas nepažeidus tvarkos aprašo 10 ir 12 punktų reikalavimų, vadovaujantis Aprašo 10 ir 11 punktais, todėl 3 metų senaties terminas nebuvo praleistas. Be to, 2021 m. balandžio 19 d. Tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 04/8-9-2574 vadovaujantis Aprašo 23 punktu tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas 30 dienų.
10.2. Bylos medžiaga, patvirtina, kad pareiškėja nepateikė paaiškinimo pagal atliekamą tarnybinį patikrinimą, o 2021 m. balandžio 19 d. Tarnybai adresuotame elektroniniame laiške nurodė, kad ji neturi duomenų ir dokumentų, reikalingų paaiškinimo pagal 2020 m. balandžio 9 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) pateikimui sąlygojo tarnybinio patikrinimo termino pratęsimą. Tarnyba, atsižvelgdama, kad ikiteisminio tyrimo apimtis yra gana didelė 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 25/8-9-6022 pratęsė pareiškėjai terminą iki 2021 m. balandžio 27 d. suteikiant galimybę susipažinti su medžiaga ir pateikti paaiškinimą dėl jos atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo. Pareiškėja su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino tris kartus: 2021 m. balandžio 21, 22, 23 d., tačiau paaiškinimo dėl pradėto tarnybinio nusižengimo taip ir nepateikė.
11. Pareiškėja atleista konstatavus, kad nuo 2018 m. spalio 23 d. 14:00 val. iki patikrinimo metu nenustatyto laiko, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 406 kabinete, savo buvusioje darbo priemonėje - darbiniame stacionariame kompiuteryje neturėdama teisinio ir faktinio pagrindo disponavo 8210 vienetais dokumentų rinkmenomis, kurios didžiąja dalimi susijusios su Tarnybos atliktomis viešųjų pirkimų procedūromis tiek viešomis, tiek ir neviešo pobūdžio, taip pat dokumentų rinkmenomis, susijusiomis su Tarnybai skirtais asignavimais ir finansinėmis ataskaitomis, iš kurių pagal Tarnybos specialiosios ekspertų komisijos įvertinimą - 22 vienetai dokumentų turinį sudaro įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kurios buvo sukurtos kitų Tarnybos darbuotojų, kurie turėjo įgaliojimus inicijuoti ir vykdyti viešųjų pirkimų procedūras.
12. Bylos įrodymai patvirtina, kad siekiant atlikti kompiuteryje Nr. 390 esančios informacijos identifikavimą ir tolesnius veiksmus, iš kompiuterio „HP Compaq PRO 6305 mictrotower“, Nr. 390 (kurio serijinis numeris (duomenys neskelbtini)) buvo išimtas kietasis diskas „SEAGATE“ (serijinis numeris (duomenys neskelbtini)). Kompiuteris Nr. 390 iki 2019 m. gegužės 13 d. buvo naudojamas pareiškėjos, kurios vartotojo vardas (duomenys neskelbtini), 406 kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tarnybos naudojamo „Active directory“ domeno (duomenys neskelbtini) vartotojų vardas (duomenys neskelbtini) suteiktas pareiškėjai. Vėliau, su EnCase V. 8 programa buvo apdoroti duomenys, atlikta failų paieška pagal reikšminius žodžius ir ištrintų failų ir aplankų automatinis atstatymas - šio veiksmo metu kompiuteryje Nr. 390 buvo rasta ištrintų dokumentų failų iš viso 8 210. Tarnyba, atlikusi rastų ištrintų bei atstatytų 8 210 dokumentų failų (rinkmenų) analizę, nustatė, kad dokumentų rinkmenos didžiąja dalimi susijusios su Tarnybos atliktomis viešųjų pirkimų procedūromis, tiek viešomis, tiek ir neviešo pobūdžio; taip pat dokumentų rinkmenos, susijusios su Tarnybai skirtais asignavimais ir finansinėmis ataskaitomis. Todėl, Atsakovė, įvertinusi 2019 m. spalio 9 d. kompiuterio Nr. 390 apžiūros metu suformuotoje kompiuterinių laikmenų apžiūros ataskaitoje esančius duomenis, nustatė, kad rastos ir atstatytos 8 210 vnt. dokumentų rinkmenos buvo sukurtos (nukopijuotos) (File Created) kompiuterio Nr. 390 kietojo disko SEAGATE, serijinis numeris (duomenys neskelbtini) particijoje į darbalaukio aplankalą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ per vienos dienos įvykį – 2018 m. spalio 23 d. nuo 14.00 val. iki 15.00 val. Kada minėtos dokumentų rinkmenos ir skenuoti dokumentai bei aplankai (folder) ištrinti - nenustatyta. Todėl šie Tarnybos pateikti duomenys aiškiai patvirtina, kad pareiškėjai buvo žinoma, kad jos kompiuteryje buvo tyrimo Išvadoje nurodytos dokumentų laikmenos. Be to, aplankas, kuriame buvo šių dokumentų laikmenos išsaugotas pareiškėjos priskirto kompiuterio darbalaukyje. Šios nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad buvo patikrintas būtent pareiškėjos tuo metu naudojamas tarnybinis kompiuteris.
13. Patikrinimo Išvadoje pakankamai aiškiai, detaliai išaiškintas visas dokumentų atsiradimo kelias, iš objektyvių duomenų matyti, kad šių dokumentų perkėlimas vyko pareiškėjai esant darbe. Šias aplinkybes patvirtina jos susirašinėjimas elektroniniu paštu su vadovais, darbas IBPS būtent 2018 m. spalio 23 d. Teismas pažymi, kad tiek informacijos analizės, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek tarnybinio patikrinimo metu neginčijamai nustatyta, kad 2018 m. spalio 23 d. nuo 14.00 val. iki 15 val. buvo nukopijuoti/perkelti į pareiškėjos tarnybinį stacionarų kompiuterį „HP Compaq PRO 6305 mictrotower“, kurio serijinis numeris (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. 390, Tarnybos darbuotojų sudaryti dokumentų failai (iš viso 8 210 vnt.), iš kurių 22 vnt. dokumentų rinkmenos (Tarnybos SEK išvada) sudaro Tarnybos įslaptintos informacijos dokumentų turinį. Minėti slaptumo žymas turintys 22 dokumentai buvo susiję su Tarnybos vykdomais viešaisiais pirkimais. Tačiau pareiškėja, nors turėjo leidimą, suteikiantį teisę dirbti su įslaptinta informacija, tačiau, neturėjo įgaliojimų inicijuoti ir vykdyti viešųjų pirkimų procedūras, t. y. pareiškėja, atsižvelgus į jos atliekamas vyresniojo tyrėjo funkcijas, leidimo su šiais dokumentais susipažinti ir daryti jų kopijas neturėjo jokio pagrindo. Taigi, slaptumo žymas turintys 22 dokumentai pateko į pareiškėjos darbo kompiuterį, kai ji neturėjo teisės susipažinti su šiais dokumentais, juos turėti, jais disponuoti.
14. Todėl, pareiškėja nevykdė teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus, nesivadovavo principu „būtina žinoti“. Nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, nepranešė už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui apie įslaptintos informacijos praradimą ar atskleidimą, taip pat kitus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus; nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią neteisėtoms kitų asmenų veikoms, dėl kurių įslaptinta informacija galėjo būti atskleista, prarasta, sunaikinta, pagrobta ar kitaip neteisėtai įgyta, ir apie šiuos faktus, įslaptintos informacijos atskleidimo ar praradimo aplinkybes nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo minėtų aplinkybių atsiradimo, nepranešė už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui arba paslapčių subjekto vadovui ir taip sulaužė 2017 m. gegužės 2 d. pasirašytą pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją.
15. Tarnyba 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 25-5s-144(RN) teismui pateikė visus 22 dokumentus su žyma „Riboto nadojimo“, iš kurių matyti, kad šie dokumentai susiję su viešaisiais pirkimais dėl specialios įrangos įsigijimo. Taigi, pareiškėja neturėjo teisėto pagrindo šiuos dokumentus laikyti, jais vadovautis.
16. Sprendžiant, ar nurodytus veiksmus atsakovas pagrįstai pripažino pareigūno vardo pažeminimu, teismas turi įvertinti, ar minėti veiksmai akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą Tarnyba arba ją sukompromitavo, nes, minėta, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš Tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
16.1. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nuo 2020 m. kovo 2 d. 22:12 val. iki 2020 m. kovo 3 d. 04:40 val., t. y. naktį buvo savo darbo vietoje apie 22.05 val. atspausdino į savo tarnybinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gautą elektroninį laišką su tekstu: „laba diena, po apklausos naujos direktorės Ž. K. yra masiškai naikinami dokumentai „Laba diena, Vytautas mineral spa gavus jūsų reikalavimus pradėjo keisti dokumentų informaciją atsakingas asmuo A. S.. Kadangi buvęs direktorius - R. L. nenorėjo vykdyti vagysčių buvo atleistas o dabartinė dir. Ž. K. sutiko tą daryti“. Tarnyba Išvadoje pažymėjo, kad šis laiškas galimai buvo reikšmingas dar nepabaigtame atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00046-19. Pareiškėja, apie šio laiško gavimą savo tiesioginio vadovo neinformavo, nors tam galimybę turėjo sekančią dieną parašydama E. S. žinutę apie tai, kad serga. Be to, šį laišką ji išsinešė į namus (duomenys neskelbtini), į darbą sekančią dieną neatvyko. Apie savo buvimą nakties metu tarnybinėse patalpose pareiškėja neinformavo Tarnybos vadovo, leidimo būti naktį ir atlikinėti kokius nors procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime neturėjo. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pareiškėja 2020 m. kovo 2 d. apie 04.41 vai. (nakties metu) išeidama iš tarnybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), palikdama tarnybines patalpas, rankose išsinešė 3 krepšius, kuriuose buvo sudėti dvi pilnos, nepradarytos pakuotės A4 formato popieriaus lapų, nakties metu tarnyboje atspausdinti ir kopijuoti kiti dokumentai ir anksčiau paminėtas atspausdintas elektroninis laiškas. Šį faktą patvirtina aplinkybės, kuomet 2020 m. kovo 3 d. 08.00 val. pareiškėjos darbo vieta buvo laisva, jai priklausantys segtuvai, kuriose buvo dokumentai buvo tušti, todėl pareiškėja nakties metu kopijavo ir skenavo procesinius dokumentus ar kitus tarnybinius dokumentus, kuriuos išsinešė su savimi apie 04.41 val., palikdama tarnybines patalpas.
16.2. Tarnybos išvadoje pažymėta, kad pareiškėja ir ankščiau rinko neviešo pobūdžio dokumentus ir informaciją, kuri buvo rasta atlikto patikslinimo metu Nr. 04/8-10417 jos darbiniame kompiuteryje Nr. 390, be to, naktį iš 2020 m. kovo 3 d. į 2020 m. kovo 3 d. neturėdama Tarnybos vadovų leidimo, jų neinformavusi, naudodamasi tarnybos spausdintuvais, nejungdama šviesos, pasišviesdama telefonu spausdino, darė dokumentų kopijas, vėliau apie 04:00 val. išeidama išnešė 3 krepšius su tarnybai nežinomo pobūdžio ir turinio dokumentais, įvertinusi minėtų aplinkybių visumą pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-6-00010-20.
16.3. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2020 m. kovo 6 d. nuo 08.00 vai., iki 09.17 val., nevykdė policijos ir Tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nedelsiant atidaryti buto duris, su tikslu atlikti jos bute kratą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-6-00010-20, savo bute neatsargiai elgdamasi su ugnimi, buto virtuvės kriauklėje degino dokumentus, tyčia naikindama (degindama) ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-00010-20 reikšmingus dokumentus, taip sudarydama sąlygas gaisrui kilti bei sutrukdant viešojo administravimo įgaliojimus turintiems pareigūnams atlikti savo pareigas. Kratos metu iš pareiškėjos buto virtuvės kriauklės buvo paimti pelenų likučiai, 2020 m. kovo 13 d. paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą, bei 2020 m. rugpjūčio 26 d. gauta Lietuvos teismo ekspertizės išvada Nr. 11-661 (20), 11-662 (20), iš kurios matyti, kad pateiktų degėsių popierius - tai apanglėjęs raštinės darbams skirtas popierius ar spaudos popierius. Pateikti degėsiai - tai sudegę dokumentai su spausdintiniu tekstu, lentelėmis ir vaizdais. Didelė tikimybė, kad pateiktuose degėsiuose dokumentų su fotonuotraukomis nėra. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja nevykdė policijos ir Tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nedelsiant atidaryti buto duris, tyčia naikino (degino ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-6- 00010-20 reikšmingus dokumentus) ir tik dėka pareigūnų savalaikių veiksmų ji nespėjo sudeginti 2020 m. kovo 2 d. 22:05 val. ir 2020 m. vasario 8 d. 10:16 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gautus pagal Tarnyboje vykdomą ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00046-19 elektroninius laiškus su tekstu: „Laba diena, po apklausos naujos direktorės Ž. K. yra masiškai naikinami dokumentai", „ Laba diena, Vytautas mineral spa gavus jūsų reikalavimus pradėjo keisti dokumentų informaciją atsakingas asmuo A. S.. Kadangi buvęs direktorius - R. L. nenorėjo vykdyti vagysčių buvo atleistas o dabartinė dir. Ž. K. sutiko tą daryti “. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2021 m. balandžio 19 d. vaizdo įrašų apžiūros aktas. El. laiškas buvo rastas virtuvėje, šalia kriauklės, kurioje pareiškėja degino popierių, neįsileisdama pareigūnų į butą. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji neva degino asmeninius dokumentus, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, pareiškėja jų nepateikė ir teismui.
16.4. Taip pat pareiškėja 2020 m. kovo 3 d. nebuvo darbo vietoje, apie neatvykimo priežastis neinformavo, o į E. S. siųstą jai žinutę „Laba diena, R., Jūs šiandien visą darbo dieną nebuvote darbe, ir neinformavote apie neatvykimo priežastis“, pareiškėja tą pačią dieną 19.20 val. el. laišku informavo: „Miegojau, sergu jau nuo vakar“.
17. Teismo vertinimu, pareiškėja naudodamasi tarnybinę padėtį ne tarnybos interesais ir ne pagal įstatymus ir vidaus tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, savanaudiškais tikslais ir iš asmeninių paskatų naudodama Tarnybos turtą ir neteisėtai ji pasisavindama, taip pat savivaliaudama, jos atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00046-19 reikšmingus duomenis, savavališkai išsinešdama iš tarnybinių patalpų į namus, sąmoningai juos nuslepiant nuo tiesioginio vadovo ir tyrimui vadovaujančio prokuroro, dėl ko savalaikiai nebuvo imtasi būtinų proceso veiksmų siekiant užfiksuoti ir surinkti tiriamos nusikalstamos veikos atkleidimui reikšmingus duomenis. Tokiu būdu pareiškėja pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą Tarnyba bei ją sukompromitavo.
18. Todėl pareiškėja pažeidė Statuto 9 straipsnio nuostatas, nes ėjo statutinio valstybės tarnautojo ar valstybės pareigūno pareigas, buvo atleista atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju buvo pripažinta pažeminusiu pareigūno vardą ir nuo atleidimo ar pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą dienos nepraėjo 5 metai (4 punktas); buvo atleista iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo šio pripažinimo dienos nepraėjo 3 metai (5 punktas); Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą - pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą; Statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punktą - pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Taip pat pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 6.1 papunktį, kuris nustato, kad Tarnybos tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų bei Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių. Tinkamai atlikti pareigybės aprašyme ir pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir Tarnybos etikos principų. Vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į valstybės interesus, saugoti valstybės ir Tarnybos paslaptis (pagarbos žmogui ir valstybei principas); 6.9 papunktį, numatantį, kad Tarnybos tarnautojas turi būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis. Savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai. Būti tolerantiškas, kantrus, tikslus, punktualus, pagarbiai elgtis su kitais Tarnybos tarnautojais ir į Tarnybą besikreipiančiais asmenimis. Visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai, teikti tą informaciją, pagalbą arba paslaugą, kuri yra būtina, bet kartu argumentuotai ir taktiškai atmesti neteisėtus prašymus. Konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti geriausio sprendimo. Pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti (pavyzdingumo principas); Etikos kodekso 7.10. papunktį, kuris nustato, kad Tarnybos tarnautojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, privalo saugoti Tarnybos garbę ir prestižą, bei 7.11. papunktį, kuris nustato, jog Tarnybos tarnautojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas, privalo elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų ir nediskredituotų Tarnybos tarnautojo vardo.
19. Teismo vertinimu atlikti pareiškėjos veiksmai (visetas veiksmų) buvo neteisėti ir niekuo nepateisinami. Aptartas pareiškėjos elgesys ir veiksmai akivaizdžiai žemino Tarnybos, kaip institucijos, ir pareigūno vardą. Teismas pažymi, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis ( viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja drausmės pažeidimus padarė tarnybos metu tyčia, jai, kaip vidaus tarnybos tyrėjai, neabejotinai buvo (turėjo būti) žinoma, kad jos elgesys tiek tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu, turi būti pavyzdys kitiems vidaus tarnybos pareigūnams ir visuomenei. Pareiškėjos netinkamas elgesys su riboto naudojimo dokumentais, susijusiais su viešais pirkimais, buvimas darbe nakties metu nesant būtinumo, deginant dokumentus, neatidarant durų pareigūnams atliekant kratą ir kt., yra akivaizdžiai nesiderinantis su vidaus tarnybos pareigūno gero elgesio standartu, yra nepriimtinas ir smerktinas, darantis esminę žalą Tarnybos institucijos vardui. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Įsakymu pagrįstai ir adekvačiai paskirta griežčiausia drausminė atsakomybė už nustatytus drausmės pažeidimus. Atleidimas iš tarnybos šiuo atveju yra proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui ir nėra pagrindo jos švelninti. Teismui pripažinus, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, todėl Tarnybos 2021 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. TE-111 yra teisėtas ir pagrįstas, šis įsakymas bei tarnybinio patikrinimo išvada yra sudėtinė ginčijamo Tarnybos 2022 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. TE-69 dalis. Atsakovė tarnybinio patikrinimo išvadoje atsižvelgė į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjos elgesį įvertino tinkamai, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja tyčiniais veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) yra pagrįstas ir teisėtas.
21. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė teisingai įvertino pareiškėjos padarytus pažeidimus, pagrįstai paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, teisėtai ją atleido pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Konstatavus, kad pareiškėja ginčijamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleista iš vidaus tarnybos Tarnyboje, todėl Tarnybos 2022 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. TE-69 dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
22. Teismui pripažinus, kad skundžiami Įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti kitų išvestinių pareiškėjos skundo reikalavimų - priteisti pareiškėjai iš Tarnybos šešių pareiškėjos vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją; priteisti pareiškėjai iš Tarnybos darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
24. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas