CV. G. ivilinė byla Nr. 2A-43/2010

Procesinio sprendimo kategorija 30.2; 30.3; 32.5.3; 32.5.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant ieškovui V. G. ir jo atstovui advokatui Dauriui Ašakai,

atsakovo AB banko „Hansabankas“ atstovui advokatui Daliui Baranauskui,

atsakovo VĮ Registrų centras Vilniaus filialo atstovei R. Zinkevičiūtei,

atsakovui pagal priešieškinį Č. M. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB banko ,,Hansabankas“ (jo teisių perėmėjas Swedbank, AB) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-464/2008 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams 91-jai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, akcinei bendrovei bankui „Hansabankas“, Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl nuosavybės teisės į butą su rūsiu ir garažą pripažinimo, jų teisinės registracijos 91-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos vardu panaikinimo, hipotekos išregistravimo ir įpareigojimo atlikti hipotekos sutarties ir hipotekos lakšto pakeitimus, išlaisvinant turtą iš hipotekos, taip pat pagal atsakovo akcinės bendrovės banko „Hansabankas“ priešieškinį V. G. , 91-jai gyvenamųjų namų statybos bendrijai ir Č. M. , dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinei įmonei Registrų centro Vilniaus filialui, dėl 2005 m. vasario 17 d. pažymos pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei jo patikslinimais atsakovams 91-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai (toliau – GNSB), AB bankui „Hansabankas“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui ir prašė: 1) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), su 45,09 kv. m. rūsiu, pažymėtu P-20, P-21, P-22, P-23, P-24, ir į 44,45 kv. m garažą, pažymėtą G-8 ir G-9, (unikalus numeris 1099-7015-9002:0061); 2) panaikinti šio buto su rūsiu ir garažo teisinę registraciją 91-osios GNSB vardu. Nurodė, kad su 91-aja GNSB 1996 m. liepos 17 d. sudarė sutartį, kuria bendrija įsipareigojo už jo lėšas pastatyti 4 kambarių 112,8 kv. m ploto butą už 152 280 Lt, ir 42,98 kv. m ploto garažą už 20 000 Lt. Pagal šią sutartį sutarties šalys susitarė, kad, priėmus naudoti namą, bendrijos nario nuosavybės teisės į pastatytą butą bus apiformintos įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad bendrija suteikė ieškovui teisę faktiškai naudotis konkrečiu butu su rūsiu bei garažu, perdavė raktus, ieškovas būstą ir kitas patalpas įsirengė ir jomis naudojasi nuo 1998 m. Tačiau jau pastatyto ir pripažinto tinkamu naudotis ginčo nekilnojamojo turto, teisinė registracija 1999 m. birželio 1 d. nekilnojamojo turto registre buvo atlikta ne ieškovo, o atsakovo 91-osios GNSB vardu, taip pat 1997 m. gegužės 29 d. ir 2000 m. rugsėjo 15 d. šiam daiktui įregistruota hipoteka. Hipoteka 1997-05-29 yra įregistruota ir tuo pačiu adresu esančiam 44,54 kv. m ploto garažui (boksai Nr. 8, 9), tačiau nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą nei vienam asmeniui nėra įregistruotos. Ieškovas taip pat nurodė, kad butą pastačius ir patikslinus jo kadastrinius matavimus, šio buto plotas realiai yra 108,8 kv. m, o vertė pagal sutartą 1350 Lt/kv. m. kainą - 146 000 Lt. Ieškovas, sumokėjo visą buto ir garažo kainą, o rūsio kainos likutį – 15 781,50 Lt sumokėjo po 2002 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo, nustačiusio būtent tokį įsiskolinimo bendrijai dydį, 91-aja GNSB priėmė tokį prievolės įvykdymą bei surašė dokumentą apie atsiskaitymą, tačiau atsisakė surašyti buto perdavimo nuosavybėn aktą. Todėl jis, ieškovas, negali įregistruoti nuosavybės teisės į šį turtą. Priešingai, butas neteisėtai buvo įregistruotas 91-osios GNSB vardu, nors privalėjo būti perduotas bendrijos nariams, neteisėtai įkeistas bankui už bendrijos prievoles. Bankas, taip pat žinodamas apie atsiskaitymą su bendrija, ignoravo prašymus išregistruoti buto hipoteką, todėl turi būti įpareigotas padaryti hipotekos lakšto pakeitimus nurodant, kad ieškovas nėra skolingas ir atleidžiamas nuo prievolės.

Atsakovas AB bankas „Hansabankas“ pateikė priešieškinį V. G. , 91-ajai GNSB ir Č. M. , dalyvaujant trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kuriuo prašė V. G. ir Č. M. 2005 m. vasario 17 d. pasirašytą pažymą, kuria patvirtinama, jog ieškovas su bendrija pilnai atsiskaitęs ir jai įsiskolinimų neturi, pripažinti negaliojančia nuo jos pasirašymo momento, o ieškovo reikalavimus atmesti, taip pat prašė solidariai iš abiejų atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijamą dokumentą pasirašė asmuo, neturintis įgalinimų veikti bendrijos vardu, Č. M. įgaliojimo į bylą nepateikė, be to, 91-osios GNSB narių susirinkimas niekada nebuvo išrinkęs tokio valdymo organo, kaip valdyba, neva davusi įgaliojimus Č. M. . Išsakydamas savo poziciją, AB bankas ,,Hansabankas“ nurodė, kad bankas ir 91-oji GNSB 1997 m. gegužės 29 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 183601, pagal kurią 91-ajai GNSB buvo suteikta 3 000 000 Lt paskola, o savo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui bendrija turto įkeitimo sutartimi, bankui įkeitė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini). V. G. dalyvavo 1997 m. gegužės 19 d. 91-osios GNSB visuotiniame narių susirinkime ir balsavo už tai, kad bendrija imtų iš banko komercinį kreditą tolimesnei namo statybai ir minėtą statomą namą įkeistų AB bankui „Hansabankas“. Kadangi bendrija suteikto kredito negrąžino, bankas pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto vertės. Taip pat nurodė, kad ieškovas nesumokėjo delspinigių bendrijai, tai pripažintina prievolės jai neįvykdymu, atkreipė dėmesį į tai, kad kitoje byloje teismas jau įvertino analogiškus ieškovo reikalavimus dėl ginčo buto teisinės registracijos bendrijos vardu pripažinimo negaliojančia, dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia ir dėl nuosavybės teisės į butą ieškovui pripažinimo, todėl, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė - pripažino V. G. nuosavybės teisę į 108,80 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), su 45,09 kv. m. rūsiu, pažymėtu P-20, P-21, P-22, P-23, P-24, ir į 44,45 kv. m. garažą, boksai Nr. 8, 9, esantį adresu (duomenys neskelbtini), panaikinant šio buto su rūsiu teisinę registraciją 91-osios GNSB vardu; įpareigojo atsakovus 91-ąją GNSB ir AB banką ,,Hansabankas” padaryti 1997 m. gegužės 29 d. turto įkeitimo sutarties Nr. 3-3763, 2000 m. rugpjūčio 31 d. hipotekos lakšto (hipoteka įregistruota 2000 m. rugsėjo 13 d., hipotekos kodas: 01120000004971) pakeitimus, nurodant, kad butas Nr. 12, esantis (duomenys neskelbtini), su 45,09 kv. m. rūsiu, pažymėtu P-20, P-21, P-22, P-23, P-24, ir 44,45 kv. m. garažas, boksai Nr. 8, 9, esantis (duomenys neskelbtini), išlaisvinami nuo hipotekos, nes buto savininkas V. G. kreditoriui nėra skolingas. Teismas nurodė, kad ieškovo su 91-aja GNSB 1996 m. liepos 17 d. pasirašyta sutartis sukūrė kiekvienai sutarties šaliai prievolinius teisnius santykius – ieškovui sutartyje nustatyta tvarka apmokėti nekilnojamųjų daiktų kainą, o atsakovui perduoti daiktus ieškovui (1964 m. redakcijos CK 176 str.). Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog su bendrija yra visiškai atsiskaitęs, tai, teismo nuomone, 2005 m. vasario 17 d. patvirtino ir bendrijos įgaliotas asmuo Č. M. . Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas AB bankas „Hansabankas“ priešieškiniu ginčija šią pažymą kaip išduotą bei pasirašytą neįgalinto asmens, prašydamas pripažinti ją negaliojančia nuo jos pasirašymo momento, toks atsakovo reikalavimas negali būti patenkintas. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas AB bankas ,,Hansabankas“ šio dokumento ginčyti negali, tokios reikalavimo teisės bankas neturi, o pati bendrija pažymos neginčijo. Taip pat nurodė, kad ginčijama pažyma patvirtinamas būtent dviejų sandorio šalių sudarytos sutarties tinkamas įvykdymas, ir toks prievolės įvykdymo priėmimas neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus AB banko „Hansabankas“ argumentus, kad ieškovo sumokėti pinigai - 15 781,50 Lt bankui „Hansabankas“ neatiteko, nes bendrija turi ir kitų kreditorių, dėl ko bankas taip pat nesutinka pripažinti visiško ieškovo atsiskaitymo su bendrija fakto, nes prievoliniai teisiniai santykiai ieškovą siejo su pačia bendrija, o ne kuriuo nors jos kreditoriumi ar banku. Todėl prievolės įvykdymas, sumokant teismo nurodytą sumą pačiai bendrijai, o ne kuriam nors jos kreditoriui, nesant skolos perkėlimo, perėmimo, novacijos, solidaraus kreditorių reikalavimo ar kitokio panašaus teisinio instituto, pripažintinas tinkamu (CK 6.1 str., 6.2 str., 6.19 str., 6.38 str. 1 d., 6.39 str. 1 d. , 6.44 str.1 d.). Teismas akcentavo, kad byloje nepaneigti atsakovo Č. M. paaiškinimai, kad pagal CK 2.144 straipsnį jis turėtą įgaliojimą grąžinęs bendrijai, kaip ir turėtą antspaudą (CPK 178 str.). Teismas taip pat pažymėjo, kad net jeigu 2005 m. vasario 17 d. pažyma ir neegzistuotų, jos nebuvimas pats savaime nepaneigtų ieškovo prievolės bendrijai įvykdymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal 1996 m. liepos 17 d. sutartį yra visiškai įvykdęs, nes sutarties nutraukimo pagal jos 7 punkto nuostatas neįvyko, antroji sandorio šalis (bendrija) netesybų iš ieškovo už pavėluotą įmokų bendrijai sumokėjimą nereikalavo ir įvykdymą priėmė. Teismas sprendė, kad atsakovas 91-oji GNSB, pagal sutarties nuostatas, priėmus naudoti namą turėjo pareigą apiforminti bendrijos nario nuosavybės teisę į pastatytą butą, jeigu sutartis dėl pajaus nemokėjimo nebuvo nutraukta (sutarties 7, 9 p.), tokia pareiga atsakovui kilo ir iš jo įstatų, o neįvykdydama šios pareigos bendrija pažeidė ieškovo interesus. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu, kai iš esmės bendrijoje nėra veikiančių valdymo organų, šis ieškovo teisių pažeidimas be teismo sprendimo negali būti pašalintas, be to tam kliudo ir atsakovo AB banko „Hansabankas“ 2001 m. balandžio 10 d. prašymo pagrindu įregistruotas draudimas be jo sutikimo neregistruoti teisių į ginčo turtą. Teismas sprendė, kad šis ieškovo teisės pažeidimas pašalintinas, jam pripažintina nuosavybės teisė ginčo nekilnojamąjį turtą. Teismas pažymėjo, kad bendrijai nuosavybės teise nekilnojamasis daiktas, plane pažymėtas indeksais G-7 ir G-8 (garažas), nėra įregistruotas, todėl teismas, nepaisydamas ieškinio reikalavimo patikslinimo, jo teisinės registracijos panaikinimo klausimo nesprendė. Teismas sutiko su ieškovo reikalavimais bei argumentais, kad bendrija negalėjo ginčo turto įregistruoti savo vardu, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 10 punktą, bendrijos narys nuosavybės teisę į butą (namą) įgyja, išmokėjęs pajų ir perdavus jam turtą nuosavybėn bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką, teisinė registracija, žyminti nuosavybės teisės atsiradimo faktą, gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką. Teismas darė išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, registruodamas buto su rūsiu nuosavybės teises bendrijai, jos įstatų nepareikalavo, todėl neatkreipė dėmesio į tai, kad 91-oji GNSB savo įstatuose aiškiai ir nedviprasmiškai nebuvo įtvirtinusi bendrijos nuosavybės teisės į statomus pastatus, o tik jos narių teisę į pajų (10 p.), dėl to registruojant ginčo patalpas, buvo pažeistos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos, tuo metu galiojusių Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 32 straipsnio nuostatos. Teismo nuomone, vien tik akto, kuriuo statinys pripažįstamas tinkamu naudotis, nuosavybės teisei atsirasti nepakanka, jo nepakako ir teisinei registracijai atsakovo 91-osios GNSB vardu atlikti, nes nuosavybės teisės į atitinkamą daiktą pereina ne pagal šį aktą, o pagal atitinkamus susitarimus. Teismas pažymėjo, kad teisinė registracija gali būti panaikinta ir nenuginčijus dokumentų, kurių pagrindu ji atlikta, šiuo atveju Statinio priėmimo naudoti akto, jeigu konstatuojama, kad registracijai atlikti tų dokumentų nepakako. Tokią aplinkybę šioje byloje  konstatavęs teismas ginčo turto nuosavybės teise atsakovui 91-osios GNSB panaikino, nes pati bendrija negalėjo įgyti nuosavybės teise statomo namo patalpų, tai prieštaravo ir jos steigimo tikslams. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas, susijęs su atsakovų įpareigojimu atlikti hipotekos pakeitimus, išlaisvinant turtą nuo hipotekos, taip pat tenkinamas, nes prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-244-45/2002 jau yra suformuotas precedentas dėl reikalavimo, susijusio su hipotekos teisinių santykių modifikavimu, to reikalaujant pajų išmokėjusiam bendrijos nariui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pajaus dalį išmokėjo bendrijai tik Vilniaus apygardos teismo 2002 m. balandžio 30 d. sprendimu konstatavus esant skolai (civilinė byla Nr.2-244-45/20102), taigi savo faktinėmis aplinkybėmis reikalavimai civilinėje byloje Nr.2-244-45/2002 ir šioje byloje skiriasi, todėl byla dalyje dėl nuosavybės teisės į butą ieškovui pripažinimo ir įpareigojimo pakeisti hipotekos sutartis negali būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Taip pat pažymėjo, kad kiti reikalavimai šioje byloje yra pareikšti kita teisine forma, nei buvo anksčiau nagrinėti, todėl ieškinio dalyko tapatumo ir bylos šiuo teisniu pagrindu nutraukimo klausimai nekyla.

Apeliaciniu skundu atsakovas AB bankas ,,Hansabankas“ prašo šį teismo sprendimą dalyje, kurioje patenkintas V. G. ieškinys ir atmestas AB banko ,,Hansabankas“ priešieškinis, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Taip pat prašo apeliantui iš V. G. , Č. M. ir 91-osios GNSB priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, t. y. priimtas neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, pažeidus materialines teisės normas (1964 m. CK 211 str., CK 1.80 str., 2.136 str., 4.197 str.), procesines teisės normas (CPK 293 str.), netinkamai išsiaiškinus ir pritaikius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 274, todėl turi būti panaikintas.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bankas neturi teisės ginčyti 2005 m. vasario 17 d. pažymos. Bankas minėtą pažymą ginčijo todėl, kad minėta pažyma V. G. įrodinėjo savo atsiskaitymą su bendrija ir nuosavybės teisių į ginčo turtą įgijimą. Vien dėl tos aplinkybės, kad V. G. įrodinėjo, jog minėta pažyma yra pagrindas nuosavybės teisei į ginčo butą atsiradimui ir ginčo buto išlaisvinimui iš hipotekos, bankas, gindamas savo, kaip hipotekos kreditoriaus interesus, turėjo teisę pareikšti priešieškinį, nes įkeisto daikto savininkas gali keistis tik esant hipotekos kreditoriaus sutikimui. Kadangi pažyma buvo surašyta neįgalioto asmens ir negavus AB banko „Hansabankas“ sutikimo, AB bankas „Hansabankas“ nuo to laiko, kai minėta pažyma buvo panaudota pagrįsti V. G. ieškinio reikalavimus, įgijo teisę ją ginčyti. Kadangi 91-osios GNSB įstatų 22.9 punktas nustato, kad tik visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę nustatyti pastatytų gyvenamųjų patalpų skirstymo bendrijos nariams tvarką, 91-osios GNSB valdyba, kuri net nebuvo sudaryta, neturėjo teisės išduoti pažymų apie atsiskaitymą su bendrija ir gyvenamųjų patalpų priklausymą, todėl 2005 m, vasario 17 d. pažyma turėjo būti pripažinta negaliojančia (CK 2.136 str. ir 1.80 str.).
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas V. G. yra visiškai atsiskaitęs su bendrija ir todėl nepagrįstai pripažino jam nuosavybės teisę į ginčo turtą. Byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės susijusios su realiai V. G. 91-ajai GNSB sumokėtomis pinigų sumomis, tačiau tarp šalių iškilo ginčas, ar sumokėtų pinigų sumų pakako visiškai atsiskaityti su 91-ąja GNSB. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad po Vilniaus apygardos teismo 2002 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45-244/2002 V. G. iki visiško atsiskaitymo reikėjo sumokėti 15 781,50 Lt, kadangi minėtame Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodyta, kad V. G. mokėtinos sumos yra nurodytos be delspinigių. Net ir nepripažinus 2005 m. vasario 17 d. pažymos negaliojančia, teismas privalėjo konstatuoti, kad V. G. nėra pilnai atsiskaitęs, nes minėtoje pažymoje nurodyta, kad V. G. priklauso tik butas su garažu, t. y. V. G. nėra atsiskaitęs už rūsį.
4. Kaip matyti iš skundžiamos teismo sprendimo dalies, AB bankas „Hansabankas“ buvo įpareigotas atlikti tokius veiksmus, kurių jis vienas negali atlikti ir kurių atlikimas priklauso ne tik nuo 91-osiso GNSB valios, bet ir notaro, kuris turėtų tvirtinti 1997 m. gegužės 29 d. turto įkeitimo sutarties Nr. 3-3763 ir hipotekos lakšto, identifikacinis kodas 01120000004971, pakeitimus, bet ir nuo hipotekos teisėjo, kuris tokius pakeitimus registruotų. Toks teismo sprendimas, kaip jis surašytas revoliucinėje dalyje negali būti įvykdytas net ir panaudojant prievartos priemones (antstolius). Sprendimas šioje skundžiamoje dalyje yra ydingas, nes bankas įpareigotas padaryti įrašą apie aplinkybes, apie kurias jis nežino - padaryti įrašą, kad V. G. kreditoriui nėra skolingas, nes neaišku, kam V. G. nėra skolingas. Darant prielaidą, kad teismas sprendė apie tai, jog V.Giniotis nėra skolingas bendrijai, tai pakeitimai, gali būti daromi tik tokiose sutartyje ir hipotekos lakštuose, kuriais V. G. turtas užtikrinant jo įsipareigojimus būtų įkeistas bendrijai. Darant prielaidą, kad teismas sprendė apie tai, kad V. G. nėra skolingas AB bankui „Hansabankas“, tai pakeitimai, kad V. G. neskolingas AB bankui „Hansabankas“ gali būti daromi tik tokiose sutartyse ir lakštuose, kuriais V. G. turtas, užtikrinant V. G. įsipareigojimus, būtų įkeistas AB bankui „Hansabankas“.
5. Teismas nagrinėdamas ginčą dėl ginčo turto hipotekos, privalėjo išanalizuoti aplinkybes, susijusias su minėto turto įkeitimu ir V. G. veiksmais jį įkeičiant. Be to, privalėjo išsiaiškinti, kad AB bankas „Hansabankas“ ir bendrija yra susitarę kaip ir kokie butai gali būti išlaisvinti iš hipotekos. V. G. , kaip 91-osios GNSB nariui, bei už namo įkeitimą balsavusiam asmeniui buvo žinomos 91-osios GNSB prisiimtos prievolės grąžinti iš AB banko „Hansabankas“ paimtą paskolą.
6. Teismas nepagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 274. Šis nutarimas nustato gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarką, o 91-oji GNSB nesinaudojo lengvatiniu kreditu (CPK 3 str. 5 d.).
7. Teismas netinkamai išsiaiškino ir pritaikė 1964 m. CK 211 straipsnį (CK 4.171 str.). Perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. 1997 m. gegužės 29 d. turto įkeitimo sutartimi įkeistu namu, o tuo pačiu ir ginčo turtu buvo užtikrintas 3 000 000 Lt dydžio paskolos, suteiktos 91-ajai GNSB, grąžinimas. Kol šis GNSB įsipareigojimas yra neįvykdytas, įkeisto daikto nuosavybei perėjus kitam asmeniui, hipoteka nepasibaigia.
8. Kaip matyti iš prie šios bylos prijungtos civilinės bylos medžiagos, ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį 91-ajai GNSB ir AB bankui ,,Hansabankas“ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisės į šį pripažinimo V. G. , įpareigojimo padaryti 2000 m. rugpjūčio 31 d. hipotekos lakšto pakeitimus, nurodant, kad šis butas išlaisvinamas nuo hipotekos, nes šio buto savininkas kreditoriui nėra skolingas. Šioje byloje ieškovas taip pat yra buvo pareiškęs analogiškus reikalavimus. Sprendimas minėtoje byloje yra įsiteisėjęs, todėl teismas privalėjo nagrinėjamą bylą nutraukti remdamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pagal priešieškinį Č. M. prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog Č. M. negalėjo veikti bendrijos vardu, nes jis gavęs teisėtus įgaliojimus veikti bendrijos vardu iš 5 bendrijos įgaliotinių. Taip pat nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog Č. M. turėjo įgaliojimus veikti bendrijos vardu tik spręsdamas klausimus, susijusius su namu, esančiu Lvovo g. 89/1, Vilniuje, nes įgaliojimai Č. M. buvo ušduoti visų bendrijos reikalų tvarkymui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ registrų centro Vilniaus filialas prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nurodo, kad teismo sprendimas dalyje, kuria buvo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), su rūsiu teisinės registracijos panaikinimo, naikintinas ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso taisyklių (CPK 177, 178, 185 str.).

Byloje nustatytos aplinkybės: 1996 m. liepos 17 d. sutartimi atsakovas 91-oji GNSB įsipareigojo iki 1997 m. trečiojo ketvirčio pastatyti V. G. už jo lėšas keturių kambarių butą su daline apdaila už 152 280 Lt (orientacinė kaina) ir garažą už 20 000 Lt Santariškių šiaurinėje dalyje K-V. G. įsipareigojo sumokėti įstojimo į bendriją nario mokestį ir nustatytais terminais sumokėti buto kainą (4 p.). Sutarties 7 punktu sutarta, kad priėmus naudoti namą, bendrijos narys įgys nuosavybės teisės į butą įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nustatyta, kad šioje sutartyje minimas daugiabutis gyvenamasis namas yra (duomenys neskelbtini)g. 5, Vilniuje, o ginčo butas pažymėtas 12-tu numeriu. 1997 m. gegužės 29 d. tarp 91-osios GNSB ir AB Lietuvos Taupomojo banko buvo sudaryta 3 000 000 Lt paskolos sutartis minėto namo statybai. Šios prievolės užtikrinimui nebaigtas statyti gyvenamasis namas, nutarus 1997 m. gegužės 19 d. bendrijos visuotiniam narių susirinkimui, buvo įkeistas (1 t., b. l. 113-114). 1999 m. gegužės 3 d. atlikta gyvenamojo namo teisinė registracija 91-osios GNSB vardu (1 t., b. l. 7). 1999 m. birželio 18 d. susitarimu (1 t., b. l. 99) keistos paskolos sutarties sąlygos, numatant galimybę grąžinti paskolą, perkeliant skolą (jos dalį) bendrijos nariams ir išlaisvinant nuo įkeitimo paskolos gavėjo nurodytą butą, jei bankui bus grąžinta butui paskirta skola. 91-oji GNSB įsipareigojo bendrijos nariams neperkeltą skolos dalį paskirstyti butams pagal pridedamą sąrašą (4.18 p.). Ieškovas neigia skolos bankui paskirstymą butams, o duomenys apie skolos paskirstymą į bylą nepateikti. 2000 m. birželio 5 d. susitarimu, pratęsus paskolos grąžinimą, įkeisti ginčo namo šeši butai, tarp kurių ieškovo butas Nr. 12 (1 t., b. l. 117, 121). 2000 m. rugpjūčio 31 d. įregistruota įkeičiamo turto (178 786 Lt vertės keturių kambarių buto, rūsio (P-20, P-21, P-22, P-23 ir P-24) sutartis (Hipotekos lakštas) (1 t., b. l. 120). 2000 m. birželio 5 d. susitarimu Lietuvos taupomasis bankas ir 91-oji GNSB nustatytas galutinis paskolos grąžinimo terminas – 2001 m. gegužės 1 d., mokėtinos sumos ir mokėjimo tvarka (1 t., b. l. 100). Šios bylos nagrinėjimo metu 91-osios GNSB skola bankui – 723 000 Lt. Ieškovas – vienintelis bendrijos narys, kurio nuosavybės teisės į ginčo butą suvaržytos.

2002 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu pripažintos nuosavybės teisės į 23 ir 24 butus, esančių (duomenys neskelbtini), bendrijos nariams R. U. ir D. V. , išregistruojant šių butų hipoteką, nustačius, kad šie bendrijos nariai visiškai atsiskaitė su 91-aja GNSB. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą kasacine tvarka, patenkino ir bendrijos nario R. M. reikalavimą, pripažindamas nuosavybės teises į 7-tą butą ir kitas patalpas ginčo name, išregistruodamas šio buto hipoteką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-919/2003). Ieškovo V. G. , buvusio minėtos civilinės bylos šalimi (ieškovu) analogiškas reikalavimas nebuvo patenkintas tuo pagrindu, kad V. G. ginčo nagrinėjimo metu dar nebuvo visiškai atsiskaitęs su atsakovo 91-aja GNSB (1 t., b. l. 36-44). Nors šioje nagrinėjamoje byloje V. G. pareikštas reikalavimas dėl to paties dalyko (dėl nuosavybės teisės į ginčo butą gynimo), tačiau jis pareikštas kitais pagrindais, todėl CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostata šioje nagrinėjamoje byloje netaikytina.

Apeliantas atsakovas AB bankas „Hansabankas“ apeliaciniame skunde kėlė įrodymų, patvirtinančių ieškovo visiško atsikaitymo faktą, pakankamumo problemą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (1 t., b. l. 11-12, 36-44, 126, 159-162, 205, 227, 252, civilinė byla Nr. 2-244-45/2002, 2 t., b. l. 167-175 ), šalių paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas buvo 91-osios GNSB narys ir šalių sudaryta buto statybos sutartimi prisiimtą prievolę atsiskaityti su atsakovu – 91-aja GNSB, už pastatytą butą ir kitas ginčo patalpas visiškai įvykdė, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti perduoti ieškovui butą su rūsiu ir garažo patalpas ieškovo nuosavybėn (CK 4.20 str., 4.47 str. 1, 4 p., 4. 49 str., 1.138 str. 1 p.). Naujų įrodymų, kurie leistų pirmosios instancijos teismo išvadas vertinti kitaip, apeliacinės instancijos teisme nepateikta (CPK 176, 177, 178, 185 str.).

Atsakovas AB bankas ,,Hansabankas“ priešieškiniu prašė pripažinti 91-osios GNSB 2005 m. vasario 17 d. pažymą (1 t., b. l. 250), kuria patvirtintas V. G. atsiskaitymo su bendrija faktas, niekine kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str., 6.136 str.) tuo pagrindu, kad ginčo pažymą pasirašęs asmuo Č. M. tokių 91-osios GNSB įgalinimų neturėjo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų dėl kurių minėta pažyma turėtų būti pripažinta niekine. Nustatyta, kad ginčo pažyma pasirašyta 91-osios GNSB valdybos įgalioto asmens Č. M. ir patvirtina oficialiu minėtos bendrijos antspaudu. Nei pasirašiusio dokumentą parašas, nei antspaudo neteisėtas panaudojimas ar jo suklastojimas – neginčyti. Atsakovas Č. M. , nors bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad įgaliojimą, išduotą penkių 91-osios GNSB įgaliotinių tvarkyti visus bendrijos reikalaus, turėjo. Šiems pavedimams vykdyti jam buvo išduotas ir antspaudas. Todėl, Č. M. įsitikinimu, ginčo pažymą išdavė ieškovui pagrįstai, nepažeisdamas CK 2.132 straipsnio nuostatų. Toks teiginys byloje nepaneigtas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir be ginčo pažymos ieškovo atsiskaitymo su 91-aja GNSB faktas patvirtintas rašytiniais įrodymais – finansinės atskaitomybės dokumentais ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.). Minėtame teismo sprendime, ištyrus ir įvertinus visus dokumentus, buvo konstatuota ieškovo 15 781,50 Lt skola 91-ajai GNSB, kurią ieškovas iki ieškinio šioje civilinėje byloje padavimo, sumokėjo. Teismo sprendimas įsiteisėjęs, įgijo įstatymo galią, yra privalomas ir vykdytinas (CPK 18 str.). Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad minėtas teismo sprendimas nustatė ieškovo nepriemoką bendrijai be sutartinių delspinigių. Apeliantas nenurodo, kokio dydžio delspinigius turėtų mokėti ieškovas už nelaiku sumokėtą skolą 91-ajai GNSB. Be to, apeliantas nėra buto statybos sutarties (1 t., b. l. 6)) šalis, todėl neįgijo teisės reikalauti sutartinių netesybų (CK 6.256 str. 1, 2 d., 6.70, 6.71, 6.73 str.). Atsakovas taip pat nėra įgaliotas veikti 91-osios GNSB ir ginti jos interesus dėl delspinigių, kurie net neapskaičiuoti, išieškojimo.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti – nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus šalių reikalavimus ir atsikirtimus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje, faktinėmis aplinkybėmis iš esmės sutampančia su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis (3K-3-919-2003) (CPK 4 str.). tesimo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Ieškovas nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų priteisti iš atsakovų neprašo.

Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija iš atsakovo priteisia valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme – 40 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo AB banko „Hansabankas“ (jo teisių perėmėjas Swedbank, AB) valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme –40 Lt (keturiasdešimt litų).

Teisėjai                                                                       Danutė Milašienė

Gintaras Pečiulis 

Nijolė Piškinaitė