Civilinė byla Nr. e2A-965-413/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16941-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.11.1; 2.6.16.8.1; 2.6.16.12; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Amatų ir menų centro „Nauja sirena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-701-584/2021 pagal ieškovės viešosios įstaigos Amatų ir menų centro „Nauja sirena“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės panaudos sutarties nutraukimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Kauno miesto savivaldybė.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė Viešoji įstaiga Amatų ir menų centras „Nauja sirena“ (toliau – ieškovė, Amatų ir menų centras) teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu 2011 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr.8SUN-29 nutraukimą ir panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – atsakovės, NŽT) 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 8SD-2749-(14.8.7.) „Dėl 2011 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 8SUN-29 nutraukimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji naudojasi žemės sklypu nepažeisdama panaudos sutarties sąlygų, todėl nėra nei vieno iš atsakovės įsakyme nurodytų sutarties nutraukimo pagrindų. Vien ta aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-408 nusprendė įtraukti Amatų ir meno centro naudojamas gamybines patalpas į viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir jas parduoti viešojo aukciono būdu dar nereiškia, kad pastatas galėtų būti parduotas ar bus parduotas iki žemės panaudos sutarties galiojimo pabaigos. Todėl nurodytu pagrindu žemės panaudos sutartis negali būti nutraukta, nes tokia teisė dar nėra atsiradusi.

3.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnį valstybės ir savivaldybių turtas, tarp jų ir valstybinė žemė, turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja Žemės ir kitų įstatymų nustatyta tvarka bei sąlygomis visuomeninei naudai (Žemės įstatymo 7 str. 11 d.). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte numatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija priimti sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio valstybės ir savivaldybės turto panaudą, 4 dalis numato, kad sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, suteikti pastatą neatlygintinai panaudos pagrindais yra savivaldybių teisė, o ne pareiga.

6.       Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. nusprendė Amatų ir meno centro pagal panaudos sutartį naudojamas gamybines patalpas, esančias administraciniame pastate (duomenys neskelbtini), įtraukti į Viešajame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Šis tarybos sprendimas yra galiojantys ir teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikintas.

7.       Žemės sklypo panaudos sutartyje yra numatyta, kad ieškovė žemės sklypu naudosis neatlygintinai iki 2028 m. spalio 16 d., bet ne ilgiau, nei reikia valstybės ir savivaldybės funkcijoms atlikti (3 punktas); sutartis panaudos davėjo reikalavimu nutraukiama prieš terminą, <...> jeigu privatizuojami statiniai ar įrenginiai pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą <...>. Sutartis gali būti nutraukta ir kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais (13 punktas).

8.       Teismo vertinimu, kadangi Kauno miesto savivaldybė siekia viešajame aukcione parduoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės panaudos sutarčiai yra taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), kurio 2.1 papunktyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešajame aukcione parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi, kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti.

9.       Šiuo atveju svarbu tai, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas vykdo aukcionus, kuriuose yra parduodamas savivaldybių nuosavybės teise valdomas turtas su jiems priskirtais žemės sklypais. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėse“ patvirtinta Valstybinės žemės panaudos sutarties 2 ir 15 punktais neperima žemės sklypų, kuriems yra sudarytos panaudos sutartys, todėl NŽT, atsižvelgdama į teisinį situacijos reguliavimą, privalėjo nutraukti 2011 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 8SUN-29.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė Viešoji įstaiga Amatų ir menų centras „Nauja sirena“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Skundžiamu teismo sprendimu yra įteisintas ieškovės investicijų pasisavinimas apgaulingu administravimu, kadangi Kauno savivaldybės taryba pritarė didesnėms negu 90 tūkstančių eurų ieškovės investicijoms į pastato rekonstrukciją su galimybe naudotis pastatu sutartyje nustatytą terminą. Tuo tarpu teismo sprendimo pagrindimas žemės privatizavimo poreikiu ir turto privatizavimo procedūromis nesuėjus sutartyje nustatytam jos nutraukimo terminui ir remiantis vien pastato įtraukimu į privatizuojamų objektų sąrašą, neatitinka fundamentalaus teisėtumo ir teisingumo principo, kuriuo privalo būti grindžiama visa konstitucinė teisingumo vykdymo doktrina ir kiekvienas teismo sprendimas.

10.2.                      Vien ta aplinkybė, kad pastatas yra įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą, nesąlygoja nei galiojančios pastato panaudos, nei žemės panaudos sutarties nutraukimo, nes nėra pasibaigęs panaudos terminas ir nėra kitų teisinių pagrindų nutraukti panaudos sutartį.

10.3.                       Kauno miesto savivaldybės taryba 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-305 „Dėl leidimo viešajai įstaigai Amatų ir menų centrui „Nauja sirena“ rekonstruoti pastatą 1B1M (duomenys neskelbtini)“ nusprendė leisti ieškovei, turinčiai neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, teisės aktų nustatyta tvarka rekonstruoti pastatą ir pritaikyti jį neįgaliųjų socialinės įmonės įstatuose numatytai veiklai vykdyti. Toks sprendimas buvo inicijuotas todėl, kad pastato būklė buvo itin prasta, o veiklą jame buvo galima vykdyti tik jį rekonstravus. Po rekonstrukcijos pastato panaudos sutarties galiojimas buvo pratęstas iki 2028 m. spalio 16 d. Pastato panaudos sutartis sudaryta esant teisiniam pagrindui ir tenkinant viešąjį interesą. Savivaldybė, duodama sutikimą pastato rekonstrukcijai, į kurią ieškovė investavo 95 871,73 Eur, įgijo papildomą turtinę naudą, o ieškovei atitinkamai suteikė teisę panaudos pagrindais naudotis pastatu iki 2028 m. spalio 16 d. Tokiu būdu buvo įvykdyti teisingi mainai ir ieškovei sukurti teisėti lūkesčiai.

10.4.                      Žemės panaudos sutarties 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas perduodamas neatlygintinai iki 2028 m. spalio 16 d., bet ne ilgesniam laikui, nei reikia valstybės ir savivaldybės funkcijoms atlikti. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad žemės sklypo prireikė valstybės ir savivaldybės funkcijoms atlikti. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir teritorijų planavimo dokumentai. Priešingai, vien ta aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. sprendimu įtraukė pastatą į Privatizuojamų objektų sąrašą, reiškia, kad pastatas, kuriam eksploatuoti yra skirtas žemės sklypas, tapo nebereikalingas savivaldybės funkcijoms vykdyti. Tokiu būdu nėra nei vieno teisinio pagrindo (nei datos, nei sąlygos), kurie lemtų sutarties nutraukimą.

10.5.                      Remiantis Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428, 15 punktu tik per mėnesį nuo perleidimo tretiesiems asmenims dienos atsiranda panaudos gavėjo (šiuo atveju ieškovės) pareiga kreiptis į valstybės žemės patikėtinį dėl valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimo ar jos pakeitimo šalių susitarimu.

10.6.                      Teismo nurodytos teisės normos negali būti laikomos teisiniu žemės sutarties nutraukimo pagrindu. Aprašo 1 punktas reglamentuoja valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo pardavimo viešame aukcione organizavimą ir vykdymą, parduodamo ar nuomojamo žemės ploto nustatymą, sandorių, įvykus aukcionui, sudarymą. Tuo tarpu Aprašo 14, 13 ir 15 punktai priklauso Aprašo II skyriui, kuriame reglamentuojamas žemės ploto nustatymas, o teismo cituojamos teisės normos yra aktualios tik tuo atveju, jeigu yra organizuojamas ir vykdomas valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo pardavimas viešame aukcione. Byloje nėra duomenų, kad būtų organizuojamas ar vykdomas pastato ir jo eksploatacijai priskirto žemės sklypo pardavimas viešame aukcione, kadangi pastato panaudos sutartis iki šiol nėra nutraukta.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.                      Byloje nėra ginčo nėra, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo dalis, kuria Taryba nusprendė įtraukti pastatą į privatizuojamų objektų sąrašą yra individualus administracinis aktas, kuris yra privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei. Susižinojusi apie minėtą Tarybos sprendimą ieškovė jo neskundė, su juo sutiko, tačiau dabar siekia įtikinti teismą, kad NŽT juo nesivadovautų, nes jis pažeidžia apeliantės teises.

11.2.                      Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas vykdo aukcionus, kuriuose yra parduodamas savivaldybių nuosavybės teise valdomas turtas su jiems priskirtais žemės sklypais. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėmis“ ir jomis patvirtintos Valstybinės žemės panaudos sutarties 2 ir 15 punktais neperima žemės sklypų, kuriems yra sudarytos panaudos sutartys, todėl atsakovė, atsižvelgdama į teisinį situacijos reguliavimą, privalėjo nutraukti su apeliante 2011 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 8SUN-29 (2 ir 13 punktai).

11.3.                      Apeliantės keliamas investicijų į pastatą atlygintinumo klausimas (jeigu apeliantė mano, kad jis turi įtakos pastato panaudai) turėtų būti sprendžiamas tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir apeliantės, o ne ribojant šioje byloje žemės panaudos sutarties nutraukimą.

11.4.                      Perdavus žemės sklypą centralizuotai valdomam valstybės turto valdytojui, remiantis Žemės įstatymo 7, 8 ir 10 straipsnių nuostatomis, šis priima sprendimus dėl jam perduoto žemės sklypo naudojimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nėra subjektas, kuriam vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis galėtų būti perduodama neatlygintinai naudotis žemės sklypas (ieškovė įgijo teisę į valstybinį žemės sklypą savivaldybei sutikus suteikti jai pastatą ir tik iki pastato privatizavimo), todėl yra taikytinos Aprašo teisės normos.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1.                      Teismas pagrįstai savo sprendime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai Kauno miesto savivaldybė siekia viešajame aukcione parduoti pastatą, valstybinės žemės panaudos sutarčiai yra taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“.

12.2.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės teisėtų lūkesčių pažeidimo, kadangi pagal Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 punkto 5 dalį panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Analogiška nuostata įvirtinta ir Savivaldybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-401, 10 punkte.

12.3.                      Trečiojo asmens nuomone, nors teisės aktai nenustato savivaldybei termino per kiek laiko turi būti parduodamas į Viešame aukcione parduodamo turto sąrašą įtrauktas jos turtas, tačiau įstatyminės prievolės realizuoti Savivaldybės teisę parduoti turtą viešo aukciono būdu nedelsiant ar per tam tikrą terminą nebuvimas nesudaro pagrindo ieškovei ignoruoti Savivaldybės tarybos sprendimą ar teigti, kad jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Priešingai, Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą įtraukti pastatą į Viešame aukcione parduodamo savivaldybės turto sąrašą, atsakingi subjektai privalo imtis tolimesnių būtinų veiksmų šiam sprendimui įgyvendinti.

12.4.                      Valstybinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), prieš jį parduodant viešajame aukcione, privalo būti sugrąžintas savininkui, kurio funkcijas atlieka centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoja – VĮ Turto bankas, ir įtrauktas į jos balansą. Žemės panaudos sutarties nutraukimas su ieškove yra būtinas veiksmas tam, kad būtų įgyvendintas Aprašo 15 punktas. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba, kaip ginčo žemės sklypo patikėtinis, teisėtai ir pagrįstai 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 8SD-2749-( 14.8.7.) „Dėl 2011- 12-22 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 8SUN-29 nutraukimo, žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ nutraukė ginčo valstybinės žemės panaudos sutartį.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui Kauno mieste savivaldybei nuosavybės teise priklauso Pastatas – Amatų ir menų centras su gamybinėmis patalpomis administraciniame pastate (toliau – Pastatas), esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo pačiu adresu esantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - žemės sklypas). Savivaldybė ir ieškovė sudarė 2008 m. spalio 16 d. Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. 201-9-863 (toliau – Sutartis), kuria Pastatas buvo neatlygintinai perduotas naudotis ieškovei iki 2013 m. spalio 16 d. Vėliau, t. y. 2010 m. birželio 9 d. Susitarimu, šalys pratęsė Sutarties galiojimo terminą iki 2028 m. spalio 16d. Ieškovė ir atsakovė 2011 m. gruodžio 22 d. sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 8SUN-29 (toliau – žemės panaudos sutartis), pagal kurią atsakovė perdavė ieškovei neatlygintinai naudotis 0,0558 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį (toliau – žemės sklypas) iki 2028 m. spalio 16 d. Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-408 įtraukė Pastatą į Viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir nusprendė jį parduoti viešojo aukciono būdu. Atsakovė 2019 m. gegužės 24 d. pranešė ieškovei apie Žemės panaudos sutarties nutraukimą ir 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmė įsakymą Nr. 8SD-2749-(14.8.7.) „Dėl 2011 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 8SUN-29 nutraukimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)”, kuriuo nusprendė nutraukti prieš terminą 2011 m. gruodžio 22 d. žemės panaudos sutartį Nr. 8SUN-29.

15.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 8SD-2749-(14.8.7.) dėl 2011 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 8SUN-29 nutraukimo kaip neteisėtą ir pažeidžiantį ieškovės teises.

16.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

17.       Ieškovė padavė apeliacinį skundą prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde ieškovė dar kartą nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-408 nusprendė įtraukti Pastatą į viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir parduoti jį viešojo aukciono būdu dar nereiškia, kad Pastatas bus parduodamas iki panaudos sutarties galiojimo pabaigos. Todėl žemės panaudos sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Anot apeliantės, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti netinkamai taikė ir aiškino šiuos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

18.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamam ginčui spręsti yra aktualios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - Įstatymas) ir šį įstatymą detalizuojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo), Žemės įstatymo nuostatos.

19.       Byloje nėra ginčo, kad Savivaldybės taryba, kaip išimtinę turto savininko kompetenciją ir funkcijas įgyvendinanti institucija, gali priimti sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustatyti šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisykles, tame tarpe ir sprendimus dėl turto panaudos (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas; Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 4 dalis). 

20.       Byloje taip pat nėra ginčo, kad Savivaldybės ir NŽT ieškovei neatlygintinai pagal sutartis perduotas naudoti turtas (pastatas ir žemės sklypas) gali būti naudojamas iki tam tikro termino arba įvykio, t. y. iki 2028 m. spalio 16 d. arba iki statinių ar įrenginių turto privatizavimo (Sutarties 3 punktas, 2010 m. birželio 9 d. Susitarimo 2 punktas, žemės panaudos sutarties 2 ir 13 punktai).

21.       Minėta, kad Savivaldybės taryba 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-408 įtraukė Pastatą į Viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir nusprendė jį parduoti viešojo aukciono būdu. Įtraukusi Pastatą į viešo aukciono būdu parduodamo turto sąrašą, Savivaldybė 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (33.194)R-4068 kreipėsi į NŽT ir, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu patvirtinto Aprašo nuostatomis, prašė atlikti veiksmus bei pateikti dokumentus, reikalingus tolimesniam turto pardavimui.

22.       Pagal Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 21 straipsnį, Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu viešo aukciono būdu. Viešas aukcionas – valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus, pardavimo būdas, kai neribojamas viešo aukciono dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką nustato Vyriausybė. Viešas aukcionas gali būti organizuojamas informacinių technologijų priemonėmis (21 straipsnio 1 dalis).

23.       LR Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu patvirtinto Aprašo 2.1 punkte atkartota Įstatymo nuostata, kad Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešame aukcione parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi (toliau – žemės sklypas), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn. 

24.       Aprašo 12 punkte nustatyta, kad aukciono organizatorius (nagrinėjamu atveju Savivaldybė), prieš pradėdamas organizuoti aukcioną, kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovą su prašymu atlikti šiame punkte numatytus veiksmus ir išduoti pažymas pagal Aprašo 13.4.1 ir 13.4.2 papunkčius. Pagal Aprašo 13.4.2 papunktį NŽT aukciono organizatoriui turi išduoti pažymą, kad parduodamas valstybinės žemės sklypas (ar jo dalis) yra reikalingas įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, nurodo valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) vertę ir patikėtinį – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją. Savivaldybės administracijos direktorius Aprašo 13 punkte nurodytus dokumentus (duomenis) privalo pateikti centralizuotai valdomo valstybės turo valdytojui (nagrinėjamu atveju VĮ Turto bankui), kuris valstybinės žemės sklypą įtraukia i savo balansą.

25.       Pagal Aprašo 19 punktą, nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus įtraukus į Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytus sąrašus, taip pat parduodant Aprašo 3.3 ir 3.4 papunkčiuose nurodytą nekilnojamąjį turtą, suformavus žemės sklypus, priskirtus parduodamam nekilnojamajam turtui, aukciono organizatorius inicijuoja aukcioną, turėdamas pagal Aprašo 13.4 papunktį išduotas pažymas, nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų individualiojo vertinimo ataskaitą, parengtą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, kartu su ataskaitos atitiktį šiems reikalavimams patvirtinančia institucijos, įgaliotos atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą, išvada, kuri teikiama, jeigu aukcione ketinama parduoti valstybės ar savivaldybės nekilnojamąjį turtą be jam priskirto žemės sklypo arba su jam priskirtu žemės sklypu ar kitus nekilnojamuosius daiktus, kurių pradinė bendra pardavimo kaina yra didesnė nei 3 milijonai eurų.

26.       Aptartas teisinis Savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo mechanizmas leidžia daryti išvadą, kad turto privatizavimo (aukcionas) procesas, priešingai nei mano ieškovė,  pradedamas įtraukus šį turtą į parduodamo turto viešame aukcione sąrašą. Iki aukciono Savivaldybė, kaip aukciono organizatorius, turi atlikti eilę veiksmų, tame tarpe gauti pažymą, numatytą Aprašo 13.4.2 papunktyje, kurią privalo pateikti centralizuotai valdomo valstybės turo valdytojui. Nei Įstatyme, nei Apraše nėra numatyta, kada turėtų būti nutraukta sutartis su žemės sklypo naudotoju, kuris kartu yra kito nekilnojamojo turto (šiuo atveju pastato) naudotojas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad baigiamajame viešo aukciono etape turtas turi būti atlaisvintas; kad žemės panaudos sutartyje (13 punktas) numatyta, jog sutartis panaudos davėjo reikalavimu gali būti nutraukta prieš terminą kai yra privatizuojami statiniai ir įrenginiai pagal LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą, ir kad šioje sutartyje (priešingai nei Savivaldybės pastato panaudos sutartyje) nenumatyti jokie kiti terminai sutarčiai nutraukti kai įvyksta joje aptartas įvykis, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad nenutraukus Pastato panaudos sutarties atsakovei nebuvo teisinio pagrindo nutraukti ir žemės panaudos sutartį.

27.        Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovei investavus papildomas lėšas į Pastato rekonstrukciją, o žemės panaudos sutartį nutraukus anksčiau termino, buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai ir teisės. Visų pirma, Pastato panaudos sutarties 8.4 punkte nustatyta, kad panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Tai reiškia, kad ieškovei jau Sutarties sudarymo metu buvo žinoma, kad investuotos į Pastato priežiūrą lėšos nebus grąžintos, o Sutartis gali būti nutraukta ne tik pasibaigus jos terminui, bet ir įvykus įvykiui. Antra, Pastato panaudos sutartis šiuo metu su ieškove nėra nutraukta, todėl ieškovei nenurodžius konkretaus jos teisių pažeidimo pobūdžio, nėra pagrindo išvadai, kad žemės panaudos sutarties nutraukimas tiesiogiai pažeidė ir pažeidžia ieškovės teises.

28.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamas aktualus teisėtumo ir teisingumo principas, kurį suformavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose (LVAT 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-46/2011; 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1542/2012).

29.       Administracinėje byloje Nr. A556-1542-12, kurioje yra pacituota kita administracinės bylos Nr. A17-773/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis, teisėtumo teisingumo principas taikytas visiškai kitomis aplinkybėmis. Šis teismas sprendė, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo, nukreiptą į viešojo administravimo subjektą, nenustačius svarbių senaties atnaujinimo priežasčių. Cituotoje byloje ieškinio senaties terminą buvo prašyta atnaujinti ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, kas pirmosios instancijos teismo iš esmės liko neaptarta, o šie kriterijai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dėl to turėjo lemti viso ieškinio senaties termino atnaujinimą ir bylos nagrinėjimą iš esmės. 

30.       Kitoje apeliantės cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. A-143-46/2011 apeliacinės instancijos teismas vadovavosi teisėtumo teisingumo principu, vertindamas, ar vien formalus tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pradžios pažeidimas gali lemti ginčijamų įsakymų neteisėtumą.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32.       Taigi, apeliantės cituojamose teismo bylose nagrinėjamos bylos ir nurodytų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl tokiais išaiškinimais remtis nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl visų aplinkybių, jei tokios aplinkybės, nenustačius kitų sąlygų, tampa teisiškai nereikšmingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-421/2017). Todėl dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir nelemia galutinio teisinio rezultato išnagrinėtoje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Byloje nėra duomenų apie atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokios išlaidos neatlyginamos (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gintautas Koriaginas

                                                       Albina Rimdeikaitė

                                                       Egidijus Tamašauskas