Nr. DOK-5500

                                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02498-2021-9

                                                           (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

       2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. lapkričio 17 d. paduotu atsakovo N. M. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sverhus“ ieškinį atsakovams R. K. ir N. M. dėl žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

        Atsakovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad už neteisėtą veiksmą, t. y. pravaikštą, atsakovas buvo atleistas iš darbo, tačiau tai nėra kartu ir priežastis konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygas žalos teisiniame santykyje, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus dėl žalos padarymo, jo kaltę dėl žalos ir priežastinį ryšį su ieškovo nurodoma žala, po darbo santykių pabaigos. Vertinant „žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo“, nurodyta, kad nutraukus darbo sutartį atsakovas negalėjo numatyti jokios žalos, ją mažinti, kadangi tokios nebuvo. Tokioje situacijoje teigti, kad atsakovas suvokė, kad jo sprendimas nutraukti sutartį sukels ieškovo reikalaujamą atlyginti žalą (t. y. samdys brangius darbuotojus), ir sąmoningai jos siekė, nėra pagrindo. Atsakovas, nuvykęs į Švediją ir supratęs, kad jam siūlomas darbas netinka, turėjo teisę nutraukti sutartį darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, kas skaičiuojant nuo sutarties sudarymo būtų 2020 m. lapkričio 17 d., arba 2020 m. lapkričio 19 d. skaičiuojant nuo paties ieškovo nurodomos pirmos darbo dienos datos 2020 m. lapkričio 16 d. Taigi ieškovas tegalėjo turėti pagrįstą lūkestį, kad atsakovas, kuris nebenori dirbti, maksimaliai dirbs tik 3 dienas. Savo tariamą žalą ieškovas kildina iš savo paties sudarytų sandorių, po to, kai šalių darbo teisiniai santykiai pasibaigė, t. y. žala nesusijusi su atsakovo darbine veikla. Teisingai Darbo ginčų komisija pažymėjo, vadovaujantis DK 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui, į šias rizikas privalu atsižvelgti vertinant materialinės žalos dydį. Ieškovo ir užsakovo sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta jokių sankcijų už terminų praleidimą, numatyta prastovų ir papildomų darbų galimybė. Dėl to nepagrįstai laikytini ieškovo teiginiai apie keturių darbuotojų būtinumą ir ypatingą darbų atlikimo skubą.  

        Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais atsakovo kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                         Danguolė Bublienė

                        Artūras Driukas  

                                                                             Jūratė Varanauskaitė