Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-03-05][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-50-403-2020].docx
Bylos nr.: e3K-3-50-403/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „DWB Underground Technologies“ 124933219 atsakovas
UAB „Pegama“ 125563534 Ieškovas
UAB ,,Piliuona“ 122652732 Ieškovas
UAB „Viresita“ 301788663 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Prievolės
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Netiesioginis ieškinys
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
Prievolių teisė
Kreditoriaus interesų gynimas
kitos bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-50-403/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01270-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.2

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Piliuona“ ir „Pegama“ netiesioginį ieškinį atsakovams A. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „DWB Underground Technologies“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Viresita“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Piliuona“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, UAB „Pegama“ vardu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir UAB „DWB Underground Technologies“ ieškovei UAB „Pegama“ 193 443 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovei UAB „Piliuona“ jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 iš UAB „Pegama“ bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Saulės lietus“ kreditoriams priteista 621 994,20 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, taip pat iš UAB „Pegama“ ieškovei UAB „Piliuona“ priteista 1448,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4.       Ieškovė UAB „Piliuona“ reikalavimo teisių perleidimo sutartimis iš UAB „Saulės lietus“ kreditorių UAB „Marijampolės švara“, Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. ir Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, įgijo reikalavimo teises minėtai bankrutavusiai ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotai įmonei, t. y. tapo viena iš šios įmonės kreditorių.

5.       Turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkei UAB „Pegama“ nuosavybės teise priklausantis turtas: sandėlis ir turtinė teisė (nuomos teisė) į žemės sklypą. Turtas realizuotas varžytynėse, už jį gauta 495 281,61 Eur suma buvo pervesta BUAB „Saulės lietus“ administratoriui, šis gautas lėšas paskirstė proporcingai kiekvieno iš BUAB „Saulės lietus“ kreditorių, tarp jų ir ieškovės UAB „Piliuona“, reikalavimams tenkinti. Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad turtą UAB „Pegama“ buvo perdavusi neatlygintinai valdyti ir juo naudotis sandėliavimo veiklai atsakovei UAB „DWB Underground Technologies“ pagal 2011 m. birželio 17 d. panaudos sutartį Nr. 01 ir 2014 m. liepos 1 d. priedą Nr. 1 prie panaudos sutarties Nr. 01. 2014 m. liepos 2 d. atsakovė UAB „DWB Underground Technologies“ sudarė negyvenamojo pastato nuomos (subnuomos) sutartį su UAB „ViaCon Baltic“, kurios pagrindu UAB „ViaCon Baltic“ nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. atlygintinai naudojosi UAB „Pegama“ nuosavybės teise priklausančiu turtu už 3475,44 Eur plius PVM kasmėnesinį nuomos mokestį. UAB „Pegama“ vadovas ir vienintelis akcininkas yra atsakovas A. S.. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Pegama“, sudariusi panaudos sutartį, negavo pajamų, iš kurių būtų buvę galima atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, abiejų atsakovų veiksmai laikomi nesąžiningais ir jiems kyla pareiga atlyginti dėl jų veiksmų atsiradusią žalą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų A. S. ir UAB „DWB Underground Technologies“ ieškovei UAB „Pegama“ 193 443 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (193 443 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovų ieškovei UAB „Piliuona“ po 2465,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisės pareikšti netiesioginį ieškinį, nurodė, jog UAB „Pegama“ ilgą laiką nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir negina savo teisių, siekdama padidinti turto apimtį, tokiu būdu yra pažeidžiami bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos BUAB „Saulės lietus“ kreditorių, kuriems reikalavimo teisė į UAB „Pegama“ yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teisėti interesai. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad visų likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos BUAB „Saulės lietus“ kreditorių vardu pareikštas netiesioginis ieškinys atitinka tokio ieškinio pareiškimo sąlygas.

8.       Vertindamas reikalavimą taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, teismas nurodė, kad apie panaudos sutartį ieškovė sužinojo 2015 m. balandžio 29 d. iš antstolio, vykdančio priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „Pegama“ BUAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai, netiesioginis ieškinys teisme gautas 2017 m. birželio 9 d., todėl senaties terminas nepraleistas.

9.       Teismas nustatė, kad 2010 m. gruodžio 29 d. UAB „Pegama“, atstovaujama vadovo A. S., ir UAB „DWB Underground Technologies“ sudarė rankpinigių sutartį dėl pardavėjai UAB „Pegama“ priklausančio nekilnojamojo turto – sandėlio ir žemės sklypo, nuomos teisės perleidimo pirkėjai UAB „DWB Underground Technologies“. 2011 m. balandžio 14 d. šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl minėto turto pirkimopardavimo sutarties sudarymo ateityje. Įvertinęs rankpinigių sutarties ir preliminariosios sutarties su priedais sąlygas, teismas sprendė, kad nė vienoje iš nurodytų sutarčių šalys nesitarė dėl planuojamo parduoti UAB „Pegama“ turto perleidimo laikinai naudotis UAB „DWB Underground Technologies“ neatlygintinai panaudos pagrindais.

10.       UAB „DWB Underground Technologies“ ne tik naudojosi UAB „Pegama“ turtu neatlygintinai ir gavo iš jo pajamų, bet ir prisiteisė visas (papildomai su palūkanomis ir bauda) sumas, sumokėtas vykdant šalių sudarytas rankpinigių ir preliminariąją sutartis. Teismas nustatė ir tai, kad UAB „DWB Underground Technologies“ pagal panaudos sutartį valdomą UAB „Pegama“ turtą 2014 m. liepos 2 d. nuomos sutartimi nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. išnuomojo UAB „ViaCon Baltic“ už 4205,28 Eur per mėn. nuomos mokestį.

11.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad UAB „Pegama“ ir UAB „DWB Underground Technologies“ sudaryta panaudos sutartis buvo naudinga išimtinai tik panaudos gavėjai UAB „DWB Underground Technologies“ ir nuostolinga bei ekonomiškai nenaudinga UAB „Pegama“, vadovaujamai A. S.. Teismas sprendė, kad UAB „Pegama“ už 46 mėnesių turto nuomos laikotarpį galėjo gauti mažiausiai 193 443 Eur pajamų.

12.       Teismas nurodė, kad žala UAB „Pegama“ atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėtų kaltų veiksmų, kadangi jei bent vienas atsakovų nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi. 2011 m. birželio 17 d. panaudos sutarties sudarymas ir vykdymas lėmė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2015 m. balandžio 21 d., kai buvo pasirašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, UAB „DWB Underground Technologies“ neatlygintinai naudojosi UAB „Pegama“ nuosavybės teise priklausančiu turtu ir nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. gavo pajamų iš šio turto nuomos, tokiu būdu gavo iš UAB „Pegama“ nuosavybės teise priklausančio turto finansinę naudą. UAB „Pegama“ vadovas ir vienintelis akcininkas yra A. S.. UAB „Pegama“ beveik ketverius metus negalėjo naudotis savo didelės vertės turtu ir gauti iš jo pajamų, todėl teismas sprendė, kad abiejų atsakovų neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, ir šią jie privalo atlyginti solidariai.

13.       Teismas sprendė, kad ieškovė netiesioginiu ieškiniu pagrindė žalos dydį ir kitas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, todėl priteisė solidariai iš atsakovų 193 443 Eur (4205,28 Eur x 46 mėn.).

14.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinius skundus, 2019 m. birželio 4 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

15.       Kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 nagrinėtoje išskirtinėje teisinėje ir faktinėje situacijoje, kai bankroto proceso metu nebuvo imtasi visų reikiamų priemonių bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesams apginti, buvo apgintos bankrutavusios UAB „Saulės lietus“ kreditorių teisės ir teisėti interesai. Minėtoje byloje netiesioginiu ieškiniu ieškovei UAB „Piliuona“ bankrutavusios UAB „Saulės lietus“ vardu pareiškus reikalavimą pastarosios skolininkei UAB „Pegama“ buvo priteista skola, tačiau toks teismo sprendimas savaime nesuteikia teisės UAB „Saulės lietus“ kreditoriams ginčyti bet kokių paskesnių (po BUAB „Saulės lietus“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro) buvusių jos skolininkų sudarytų sandorių. Kitoks susidariusios situacijos teisinis aiškinimas, kolegijos nuomone, neatitiktų civilinių teisinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principų bei paneigtų sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principą.

16.       Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsniu ir kasacinio teismo formuojama šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014), kolegija sprendė, kad ieškovė UAB „Piliuona“ nagrinėjamu atveju neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio UAB „Pegama“ vardu.

17.       Kolegija pažymėjo, kad BUAB „Saulės lietus“ nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas (neegzistavo ir šioje byloje ginčijamos panaudos sutarties sudarymo metu) (CK 2.95 straipsnio 3 dalis), todėl atitinkamai pasibaigė ir jos teisė reikalauti žalos atlyginimo iš jos skolininkės UAB „Pegama“. Kolegijos vertinimu, 2011 m. rugsėjo 14 d. ir 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimis ieškovė UAB „Piliuona“, perimdama UAB „Saulės lietus“ kreditorių finansinius reikalavimus likviduotam juridiniam asmeniui, turėjo suprasti, jog likviduojant juridinį asmenį jo turėtos teisės nėra perimamos, juridinio asmens teisės ir pareigos negali pereiti kitiems asmenims, todėl jo prievolės ir pareigos, atitinkamai ir teisės, baigiasi. Dėl nurodytų priežasčių, kolegijos vertinimu, negalima pripažinti, kad UAB „Piliuona“, būdama neegzistuojančios bendrovės kreditorė, gali reikšti BUAB „Saulės lietus“ vardu netiesioginį ieškinį pastarosios skolininkės UAB „Pegama“ hipotetiniams skolininkams.

18.       Spręsdama dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – skolininkas turi turėti neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę savo skolininkui (atsakovui), t. y. kad kreditoriaus (ieškovo) skolininko skolininkas (atsakovas) turėtų pareigą vykdyti savo prievolę, kolegija padarė išvadą, kad UAB „Piliuona“ nėra nei UAB „Pegama“, nei UAB „DWB Underground Technologies“ kreditorė, t. y. neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovams, todėl ir dėl šios priežasties neturi teisės pareikšti netiesioginį ieškinį. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju netiesioginiu ieškiniu tik siekiama sukurti turtinę teisę į atsakovus.

19.       Kolegija papildomai pažymėjo, kad UAB „Piliuona“ neturi reikalavimo teisės atsakovui A. S. dar ir tuo aspektu, jog reikalaujamą žalos atlyginimą sieja su jo, kaip UAB „Pegama“ vadovo ir akcininko, lojalumo pareigos ir kitų pareigų bendrovei (UAB „Pegama“) pažeidimu (CK 2.87 straipsnio 1–3, 7 dalys). Tokios juridinio asmens vadovo ir dalyvio pareigos jį saisto tik su juridiniu asmeniu, o ne su trečiaisiais asmenimis. Net ir minėtų pareigų pažeidimo atveju kreditoriai ne visuomet įgyja teisę reikšti tiesioginius reikalavimus juridinio asmens vadovui. Šiuo atveju reikšminga ir aplinkybė, kad UAB „Pegama“ bankroto byla nėra iškelta.

20.       Vadovaudamasi kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis dėl kreditoriaus tiesioginio ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu pareiškimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017), atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatyta, jog BUAB „Saulės lietus“ ir jos kreditorė UAB „Piliuona“ neturi reikalavimo teisės UAB „Pegama“, kolegija padarė išvadą, kad negalimas ir kreditoriaus reikalavimas UAB „Pegama“ vadovui A. S..

21.       Kolegija taip pat pažymėjo, kad reikalaujant žalos atlyginimo iš A. S. nebuvo įrodinėjamas ir joks specifinis jo kaip bendrovės vadovo ir akcininkų teisių pažeidimas, nukreiptas į trečiuosius asmenis. Be to, tokio pobūdžio A. S. veiksmai nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti nukreipti į jau likviduotą juridinį asmenį, o tai jo atsakomybę pareikšto ieškinio pagrindu taip pat daro negalimą. Netiesioginio ieškinio instituto išplėtimas ir taikymas tokiems asmenims, kolegijos vertinimu, prieštarautų netiesioginio ieškinio paskirčiai – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. Tai reikštų, jog netiesioginiais ieškiniais būtų leidžiama ginti savo teises reikalavimus nukreipiant ne tik skolininko skolininkui, bet ir jų skolininkams.

22.       Kolegija akcentavo ir tai, kad kadangi ginčo panaudos sandoris buvo sudarytas po BUAB „Saulės lietus“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nėra ir kitos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – jos kreditorių teisių pažeidimo, nes atsakovė UAB „BWD Underground Technologies“ negalėjo numanyti, jog sandorio sudarymas su UAB „Pegama“ gali pažeisti neegzistuojančios, iš Juridinių asmenų registro išregistruotos BUAB „Saulės lietus“ kreditorių, kurių reikalavimo teisės galėjo atsirasti iki bankroto bylos UAB „Saulės lietus“ iškėlimo, teises ir teisėtus interesus. Vertinant priešingai susidarytų situacija, kad tretieji asmenys, sudarydami sandorius, turėtų atlikti neįmanomą sudaromų sandorių teisėtumo patikrą, t. y. įvertinti, ar jų sudaromas sandoris nepažeidžia praeityje jų kontrahento įgytų kreditorių ir jų kreditorių reikalavimo teisių, kaip nors neapriboja jų patenkinimo.

 

I. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

23.       Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Piliuona“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                       Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.68 straipsnį, padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neturi teisės UAB „Pegama“ vardu reikšti netiesioginio ieškinio jos skolininkams. Netinkamas CK 6.68 straipsnio taikymas ir aiškinimas pasireiškė res iudicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalis), įstatyminę cesiją reglamentuojančių teisės normų (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 2 punktas), bankroto proceso principų (suformuoti teismų praktikoje aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalį), viešojo intereso, teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis) bei dispozityvumo (CPK 13 straipsnis) principų pažeidimu. Dėl nurodyto materialiosios teisės pažeidimo teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė UAB „Piliuona“ neturi vykdytinos ir neabejotinos reikalavimo teisės skolininkei UAB „Pegama“ pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį.

23.2.                       Teismas netinkamai identifikavo, iš kokių teisinių santykių kreditorė (ieškovė) kildina savo reikalavimo teisę skolininkei, kurios vardu reiškiamas netiesioginis ieškinys. Teismas neatsižvelgė į kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes ir neįvertino, kad ieškovės UAB „Piliuona“ reikalavimo teisė kildinama ne iš teisinių santykių, atsiradusių tarp UAB „Piliuona“ ir BUAB „Saulės lietus“ jos bankroto byloje, bet iš teisinių santykių, susiklosčiusių tarp UAB „Saulės lietus“ ir UAB „Pegama“ (dėl 621 994,20 Eur dydžio skolos). Teismas, pažeisdamas CPK 279 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgė į įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą prejudicinį faktą, kad UAB „Piliuona“ pagal įstatymą perėmė BUAB „Saulės lietus“ reikalavimo teisę skolininkei UAB „Pegama“ būtent šioje prievolėje. Tai lėmė, kad teismas netinkamai nustatė netiesioginio ieškinio subjektus (kreditorių ir skolininką) ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog ieškovė neturi tiesioginės reikalavimo teisės skolininkei UAB „Pegama“ bei negali reikšti netiesioginio ieškinio jos skolininkams. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, ar UAB „Piliuona“ turi tiesioginę reikalavimo teisę atsakovams UAB „DWB Underground Technologies“ ir A. S.. Atsižvelgiant į netiesioginio ieškinio paskirtį, teismas turėjo analizuoti, ar UAB „Pegama“ turi vykdytiną turtinę teisę į atsakovus, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti.

23.3.                      Teismas netinkamai nustatė reikalavimo teisės pobūdį ir tai lėmė nepagrįstą teismo išvadą, kad reikalavimo teisė yra pasibaigusi, o likviduotos bendrovės kreditorė siekia pažeistas teises ir interesus ginti neapibrėžtą laiką. Teismas neatsižvelgė į įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytą faktą, kad BUAB „Saulės lietus“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro aplinkybė neturėjo įtakos UAB „Saulės lietus“ 621 994,20 Eur dydžio reikalavimo teisės į UAB „Pegama“ pasibaigimui. Ši reikalavimo teisė atsirado dar 2007 m. Šią turtinę teisę po BUAB „Saulės lietus“ likvidavimo pagal įstatymą perėmė BUAB „Saulės lietus“ kreditoriai (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Netiesioginis ieškinys pareikštas vienos iš kreditorių (UAB „Piliuona“) visų kreditorių interesais, siekiant įgyvendinti būtent 621 994,20 Eur dydžio reikalavimo teisę, t. y. išieškoti iš konkretaus bankrutavusios įmonės turto. Tuo tarpu teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad ieškinio pareiškimu likviduotos bendrovės kreditoriai siekia neapibrėžtą laiką ginti savo nepatenkintus finansinius reikalavimus, nors visos likviduotos įmonės prievolės (teisės ir pareigos) yra pasibaigusios.

23.4.                       Spręsdamas dėl ieškovės teisės pareikšti netiesioginį ieškinį, teismas neatsižvelgė į bankroto proceso tikslus ir viešąjį interesą. Teismas neįvertino, kad ieškiniu BUAB „Saulės lietus“ kreditoriai siekia įgyvendinti savo teisę (621 994,20 Eur dydžio turtinę teisę) į bankrutavusios įmonės turtą. Nurodyta turtinė teisė egzistavo dar įmonės bankroto proceso metu. Taigi šios turtinės teisės įgyvendinimas kreditorių naudai atitinka bankroto proceso tikslą tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto bei viešąjį interesą.

23.5.                       Teismas nepagrįstai apribojo ieškovės, kaip kreditorės, teisę į skolos išieškojimą iš savo skolininkės, ginant savo interesus pasirinktu būdu  reiškiant netiesioginį ieškinį. Teismas pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo principą bei CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.

23.6.                      Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos  kreditoriaus teisių pažeidimo egzistavimo. Spręsdamas dėl nurodytos sąlygos egzistavimo, teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, ar atsakovė UAB „DWB Underground Technologies“ galėjo numanyti, kad panaudos sutarties sudarymas pažeis jos kontrahentės UAB „Pegama“ kreditorių interesus. Atsižvelgiant į CK 6.68 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turėjo analizuoti aplinkybes, ar skolininkės UAB „Pegama“ neveikimu (žalos atlyginimo iš atsakovų nereikalavimu) pažeidžiami jos kreditorės UAB „Piliuona“ interesai (ar UAB „Pegama“ yra nemoki ar nepakankamai moki ir kt.).

24.       Trečiasis asmuo UAB „Viresita“ pareiškimu prisidėjo prie ieškovės kasacinio skundo.

25.       Atsakovė UAB „DWB Underground Technologies“ atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1.                       Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas CK 6.68 straipsnio 1 dalies, teisingai sprendė, kad konkrečioje situacijoje nėra būtinosios sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį, t. y. UAB „Piliuona“ nėra nei UAB „Pegama“, nei UAB „DWB Underground Technologies“ kreditorė, būtent  neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovams ir dėl šios priežasties neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį. Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju netiesioginiu ieškiniu tik siekiama sukurti turtinę teisę į atsakovus.

25.2.                       Teismas taip pat padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju taip pat nėra ir kitų būtinųjų sąlygų pareikšti netiesioginį ieškinį. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti galiojantis ir vykdytinas. Ieškovė, reikalavimo perleidimo sutartimis perėmusi tam tikrų UAB „Saulės lietus“ kreditorių reikalavimus, viso bylos nagrinėjimo metu nedetalizuoja ir nenurodo, kokio dydžio perimto ir patvirtinto reikalavimo dalį į UAB „Pegama“ ji ieškinio pateikimo dieną (2017 m. birželio 9 d.) turi, atitinkamai kokia dalis jau yra patenkinta vykdomojoje byloje. Ieškovės pridėtame Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendime, kuris vėlesne Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliktas nepakeistas, yra nurodoma tik bendra perimto reikalavimo suma, kuri, pažymėtina, buvo priteista dar 2012 metais, be to, visų iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai. Byloje nėra jokių duomenų, galimai patvirtinančių ieškiniu reiškiamo reikalavimo dydį bei pagrįstumą.

25.3.                       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai sprendė teismas, nėra ir kitos netiesioginio ieškinio sąlygos – kreditorių teisių pažeidimo. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teigia, kad skolininkė UAB „Pegama neįgyvendina savo teisės į savo skolininkus, dėl to daroma žala UAB „Pegama“ kreditoriams, tačiau atsakovė UAB „DWB Underground Technologies“ nėra UAB „Pegama skolininkė, priešingai  šią dieną ši įmonė yra UAB „Pegama kreditorė. Taigi atsakovei nesant skolingai UAB „Pegama, ieškovė negali remtis ir aplinkybe, neva UAB „Pegama delsia įgyvendinti savo turimą reikalavimą atsakovei, dėl to ieškovei, kaip UAB „Pegama kreditorei, neva buvo padaryta žala.

25.4.                       Teismas pagrįstai nustatė, kad panaudos sandoris buvo sudarytas po BUAB „Saulės lietus“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, todėl nėra ir kitos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos  jos (BUAB „Saulės lietus“) kreditorių teisių pažeidimo, nes atsakovė UAB „DWB Underground Technologies“ negalėjo numanyti, kad sandorio sudarymas su UAB „Pegama“ gali pažeisti neegzistuojančios, iš Juridinių asmenų išregistruotos BUAB „Saulės lietus“ kreditorių, kurių reikalavimo teisės galėjo atsirasti iki bankroto bylos iškėlimo, teises ir teisėtus interesus.

25.5.                       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kada BUAB „Saulės lietus“ tapo UAB „Pegama“ kreditore, ar jos reikalavimai egzistavo 2011 m. birželio 17 d. sudarant panaudos sutartį ir kokia apimtimi. Reikšmingomis laikytinos ir aplinkybės, kad UAB „Saulės lietus“ bankroto byla buvo iškelta dar 2007 m. birželio 18 d., o bendrovė išregistruota 2009 m. spalio 22 d. Be to, objektyviai neįmanoma, kad 2011 m. birželio 17 d. sudarant panaudos sutartį UAB „DWB Underground Technologies“ galėtų žinoti apie tai, koks sprendimas galėtų būti priimtas Kauno apygardos teisme 2012 m. rugsėjo 4 d. civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 (įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 20 d.). Todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad reikalavimo teisė į UAB „Pegama“ atsirado dar 2007 metais. UAB „Piliuona“ Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pagrindu neįgijo teisės pareikšti ieškinius BUAB „Saulės lietus“ (kuri išregistruota iš Juridinių asmenų registro dar 2009 m. spalio 22 d.) vardu dėl sandorių, sudarytų 2011 m. ar vėlesniais metais, nes tokia situacija prieštarautų bet kokiai elementariai teisinei logikai.

25.6.                       Šiuo atveju taip pat nėra ir atsakovės UAB „DWB Underground Technologies“ deliktinės atsakomybės sąlygų (CK 6.2466.249 straipsniai). Sudarydamos panaudos sutartį šalys neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovė UAB „Piliuona“ UAB „Pegama kreditore tapo tik 2013 m. gruodžio 20 d. Taigi sudarant panaudos sutartį ieškovė nebuvo UAB „Pegama“ kreditorė, todėl sudarant panaudos sutartį jos interesai negalėjo būti pažeisti.

25.7.                       Ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį, siekdama įgyvendinti skolininkės teisę reikalauti iš atsakingų asmenų žalos atlyginimo už neva jai padarytą žalą. Tokiu atveju ieškinio senaties termino pradžia siejama ne su ieškovės, bet su skolininkės sužinojimo apie ginčijamų veiksmų atlikimą (sandorių sudarymą) momentu. Reikalavimams atlyginti žalą taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškovė pareikštu netiesioginiu ieškiniu prašo priteisti žalos, kilusios iš 2011 m. birželio 21 d. panaudos sutarties, atlyginimą, o netiesioginis ieškinys teismui pateiktas 2017 m. birželio 9 d., taigi, net jei ieškinys ir būtų laikomas visiškai įrodytu, o netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos nustatytomis (su tuo atsakovė kategoriškai nesutinka), reiškiamam reikalavimui jau yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir šį atsakovė prašo taikyti.

26.       Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo

 

27.       CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). 

28.       Kasacinio

teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį yra pakankamai aiškiai suformuluota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).

29.       Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Piliuona“ pareiškė UAB „Pegama“ vardu netiesioginį ieškinį atsakovams UAB „DWB Underground Technologies“ ir A. S., turėjo egzistuoti visos tokiam ieškiniui pareikšti įstatymo nustatytos būtinosios sąlygos, inter alia (be kita ko), neabejotina, galiojanti ir vykdytina UAB „Pegamaturtinė teisė, kurios ji neįgyvendino ar atsisakė ją įgyvendinti, taip pat iš šios turtinės teisės kylanti UAB „DWB Underground Technologies“ ir A. S. pareiga vykdyti savo prievolę UAB „Pegama“.

30.       Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, atsižvelgiant į netiesioginio ieškinio paskirtį, teismas turėjo analizuoti, ar UAB „Pegama“ turi vykdytiną turtinę teisę į atsakovus, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti.

31.       Šią bylą nagrinėjęs ir UAB „Piliuona“ ieškinį tenkinęs pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad, iki UAB „Piliuona“ pareiškiant UAB „Pegama“ vardu netiesioginį ieškinį atsakovams UAB „DWB Underground Technologies“ ir A. S., UAB „Pegama“ būtų turėjusi turtinę teisę, kurios ji neįgyvendino ar atsisakė ją įgyvendinti, taip pat kad UAB  „DWB Underground Technologies“ ir A. S. būtų turėję iš šios turtinės teisės kylančią pareigą vykdyti savo prievolę UAB „Pegama“. Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad UAB „Pegama“ ir UAB „DWB Underground Technologies“ tarpusavio prievoliniuose santykiuose kreditorė yra UAB „DWB Underground Technologies“, o UAB „Pegama“ yra skolininkė, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-800-553/2017 nutarė patvirtinti ieškovės UAB „DWB Underground Technologies“ ir atsakovės UAB „Pegama“ sudarytą taikos sutartį, pagal kurią UAB „Pegama“ įsipareigojo sumokėti 163 920,60 Eur skolą ir 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 27 d.) iki visiško taikos sutarties įvykdymo, o UAB „DWB Underground Technologies“ sutiko atsisakyti bet kokių kitų su 2010 m. gruodžio 29 d. rankpinigių, taip pat 2011 m. balandžio 14 d. preliminariosios sutarčių nuostatomis susijusių reikalavimų UAB „Pegama“.

32.       Reikšdama netiesioginį ieškinį UAB „Piliuona“ įrodinėjo, kad dėl abiejų atsakovų neteisėtų kaltų veiksmų, t. y. dėl to, kad 2011 m. birželio 17 d. buvo sudaryta UAB „Pegama“ nuosavybės teise priklausančio turto panaudos sutartis, kurią vykdant finansinę naudą gavo UAB „DWB Underground Technologies“, o UAB „Pegama“ beveik ketverius metus negalėjo naudotis savo didelės vertės turtu ir gauti iš jo pajamų, UAB „Pegama“ patyrė žalos. Taigi, reikšdama netiesioginį ieškinį, UAB „Piliuona“ iš esmės ginčijo UAB „Pegama“ ir UAB „DWB Underground Technologies“ sudarytą UAB „Pegama“ nuosavybės teise priklausančio turto panaudos sutartį, siekdama sukurti UAB „Pegama“ turtinę teisę reikalauti iš atsakovų UAB „DWB Underground Technologies“ ir A. S. žalos, kuri atsirado dėl šios sutarties sudarymo ir vykdymo, atlyginimo.

33.       Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „DWB Underground Technologies“ nėra UAB „Pegama“ skolininkė, priešingai – yra jos kreditorė, kurios finansinis reikalavimas kyla iš įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties (CK 6.985 straipsnis). Kadangi UAB „DWB Underground Technologies“ nėra UAB „Pegama“ skolininkė, o UAB „Pegama“ – ne jos kreditorė, tai pastaroji taip pat neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovei UAB „DWB Underground Technologies“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju netiesioginiu ieškiniu tik siekiama sukurti UAB „Pegama“ turtinę teisę atsakovei UAB „DWB Underground Technologies“.

34.       Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatyta būtinosios sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį (UAB „Pegama“ turtinės reikalavimo teisės atsakovams), todėl, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas padarė teisėtą išvadą, kad ieškovės UAB „Piliuona“ netiesioginis ieškinys neatitinka CK 6.68 straipsnyje nustatytų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų.

35.       Teisėjų kolegija, nenustačiusi būtinųjų sąlygų pareikšti netiesioginį ieškinį, neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo argumentų dėl UAB „Pegama“ ir UAB „DWB Underground Technologies“ 2011 m. birželio 17 d. sudaryta panaudos sutartimi galimai UAB „Pegama“ padarytos žalos.

36.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtas naujas sprendimas ieškinį atmesti, rezultatas yra teisiškai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nors ir remiantis kitais argumentais, paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, neturintys įtakos procesinei bylos baigčiai, todėl dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Netenkinus kasacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos, todėl jos prašymas dėl 2662 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

39.       Atsakovė UAB „DWB Underground Technologies“ prašo priteisti 1573 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Dėl šios priežasties atsakovei iš ieškovės priteistina visa prašomų atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma – 1573 Eur.

40.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 24 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 20,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės UAB „Piliuona“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Piliuona“ (j. a. k. 122652732) atsakovei UAB „DWB Underground Technologies“ (j. a. k. 124933219) 1573 (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Piliuona“ (j. a. k. 122652732) valstybei 20,32 Eur (dvidešimt Eur 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Algis Norkūnas 

 

 

        Sigita Rudėnaitė

 

 

        Algirdas Taminskas


Paminėta tekste:
  • 2-1119-601/2012
  • CK
  • 3K-3-520/2012
  • 3K-3-254/2014
  • CK2 2.95 str. Juridinių asmenų pabaiga
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • e3K-3-114-378/2017
  • CK6 6.68 str. Netiesioginis ieškinys
  • CPK
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • 3K-3-146/2007
  • 3K-3-312/2008
  • 3K-3-245-219/2015
  • e2-800-553/2017
  • CK6 6.985 str. Taikos sutarties galia
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos