Civilinė byla Nr. e3K-3-169-916/2022

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00440-2021-4 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.7.2;

3.4.5.20

(S) 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 23 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

        teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. I. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. I. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys M. I., D. I.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių galimybę apskųsti apeliacine tvarka teismo nutartį, kuria patvirtintas asmeninis testamentas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja I. I. prašė teismo patvirtinti jos sutuoktinio J. I. 2020 m. rugpjūčio 19 d. surašytą asmeninį testamentą. 

3.       Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. kovo 7 d. susituokė su J. I. Jis turi du sūnus iš pirmosios santuokos – suinteresuotus asmenis M. I. ir D. I. 2019 m. birželio 10 d. J. I. notarų biure sudarė testamentą, kuriuo savo turtą paliko sūnui M., o sūnui D. nieko nepaliko, nes nebendrauja su juo jau aštuonerius metus, pareiškėjai paliko negyvenamąją patalpą, kurią 2019 m. lapkričio 26 d. jai padovanojo. Po testamento sudarymo pablogėjo J. I. sveikata, jis nebegalėjo vaikščioti, juo rūpinosi tik pareiškėja, sūnus M. labai retai jam paskambindavo. Dėl to jis supyko ir nusprendė pakeisti testamentą, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino negalėjo jo patvirtinti pas notarą, todėl 2020 m. rugpjūčio 19 d. surašė asmeninį testamentą, kuriuo paliko pareiškėjai gyvenamąjį namą, butą ir savo dalį negyvenamųjų patalpų, įsigytų šalių santuokos metu. Nors asmeniniame testamente nenurodyta jo surašymo vieta, tačiau tai nuolatinė testatoriaus gyvenamoji vieta –duomenys neskelbtini. 2021 m. sausio 19 d. testatorius mirė, nespėjęs patvirtinti asmeninio testamento pas notarą. Po jo mirties į notarą dėl paveldėjimo pagal įstatymą ir testamentą kreipėsi pareiškėja ir suinteresuoti asmenys M. I. ir D. I.

4.       Suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjos prašymu patvirtinti asmeninį testamentą, teigdami, kad jiems kelia abejonių, ar jį surašė tėvas. Jie nurodė, kad pateiktame rašte, kurį pareiškėja įvardija asmeniniu testamentu, nėra nurodyta jo sudarymo vieta ir nėra aiški sudarymo data, rašto tekstas yra neaiškus, dalis teksto neįskaitoma, taip pat neaišku, kokie turto objektai jame nurodyti, nes jų adresai neatitinka viešame registre nurodytų adresų. Suinteresuotų asmenų nuomone, rašte testatoriaus valia nėra išreikšta taip, kad būtų aišku, jog jis duoda patvarkymą dėl paveldėjimo, o raštas parašytas asmeniui esant akivaizdžiai neįprastos būsenos ar neįprastomis sąlygomis, t. y. negalint suprasti savo veiksmų reikšmės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškimą patenkino: patvirtino J. I. 2020 m. rugpjūčio 19 d. surašytą asmeninį testamentą, kuriuo jis testamente nurodytą turtą paliko pareiškėjai I. I. 

6.       Teismas padarė išvadą, kad asmeninio testamento turinys atitinka testamento sampratą, t. y. jame išdėstytas aiškus patvarkymas mirties atveju, jis surašytas ranka, nurodytas testatoriaus vardas, pavardė ir sudarymo data. Nors testamente nenurodyta jo sudarymo vieta, tačiau teismas ją nustatė iš bylos aplinkybių – tai testatoriaus gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

7.       Teismas pažymėjo, kad po oficialiojo testamento 2019 m. sudarymo pasikeitė daug aplinkybių (šalys susituokė, įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, nutrūko testatoriaus santykiai su sūnumi), todėl vertino, kad testatoriaus valia dėl objektyvių priežasčių galėjo pasikeisti. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl visuotinai žinomų su pandemija susijusių priežasčių notarinių paslaugų teikimas nuo 2020 m. kovo mėnesio vidurio buvo pasunkėjęs, o įvertinus duomenis apie testatoriaus sveikatos būklę, logiška, jog jis nusprendė surašyti asmeninį testamentą.

8.       Teismas nurodė, kad asmeniniame testamente aiškiai ir suprantamai išdėstyta testatoriaus valia, jog jis pareiškėjai palieka konkretų nekilnojamąjį turtą (5 turtinius vienetus); testamento tekstas yra pakankamai nuoseklus, aiškus ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste – logiškas. Vertinant visą testamento tekstą kaip vientisą dokumentą, nekyla abejonių dėl sandorio pobūdžio, t. y. kad tai aiškus patvarkymas dėl turto palikimo mirties atveju – testamentas. Tai, kad testamente nurodant turtą esama tam tikrų neesminių netikslumų, lyginant su viešo registro duomenimis, teismo vertinimu, nedaro jo negaliojančio.

9.       Teismas konstatavo, kad asmeniniame testamente testatorius suformavo savo valią palikti dalį savo turto pareiškėjai ir ją tinkamai išreiškė, testamentas atitinka asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus, todėl tvirtinamas. 

10.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo M. I. kelia abejones dėl asmeninio testamento surašymo testatoriaus ranka, teigdamas, jog jame neįprasta testatoriaus rašysena, tačiau jis atsisakė rašysenos ekspertizės ir nepateikė jokių jo abejones patvirtinančių įrodymų, o pareiškėjos byloje pateikti testatoriaus rašysenos pavyzdžiai leidžia padaryti išvadą, kad asmeninis testamentas buvo surašytas testatoriaus.

11.       Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens M. I. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, apeliacinį procesą nutraukė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies pagrindais (skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas). 

12.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismo nutartis dėl asmeninio testamento patvirtinimo yra neskundžiama, o pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog ši gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad negalima sutapatinti asmeninio testamento patvirtinimo procedūros pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.31 straipsnio 4 dalį su teismo patvirtinto asmeninio testamento nuginčijimo procedūra. Asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti jam oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima sutapatinti su testamento nuginčijimo procedūra, o kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, būtent to ir siekia suinteresuotas asmuo M. I., teigdamas, kad testamentas negalėjo būti surašytas testatoriaus, tačiau tai yra kito civilinio ginčo dalykas. Suinteresuotas asmuo šioje byloje turi procesinį teisinį interesą tik tuo aspektu, kad, patvirtinus asmeninį testamentą, tapo aiškus palikimo pagal testamentą įpėdinis, tačiau šioje byloje nesprendžiama dėl suinteresuoto asmens subjektinių materialinių teisių apimties.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo M. I. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

14.1                      . Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-87-248/2015 dėl asmeninio testamento pavirtinimo ir 2015 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino teismų nutartis bei atmetė pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką byla dėl asmeninio testamento (ne)patvirtinimo gali būti nagrinėjama tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai kitose bylose. 

14.2                      . Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė CPK 582 straipsnio 11 dalies nuostatą, kadangi šios teisės normos taikymas sprendžiant dėl asmeninio testamento patvirtinimo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismo nutartis, kuria išsprendžiama byla dėl asmeninio testamento patvirtinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, netinkamai taikė proceso teisės normas.

15. Pareiškėja I. I. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir kasacinį procesą nutraukti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, nepažeidė proceso teisės normų. CPK 582 straipsnio 11 dalyje įtvirtintas imperatyvas atitinka CPK 334 straipsnio nuostatas, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio kodekso nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismo nutartis, kuria patvirtintas asmeninis testamentas, negali būti skundžiama apeliacine tvarka, nes įstatymų leidėjas nenustatė tokios galimybės, be to, asmeninio testamento patvirtinimas neatima galimybės jo ginčyti teisme. Suinteresuotas asmuo teismo nutartį skundžia būtent tuo aspektu, kad testatorius, sudarydamas asmeninį testamentą, nesuvokė savo veiksmų reikšmės. Tuo pagrindu jis turi teisę ginčyti ir teismo patvirtintą testamentą.  

15.2.                      Apeliacinės instancijos teismų netinkamas CPK 582 straipsnio 11 punkto nuostatų taikymas negali būti precedentas nagrinėjant kitas bylas ir negali paneigti įstatymų leidėjo valios. Kasacinis teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017 nurodė, kad įstatymų leidėjas iš visų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtinų bylų išskyrė keletą kategorijų (tarp jų ir dėl fakto tvirtinimo), kurioms peržiūros apeliacine tvarka neįtvirtinta. Pareiškėjos nuomone, šios nuostatos negali pakeisti ir asmeninė prof. habil. dr. V. N. privačiai pateikta išvada.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asmeninio testamento tvirtinimo teismo tvarka

2.                      Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK

3.                      CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams (CK 5.31 straipsnio 1–3 dalys), tiek ir neperduotiems, kurie, minėta, tvirtinami teismo. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004).

4.                      Asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, kai testamentą patvirtina teismas, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

5.                      Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas asmenų pareiškimus dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

6.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nagrinėjo civilines bylas, kuriose instancine tvarka buvo tikrinama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai dėl asmeninio testamento (ne)tvirtinimo. Antai, 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015 kasacinis teismas įvertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriomis buvo patenkintas pareiškimas patvirtinti asmeninį testamentą. Šia nutartimi kasacinis teismas panaikino teismų nutartis ir pareiškimą atmetė. 2010 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010 kasacinis teismas panaikino teismų nutartis, kuriomis buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Kasacinis teismas konstatavo esminį proceso teisės normų pažeidimą ir grąžino pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 2004 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004 kasacinis teismas paliko nepakeistas teismų nutartis, kuriomis buvo atmestas pareiškimas patvirtinti asmeninį testamentą, nes jis neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų. 2003 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2003 kasacinis teismas paliko nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo atmestas ieškinys dėl asmeninio testamento patvirtinimo, nes jis nebuvo patvirtintas notariškai testatoriaus akivaizdoje (1964 m. CK 581 straipsnis).

Dėl teisės skųsti teismo nutartį, kuria patvirtintas asmeninis testamentas, apeliacine tvarka

7.                       Kasaciniame skunde yra keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas asmeninis testamentas, gali būti skundžiama apeliacine tvarka. Byloje pareiškėja prašė teismo patvirtinti asmeninį jos mirusio sutuoktinio testamentą. Suinteresuoti asmenys, mirusiojo sūnūs, su tokiu prašymu nesutiko ir pateikė teismui argumentus, jog palikėjas prieš daugiau nei metus buvo sudaręs oficialųjį testamentą, kuriuo turtas ir turtinės teisės po jo mirties buvo paskirstytos kitaip nei vėliau surašytame asmeniniame testamente. Suinteresuotų asmenų nuomone, be kita ko, toks testamentas neatitinka asmeniniam testamentui keliamų turinio ir formos reikalavimų. Taigi byloje tarp dalyvaujančių asmenų iš esmės kilo nesutarimas dėl to, kokio vienašalio sandorio pagrindu turėtų būti paskirstytas mirusio palikėjo turtas, t. y. pagal oficialųjį ar asmeninį testamentą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimą ir jį tenkino. Su tuo nesutikdamas suinteresuotas asmuo (kasatorius) pateikė atskirąjį skundą, tačiau pagal jį pradėtą apeliacinį procesą apeliacinės instancijos teismas nutraukė konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo nutartis šiame procese yra neskundžiama apeliacine tvarka. Suinteresuoto asmens M. I. nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 582 straipsnio 11 dalies nuostatas, todėl neteisingai nurodė, kad teismo nutartis patvirtinti asmeninį testamentą yra neskundžiama, ir nepagrįstai nutraukė apeliacinį procesą.

8.                      Teisė į teismo sprendimo peržiūrą apeliacine tvarka yra sudėtinė teisės į teisminę gynybą dalis. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (pvz., 2006 m. sausio 16 d., 2006 rugsėjo 21 d., 2007  m. spalio 24 d. ir kt.) ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Kartu pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nereikalauja įstatymu užtikrinti galimybę apskųsti bet kurį byloje priimtą teismo procesinį sprendimą (ne baigiamąjį aktą); šioje srityje galimos įvairios išimtys. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad civilinis procesas turi būti reglamentuotas taip, kad nebūtų sudaroma teisinių prielaidų proceso šalims piktnaudžiauti teise apskųsti byloje priimtą sprendimą ir šitaip vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, 11 punktas). 

9.                      Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik pati proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Priešingu atveju būtų nukrypstama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

10.                      CPK XXXIX skyriaus normos (CPK 579–582 straipsniai) reglamentuoja bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka. Prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis kodeksas nenustato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos (CPK 579 straipsnis).

11.                      Ypatingosios teisenos tikslas yra užtikrinti tinkama? tam tikru? materialiosios teise?s normu? i?forminima?, siekiant is?vengti subjektine?s teise?s pažeidimo. CPK 579 straipsnio nustatyta tvarka nagrinėjamose bylose sprendžiama dėl įvairaus pobūdžio prašymų leisti atlikti veiksmus, patvirtinti faktus, taikyti turto administravimą paveldėjimo procedūrose ir kitų. Atsižvelgiant į nurodytą ypatingosios teisenos tikslą ir supaprastintame procese sprendžiamų klausimų pobūdį, nustatyti ir teisinio reguliavimo ypatumai teismo procesinių sprendimų, priimtų nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, peržiūrai.

12.                      Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 11 dalis).

13.                      Toks teisinis reguliavimas iš esmės siejamas su pareiškėjo galimybe, teismui atsisakius tenkinti jo pareiškimą ar prašymą, pakartotinai kreiptis į teismą, jeigu pasikeis aplinkybės, kurios galėtų nulemti kitokio teismo procesinio sprendimo priėmimą. Nagrinėjamoje byloje teismas ypatingosios teisenos tvarka sprendė dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Minėta, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą, jame nurodyti asmenys įgyja teisę priimti palikimą arba jo atsisakyti, o asmenys, kurie buvo nurodyti ankstesniame testatoriaus sudarytame testamente, tačiau nėra nurodyti vėliau sudarytame asmeniniame testamente, ar asmenys, kurie turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą, tačiau taip pat nėra nurodyti teismui tvirtinti pateiktame asmeniniame testamente, visiškai ar iš dalies netenka teisės paveldėti. Taigi, teismo nutartis patvirtinti asmeninį testamentą arba jo nepatvirtinti sukuria vienų asmenų materialines subjektines teises ir kartu panaikina kitų. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes pabrėžtina, kad suinteresuotas asmuo šioje byloje turi aiškiai apibrėžtą materialinį teisinį interesą, t. y. interesą, jog, patenkinus pareiškėjos prašymą ir patvirtinus asmeninį testamentą, šio vienašalio sandorio pagrindu pareiškėja taps testamentine įpėdine, be kita ko, jai bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu ji įgis nuosavybės teisę į palikėjo turtą, o suinteresuoto asmens teisė tapti mirusio palikėjo įpėdiniu išnyks. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad tinkamas nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas gali būti užtikrinamas proceso teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei galimybe apskųsti teismo sprendimą.

14.                      Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad įstatymo leidėjo ribojimas peržiūrėti procesinį teismo sprendimą, kuriuo patvirtintas asmeninis testamentas apeliacine tvarka, negali būti aiškinamas atsietai nuo CPK 582 straipsnio 11 dalyje įstatymo leidėjo įtvirtintos galimybės asmenims, kurie CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų klausimų, kreiptis į teismą pakartotinai, kai pasikeičia aplinkybės. Sprendžiant dėl galimybės skųsti apeliacine tvarka teismo nutartį, kuria patvirtintas asmeninis testamentas, būtina įvertinti, kad asmeninio testamento tvirtinimo teisme metu šį vienašalį sandorį sudaręs asmuo jau yra miręs, todėl su jo sudarymu susijusios aplinkybės iš esmės nebegali pasikeisti, vadinasi, pakartotinai dėl šio sandorio patvirtinimo nebūtų teisinio pagrindo kreiptis į teismą. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dėl asmeninio testamento patvirtinimo dalyviams turi būti suteikta teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą dėl teismo procesinio sprendimo tiek patvirtinti asmeninį testamentą, tiek ir jo nepatvirtinti patikrinimo. Priešingas aiškinimas neatitiktų oficialiosios konstitucinės doktrinos dėl proceso šalies teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, taip pat ir susiformavusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kai kasacinis teismas nagrinėja civilines bylas, kuriose yra apskųsti procesiniai teismo sprendimai patvirtinti asmeninį testamentą arba jo nepatvirtinti.

15.                      Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus materialinį teisinį santykį bei byloje dalyvaujančių asmenų teisinį statusą, yra pagrindas pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamu procesiniu sprendimu netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, byloje yra kilęs ginčas dėl materialiųjų suinteresuoto asmens (kasatoriaus) teisių, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 

16.                      Be to, suinteresuotas asmuo M. I.  kasacinį skundą grindė argumentais, kuriuos savo mokslinėje išvadoje išdėstė prof. habil. dr. V. N. ir prašė šią išvadą pridėti prie bylos. Tokį prašymą kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta. Teisės aiškinimas ir taikymas yra priskirtas teismo kompetencijai, teismas, manydamas, kad yra poreikis šios teismui priskirtos funkcijos vykdymui pasitelkti mokslo šaltinius, turi teisę remtis doktrina ar rinkti įrodymus apie teisės turinį kitais būdais. Tačiau tai paprastai daroma specifinėse situacijose, pavyzdžiui, kai yra neaiškus užsienio teisės, taikytinos byloje, turinys, sprendžiamas nacionalinės teisės suderinamumo klausimas su Europos Sąjungos teise ir pan. Nagrinėjamoje byloje kilo nacionalinės teisės normos, galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d., aiškinimo ir taikymo klausimas, įvertinus tokios teisės normos prigimtį (proceso teisės norma), todėl negali būti prilyginta minėtoms specifinėms situacijoms, kurioms susiklosčius gali būti pasitelkiami ir kiti teisės aiškinimo metodai. Šiuo atveju kasaciniam teismui procesinės teisės normos, ribojančios tam tikrų teismo nutarčių peržiūrą apeliacine tvarka, prasmę atskleisti buvo galima išsiaiškinus įstatymo paskirtį, jo reguliuojamų santykių pobūdį ir apimtį, reguliavimo ypatumus ir pan.

17.                      CPK 353 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos: kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagal CPK 353 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad suinteresuoto asmens pateiktas naujas įrodymas, kuris nebuvo įvertintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, neturėjo būti priimtas kartu su kasaciniu skundu, todėl grąžintinas suinteresuotam asmeniui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18.                      Kasacinis teismas patyrė 7,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Suinteresuotas asmuo M. I. kasaciniame teisme patyrė 1000 Eur išlaidų už advokato pagalbą (2022 m. sausio 3 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 3). Pareiškėja I. I. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Kasaciniam teismui nusprendus bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmiau nurodytų išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui M. I. prie kasacinio skundo pateiktą naują įrodymą – prof. habil. dr. V. N. mokslinę išvadą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Alė Bukavinienė

                                        Virgilijus Grabinskas

                                        Dalia Vasarienė