Civilinė byla Nr. e2A-937-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00293-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.11.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties pakeitimo ir skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Techsis“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pakeisti 2015 m. lapkričio 23 d. Statybos rangos darbų sutartį Nr. S-12030 (toliau – Rangos sutartis), perskaičiuojant likusių neatliktų darbų vertę ir nustatant, kad jų kaina yra
2 185 654,26 Eur su PVM; 2) priteisti iš atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos ieškovės UAB „Techsis“ naudai 55 437,54 Eur su PVM skolą už atliktus darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEC 2013019, 709,60 Eur delspinigių bei 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kartu su jungtinės veiklos partnere
UAB „Rainių statyba“ 2015 m. lapkričio 23 d. su atsakove Telšių rajono savivaldybės administracija viešojo pirkimo būdu sudarė Rangos sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti projektui „Pastato Telšiuose, Respublikos g. 28, modernizavimas pritaikant Telšių menų mokyklos reikmėms, rangos darbai I–II etapas“ įgyvendinti reikalingus statybos darbus. Ieškovė kelis kartus raštu kreipėsi į atsakovę dėl sutarties kainos perskaičiavimo, tačiau atsakovė tam nepritarė, todėl 2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė raštu informavo atsakovę, kad, pasinaudodama savigynos priemonėmis, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. sustabdo Rangos sutarties vykdymą, iki atsakovė pašalins sutarties vykdymo trūkumus ir perskaičiuos sutarties kainą. Be to, 2019 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktus ir 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEC 2013019, į kurią užsakovė privalėjo ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. dienos pateikti pastabas arba pasiūlymus, tačiau atsakovė jokių pastabų nepateikė, sąskaitos neapmokėjo ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. informavo, kad grąžina pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 14 ir atliktų darbų aktą Nr. 11 dėl nepateiktų suderintų sąnaudų kiekių žiniaraščių skirtumų tarp techninio ir darbo projektų.
3. Ieškovės teigimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas pakeisti Rangos sutartį ir perskaičiuoti Rangos sutarties kainą dėl daugiau nei 15 proc. padidėjusios Rangos sutarties vykdymo kainos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 6 dalis, 6.685 straipsnio 2 dalis, 6.204 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ)
89 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir taip atstatyti Rangos sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovė paaiškino, kad nuo Rangos sutarties sudarymo kainų pokytis buvo ženklus. Palyginus 2015 m. ir 2019 m. statybos sąnaudų elementų kainų indeksą, administracinių pastatų kainų pokytis – 14,685 proc. (suapvalinus – 15 proc.), o pastatų remonto sąnaudų elementų kainų indekso pokytis – 18,234 proc. Dėl daugiau nei 15 proc. padidėjusių statybos bei pastatų remonto sąnaudų elementų kainų, darbų sąnaudos išaugo tiek, kad ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, patirtų didelius nuostolius. Ieškovei Rangos sutarties vykdymas tapo sudėtingesnis ir dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, nes Telšių rajono savivaldybės administracija buvo sustabdžiusi Rangos sutarties vykdymą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. Per šį laiką padidėjo statybos darbų savikaina, dėl ko ieškovė nebegalėjo sutarties vykdyti tomis kainomis, dėl kurių buvo susitarta jos sudarymo momentu. Tokių aplinkybių atsiradimo rizikos ieškovė nebuvo prisiėmusi. Apskaičiuodama pasiūlymo kainą, ieškovė vertino tai, kad sutarties vykdymas bus nuolatinis, todėl kainą paskaičiavo atitinkamam laikotarpiui. Be to, nebuvo galima numatyti, kad kainų didėjimas bus toks spartus. Rangos sutarties kainos perskaičiavimas atitinka tiek CK ir VPĮ nuostatas, tiek tikruosius šalių ketinimus pakeisti sutarties kainą, atsižvelgiant į kainų pokyčius. Šiuo atveju ieškovė laikėsi privalomos pagal CK 6.204 straipsnį procedūros ir dėjo visas pastangas pakeisti Rangos sutartį ne teismo tvarka, tačiau atsakovė nereagavo, delsė patvirtinti 2018 m. ir 2019 m. darbų atlikimo grafikus ir taip pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Be to, pasak ieškovės, skaičiuojant vidutinę metinę infliaciją nuo 2015 m. iki 2019 m., infliacijos padidėjimas siekia 10,26 proc., taigi, vien ši aplinkybė teikia pagrindą spręsti, jog Rangos sutarties vykdymo kaštai neproporcingai išaugo, dėl ko, neperskaičiavus sutarties kainos likusiems neatliktiems darbams, ieškovei sutarties vykdymas taptų suvaržytas ir atsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai sutaupytų ieškovės sąskaita.
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė faktiškai naudojasi ieškovės atliktais darbais, tačiau nėra apmokėjusi ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. TEC 2013019 už pagal Rangos sutartį atliktus darbus. Nepateikdama pastabų per Rangos sutarties 9.5 punkte numatytą terminą, atsakovė prarado teisę ginčyti pateiktos PVM sąskaitą faktūros duomenis. PVM sąskaita faktūra yra tinkamai ir teisingai sudaryta, joje įvardinta mokėtina suma yra susidariusi ne pagal perskaičiuotus Rangos sutarties įkainius ir privalo būti apmokėta, be to, atsakovė turi sumokėti ir Rangos sutartyje numatytus delspinigius.
5. Atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Rangos sutartis buvo sudaryta viešo pirkimo būdu. Ieškovė prašo perskaičiuoti sutarties kainą, atsižvelgdama į statybos sąnaudų elementų kainos padidėjimą, nors Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nustatyta, kad sutarties kaina gali būti keičiama, tik kai vidutinė metinė infliacija / defliacija padidėja / sumažėja 5 proc. punktais, lyginant su Rangos sutarties sudarymo metu buvusia vidutine metine infliacija / defliacija. Nagrinėjamu atveju vidutinė metinė infliacija neviršijo nustatytos 5 proc. ribos. Ieškovė šiuo atveju skaičiuoja ne vidutinę metinę, o suminę 4 ar 5 metų infliaciją. Be to, nėra ir CK 6.204 straipsnyje nustatytų sutarties keitimo sąlygų. Atsakovės nuomone, ieškovė turėjo įvertinti riziką dėl Rangos sutarties trukmės, etapiškumo, kainos perskaičiavimo, infliacijos ir su šia rizika susijusius kaštus įtraukti į pasiūlymo kainą. Nesutikimas atlikti Rangos sutarties keitimą, delsimas patvirtinti darbų grafikus, nereiškia bendradarbiavimo tarp šalių pareigos pažeidimo, kadangi atsakovė neturėjo teisės tenkinti ieškovės prašymų, neatitinkančių Rangos sutarties ir VPĮ sąlygų, be to, ieškovei turėjo būti žinoma, kad grafikų patvirtinimas priklauso nuo finansavimo šaltinių atsiradimo, lėšų sutaupymo, lėšų perskirstymo.
6. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad sutinka apmokėti už tinkamai atliktus darbus ir pateiktus tinkamus mokėjimo dokumentus, tačiau ieškovės pateikta sąskaita yra apskaičiuota pagal didesnius, nei numatyta Rangos sutartyje, įkainius. 2016 m. parengus darbų projektą paaiškėjo, kad pasikeičia dalies darbų kiekiai, numatyti techniniame projekte, todėl turėjo būti atliktas Rangos sutarties pakeitimas, tačiau ieškovė atsisakė jį pasirašyti, vengdama sutarties vertės sumažėjimo. Šiuo atveju ieškovė darbus atlieka pagal darbo projektą, tačiau sąskaitas išrašinėja pagal darbų kiekius, nurodytus techniniame projekte. Ieškovės perdavimo aktuose ir sąskaitose faktūrose nurodyti darbų kiekiai neatitinka darbo projekte numatytų ir realiai atliktų darbų kiekių, ką patvirtina atsakovės užsakymu mažosios bendrijos (toliau – MB) „Statybos strategija“ atlikta techninio ir darbo projekto konstrukcinės dalies kiekių analizė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 55 437,54 Eur skolą, 709,60 Eur delspinigių ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 56 147,14 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento (2019 m. lapkričio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat pakeitė Rangos sutartį, perskaičiuodamas likusių neatliktų darbų vertę ir nustatydamas, kad jų kaina – 2 185 654,26 Eur su PVM. Be to, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 8 713,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Šiuo atveju atsakovė faktiškai naudojasi ieškovės atliktais darbais, ginčo, kad darbai atlikti, nėra, tačiau atsakovė nėra apmokėjusi išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. TEC 2013019 už pagal Rangos sutartį atliktus darbus, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja teisinis pagrindas priteisti skolą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė per Rangos sutarties 9.5 punkte numatytą
10 dienų terminą nepateikė pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio, jų kokybės, be to, pasirašė atliktų darbų aktą, todėl darbai laikytini atlikti tinkamai, o prašoma apmokėti suma yra teisinga. Neapmokėtoje PVM sąskaitoje faktūroje mokėtina suma atitinka Rangos sutartyje numatytą kainą, todėl atsakovė neturi jokio pagrindo ilgiau delsti apmokėti skolą už jau atliktus tinkamus darbus.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad neapmokėta PVM sąskaita faktūra Nr. TEC 2013019 yra pateikta
2019 m. rugpjūčio 2 d., teismas, remdamasis Rangos sutarties 9.5, 9.7, 9.8 punktais, priteisė ieškovei ir delspinigius, skaičiuojamus nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 709,60 Eur.
10. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikta MB „Statybos strategija“ techninio ir darbo projekto konstrukcinės dalies kiekių analizė yra nepatikima. Teismas pažymėjo, kad analizė atlikta per dvi dienas, atliktų darbų aktai paviršutiniški, neatitinka faktinės situacijos, be to, pataisyti aktai pateikti praleidus terminus. Byloje taip pat nepateikta įrodymų apie atsakovės siūlymą pakeisti Rangos sutartį, apie darbo projekto keitimą 2018 m. ir 2019 m.
11. Teismas pažymėjo, kad VPĮ nereglamentuoja viešojo pirkimo sutarties keitimo ne bendru kontrahentų sutarimu, todėl tokiu atveju taikytinos CK nuostatos. Įvertinęs ieškovės pateiktus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) duomenis apie statybos sąnaudų elementų vidutinius metinius kainų pokyčius, teismas padarė išvadą, kad, lyginant 2019 m. ir 2015 m. egzistavusias statybos sąnaudų kainas, kainų pokytis viršija 15 proc., todėl sprendė, kad egzistuoja pagrindas perskaičiuoti Rangos sutarties kainą. Dėl padidėjusių kainų statybų bei remonto rinkoje, darbų sąnaudos (statybinių medžiagų, kitiems darbams vykdyti reikalingų prekių, mechanizmų ir darbo užmokesčio kainos, įkainiai) išaugo tiek, kad rangovė, vykdydama sutartį, patirtų didelius nuostolius. Dėl šių priežasčių iš esmės pasikeitė šalių teisėtų interesų pusiausvyra, kadangi ieškovei iš esmės padidėjo Rangos sutarties vykdymo kaina.
12. Be to, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai teigia, kad ir vidutinė metinė infliacija padidėjo daugiau nei 5 proc., nes pagal pačios atsakovės pateiktą Statistikos departamento informaciją, apskaičiavus sudėtinius procentus nuo 2015 m. iki 2018 m., infliacijos padidėjimas siekia net
7,68 proc., nuo 2015 m. iki 2019 m. – 10,26 proc. Taigi vien ši aplinkybė teikia pagrindą spręsti, jog Rangos sutarties vykdymo kaštai neproporcingai išaugo, dėl ko, neperskaičiavus Rangos sutarties kainos likusiems neatliktiems darbams, ieškovei Rangos sutarties vykdymas taptų suvaržytas, o atsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai sutaupytų rangovės sąskaita.
13. Teismas nurodė, kad, aiškinant CK 6.685 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kuriuo rangovui suteikta teisė reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc. dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, teisė pakeisti sutartį kyla tik esant aplinkybėms, pagal CK 6.204 straipsnį pripažįstamoms kaip iš esmės pakeičiančioms sutartinių prievolių pusiausvyrą. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai pažymi, kad net ir šalims susitarus dėl Rangos sutarties kainos perskaičiavimo atsižvelgiant į metinę infliaciją, egzistuoja savarankiškas pagrindas sutartį pakeisti CK 6.204 straipsnio pagrindu vien dėl to, kad rangovei Rangos sutarties vykdymas padidėjo daugiau nei 15 proc. Teismas sprendė, kad tokio ryškaus infliacijos padidėjimo ir darbų kainų išaugimo ieškovė negalėjo protingai tikėtis, ką patvirtina ir Lietuvos Banko 2015 m. gruodžio mėn. sudaryta makroekonominė prognozė. Be to, tai, jog pagal Rangos sutartį darbai bus vykdomi etapais pagal skiriamą finansavimą ir suderintus grafikus, teismo vertinimu, taip pat nereiškia, kad ieškovė turėjo numatyti, jog finansavimas bus neskiriamas ir grafikai nebus patvirtinami ilgą laiko tarpą, dėl ko bus ilgiau nei metams stabdomi vykdomi darbai ir kils grėsmė neįvykdyti sutarties per
71 mėnesį nuo 2015 m. lapkričio 23 d. Teismas pažymėjo, kad tokių aplinkybių atsiradimo rizikos ieškovė, dalyvaudama viešojo pirkimo procedūrose ir sudarydama Rangos sutartį, nebuvo prisiėmusi. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja visos
CK 6.204 straipsnyje įvardintos sąlygos pakeisti Rangos sutartį ir atkurti sutarties šalių pusiausvyrą, pakeičiant Rangos sutartyje numatytą darbų kainą.
14. Teismas, be kita ko, nurodė, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, fiksuotos kainos (įkainio) sutartis gali (turi) būti pakeista, kai tolimesnis tokios sutarties vykdymas neatitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Konkrečios kainos keitimo išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 straipsnio
4 dalis, 6.685 straipsnis). Kai dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių būtina ieškoti šalių interesų pusiausvyros siekiant apsaugoti šalis nuo galimų neproporcingai didelių, palyginti su sutarties keitimu, nuostolių atsiradimo, vien dėl to, kad ieškovei sutarties vykdymas padidėjo daugiau nei 15 proc., tai sudaro savarankišką pagrindą reikalauti, kad atsakovė papildomai sumokėtų ieškovei (CK 6.653 straipsnio 6 dalis, 6.685 straipsnio 2 dalis).
15. Teismas pritarė ieškovei, kad atsakovės veiksmai prisidėjo prie esamos situacijos, pažeidžiančios sąžiningumo ir protingumo principus, nes atsakovė 2017 m. stabdė Rangos sutarties vykdymą ir ieškovė negalėjo jos įvykdyti tomis kainomis, dėl kurių buvo susitarta sutarties sudarymo metu. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė, laiku nesudarydama vykdomų darbų apimties kalendorinių grafikų ir vėliau nepatvirtindama ieškovės pateiktų grafikų, neatsižvelgdama į ieškovės teikiamus prašymus, pripažintina pažeidusi Rangos sutarties 4.6 punkte nustatytas bei bendradarbiavimo tarp sutarties šalių pareigas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovė Telšių rajono savivaldybės administracija prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Dar iki pasirašant Rangos sutartį infliacija buvo po kelis procentinius punktus per metus, todėl logiška, kad atskirų darbų kainos galėjo pabrangti daugiau kaip 15 proc. Taigi tai, kad per visą sutarties laiką galėjo tiek padidėti darbų kaina, buvo galima įsivertinti. Rangos sutarties 6.1., 6.2 ir 9.9.3 punktuose buvo aiškiai ir tiksliai nurodytos kainos perskaičiavimo procedūros, sutarties trukmė, sutarties etapiškumas, todėl su kainos perskaičiavimu susijusi rizika ieškovei buvo žinoma. Taigi šiuo atveju nėra
CK 6.204 straipsnyje nustatytų sąlygų sutarčiai pakeisti.
16.2. Pirmosios instancijos teismas savo argumentus grindžia CK normomis, nors Rangos sutartis sudaryta pagal VPĮ. Esant prieštaravimui tarp CK ir VPĮ normų, turėtų būti taikomas VPĮ, kuriame įtvirtintos specialiosios nuostatos, reglamentuojančios sutarčių, sudarytų po įvykdytų konkursų, vykdymą, o CK nuostatos gali būti taikomos, tiek kiek neprieštarauja VPĮ.
16.3. Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias normas, yra pažymėjęs, kad galimybė keisti šią kainą yra išimtinio pobūdžio. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų.
16.4. Ieškovė prašo perskaičiuoti Rangos sutarties kainą dėl statybos sąnaudų elementų kainos padidėjimo, nors pirkimo sąlygose buvo aiškiai nustatyta, kad turi būti vertinamas vidutinės metinės infliacijos / defliacijos padidėjimas / sumažėjimas. Perskaičiuojant kainą pagal statybos sąnaudų elementų kainos padidėjimą, o ne pagal vidutinę metinę infliaciją / defliaciją būtų keičiamos pirkimo sąlygos ir tokiu būdu pažeidžiami lygiateisiškumo, skaidrumo principai.
16.5. Apeliantė nereiškė ir nereiškia jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar kiekio, todėl pasirašė darbų perdavimo aktą. Šiuo atveju reiškiamos pretenzijos tik dėl pateiktos sąskaitos faktūros Nr. TEC 2013019, nes ji neatitinka faktiškai atliktų darbų. Ieškovė darbus atliko pagal darbo projektą, tačiau sąskaitą pateikė pagal techninį projektą. Atsakovė negali mokėti už darbus, kurie neatitinka faktinių kiekių.
16.6. Teismas nepagrįstai nesivadovavo MB „Statybos strategija“ atlikta analize. Būtent MB „Statybos strategija“ rengė techninį ir darbo projektą, todėl jai buvo žinoma faktinė situacija, be to, tokio pobūdžio darbams atlikti nėra reikalingas didelis laiko tarpas. Atliktų darbų aktai buvo parengti pagal MB „Statybos strategija“ apskaičiuotus kiekius, todėl jie nelaikytini paviršutiniškais, neatitinkančiais faktinės situacijos.
16.7. Ieškovė žinojo, kad jos pateiktose sąskaitose faktūrose ir perdavimo–priėmimo aktuose nurodyti darbų kiekiai neatitinka darbo projekto, nes šis klausimas buvo svarstomas gamybiniuose posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ir ieškovės atstovai. Atsisakydama sudaryti Rangos sutarties pakeitimą, tačiau darbus atlikdama mažesne apimtimi nei numatyta Rangos sutartyje ir pateikdama sąskaitas pagal kainą, nurodytą sutartyje, ieškovė pažeidžia sąžiningumo principą ir nesilaiko Rangos sutarties nuostatų.
17. Ieškovė UAB „Techsis“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad Rangos sutartis gali būti pakeista, taikant CK nustatytas sutarčių teisės taisykles, be to, ir VPĮ nėra absoliutaus draudimo pakeisti viešosios sutarties sąlygas. Teismų praktikoje yra daromas esminis skirtumas tarp viešojo pirkimo sutarties pakeitimo ir viešojo pirkimo sutarties vykdymo pasikeitusiomis sąlygomis. Tuo atveju, kai šalys iš anksto, prieš sudarydamos viešojo pirkimo sutartį, susitaria, kaip konkrečiai bus keičiama pirkimo sutartis, tai apskritai neturėtų būti laikoma sutarties keitimu, bet turėtų būti suprantama kaip sutarties vykdymas joje nurodytomis (pasikeitusiomis) sąlygomis. Tokį vertinimą suponuoja ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad, priklausomai nuo to, ar viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintos (neįtvirtintos) kainodaros taisyklės, skirtingai kvalifikuojamas sutarties kainos perskaičiavimas. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje įtvirtinus ne tik fiksuotą kainą, bet ir kainodaros taisykles, pagal kurias sutarties kaina koreguotina atsižvelgiant į mokesčių įstatymų pasikeitimus, įvykus tokiems pasikeitimams, sudarytos sutarties kainos perskaičiavimas nekvalifikuotinas sutarties pakeitimu.
17.2. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, konstatuojamosios dalies 109 punkte paaiškinta, kad perkančiosios organizacijos gali susidurti su išorinėmis aplinkybėmis, kurių jos negalėjo numatyti sudarydamos sutartį, ir pažymima, kad tokiu atveju reikia tam tikro lankstumo, kad sutartį būtų galima pritaikyti prie tų aplinkybių nevykdant naujos pirkimo procedūros. Tai reiškia, kad viešojo pirkimo sutarties pakeitimas yra galimas ne tik sutartyje nustatytomis sąlygomis, tačiau ir kitomis aplinkybėmis. Nepriklausomai nuo to, kad sutartis sudaryta atlikus viešojo pirkimo procedūras, ji gali būti keičiama taikant bendrąsias CK nustatytas sutarčių teisės normas. Taigi, sprendžiant dėl Rangos sutarties kainos perskaičiavimo, reikėtų vadovautis tiek VPĮ nuostatomis, tiek CK normomis tiek, kiek jos neprieštarauja VPĮ reikalavimams.
17.3. Šiuo atveju Rangos sutarties vykdymo metu iš esmės pasikeitė Sutarties šalių ekonominė pusiausvyra, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai ją atkūrė, pakeisdamas Rangos sutarties kainą. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ekonominė šalių pusiausvyra pasikeitė iš esmės. Apeliaciniame skunde įrodinėjama tik tai, kad ieškovė buvo prisiėmusi šių aplinkybių atsiradimo (kainos padidėjimo) riziką, tačiau tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei tapo ekonomiškai sunkiau vykdyti sutartį ir dėl pačios atsakovės kaltės, nes atsakovė nedėjo pastangų sutartį įvykdyti kaip įmanoma ekonomiškesniu būdu, per kuo trumpesnį laiko tarpą, stabdė Rangos sutarties vykdymą 14 mėnesių, nevykdė prievolės laiku parengti ir patvirtinti sutarties vykdymo grafikus. Taigi teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnyje nurodytos sąlygos pakeisti Rangos sutartį ir atkurti sutarties šalių pusiausvyrą, nes sutarties kaina po sutarties sudarymo iš esmės padidėjo dėl aplinkybių, kurių rangovė negalėjo protingai numanyti ir kurios atsirado ne dėl rangovės sukeltų veiksmų bei kurių rangovė negali kontroliuoti.
17.4. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei už jau atliktus darbus. Fiksuotos kainos (įkainio) sutarties pakeitimo dėl pasikeitusių darbų apimčių neturi teisės inicijuoti nė viena sutarties šalis. Taigi atsakovės argumentai, kad tariamai pasikeitus faktiškai atliktiems darbų kiekiams, atsakovė turi teisę reikalauti sumažinti Rangos sutarties kainą, yra teisiškai nepagrįsti.
17.5. Atsakovė ne tik priėmė atliktus darbus, tačiau be pastabų pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, taip patvirtindama tiek atliktų darbų kokybę, tiek ir jų kiekį. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Taigi teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei tenka pareiga apmokėti ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, kadangi nėra abejonių, kad joje įvardinti darbai yra atlikti ir atsakovė nepateikė pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio, jų kokybės.
17.6. Teismas pagrįstai nevertino atsakovės pateikto įrodymo – MB „Statybos strategija“ atliktos analizės, kadangi ji yra atlikta vos per dvi dienas, paviršutiniškai, todėl negali būti laikoma patikimu įrodymu. Apeliantė, teigdama, kad MB „Statybos strategija“ rengė techninius ir darbo projektus, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Be to, apeliantė nenurodo, kaip projektavimo darbų atlikimas yra susijęs su ieškovės faktiškai atliktais darbais. Rangos sutartis buvo sudaryta 2015 m. lapkričio 23 d., o ginčas tarp šalių kilo dėl 2019 m. liepos mėnesį atliktų darbų, taigi vien dėl praėjusio laiko objektyviai negalima išlaikyti to paties lygmens specialiųjų žinių. Be to, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė sudarė sutartį su MB „Statybos strategija“, tačiau ją vykdė ir konkrečius skaičiavimus turėjo atlikti konkretus fizinis asmuo, taigi vien dėl to toks pats informacijos žinių lygis negalėjo būti išlaikytas. Trumpas vertinimo terminas (2–3 dienos) įrodo ne vertinimo objektyvumą, tačiau leidžia teigti, kad apeliantė susitarimą su MB „Statybos strategija“ sudarė apsimestinai, neįvykdžiusi pirkimo procedūrų, todėl toks įrodymas negali būti laikomas patikimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos statybos rangos sutarties kainos pakeitimo ir skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo.
Dėl skolos priteisimo
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė kartu su jungtinės veiklos partnere UAB „Rainių statyba“ 2015 m. lapkričio 23 d. su atsakove viešojo pirkimo būdu sudarė Rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti projekto „Pastato Telšiuose, Respublikos g. 28, modernizavimas pritaikant Telšių menų mokyklos reikmėms, rangos darbai
I – II etapas“ įgyvendinimui reikalingus statybos rangos darbus. Pagal Rangos sutarties
9.5 punktą, tarpiniam mokėjimui gauti, rangovas privalo pateikti užsakovui atliktų darbų akto du egzempliorius ir PVM sąskaitą faktūrą. Sąskaitoje faktūroje rangovas turi nurodyti vykdomos sutarties perkančiosios organizacijos suteiktą datą ir registracijos numerį. Užsakovas, gavęs šiame punkte minimus dokumentus, per 10 dienų privalo patvirtinti pasirašydamas atliktų darbų aktą, išskyrus atvejus, jeigu: 1) koks nors rangovo atliktas darbas neatitinka sutarties. Tokiu atveju užsakovas gali reikalauti rangovo pateikti pakoreguotus mokėjimo dokumentus atitinkamai sumažinant to tarpinio mokėjimo sumą tokio netinkamo darbo ištaisymo išlaidų arba netinkamo daikto pakeitimo dydžiu; 2) rangovas pagal sutartį neatliko arba neatlieka kokio nors darbo arba įsipareigojimo, apie kurį jam atitinkamai buvo pranešęs užsakovas. Tokiu atveju užsakovas gali reikalauti rangovo pateikti pakoreguotus mokėjimo dokumentus, atitinkamai sumažinant tarpinio mokėjimo sumą to darbo arba įsipareigojimo verte. Rangos sutarties
9.5 punkte taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jeigu užsakovas per šiame punkte nustatytą terminą rangovo pateiktų mokėjimo dokumentų nepatvirtina ir nepateikia nepatvirtinimo priežasčių, turi būti laikoma, kad rangovo prašoma apmokėti suma yra teisinga.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 11, pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 14 ir 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEC 2013019 už 55 437,54 Eur sumą. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštu nurodė ieškovei, kad dėl nepateiktų suderintų sąnaudų kiekių žiniaraščių skirtumų tarp techninio ir darbo projekto grąžina ieškovei jos pateiktą atliktų darbų aktą Nr. 11, pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 14 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEC 2013019.
22. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nereiškė ir nereiškia jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar kiekio, tačiau nesutinka apmokėti pateiktos PVM sąskaitos faktūros, nes ja prašoma apmokėti už darbus, kurie neatitinka faktiškai atliktų kiekių, kadangi statinio darbo projekte numatyti mažesni darbų kiekiai nei techniniame projekte, pagal kurį ieškovė skaičiuoja darbų kainas.
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pateikė atsakovei visus pagal Rangos sutartį reikalaujamus dokumentus tarpiniam mokėjimui gauti. Rangos sutarties 9.5 punkte yra aiškiai įtvirtintas terminas pretenzijoms dėl tokių dokumentų pareikšti, t. y. 10 dienų nuo šių dokumentų gavimo. Kadangi PVM sąskaitą faktūrą, atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktus darbus ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. rugpjūčio 2 d., visas pastabas ir pretenzijas dėl darbų kainos atsakovė turėjo pateikti iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. Byloje nėra ginčo, kad per nustatytą terminą atsakovė ieškovei jokių pretenzijų dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos nepareiškė, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Rangos sutartis 9.5 punktu, ieškovės prašoma apmokėti suma laikytina teisinga. Nors atsakovė 2019 m. rugpjūčio 26 d., t. y. pavėluotai ir tik po to, kai ieškovė informavo apie ketinimą sustabdyti Rangos sutarties vykdymą, išreiškė pretenzijas dėl mokėtinos sumos, tai nesudaro pagrindo nesumokėti ieškovei už atliktus darbus pagal jos užsakovei tinkamai pateiktus dokumentus tarpiniam mokėjimui gauti.
24. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepaneigė, jog ginčo PVM sąskaita faktūra išrašyta pagal Rangos sutartyje nustatytus įkainius, be to, pati atsakovė pripažįsta, kad Rangos sutartis nebuvo pakeista pagal joje nustatytą sutarties pakeitimo procedūrą, atsižvelgiant į sumažėjusį darbų poreikį, taigi ieškovė, išrašydama 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEC 2013019, pagrįstai vadovavosi Rangos sutartyje nustatytomis kainomis. Pažymėtina, kad pagal Rangos sutarties 10.1–10.2 punktus, jei dėl nenumatytų aplinkybių tikslinga mažinti darbų apimtis, atsisakyti atskiro darbo, keisti darbus ar atlikti papildomus darbus, Rangos sutarties kaina koreguojama Rangos sutarties 9.1.1 punkte nustatyta tvarka sudarant susitarimą dėl sutarties kainos koregavimo. Kaip minėta, atsakovė tokia Rangos sutarties keitimo procedūra nepasinaudojo ir nesudarė su ieškove susitarimo dėl dalies darbų atsisakymo, darbų kiekių sumažinimo ir atitinkamo sutarties kainos pakoregavimo.
25. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kad teismas nepagristai nesivadovavo MB „Statybos strategija“ atlikta techninio ir darbo projekto konstrukcinės dalies kiekių analize. Kaip matyti iš atliktų darbų akto Nr. 11, 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TEC 2013019 prašoma apmokėti tik už 7,83 proc. pastato dalių tarp ašių „A–J“ – „4–7“ statybos darbų. Nuo statybų pradžios jau yra atlikta 57 proc. šių darbų. Tuo tarpu MB „Statybos strategija“ atliko visų techninio ir darbo projekto konstrukcinės dalies kiekių analizę. Taigi, nors iš šios analizės matyti, kad tam tikri darbų kiekiai techniniame ir darbo projekte skiriasi, tačiau tokios analizės duomenys neįrodo, kad būtent tie darbai, už kuriuos prašoma sumokėti pagal 2019 m. liepos
31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TEC 2013019, nepatenka į pagal darbo projektą turimus atlikti darbų kiekius.
26. CK 6.687 straipsnio 1 dalis nustato, jog užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė atliko dalį Rangos sutartyje nustatytų darbų, atsakovė pretenzijų dėl darbų kokybės ir kiekio neturi, yra pasirašiusi darbų perdavimo aktą, faktiškai naudojasi ieškovės atliktais darbais, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovei kyla pareiga sumokėti 2019 m. liepos
31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TEC 2013019 nurodytą sumą – 55 437,54 Eur.
27. Rangos sutarties 9.8 punkte nustatyta, kad rangovui negavus mokėjimo Rangos sutarties
9.7 punkte numatytu terminu, skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovei 55 437,54 Eur skolą, nėra pagrindo panaikinti ir sprendimo dalies dėl 709,60 Eur delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl Rangos sutarties kainos pakeitimo
28. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ir dėl Rangos sutarties sąlygų, t. y. darbų kainos pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą perskaičiuoti Rangos sutarties kainą, nusprendęs, kad Rangos sutarties kaina gali būti pakeista taikant CK nustatytas sutarčių teisės normas – CK 6.653 straipsnio 6 dalies, 6.685 straipsnio 2 dalies ir 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
29. Pažymėtina, kad Rangos sutartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu, todėl, kaip teisingai pažymi apeliantė, svarbu atsižvelgti į tokio pobūdžio sutarčių sudarymą, vykdymą reglamentuojantį specialųjį teisės aktą – VPĮ. Pagal įstatymus (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, VPĮ 1 straipsnio
1 – 2 dalys) ir kasacinio teismo praktiką VPĮ pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo. VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis (tiesiogiai) būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl Rangos sutarties pakeitimo galimybės pirmiausiai spręstina pagal VPĮ įtvirtintą reglamentavimą. Pažymėtina, kad jau po Rangos sutarties pasirašymo viešųjų pirkimų reglamentavimas Lietuvoje pasikeitė – nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja VPĮ redakcija. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo
4 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio nuostatomis. Taigi ieškovės ir atsakovės pasirašytos Rangos sutarties pakeitimui taikytinos naujosios, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios, VPĮ redakcijos nuostatos.
31. Pirkimo sutarties keitimo jos galiojimo laikotarpiu sąlygas reglamentuoja VPĮ 89 straipsnio
1–2 dalys. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pobūdis. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkančioji organizacija sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl įstatyme nurodytų priežasčių. Pagal VPĮ
89 straipsnio 1 dalies 5 punktą sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis.
32. Vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 4 dalimi, pirkimo sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad dėl pasikeitusių, t. y. ženkliai padidėjusių kainų statybų bei remonto rinkoje Rangos sutarties vykdymas jai tapo suvaržytas, iš esmės padidėjo Rangos sutarties vykdymo kaina ir pasikeitė šalių teisėtų interesų pusiausvyra, todėl likusių neatliktų darbų kaina turi būti perskaičiuojama, vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 6 dalimi,
6.685 straipsnio 2 dalimi, 6.204 straipsnio 2 dalimi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nurodytos CK įtvirtintos sutarčių teisės nuostatos viešojo pirkimo sutarties atveju gali būti taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja VPĮ nustatytam reglamentavimui.
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į VPĮ 89 straipsnio nuostatas, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas pakeisti Rangos sutartį neatitinka nei vieno iš VPĮ 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindų. Pirma, tokio pobūdžio pakeitimo, kokio reikalauja ieškovė, galimybė nebuvo numatyta Rangos sutartyje (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Rangos sutarties 9.9.3 punktą galimybė keisti Rangos sutarties kainą buvo susieta ne su pastatų statybos ar remonto kainų pokyčiais, o su vidutinės metinės infliacijos / defliacijos pokyčiu. Ieškovė reikalavimo pakeisti sutarties kainą nesieja su kitais Rangos sutarties 9.9 punkte nustatytais sutarties kainos keitimo sutarties galiojimo metu pagrindais: dėl nenumatytų ir nuo šalių nepriklausančių aplinkybių reikalingiems būtiniems darbų pakeitimams (Rangos sutarties 9.9.1 punktas); dėl pasikeitusio PVM tarifo (Rangos sutarties 9.9.2 punktas).
35. Vadovaujantis Rangos sutarties 9.9.3 punktu, sutarties kaina dėl metinio infliacijos ar defliacijos pokyčio gali būti didinama arba mažinama, jei sutarties trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu trunka ilgiau nei vienerius metus. Sutarties kaina gali būti perskaičiuojama ne dažniau kaip kas vienerius metus, skaičiuojant nuo sutarties įsigaliojimo datos ir kai Statistikos departamento paskelbta vidutinė metinė infliacija / defliacija padidėja / sumažėja 5 proc. punktais, lyginant su sutarties sudarymo metu buvusia vidutine metine infliacija / defliacija. Dar po metų likusios neišmokėtos sutarties kainos dalies didinimas / mažinimas galimas, jei, praėjus metams po sutarties kainos pakeitimo dėl bendro kainų lygio kitimo vidutinė metinė infliacija / defliacija padidėja / sumažėja 5 proc. punktais, lyginant su sutarties kainos paskutinio pakeitimo metu buvusia vidutine metine infliacija / defliacija. Neišmokėta sutarties kainos dalis didinama / mažinama tiek procentų, kiek padidėja / sumažėja infliacija / defliacija. Tokiais atvejais suinteresuota šalis kreipiasi į kitą šalį dėl sutarties kainos perskaičiavimo, pateikdama Statistikos departamento raštą apie kainų pokytį. Susitarimas padidinti / sumažinti sutarties kainą įsigalioja surašius jį raštu ir abiem šalims patvirtinus parašais.
36. Metinė infliacija – ataskaitinio mėnesio ir ankstesnių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis, o vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rangos sutarties 9.9.3 punkto nuostatas bei vidutinės metinės infliacijos sąvoką, sprendžia, kad Rangos sutarties kaina gali būti perskaičiuojama, jei Statistikos departamento paskelbta vidutinė metinė infliacija / defliacija padidėja / sumažėja 5 proc., lyginant su ankstesnių metų vidutine metine infliacija / defliacija. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nuo 2015 m. iki 2019 m. vidutinė metinė infliacija padidėjo 10,26 proc., netinkamai išaiškino Rangos sutarties nuostatas, dėl ko neteisingai apskaičiavo infliacijos pokytį, t. y. nepagrįstai sudėjo per 5 metų laikotarpį atskirų metų vidutinius metinius infliacijos rodiklius. Vadovaujantis viešai skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, vidutinė metinė infliacija 2015 m. lapkričio mėn. sudarė -0,7 proc. (defliacija), 2016 m. lapkričio mėn. – 0,5 proc., 2017 m. lapkričio mėn. – 3,6 proc., 2018 m. lapkričio mėn. – 2,4 proc., o 2019 m. lapkričio mėn. – 1,7 proc. Taigi vidutinės metinės infliacijos pokytis nė vienais Rangos sutarties vykdymo metais nesudarė 5 proc., kas neatitinka Rangos sutarties 9.9.3 punkte nustatytos sutarties keitimo sąlygos. Pritartina apeliantės pozicijai, kad perskaičiuojant kainą pagal statybos sąnaudų elementų kainos padidėjimą, o ne pagal vidutinę metinę infliaciją / defliaciją būtų keičiamos pirkimo sąlygos ir tokiu būdu būtų pažeisti esminiai VPĮ įtvirtinti pirkimų principai – lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo.
37. Antra, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl statybos ir remonto kainų pokyčio nėra susijusios nei su naujų papildomų darbų pirkimo poreikiu, nei su sutarties šalies keitimu (VPĮ 89 straipsnio
1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Trečia, toks pakeitimas negali būti atliekamas ir pagal VPĮ
89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nėra pagrindo teigti, jog pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad kainų pokyčių galimybė Rangos sutartyje buvo numatyta, taip pat buvo numatyta, esant sutartyje nustatytiems pagrindams, Rangos sutarties pakeitimo procedūra. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Rangos sutarties 9.9.3 punkte buvo įtvirtinta Rangos sutarties kainos keitimo galimybė, atsižvelgiant į atitinkamus infliacijos pokyčius. Tačiau, kaip minėta, Rangos sutarties 9.9.3 punkte nustatyta sąlyga sutarčiai pakeisti šiuo atveju neegzistuoja.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pageidaujamas Rangos sutarties pakeitimas taip pat negali būti laikomas neesminiu (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė nori padidinti fiksuotą Rangos sutarties kainą, kuri yra viena iš esminių sutarties sąlygų. Tokiu pakeitimu būtų nustatoma nauja viešojo pirkimo esminės sąlygos apimtis (įtvirtinamas leidimas perskaičiuoti sutarties kainą pasikeitus statybos, remonto kainoms rinkoje, nors tokios sąlygos nebuvo viešojo pirkimo dokumentuose ir Rangos sutartyje), kurią nustačius pradiniame pirkime galimai būtų priimtos kitų kandidatų paraiškos, dalyvių pasiūlymai ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punktas), be to, dėl tokio pakeitimo ekonominė viešojo pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeistų ieškovės, su kuria sudaryta Rangos sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta šioje sutartyje (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
39. Pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalį pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama, nors ir nėra šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau yra visos šios sąlygos kartu: 1) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; 2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju; 3) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.
40. Teisėjų kolegijos pabrėžia, kad VPĮ 89 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimo sutarties keitimo pagrindas, priešingai nei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju, yra siejamas su pirkimo sutarties vertės keitimu. Pirkimo sutartis pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalį gali būti keičiama tik esant visoms VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 1–3 punkte nustatytoms sąlygoms. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad viešuosiuose pirkimuose kaina yra vienas iš esminių, o dažnai ir vienintelis kriterijus pirkimo laimėtojui nustatyti, teisėjų kolegija sprendžia, kad VPĮ
89 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų pagrindu pirkimo sutartis gali būti keičiama tik tuo atveju, jei atitinkamo pakeitimo galimybė buvo numatyta pirkimo sąlygose ir viešojo pirkimo sutartyje. Kaip minėta, Rangos sutarties pakeitimas dėl rinkoje išaugusių statybos ir remonto kainų Rangos sutartyje nebuvo numatytas, todėl Rangos sutartis negali būti pakeista ir remiantis VPĮ 89 straipsnio 2 dalimi.
41. Apibendrinant anksčiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Rangos sutartis, vadovaujantis VPĮ, negali būti pakeista. Pagal VPĮ 89 straipsnio 5 dalį, jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais negu apibrėžti šio straipsnio 1 ir
2 dalyse atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad subsidiarus CK nuostatų taikymas ginčo atveju Rangos sutarties keitimui nėra galimas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas pakeisti Rangos sutarties sąlygas, kuriose įtvirtinta statybos darbų kaina, negalėjo būti tenkinamas.
42. Be to teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Rangos sutarties kaina gali būti pakeista vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 6 dalimi, 6.685 straipsnio
2 dalimi ir 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ne tik nevertino Rangos sutarties pakeitimo galimybės VPĮ 89 straipsnio sąlygų aspektu, bet ir netinkamai nustatė CK 6.204 straipsnio
2 dalies taikymo sąlygas.
43. Pagal CK 6.653 straipsnio 6 dalį, kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal šio kodekso 6.204 straipsnio nustatytas taisykles. Vadovaujantis CK 6.685 straipsnio 2 dalimi, rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų (šio kodekso 6.204 straipsnis). Taigi tiek CK 6.653 straipsnio 6 dalis, tiek 6.685 straipsnio 2 dalis, gali būti taikomos tik esant
CK 6.204 straipsnyje nustatomos sąlygoms.
44. Pagal CK 6.204 straipsnio 1 dalį, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
45. Pažymėtina, kad pagal Rangos sutarties 6.1 punktą rangovas turi atlikti darbus per 71 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo. Pagal Rangos sutarties 6.2 punktą darbai vykdomi etapais pagal skiriamą finansavimą ir suderintą grafiką, kuris tikslinamas kiekvienais metais pagal skiriamą finansavimą. Rangos sutarties 4.6 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei užsakovas neturi galimybės užtikrinti darbų finansavimo, darbų vykdymas stabdomas iki tol, kol užsakovas turės galimybę užtikrinti darbų finansavimą. Užsakovui sustabdžius darbų vykdymą, galutinis darbų atlikimo terminas nukeliamas tam laikotarpiui, kol darbai sustabdyti. Pagal Rangos sutarties
9.2 punktą, sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara. Vadovaujantis Rangos sutarties
9.9 punktu, sutarties kaina galiojimo metu nekeičiama, išskyrus šiame punkte nurodytais atvejais, t. y.: 1) dėl nenumatytų ir nuo šalių nepriklausančių aplinkybių reikalingiems būtiniems darbų pakeitimams; 2) dėl pasikeitusio PVM tarifo; 3) dėl vidutinės metinės infliacijos pokyčio.
46. Pagal Rangos sutarties 9.9.1 punktą, sutarties kaina sutarties galiojimo metu gali būti keičiama esant 10.1. punkte nurodytoms aplinkybėms (nenumatytas bet kurios techniniame projekte numatytos darbų dalies montavimo ar įrengimo vietos ar padėties keitimas; nenumatytas bet kurio atskiro darbo atsisakymas arba darbo apimties sumažinimas, taip pat darbo kokybės ar kitų bet kurio atskiro darbo savybių, darbų dalies lygių, pozicijų ir (arba) matmenų pakitimai; nenumatyti papildomi darbai, įranga, medžiaga) ir pagal 10.2. punktą įforminus pakeitimą, t. y. sutarties kaina gali būti koreguojama papildomų / nevykdomų darbų sumomis sudarant susitarimą dėl sutarties kainos koregavimo. Papildomų / nevykdomų darbų kainos apskaičiuojamos Rangos sutartyje pateikiamais būdas, nustatant aukščiau esančio būdo taikymo prioritetą. t. y. tik nesant galimybės taikyti aukščiau esanti būdą, gali būti taikomas žemiau esantis būdas: a) pritaikant sutartyje numatytų darbų kainą; b) vadovaujantis sertifikuotos sąmatų skaičiavimo programos duomenų bazėje nurodytomis darbų kainomis, patvirtintomis laikotarpiu, kada buvo nustatytas papildomų darbų poreikis, o nevykdomų darbų kainoms nustatyti taikomos minėtos sąmatų skaičiavimo programos duomenų bazėje nurodytos darbų kainos, patvirtintos sutarties sudarymo laikotarpiu; c) įvertinus pagrįstas tiesiogines (darbo užmokesčio ir su juo susijusius mokesčius, statybos produktų ir įrengimų, mechanizmų sąnaudos) bei netiesiogines (pridėtinių išlaidų ir pelno) išlaidas, kurios negali būti didesnės už bendrą vidutinę rinkos kainą (įvertinus visas išlaidas – tiesiogines ir netiesiogines), kuri nustatoma pasirinktinai įvertinus ne mažiau kaip trijų kitų rinkoje esančių ūkio subjektų darbų kainas, išskyrus tuos atvejus, kai rinkoje nėra tiek ūkio subjektų. Statybos produktų ir įrengimų kaina nustatoma ne didesnė nei rangovo patiriamos išlaidos joms įsigyti, o pridėtinių išlaidų ir pelno dydis ne didesni nei 5 proc. tiesioginiu išlaidų. Taigi, Rangos sutarties šalys sutarties kainos keitimo galimybę, pagrindus bei procedūrą aiškiai aptarė Rangos sutartyje, tačiau nagrinėjamu atveju nė vienas iš Rangos sutartyje numatytų jos pakeitimo pagrindų nenustatytas, dėl to nėra ir pagrindo sutartį keisti remiantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip ir buvo aptarta anksčiau šios nutarties 34 – 36 punktuose.
47. Nurodytos Rangos sutarties sąlygos aiškiai parodo, kad ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime ir siūlydama darbų kainą, žinojo, jog sutarties vykdymo trukmė yra beveik 6 metai (iki 2021 m. spalio), taip pat žinojo, kokiais atvejais sutarties kaina galės būti keičiama, todėl, būdama ne vienerius metus statybos srityje veikiančia bendrove, turėjo ir galėjo įsivertinti galimų statybos ir remonto kainų svyravimus rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodomoje 2015 m. gruodžio mėn. Lietuvos banko sudarytoje makroekonominėje prognozėje buvo pateikta prognozė tik dėl 2016 m. kainų, todėl ši prognozė negalėjo suteikti ieškovei pagrįsto lūkesčio tikėtis, kad kainos nesikeis ar keisis neženkliai per visą beveik 6 metų trukmės sutarties vykdymo laikotarpį. Ieškovė nurodo, kad apskaičiuodama pasiūlymo kainą, vertino tai, kad Rangos sutarties vykdymas bus nuolatinis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Rangos sutartyje buvo aiškiai nurodyta ne tik tai, kad darbai bus vykdomi etapais pagal atsakovei skiriamą finansavimą, bet ir tai, kad dėl nepakankamo finansavimo darbai gali būti stabdomi, todėl ieškovė turėjo įsivertinti ir darbų atlikimo su pertraukomis tikimybę.
48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors Rangos sutarties įvykdymo kaina padidėjo dėl aplinkybių, kurios atsirado po sutarties sudarymo, tų aplinkybių ieškovė negali kontroliuoti, tačiau nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos ir kad tokių aplinkybių ieškovė sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, taigi šiuo atveju neegzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą teigti, kad iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
49. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, tačiau netinkamai išsprendė Rangos sutarties pakeitimo klausimą, todėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl Rangos sutarties pakeitimo, perskaičiuojant likusių neatliktų darbų vertę, turi būti panaikinta. Kaip nurodyta šio sprendimo 38 punkte, Rangos sutarties kaina nagrinėjamu atveju negalėjo būti pakeista nei pagal VPĮ, nei pagal CK nuostatas, todėl ieškovės reikalavimas pakeisti Rangos sutartį atmestinas.
50. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
51. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį visa apimtimi, priteisė jai iš atsakovės 8 713,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 207 Eur žyminis mokestis ir 7 506,48 Eur atstovavimo išlaidos. Atsakovė savo apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio, todėl bylinėjimosi išlaidos perskaičiuojamos tik pagal tenkintos ieškinio reikalavimo dalies santykį su visais ieškinyje keltais reikalavimais.
52. Šiuo atveju ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai gali būti įvertinami pinigine išraiška – iš viso 355 738,39 Eur suma (pirmuoju reikalavimu buvo prašoma 299 591,25 Eur suma padidinti Rangos sutarties kainą, antruoju ieškinio reikalavimu prašoma priteisti 55 437,54 Eur skolą ir 709,60 Eur delspinigius), todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporcija nustatoma pagal ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Kadangi šiuo atveju tenkinamas ieškinio reikalavimas tik dėl skolos ir delspinigių priteisimo (56 147,14 Eur), ieškovė turi teisę į 16 proc. dydžio jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei UAB „Techsis“ iš atsakovės priteistina 1 394 Eur (8 713,48 Eur x 16 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma.
53. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas 3 811,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė realiai yra patyrusi tik 2 000 Eur išlaidas už apeliacinės instancijos teisme jai suteiktą teisinę pagalbą, nes likusi suma nėra apmokėta. Antra, prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų priteisiną išlaidų dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas, t. y. 1 766,18 Eur (1 358, Eur x 1,3). Atsižvelgiant į bylos pobūdį, apimtį, teiktų procesinių dokumentų turinį, byla nelaikytina labai sudėtinga, todėl nenustatytas poreikis nesilaikyti minėtose rekomendacijose nustatytų užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir lieka nepakeista tik Šiaulių apygardos teismo
2020 m. kovo 17 d. sprendimo dalis dėl skolos su delspinigiais bei procesinių palūkanų priteisimo, ieškovė turi teisę į 16 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. 282 Eur (1 766,18 Eur x 16 proc.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 2015 m. lapkričio 23 d. Statybos rangos darbų sutarties Nr. S-12030 pakeitimo, perskaičiuojant likusių neatliktų darbų vertę, panaikinti ir dėl šios ieškinio reikalavimų dalies priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmesti.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo palikti nepakeistą.
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ (juridinio asmens kodas 180359062) iš atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 180878299) 1 394 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ (juridinio asmens kodas 180359062) iš atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 180878299)
282 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Artūras Driukas
Asta Radzevičienė