Civilinė byla Nr. e2S-1283-258/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36310-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.3.1.13; 3.5.14.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ŽŪB „Saločiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės ŽŪB „Saločiai“ ieškinį atsakovei UAB „Agrosfera“ dėl skolos priteisimo,
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ŽŪB „Saločiai“ kreipėsi į teismą su prašymu, kurį tikslino, išduoti vykdomąjį raštą procesinėms palūkanoms visai skolos sumai nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos. Prašyme nurodė, kad atsakovė nors atliko visus mokėjimus pagal Taikos sutartį, tačiau pažeidė mokėjimo grafiką ir laiku neatliko trečiojo mokėjimo, todėl atsakovei atsirado pareiga sumokėti procesines palūkanas.
2. Atsakovė atsiliepime su ieškovės prašymu nesutiko ir nurodė, kad Taikos sutarties sąlygos yra įvykdytos. Pažymėjo, kad tik vienas mokėjimas atliktas kiek vėliau nei numatyta Taikos sutartyje, tačiau tai nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą. Juolab, kad ieškovė nenurodo ir procesinių palūkanų skaičiavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi netenkino ieškovės ŽŪB „Saločiai“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
4. Teismas nurodė, kad taikos sutarties 1 ir 2 punktais atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 35.343,67 Eur dydžio skolą, lygiomis dalimis keturiais mokėjimais, mokamais kas trisdešimt dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Pagal Sutarties 3 punktą atsakovė atleidžiama nuo procesinių palūkanų mokėjimo, jei visus kitus mokėjimus atlieka nepažeisdama Sutartyje nustatyto termino. Iš to seka, kad daliniai mokėjimai turėjo būti atlikti 2020-02-20, 2020-03-20, 2020-04-20 ir 2020-05-20. Byloje esantys dokumentai rodo, kad trečias mokėjimas buvo atliktas 2020-04-28, t.y. vėluojant septynias dienas.
5. Teismas, atkreipė dėmesį, kad ieškovė, prašyme išduoti vykdomąjį raštą dėl procesinių palūkanų priteisimo aiškiai nenurodė prašomos palūkanų sumos bei kaip ji pati skaičiuoja palūkanas, taigi, neaišku nuo kokios sumos ir kokiu laikotarpiu. Be to, teismas sprendė, kad pats ieškovės prašymo dėl procesinių palūkanų pobūdis, esant tik vienam ir akivaizdžiai nežymiam uždelsimui (o dar ir karantino laikotarpiu), iš esmės neatitinka šalių bendradarbiavimo, sąžiningumo bei teisingumo principų, juolab, kad atsakovės įsipareigojimai pagal teismo patvirtintą Taikos sutartį yra visiškai įvykdyti.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3278-808/2020 ir perduoti vykdomojo rašto išdavimo klausimą spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Nepaisant to, kad atsakovė atliko visus mokėjimus pagal taikos sutartį, atsakovė pažeidė nustatytus mokėjimo terminus vykdydama trečią mokėjimą. Šis mokėjimo termino pažeidimas sukėlė teisines pasekmes – atsakovei atsirado pareiga sumokėti procesines palūkanas, nes taikos sutarties 3 punktas numato, kad atsakovė atleidžiama nuo procesinių palūkanų mokėjimo tik tuo atveju, jei visus mokėjimus atlieka nepažeisdamas taikos sutartyje nustatyto termino.
6.2. Praleidus mokėjimų grafiką nors ir viena diena, atsakovei atsiranda pareiga mokėti procesines palūkanas. Pirmos instancijos teismas, pradėjęs analizuoti praleisto mokėjimo sąlygas, peržengė savo kompetencijos ribas, dėl ko priėmė šališką ir neteisėtą procesinį sprendimą.
6.3. Procesinių palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato įstatymas. Dėl procesinių palūkanų apskaičiavimo ne kartą buvo pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kaip nors kitaip, kaip nurodyta įstatyme ir išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje procesinių palūkanų apskaičiuoti neįmanoma. Ieškovas tikėjosi, kad pirmos instancijos teismui turėjo būti žinomos tiek įstatymo nuostatos dėl procesinių palūkanų apskaičiavimo, tiek su tuo susijusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo netenkinti ŽŪB „Saločiai“ atskirojo skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
7.1. CK 6.37 str. 2 d. aiškiai nurodyta, kad skaičiuojant procesines palūkanas turi būti aiškus palūkanų skaičiavimo terminas bei suma, nuo kurios yra skaičiuojamos palūkanos. Taigi, teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad ieškovė net nenurodo, kokiu laikotarpiu ir nuo kokios sumos turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos.
7.2. Atsakovas neginčija fakto ir patvirtina, kad yra sumokėjęs ieškovei visą įsiskolinimą, šios aplinkybės neginčija ir ieškovė. Taigi, taikos sutarties sąlygos yra įvykdytos. Pažymėtina tai, kad atsakovė atliko tik vieną mokėjimą vėliau negu numatyta taikos sutartyje, be to, šalyje buvo paskelbtas karantinas ir taikos sutarties sąlygų vykdymas buvo apsunkintas.
7.3. Ieškovė, prašydama grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo, nenurodo tokio prašymo pagrindo – nenurodo CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų pagrindų egzistavimo, taip pat nenurodo ir CPK 327 str. 1 d. 2 p. buvimo. Atsakovė mano, kad ieškovės prašymas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra nepagrįstas, jokių absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų ieškovė nenurodo, o bylos esmė yra atskleista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Šalių ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė ieškovei išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o CPK 42 straipsnio 2 dalyje, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
12. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015).
13. Pažymėtina, jog teismas posėdyje turi ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Išsprendęs prašymą teismas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Taigi, įstatymų leidėjas CPK 646 straipsnio 3 dalyje įpareigojo teismą, sprendžiantį vykdomojo rašto išdavimo klausimą, ištirti abiejų šalių nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir išduoti vykdomąjį raštą tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies arba atsisakyti jį išduoti.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punktu, šalys susitarė, kad atsakovas UAB „Agrosfera“ pripažįsta 35 343,67 EUR dydžio skolą ieškovui ŽŪB „Saločiai“. Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovas sumokės skolą keturiais mokėjimais lygiomis dalimis, kurie bus mokami kas trisdešimt dienų nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos. Taikos sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad atsakovas atleidžiamas nuo procesinių palūkanų mokėjimo, jei visus kitus mokėjimus atlieka nepažeisdamas taikos sutartyje nustatyto termino. Atsakovui praleidus taikos sutartyje nustatytą dalinio mokėjimo terminą, ieškovas sekančią dieną įgyja teisę reikalauti visą likusią nesumokėtą sumą (taikos sutarties 5 p.).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad prašyme išduoti vykdomąjį raštą dėl procesinių palūkanų priteisimo aiškiai nenurodė prašomos palūkanų sumos bei kaip buvo paskaičiuotos palūkanas. Kaip minėta, sutarties šalys susitarė, kad atsakovė atleidžiama nuo procesinių palūkanų mokėjimo tik tuo atveju, jei ji visas įmokas sumoka laiku. Skolininkė, sudarydama taikos sutartį, privalėjo įvertinti savo galimybes ją vykdyti, o taikos sutartį sudariusi privalo vykdyti griežtai laikydamasi joje nurodytų ir jų pačių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė vieną iš keturių įmokų laiku pavėlavo sumokėti septynias dienas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal taikos sutarties sąlygas ieškovė turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą dėl procesinių palūkanų. Vien dėl to, kad teismui nėra aiški ieškovės procesinių palūkanų skaičiavimo tvarka, negalima atsisakyti išduoti vykdomojo rašto, nes tokiu atveju yra paneigiamos šalių sulygtos taikos sutarties sąlygos. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismo pareiga patikrinti ar pagrįstai yra prašoma išduoti vykdomą raštą konkrečiai sumai. Taip pat teismas turi teisę pareikalauti iš šalių pateikti paaiškinimus apie paskaičiuotas sumas ir išduoti vykdomąjį raštą tik dėl pagrįstos sumos. Pirmosios instancijos teismas taikos sutarties sąlygas aiškino eliminuodamas taikos sutarties 3 punktą. Dėl to, spręstina, kad teismas nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą visiškai pagrįstai nurodo, jog, pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi pradėjęs analizuoti praleisto mokėjimo sąlygas ir savo nuožiūra atleidęs atsakovę nuo procesinių palūkanų pagal taikos sutartį mokėjimo peržengė savo kompetencijos ribas, dėl ko priėmė šališką ir neteisėtą procesinį sprendimą.
17. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsiaiškino bylos esmės, pažeidė 646 straipsnio 3 dalį, todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti vykdomojo rašto išdavimo klausimą spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Teisėja Rita Kisielienė