Civilinė byla Nr. e2-679-1125/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09181-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1;

2.1.6.2; 3.2.6.1; 3.4.5.15.3. 

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujanti ieškovei A. J., ieškovės atstovui advokatui Antanui Jonikaičiui, atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Uolys“ atstovei Renatai Janušytei,

(išvažiuojamojo posėdžio metu (apžiūrint objektą) dalyvavo ieškovė A. J., ieškovės atstovas advokatas Antanas Jonikaitis, atsakovai V. K. ir A. V.-K., atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Uolys“ atstovė advokatė Renata Janušytė, trečiojo asmens UAB „Uolys“ atstovas V. S., liudytojas J. B.) 

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams V. K. ir A. V.-K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Uolys“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Saturijus“.

 

Teismas

 

nustatė:

 

1.       Ieškovė A. J. pareikštu ieškiniu atsakovams V. K. ir A. V.-K. prašo įpareigoti atsakovus V. K. ir A. V. – K. per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti atsakovams V. K. ir A. V. – K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje, kuri buto kadastrinėje byloje pažymėta indeksu 19-4, sumontuotą sanitarinį prietaisą (klozetą) į buto patalpą, kuri buto kadastrinėje byloje pažymėta indeksu 19-5; skirti atsakovams V. K. ir A. V. – K. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną ieškovės A. J. naudai, jeigu atsakovai V. K. ir A. V. – K. per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), septintame namo aukšte. Ieškovės butas ribojasi (turi bendras atitvaras) su atsakovams V. K. ir A. V. – K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovų bute įrengtas sanitarinis prietaisas (klozetas) pagal namo, kuriame yra ieškovės ir atsakovų butai, techninį projektą yra suprojektuotas atsakovų buto vonios patalpoje, tačiau atsakovų bute klozetas yra perkeltas iš vonios į šalia vonios esančią pagalbinę patalpą, kuri buto kadastrinėje byloje yra pažymėta indeksu 19-4. Problema ta, jog vonią nuo ieškovės buto svetainės skiria dviguba sienos konstrukcija, sudaryta iš 250 mm Haus blokelių mūro, šachtos bei 120 mm silikatinių plytų mūro sienos, o patalpą nuo ieškovės buto (svetainės patalpos) skiria mažesnio storio sienos konstrukcija: tik 250 mm storio Haus blokelių siena. Dėl šios priežasties atsakovės butas neteko akustinio komforto sąlygų ir dėl to jo neįmanoma tinkamai naudoti pagal paskirtį. Įprastai C garso klasės butuose (o ypač jų svetainėse) nėra girdimi tualeto klozeto nuleidimo garsai iš gretimo buto.

 

3.       Kadangi klozetas atsakovų bute rengtas visiškai ties ieškovės bute sumontuota virykle, ieškovės buto svetainėje kiekvieną kartą atsakovams pasinaudojus klozetu yra girdimas atsakovų bute veikiančio klozeto triukšmas ir nemalonūs vandens nubėgimo garsai. Ši situacija kelia ieškovei ne tik itin rimtus nepatogumus, bet ir neabejotinai turi neigiamos įtakos ieškovės sveikatai, nes ieškovė negali pilnavertiškai ilsėtis savo bute, be to į ieškovės butą pasikvietus svečių, šie taip pat būdami ieškovės buto svetainėje girdi atsakovų bute įrengto veikiančio klozeto garsus. Tai savo ruožtu sukelia itin nemalonias emocijas ieškovei, kuri turi teisintis prieš savo svečius arba specialiai laikyti įjungtą muzikinį foną, kad jos svečiai negirdėtų už sienos atsakovų veikiančio klozeto garsų.

 

4.       Nurodo, kad klozeto perkėlimas iš vonios į patalpą buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius. Klozeto perkėlimas iš vonios į patalpą buvo draudžiamas pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp namo statytojo bei pirmojo atsakovų buto pirkėjo trečiojo asmens UAB „Uolys“. Atsakovai savo jau įrengtą butą įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Uolys“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Trečiasis asmuo UAB „Uolys“ neįrengtą butą įsigijo iš namo statytojo UAB „Saturijaus“ nekilnojamasis turtas 2018 m. sausio 3 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Sutarties Nr. 2 7.10 punkte yra aiškiai nurodyta, jog trečiasis asmuo UAB „Uolys“ perka butą su daline apdaila ir įsipareigoja per 6 (šešis) mėnesius nuo Sutarties Nr. 2 pasirašymo dienos pilnai įsirengti butą, t. y. užbaigti jo apdailą bei įrengti funkcionuojančias ir higieninius reikalavimus atitinkančias vartotojo inžinerines sistemas. Sutarties Nr. 2 7.6 punktu trečiasis asmuo UAB „Uolys“ garantavo statytojui, kad susipažino su pastato projekto sprendiniais, kurie buvo nurodyti ir prieinami statybos techninio projekto derinimo metu Vilniaus miesto savivaldybėje. Sutarties Nr. 2 8.7 punkte yra aiškiai nurodyta, kad trečiasis asmuo UAB „Uolys“ yra viso namo, kuriame yra ieškovės ir atsakovų butai, statybos rangovas. Taigi, trečiajam asmeniui UAB „Uolys“ negalėjo būti nežinomi namo techninio projekto reikalavimai, nes trečiasis asmuo UAB „Uolys“ buvo viso namo statybos rangovas.

 

5.       Teigia, kad projekte buvo aiškiai nurodyta, kad atsakovų bute klozetas privalo būti įrengtas vonioje, o ne patalpoje. Sutarties Nr. 2 7.12 punktu trečiasis asmuo UAB „Uolys“ aiškiai įsipareigojo užtikrinti, kad ne trumpiau nei 3 (tris) metus, skaičiuojant nuo namo pripažinimo naudoti tinkamu dienos (statybos užbaigimo akto surašymo) nebūtų keičiami namo sprendiniai, numatyti statybos projekte, pagal kurį išduotas statybas leidžiantis dokumentas. Klozeto perkėlimas iš vonios į patalpą pažeidžia imperatyvių teisės aktų reikalavimus. Sutarties Nr. 2 7.10 punkte yra aiškiai nurodyta, jog trečiasis asmuo UAB „Uolys“ rengdamas buto vidaus apdailą bei vidaus inžinerinės įrangos montavimo darbų projektą, vadovaujasi atitinkamais teisės aktais. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau tekste - „Reglamentas“) 263.2 punktas nustato, jog vonios ir tualeto patalpose galima keisti sanitarinių prietaisų tipus ir vietas su sąlyga, kad šių prietaisų prijungimo vietos tilptų tarp šių patalpų ribų, o prietaisų nuotakai iki esamų stovų būtų klojami virš perdangos lygio. Reglamento 222 punktas nustato, jog jei nėra galimybių įrengti vonios ir tualeto patalpų virš kituose aukštuose esančių šios paskirties patalpų (tarp jų ribų), leidžiama jas įrengti virš kitos paskirties patalpų, užtikrinant vandens ir nuotekų nepratekamumą, mikrobinės taršos išvengimą, nepadidinant esamo triukšmo lygio ir nepabloginant kvapų, jei šių prietaisų nuotakai klojami virš perdangos ir prijungiami prie esamų stovų. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Reglamento 263.3 punkte.

 

6.       Pažymi, kad 2021 m. lapkričio 9 d. teismo eksperto kvalifikaciją turinčio atestuoto statybos specialisto S. Š. ieškovei pateiktoje specialisto išvadoje yra konstatuota, jog pakeitus namo techniniame darbo projekte numatytą sanitarinio prietaiso (klozeto) montavimo vietą, sumažėjo garso izoliacija/padidėjo triukšmo lygis tarp sanitarinio prietaiso (klozeto)/triukšmo šaltinio atsakovų bute B-19 su ieškovės buto B-20, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainės patalpa, pastato techniniame darbo projekte pažymėta indeksu 20-01, kas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 263.3 punkto reikalavimų. Teigia, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021 m. kovo 3 d. rašte ieškovės atstovui nurodė, jog remiantis CK 4.85 str. 1 dalies nuostatomis, mano, kad, jeigu dėl atsakovės buto perplanavimo, perkeliant klozetą, reikės atlikti statybos darbus pastato bendrojo naudojimo objektuose (tarp jų ir bendrosiose vandentiekio ir nuotekų inžinerinėse sistemose), dėl tokių darbų atlikimo reikės gauti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus. Namo techniniame projekte atsakovų bute esančioje patalpoje nebuvo suprojektuoti nei vandentiekio, nei nuotekų įvadai klozetui, klozetas yra suprojektuotas vonioje. Pažymi, kad namo techninio darbo projekto vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje yra aiškiai nurodyta, jog: (i) numatomas nuotekų nuvedimas nuo visų pastate montuojamų sanitarinių prietaisų; (ii) horizontalūs vamzdynai tiesiami 0,002-0,005 nuolydžiu į sanitarinių prietaisų arba vandens išleistuvų pusę; (iii) Nuotekų gulstieji vamzdžiai nuo sanitarinių prietaisų iki stovų tiesiami su nuolydžiu vandens tekėjimo kryptimi. Taigi, montuodamas klozetą patalpoje trečiasis asmuo UAB „Uolys“ turėjo prisijungti prie namo bendrųjų vandentiekio ir nuotekų inžinerinių sistemų tam, kad klozetas būtų prie jų prijungtas.

 

7.       Nurodo, kad ieškovės teises atsakovai pažeidžia tokiu būdu, jog perkėlus atsakovų bute įrengtą klozetą iš vonios į patalpą pablogėjo garso izoliacija ir ieškovės buto svetainėje kiekvieną kartą atsakovams pasinaudojus klozetu yra girdimas atsakovų bute veikiančio klozeto triukšmas ir nemalonūs vandens nubėgimo garsai. Ši situacija kelia ieškovei itin rimtus nepatogumus, nes ieškovė negali pilnavertiškai ilsėtis savo bute.

 

8.       Atsiliepimu atsakovai V. K. ir A. V.-K. bei trečiasis asmuo UAB „Uolys“ su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovų bute klozeto perkėlimas į patalpą buvo atliktas teisėtai, nepažeidžiant jokių teisės aktų ir sutarties reikalavimų. O būtent, pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymą, bute, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atlikta apžiūra, kurios metu buvo konstatuota, kad jokie statybos remonto darbai bute, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra atlikti, kurie sumažintų pertvarų garso izoliaciją tarp butų. Pažymi, kad pastatas pagal garso klasę yra C klasės, todėl dėl atitvarinių sienų nėra reikalavimų atlikti garso tyrimų (Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ patvirtinimo httos://e- seimas. Irs. It/portal/legalA ct/lt/TAD/TAIS.216317).

 

9.       Nurodo, kad ieškinyje taip pat nepagrįstai nurodoma, kad klozeto perkėlimas iš vonios į patalpą pažeidžia STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 263.3 punkto reikalavimus. Pažymi, kad šio Reglamento minėtų punktų nuostatos yra taikomos daugiabučių pastatų ir dvibučių namų, jeigu butai išdėstyti vienas virš kito, pertvarkymo atvejams, tačiau šiuo konkrečiu atveju butai yra išdėstyti greta vienas kito. Nesutinka, kad klozeto perkėlimas prieštarauja projekto sprendiniams. Pažymi, kad įrengiant klozetą pagalbinėje patalpoje nereikėjo įrengti jokio nuotekų vamzdžio, kuriuo būtų pašalinamos nuotekos iš klozeto. Kaip matyti ištraukos iš projekto 2 lape, kad buitinių nuotekų stovas yra būtent patalpoje. Pažymi ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju klozetas pagalbinėje patalpoje galėjo ir gali būti įrengtas, kadangi patalpa, kaip ir atsakovų vonios patalpa, ribojasi su ieškovės svetainės patalpa ta pačia siena. Be to, atsakovų buto sienos nebuvo ir nėra perplanuotos ir/ar keičiamos, jos likusios toje pačioje vietoje, vamzdžiai nepakeisti, taip pat palikti toje pačioje vietoje. Buitinių nuotekų stovo, santechnikos vamzdžių vieta taip pat nepakitusi. Jie kaip buvo, taip ir yra patalpoje, kaip ir numatyta techniniame darbo projekte. Be to, prietaisų nuotakai iki patalpoje esamo stovo įrengti virš perdangos lygio, kaip ir numatyta techniniame darbo projekte. Klozetas yra atitrauktas nuo sienos, taigi ir šiuo atveju nėra pakenkta statinio konstrukcijai.

 

10.       Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad „pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus galima keisti pastato techniniame projekte numatytą bute suprojektuoto sanitarinio prietaiso (klozeto) montavimo vietą, perkeliant sanitarinį prietaisą (klozetą) už patalpos, kurioje jis yra suprojektuotas, ribų su sąlyga, kad nebus padidintas esamas triukšmo lygis.“ Taigi ir šiuo atveju, nesant įrodytai aplinkybei apie sumažėjusią garso izoliaciją/padidėjusį triukšmo lygį, laikytina, kad klozeto perkėlimas į patalpą atliktas laikantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų. Atsakovų bute buvo atliktas tik paprastasis remontas, kurio metu buvo išlaikyti visi reikalavimai tiek santechniniam mazgui, tiek pastato konstrukcijoms, tiek pastato izoliacijai (Statybos įstatymo 2 str. 58 d. numatyta, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) - statyba, kurios tikslas - atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VIII skyriuje, kuriame numatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Taigi, į šią statybos rūšį patenka tiek statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas, tiek kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

 

11.       Nurodo, kad iš teismui teikiamų techninio darbo projektų, tiek ištraukos iš projekto 1 lapo matyti, kad siena jungianti ieškovės ir atsakovų patalpas nėra laikančioji, kapitalinė siena. Pažymi, kad trečiasis asmuo atlikęs atsakovų buto paprastus remonto darbus (prieš atsakovams įsigyjant būstą) nesusilpnino nei buto konstrukcijų, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Visi paprastojo remonto darbai buvo atlikti pagal projektinius sprendinius, kurie nebuvo keičiami. Namas yra priduotas valstybinei komisijai, jis pripažintas tinkamu naudoti. Visi vamzdynai taip pat yra įrengti tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kuriuos įrengė UAB „Saturijus“ nekilnojamasis turtas samdyti rangovai.

 

12.       Teigia, kad esant namo garso klasei C butuose įprastai yra girdimi pašaliniai garsai iš gretimų butų ir bendro naudojimo patalpų. Šią aplinkybę patvirtina ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, kurie nurodo, kad iš analogiško buto kaip ieškovės labiau girdisi garsai, nei iš analogiško buto kaip atsakovų (pridedama). Todėl galima teigti, jog ir tuo atveju, jei atsakovų

bute sanitarinis prietaisas (klozetas) būtų perkeltas į vonią, ieškovės bute šio prietaiso skleidžiami garsai būtų vistiek girdimi. Neatmetama galimybė, kad ieškovės buto darbus galėjo atlikti nekvalifikuoti darbuotojai, dėl ko galimai netinkamai buvo pajungta virtuvės kriauklės vamzdžiai į bendrą buitinių nuotekų stovą, taip pat galimai pažeidžiant tarpbutinės sienos konstrukcijas. Garso izoliacija gali sumažėti ir dėl netinkamai įrengtų kištukinių lizdų (rozečių), kurios sumažina garso izoliaciją. Be to, jei ieškovė įžvelgia kokius tai atsiradusius garantinius defektus (duomenys neskelbtini), turi teisę kreiptis dėl atitinkamų defektų ištaisymo į UAB „Saturijus“.

 

13.       Dubliku ieškovė palaiko ieškinio reikalavimą ir prašo ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad 2018 m. sausio 3 d. pirkimo - pardavimo sutarties tarp trečiojo asmens ir namo statytojo 7.12 punktu trečiasis asmuo aiškiai įsipareigojo užtikrinti, kad ne trumpiau nei 3 (tris) metus, skaičiuojant nuo namo pripažinimo naudoti tinkamu dienos (statybos užbaigimo akto surašymo) nebūtų keičiami namo sprendiniai, numatyti statybos projekte, pagal kurį išduotas statybas leidžiantis dokumentas. Nurodo, kad namas, kuriame yra atsakovų butas ir ieškovės butas, buvo pradėtas statyti 2016 m. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4 punktas nustatė, kad techninis darbo projektas – tai projektas, sujungiantis techninį projektą ir darbo projektą. Reglamento 10 priedo „Techninio darbo projekto sudėtis“ 1.2.5 punktas nustatė, kad techninis darbo projektas susideda iš projekto dalių sprendinių, kurių dokumentai yra sprendinių brėžiniai. Namo techninio darbo projekto Nr. PNM-2015-06 Statinio architektūros dalies brėžiniuose sanitarinis prietaisas atsakovų bute yra aiškiai suprojektuotas vonioje. Taigi, trečiasis asmuo įrenginėdamas atsakovų butą pažeidė šį projektinį sprendinį.Trečiasis asmuo atlikdamas klozeto perkėlimo darbus privalėjo gauti daugumos namo butų savininkų sutikimą, tačiau to nepadarė ir pažeidė CK 4.85 str. 1 d. reikalavimus. Klozetas apskritai negalėjo būti perkeltas iš vonios į patalpą, nes tą draudžia Reglamento 263.2 punkto nuostatos. Teigia, kad atsakovų ir trečiojo asmens į bylą pateikti statinių inžinerinės įrangos garso slėgio lygio matavimo protokolai bei 2020 m. gegužės 26 d. namo administratoriaus apžiūros aktas neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje.

 

14.       Pažymi, kad namo administratoriaus UAB „Castrade service“ 2020 m. gegužės 26 d. apžiūros aktas yra surašytas jau po to, kai atsakovų bute buvo atlikti klozeto perkėlimo darbai. Trečiasis asmuo neįrengtą butą įsigijo iš namo statytojo UAB „Saturijaus“ nekilnojamasis turtas 2018 m. sausio 3 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, kurios 7.10 punkte yra aiškiai nurodyta, jog trečiasis asmuo perka butą su daline apdaila ir įsipareigoja per 6 (šešis) mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos pilnai įsirengti butą, t. y. užbaigti jo apdailą bei įrengti funkcionuojančias ir higieninius reikalavimus atitinkančias vartotojo inžinerines sistemas. Taigi, klozeto perkėlimo darbai buvo atlikti ne vėliau, nei 2018 m. liepos mėnesį, nes atsakovai savo jau įrengtą butą su funkcionuojančiu klozetu įsigijo iš trečiojo asmens 2018 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu.

 

15.       Tripliku atsakovai ir trečiasis asmuo UAB „Uolys“ su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad atsakovų bute klozeto perkėlimas į patalpą buvo atliktas teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų ir sutarties reikalavimų. O būtent, pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymą, bute, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atlikta apžiūra, kurios metu buvo konstatuota, kad jokie statybos remonto darbai bute, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra atlikti, kurie sumažintų pertvarų garso izoliaciją tarp butų.

 

16.       Nesutinka ir su 2021 m. lapkričio 9 d. S. Š. pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad pakeitus namo techniniame darbo projekte numatytą sanitarinio prietaiso (klozeto) montavimo vietą, sumažėjo garso izoliacija/padidėjo triukšmo lygis tarp sanitarinio prietaiso (klozeto)/triukšmo šaltinio atsakovų bute B-19 su Ieškovės buto B-20, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainės patalpa, pastato techniniame darbo projekte pažymėta indeksu 20-01, kas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 263.3 punkto reikalavimų. Ši padaryta išvada prieštarauja šioje išvadoje nurodytai kitai aplinkybei, kad „nustatyti garso izoliavimo rodiklio tarp Gretimo B-19 buto pagalbinės patalpos 19-2 ir Specialisto išvados užsakovės B-20 buto svetainės patalpos 20-01, vadovaujantis galiojančiais norminiais dokumentais, negalima.“ Iš to seka, kad nesant įrodytai aplinkybei, kad ieškovės bute esančioje svetainės patalpoje sumažėjo garso izoliacija/padidėjo triukšmo lygis, nėra pagrindo laikyti, kad pakeitus namo techniniame darbo projekte numatytą sanitarinio prietaiso (klozeto) montavimo vietą, sumažėjo garso izoliacija/padidėjo triukšmo lygis.

 

17.       Pažymi, kad dublike nepagrįstai nurodoma, jog klozeto perkėlimas iš vonios į patalpą pažeidžia STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 263.3 punkto reikalavimus. Pažymi, kad šio Reglamento minėtų punktų nuostatos yra taikomos daugiabučių pastatų ir dvibučių namų, jeigu butai išdėstyti vienas virš kito, pertvarkymo atvejams, tačiau šiuo konkrečiu atveju butai yra išdėstyti greta vienas kito. Įrengiant klozetą pagalbinėje patalpoje nereikėjo įrengti jokio nuotekų vamzdžio, kuriuo būtų pašalinamos nuotekos iš klozeto. Kaip matyti ištraukoje iš projekto buitinių nuotekų stovas yra būtent patalpoje. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju klozetas pagalbinėje patalpoje galėjo ir gali būti įrengtas, kadangi patalpa, kaip ir atsakovų vonios patalpa, ribojasi su ieškovės svetainės patalpa ta pačia siena. Be to, atsakovų buto sienos nebuvo ir nėra perplanuotos ir/ar keičiamos, jos likusios toje pačioje vietoje, vamzdžiai nepakeisti, taip pat palikti toje pačioje vietoje. Buitinių nuotekų stovo, santechnikos vamzdžių vieta taip pat nepakitusi. Jie kaip buvo, taip ir yra patalpoje, kaip ir numatyta techniniame darbo projekte. Be to, prietaisų nuotakai iki patalpoje esamo stovo įrengti virš perdangos lygio, kaip ir numatyta techniniame darbo projekte. Klozetas yra atitrauktas nuo sienos, taigi ir šiuo atveju nėra pakenkta statinio konstrukcijai. Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Silpną garso izoliaciją gali lemti ir netinkamos pastato konstrukcijos, prastai pasirinkti statybiniai produktai, ir netinkamas darbų atlikimas statant namus, ir gyventojų atlikti pakeitimai, kurie blogina garso izoliacijos parametrus.

 

18.       Teismo posėdžio metu ieškovė A. J. bei jos atstovas palaikė ieškinyje bei dublike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

19.       Teismo posėdžio metu atsakovų bei trečiojo asmens UAB „Uolys“ atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime bei triplike išdėstytas aplinkybes, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

20.       Apžiūros objekte metu dalyvavo ieškovė A. J., ieškovės atstovas advokatas Antanas Jonikaitis, atsakovai V. K. ir A. V.-K., atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Uolys“ atstovė advokatė Renata Janušytė, trečiojo asmens UAB „Uolys“ atstovas V. S., liudytojas J. B..

 

21.       Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. B. paaiškino, kad standartinis unitazo vandens nuleidimo nustatymas šeši litrai. Nuleidžiant reikia spausti vieną mygtuką. Liudytojas pakomentavo bakelio veikimo mechanizmą apžiūros metu.  

 

Ieškinys atmestinas

 

22.       Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 straipsnis) įgyvendinimą bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas (CPK 1 straipsnis), yra subjektinių teisių gynybos garantija. 

 

23.       Byloje nustatyta, kad ieškovei A. J. nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams A. V. – K. ir V. K. – butas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė byloje įrodinėja, kad iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto sklindantis unitazo nuleidimo garsas trikdo jos kasdienį gyvenimą, trukdo naudotis nuosavybe pagal paskirtį. Šią aplinkybę įrodinėja taip pat ir tuo, kad atsakovų bute atliktas unitazo įrengimas ne pagal teisės aktų reikalavimus.

 

24.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).

25.       Kaip nurodyta, atsakovams A. V. – K. ir V. K. – butas adresu (duomenys neskelbtini), buto naudingas plotas 69.26 kv.m. Pagal UAB „Saturijus“ techninio projekto duomenis buto Nr. 19 vonios patalpa numatyta patalpoje pažymėtoje indeksu 19-03 (plotas 3,90 kv.m.), o patalpa 19-02 (plotas 2.71 kv.m.) yra skirta pagalbinei patalpai. Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovo unitazas įrengtas patalpoje pažymėtoje indeksu 19-02.  

26.       Ieškovės teigimu, atsakovai įrengdami unitazą pagalbinėje buto patalpoje turėjo gauti namo bendraturčių sutikimą ir jo neturėdami pažeidė Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas.

27.       Minėto CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Specialaus teisės akto Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. To paties straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Ieškovės pateiktoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos konsultacijoje dėl Civilinio kodekso 48.5 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymo, nurodoma, kad jeigu dėl buto perplanavimo, perkeliant klozetą, reikia atlikti statybos darbus pastato bendrojo naudojimo objektuose (tarp jų ir bendrosiose vandentiekio ir nuotekų inžinerinėse sistemose), dėl tokių darbų atlikimo reikės gauti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus.

28.       Pagal ieškovės pateiktą buto adresu (duomenys neskelbtini), planą matyti, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadai (buitinių nuotekų stovas) nebuvo keisti, jų vieta liko ta pati, kaip ir buvo suprojektuota, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėjus patalpas ši aplinkybė pasitvirtino, bendrose namo konstrukcijose įrengiant unitazą atsakovų bute darbai nebuvo atliekami. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad buvo pakeista unitazo įregimo vieta jį įrengiant ne dešinėje buto sanitarinio mazgo pusėje, kaip nurodoma plane, o kairėje to paties sanitarinio mazgo pusėje, jau suformuotoje pagalbinėje patalpoje, patalpa buvo numatyta plane ir atskirai nebuvo formuojama.

 

29.       Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 263.3. punkte nurodoma, kad  jei nėra galimybių įrengti naujai projektuojamų vonios ir tualeto patalpų virš kituose aukštuose esančių šios paskirties patalpų (tarp jų ribų), leidžiama jas įrengti virš kitos paskirties patalpų, užtikrinant vandens ir nuotekų nepratekamumą, mikrobinės taršos išvengimą, nepadidinant esamo triukšmo lygio ir nepabloginant kvapų, jei šių prietaisų nuotakai klojami virš perdangos ir prijungiami prie esamų stovų. Duomenų, kad minėto reglamento reikalavimai (užtikrinti vandens ir nuotekų nepratekamumą, mikrobinės taršos išvengimą, nepabloginti kvapų, jei šių prietaisų nuotakai klojami virš perdangos ir prijungiami prie esamų stovų) buvo pažeisti nepateikta. Byloje įrodinėjama, kad dėl atsakovų unitazo į pagalbinę patalpą perkėlimo buvo pablogintas triukšmo lygis ieškovės bute, esančiame šalia atsakovų buto. Įrodymų, kad įrengiant unitazą buvo daroma sienos skiriančios ieškovės ir atsakovų butą intervencija byloje nėra, priešingai, byloje pateiktas UAB „Castrade Service“ 2020 m. gegužės 26 d. apžiūros – defektinis aktas, kuriame nurodoma, kad atlikus buto adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymą, nustatyta, kad jokie statybos remonto darbai bute nėra atlikti, kurie sumažintų pertvarų garso izoliaciją tarp butų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės bute garso lygis nėra padidėjęs, nenustatyta, kad garso lygis neatitinka reikalavimų (šią aplinkybę patvirtina UAB „Tyrimų laboratorija“ pateiktos išvados).   

 

30.       Ieškovė grįsdama ieškinį į bylą pateikė specialisto S. Š. ieškovės užsakymu parengtą išvadą. Specialisto išvadoje nurodo, kad išvada parengta pagal ieškovės pateiktus dokumentus bei ieškovės paaiškinimus. Pažymėtina, kad ieškovė turi teisę ginti savo pažeistas teises, o nėra įgaliota ir neturi teisės ginti viešą interesą ir nustatinėti pažeidimus, kuriuos nustato valstybinės institucijos. Kaip minėta, šioje byloje ieškovė savo teisių pažeidimą įrodinėja garso lygio jos gyvenamojoje patalpoje padidėjimu, todėl tokias aplinkybes ir turi įrodyti byloje. Vien specialisto nuomonės pateikimas, nepatvirtina ieškovės teisės pažeidimo, kaip jau minėta, byloje yra priešingi įrodymai - UAB „Castrade Service“ 2020 m. gegužės 26 d. apžiūros – defektinis aktas, kuriame nurodoma, kad atlikus buto adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymą, nustatyta, kad jokie statybos remonto darbai bute nėra atlikti, kurie sumažintų pertvarų garso izoliaciją tarp butų.

 

31.       Ieškovė grįsdama ieškinį įrodinėja, kad atsakovams įrengus unitazą pagalbinėje patalpoje, kuri ribojasi su ieškovės virtuvės bei svetainės siena, ieškovė negali tinkamai naudotis savo gyvenama patalpa dėl unitazo skleidžiamo garso ir ieškovei kylančių asociacijų. Atsakovų unitazo skleidžiamas garsas, ieškovės teigimu, trikdo jos kasdienę veiklą, poilsį ir laisvalaikį (atėjus svečiams blogai jaučiasi dėl šalia girdimų unitazo nuleidimo garsų).

 

32.       Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis saugo asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą. Nors Konvencijoje nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz., neteisėtu patekimu į būstą, bet taip pat apima tuos, kurie nėra konkretūs ar fiziniai, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitos suvaržymo formos. Rimto pažeidimo priežastimi gali būti asmens teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimas, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais (Hatton and Others v. United Kingdom (GC), judgment of 8 July 2003, no. 36022/97, § 96). 

 

33.       Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti triukšmo skleidžiamo iš atsakovų bute įrengto unitazo matavimai bei UAB „Tyrimų laboratorija“ pateikė išvadas dėl atliktų triukšmo matavimų. Šiose išvadose nurodoma, kad ekvivalentinis garso slėgio lygis ir maksimalus garso slėgio lygis neviršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nurodytų didžiausių triukšmo ribinių dydžių <...>. Matuojant atsakovų unitazo skleidžiamo triukšmo lygį pažeidimų nenustatyta.    

 

34.       Bylos nagrinėjimo metu 2023 m. birželio 22 d. 13 val. vyko išvažiuojamasis teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovė, jos atstovas bei atsakovai, jų ir trečiojo asmens UAB „Uolys“ atstovė, trečiojo asmens UAB „Uolys“ atstovas. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo vertinamas ieškovės bute girdimas garsas bei teismo technine įranga – diktofonu buvo fiksuojamas ieškovės bute girdimas atsakovų unitazo skleidžiamas garsas. Garso įrašas nuo 19 min. iki 19.50 min., garso įrašas nuo 25.30 min. iki 26.30 min., unitazo vanduo buvo nuleistas, tačiau bylos dalyviai garso neišgirdo, buvo atliekamas pakartotinis vandens unitaze nuleidimas nuo 28.10 min iki 28.30 val. Kadangi teismas vyko į išvažiuojamąjį teismo posėdį ir turėjo galimybę gyvai įvertinti, ar yra girdimas ir kokio garsumo garsas girdimas ieškovės bute esančioje virtuvės ir svetainės patalpoje, nuleidus vandenį atsakovų unitaze, tai ieškovės pateiktais garso įrašais teismas vertindamas šią aplinkybę, nesivadovauja. Pažymėtina, kad ieškovės patektuose garso įrašuose fiksuotas garsas neatitinka tikrovės ir yra, tikėtina, padidintas atliekant technines korekcijas, nes iš esmės skiriais nuo aplinkybių vertinų gyvai apžiūrint objektą.  

 

35.       Gyvai vertinant ieškovės bute skleidžiamą garsą iš atsakovų bute esančios patalpos su unitazu, garsas buvo girdimas nežymiai, atkreiptinas dėmesys, kad antro klausymo metu (nuo 25.30 min. iki 26.30 min.) unitazo nuleidimo garso proceso dalyviai negirdėjo, dėl ko vandens nuleidimas buvo kartojamas nuo 28.10 min iki 28.30 val. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes nenustatė, kad ieškovės bute būtų girdimas daugiabučiam gyvenamajam namui neįprastas garsas.

 

36.       Ieškovė pateikė į bylą Teisės psichologų specialistų išvadą, kurioje nurodoma, kad girdimas nuleidžiamo vandens garsas gali neigiamai paveikti žmonių psichinę sveikatą net ir tuomet kai žmogus nėra padidintai jautrus. Visų pirma, šis įrodymas nėra įrodymas turintis didesnę įrodomąją galią, antra svarstymas, kad vienas ar kitas aplinkos veiksnys gali paveikti asmenį yra abstraktus ir byloje nėra duomenų, kad ieškovę tai paveikė, kad ji dėl to gydosi ar dėl to sutrikusi psichinė sveikata.

 

37.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, nutarties 30 punktą).

 

38.       Šioje byloje ieškovė, kaip ne kartą minėta, įrodinėjo, jog jos teisės pažeidžiamos dėl to, jog iš atsakovų bute įrengto tualeto į ieškovės virtuvės ir poilsio zoną sklinda vandens nuleidimo garsas. Teismas byloje nustatė, jog triukšmo lygis neviršija teisės aktuose nustatytų reikalavimų, šią aplinkybę patvirtina UAB „Tyrimų laboratorija“ atliktas triukšmo lygio matavimas. Pažymėtina ir tai, kad teismas sutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog ji turi teisę netrukdomai naudotis savo gyvenamąją patalpa, tokia asmenų teisė aptariama tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, tačiau savo gyvenamąja erdve netrukdomai, kaip ir ieškovė, turi teisę naudotis taip pat ir atsakovai. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, jog atsakovai atliko remonto darbus ir pažeidė ieškovės ar atsakovų butus skiriančią sieną ir dėl ta pablogėjo garso izoliacija ieškovės bute. Dar daugiau, atsakovai neformavo naujos patalpos tualeto įrengimui, neperkėlė sienų konstrukcijų ar vandentiekio įvado. Ieškovė ir atsakovai gyvena daugiabutyje name, visiems žinoma aplinkybė, kad daugiabutyje name įprastai gali būti girdimi garsai iš gretimų butų, vandens nuleidimo garsas taip pat nėra išimtis ir daugiabučiuose namuose esančiuose butuose įprastai yra girdimas. Ta aplinkybė, jog ieškovei nepatinka, kad atsakovai įsirengė tualetą už ieškovės buto sienos, kuri ribojasi su ieškovės virtuve, savaime nėra pagrindas įpareigoti atsakovus atlikti tualeto perkėlimo darbus. Jokių kitų duomenų, kad toks tualeto įrengimas atsakovų bute pažeistų ieškovės teises byloje nėra, priešingai, teismo vertinimu, toks įpareigojimas pažeistų atsakovų teises naudotis savo gyvenamuoju būstu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai atsakovams atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, todėl ieškinys atmetamas.

 

39.       Kiti šalių argumentai (tame tarpe ir sutartinių įsipareigojimų tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų vykdymas ar nevykdymas), atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

 

40.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

 

41.       Trečiasis asmuo UAB „Uolys“ prašo priteisti 797 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovė A. V. – K. prašo priteisti 1 346 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

 

42.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

 

43.       Atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl atsakovei A. V. – K. iš ieškovės A. J. priteisiamos 1 346 Eur bylinėjimosi išlaidos, o trečiajam asmeniui UAB „Uolys“ iš ieškovės A. J. priteisiamos 797 Eur bylinėjimosi išlaidos.

 

44.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

 

nusprendžia:

 

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. V. – K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 346 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Uolys“, į. k. 124163754, iš ieškovės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 797 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                     Skaistė Cinkutė