Civilinė byla Nr. e2-108-752/2020

     Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10599-2018-5

     Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

atsakovės atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui,

nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Galutiniai patikslinęs ieškinį, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 27 128,61 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už byloje priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (2 t. b.l. 17-19).

1.1. Nurodė, kad 2016-08-25 ieškovas (toliau – Draudikas) ir trečiasis asmuo (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“, Draudėjas) sudarė draudimo sutartį, draudimo poliso Nr. BCA 00013419, kuria laikotarpiui nuo 2016-08-26 iki 2017-08-25 buvo apdrausta Draudėjo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis, tame tarpe dėl Draudėjo teikiamo produkto/paslaugos. Ieškovas dėl 2016-12-04 įvykio Nr. IF/BC/0001455 (toliau – Įvykis I) ir 2016-12-19 įvykio Nr. IF/BC/0001480 (toliau –Įvykis II), kurių metu buvo nutrūkęs šilumos energijos (garo pavidalu) tiekimas iš trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 51 954,24 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmoka buvo išmokėta dėl to, kad Įvykio I ir Įvykio II metu dėl sutrikusio garų tiekimo, už kurį atsakingas Draudėjas, atsakovo verpimo bare buvo pagaminta brokuota produkcija - abiejų įvykių metu viso 11357,40 kg acetatinių siūlų. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patirtų nuostolių kompensavimo 2016-12-31 išrašė trečiajam asmeniui PVM sąskaitas faktūras Serija KN16-Nr. 403 25.649,09 Eur sumai ir Serija KN16-Nr. 404 34.197,34 Eur sumai, iš viso 59 846,43 Eur sumai, ir šiai sumai sulaikė savo atsiskaitymus už garo tiekimą. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo paprašė ieškovo draudimo išmoką išmokėti į trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. 2017-03-17 ieškovas trečiajam asmeniui išmokėjo 51.954,24 Eur draudimo išmoką (25.583,87 pagal žalos bylą Nr. IF/BC/0001455 ir 25.583,87 pagal žalos bylą Nr. IF/BC/0001480).

1.2. Ieškovo pavedimu UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejeris (toliau - Siurvejeris) 2017-02-24 apžiūros raportu Nr. V029 (toliau – Raportas) atliko Įvykių acetatinių siūlų apžiūrą, siekdamas nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis bei aplinkybes, o taip pat nuostolių dydį. Raporte nurodyta, kad pasiteiravus atsakovės, ar nekokybiškus siūlus (11357,04 kg) galima perdirbti, atsakyta, kad tai įmanoma, tačiau perdirbimo metu į žaliavą galima įdėti tik apie 8 proc. siūlo (antrinės žaliavos), todėl tokio kieko perdirbimas būtų labai ilgas.

1.3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-02 rašte Nr. 01-001, adresuotame trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškino, kad įprastinio technologinio proceso metu taip pat gaunamas atliekų kiekis nuo 7 iki 9 procentų, kuris panaudojamas ruošiant verpimo tirpalą. Galimybės naudoti verpimo tirpalo ruošime didesnį kiekį atliekų nei 8 proc. nėra, nes ženkliai pablogėja  gaminamos produkcijos kokybė, gaunamas ekonominis nuostolis. 

1.4. Siurvejeris Raporte nurodė, kad 2017-02-02 atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad jie sutiktų 11357,04 kg brokuotų siūlų pasilikti/nupirkti už 0,50 Eur/kg kainą, kas sudaro apie 20 proc. perkamos žaliavos acetilceliuliozės kainos. 

1.5. Remiantis Siurvejerio 2017-02-24 apžiūros Raportu Nr. V029 nustatyta, kad peržiūrėjus atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus nuostolių paskaičiavimus dėl Įvykio I ir Įvykio II, buvo gautas paaiškinimas, kad nedažytos acetilceliuliozės žaliavos kaina – 2,70 Eur/kg, o gamybos kaštai sudaro 1,48 Eur/kg + 0,96 Eur/kg.

1.6. 2017-04-14 įvyko analogiško pobūdžio įvykis (žalos bylos Nr. IF/BC/0001590 ir IF/BC/0001613) (toliau – Įvykis III), kurio metu dėl sutrikusio garų tiekimo, atsakovės verpimo bare buvo pagaminta brokuota produkcija – viso 3090,00 kg acetatinių siūlų. Dėl nurodyto įvykio draudimo išmokos jokiems subjektams nebuvo išmokėtos. Tiriant dėl šio įvykio kilusią žalą paaiškėjo, kad visa Įvykio I ir Įvykio II metu susidariusi brokuota siūlų produkcija yra sunaudota (Siurvejerio 2017-06-23 Raportas Nr. V134.17), t. y. naujos apžiūros metu Siurvejeris pamatė, kad nebeliko senų siūlų (po Įvykio I ir Įvykio II), o darbuotojai jam paaiškino, kad minėtus siūlus greitai sunaudojo (ši informacija užfiksuota Raporte Nr. V134.17).    

1.7. 51 954,24 Eur draudimo išmoka dėl 2016-12-04 ir 2016-12-19 įvykių buvo išmokėta atsižvelgus į UAB „Klaipėdos Netas“ Siurvejerio 2017-02-24 raportą Nr. V029, t. y. dar iki įvykstant trečiam įvykiui ir iki surašant Siurvejerio 2017-06-23 raportą Nr. V134.17, iš kurio ieškovas sužinojo, kad ankstesnis Siurvejerio atliktas žalos paskaičiavimas buvo neteisingas, nes buvo paremtas neteisinga iš atsakovės gauta informacija.

1.8. Mokėdamas draudimo išmoką dėl Įvykio I ir Įvykio II ieškovas nežinojo, kad atsakovė turėjo galimybę greitai ir nepatiriant nuostolio susidariusią brokuotą produkciją panaudoti pakartotinai kaip žaliavą. Paaiškėjus nurodytai aplinkybei, vertina, kad dėl 2016-12-01 ir 2016-12-19 Įvykių buvo išmokėta realų nuostolio dydį viršijanti žalos atlyginimo suma, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai patirtą nuostolių dydį sudaro tik siūlų gamybos kaštai (2,45 Eur/kg), kurių bendra suma dėl Įvykio I ir Įvykio II yra 27 825,63 Eur (11357,04 kg x 2,45 Eur). Atsižvelgiant į draudimo sutartį, atskaičiuotina franšizė vienam įvykiui – 1 500 Eur. Kadangi buvo fiksuojami du skirtingi įvykiai (2016-12-04 ir 2016-02-19) bendra atskaičiuotina franšizės suma – 3 000 Eur. Todėl, iš jau išmokėtos 51 954,24 Eur draudimo išmokos atėmus 24 825,63 Eur, ieškovo patirtas nuostolis dėl atsakovės pateiktos klaidingos informacijos yra 27 128,61 Eur.

1.9. Ieškovas neturi teisės iš Draudėjo reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, nes neteisingas žalos atlyginimas buvo apskaičiuotas ne dėl trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, o dėl atsakovės sąmoningai ieškovui pateiktos neteisingos informacijos, siekiant sumenkinti sugadintų siūlų kaip pakartotiniam panaudojimui tinkamos žaliavos vertę (turto, kurio panaudojimo galimybės ir terminai yra abejotini vertė yra žymiai mažesnė, negu turto, kurį žinomai galima panaudoti) ir gauti didesnį žalos atlyginimą. Dėl šios priežasties - atsakovės neteisėtų veiksmų pateikiant žinomai neteisingą informaciją apie siūlų panaudojimo žaliavoje galimybes, - ieškovas patyrė 27 128,61 Eur žalą.

1.10. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė ieškovo neinformavo, kad žala yra atlyginta, todėl mokant draudimo išmoką ieškovas pagristai sprendė, kad teisę į draudimo išmoką turi atsakovė ir išmoka buvo pervesta jos nurodytai įmonei. Be to, užskaita pagal atsakovės trečiajam asmeniui išrašytą sąskaitą nebuvo padaryta iki išmokos išmokėjimo. Taigi, ieškovui mokant draudimo išmoką, atsakovei nuostoliai nebuvo kompensuoti, t. y. ji turėjo nukentėjusiojo statusą ir teisę į išmoką, todėl tuo pačiu turėjo ir reikalavimo teisę į ieškovą. Todėl būtent atsakovė traktuotina kaip nukentėjęs trečiasis asmuo (šiuo atveju naudos gavėja). Be to, ieškovas, įvykio administravimo metu nežinojo aplinkybių, kurios paaiškėjo kur kas vėliau (įvykus naujoms žaloms ir Klaipėdos Siurvejeriui pateikus naujų žalų raportus). Draudikas nėra apsaugotas nuo aplinkybių, kurios yra ne jo paties žinioje, ir kurių įvykio administravimo metu neįmanoma numatyti. Todėl atsakovė, kaip nukentėjęs trečiasis asmuo, ir turinti naudos gavėjos statusą, privalėjo ieškovui pateikti tikslius duomenis apie acetatinių siūlų panaudojimo tikslus (teisingos informacijos atskleidimas) - žalos bylos ištyrimo ir reguliavimo metu būtų paaiškėjusi realų nuostolio dydį atitinkanti draudimo išmoka, ir tokiu atveju nebūtų kilęs esamas ginčas.

II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai

2. Atsakovė atsiliepimo į galutinį patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį bei triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarė bendros civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šia sutartimi buvo apdrausta trečiojo asmens civilinė atsakomybė, kylanti iš jos veiklos (201 sąlyga). Pagal šią sąlygą draudimo objektu yra trečiojo asmens civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padaryta vykdant veiklą (biokuro katilinės valdymas, eksploatavimas, šilumos energijos, pramoninio garo bei elektros energijos gamyba ir tiekimas). 2016 m. spalio 7 d. trečiasis asmuo su atsakove sudarė Šilumos energijos garų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo pagaminti ir parduoti atsakovei užsakytus šilumos kiekius. Šios sutarties 10.1 punktu nustatyta, jog sutarties šalis, nevykdanti ar netinkamai vykdanti įsipareigojimus, atlygina nukentėjusios šalies tiesioginius nuostolius. Sutarties 10.5 punktu nustatyta, jog apie patirtus nuostolius ir jų dydžius nukentėjusioji šalis turi pranešti kitai šaliai kuo greičiau ir privalo suderinti patirtą žalą (nuostolius) su kita šalimi aktu. Suderintą nuostolių sumą kaltoji šalis sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos.

2.2. 2016 m. gruodžio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 19 d. dėl kogeneracinėje elektrinėje įvykusio sutrikimo buvo nutrauktas garo tiekimas atsakovei. Dėl garo tiekimo sutrikimo susidarė gamybiniai nuostoliai bendrai 59 846,43 Eur sumai. Sutinkamai su Šilumos energijos garu pirkimo-pardavimo sutarties 10.5 punktu, šalys suderino 59 846,43 Eur nuostolių sumą. Šis nuostolis buvo atlygintas 2016 m. gruodžio 31 d., Tarpusavio atsiskaitymo užskaitymo aktu, atlikus atsakovės mokėtinos sumos trečiajam asmeniui už pateiktą elektros energiją, įskaitymą.

2.3. Prievolė trečiajam asmeniui atlyginti žalą atsakovei kilo iš Šilumos energijos garų pirkimo - pardavimo sutarties ir žala buvo atlyginta šalių susitarimu, nesiejant jos su kokiomis nors papildomomis sąlygomis.

2.4. Draudimo išmoka buvo išmokėta į trečiojo asmens nurodytą sąskaitą ne atsakovės nurodymu, nes tokio nurodymo duoti draudėjui ji neturėjo teisinio pagrindo, o trečiasis asmuo, kaip draudikas, davė nurodymą draudimo išmoką pervesti į jo sąskaitą.

2.5. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, jog atsakovė neteisėtais veiksmais būtų padariusi žalą ieškovui. Priešingai, žalą atsakovei padarė trečiasis asmuo, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus ir šią žalą atlygino abiejų šalių sutarta apimtimi. Žalos atlyginimas niekaip nebuvo siejamas su draudimo išmoka trečiajam asmeniui. Šalių nustatytam žalos dydžiui neturėjo įtakos trečiojo asmens teisė į patirtų nuostolių atlyginimo dydį pagal draudimo sutartį. Atsakovė jokios draudimo išmokos negavo.  

2.6. Kaip aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), Ieškovas nurodė tai, kad išmokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 51954,24 eurus draudimo išmokos, paaiškėjo, jog tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirta žala yra 27128,61 Eur yra mažesnė. Todėl Atsakovė turi grąžinti dalį draudimo išmokos, kuri buvo išmokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą draudimo sutartį. Taip pat Ieškovas prašo teismo apginti Ieškovo interesus pripažįstant paties ieškovo sprendimo dalį išmokėti draudimo išmoką UAB „(duomenys neskelbtini)“ negaliojančia, nes neva tai buvo pateikta realybės neatitinkanti informacija.

2.7. Ieškovas reikalavimą įpareigoti Atsakovą grąžinti dalį draudimo išmokos, kuri buvo išmokėta ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, grindžia aplinkybe, jog neva tai buvo neteisingai nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos žalos dydis. Nors Ieškovo ir Atsakovo nesieja sutartiniai santykiai ir nėra jokių duomenų, jog Atsakovas neteisėtais veiksmais būtų padaręs žalą Ieškovui. Priešingai, žalą Atsakovui padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus ir šią žalą atlygino abiejų šalių sutarta apimtimi. Žalos atlyginimas niekaip nebuvo siejamas su draudimo išmoka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šalių nustatytam žalos dydžiui neturėjo įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisė į patirtų nuostolių atlyginimo dydį pagal draudimo sutartį. Todėl visiškai neaišku kokiu pagrindu Ieškovas prašo teismo įpareigoti Atsakovę grąžinti draudimo išmokos dalį, jei ši prievolė nekyla nei iš sutarties, nei iš kitų juridinių faktų. Be to, pažymėtina tai, kad galima grąžinti ką gavai, o ne tai, ką gavo kitas asmuo. Todėl ieškinyje suformuluotas reikalavimas įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti draudimo išmokos dalį yra nepagrįstas  ir nelogiškas, nes jokios draudimo išmokos UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo, t.y negali grąžinti to ko negavo. 

2.8. Vertinant ieškinio argumentą, kad 27128,61 Eur suma buvo įgyta be realaus pagrindo ir ši suma buvo nepagrįstai išmokėta dėl atsakovo veiksmų, t.y. nurodant netikslius acetatinių siūlų panaudojimo tikslus ir taip suklaidinant draudiką, konstatuotina, jog Atsakovo su Ieškovu nesieja sutartiniai santykiai, t.y. Atsakovė neturėjo ir neturi jokių įsipareigojimų Ieškovui. Atsakovui padarytą žalą atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 7 d. Šilumos energijos garų pirkimo - pardavimo sutarties 10.5 punkto pagrindu. Minėtu punktu nustatyta, jog apie patirtus nuostolius ir jų dydžius nukentėjusioji šalis turi pranešti kitai šaliai kuo greičiau ir privalo suderinti patirtą žalą (nuostolius) su kita šalimi aktu. Suderintą nuostolių sumą kaltoji šalis sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos. Vykdant šią sutarties sąlygą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atsakovei apmokėjo pagal PVM sąskaitą faktūrą KN16-Nr.403 25649.09 Eur ir pagal PVM sąskaitą faktūrą KN16-Nr.404 404 34 19734 Eur. Atlyginus nuostolius,  sugadinti siūlai 2016 m. gruodžio 31 d. buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2017 m. kovo 30 d. šį siūlų broką pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą FKE Nr. 00006. Tokiu būdu, parduoto broko verte buvo sumažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolis patirtas atlyginant UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą. Taigi, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, Atsakovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šilumos energijos garu pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu susitarė dėl padarytos žalos dydžio ir atlyginimo tvarkos. Skirtingai nei teigia Ieškovas, Atsakovė nepasiliko sugadintų siūlų perdirbimui, o perdavė juos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos pastaroji pardavė sutartine kaina.

2.9. Jei žalos padarymo faktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė teisę kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo, tai draudikas turėjo ištirti įvykį ir nustatyti visas reikšmingas faktines aplinkybes. Tačiau šio civilinio teisinio ginčo kontekste Atsakovas yra nukentėjusioji šalis, o kaltininkas ir naudos gavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl visi ginčai dėl draudimo išmokos išmokėjimo ar atsisakymo išmokėti turi būti sprendžiami draudiko su draudėju. Juo labiau, jog šiuo atveju negali būti taikoma nei subrogacija, nei regresas, nes kaltininkas yra draudėjas

III. Trečiojo asmens argumentai

3.1. Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius A. L. teismo posėdžiuose nurodė, kad įmonė savo eksperto neturi, nutrūkus šilumos energijos garu tiekimui, rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduota informacija ir paskaičiavimais, kurią perdavė draudikui. Įvykio tyrime pats dalyvauja tiek, kad siunčia brokuotus siūlus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratoriją, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ brokuoja tą produkciją. Jam yra žinoma, kad brokuoti siūlai yra perdirbami. Įvykus I ir II įvykiams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolį per trumpesnį terminą, negu buvo išmokėta draudimo suma. Trečiuoju atveju nuostolį taip pat atlygino, pagal  UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį. Nemano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suklaidino ieškovą. Nuo pat pirmo įvykio atsakovė sakė, kad brokuotus siūlus galima perdirbti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitiki atsakove, patys nėra specialistai, eksperto nesamdė.

3.2. Trečiojo asmens atstovas taip pat paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudoti brokuotų siūlų neturi galimybės. Parduoti brokuotus siūlus brangiau galimybės taip pat nėra, nes pasaulyje yra tik kelios įmonės, gaminančios acetatinius siūlus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 Ieškinys atmestinas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.1. Byloje nustatyta, kad 2016-08-25 ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą (Draudikas) ir trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Draudėjas) sudarė draudimo sutartį, draudimo poliso Nr. BCA 00013419, kuria laikotarpiui nuo 2016-08-26 iki 2017-08-25 buvo apdrausta Draudėjo civilinė atsakomybė, kylanti iš jo vykdomos veiklos (201 sąlyga). Draudimo objektu Pagal šią sąlygą laikoma Draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padaryta vykdant veiklą (biokuro katilinės valdymas, eksploatavimas, šilumos energijos, pramoninio garo bei elektros energijos gamyba ir tiekimas). Draudimo sutartis sudaryta tarpininkaujant „Rizikos cesija“, UADBB (1 t. b.l. 22-23).

4.2. 2016 m. spalio 7 d. trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“  su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo pagaminti ir parduoti atsakovei šilumos energiją garu, skirtą atsakovės gamybinėms reikmėms. Šios sutarties 10.1 punktu nustatyta, jog sutarties šalis, nevykdanti ar netinkamai vykdanti įsipareigojimus, atlygina nukentėjusios šalies tiesioginius nuostolius. Sutarties 10.5 punktu nustatyta, jog apie patirtus nuostolius ir jų dydžius nukentėjusioji šalis turi pranešti kitai šaliai kuo greičiau ir privalo suderinti patirtą žalą (nuostolius) su kita šalimi aktu. Suderintą nuostolių sumą kaltoji šalis sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos (1 t. b.l. 18-53).

4.3. 2016 m. gruodžio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 19 d. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kogeneracinėje elektrinėje įvykusio sutrikimo buvo nutrauktas garo tiekimas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.  2016 -12-05 ir 2016-12-19 d. pranešimais atsakovė informavo trečiąjį asmenį apie garo tiekimo sutrikimus ir patirtus tiesioginius gamybinius nuostolius, tuo pačiu nurodydamas, kad garo tiekimo nutraukimo tyrimui ir susidariusių tiesioginių gamybinių nuostolių nustatymui bus sudaroma komisija,  į kurią prašė  paskirti ir trečiojo asmens atsakingus darbuotojus, atstovauti įmonę (1 t. b.l. 38, 88). Apie minėtus kogeneracinėje elektrinėje įvykusius sutrikimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant, 2016-12-05 ir 2016-12-20 pranešimais, informavo draudiko tarpininką UADBB „Rizikos cesija“ (1 t. b.l. 26, 97). 

4.4. Atsakovės sudaryta komisija atliko tyrimą dėl 2016 m. gruodžio 4 d. (I įvykis)  ir 2016 m. gruodžio 19 d. (II įvykis) šilumos energijos garu tiekimo nutraukimo susidariusių gamybinių nuostolių dydžio ir apskaičiavo jų vertę. 2016-12-29 Akte Nr. 01-515 dėl pirmojo įvykio nurodyta, kad padarytas 25 649,09 Eur nuostolis, susidedantis iš nuostolių verpimo bare: gauta 4 487,7 kg. acetatinių siūlų atliekų (nedažytų), nuostolis už 23 067,77 Eur; gauta dažytų masėje siūlų atliekų 391,0 kg., nuostolis už 2 197,63 Eur; taip pat padarytas nuostolis regeneracijos bare – 629 kg. acetono nuostoliai, už 383,69 Eur ( 1 t. b.l. 28-29). Dėl antrojo įvykio 2016-12-29 Akte Nr. 01-516 nurodyta, kad padarytas 34 197,34 Eur nuostolis, susidedantis iš nuostolių verpimo bare: gauta 5 990,7 kg. acetatinių siūlų atliekų (nedažytų), nuostolis už 30 810,49 Eur; gauta acetatinių juodai dažytų masėje siūlų atliekų 152,4 kg., nuostolis už 870,69 Eur; taip pat padarytas nuostolis regeneracijos bare – 1 190 kg. acetono nuostoliai, už 383,69 Eur ( 1 t. b.l. 78-79). Abiejuose aktuose nurodyta, kad apskaičiuojant nuostolį, komisija rėmėsi specialistų išvadomis, buhalteriniais dokumentais ir metodiniais nurodymais. Bendra nuostolio suma 59 846,43 Eur.

4.5. 2016-12-29 raštais Nr. 01-519 ir Nr. 01-518 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama atlyginti  25 649,09 Eur nuostolį dėl pirmojo įvykio ir 34 197,34 Eur nuostolį dėl  antrojo įvykio, susidariusius nutraukus garo tiekimą, tuo pačiu pateikdama minėtus 2016-12-29 komisijos aktus dėl gamyboje susidariusių nuostolių nustatymo ir apskaičiavimo, o taip pat 2016-12-06 ir 2016-12-21 komisijų aktus dėl nuostolių, susidariusių verpimo ir regeneracijos bare (1 t. b.l. 30, 31, 80, 81). Iš aktuose nurodytos komisijos sudėties matyti, kad atliekant nuostolių tyrimą, dalyvavo specialistai – gamybos direktorė, verpimo baro viršininkė, verpimo baro technologė, laboratorijos vedėja, regeneracinio baro technologė, ekonomistė – analitikė. Taip pat dalyvavo UAB „Energijos sistemų servisas“ atstovai. Pažymėtina, kad nei vienos komisijos sudėtyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų darbuotojų nėra, nors kaip nustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pranešdama apie įvykius, prašė paskirti atsakingus darbuotojus atstovauti įmonę nustatant patirtus nuostolius. 

4.6. Iš 2017 m. sausio 2 d. rašto Nr. 01-001 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė trečiajam asmeniui dėl 2016 m. gruodžio 4 ir 19 d. įvykusio garo tiekimo nutraukimo susidariusį nekokybiškos produkcijos (siūlų atliekų) kiekį t.y. 11 357,4 tonas, perduoti atliekų tvarkytojui, paaiškindamas, kad pagal nustatytas acetatinių siūlų gamybos technologinio reglamento bei technologinio režimo normas, vykdant verpimo tirpalo, kuris naudojamas siūlų formavimui, ruošimą, leidžiama naudoti iki 8 proc. siūlų atliekų. Įprastinio gamybinio proceso metu susidarančių atliekų kiekis svyruoja nuo 7 iki 9 procentų. Nurodė, kad galimybės naudoti verpimo tirpalo ruošimo procese didesnį atliekų kiekį nei 8 procentai – nėra, kadangi ženkliai pablogėja gaminamos produkcijos kokybė – padidėja siūlų nutrūkimų skaičius, fizikiniai – mechaniniai rodikliai nebeatitinka nustatytų parametrų, ko pasėkoje gaunamas didesnis atliekų kiekis, bei išauga gaminamos produkcijos savikaina, t.y. gaunamas ekonominis nuostolis. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad bendrovė neturi jokios galimybės sunaudoti dėl garo tiekimo nutraukimų susidariusių atliekų kiekio (1t. b.l. 33).

4.7. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų prieštaravusi minėtuose komisijų aktuose nurodytų nuostolių dydžiui, jo apskaičiavimui, išreiškusi abejones dėl 2017 m. sausio 2 d. rašte Nr. 01-001 išdėstytų aplinkybių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius paaiškino, kad abejoti atsakovo pateiktais duomenimis jokio pagrindo neturėjo, nurodyto dydžio nuostolį atsakovui atlygino pasirašant Tarpusavio skolų suderinimo aktą.  

4.8.  Iš rašytinių bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2016-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, serija KN16-Nr. 403 ir KN 16-Nr.404, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016-12-31, t.y.  sąskaitų išrašymo dieną, turėjo sumokėti 25 649,09 Eur ir 34 197,34 Eur sumas nuostolių kompensavimui (1 t. b.l. 125, 126). Spręstina, kad nuostolių kompensavimą atsakovė pageidavo gauti tarpusavio skolų užskaitymo būdu, kadangi 2016-12-31 paruošė ir jos buhalterė pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo Aktą (1 t. b.l. 154). Konkrečių duomenų, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė minėtą Aktą nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė. Atsakovė teigė, kad nuostolis jai buvo atlygintas dar iki draudimo išmokos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedimo. Tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Iš byloje pateikto ieškovo teisininkės N. S. ir trečiojo asmens atstovo A. V. S. susirašinėjimo matyti, kad 2017 m. kovo 14 d. nuostolis dar nebuvo atlygintas, nes A. V. S. rašė, kad brokuotų siūlų apmokėjimas ir žalos kompensavimas bus įformintas tarpusavio užskaitymu su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto nuostolio paskaičiavimo neturi, lėšas prašo pervesti į nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (1 t. b.l. 140).  

4.9. Ieškovas, gavęs pranešimus apie 2016-12-04 ir 2016-12-19 įvykusius sutrikimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kogeneracinėje jėgainėje, užregistravo įvykius ir pradėjo tyrimą žalos bylose. Iš byloje pateikto susirašinėjimo el. laiškais matyti, kad tyrimui vadovavo ieškovo teisininkė N. S., kuri nurodė draudiko tarpininko UADBB „Rizikos cesija“ darbuotojui M. M., jog reikia gauti iš (duomenys neskelbtini) išsamesnius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, sutarčių kopijas, taip pat, ar prisiima atsakomybę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų nuostolių, ir kt. ( 2017-01-16 el. laiškas). 2017-02-24 el. laiške ji rašė, kad abu įvykiai pripažįstami draudžiamaisiais ir kad UAB „Klaipėdos Netas" su UAB „(duomenys neskelbtini)“ derina bei skaičiuoja nuostolį. 2017-03-07 laiške nurodė, kad negavo atsakymo į laišką kuriame buvo nurodžiusi, jog UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejeriui buvo kilę neaiškumų dėl apskaičiuoto nuostolio dydžio, kodėl pluoštas neperdirbamas ir t.t., užprašyta papildomų dokumentų. Taip pat nurodė, kad dirbtinis pluoštas sutiko sumažinti nuostolius keliais šimtais eurų, kad šiuo metu siurvejeris ieško kas galėtų nupirkti brokuotus siūlus ir taip sumažinti nuostolį. Taip pat aiškinosi, kokius užskaitymus „(duomenys neskelbtini)“ padarė, kad draudimo išmoką turėtų pervesti (duomenys neskelbtini), prašė pateikti dokumentus. Į šį laišką draudiko tarpininko atstovas atsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sulaikęs tuos 59 846,43 Eur kaip nuostolių dengimą. Kai bus apskaičiuotas galutinis žalos dydis, klientas (UAB „(duomenys neskelbtini)“)  pagal jį padarytų galutinį aktą, kuriuo ir patvirtintų žalos dydį (1 t. b.l. 139-146). 2017-02-24 el. laiške N. S. nurodė, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais nuostolio paskaičiavimo aktais, abiejų incidantų metu patirtų nuostolių suma sudaro 59 846,43 Eur, taip pat nurodė, kad aptariant nuostolio mažinimo galimybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad galėtų sunaudoti brokuotus siūlus gamyboje ir sutinka pasilikti /nupirkti visą išbrokuotą kiekį (1.357,40 kg.) už 0,50 Eur/ kg. kainą, viso 5 678,70 Eur. Tokiu būdu galutiniai nuostoliai sudaro 54.167,73 Eur. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuota draudimo išmoka sudaro 51 167,73 Eur (išskaičiavus 3000 Eur frančizę už 2 įvykius), (1 t. b.l. 140).

4.10. Iš tolimesnio susirašinėjimo matyti, kad 2017-03-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. V. S. informavo, kad pretenzijų neturi, prašo pervesti draudimo išmoką į nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Brokuotų siūlų apmokėjimas ir žalos kompensavimas bus įformintas tarpusavio užskaitymu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąskaita ir neapmokėta šilumos energija (1 t. b.l. 140). Netrukus po šio laiško, teisininkė N. S. parašė, kad siunčia sprendimų žalų bylose kopijas, originalai nebus siunčiami (1 t. b.l. 140).

4.11. Pažymėtina, kad susirašinėjime minimi žalų bylose priimti sprendimai byloje nebuvo pateikti. Kadangi pradiniame ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu Draudiko sprendimą dalyje dėl 27 128,61 Eur draudimo išmokos išmokėjimo, teismo posėdžiuose buvo aiškinamasi, kokius sprendimus draudikas priėmė ir išsiuntė. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti du 2017-03-16 pranešimai apie tai, kad abu įvykiai buvo pripažinti draudžiamaisiais ir apskaičiuotos draudimo išmokos, atitinkamai 25 583,87 Eur  ir 25 583,87 Eur  sumos. Pranešimuose taip pat nurodyta, kad draudimo išmokos paskaičiuotos remiantis 2017-02-24 apžiūros Raportu (2 t. b.l. 14-15).

4.12. Bylos duomenimis, 2017-03-17 nurodytos draudimo išmokos buvo pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (1 t. b.l. 25). Ieškovo teigimu,  draudimo išmoką UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymu. Atsakovė su tuo nesutiko, teigė, kad jokių nurodymų draudikui nedavė. Teismo vertinimu, tokie atsakovės teiginiai yra pagrįsti, nes iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad draudimo išmoką pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą prašė jos atstovas. Tačiau atsakovė nepaneigė, kad draudimo išmoka buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą su jos žinia ir sutikimu. Bylos nagrinėjimo eigoje ši aplinkybė buvo tiriama, šalys buvo įpareigotos pateikti papildomus įrodymus, tačiau tokių įrodymų nei teismui, nei ieškovui nebuvo pateikta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į ieškovo atstovės prašymą pateikti susirašinėjimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo klausimu nieko neatsakė (2 t. b.l. 11).  

4.13. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimus dėl mokėtinos draudimo išmokos, ieškovas atliko minėtų draudžiamųjų įvykių tyrimą pasitelkęs  UAB „Klaipėdos Netas", kurio siurvejeris A. A. atliko acetatinių siūlų apžiūrą, siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis bei aplinkybes, o taip pat nuostolių dydį. Iš 2017-02-24 apžiūros Raporto, kuriuo vadovavosi ieškovas, matyti, kad 2017-01-26 siurvejeris atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam buvo paaiškintas ir parodytas acetatinių siūlų gamybos procesas, taip pat apžiūrai pateikta brokuota produkcija  -11357,4 kg siūlų, suvyniotų ant tūtų ir sudėtų į specialius stovus. Atsakovės aptarnavimo direktorius A. V. siurvejeriui  paaiškino, kad nekokybiškus siūlus galima perdirbti, tačiau perdirbimo metu į žaliavą galima įdėti tik apie 8 procentus siūlo (antrinės žaliavos), todėl tokio kiekio perdirbimas būtų labai ilgas. Dedant didesnį kiekį ženkliai pablogėja gaminamos produkcijos kokybė, kas ekonomiškai nenaudinga ir netikslinga (1 t. b.l. 72).

4.14. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad po apžiūros, siurvejeris elektroniniu laišku kreipėsi į  atsakovės aptarnavimo direktorių A. V., prašydamas detaliau paaiškinti acetatinių siūlų gamybos ypatumus, patikslinti, kas keičiasi dažyto ir nedažyto siūlo struktūroje nukritus temperatūrai žemiau leistinų ribų, taip pat prašė pateikti perdirbimo kaštų paskaičiavimą ir galimybes. Matyti, kad A. V. atsakė į visus pateiktus klausimus, paaiškino kad ruošiant verpimo tirpalą, atliekos yra naudojamos, bet ne daugiau kaip 8 procentai. Įprastinio technologinio proceso metu gaunamas atliekų kiekis svyruoja nuo 7 iki 9 procentų. Įvertinus visa tai, susidaręs atliekų kiekis dėl garo nutraukimo galimas sunaudoti tik per ilgą laikotarpį, t.y. naudojant tik po labai nedidelį kiekį. A. V. taip pat nurodė, kad apsvarstę ir įvertinę visą situaciją, mano, kad galėtų šias 11 357,4 kg siūlų atliekas nupirkti už nedidesnę kaip 20 proc. perkamos žaliavos acetilceliuliozės kainos (1 t. b.l. 36).

4.15. Kaip matyti, gavęs šią informaciją, UAB „Klaipėdos Netas“ apžiūros Raporte įrašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiktų brokuotus siūlus pasilikti/nusipirkti už 0,50 Eur/kg kainą, kas sudaro apie 20 proc. perkamos žaliavos acetilceliuliozės kainos. Taip pat nurodė, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus nuostolių paskaičiavimus ir paaiškinimus, nedažytos acetilceliuliozės žaliavos kaina yra 2.70 Eur/kg, o gamybos kaštai sudaro 1.48 Eur +096 Eur/kg. Remiantis šia informacija, paskaičiavo galutinį nuostolių dydį (1t. b.l. 70-74).

4.16. Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas, administruodamas žalos bylas, dar iki sprendimų dėl draudimo išmokų išmokėjimų priėmimo, turėjo informacijos apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi galimybę sunaudoti brokuotus siūlus gamyboje bei sutinka pasilikti /nupirkti visą išbrokuotą kiekį už 0,50 Eur už 1 kg. Tai matyti ir iš  teisininkės N. S. pranešimo draudiko tarpininkui M. M. 2017-03-09 el. laiške, kuriame nurodyta, kad aptariant nuostolio mažinimo galimybes, atsakovė sutinka pasilikti /nupirkti visą išbrokuotą kiekį už 0,50 Eur už 1 kg. (1 t. b.l. 140).

4.17. Išsiaiškinęs nuostolių atsiradimo priežastis ir nuostolių dydį, ieškovas dėl 2016-12-04 įvykio Nr. IF/BC/0001455 (Įvykis I) ir 2016-12-19 įvykio Nr. IF/BC/0001480 (Įvykis II), kurių metu buvo nutrūkęs šilumos energijos (garų pavidalu) tiekimas iš trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 51 954,24 Eur draudimo išmoką. 

4.18. Pažymėtina, kad nei UAB „Klaipėdos Netas", nei nuostolio tyrimą atliekantys draudiko atstovai, nepaprašė atsakovės pateikti rašytinius duomenis, pagrindžiančius siurvejerio susirašinėjime su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu A. V. nurodytas aplinkybes apie brokuotos produkcijos perdirbimo galimybes ir tokio perdirbimo kaštus, nors tokią galimybę turėjo. Be to, nustatyti, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius, draudikas privalėjo. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o 3 dalyje – draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010 išaiškinta, kad draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius, taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

4.19. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2017-04-14 įvyko analogiško pobūdžio įvykis (žalos bylos Nr. IF/BC/0001590 ir IF/BC/0001613) (toliau – Įvykis III), kurio metu dėl sutrikusio garų tiekimo, atsakovės verpimo bare buvo pagaminta brokuota produkcija – viso 3090,00 kg acetatinių siūlų. Ieškovo teigimu, tiriant dėl šio įvykio kilusią žalą paaiškėjo, kad visa Įvykio I ir Įvykio II metu susidariusi brokuota siūlų produkcija yra sunaudota, kadangi naujos apžiūros metu siurvejeris pamatė, kad nebeliko senų siūlų (po Įvykio I ir Įvykio II), o darbuotojai jam paaiškino, kad minėtus siūlus greitai sunaudojo (ši informacija užfiksuota 2017-06-23 Raporte Nr. V134.17). Atsižvelgiant į tai, ieškovas padarė  išvadą, kad ankstesnis siurvejerio atliktas žalos paskaičiavimas buvo neteisingas, nes buvo paremtas neteisinga iš atsakovės gauta informacija. Ieškovo teigimu, mokėdama draudimo išmoką dėl Įvykio I ir Įvykio II nežinojo, kad atsakovė turėjo galimybę greitai ir nepatiriant nuostolio susidariusią brokuotą produkciją panaudoti pakartotinai kaip žaliavą. Paaiškėjus nurodytai aplinkybei, vertina, kad dėl 2016-12-01 ir 2016-12-19 įvykių buvo išmokėta realų nuostolio dydį viršijanti žalos atlyginimo suma, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai patirtą nuostolių dydį sudaro tik siūlų gamybos kaštai (2,45 Eur/kg), kurių bendra suma dėl Įvykio I ir Įvykio II yra 27 825,63 Eur (11357,04 kg x 2,45 Eur). Atsižvelgiant į draudimo sutartį, atskaičiuotina franšizė, vienam įvykiui – 1 500 Eur. Kadangi buvo fiksuojami du skirtingi įvykiai (2016-12-04 ir 2016-02-19), bendra atskaičiuotina franšizės suma – 3 000 Eur. Todėl, iš jau išmokėtos 51 954,24 Eur draudimo išmokos atėmus 24 825,63 Eur, ieškovas vertino, kad dėl atsakovės pateiktos klaidingos informacijos jo patirtas nuostolis yra 27 128,61 Eur. Ieškovas taip pat teigė, kad neturi teisės iš Draudėjo reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, nes neteisingas žalos atlyginimas buvo apskaičiuotas ne dėl trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, o dėl atsakovės sąmoningai ieškovui pateiktos neteisingos informacijos, siekiant sumenkinti sugadintų siūlų kaip pakartotiniam panaudojimui tinkamos žaliavos vertę.  

4.20. Ieškovas taip pat teigė, kad įvykio administravimo metu nežinojo aplinkybių, kurios paaiškėjo kur kas vėliau (įvykus naujoms žaloms ir Klaipėdos Siurvejeriui pateikus naujų žalų raportus). Atsakovė, kaip nukentėjęs trečiasis asmuo, ir turinti naudos gavėjos statusą, privalėjo ieškovui pateikti tikslius duomenis apie acetatinių siūlų panaudojimo tikslus (teisingos informacijos atskleidimas), tuomet žalos bylos ištyrimo ir reguliavimo metu būtų paaiškėjusi realų nuostolio dydį atitinkanti draudimo išmoka ir nebūtų kilęs esamas ginčas.

4.21. Tokie ieškovo teiginiai nepagrįsti ir neįrodyti. Teismo vertinimu, UAB „Klaipėdos Netas" 2017-05-18 apžiūros metu (dėl trečiojo įvykio) jokių naujų aplinkybių, susijusių su galimybe perdirbti brokuotus siūlus, nenustatė, o siurvejeriui buvo pateiktas tas pats atsakymas, kaip ir pirmųjų atvejų tyrimo metu – kad juos galima perdirbti, tačiau perdirbimo metu į žaliavą galima įdėti tik apie 8 procentus nekokybiškų siūlų. 2017-06-23 Raporte Nr. V134.17 nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paaiškinimai, kad visada brokuota produkcija yra naudojama kaip žaliava ir jokių atliekų niekada nėra buvę, jokių brokuotos produkcijos utilizavimo dokumentų nėra, - taip pat nėra jokia naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes jau po pirmųjų įvykių UAB „Klaipėdos Netas" atliekant tyrimą, siurvejeriui buvo paaiškinta, kad atliekos yra naudojamos ruošiant verpimo tirpalą, tačiau tai ilgas procesas. Pažymėtina, kad 2017-05-18  vykusios antrosios apžiūros metu nebuvo nustatyta, kad įprastinio technologinio proceso ar dėl garo tiekimo sutrikimo gaunamas atliekų kiekis panaudojamas gamyboje kitokiu santykiu, kas leistų pagrįstai manyti, jog brokuota produkcija galėjo būti sunaudota per trumpą laiko tarpą. Šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Siurvejeriui ir teismui pateiktos informacijos, brokuotos produkcijos panaudojimo galimybės yra apsunkintos, nes vien brokuotos produkcijos perdirbti negalima, o pagal technologinius reikalavimus ruošiant verpimo tirpalą naudoti galima ne daugiau kaip 8 procentus brokuotų siūlų. Be to, spalvotus brokuotus siūlus galima perdirbti tik tada, kai reikalinga būtent tokios spalvos siūlų produkcija, kitaip siūlo gamyboje naudojami dažai pakeistų bespalvius siūlus, jie būtų nekokybiški. Siūlų atliekų panaudojimas verpimo tirpalo ruošimo procese turi įtakos ne tik gaminamos produkcijos kokybei, bet ir produkcijos savikainai, nes siūlų atliekų paruošimas antriniam panaudojimui sudaro nemažas papildomas sąnaudas. Atsakovės paaiškinimu, nekokybiškus siūlus reikia rankiniu būdu nupjaustyti nuo tūtelių, sukrauti į vežimėlius, transportuoti, sandėliuoti, smulkinti, ruošti atliekų tirpalą, kuris tik nustatytu santykiu yra panaudojamas verpimo tirpalo gamybos (acetilceliuliozės tirpinimo acetone) metu, jo negalima maišyti su skirtingų gamintojų tiekiama žaliava (acetilceliulioze).

4.22. Teismas neturi pagrindu netikėti minėtais atsakovės paaiškinimais, kadangi priešingų įrodymų byloje nėra pateikta, atsakovės veikla specifinė, todėl manytina, kad jai geriausiai yra žinomi tiek technologiniai reikalavimai, tiek brokuotos produkcijos panaudojimo galimybės ir kaštai. Pažymėtina ir tai, kad įvykių tyrime dalyvavę ieškovo pasitelkti UAB „Klaipėdos Netas" siurvejeriai apklausti liudytojais nurodė neturintys specialių žinių dirbtinio pluošto gamyboje. Be to, liudytojai nurodė, kad tik vienas iš jų – A. A., aiškinosi brokuotos produkcijos panaudojimo galimybes ir iš darbuotojo paaiškinimų padarė išvadas, kad buvo atsakovės suklaidintas dėl galimybės perdirbti produkciją, kadangi atsakovė jam nepateikė jokio technologinio pagrindimo. Tačiau apžiūros Raportuose nėra nurodyta, kad siurvejeris būtų prašęs atsakovės pateikti jos nurodytų technologinių reikalavimų pagrindimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad siurvejeris savarankiškai surinko priešingus duomenis iš kitų šaltinių. Todėl teismas vertina, kad atsakovės nurodytos brokuotos produkcijos panaudojimo galimybės, papildomi perdirbimo kaštai, o taip pat ir nuostolio dydis byloje nėra paneigtas.

4.23. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nors atsakovė ir turi galimybę panaudoti brokuotą produkciją, tačiau panaudojimo galimybės yra sudėtingesnės, lyginant su kokybiška žaliava, atliekų perdirbimas reikalauja papildomų sąnaudų. Neabejotina, kad brokuotos produkcijos, kaip antrinės žaliavos vertė yra žymiai mažesnė, negu kokybiškos žaliavos. Priešingų įrodymų ieškovas nepateikė. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovė pateikė neteisingą informaciją apie brokuotų siūlų panaudojimo žaliavoje galimybes ir kaštus.  

4.24. Teismas neturi pagrindo laikyti įrodyta ir kitą ieškovo nurodytą aplinkybę - kad 2017-05-18 UAB „Klaipėdos Netas“ atliktos apžiūros metu visa pirmųjų įvykių metu gauta brokuota produkcija buvo sunaudota. Visų pirma, tokia aplinkybė 2017-06-23 apžiūros Raporte Nr. V134.17 nėra nurodyta. Darbuotojų siurvejeriui išsakyti teiginiai, kad jokių atliekų niekada nėra buvę, negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas, kadangi pirmosios apžiūros metu siurvejeriui buvo parodyta brokuota produkcija, sudėta į specialius stovus. Tai užfiksuota 2017-02-24 apžiūros Raporte (1 t. b.l. 72). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-03-06 rašte Nr. 01-004 nurodė, kad 2017-04-21 siurvejeriui atliekant trečiojo įvykio metu susidariusių atliekų kiekio apžiūrą, jis toje patalpoje, kurioje anksčiau buvo laikomos I ir II įvykių atliekos, jų matyti negalėjo, kadangi šie nekokybiški siūlai, buvę ant vežimėlių, buvo jau supjaustyti ir dėžėse bei vežimuose išvežti į kito gamybinio baro sandėlį ir ten sandėliuojami. Jokio pageidavimo apžiūrėti šias atliekas siurvejeris neišreiškė (2 t. b.l. 57-59).

4.25. Tai, kad įvykus pirmajam įvykiui, 2017-01-02 rašte atsakovė pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ brokuotus siūlus perduoti atliekų tvarkytojui, o UAB „Klaipėdos Netas“ siurvejeriui atliekant pirmąją apžiūrą ir aptariant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolio sumažinimo galimybes, atsakovė  nurodė, kad galėtų 11 357,4 kg siūlų atliekas nupirkti už nedidesnę kaip 20 procentų perkamos žaliavos acetilceliuliozės kainos, teismo vertinimu, negali būti laikoma nesąžiningu elgesiu ar neteisinga informacija apie sugadintų siūlų, kaip pakartotiniam panaudojimui tinkamos žaliavos, vertę. Tokia įvykių eiga tik patvirtina, kad atsakovė, kaip verslą  vykdantis subjektas, atsakingai vertino tuo metu susidariusią situaciją, savo galimybes brokuotą produkciją sunaudoti. Pilnai tikėtina, kad pradžioje atsakovė buvo nutarusi brokuotos produkcijos neperdirbti, nes procesas ilgas ir reikalaujantis papildomų sąnaudų. Tačiau draudikui siūlant ieškoti galimybių sumažinti nuostolių dydį, sutiko nupirkti jau UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje esantį brokuotos produkcijos kiekį, o 2017-03-30 „(duomenys neskelbtini)“ išrašė acetatinių siūlų PVM sąskaitą –faktūrą 5678,70 Eur sumai (1 t. b.l. 127).

  4.26.  Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovė veikė tyčia, siekdama suklaidinti draudiką ir iš to gauti naudos. Tačiau šių aplinkybių taip pat neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl ieškinys atmestinas. 

V. Bylinėjimosi išlaidos

5.1. Vadovaujantis  CPK 93 straipsnio 1 dalimi,  šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė šioje byloje patyrė 1100 Eur advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidas (1 t. b.l. 120, 2 t. b.l. 35-36), kurios priteistinos iš ieškovo.

5.2. Teismas byloje turėjo 17,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu byloje, kurios, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

5.3. Iš ieškovo taip pat priteistinos liudytojo R. B. patirtos kelionės išlaidos už atvykimą į teismo posėdį - 58,28 Eur (CPK 90 str. 1 d.). Kadangi avansas už liudytojo iškvietimą į teismo depozitinę sąskaitą nebuvo mokamas, jis priteistinas tiesiogiai liudytojui R. B., įpareigojant ieškovą pervesti 58,28 Eur sumą į liudytojo nurodytą banko sąskaitą – (duomenys neskelbtini).  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

            Priteisti iš ieškovo ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklą per filialą „If P&C Insurance AS“, juridinio asmens kodas 302279548, atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) teisinės pagalbos išlaidas.  

Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklą per filialą „If P&C Insurance AS“, juridinio asmens kodas 302279548, valstybei 17,44 Eur (septyniolika eurų 44 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančio veiklą per filialą „If P&C Insurance AS“, juridinio asmens kodas 302279548, liudytojui R. B. 58,28 Eur  (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 28 ct), įpareigojant ieškovą pinigus pervesti į liudytojo nurodytą banko sąskaitą – (duomenys neskelbtini).

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                                         Vida Agurkienė