Administracinė byla Nr. A143 – 1178/2009
Procesinio sprendimo kategorija 21; 62 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjui A. G.,
atsakovo atstovams Silvestrui Vainai ir Artūrui Janušauskui,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Mariui Vainauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Pravieniškių 3 – iesiems pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. G. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 5 – 7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Pravieniškių 3 – iųjų pataisos namų (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2008 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 38-90 ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) direktoriaus pavaduotojo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 2S-726.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu atsakovo direktoriaus nutarimu jam paskirta nuobauda – uždarymas 10 parų į baudos izoliatorių – yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėjo, jog nuobauda paskirta už drausmės pažeidimą – elektrinėje sumuštinių keptuvėje Pravieniškių 3 – iųjų pataisos namų pareigūnai surado du mobiliuosius telefonus, kuriuos, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktu, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems turėti su savimi yra draudžiama. Teigė, kad siuntinį su elektrine sumuštinių keptuve gavo, kai buvo etapuotas Lukiškėse. Siuntinys buvo patikrintas, keptuvė buvo paimta saugoti, o jam buvo išduotas kvitas. Krepšį su keptuve gavo išvažiuodamas iš Lukiškių į Pravieniškių 3 – iuosius pataisos namus. Etapuojant buvo stebimas, todėl telefonų į keptuvę įdėti neturėjo galimybės. Be to, keptuvė buvo užkniedyta, todėl be įrankių jos atidaryti jis nebūtų turėjęs galimybių. Nurodė, kad Pravieniškių 3 – iuosiuose pataisos namuose keptuvė iš jo buvo paimta, nes ji nepatenka į leistinų laikyti daiktų sąrašą. Viršininkui patenkinus jo prašymą leisti laikyti jam keptuvę, pastaroji buvo patikrinta. Joje buvo rasti du mobilieji telefonai. Pareiškėjas spėjo, kad pataisos įstaigos pareigūnai galėjo sumaišyti ir išduoti jam kito asmens keptuvę.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 30 – 32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad nuobauda teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta už drausmės pažeidimą – elektrinėje sumuštinių keptuvėje Pravieniškių 3 – iųjų pataisos namų pareigūnai surado du mobiliuosius telefonus, kuriuos, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktu, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems turėti su savimi yra draudžiama. Pažymėjo, jog Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas 2008 m. vasario 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 89 informavo Pravieniškių 3 – iųjų pataisos namų direktorių, kad tą pačią dieną tikrinant pareiškėjui priklausančius daiktus, kuriuos jis parsivežė etapu, elektrinėje sumuštinių keptuvėje surado du mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia 1100“ ir „Samsung SGH-C120“. Atsakovas nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus Bausmių vykdymo kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų. Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktas numato, kad vieni iš draudžiamų nuteistiesiems turėti su savimi daiktų yra telefonai (jų dalys ir priedai), radijo ryšio priemonės. Dėl to pareiškėjas įtartas nesilaikęs įstatyme laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems numatyto draudimo turėti su savimi mobiliųjų telefonų, numatytų Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punkte. Atlikus tyrimą konstatuota, kad mobiliojo ryšio telefonus elektrinėje sumuštinių keptuvėje „Riwa“ turėjo galimybių paslėpti pats pareiškėjas etapavimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Pravieniškių 3 – iuosius pataisos namus metu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 54 – 55) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo skundą kaip viešojo administravimo institucija išnagrinėjo laiku, atsakymą pagrindė galiojančiais įstatymais, teisingai nurodė priimto sprendimo apskundimo tvarką, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu (b. l. 93 – 95) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad ginčas kilęs dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjui. Nustatė, jog pareiškėjas atlieka bausmę Pravieniškių 3 – iuosiuose pataisos namuose. Pravieniškių 3 – iųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 38-90 pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda už drausmės pažeidimą – jam priklausančioje elektrinėje sumuštinių keptuvėje pataisos namų pareigūnai surado du mobiliuosius telefonus. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalimi, šio kodekso 1 priedo 6 punktu. Teismas nurodė, jog tarp pareiškėjo daiktų rasti telefonai, tačiau jis iš esmės ginčija drausmės pažeidimo faktą, neigdamas padarytą pažeidimą. Pažymėjo, jog drausmės pažeidimo faktines aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalį, patvirtina bylos duomenys. Pareiškėjas nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2008 m. sausio 30 d. iš Pravieniškių 3 – iųjų pataisos namų buvo konvojuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Šioje įstaigoje 2008 m. sausio 22 d. pareiškėjas gavo pašto siuntinį su elektrine sumuštinių keptuve „Riwa“, kuri administracijos buvo patikrinta introskopu „Rapiscan 515“, o joje nieko neradus keptuvė perduota saugoti į sandėlį. Pareiškėjui 2008 m. sausio 30 d. išvykstant etapu iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, elektrinė sumuštinių keptuvė jam buvo grąžinta su kitais daiktais. Pareiškėjui atvykus į Pravieniškių 3 – iuosius pataisos namus, paminėta elektrinė sumuštinių keptuvė buvo paimta ir padėta į sandėlį saugoti. Pareigūnams įtarus, jog pareiškėjui priklausančioje sumuštinių keptuvėje yra paslėptų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų, dalyvaujant pareiškėjui, ji buvo išardyta ir joje rasti du mobiliojo ryšio telefonai. Dėl šio fakto buvo atliktas tarnybinis tyrimas, surašyta tarnybinio tyrimo išvada. Teismas konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas draudžiamus daiktus turėjo galimybę paslėpti etapavimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus –kalėjimo metu. Pareiškėjas įrodinėjo, jog elektrinę keptuvę išardyti galima tik specialiais įrankiais, o jų jis etapavimo metu neturėjo. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog elektrinė keptuvė buvo perdaryta taip, kad ją išardyti ir surinkti specialių įrankių nereikia. Todėl šį pareiškėjo argumentą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Be to, pareiškėjas įrodinėjo, jog administracija galėjo sukeisti keptuves, tačiau tokia versija neįrodyta ir paneigta byloje surinkta medžiaga. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo parodymai ir jo iškeltos versijos vertintini atsižvelgiant į kitus objektyvius įrodymus, kurių tikrumas nekelia abejonių. Netikėti vienas kitą papildančiais ir nuosekliais įrodymais nėra jokio pagrindo. Nenustatyta aplinkybių, galėjusių turėti įtakos šių įrodymų objektyvumui ir patikimumui. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai konstatavo pareiškėjo kaltus veiksmus. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nuobauda pareiškėjui paskirta bei skundžiamas sprendimas priimtas pagrįstai, nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 142, 143 ir 183 straipsniuose įtvirtintos nuobaudų skyrimo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, tvarkos ir terminų, nuteistųjų skundų nagrinėjimo tvarkos. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai pataisos namų įstaigos pareigūno – Pravieniškių 3 – iųjų pataisos namų direktoriaus, turinčio teisę skirti nuobaudas nuteistiesiems, nutarimu (Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 7 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 202 p.). Teismas konstatavo, kad skundžiami aktai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys Bausmių vykdymo kodekso nuostatų reikalavimus. Nurodytų argumentų pagrindu nėra jokio teisinio pagrindo patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamus nutarimą ir sprendimą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 98 – 99) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir patenkinti skundo reikalavimus, taip pat iškviesti liudytojus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas grindžiamas tik atsakovo atstovo argumentais, išvis neatsižvelgta į jo argumentus, taip pat prašymą iškviesti liudytojus.
2. Nuobauda yra nepagrįsta, nes negalima laikyti, jog tai buvo jo sumuštinių keptuvė, o galimybių įdėti mobiliuosius telefonus į ją etapavimo metu neturėjo.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 103 – 105) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pažymi, jog Pravieniškių 3 – iųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 38-90 nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgus į atlikto tyrimo 2008 m. vasario 20 d. išvadą Nr. 42-64 ir Drausmės komisijos 2008 m. vasario 22 d. teikimą Nr. 40-178.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106 – 107) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas teisingai ir objektyviai ištyrė bei įvertino bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir pagrįstai argumentavo skundžiamą sprendimą. Teismas konstatavo, kad nuobauda pareiškėjui paskirta bei Kalėjimų departamento sprendimas priimtas pagrįstai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2008 m. vasario 22 d. nutarimo matyti, kad drausminė nuobauda – 10 parų uždarymas į baudos izoliatorių –pareiškėjui paskirta už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, kuris (pagal šį nutarimą bei 2008-02-20 tarnybinio tyrimo išvadą) pasireiškė tuo, kad 2008 m. vasario 12 d. pas pareiškėją buvo rasti nuteistiesiems draudžiami turėti du mobiliojo ryšio telefonai (b. l. 33-34, 49). Kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio nuobaudos skyrimas yra numatytas Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte, jos gali būti paskirtos pataisos namų direktoriaus nutarimu (Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 7 d.), o draudimas nuteistiesiems turėti telefonus yra nustatytas Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punkte. Todėl šių teisės normų taikymo požiūriu bylai yra reikšminga nustatyti minėtų mobiliojo ryšio telefonų pareiškėjo turėjimo faktą, t. y. bylai yra reikšmingas pareiškėjo ginčijamo fakto nustatymo klausimas.
Kolegija taip pat pažymi, kad nurodyta faktinė aplinkybė nustatytina įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnyje.
ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi byloje esantys tarnybiniai pranešimai, pažymos, taip pat ir paties pareiškėjo tarnybinio tyrimo metu duoti paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal šią straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija pažymi, jog pats faktas, kad minėtoje elektrinėje sumuštinių keptuvėje jos perdavimo pareiškėjui metu ir jo akivaizdoje buvo surasti joje paslėpti du mobiliojo ryšio telefonai, pareiškėjo nėra ginčijamas, todėl laikytinas nustatytu. Pareiškėjo viena iš versijų, kad nurodyta keptuvė galėjo būti ne iš jo gauto siuntinio, yra grynai hipotetinė ir nėra patvirtinta jokiais tiesioginiais arba netiesioginiais įrodymais. Priešingai, pagal bylos duomenis, nuteistųjų daiktų saugojimo sandėlyje, kuriame buvo laikoma ši keptuvė po to, kai ji buvo paimta saugoti iš pareiškėjo, jam etapu sugrįžus iš Vilniaus miesto Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, kitų panašių daiktų nebuvo. Todėl nurodyta pareiškėjo versija pirmosios instancijos teismo teisingai buvo atmesta kaip nepagrįsta. Pareiškėjo teigimas, kad nurodytoje keptuvėje, prieš minėtą telefonų suradimą ją patikrinus kelis kartus intraskopu, nebuvo aptikta nieko draustino, bylai nėra reikšmingas, nes nepaneigia paties paminėto paslėptų telefonų suradimo fakto. Pasisakydama dėl apelianto teigimo, jog pirmosios instancijos teismas nepatenkino jo prašymo išreikalauti ir ištirti papildomus įrodymus, kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymas kviesti liudytojus L. N. ir V. P. – atsakovo pareigūnus, kurie pareiškėjo akivaizdoje surado telefonus paminėtoje keptuvėje, - iš tikrųjų buvo pateiktas jo paduotame skunde (b. l. 3-7). Tačiau, kaip matyti iš teismo 2008 m. spalio 23 d. posėdžio (kuriame byla pirmosios instancijos teismo buvo nagrinėjama iš esmės) protokolo, prieš pradedant nagrinėti bylą posėdyje dalyvavęs pareiškėjas šio prašymo nepalaikė, o prie jo grįžo tik teismui pabaigus nagrinėti bylą iš esmės (b. l. 88-91). Iš šio pareiškėjo prašymo nėra aišku, kokias bylai reikšmingas aplinkybes šie liudytojai galėtų patvirtinti. Pažymėtina, kad bylai nėra reikšmingos paminėto telefono suradimo (jų aptikimo keptuvėje) konkrečios detalės. Todėl pirmosios instancijos teismas, kolegijos manymu, pagrįstai šio pareiškėjo prašymo nepatenkino. Kolegija taip pat pripažįsta pagrįstu teismo atsisakymą patenkinti pareiškėjo teismo posėdžio pabaigoje (po to, kai buvo išklausyti šalių paaiškinimai ir ištirti byloje esantys įrodymai) pateiktus prašymus nustatyti ir kviesti į teismą pareigūnus, kurie jį konvojavo etapu iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, bei paminėto siuntinio (kuriame buvo ir paminėta keptuvė) siuntėją. Šie pareiškėjo prašymai yra bendrojo pobūdžio, t. y. juose taip pat nėra nurodyta bylai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų būti nustatytos šiais naujais įrodymais. Pažymėtina, kad prašymas dėl pareiškėją (ir kitus asmenis) konvojavusių pareigūnų nustatymo ir kvietimo buvo grindžiamas patvirtinti visuotinai žinomą faktą, kad konvojus turi stebėti konvojuojamus asmenis.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat vadovaudamasi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytomis įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisyklėmis, kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis byloje esančių įrodymų įvertinimo išvadomis.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė