Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-428-370/2011
Teisėjas P. Mineikis (Proceso Nr. 2-06-3-11137-2009-5)
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.2;
114.4; 114.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. birželio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant atsakovei L.J., atsakovės atstovui advokatui Remigijui Jakštui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-300-793/2010 pagal ieškovės Z. T. ieškinį atsakovei L. J. dėl išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys R. A., A. T., bei ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą kiekvieną mėnesį po 567 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė ir tretieji asmenys yra jos vaikai. Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse yra įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Nurodė, kad yra nedarbinga, invalidė ir gauna tik invalidumo pensiją, kuri sudaro 699,40 Lt, nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio gauna 559,52 Lt. Iš jos invalidumo pensijos yra daromos išskaitos pagal vykdomąjį dokumentą, iš viso 3 000 Lt, jokių kitų pajamų negauna, turto neturi. Gaunamos invalidumo pensijos pragyvenimui, vaistams, nuolatiniam ambulatoriniam gydymui, mokesčiams už komunalinius patarnavimus, telefoną nepakanka. Kiti du vaikai – dukra R. ir sūnus A. – pagal savo galimybes materialiai padeda, nuperka trūkstamų daiktų, maisto, vaistų. Pažymėjo, kad užaugino visus savo vaikus, su atsakove kartu išgyveno ilgiausiai, nes vyriausioji dukra ir sūnus anksti išėjo gyventi atskirai. Be to, ieškovė užaugino ir rūpinosi atsakovės vaikais V. ir S. M. Atsakovė yra verslininkė, gauna nuolatines pajamas, yra gerai materialiai apsirūpinusi, turi daug nekilnojamojo turto, brangių automobilių. Ieškovė maistui per mėnesį išleidžia 900 Lt, už komunalinius patarnavimus ne šildymo sezono metu sumoka po 160 Lt per mėnesį, šildymo metu – 350 Lt, vaistams kas mėnesį reikalinga po 100 Lt. Į šias išlaidas neįskaičiuotos išlaidos rūbams įsigyti, vizitams pas gydytojus apmokėti. Mano, kad atsakovė, atsižvelgiant į jos labai gerą turtinę padėtį, gali teikti 1 000 Lt išlaikymą kas mėnesį ieškovės gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui. Įvertindama aplinkybę, jog visi trys jos vaikai turi lygiai gerbti ir tinkamai atlikti savo pareigas savo motinai, taip pat matydama, kad kiti du vaikai vis labiau ir žymiau prisideda prie ieškovės išlaikymo, sumažino pareikšto reikalavimo atsakovei dydį iki 567 Lt.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nuslėpė daug aplinkybių, turinčių esminę reikšmę šioje byloje. Ieškovė nenurodė, kad iš jos pensijos kiekvieną mėnesį išieškoma po 139,88 Lt atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas privataus kaltinimo byloje, kuri nepagrįstai buvo iškelta ieškovės iniciatyva. Ieškinys dėl išlaikymo reiškiamas tik atsakovei, o ne solidariai ir kitiems jos vaikams, tai įrodo ieškovės norą konfliktuoti ir bylinėtis. Ieškovė nenurodė, kokią konkrečiai pagalbą jai teikia kiti vaikai. Ieškovė nutyli, kad jai priklauso prabangus automobilis „Galera Runner 50“, ieškovė pastoviai spekuliuodavo nekilnojamuoju turtu, yra perpardavusi 11 butų, statinį su sklypu, paskutinį jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), pardavė 2007-12-07. Kur ir kokiais tikslais buvo panaudoti už parduotą butą gauti pinigai, nėra žinoma, tačiau tai nepaneigia to fakto, kad realiai ieškovė turi santaupų, kurios neabejotinai turi ir gali būti naudojamos jos kasdieniniams poreikiams tenkinti. Be to, ieškovė nuo 2007 m. neatlygintinai gyvena atsakovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), nemoka jokio nuomos mokesčio. Atsakovės gaunamos pajamos suteikia galimybę vienai auginti du nepilnamečius vaikus V. J. ir S. M. J., kurie yra mokyklinio amžiaus ir jų poreikiai nuolat auga.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-10-08 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2009-09-24. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat teismas iš atsakovės priteisė 1 851,50 Lt išlaidų už advokato pagalbą, 108 Lt žyminį mokestį ieškovei ir 27,38 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamų pajamų (682,09 Lt invalidumo pensijos kas mėnesį) nepakanka jos būtinoms išlaidoms ir poreikiams (1 300 Lt per mėnesį) patenkinti, atsakovė šių išlaidų dydžio neginčijo, nepaneigė ieškovės nurodytų išlaidų būtinumo. Atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, ji finansiškai pajėgi skirti paramą savo motinai. Atsakovės argumentas, kad ieškovė privalėjo dėl paramos ieškinį reikšti solidariai visiems trims vaikams, atmestinas, nes teismas, spręsdamas apie ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį, atsižvelgė į kitų vaikų turtinę padėtį ir galimybes teikti motinai išlaikymą. Ieškovei iš atsakovės priteistinas išlaikymas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2009-09-24, nes nenustatyta, kad per tą laiką atsakovė būtų teikusi ieškovei kokią nors finansinę paramą. Aplinkybių, kurioms esant vaikai atleidžiami nuo pareigos išlaikyti savo tėvus, teismas nenustatė (CK 3.206 str.).
Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 147) prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, priteisdamas išlaikymą vien iš atsakovės, pažeidė imperatyvią CK 3.205 str. 4 dalies nuostatą, kad išlaikymas turi būti priteisiamas iš kiekvieno pilnamečio vaiko, proporcingai jo turimoms pajamoms ir turtui. Kiti ieškovės vaikai taip pat turi pakankamas galimybes teikti motinai išlaikymą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), sprendimo nepagrindė byloje esančiais įrodymais, jų nenurodė ir nevertino, nenurodė argumentų, dėl kurių buvo atmesti įrodymai, nenurodė įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais vadovavosi. Teismas tik konstatavo, kad spręsdamas apie išlaikymo dydį atsižvelgė į kitų vaikų turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie jų turtinę padėtį. Teismas konstatavo, kad ir kiti vaikai ieškovei privalo ir gali finansiškai padėti, tačiau nemotyvuotai atmetė atsakovės atsikirtimą, kad ieškovė ieškinį dėl išlaikymo privalėjo reikšti visiems vaikams solidariai. Nagrinėdamas išlaikymo bylas teismas privalo būti aktyvus, gali rinkti įrodymus, tačiau teismas nenustatė nei ieškovės, nei trečiųjų asmenų turtinės padėties, iš esmės rėmėsi tik Registrų centro pažyma apie nekilnojamąjį turtą, „Sodros“ pažyma apie ieškovei išmokamą pensiją ir ieškovės paaiškinimais, nors iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė disponuoja didelėmis piniginėmis lėšomis, kurios suteikia galimybę sumokėti 7 000 Lt honorarą advokatui šioje byloje, samdėsi advokatus kitose bylose. Ieškovė laikotarpiu nuo 1994 iki 2007 m. užsiėmė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimu ir sukaupė dideles pinigų sumas. Teismas, neišsiaiškinęs ieškovės ir kitų byloje ieškovės vaikų realios turtinės padėties, neatskleidė bylos esmės, neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrė įrodymus ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas nesuteikė šalims galimybės susitaikyti, nors to buvo prašomą dviejuose teismo posėdžiuose, užkirto kelią teikti priešieškinį. Ieškovė yra konfliktiška asmenybė ir kreipdamasi į teismą su įvairiais skundais ir pareiškimais, kurie paprastai yra nepagrįsti, siekia atsakovę įžeisti, pažeminti, sumenkinti jos įvaizdį ir autoritetą visuomenės akyse, iš ieškovės išieškomos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai privataus kaltinimo tvarka atsakovei iškeltoje baudžiamojoje byloje, šiuo metu ieškovė vėl yra pateikusi atsakovei privatų kaltinimą. Ieškovė dėl teismo darbo nuolat rašo įvairius nepagrįstus skundus Prezidentei, Teisėjų tarybai, tai galbūt daro įtaką procesinių sprendimų priėmimo skubotumui.
Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 156) prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės 7 000 Lt išlaidų advokatui. Nurodo, kad teismas priteisė tik 300 Lt periodinį išlaikymą, nors ieškiniu buvo prašoma priteisti 567 Lt. Taip pat ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 7 000 Lt advokato išlaidų, tačiau teismas priteisė tik 1 851 Lt.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Byloje nustatyta, kad ieškovė Z. T., gim. 1941-05-09, yra atsakovės L. J., gim. 1972-05-18, trečiųjų asmenų R. A., gim. 1963-05-30, ir A. T., gim 1973-10-06, motina. Ieškovė yra neįgali, nuo 2008-10-03 neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 7).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo.
Apeliantės argumentas, kad teismas priteisdamas išlaikymą ieškovei vien iš atsakovės pažeidė imperatyvią CK 3.205 str. 4 dalies nuostatą, yra nepagrįstas. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad minėtoje normoje nustatyta, jog išlaikymas būtinai turi būti priteistas iš „kiekvieno“ pilnamečio vaiko. Ieškinio reikalavimu disponuoja ieškovas (CPK 5 str., 42 str.), teismas neturi teisės savo iniciatyva įtraukti į bylą atsakovų, kuriems ieškovas reikalavimų nereiškia (CPK 45 str. 3 d.), ar tuo pagrindu atsisakyti tenkinti pagrįstą reikalavimą, pareikštą vienam iš galimų atsakovų (CPK 260, 265 str.). Pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus galioja iki kreditoriaus mirties (CK 6.128 str. 2 d.), jos nešalina aplinkybė, kad kiti vaikai šios savo pareigos nevykdo, tačiau kiekvienam vaikui prievolė individualizuojama atsižvelgiant kiekvieno vaiko šeiminę bei turtinę padėtį, t. y. galimybę teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Pati apeliantė sutinka, kad vaikų prievolė išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra solidari. Kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli solidarūs skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimų kitiems vaikams, nurodė, kad pastarieji išlaikymą jai pagal savo galimybes teikia, todėl teismas pagrįstai išlaikymą priteisė tik iš atsakovės individualizuodamas atsakovės prievolę pagal įstatyme nustatytus kriterijus.
Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neva pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendimo nepagrindė byloje esančiais įrodymais, jų nenurodė ir nevertino, nenurodė argumentų, kodėl buvo atmesti įrodymai, nenurodė įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais vadovavosi, yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tėvų teisę į išlaikymą CK 3.205 str. 1 d. sieja su dviem sąlygomis: 1) tėvai yra nedarbingi, 2) jiems reikalinga parama. Teismas padarė išvadą, kad abi šios sąlygos egzistuoja ir šią išvadą pagrindė rašytiniais įrodymais nurodydamas įrodymų buvimo vietą byloje, taip pat konstatavo, kad nėra CK 3.206 str. nustatytų sąlygų, galinčių būti pagrindu atsakovę atleisti nuo pareigos išlaikyti savo motiną. Apeliantė nekonkretizuoja, kuo pasireiškė CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymo vertinimo taisyklių pažeidimas, taip pat, kokius atsakovės su atsiliepimu pateiktus įrodymus teismas nemotyvuotai atmetė. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė su savo atsiliepimu jokių įrodymų nepateikė (t. 1, b. l. 33, 34). CPK 178 str. nustatyta, kad abi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 182 str. 4 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sistemiškai aiškinant CK 3.72 straipsnio 2 dalį, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrąjį skirsnį „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“, Valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir Invalidų socialinės integracijos įstatymą, galima padaryti išvadą, kad asmens nedarbingumas dėl amžiaus arba neįgalumo preziumuoja išlaikymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005). Taigi pareigą įrodyti aplinkybę, kad ieškovei nereikalingas išlaikymas, turėjo atsakovė. Atsakovė, įrodinėdama ieškovės turtinę padėtį, pateikė į bylą du rašytinius įrodymus ant vieno lapo – išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie ieškovės nekilnojamąjį turtą, iš kurio matyti, kad ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi, taip pat antstolio raštą, kuriame antstolis nurodo iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatęs ieškovę turint nenustatytos vertės automobilį bei dvi banko sąskaitas, kuriose lėšų likučio nėra (t. 1, b. l. 46). Atsakovė 2009-12-08 parengiamojo posėdžio metu teismo buvo įpareigota pateikti įrodymus apie savo gaunamas pajamas ir turimą turtą (t. 1, b. l. 49), tačiau įpareigojimo neįvykdė. Iš ieškovės pateiktų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių (t. 1, b. l. 98–120), kurių sudarymo faktu remdamasi atsakovė šioje byloje teigė ieškovę turint pakankamai lėšų, matyti, kad visos jos, išskyrus vieną, buvo sudarytos iki 2005 metų. Byloje esančiame 2010-05-21 kaltinamajame akte išdėstyti atsakovės paaiškinimai apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo 2005 metų rudenį aplinkybes – atsakovė pati nurodė, kad butą pirko iš savo lėšų, kadangi ieškovė „savų pinigų neturėjo“ (t. 1, b. l. 117). Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad galima tik spėti, jog ieškovė laikotarpiu nuo 1994 iki 2007 metų užsiimdama nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu sukaupė dideles pinigų sumas. Spėjimai ir honoraro advokatui sumokėjimas šioje byloje nelaikytini pakankamais įrodymais paneigti įstatyminei išlaikymo būtinumo prezumpcijai.
Byloje buvo surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, galinčių atskleisti tiek ieškovės, tiek atsakovės ir trečiųjų asmenų turtinę padėtį (t. 1, b. l. 8–11, 25, 45, 52–78, 97, 122–124, 137–139, t. 2, b. l. 5–67, 69, 71–76, 93, 94), kurių absoliuti dauguma surinkti teismo, todėl visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas nesiaiškino byloje dalyvaujančių asmenų turtinės padėties, nebuvo aktyvus ir neatskleidė bylos esmės. Formaliai ginčydama byloje surinktų įrodymų pagrindu padarytas pirmosios instancijos teismo išvadas apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių savo atsikritimus galinčių patvirtinti įrodymų. Atskirai pažymėtina, kad 2011-06-09 įvykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantė pati nesugebėjo net apytikriai apskaičiuoti, kiek vidutiniškai pajamų gauna per mėnesį. Apeliantė neginčijo ieškovės apskaičiuotos sumos (1 300 Lt, neįskaitant būsto nuomos mokesčio), būtinos jos būtiniems poreikiams patenkinti, dydžio. Iš šios sumos atskaičiavus ieškovės gaunamą netekto darbingumo pensiją (699,40 Lt), ieškovės būtiniems poreikiams tenkinti būtina papildomai 600 Lt suma, kurią padalijus visiems trims ieškovės vaikams, kiekvienam tektų po 200 Lt, o pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė tik trečdaliu daugiau, kaip minėta, individualizuodamas jos prievolę pagal įstatyme nustatytus kriterijus. Apeliantė neįrodė, kad kiti ieškovės vaikai išlaikymo neteikia apskritai, kad jų turtinė padėtis ir galimybės motinai teikti išlaikymą yra geresni nei atsakovės, ar kad jos turtinė padėtis nesuteikia galimybės teikti priteisto dydžio išlaikymo, nes kaip minėta, faktiškai jokių įrodymų į bylą neteikė. Apeliantės argumentas, kad ji teikia ieškovei išlaikymą suteikdama pastarajai gyvenamąją patalpą, įtakos priteisto išlaikymo dydžiui neturi, kadangi ieškovė į jai būtiną poreikiams patenkinti sumą gyvenamojo būsto nuomos mokesčio neįskaičiavo.
Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas nesuteikdamas šalims galimybės susitaikyti ir nepriimdamas priešieškinio atmestini kaip formalūs. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 3 d.), taip pat sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CPK 595 str.). Atsisakymas priimti priešieškinį neužkerta kelio atsakovei tapačius reikalavimus pareikšti bendra tvarka.
Apeliantės argumentai apie šalių konfliktinius santykius nenagrinėtini kaip teisiškai nereikšmingi, nes atsakovė neįrodinėjo egzistuojant CK 3.206 str. numatytas aplinkybes.
Apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo yra grįsti vien spėjimu (CPK 178 str.).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo.
Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 156) prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės 7 000 Lt išlaidų advokatui. Nurodo, kad teismas priteisė tik 300 Lt periodinį išlaikymą, nors ieškiniu buvo prašoma priteisti 567 Lt. Taip pat ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 7 000 Lt advokato išlaidų, tačiau teismas priteisė tik 1 851 Lt.
Be kitų apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų įstatymas numato, kad jame turi būti nurodytos ne tik bylos aplinkybės, įrodymai, bet ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (CPK 306 str. 1 d. 3 p.). Apeliantė apeliaciniame skunde tik konstatavo, kad teismas priteisė mažiau išlaikymo ir atstovavimo išlaidų, nei ji reikalavo, ir nenurodo jokių teisinių argumentų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei mažesnę periodinio išlaikymo sumą, nei reikalavo ieškovė, vadovavosi protingumo ir teisingumo principais, motyvavo, kad ieškovės materialinė padėtis nėra ypatingai sunki, ji gauna senatvės pensiją, jai privalo ir gali finansiškai padėti ir kiti jos vaikai. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka, juo labiau, kad apeliantė skunde jų neneigia. Ieškovei priteisdamas tik dalį jos patirtų išlaidų advokatui, teismas motyvavo, kad jos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, be to, ieškovės sutartis su advokatu buvo nutraukta, advokatas dalyvavo ne visuose teismo posėdžiuose. Apeliantė skunde pati nurodo, kad advokatas be surašyto ieškinio daugiau šia byla nesidomėjo ir joje nedalyvavo. Kadangi ieškovė yra pati nepatenkinta advokato suteiktų paslaugų apimtimi, t. y. mano, kad advokatas nesuteikė jai paslaugų, už kurias ji buvo sumokėjusi, nėra jokio pagrindo priteisti visos sumokėtos sumos iš atsakovės. Visas pretenzijas dėl teisinių paslaugų ieškovė gali reikšti kitai sutarties šaliai, t. y. advokatui.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo atskirųjų skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Danguolė Martinavičienė
Kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis
Virginija Nijolė Griškevičienė