Administracinė byla Nr. eA-480-789/2022
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02165-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 14.2.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės apeliacinį skundą de?l Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimo administracine?je byloje pagal atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės skundą pareiškėjui Pakruojo r. Žvirblonių žemės ūkio bendrovei, trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė, dėl sprendimo panaikinimo
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Atsakovas Pakruojo rajono savivaldybė (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Šiaulių apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 21R3-62 (AG3-45/23-2020) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Pakruojo r. Žvirblonių žemės ūkio bendrovės (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundą atmesti, o Pakruojo rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. T-170 „Dėl Žvirblonių žemės ūkio bendrovės planuojamos ūkinės veiklos „Pieninių galvijų ūkio išplėtimo (duomenys neskelbtini)“ plėtros“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-170) palikti galioti. Atsakovas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas skunde nurodė, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2019 m. sausio 9 d. gavo Aplinkos apsaugos agentūros raštą Nr. (30.2)-A4-89 „Dėl gautos atrankos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą“, kuriame pateikta informacija, kad Aplinkos apsaugos agentūra gavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „R.A.C.H.E.L. Consulting“ parengtą žemės ūkio bendrovės (toliau – ir ŽŪB) „Žvirbloniai“ planuojamos ūkinės veiklos „Pienininkystės komplekso plėtra, (duomenys neskelbtini)“ informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV). Administracija 2019 m. sausio 23 d. gavo (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojos skundą, kuriame nurodoma, kad nesutinkama su ŽŪB „Žvirbloniai“ (duomenys neskelbtini) numatoma pienininkystės ūkio plėtra. Administracija 2019 m. vasario 1 d. raštu pateikė paaiškinimą apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PŪVPAV) procesus ir šių procesų tarpusavio santykius. 2019 m. sausio 31 d. gautas (duomenys neskelbtini) bendruomenės (toliau – ir Bendruomenė) raštas, kuriuo prašoma netvirtinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos. 2019 m. vasario 6 d. Administracija persiuntė Bendruomenės raštą su skundu ir parašais Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC). Administracija 2019 m. lapkričio 8 d. raštu „Dėl informacijos, reikalingos atrankos išvadai priimti, pateikimo“ pateikė pastabas parengtam dokumentui bei nurodė, jog planuojama ūkinė veikla (toliau – ir PŪV) neatitinka Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-291 (2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T-229 redakcija), (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinių, šiuo atveju nėra parengtas reikalingas kaimo plėtros teritorijų planavimo dokumentas.
3. Atsakovas nurodė, jog klausimas dėl Bendrovės planuojamo pienininkystės ūkio išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – ir PAV programa) ir Tarybos planuojamo priimti sprendimo projekto buvo svarstomas keturiuose Tarybos komitetuose: Vietinio ūkio, kaimo ir aplinkos komitete, Švietimo, kultūros ir sporto komitete, Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komitete bei Ekonomikos ir finansų komitete. Visuose komitetuose buvo analizuojama susiklosčiusi situacija dėl pareiškėjo PŪV plėtros galimybių, akcentuojama, jog iki šiol PAV programoje nėra išspręsta bendruomenės keliama problema dėl laistomų ūkio laukų, sklindančių kvapų bei blogėjančių kelių būklės, taip pat akcentuojama, kad kol nėra paruošto žemesnio lygmens gyvulininkystės plėtros specialiojo plano, pareiškėjo PŪV plėtra neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Visuose komitetuose Tarybos sprendimo projektui buvo pritarta. Taryba, atsižvelgdama į faktą, kad PAV programa nebuvo pakoreguota pagal pateiktas Administracijos ir Bendruomenės pastabas, bei tinkamai įvertindama Bendruomenės aiškiai išreikštą poziciją dėl PŪV plėtros, bei į tai, kad, nesant žemesnio lygmens gyvulininkystės plėtros specialiojo plano ar kito teritorijų planavimo dokumento, pareiškėjo PŪV plėtra negalima, 2020 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pritarti pareiškėjo PŪV plėtrai. Taryba Sprendime Nr. T-170 nurodė du pagrindinius savo nepritarimo pareiškėjo PŪV plėtrai argumentus: pareiškėjo PŪV neatitinka Bendrojo plano sprendinių ir yra pagrįstas (duomenys neskelbtini) bei aplinkinių kaimų bendruomenių nepritarimas pareiškėjo PŪV plėtrai. Šiuos esminius argumentus Taryba pagrindė ir detalizavo Sprendimo Nr. T-170 aiškinamajame rašte. Taryba tinkamai pasinaudojo savo teise, įtvirtinta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ, Įstatymas) 8 straipsnio 5 dalyje ir, pagal savo kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 4 dalimi, bei aiškiai nurodydama konkrečius argumentus bei teisės normas, pagrįstai priėmė neigiamą sprendimą dėl pareiškėjo PŪV plėtros.
4. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Aplinkos apsaugos agentūra yra pasisakiusi dėl pareiškėjo PŪV sąsajos su Bendrojo plano sprendiniais atlikusi atranką dėl PAV. Aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. sausio 31 d. pateikė atrankos išvadą Nr. (30.2) A4E-733 „Dėl pieninių galvijų ūkio plėtimo, (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Išvada), kurios 4 skyriaus 2 paragrafe yra identifikuojama, kad dalis pareiškėjo PŪV numatytos plėtros teritorijos bus už Bendrajame plane nustatytos statybų plėtros zonos ribų. Aplinkos apsaugos agentūra tame pačiame Išvados paragrafe nurodė, kad šiai pareiškėjo PŪV plėtros teritorijai, numatomai už statybų plėtros zonos, reikalingas kaimo plėtros teritorijų planavimo dokumentas, kurį yra numatoma parengti atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras. Kaimo plėtros teritorijų planavimo dokumentas yra rengiamas po PAV procedūros, kai priimamas teigiamas sprendimas dėl PŪV galimybių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis, minėtas dokumentas yra išimtinai susijęs su žemės sklypų, kuriuose planuojama ūkinė veikla, naudojimo būdo nustatymu ir statybų leidimų išdavimu, o ne Bendrojo plano sprendiniais. Taigi aplinkybė, jog dalis pareiškėjo PŪV plėtros teritorijos bus už Bendrajame plane nustatytos statybų plėtros zonos ribų, neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.
6. Pareiškėjas paaiškino, jog, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos agentūros Išvada, parengė PAV programą, kuria nustatė planuojamo atlikti PAV apimtis. Kai visuomenė buvo supažindinta su PAV programa, ji buvo pateikta PAV subjektams ir atsakovui. Atsakovas 2020 m. gegužės 18 d., vadovaudamasis Įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo PAV programą, įvertino joje pateiktą informaciją ir pateikė reikalavimą Nr. S-1585 „Dėl Žvirblonių žemės ūkio bendrovės planuojamo pienininkystės ūkio išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo programos“ papildyti ir pataisyti PAV programą. Pareiškėjas 2020 m. birželio 2 d. pateikė atsakymą į atsakovo reikalavimą Nr. R-20/127 „Dėl pastabų Žvirblonių ŽŪB planuojamo pienininkystės ūkio išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo programai“, kuriuo papildė PAV programą informacija apie planuojamą ūkio plėtros sąsają su Bendrojo plano sprendiniais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atlikti PAV, kad įsivertinti, ar pareiškėjo PŪV gali būti įgyvendinta. Kai bus patvirtinta PAV ataskaita, parengta pagal PAV programą, pareiškėjas galės pradėti rengti kaimo plėtros teritorijų planavimo dokumentus, kurie yra būtini pareiškėjo PŪV įgyvendinti.
7. Pareiškėjas nurodė, kad statybų plėtros zonoje neplanuojama ūkio objektų plėtra, o tik tęsiama esama veikla. Ateityje gali būti atliekami būtinieji ūkio pastatų remonto ar sutvarkymo darbai. Kita PŪV teritorijos dalis bus už galimos statybų plėtros zonos ribų, todėl naujai plėtros teritorijai galioja PŪV veiklai aktualūs intensyvios žemės ūkio veiklos teritorijoms bendrojo plano nustatyti reglamentai. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, savivaldybė turi teisę priimti sprendimą dėl PŪV galimybių ne pagal planuojamos ūkinės veiklos PAV rezultatus, o remiantis kitais motyvais. Įvertinus šia normą sistemiškai su kitomis Įstatymo normomis, darytina išvada, jog Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nesuteikia savivaldybės tarybai teisės priimti norminius administracinius aktus PAV procese, tai yra savivaldybės taryba PAV procese gali priimti individualaus pobūdžio aktus, o ne abstrakčiai nuspręsti dėl bet kokios veiklos vykdymo apribojimo. Atsakovo aiškinimas, kad pareiškėjo numatomas gyvulininkystės veiklos plėtimas yra negalimas, nes Pakruojo rajono savivaldybėje nepatvirtintas gyvulininkystės plėtros Pakruojo rajono savivaldybėje specialusis planas, turi norminio akto požymių, nes iš esmės tokiu sprendimu teigiama, kad Pakruojo rajone gyvulininkystės plėtra apskritai yra draudžiama, kadangi gyvulininkystės plėtros specialusis planas turi būti patvirtintas visam Pakruojo rajonui, ir jo nėra. Nesant specialiojo plano, kuriam parengti ir patvirtinti savivaldybė turėjo 12 metų, privalu vadovautis Bendrajame plane numatytu zonavimu ir pareiškėjo PŪV plėtros atitiktimi Bendrojo plano sprendiniams. Bet kokie ribojimai, kuriuos savivaldybė bando pateisinti neegzistuojančiu planu, ir kurie laikytini bendro pobūdžio ribojimais, nes turi būti taikomi visiems, yra neteisėti. Toks atsakovo sprendimas yra diskriminacinis bei pažeidžiantis lygiateisiškumo principą, numatytą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 9 punkte.
8. Pareiškėjas nurodė, jog savivaldybės tarybos teisė priimti neigiamą sprendimą dėl PŪV galimybių daro tiesioginį poveikį pačiai PAV procedūrai – ją faktiškai nutraukia, tolimesni veiksmai (pildymas, taisymas) tampa negalimi, todėl darytina išvada, kad toks sprendimas yra PAV procedūros dalis. Nagrinėjant šį ginčą, svarbu atsižvelgti ir į PAV tikslą bei specialiojo teritorijų planavimo aspektus. PŪVPAV tikslas iš esmės yra įvertinti, ar tokia ūkinė veikla yra galima pasirinktoje teritorijoje, tuo tarpu teritorijų planavimo dokumentų strateginių pasekmių aplinkai vertinimas apimtų jau konkrečių (sudarančių prielaidas minėtos ūkinės veiklos plėtrai) koncepcijos krypčių ir jų alternatyvų (galimų detaliojo plano sprendinių) įgyvendinimo galimų reikšmingų pasekmių aplinkai vertinimą. Dėl to atliekant PAV pakanka Bendrojo plano sprendinių, netikslinant jų specialiaisiais planavimo dokumentais, nes svarbu įvertinti, ar toje teritorijoje apskritai galima planuojama ūkinė veikla. Specialiojo planavimo dokumentai yra būtini kitame (projektavimo) etape, be to, tokius konkrečius sprendinius reikia vertinti ne PAV, o teritorijų planavimo dokumentų strateginių pasekmių aplinkai vertinimo proceso metu. Aplinkos apsaugos agentūra konstatavo, kad, atlikus PAV, planuojama ūkinės veiklos plėtra bus galima tik parengus specialiojo planavimo dokumentą – kaimo plėtros teritorijų planavimo dokumentą. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad tokio dokumento parengimas nenumatytas PAV programoje, kadangi nepriklausomai nuo to, ar jis PAV programoje numatytas, ar ne, norint vykdyti projektavimą, toks dokumentas bus būtinas, t. y. tai numatyta teisės aktuose, ir tai nurodė Aplinko apsaugos agentūra. Pakruojo rajono savivaldybė jau yra išdavusi sąlygas kaimo plėtros planavimo dokumentui dėl numatomo plėtros projekto. Tai patvirtina, kad atsakovas pripažino, kad iš esmės pareiškėjo numatoma plėtra yra galima, tik reikia atlikti specialiojo planavimo procedūrą. Pareiškėjo PŪV atitinka Bendrojo plano sprendinius bei žemės naudojimo ir apsaugos reglamentus.
9. Pareiškėjas paaiškino, kad poveikio aplinkai vertinimo procese visuomenė gali išreikšti savo nuomonę kaip motyvuotus pasiūlymus. Visuomenės dalyvavimas yra pirmajame etape, kurio metu gauti pasiūlymai iš Bendruomenės ir B. G.. Visuomenės pasiūlymuose buvo teikiamos ne tik pastabos ir siūlymai, susiję su PAV procesu, bet ir nusiskundimai / siūlymai dėl šiuo metu vykdomos veiklos. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į visuomenės pasiūlymus, atliko jų argumentuotą įvertinimą ir 2020 m. birželio 2 d. pateikė atsakymus Bendruomenei bei B. G.. Pareiškėjas išsamiai išnagrinėjo pasiūlymus dėl PŪV PAV, juos pagrindžiančius faktinius duomenis, rodiklius, faktines aplinkybes ir kitus pasiūlymuose nurodytus argumentus. Pareiškėjo pateiktuose atsakymuose yra nurodyta, ar visuomenės pasiūlymai yra pagrįsti ir ar į juos turi būti atsižvelgta, ar PAV programa bus papildoma. Atsakovo Sprendime Nr. T-170 ir skunde yra deklaratyviai nurodomas argumentas, kad vyrauja (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių kaimų gyventojų nepalankus požiūris į pareiškėjo PŪV, kuris nėra grindžiamas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Šis Sprendimo Nr. T-170 teiginys turėjo būti pagrįstas vadovaujantis Įstatymu, Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370, (toliau – ir Aprašas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais visuomenės, kaip PAV proceso dalyvio, teises ir dalyvavimą pareiškėjo PŪV PAV. Šių argumentų nebuvimas lemia Sprendimo Nr. T-170 motyvų ir kitų jam keliamų reikalavimų trūkumą. Pareiškėjas pažymėjo, jog, vadovaujantis Įstatymu ir Aprašu, visuomenė, kaip PAV proceso dalyvis, nenagrinėja ir netvirtina PAV programos, kaip kiti PAV subjektai. Visuomenės pritarimas gali būti papildomas argumentas gauti teigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos. Pareiškėjas vertino, jog visuomenės įsitraukimas į pareiškėjo PŪV PAV procesą atitiko Įstatyme ir Apraše numatytus reikalavimus. Atskiri visuomenės dalies nuogąstavimai dėl pareiškėjo PŪV netinkamumo ir keliamos grėsmės šių asmenų teisėms bei teisėtiems interesams buvo išspręsti juos įvertinus ir pateikus argumentuotus atsakymus. Atsakovas neįvertino visuomenės dalies prieštaravimų (t. y. ar jie yra pagrįsti bei esminiai, dėl kurių tolimesnė PAV procedūra negalima), o tik abstrakčiai Sprendime Nr. T-170 juos nurodė kaip „nepalankų požiūrį“ ir tokiu būdu užkirto kelią išsiaiškinti pareiškėjo PŪV keliamas grėsmes ir kitą galimą poveikį.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) bendruomenė atsiliepime į skundą prašė LAGK Sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, o Tarybos Sprendimą Nr. T-170 palikti galioti.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 9 d., kai UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ parengė ŽŪB „Žvirbloniai“ planuojamos ūkinės veiklos „Pienininkystės komplekso plėtra, (duomenys neskelbtini)“ informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, iki 2020 m. gegužės 4 d., kai UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengė „Pieninių galvijų ūkio išplėtimo (duomenys neskelbtini)“ PAV programą, Bendruomenė nekeitė savo pozicijos. 2019 m. sausio 28 d. buvo renkami nepritariančių Žvirblonių ŽŪB pienininkystės komplekso plėtrai gyventojų parašai, jie yra galiojantys. 2020 m. birželio 16 d. buvo išsiųstas raštas Pakruojo rajono savivaldybės merui ir Administracijos direktorei, kuriame nurodoma, kad Bendruomenė ir aplinkinių kaimų gyventojai nepritaria pienininkystės komplekso plėtrai. Planuojamame komplekse gyvulių kiekis padidėja net 43,3 proc., o tai, be abejonės, ženkliai padidins kvapų kiekį gyvenamosiose teritorijose, nes artimiausios gyvenamosios teritorijos nuo planuojamos ūkinės veiklos yra (duomenys neskelbtini) sodybos (už 370 m) ir (duomenys neskelbtini) sodybos (už 470 m). Aplink gyvenvietę yra išsidėstę Žvirblonių ŽŪB laukai, kuriuose bus išlaistoma 59 330 kub. m skystojo mėšlo. Sunkioji technika privalės transportuoti skystąjį mėšlą į minėtus laukus, bus gadinami ir šiuo metu esantys prastos būklės keliai. Poveikio aplinkai ataskaitoje pateikiama mažai informacijos apie transporto srautus, bet tai netrukdo suprasti, kad 43,3 proc. padidėjęs gyvulių kiekis reikalaus ir didesnio kiekio pašarų, bus pagaminamas didesnis kiekis produkcijos, kuri bus transportuojama tos pačios prastos būklės keliais.
12. Bendruomenė paaiškino, jog pritaria esančio komplekso modernizacijai, nedidinant gyvulių skaičiaus. Tai buvo pristatyta keturiuose Tarybos komitetuose (Vietinio ūkio, kaimo ir aplinkos komitete, Švietimo, kultūros ir sporto komitete, Sveikatos, Šeimos ir socialinių reikalų komitete bei Ekonomikos ir finansų komitete) ir Tarybos posėdyje. Nuo 2001 m. spalio 30 d. galiojanti Orhuso konvencija yra grindžiama prielaida, kad didesnis visuomenės supratimas ir dalyvavimas aplinkosaugos srityje pagerins aplinkos apsaugą. Orhuso konvencijos preambulės septintoje konstatuojamoje dalyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo ir individualiai, ir kartu su kitais saugoti sveikatą ir aplinką, gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės. Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose įtvirtinta ir valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.
II.
13. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 2 d. sprendimu atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės skundą atmetė, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 629,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas nustatė, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. sausio 31 d. priėmė Išvadą, kurioje nurodė, kad planuojamai ūkinei veiklai – pieninių galvijų ūkiui išplėsti – privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 4 d. pateikė „Pieninių galvijų ūkio išplėtimo (duomenys neskelbtini)“ poveikio aplinkai vertinimo programą. Administracija 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. S-1585 „Dėl Žvirblonių žemės ūkio bendrovės planuojamos pienininkystės ūkio išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo programos“ pateikė pareiškėjui pastabas dėl PAV programos. Pareiškėjas 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. R-20/127 „Dėl pastabų Žvirblonių ŽŪB planuojamo pienininkystės ūkio išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo programai“ nurodė, kad išnagrinėjo atsakovo pateiktas pastabas ir pakartotinai pateikė PAV programą. Administracija 2020 m. birželio 9 d. raštu Nr. S-1834 „Dėl pastabų Žvirblonių ŽŪB planuojamo pienininkystės ūkio išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo programos“ (toliau – ir 2020 m. birželio 9 d. raštas) nurodė, kad nepritaria PAV programai, nes planuojami plėtros sprendimai prieštarauja Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams (dalis planuojamos teritorijos patenka už statybų plėtros zonos ribų). Taryba 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-170 „Dėl Žvirblonių žemės ūkio bendrovės planuojamos ūkinės veiklos „Pieninių galvijų ūkio išplėtimas (duomenys neskelbtini)“ plėtros“ nusprendė nepritarti Žvirblonių ŽŪB planuojamai ūkinės veiklos „Pieninių galvijų ūkio išplėtimas (duomenys neskelbtini)“ plėtrai. Taryba Sprendime Nr. T-170 nurodė, kad atsižvelgė į tai, kad pieninių galvijų ūkio išplėtimas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams (dalis plėtros teritorijos bus už Bendrajame plane nustatytos statybų plėtros zonos ribų) ir į (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių kaimų gyventojų nepalankų požiūrį dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos.
15. Teismas vadovavosi PŪVPAVĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 7 dalimi, 4 straipsniu ir darė išvadą, kad PAV programa yra susieta su planuojamos ūkinės veiklos vertinimu, t. y. PAV programa siekiama įvertinti, ar veiklos subjekto ateityje planuojama ūkinė veikla neturės neigiamos įtakos aplinkai, o jeigu turės, numatyti priemones, kaip mažinti poveikį aplinkai. Teismas rėmėsi VSĮ 16 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad to paties straipsnio 2 dalyje numatytai išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai nėra priskirtas PAV programos svarstymas, teisė priimti neigiamą sprendimą dėl PŪV galimybių numatyta Įstatymo 8 straipsnyje. Teismas rėmėsi PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalimi ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas susijęs su investicijų reikalaujančia veikla (pienininkystės ūkio modernizavimu bei plėtra), ekologiniu ir socialiniu požiūriu jautrioje teritorijoje (netoli gyvenamosios vietovės), todėl išsamių motyvų pateikimas sprendime yra esminė prielaida tinkamai išspręsti ginčą. Dėl tam tikros Tarybos sprendimų priėmimo specifikos teismas kartu nagrinėjo ir 2020 m. birželio 10 d. aiškinamojo rašto „Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto „Dėl Žvirblonių žemės ūkio bendrovės planuojamos ūkinės veiklos „Pieninių galvijų ūkio išplėtimas (duomenys neskelbtini)“, (toliau – ir Aiškinamasis raštas), kuris yra sudedamoji ir neatskiriama Tarybos Sprendimo Nr. T-170 dalis, motyvus.
16. Teismas nustatė, kad aplinkybė dėl PŪV prieštaravimo Bendrojo plano sprendiniams (dalis plėtros teritorijos bus už Bendrajame plane nustatytos statybų plėtros zonos ribų) nurodyta Sprendime Nr. T-170, Aiškinamajame rašte ir Administracijos 2020 m. birželio 9 d. rašte. Šiuo aspektu teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Bendrojo plano 4 skyriumi, analizavo Tarybos 2020 m. birželio 9 d. posėdyje pateiktus Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto A. Š. paaiškinimus ir priėjo prie išvados, kad toks atsakovo teiginys nėra pagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad Taryba privalėjo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais PAV procedūras, bei Tarybos priimtais teisės aktais, tačiau atsakovo argumentas, jog Bendrojo plano sprendiniuose nurodytas gyvulininkystės plėtros Pakruojo rajono savivaldybėje specialusis planas buvo numatytas dar 2008 m., tačiau neparengtas, nėra tinkamas, nes nėra galimybės įvertinti, ar toks planas bus parengtas ir kokie bus tokio plano sprendiniai, t. y. nėra galimybės įvertinti teiginio, kurio šiai dienai nėra. Teismas pažymėjo, kad analogiško sakinio atkartojimas keliuose aktuose, nenurodant, kuri konkrečiai Bendrojo plano dalis prieštarauja pateiktai PAV programai, prieštarauja VAĮ nuostatoms bei gero administravimo principui.
17. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 15–16 dalimis, 5 straipsnio 4 dalies 1 punktu, analizavo Aplinkos apsaugos agentūros Išvadą ir nurodė, kad PŪV procedūros neapima teritorijų planavimo dokumentų, kurie, savivaldybei jų neparengus, gali būti parengti vėliau, vertinimo. Teismas konstatavo, kad Tarybos Sprendimas Nr. T-170, kuriame nurodyta, kad pieninių galvijų ūkio išplėtimas, (duomenys neskelbtini), prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams (dalis plėtros teritorijos bus už Bendrajame plane nustatytos statybų plėtros zonos ribų), yra nepagrįstas ir neteisėtas.
18. Teismas nustatė, kad kitas Sprendimo Nr. T-170 motyvas nepritarti PAV programai yra aplinkinių kaimų gyventojų nepalankus požiūris dėl Žvirblonių ŽŪB planuojamos ūkinės veiklos „Pieninių galvijų ūkio išplėtimas (duomenys neskelbtini)“. Teismas vertino Aiškinamojo rašto turinį šiuo aspektu, vadovavosi PŪVPAVĮ 6 straipsnio 6 dalimi, Aprašo 17, 33 punktais, analizavo pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d. rašte Nr. R-20/125 ir rašte Nr. R-20/126 pateiktą informaciją. Teismas rėmėsi PŪVPAVĮ 8 straipsnio 4 dalimi, analizavo Administracijos 2020 m. birželio 9 d. raštą ir nurodė, kad jame nenurodyta duomenų apie tai, jog būtų nustatytas planuojamos ūkinės veiklos poveikis netoli gyvenančių asmenų interesams. Teismas pažymėjo, jog Aiškinamajame rašte taip pat nėra detalizuota, kokia nustatyta padidėjusi rizika, susijusi su gyventojų teisės į sveiką, švarią, saugią aplinką pažeidimais, o PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas motyvuoti neigiamą sprendimą dėl PŪV galimybių.
19. Teismas vadovavosi VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 8 straipsnio 1 dalimi ir priėjo prie išvados, kad abstraktaus pobūdžio teiginys apie aplinkinių kaimų gyventojų nepalankų požiūrį, kuris nėra detalizuotas ir Aiškinamajame rašte, neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.
20. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko įstatymais ir juos įgyvendinančiais aktais nustatytų veiksmų, t. y. nepagrindė priimto sprendimo objektyviais duomenimis, o priimtas individualus administracinis aktas nepagrįstas tokio akto priėmimo motyvais, todėl buvo pažeistos VAĮ 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus. Teismas konstatavo, kad LAGK Sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo jo naikinti atsakovo nurodytais motyvais.
21. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas vadovavosi bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, vertino pareiškėjo prašyme nurodytas bylinėjimosi išlaidas, jas pagrindžiančius dokumentus ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 629,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
22. Atsakovas Pakruojo rajono savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti LAGK Sprendimą ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Pakruojo r. Žvirblonių ŽŪB skundą atmesti, o Tarybos Sprendimą Nr. T-170 palikti galioti. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog LAGK Sprendimas ir skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįsti, priimti neįsigilinus į klausimo esmę bei neišanalizavus į bylą pateiktų dokumentų, todėl yra naikintini. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo PŪV plėtra neatitinka Bendrojo plano sprendinių, o Tarybos Sprendimas Nr. T-170 gali būti grindžiamas atitiktimi teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-1021/2007). Tarybos Sprendimas Nr. T-170 atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimus, nes jo priėmimo pagrindai ir faktiniai bei teisiniai motyvai buvo atskleisti atliktų PAV procedūrų metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad individualus administracinis aktas, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, sudarančiu to akto motyvuojamąją dalį, VAĮ 8 straipsnio prasme negali būti vertinamas neatitinkančiu šios įstatymo normos (žr., pvz., 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1035/2014; 2014 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-779/2014).
24. Atsakovas vadovaujasi Įstatymo nuostatomis ir teigia, kad Tarybai yra suteikta išimtinė veto teisė priimti neigiamą sprendimą dėl tam tikros planuojamos ūkinės veiklos galimumo, o priimtą sprendimą motyvuoti remiantis ne tik planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatais, bet ir kitais motyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-1021/2007). Tarybos Sprendime Nr. T-170 ir jo Aiškinamajame rašte, kuris yra sudedamoji ir neatskiriama Sprendimo Nr. T-170 dalis, yra išsamiai nurodyti visi motyvai (tiek susiję su PAV rezultatais, tiek ir kiti), kuriais vadovaujantis buvo priimtas pareiškėjui nepalankus Tarybos Sprendimas Nr. T-170. Šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos nei teismo sprendime, nei LAGK Sprendime.
25. Atsakovas pakartoja ginčo faktines aplinkybes, susijusias su Administracijos 2020 m. gegužės 15 d. rašte Nr. S-1580 išdėstytomis pastabomis PŪV programai, Administracijos 2020 m. birželio 9 d. raštu, jog programai nepritarta, Sprendimo Nr. T-170 priėmimo aplinkybėmis, akcentuoja Aiškinamajame rašte išdėstytus motyvus ir nurodo, kad tai pagrindžia, jog priimant Tarybos Sprendimą Nr. T-170 buvo įvertintos PAV subjekto pagal PŪVPAVĮ pateiktos išvados dėl PŪV veiklos įgyvendinimo galimybių, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kaip numatyta Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punkte. Tai įrodo, kad atsakovas pareiškėjui nepalankų Tarybos Sprendimą Nr. T-170 turi teisę grįsti PŪV neatitiktimi teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
26. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012; 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-800/2013) ir nurodo, kad jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju jame nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2015 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015). Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų nesilaikė ir nevertino visų teismui pateiktų programos rengimo dokumentų, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjui buvo aiškiai išdėstyta, kokiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams prieštarauja pareiškėjo siekiama įgyvendinti PŪV (ne statybos plėtros teritorijoje yra ketinama vykdyti naujų statinių statybos darbus ir šiuose statiniuose plėtoti gyvulininkystės veiklą). Šis trūkumas buvo identifikuotas programos rengimo metu, apie jį pareiškėją informavo tiek Administracija, kaip PAV subjektas, apie tai pareiškėjas buvo informuotas ir Tarybos Sprendimo Nr. T-170 vertinimo svarstymų 4 komitetuose 2020 m. birželio 17–19 d. metu. Šis pareiškėjo informavimas atskirais administracinės procedūros etapais yra laikomas pakankamu administracinio akto motyvavimu, jeigu galutiniame administraciniame akte yra pateikiama nuoroda į šias aplinkybes. Atsakovas remiasi Bendrojo plano aiškinamojo rašto 5.4.2 lentelėje ir šio aiškinamojo rašto 1 skyriuje numatytomis prielaidomis atitinkamoms ūkio šakoms (be kita ko, gyvulininkystei) plėtoti, nurodo, kad ginčo nagrinėjimo metu nėra parengtas specialusis planas, kuriame pareiškėjui aktualioje intensyvaus žemės ūkio teritorijoje būtų numatyta galimybė vykdyti PŪV. Nesant tokio privalomo dokumento, Taryba objektyviai sprendė, kad pareiškėjo PŪV plėtra negalima šioje intensyvaus žemės ūkio teritorijoje, nes to neleidžia Bendrojo plano sprendiniai. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Tarybos Sprendimas Nr. T-170 yra priimtas pagrįstai ir teisėtai, o jo Aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta, jog pieninių galvijų ūkio išplėtimas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, nes dalis plėtros teritorijos bus už Bendrajame plane nustatytos statybų plėtros zonos ribų. Lietuvos Respublikos statybų įstatymas nustato, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, taip pat ir teritorijų planavimo dokumentais. Toks motyvavimas atitinka VAĮ bei PŪVPAVĮ įtvirtintus reikalavimus.
27. Atsakovas teigia, kad Taryba, priimdama Sprendimą Nr. T-170, atsižvelgė į tai, kad iš (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių kaimų gyventojų Administracija nuolat gauna raštus, kuriuose išreiškiamas neigiamas požiūris dėl planuojamo pieninių galvijų ūkio išplėtimo. Visuomenė nuogąstauja, kad pareiškėjo PŪV išplėtimas dar labiau pablogins jų gyvenimo kokybę, nes artimiausios gyvenamosios teritorijos nuo planuojamos ūkinės veiklos yra (duomenys neskelbtini) sodybos (už 370 m) ir (duomenys neskelbtini) sodybos (už 470 m). Atsižvelgdama į tai, kad numatoma PŪV plėtra pagal savo pobūdį, vietą, mąstą padidins neigiamą poveikį aplinkai, kad dar 2019 m. visuomenė aiškiai ir kategoriškai pasisakė prieš PŪV, o tokia suinteresuotos visuomenės nuomonė Tarybai yra labai svarbi. Teismo sprendime yra nepagrįstai sumenkinama (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių kaimų bendruomenių dalyvavimo PAV procedūrose svarba bei atsakovo pareiga atsižvelgti į jų pateikiamus argumentus dėl PŪV netinkamumo. Pareiškėjas apie bendruomenės poziciją buvo informuotas, tačiau į ją visiškai neatsižvelgė, atitinkamai koreguodamas programą, tokie bendruomenės argumentai yra vertinti kaip svarūs PŪVPAVĮ 4 straipsnio prasme. Tokią poziciją pagrindžia ir aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-1021/2007), t. y. kad sprendimas dėl konkrečios PŪV galimybių gali būti priimamas, siekiant užtikrinti aplinkos bei kraštovaizdžio, gyventojų ir svečių teisės į sveiką ir švarią aplinką apsaugą. Taryba priėmė pareiškėjui neigiamą Sprendimą Nr. T-170, siekdama pateisinti rajono bendruomenės teisėtus lūkesčius dėl gyvenamosios aplinkos kokybės, vengiant neigiamo poveikio aplinkai (didėjančios oro, vandens telkinių taršos, sklindančių kvapų, kelių būklės bloginimo ir kt.). Taryba siekė užtikrinti Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose įtvirtintą asmens teisę į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką.
28. Pareiškėjas Pakruojo r. Žvirblonių žemės ūkio bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
29. Pareiškėjas vadovaujasi PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalimi ir pakartoja atsiliepime į skundą pateiktus argumentus, susijusius su tuo, kad, vertinant šią Įstatymo nuostatą sistemiškai kartu su kitomis Įstatymo normomis, darytina išvada, jog PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalis nesuteikia savivaldybės tarybai teisės priimti norminius administracinius aktus PAV procese, tai yra savivaldybės taryba PAV procese gali priimti individualaus pobūdžio aktus, o ne abstrakčiai nuspręsti dėl bet kokios veiklos vykdymo apribojimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-880/2013). Tarybos Sprendimas Nr. T-170 yra diskriminacinis bei pažeidžia lygiateisiškumo principą. Anot atsakovo, jokia gyvulininkystės plėtra Pakruojo rajono savivaldybėje negalima nuo 2008 m., kadangi nėra parengto ir patvirtinto gyvulininkystės plėtros Pakruojo rajono savivaldybėje specialiojo plano. Tačiau, pasak pareiškėjo, viešojoje erdvėje nemažai informacijos, jog tokia plėtra buvo vykdoma, pvz., bendrovėje (duomenys neskelbtini) 2015–2017 metais buvo vykdoma karvių fermų plėtra.
30. Pareiškėjas pakartoja savo atsiliepimo į skundą argumentus, kad, atliekant PAV, pakanka Bendrojo plano sprendinių, nes svarbu įvertinti, ar toje teritorijoje apskritai galima planuojama ūkinė veikla. Specialiojo planavimo dokumentai yra būtini kitame etape – projektavimo etape.
31. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartyje administracinėje bylos Nr. A248-1021/2007, kuria iš esmės grindžiamas visas apeliacinis skundas, faktinės aplinkybės ženkliai skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių. Minėtoje nutartyje kalbama apie Trakų rajono teritoriją, kuri Seimo nutarimu patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane priskirta didžiausiu santykiniu aplinkosaugos problemiškumu išsiskiriančiai zonai. Pakruojo rajonas, skirtingai nei Trakų, nėra priskirtas jokiam rekreaciniam arealui, išskirtinei aplinkosauginei zonai ar pan. Bendrojo plano 4 skyriuje numatyta, kad ūkininkavimas leistinas visame Pakruojo rajono žemės ūkio naudmenų plote, kuris sudaro 71,4 proc. bendro Pakruojo rajono teritorijos ploto: gamtinio karkaso zonose – tausojantis ūkininkavimas, kitose teritorijose – intensyvus žemės ūkis. Labiausiai žemės ūkio plėtra rekomenduojama teritorijose Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendroje erdvinės plėtros koncepcijoje įvardintose kaip žemės ūkio plėtros teritorijos.
32. Pareiškėjas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, susijusius su PAV programa, PŪV atitiktimi Bendrojo plano sprendiniams, ir laikosi pozicijos, kad buvo atsižvelgta į Administracijos pateiktas pastabas dėl PŪV programos, o atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad programa nebuvo pakoreguota, yra nepagrįsti.
33. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo vertinimu, jog Tarybos Sprendimas Nr. T-170 tinkamai pagrįstas ir motyvuotas, ypač jo dalis, kuri susijusi su visuomenės neigiama nuomone dėl PŪV plėtros. Pakartojęs atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, susijusius su visuomenės, kaip PAV proceso dalyvio, teisėmis ir pareigomis, įtvirtintomis Apraše, pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrindė visuomenės nuogąstavimų, nurodydamas konkrečius teisės aktus, kurie yra pažeisti, ir nepateikė tokią poziciją pagrindžiančių įrodymų, priimdamas Sprendimą Nr. T-170 bei teikdamas procesinius dokumentus nagrinėjant šią administracinę bylą. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas savo poziciją minėtu klausimu grindžia išimtinai tam tikros visuomenės dalies deklaratyviais teiginiais apie pareiškėjo esamą ir planuojamą ūkinę veiklą.
34. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinis skundas nėra grindžiamas netinkamu proceso ir / ar materialiosios teisės normų pritaikymu / išaiškinimu, skunde nenurodytos konkrečios teisės normos, kurias netinkamai būtų pritaikęs / išaiškinęs teismas. Apeliaciniu skundu pakartotinai įrodinėjamos ir aiškinamos faktinės aplinkybės dėl Tarybos Sprendimo Nr. T-170, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismo ir LAGK sprendimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-170 „Dėl Žvirblonių žemės ūkio bendrovės planuojamos ūkinės veiklos „Pieninių galvijų ūkio išplėtimas (duomenys neskelbtini)“ plėtros“, kuriuo nepritarta pareiškėjo planuojamai ūkinės veiklos plėtrai, teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo skundo argumentus, pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą argumentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad Pakruojo rajono savivaldybės tarybos Sprendimas Nr. T-170 yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, paliko nepakeistą LAGK Sprendimą, o atsakovo skundą atmetė.
37. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir laikosi pozicijos, kad Sprendimas Nr. T-170 atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimus, nes jo priėmimo pagrindai ir faktiniai bei teisiniai motyvai buvo atskleisti atliktų PAV procedūrų metu.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti netinkamai taikydamas materialiosios ir (ar) proceso teisės normas.
39. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
40. Atsakovo sprendimas nepritarti pareiškėjo planuojamai ūkinės veiklos plėtrai iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla neatitinka Bendrojo plano sprendinių (dalis plėtros teritorijos bus už Bendrajame plane nustatytos statybos plėtros zonos ribų), ir nepalankiu (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių kaimų gyventojų požiūriu dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos „Pieninių galvijų ūkio išplėtimas (duomenys neskelbtini)“ plėtros.
41. Savivaldybės tarybos teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių numatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama, per 3 darbo dienas, informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka.
42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog, pagal Įstatymo 8 straipsnio 9 dalį (ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 8 str. 5 d.), savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba turi teisę priimti neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo, t. y. nebaigus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų; tokiu būdu savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybai suteikiama teisė priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ne pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, o remiantis kitais motyvais (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-1021/2007; 2008 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-107/2008; 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-103/2011).
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal Konstituciją, vietos savivalda – tai įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai; savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą). Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimus). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio, savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms priskiriamas teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 p.), aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga (28 p.). VSĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Taigi, įgyvendindamos teritorijų planavimo, aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcijas, savivaldybės privalo veikti, be kita ko, atsižvelgdamos į bendruomenių interesus. Be to, įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Pabrėžtina, kad šioje įstatymo normoje aiškiai įtvirtintas savivaldybių veiklos atliekant savarankiškąsias funkcijas saistymas įstatymų nustatytas reikalavimais ir tvarka. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas (VSĮ 4 str. 2 p.) ir savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas (VSĮ 4 str. 6 p.), reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
44. Kaip jau buvo minėta, reikalavimai sprendimui dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai yra įtvirtinti PŪVPAVĮ 8 straipsnio 5 dalyje. Joje nurodoma, kad sprendimas turi būti motyvuotas, taigi Tarybos Sprendimas Nr. T-170 yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 8 straipsnio reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad, jei individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, t. y. nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybai tenka pareiga savo priimamus sprendimus motyvuoti tokia apimtimi, kiek to konkrečiu atveju reikalauja sprendžiamas klausimas.
45. Ginčijamame Tarybos Sprendime Nr. T-170 nebuvo pateikti konkretūs argumentai, kokį poveikį atskiriems aplinkos komponentams (jų sąveikai) turės planuojama ūkinė veikla, tačiau Sprendimu Nr. T-170 nepritarta pareiškėjo PŪV plėtrai, be kita ko, dėl to, kad planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, vietą ir mastą, padidins neigiamą poveikį aplinkai.
46. Vienas iš atsakovo nepritarimo PŪV plėtrai motyvų – PŪV plėtra neatitinka Pakruojo rajono savivaldybės bendrojo plano ir jo sprendinių. Byloje šalys skirtingai interpretavo šią teisiškai reikšmingą aplinkybę. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo PŪV prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams (dalis plėtros teritorijos bus už Bendrajame plane nustatytos statybos plėtros zonos ribų), o pareiškėjas laikosi pozicijos, jog tai, kad planuojamos ūkinės veiklos plėtros teritorijos dalis bus už Bendrajame plane nustatytos statybų plėtros zonos ribų, neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Šie argumentai patvirtina, jog byloje šalys skirtingai aiškina teritorijų planavimo dokumento (Bendrojo plano) sprendinius.
47. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui buvo žinoma apie tai, kad planuojamos ūkinės veiklos plėtros teritorijos dalis bus už Bendrajame plane nustatytos statybos plėtros zonos ribų, nenagrinėjo konkrečių Bendrojo plano sprendinių, nepateikė aiškių motyvų, ar planuojamos ūkinės veiklos plėtra (ne)bus pažeisti galiojančio Bendrojo plano sprendiniai. Tai suponuoja išvadą, kad teismas netyrė bei nenustatė aplinkybių, kurios yra esminės nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti.
48. Ginčijamas Sprendimas Nr. T-170, be kita ko, grindžiamas nepalankiu (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių kaimų gyventojų požiūriu dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos „Pieninių galvijų ūkio išplėtimas (duomenys neskelbtini)“. Prie aiškinamojo rašto yra pridėti dokumentai – (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės 2020 m. gegužės 12 d. rašto kopija „Dėl Žvirblonių ŽUB planuojamo pienininkystės ūkio išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo programos“ (LAGK byla, II t., b. l. 42–45), (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų 2020 m. gegužės 14 d. rašto kopija (LAGK byla, II t., b. l. 48–49), (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės 2019 m. sausio 31 d. rašto kopija (LAGK byla, I t., b. l. 143–148). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šių dokumentų, o tik abstrakčiai nurodė, kad aiškinamajame rašte nėra detalizuota, kokia nustatyta padidėjusi rizika, susijusi su gyventojų teisės į sveiką, švarią, saugią aplinką pažeidimais. Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad visuomenė nuogąstauja, kad planuojamos ūkinės veiklos išplėtimas dar labiau pablogins jų gyvenimo kokybę, nes artimiausios gyvenamosios teritorijos nuo planuojamos ūkinės veiklos yra (duomenys neskelbtini) (370 m) ir (duomenys neskelbtini) (už 470 m) sodybos; planuojama ūkinė veikla padidins neigiamą poveikį aplinkai. Atsakovas, nurodydamas šiuos argumentus, rėmėsi prie aiškinamojo rašto pridėtais dokumentais. Taigi pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimo Nr. T-170 teiginys apie gyventojų nepalankų požiūrį nėra detalizuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo.
49. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Tarybos Sprendimas Nr. T-170 yra priimtas atsižvelgiant į ankstesnius Administracijos procedūrinius sprendimus (be kita ko, į 2020 m. gegužės 15 d. raštą Nr. S-1580, kuriame nurodytos pastabos dėl parengtos Programos, į kurias turėjo būti atsižvelgta, atitinkamai koreguojant Programą), visi Tarybos Sprendime Nr. T-170 ir jo aiškinamajame rašte išdėstyti motyvai ir argumentai buvo žinomi pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus tyrimo šiuo aspektu, t. y. nevertino, ar pareiškėjas, kaip individualaus administracinio akto adresatas, turėjo ir galėjo suprasti Tarybos Sprendimo Nr. T-170 motyvus (tiek dėl prieštaravimo Bendrojo plano sprendiniams, tiek dėl visuomenės pozicijos dėl pareiškėjo PŪV netinkamumo ir jai keliamos grėsmės), atsižvelgiant į pareiškėjui jau žinomas aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog Tarybos Sprendimas Nr. T-170 neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, negali būti pripažinta pagrįsta.
50. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių atsakovo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių bei priėmė nepagrįstą sprendimą (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d.).
51. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Be to, įvertinus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą, yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
52. Kadangi administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas nesprendžia proceso dalyvių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Pakruojo rajono savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė