Civilinė byla Nr. 3K-3-633-421/2015

                                                                Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00561-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.2.; 

1.3.7.2.4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. U. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. U. ieškinį atsakovei Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo ieškovę, viešojo konkurso laimėtoją, priimti į pareigas, pasirašyti darbo sutartį, negautų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, išeitinės kompensacijos, atlyginimo už įvykdytą konkurso sąlygose nurodytą darbą (veiklos programą 2014–2020 metams) ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešąjį konkursą laimėjusio asmens skyrimo į savivaldybės įstaigos vadovo pareigas, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė I. V. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę priimti ją į Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro (toliau – ir Centras) direktorės pareigas (sudaryti darbo sutartį); 2) panaikinti atsakovės 2014 m. balandžio 23 d. įsakymą „Dėl viešojo konkurso rezultatų panaikinimo“ Nr. P-185; 3) priteisti iš atsakovės: vieno pareiginio mėnesinio atlyginimo dydžio išeitinę kompensaciją; 10 000 Lt (2896,20 Eur) atlyginimą už įvykdytą konkurso sąlygose nurodytą darbą (Veiklos programos 2014–2020 metams parengimą); 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimą; minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio kompensaciją nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2014 m. balandžio 2 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijoje įvyko viešasis konkursas Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro  direktoriaus pareigoms, ieškovė jį laimėjo ir įgijo specialiąją teisę sudaryti darbo sutartį. Vykdydama šio konkurso sąlygas, ieškovė sukūrė Centro 2014–2020 m. veiklos programą, ją konkurso komisija įvertino kaip atitinkančią konkurso sąlygas ir pripažino geriausia. Atsakovė po konkurso papildė konkurso sąlygas – į darbo sutartį įtraukė sąlygą, su kuria konkurso dalyviai nebuvo supažindinti, be teisėto pagrindo panaikino jau įvykusio konkurso rezultatus, neteisėtai atsisakė su ieškove sudaryti darbo sutartį. Ieškovė teigia, kad jeigu ji būtų sugrąžinta eiti Centro direktoriaus pareigas, dirbti, siekiant įgyvendinti jos parengtą Centro 2014–2020 m. strateginę veiklos programą, būtų neįmanoma, nes Centras yra atskaitingas Rokiškio rajono savivaldybės tarybai, kuri trukdys Centro veiklai. Politinėms partijoms nusistačius prieš ją, kaip Centro vadovę, normalus Centro darbas yra neįmanomas. Dėl to ieškovė negali būti sugrąžinta eiti pareigų, į kurias buvo paskirta sąžiningai laimėjusi konkursą. Atsakovė nusistatė prieš ieškovę ir jei ši grįžtų eiti konkurso būdu užimtų pareigų, sąlygos dirbti jai būtų nepalankios, todėl turi būti taikoma DK 297 straipsnio 4 dalis, o pagal DK 140 straipsnio 1 dalį ieškovei priklauso išeitinė kompensacija. Nurodo, kad pačios sukurtu intelektiniu produktu naudotis savo veikloje, kurią nepagrįstai atėmė atsakovė, nepriimdama į konkurso būdu užimtas pareigas ir nepagrįstai panaikindama konkurso rezultatus, ji negalės, juo naudosis atsakovė, todėl ši privalo įvykdyti CK 6.948 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus – išmokėti atlyginimą už atliktą konkurso sąlygas atitinkantį darbą, kurį ieškovė įvertina 10 000 Lt. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nepriėmimo į pareigas, viešojo konkurso rezultatų panaikinimo), sukėlusių neigiamų pasekmių, ieškovė patyrusi neturtinę žalą, kurią įvertino 30 000 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. P-185 „Dėl viešojo konkurso rezultatų panaikinimo“; nustatė, kad 2014 m. balandžio 23 d. ieškovė (darbuotoja) ir atsakovė Rokiškio rajono savivaldybės administracija (darbdavė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus) sudarė neterminuotą darbo sutartį; priteisė iš atsakovės ieškovei: 12 130,27 Lt (3513,17 Eur) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo priėmimo 2014 m. spalio 9 d. imtinai; nuo 2014 m. spalio 10 d. po 104,57 Lt (30,28 Eur) vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo priteisto iš atsakovės ieškovei vidutinio kasmėnesinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos atsakovės nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną, indeksuojant delspinigių dydį kartą per metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus; vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio 2196 Lt (636 Eur) išeitinę kompensaciją; 3000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Ieškovės ir atsakovės sudarytą darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Likusios ieškinio dalies netenkino.

Teismas pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 23 d. šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (ieškovės darbo nuo 2014 m. balandžio 24 d. einant Centro direktoriaus pareigas), ieškovė neatsisakė jos pasirašyti: 2014 m. balandžio 23 d. pasirašytą sutartį įteikė atsakovei, sutikdama su visomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ir darbo pradžia. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė nesutiko su įtraukta darbo sutarties projekto 7 punkto sąlyga, kuri pagal DK 95 straipsnį yra papildoma, nebuvo teisinis pagrindas naikinti konkurso rezultatus, kurių teisėtumo įstatymų nustatyta tvarka niekas neginčijo. Nors atsakovė nevykdė įstatymu nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jai atsiranda nurodytos pareigos nevykdymo teisinės pasekmės, t. y. pareiga nuo 2014 m. balandžio 24 d. mokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas, įvertinęs šalių bendravimą po ieškovės laimėto konkurso eiti Centro direktoriaus pareigas, sprendė, kad jei ieškovė bus grąžinta į darbą, jai bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ieškovės pažeistoms teisėms ginti taikė DK 300 straipsnio 4 dalį. Teismo vertinimu, ieškovė patyrė nepatogumų, įtampą, dvasinių išgyvenimų, pablogėjo jos reputacija, todėl sprendė, kad jai padaryta neturtinės žalos. Kadangi atsakovė dėl ieškovės pateikto siūlymo išpirkti programą sprendimo dar nebuvo priėmusi, teismas neįpareigojo atsakovės grąžinti ieškovei šios sukurtą Veiklos programą.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2015 m. kovo 4 d. nutartimi nutarė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti: rezoliucinės dalies trečią, penktą, šeštą dalis panaikinti; rezoliucinės dalies ketvirtą dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „priteisti iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos I. V. U. neturtinės žalos atlyginimą 580 Eur ir 2,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui“; rezoliucinės dalies aštuntą dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „priteisti iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos valstybei 42,66 Eur bylinėjimosi išlaidų“. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl darbo sutarties sudarymo ir darbinių išmokų išmokėjimo, pažymėjo, kad dar 2014 m. balandžio 18 d. šalys nebuvo sutarusios dėl darbo sąlygų, be kita ko, ir dėl DK 95 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos (jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt.) (darbo sutarties projekto 7 punktas); atsakovė apie sudarytą darbo sutartį nebuvo pranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; ieškovė neatliko darbo funkcijų. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra tenkintini reikalavimai dėl darbo sutarties sudarymo ir jo sąlygojami išvestiniai reikalavimai dėl darbinių išmokų išmokėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės sprendimo panaikinti viešojo konkurso rezultatus neteisėtumo ir ieškovės reikalavimo priteisti atlyginimą už atliktą darbą (veiklos programos parengimą) netenkinimo ir pažymėjo, kad konkurso aprašas nustatė veiklos programos parengimą kaip būtinąją dalyvavimo konkurse sąlygą ir sykiu nenustatė, jog už jo parengimą būtų atlyginta, o ieškovės teiginius, kad atsakovė programą pasisavino ir naudoja, laikė neįrodytais.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad konkurso rezultatų panaikinimas pats savaime nelėmė darbo sutarties nesudarymo (ji nesudaryta nesutarus dėl darbo sutarties sąlygų), todėl šis faktas neturtinės žalos padarymui ir jos dydžiui neturėjo esminės reikšmės, bet sukėlė ieškovei neigiamų išgyvenimų. Ieškovės teiginį, kad įsidarbinimo suvaržymai buvo susiję su tuo, kad ji nepriklauso politinėms partijoms, apeliacinės instancijos teismas laikė neįrodytu ir hipotetišku, todėl atlygintinos neturtinės žalos dydį sumažino.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė I. V. U. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartį ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl netinkamo DK 95 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Ieškovė ir atsakovė sutarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, todėl, net jei jos atsakovė nepasirašė ir tinkamai neįformino, laikytina, kad darbo sutartis buvo sudaryta. Teismas nepagrįstai darbo santykių pradžią susiejo su darbo sutarties pasirašymo momentu bei neatsižvelgė, kad ginčo darbo sutarties projekto 7 punkte nusrodyta sąlyga, dėl kurios kilęs ginčas, yra papildoma darbo sutarties sąlyga. Šalių nesutarimas dėl šios sąlygos apskritai neturi teisinės reikšmės vertinant, ar tarp šalių susiklostė darbo santykiai.

2. Dėl netinkamo DK 94, 99 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Atsakovės pateikta darbo sutarties projekto 7 punkto sąlyga yra neteisėta – ji blogina darbuotojo padėtį ir prieštarauja tokio pobūdžio darbo sutarties sąlygos tikslui (DK 94 straipsnis). Atitinkamai atsakovės delsimas bei atsisakymas įforminti darbo santykius dėl to, kad ieškovė atsisakė sutikti su tokia sąlyga, laikytinas neteisėtu (DK 99 straipsnio 3 dalis). Atsakovei paskelbus konkursą, o ieškovei šį konkursą laimėjus, atsakovė privalėjo įforminti darbo santykius tomis sąlygomis, kuriomis buvo paskelbtas konkursas.

3. Dėl sumažinto neturtinės kompensacijos dydžio. Teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei buvo priteistas atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką, jokia forma nekompensavo už ieškovės atsakovei faktiškai atliktą darbą. Teismas privalėjo įvardyti, kokias konkrečias fakto ar teisės klaidas padarė pirmosios instancijos teismas, o ne ieškovės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą išspręsti iš naujo – ieškovei priteista neturtinės žalos kompensacija sumažinta be jokių pagrindžiančių motyvų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Rokiškio rajono savivaldybės administracija prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl netinkamo DK 95 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Paraiška dalyvauti paskelbtame konkurse negali būti vertinama kaip sutikimas su būtinosiomis darbo sąlygomis, tai buvo tik ieškovės išreikštas noras dalyvauti konkurse. Organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – sudaryti darbo sutartį. Jis tik vykdo išankstinę, parengiamąją sąlygą darbo sutarčiai sudaryti. Antras būtinasis elementas – darbo sutarties sudarymas, t. y. šalių susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų. Tarp šalių nesusiklostė faktiniai darbo santykiai: nebuvo ieškovės atliekamų darbo funkcijų (veiksmų darbdavės naudai), ieškovė nebuvo pasirašiusi jokių darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų, instrukcijų, taisyklių ir pan., tai reiškia, kad dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbovietės ir darbo funkcijų) susitarta nebuvo.

2. Dėl netinkamo DK 94, 99 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susiklostę viešojo konkurso santykiai, bet ne darbo santykiai. Asmens, kuris įgyja specialiąją teisę sudaryti darbo sutartį, neprivaloma priimti į darbą, nes šalys dar turi susitarti dėl darbo sutarties sąlygų. Ieškovė nesutiko sudaryti darbo sutarties dėl to, kad į ją buvo įtrauktas 7 punktas, o ne tik dėl jo dalies („ir kt.“).

3. Dėl sumažinto neturtinės kompensacijos dydžio. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos sveikata pablogėjo būtent dėl galimo atsisakymo priimti ją į darbą. Kreipimasis į gydytoją bei siuntimas pulmonologo (kvėpavimo takų gydymas) konsultacijai negalėjo būti vertinamas kaip aplinkybė, sukelianti kokių nors dvasinių išgyvenimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 2 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracija įvykdė viešąjį konkursą Centro direktoriaus pareigoms (toliau – Centro direktoriaus); Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. P-130 „Dėl konkurso organizavimo Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro direktoriaus pareigoms užimti“ patvirtintas Centro direktoriaus pareigybės aprašymas bei konkurso į Centro direktoriaus pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintas aprašas). Konkurso laimėtoja pagal 2014 m. balandžio 2 d. atrankos komisijos posėdžio protokolą tapo kasatorė.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009).

DK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 95 straipsnis). Taigi pagal DK 99 straipsnio 1 dalies normą svarbu, kad būtų išreikšta šalių valia sudaryti darbo sutartį ir ji išreikšta dėl darbo sutarties sąlygų, nustatytų DK 95 straipsnyje. Aiškinant DK 95 straipsnio normas, darytina išvada, kad pagal įstatymą šalių susitarimu nustatomos sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad tarp šalių kilo nesutarimas dėl papildomos pagal įstatymą darbo sutarties sąlygos – „jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms ir kt.“ – nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad susitarti dėl mokymosi išlaidų atlyginimo DK 95 straipsnio 5 dalis leidžia, todėl šiuo aspektu siūlomos sąlygos turinys buvo teisėtas ir neprieštaravo teisės aktų reikalavimams. Sąlygos tęsinys „ir kt.“, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neaiškus, nekonkretus ir, atsižvelgiant į tai, kad nustato darbuotojo pareigas, šiuo atveju vertinamas kaip neaiškus darbuotojui nei turinio, nei apimties prasme. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta, kad šalys galėjo derėtis dėl papildomos pagal įstatymą darbo sutarties sąlygos – „jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms“ – nustatymo. Tačiau šalys nei dėl minėtos sąlygos nustatymo, nei dėl visos darbo sutarties sudarymo nesusitarė. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusią tarp šalių situaciją teisiškai galima kvalifikuoti kaip ikisutartinius darbo santykius: kasatorė laimėjo konkursą Centro direktoriaus pareigoms, šalys derėjosi dėl darbo sutarties turinio (kasatorė susitiko su administracijos direktoriumi ir vedė derybas), pradėjo vykdyti veiksmus, susijusius su darbo sutarties pasirašymu (siunčiami darbo sutarties projektai, keičiamasi elektroniniais laiškais ir kt.), kasatorės įdarbinimu bei funkcijų perėmimu (dalyvavimas susitikime su svečiais, elektroninių laiškų su klausimais dėl būsimų pareigų ėjimo gavimas ir t. t.). Pažymėtina, kad ikisutartiniuose darbo santykiuose galimi pavieniai veiksmai, susiję su darbo funkcijų perėmimu, tačiau pats darbo funkcijų perėmimas tarp šalių nagrinėjamoje byloje neįvyko nei formaliai, nei realiai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas aplinkybes ir pirmiau pateiktus  kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryta darbo sutartis – abi šalys savo veiksmais patvirtino, kad nesusitarė dėl darbo sutarties turinio, sąlygą dėl kvalifikacijai kelti turėtų išlaidų kompensavimo laikė tokia, dėl kurios nesusitarus, darbo sutartis laikoma nesudaryta. Pažymėtina, kad pagal turinį tai yra sąlyga, nustatanti darbuotojo  pareigas ir atsakomybę. Tais atvejais, kai abi šalys pačios tam tikrą sąlygą pagrįstai laiko esmine sutarčiai sudaryti (nors teisės aktai įprastai tokios sąlygos nelaiko esmine), laikoma, kad sutartis nesudaryta, kol šalys nesusitarė dėl visų esminių sąlygų. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartu byloje nustatytų aplinkybių teisiniu įvertinimu, kasacinio skundo argumentą, kad, kasatorei ir atsakovei sutarus dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, laikytina, jog darbo sutartis sudaryta, atmeta kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį bylos medžiagai.

Dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį

Paskelbta konkurso laimėtoja kasatorė įgijo specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį dėl Centro direktoriaus pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad atsisakymas priimti į darbą asmenį, turintį specialiąją teisę sudaryti darbo sutartį, turi būti pagrindžiamas konkrečiais argumentais, nurodant pagrįstas priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V . Dilienė v. Visagino savivaldybės taryba ir Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-663/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbdavė nenurodė pagrįstų priežasčių atsisakyti sudaryti sutartį su kasatore dėl Centro direktoriaus pareigų. Darbuotoja pagrįstai atsisakė pasirašyti darbdavės pasiūlytą darbo sutartį su aptartąja sąlyga dėl mokymosi išlaidų atlyginimo todėl, kad dalis sutarties sąlyga buvo neaiški ir neapibrėžta, taip pat darbdavė mokymosi išlaidų atlyginimo sąlygos nebuvo paskelbusi konkurso sąlygose ar kitaip sudariusi galimybės su ja susipažinti suinteresuotiems asmenims. Nors nei DK, nei 2007 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 301, nei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintas aprašas nenustato tiesioginės darbdavės pareigos paskelbti būsimo laimėtojo ir darbdavio darbo sutarties tekstą, tačiau konkursui keliami skaidrumo reikalavimai, kurie reiškia, kad turi būti laikomasi konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009; kt.). Darbdavė neįrodė, kad informaciją dėl ginčijamos sąlygos buvo padariusi prieinamą visiems konkurso dalyviams, nes pagal 2007 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 301 6.7 punktą ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtinto aprašo 6.7. punktą „konkurso skelbime nurodoma, <...> kur galima gauti išsamią informaciją apie skelbiamą konkursą“. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokymosi išlaidų atlyginimo sąlyga gali turėti esminę reikšmę asmenų, pageidaujančių dalyvauti konkurse, apsisprendimui dalyvauti ar nedalyvauti konkurse, todėl dėl tokios sąlygos egzistavimo iš darbdavys turi apsispręsti prieš organizuodamas konkursą ir ši informacija turi būti arba skelbiama viešai, arba prieinama ir atskleista visiems į darbdavį išsamios informacijos besikreipusiems asmenims. Teisėjų kolegija jokių priežasčių, pateisinančių sąlygos neatskleidimo būtinumą, nagrinėjamoje byloje nenustatė. Taigi darbdavė dalį sąlygos suformulavo nesilaikydama teisės aktų reikalavimų (neapibrėžta ir neaiški), o dėl kitos dalies neįrodė, kad mokymosi išlaidų atlyginimo sąlyga buvo nustatyta iki konkurso organizavimo ir su ja buvo galima susipažinti suinteresuotiems asmenims. Todėl kasatorė pagrįstai atsisakė sudaryti darbo sutartį su mokymosi išlaidų atlyginimo sąlyga, o darbdavė neteisėtai atsisakė sudaryti darbo sutartį su kasatore be mokymosi išlaidų atlyginimo sąlygos.

Dėl specialiosios teisės (teisės sudaryti darbo sutartį laimėjus konkursą) pažeidimo padarinių

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti tiek privatų darbuotojo, tiek viešąjį interesą. Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011; kt.). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi teisę savo iniciatyva priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. Rumunijos ambasada Lietuvos Respublikoje, bylos 3K-3-199/2014). Taigi vadovaujantis šiais kasacinio teismo išaiškinimais, analizuojamoje situacijoje teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas išeiti už kasacinio skundo ribų ir konstatuoja, kad turi būti taikomas DK 96 straipsnis, kuriame yra nustatytos garantijos priimant į darbą, tačiau jis turi būti taikomas atsižvelgiant į kasatorės pareikštų reikalavimų specifiką. I. V. U. reikšdama ieškinį suformulavo prašymą įpareigoti darbdavę priimti ją į darbą (sudaryti darbo sutartį), tačiau vėliau šio savo reikalavimo atsisakė, pabrėždama, kad jai bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Taigi kasatorė išreiškė savo valią nepasinaudoti DK 96 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisių gynimo būdu – įpareigoti darbdavį priimti ją į darbą (sudaryti darbo sutartį), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorei turi būti priteisiama tik kompensacija – minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensacija už laiką nuo atsisakymo priimti į darbą dienos (nagrinėjamu atveju nuo viešojo konkurso Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro direktoriaus pareigoms rezultatų panaikinimo (2014 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos). Nagrinėjamu atveju taikyti kitus teisių gynimo būdus – DK 300 straipsnio 4 dalį – nėra teisinio pagrindo (darbo sutartis nebuvo sudaryta, todėl ji negali būti nutraukta, priteisiant išeitinę išmoką ir kompensaciją už priverstinę pravaikštą).

Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino viešąjį konkursą ir darbo sutarties sudarymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė, dalyvavusi konkurse ir jį laimėjusi, įgijo specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį, tačiau, nesutarus dėl darbo sutarties sąlygų, darbo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad darbdaviui nepagrįstai atsisakant sudaryti darbo sutartį su tokią teisę turinčiu asmeniu, DK 96 straipsnis nustato sąlygas ir mechanizmą tokiai teisei ginti, kurių vienas yra įpareigojimas asmenį priimti į darbą. Tačiau teismas, tinkamai neįvertinęs aplinkybės, jog papildoma darbo sutarties sąlyga yra neteisėta dėl jos pateikimo laiko (nustačius konkurso laimėtoją, o ne organizuojant konkursą) ir iš dalies dėl neapibrėžtumo ir neaiškumo („ir kt.“), ir dėl to atsakomybė ir pasekmės tenka atsakovei, kasatorei nereikalaujant jos priimti į darbą, nepagrįstai ex officio netaikė įstatyme nustatyto kasatorės teisių gynimo būdo – įpareigoti darbdavę nuo atsisakymo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, kaip tai nurodyta DK 96 straipsnio 3 dalyje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė neteisėto atsisakymo priimti į darbą pasekmes reglamentuojančią materialiosios teisės normą ir tai turėjo įtakos iš dalies neteisėto procesinio sprendimo (nutarties) priėmimui, ir šis pažeidimas yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo sprendimą pakeisti. 

Dėl neturtinės žalos dydžio

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala gali būti padaroma ir tuo atveju, kai neteisėtai atsisakoma sudaryti darbo sutartį, t. y. dar iki to momento, kai šalis ima sieti darbo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Valstybinės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-284/2014). Kasaciniame skunde keliamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo (darbo santykiai šalių nebuvo susaistę; nenustatyta sąmoningo atsakovės siekio varžyti ieškovės teises; kasatorės patirti neigiami išgyvenimai), formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Valstybinės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-284/2014) bei į CPK 353 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę, jog kasacinis teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, nenustatė teisinio pagrindo pakeisti šią apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinės instancijos teismo nutartį, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kasatorė pateikė duomenis apie turėtas išlaidas advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme 1064,80 Eur.

Kasacinės instancijos teisme pakeitus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, ieškovės reikalavimai  yra patenkinti 36 procentais. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pakeičiamas, ieškovei priteisiant iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą patenkintų jos ieškinio reikalavimų daliai. 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 3,65 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartį pakeisti.

Papildomai priteisti iš atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188772248) ieškovei I. V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją: už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. – po 289,62 Eur kas mėnesį, o už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo – po 300 Eur kas mėnesį.

Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188772248) 383,40 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 40 ct) atstovavimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188772248) iš viso 6,12 Eur (šešis Eur 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas

Dalia Vasarienė