Civilinė byla Nr. e2-803-803/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00101-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.10.5.1; 2.6.20; 3.1.7.6; 3.2.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VĖJO RATAI“ ieškinį atsakovams V. L., G. Z., R. L. dėl žalos atlyginimo, 2017 m. lapkričio 21 d. Turto pasidalijimo sutarties Nr. 14-6172 ir 2017 m. lapkričio 24 d.. Dovanojimo sutarties Nr. 14-6302 pripažinimo negaliojančiomis, 2017 m. lapkričio 21 d. Povedybinės sutarties 2.1 punkto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „VLD Solutions”.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VĖJO RATAI“ (toliau – ir ieškovė), galutinai suformulavusi reikalavimus, prašo:
1.1. priteisti ieškovei 135 953,28 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų V. L. ir G. Z., subsidiariai BUAB „VLD Solutions“, neįvykdžius savo prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2419-910/2019;
1.2. priteisti iš atsakovų V. L. ir G. Z. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 21 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį Nr. 14-6172, sudarytą tarp atsakovo V. L. ir atsakovės R. L.;
1.4. pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 24 d. Dovanojimo sutartį Nr. 14-6302, sudarytą tarp atsakovo V. L. ir atsakovės R. L.;
1.5. pripažinti negaliojančiu 2017 m. lapkričio 24 d Povedybinės sutarties, notarinio registro Nr. 14-6308, sudarytos tarp atsakovo V. L. ir atsakovės R. L., 2.1 punktą;
1.6. taikyti restituciją natūra – atsakovams V. L. ir R. L. bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybės teise grąžinant butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 10788/2144600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1/24 patalpos (automobilių stovėjimo patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir 1/17 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė nurodo, kad tarp jos ir UAB „VLD Solutions”, atstovaujamos projektų vadovo V. L., 2013 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 04/11/13-PR, pagal kurios nuostatas ieškovė yra užsakovė, įsipareigojanti vykdyti visas jai priskiriamas pareigas, pateikti paslaugų teikėjui visą turimą informaciją, kurios reikia paslaugai suteikti, ir sumokėti UAB „VLD Solutions“ 120 000,00 Eur su PVM avansu per 5 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos, o UAB „VLD Solutions“ yra paslaugų teikėjas, kuris įsipareigoja parengti: ES fondų 2014-2020 metų paramos lėšų panaudojimo galimybių apžvalgą; pasiūlymus dėl planuojamų investicinių projektų pritaikymo ES paramos fondų esminiams reikalavimams; pasiūlymus dėl ES projektų rengimo ir jų įgyvendinimo; eksporto skatinimo programą; konsultuoti investuotojų paieškos klausimais, konsultuoti užsakovą su ES projektais susijusiais klausimais. Remdamasi 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 04/11/13-PR 4.2.1 punktu, 2013 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11081253 ieškovė sumokėjo 120 000,00 Eur (414 336,00 Lt) avansą į UAB „VLD Solutions” atsiskaitomąją banko sąskaitą.
3. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 04/11/13-PR, įvykdė, nes per 5 darbo dienas nuo 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 04/11/13-PR pasirašymo dienos sumokėjo UAB „VLD Solutions” 120 000,00 Eur su PVM avansą bei pateikė UAB „VLD Solutions” visą turimą informaciją, kurios reikia paslaugai suteikti. Tačiau UAB „VLD Solutions” 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 04/11/13-PR prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir iki šios sutarties 2.1 dalyje įtvirtinto termino, t. y. 2014 m. gruodžio 31 d., nesuteikė ieškovei sutartimi sutartų paslaugų, taip pat negrąžino ieškovei 2013 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11081253 gauto 120 000,00 Eur avanso.
4. Ieškovė V. L. išsiuntė 2015 gegužės 25 d. reikalavimą „Dėl neįvykdytų įsipareigojimų ir avanso grąžinimo“, kuriuo informavo UAB „VLD Solutions”, kad 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 04/11/13-PR galiojimo terminas pasibaigė 2014 m. gruodžio 31 d. bei pranešė, kad sutartis nepratęsiama. 2015 gegužės 25 d. reikalavimu „Dėl neįvykdytų įsipareigojimų ir avanso grąžinimo“. UAB „VLD Solutions” informavo ieškovę, kad remiantis ieškovės registruotu laišku nuo 2015 m. birželio 25 d. UAB „VLD Solutions” deda visas pastangas grąžinti avansu gautas lėšas. UAB „VLD Solutions” 2015 m. birželio 26 d. rašte „Dėl UAB „VĖJO RATAI“ pretenzijos“ taip pat nurodė, jog per mėnesio laikotarpį nuo ieškovės laiško gavimo intensyviai siekė susigrąžinti lėšas iš užsienio partnerių, tačiau dėl objektyvių priežasčių jie nespėjo suakumuliuoti reikiamų sumų grąžinimui, todėl UAB „VLD Solutions” yra įsitikinusi, kad iki 2015 m. liepos 30 d. lėšos bus grąžintos. Tačiau iki nurodyto termino lėšos grąžintos nebuvo.
5. UAB „VĖJO RATAI“ 2017 m. spalio 16 d. pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, prašydama priteisti iš UAB „VLD Solutions” 120 000 Eur avansą, sumokėtą pagal 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutartį. Ieškovės ieškinys byloje buvo patenkintas, todėl 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1761-431/2018, kurį UAB „VĖJO RATAI“ pateikė vykdyti antstolių G. P. ir A. P. kontorai.
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2419-910/2019 pagal ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „VLD Solutions“ iškėlė UAB „VLD Solutions” bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2419-910/2019 patvirtino UAB „VĖJO RATAI“ 135 953,28 Eur finansinį reikalavimą BUAB „VLD Solutions” bankroto byloje, taip pat nutarė BUAB „VLD Solutions” taikyti supaprastintą bankroto procesą, nes įmonė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, kurio pakaktų administravimo išlaidoms padengti.
7. Ieškovės nuomone, V. L. ir G. Z. atliko neteisėtus veiksmus, nes UAB „VLD Solutions“, atstovaujama V. L., galimai jau būdama nemoki ir nevykdanti realios veiklos, su ieškove sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR. V. L. sudarydamas sutartį žinojo, jog šios sutarties nevykdys.
8. Ieškovė pažymi, jog, 2013 m. lapkričio 8 d. iš ieškovės gavusi 120 000,00 Eur avansą, UAB „VLD Solutions“, atstovaujama direktorės – G. Z., dar tą pačią dieną visą šią sumą SEPA tarptautiniu lėšų pervedimu pervedė į „NHL TREUHAND GMBH-M.NETT TREUHANDER“ banko sąskaitą, esančią Šveicarijos banke. UAB „VLD Solutions“ neturint jokio nekilnojamojo ar kito turto, galinčio užtikrinti jos kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Tokiu būdu UAB „VLD Solutions“ eliminavo bet kokias galimybes ieškovei susigrąžinti jos sumokėtą 120 000,00 Eur avansą arba bent jo dalį, UAB „VLD Solutions“ nesuteikus paslaugų pagal 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR.
9. Ieškovė nurodo, jog nuo 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „VLD Solutions“ jau galimai faktiškai buvo nemoki. Ieškovė tai grindžia, jog 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „VLD Solutions“ per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma, t. y. 24.510 Lt (7.098,59 Eur), viršijo UAB „VLD Solutions“ realiai turimą turtą, t. y. 7.227 Lt (2.093,08 Eur) pinigines lėšas.
10. Ieškovės nuomone, Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį Nr. 14-6172 ir Dovanojimo sutartį Nr. 14-6302 V. L. su sutuoktine sudarė po to, kai 2017 m. spalio 20 d. gavo 2017 m. spalio 16 d. ieškovės UAB „VLD Solutions“ pareikštą ieškinį dėl 120 000,00 Eur avanso priteisimo, siekdamas savo vardu neturėti nekilnojamojo turto, jeigu vėliau ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikštų V. L., kaip UAB „VLD Solutions“ vadovui ir akcininkui.
11. Ieškovė nurodo, kad prašydama priteisti 135 953,28 Eur žalos atlyginimą solidariai iš V. L. ir G. Z., subsidiariai – iš BUAB „VLD Solutions” neįvykdžius savo prievolės ieškovei pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2419-910/2019, reikalavimą grindžia tuo, kad V. L. ir G. Z. neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretaus BUAB „VLD Solutions” kreditoriaus, t. y. ieškovės, teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškė specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus (ieškovės) atžvilgiu, ir toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų.
12. Ieškovė nurodo, jog V. L. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis, 2013 m. lapkričio 4 d. su ieškove sudaręs paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR kaip UAB „VLD Solutions” projektų vadovas, nuo 2014 m. sausio 21 d. iki pat bankroto bylos BUAB „VLD Solutions” iškėlimo ėjęs UAB „VLD Solutions” direktoriaus pareigas bei būdamas daugumos UAB „VLD Solutions” akcininkas, klaidino ieškovę, kad UAB „VLD Solutions” suteiks jai 2013 m. lapkričio 4 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. 04/11/13-PR numatytas paslaugas, nors UAB „VLD Solutions” 2013 m. lapkričio 4 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR su ieškove sudarė galimai jau būdama nemoki ir nevykdanti realios veiklos. Taip pat ieškovė nurodo, jog UAB „VLD Solutions” iš ieškovės gautą 120 000 Eur sumą į įmonės „NHL TREUHAND GMBH-M.NETT TREUHANDER“ banko sąskaitą, esančią Šveicarijos banke, pervedė neaiškiems tikslams, galimai tik siekdama šią sumą pasisavinti ir apsunkinti jos susigrąžinimo galimybes.
13. Ieškovės nuomone, UAB „VLD Solutions“ su ieškove sudarė 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR, V. L. ir G. Z. iš anksto žinant, kad ši sutartis realiai nebus vykdoma. BUAB „VLD Solutions“, 2013 m. lapkričio 8 d. iš ieškovės gavusi 120 000,00 Eur avansą, dar tą pačią dieną visą šią sumą SEPA tarptautiniu lėšų pervedimu pervedė į „NHL TREUHAND GMBH-M.NETT TREUHANDER“ banko sąskaitą, esančią Šveicarijos banke, UAB „VLD Solutions“ neturint jokio nekilnojamojo ar kito turto, galinčio užtikrinti ieškovės galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Egzistuoja visos V. L. ir G. Z. civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl ieškovei turėtų būti priteistas 135 953,28 Eur žalos atlyginimas solidariai iš V. L. ir G. Z., subsidiariai – iš BUAB „VLD Solutions”, neįvykdžius savo prievolės Ieškovei pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2419-910/2019.
14. Ieškovė nurodo, jog 2017 m. lapkričio 21 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis Nr. 14-6172, 2017 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartis Nr. 14-6302 ir 2017 m. lapkričio 24 d. povedybinės sutarties, notarinio registro Nr. 14-6308, 2.1 punktas turėtų būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.66 straipsnyje numatytu actio Pauliana pagrindu. Ieškove teigia, jog egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje numatytos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl 2017 m. lapkričio 21 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis Nr. 14-6172, 2017-11-24 dovanojimo sutartis Nr. 14-6302 ir 2017 m. lapkričio 24 d. povedybinės sutarties, notarinio registro Nr. 14-6308, 2.1 punktas turėtų būti pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje numatytu actio Pauliana pagrindu. Ieškovė prašo taikyti restituciją natūrą – V. L. nuosavybės teise grąžinant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su sutuoktine R. L. priklausiusį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 10788/2144600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1/24 patalpos
15. Dublike ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus. Atsikirsdama į atsiliepimo į ieškinį argumentą, kad visas faktines aplinkybes ir paaiškinimus iš savo pusės dėl sutarties su ieškove sudarymo ir vykdymo aplinkybių G. Z. yra pateikusi byloje dėl tyčinio bankroto ir Vilniaus apygardos teismas proceso metu nagrinėjo ir aiškinosi tas pačias faktines aplinkybes, jų pagrįstumą, kurios yra pateikiamos ir šiame ieškovės ieškinyje dėl žalos atlyginimo, todėl dėl šios priežasties ieškovės veiksmai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo vertinami kaip galimas piktnaudžiavimas civiliniu procesu bei nepagarbiu elgesiu su Lietuvos teismų sistema, taip siekiant padidinti atsakovų patiriamas tiesiogines bylinėjimosi išlaidas bei netiesioginius padarinius. Ieškovė nurodo, jog atsakovė šioje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl BUAB „VLD Solutions” bankroto pripažinimo tyčiniu Nr. eB2-2308-910/2020 yra BUAB „VLD Solutions”, todėl G. Z. atsiliepime į ieškovės ieškinį netiksliai nurodė, jog ieškovė bylą dėl BUAB „VLD Solutions“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra iškėlusi G. Z. ir V. L..
16. Ieškovė pabrėžė, kad, priešingai nei nurodo atsakovė G. Z., ieškovė sudarydama sutartį su UAB „VLD Solutions“ , kuri buvo atstovaujama G. Z., iš ieškovės 2013 m. lapkričio 8 d. gavusi 120 000,00 Eur avansą, dar tą pačią dieną visą šią sumą SEPA tarptautiniu lėšų pervedimu pervedė į „NHL TREUHAND GMBH-M.NETT TREUHANDER“ banko sąskaitą, esančią Šveicarijos banke. Tokiu būdu UAB „VLD Solutions“ eliminavo bet kokias galimybes ieškovei susigrąžinti jos sumokėtą 120 000,00 Eur avansą arba bent jo dalį. Taigi V. L. ir G. Z. tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei didelę žalą. Todėl ieškovė nesutinka su G. Z. 2020 m. vasario 24 d. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodytu teiginiu, jog G. Z. savo veikimu ar neveikimu neatliko veiksmų, kurie galėjo sukelti ieškovei kokią nors žalą.
17. Ieškovė pažymi, jog V. L. ir R. L. savo 2020 m. vasario 24 d. atsiliepime į ieškovės ieškinį nepaaiškina, kokiu pagrindu R. T. galėjo nuspręsti, kad UAB „VLD Solutions“ užstatui skirtas lėšas perves ieškovė. Pabrėžiama, jog R. T. nebuvo nei ieškovės direktorius, nei akcininkas, nei darbuotojas, nei įgaliotas asmuo. Todėl R. T. negalėjo priimti jokių sprendimų, susijusių su ieškove. Ieškove nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1761-431/2018 pažymėjo: „vienintelė ieškovės akcininkė yra ieškovės direktorė J. D., kuri ir pasirašė 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR. Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad akcininkas R. T., būdamas UAB „CARIS“ ir UAB „VĖJO RATAI“ akcininku, priėmė sprendimą pasirašyti sutartį tam, kad UAB „CARIS“ galėtų įgyvendinti savus planus pagal siekiamus tikslus.
18. Atsakovui V. L. aplinkybės, susijusios su ieškovės planais vystyti saulės jėgainių projektą, buvo puikiai žinomos. UAB „VLD Solutions“ beliko paruošti projektą ir pritraukti investicines lėšas, dėl ko 2013 m. lapkričio 4 d. tarp ieškovės ir UAB „VLD Solutions“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 04/11/13-PR. Ieškovė 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 04/11/13-PR nurodytas paslaugas tikrai užsakė, todėl ieškovei reikėjo vystyti saulės jėgainių projektą 5.6230 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Be to, 2020 m. vasario 24 d. atsiliepime Vidmantas L. R. L. nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad sutarties tarp UAB „VLD Solutions“ ir ieškovės V. L. nederino nei su vienu ieškovės atstovu – sutartį su ieškovės direktorės parašu ir įmonės antspaudu UAB „VLD Solutions“ perdavė R. T..
19. Ieškovės nuomone, sudarydama sutartį, UAB „VLD Solutions“ buvo nemoki. Ieškovė nurodo, jog, vadovaujantis UAB „VLD Solutions“ 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „VLD Solutions“ jokio ilgalaikio turto neturėjo. UAB „VLD Solutions“ balanse buvo apskaitytas 49 577 Lt (14 358,49 Eur) trumpalaikis turtas, kurį sudarė 42 350 Lt (12 265,41 Eur) per vienerius metus gautinos sumos ir 7 227 Lt (2 093,08 Eur) pinigai ir pinigų ekvivalentai. Tuo tarpu 2013 m. balandžio 30 d. UAB „VLD Solutions“ aiškinamojo rašto prie 2012 m. finansinės atskaitomybės 4.1. punkte nurodyta, jog pirkėjų įsiskolinimas 2012 m. gruodžio 31 d. sudaro 42 350 Lt (12 265,41 Eur). Atsiliepimu į ieškinį taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „VLD Solutions“ 2012 m. gruodžio 31 d. balanso eilutėje „per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodyti įsipareigojimai 2012 m. gruodžio 31 d. nebuvo pradelsti. Todėl UAB „VLD Solutions“ 2012 m. gruodžio 31 d. jau galimai faktiškai buvo nemoki.
20. Anot ieškovės, įvertinant, kad UAB „VLD Solutions“ jokių paslaugų ieškovei pagal 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR niekada faktiškai neketino suteikti, UAB „VLD Solutions“ privalėjo ieškovei grąžinti jos sumokėtą 120 000,00 Eur avansą nedelsiant, kai tik jį gavo iš ieškovės. Todėl V. L. ir R. L. atsiliepime į ieškovės ieškinį nepagrįstai vertina UAB „VLD Solutions“ 2013 m. balanso duomenis. Tuo tarpu 2015 m. sausio 1 d., t. y. pasibaigus 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 04/11/13-PR 2.1. punkte įtvirtintam UAB „VLD Solutions“ paslaugų suteikimo ieškovei terminui, ieškovės UAB „VLD Solutions“ 2013 m. lapkričio 8 d. sumokėtas 120.000 Eur avansas, neabejotinai tapo pradelstu UAB „VLD Solutions“ įsipareigojimu.
21. Ieškovė pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje dėl UAB „VLD Solutions“ bankroto pripažinimo tyčiniu 2019 m. gruodžio 2 d. rezoliucija BUAB „VLD Solutions” bankroto administratorę MB „Insolventa“ įpareigojo pateikti ieškovės 2019 m. lapkričio 28 d. prašyme „Dėl teismo įpareigojimo“ prašytus pateikti dokumentus: BUAB „VLD Solutions” kasos knygų ir didžiųjų knygų kopijas už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. vasario 19 d. Tai įrodo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas.
22. Atsakovai V. L. ir R. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovės vadovei visą laiką buvo žinoma, kad UAB „VLD Solutions” pervestos lėšos buvo panaudotos sumokant užstatą pagal UAB „VLD Solutions” su Fondu sudarytą sutartį. Ieškovei taip pat buvo žinoma apie UAB „CARIS“ bei UAB „VLD Solutions” siekius gauti finansavimą vykdomam projektui, ir kad sutartis buvo sudaryta siekiant užtikrinti lėšų pervedimą. Todėl ieškovės reikalavimai nėra pagrįsti.
23. Atsakovai, pasisakydami dėl atsakovų sudarytos povedybinės sutarties nuginčijimo, prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą. Kaip ir pareikštiems reikalavimams dėl atsakovų sudarytos 2017 lapkričio 21 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties Nr. 14-6172 ir 2017 lapkričio 24 d. dovanojimo sutarties Nr. 14-6302 pripažinimo negaliojančiomis. Nepaisant ieškovės nurodomų aplinkybių, kad apie atsakovų sudarytas sutartis ji sužinojo 2019 metais, gavusi duomenis iš nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, būtina įvertinti ir tai, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos 2017 m. lapkričio mėnesį, tai yra, daugiau nei prieš 2 metus iki ieškinio pateikimo teismui. Ieškovė, kaip juridinis asmuo turėjo elgtis kaip bonus pater familias, t. y. būti apdairi ir rūpestinga bei privalėjo domėtis atsakovų turtine padėtimi. Juolab, ieškinys dėl 120 000 Eur avanso priteisimo iš UAB „VLD Solutions“ buvo pareikštas 2017-10-16, tai yra, teisminiai ginčai tarp ieškovės ir UAB „VLD Solutions“ bei ją valdžiusio atsakovo atsirado tuo pačiu metu, kai buvo sudarytos ginčijamos sutartys.
24. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad 2013 metais UAB „VLD Solutions“ pradėjo vystyti verslo santykius su UAB „CARIS“. UAB „VLD Solutions“ šiai įmonei parengė 2014 – 2020 metų ES Fondų paramos galimybių analizę, privačių fondų ir investuotojų paramos panaudojimo galimybių apžvalgą, parengė „Žaliosios energetikos ir inovatyvių pakuotės gamybos technologijų eksperimentinės įmonės organizavimo ir plėtros planą“ bei suteikė kitas, su investicijų į Lietuvą pritraukimu, susijusias paslaugas. UAB „CARIS“ atstovai susisiekė su VLD „Solutions“ bei išreiškė pageidavimą pretenduoti į fondo teikiamas 3 mln. Eur investicijas. Pagal su fondu sudaromas sutartis siekiantis gauti finansavimą asmuo privalėjo Fondui įmokėti 120 000,00 Eur užstatą. Kadangi UAB „CARIS“ tuo metu neturėjo galimybių sumokėti tokio dydžio užstato, šios įmonės vadovas ir akcininkas R. T. išreiškė pageidavimą, kad investicijų sutartį UAB „CARIS“ interesais su Fondu sudarytų UAB „VLD Solutions“.
25. Anot atsakovų, R. T. nurodė UAB „VLD Solutions“, kad užstatui skirtas lėšas perves kita įmonė – ieškovė. UAB „VLD Solutions“ su Fondu sudarytą sutartį jos rengimo stadijoje nuolat derino su UAB „CARIS“, tai patvirtina pridedamas susirašinėjimas tarp atsakovo ir UAB „CARIS“ atstovų el. paštu. Pagal su Fondu sudarytą sutartį UAB „VLD Solutions“ įsipareigojo sumokėti Fondui 120 000 Eur užstatą atliekant pavedimą į Fondo atstovų, tai yra Šveicarijoje įsteigtos NHL TREUHAND GMBH-M.NETT TREUHANDER banko sąskaitą. Sudarytoje sutartyje ši bendrovė nurodoma kaip Fondo teisininkai. UAB „CARIS“ su Fondu sudarytoje sutartyje numatytą 327 600 Eur užstatą taipogi sumokėjo tam pačiam atstovui. Po sutarties su Fondu pasirašymo UAB „CARIS“ vadovas R. T. bei UAB „Dignis Trade“ atstovas S. K. vyko į Šveicariją susitikti su Fondo atstovais – NHL TREUHAND GMBH-M.NETT TREUHANDER, bei po susitikimo nusprendė, kad Fondas ir jo atstovai yra patikimos bendrovės. Tik po šio susitikimo Fondo atstovams buvo pervestos lėšos užstatams pagal abi tiek UAB „Caris“, tiek UAB „VLD Solutions“ su Fondu sudarytas sutartis, tai yra UAB „CARIS“ sumokėjo 327 600 Eur užstatą, o UAB „VLD Solutions“ – 120 000 Eur užstatą.
26. Prie ieškinio pridėtos 2013 m. lapkričio 4 d. sutarties tarp UAB „VLD Solutions“ ir ieškovės atsakovas nederino nei su vienu ieškovės atstovu – sutartį su ieškovės direktorės parašu ir įmonės antspaudu UAB „VLD Solutions“ perdavė R. T.. Ieškovė 2013 m. lapkričio 8 d. pervedė į UAB „VLD Solutions“ banko sąskaitą 120 000 Eur sumą, kuri pagal išankstinius susitarimus su UAB „CARIS“ tą pačią dieną buvo pervesta į Fondo atstovo banko sąskaitą, esančią Šveicarijos banke VP Bank (Schweiz) AG.
27. Atsakovai paaiškino, kad sutarčių su Fondu ir ieškove sudarymo laikotarpiu UAB „VLD Solutions“ taip pat pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „CARIS“ vadovo R. T. sūnus A. T. įsigijo 36 proc. UAB „VLD Solutions“ akcijų. Ši sutartis buvo sudaryta dėl tos priežasties, kad Fondui 120 000 Eur užstatas buvo sumokėtas iš esmės UAB „CARIS“ parūpintomis lėšomis. Tačiau sutartį su Fondu sudarė ne UAB „CARIS“, o UAB „VLD Solutions“. Dėl šios priežasties UAB „CARIS“ kontroliuojantiems asmenims buvo perleista 36 proc. UAB „VLD Solutions“ akcijų tuo pačiu įforminant tarp šalių pasiektą susitarimą dėl ateityje gautos naudos padalijimo proporcijų.
28. Anot atsakovų, ieškovės teiginiai, kad UAB „VLD Solutions“ buvo faktiškai nemoki jau sudarydama 2013 m. lapkričio 4 d. sutartį, yra neatitinkantis tikrovės. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų manyti, jog 2012 metų balanse nurodyta trumpalaikių įsipareigojimų suma 2012 metų pabaigoje buvo faktiškai pradelsti įsipareigojimai. Visi 2012 metų pabaigoje buvę UAB „VLD Solutions“ kreditoriniai reikalavimai iki 2013 metų pabaigos buvo patenkinti.
29. Atsakovų teigimu, ieškovė taip pat nepagrindžia nurodytos aplinkybės, kad UAB „VLD Solutions“ faktiškai nevykdė jokios veiklos. Įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai įrodo, kad 2012 m. įmonė gavo 122 447 Lt pajamų ir uždirbo 20 014 Lt grynojo pelno, o 2013 metais buvo gauta 365 041 Lt pajamų ir uždirbta 59 590 Lt grynojo pelno. Be to, prie ieškinio pridėtas dokumentų perdavimo – priėmimo aktas nepatvirtina, kad atsakovas bankroto administratoriui kitų dokumentų neperdavė, nes įmonės dokumentai bankroto administratoriui buvo perduodami per kelis kartus. Įmonės darbuotojų skaičius nepatvirtina, kad UAB „VLD Solutions“ niekuomet nevykdė veiklos. Darbuotojų skaičius sumažėjo dėl tos priežasties, kad 2017 metų spalio mėnesį ieškovės prašymu buvo areštuotos visos UAB „VLD Solutions“ banko sąskaitos, todėl nuo 2017 metų pabaigos įmonė faktiškai nebevykdė veiklos.
30. Ieškovė tyčinius atsakovo V. L. veiksmus įrodinėja aplinkybe, kad iš ieškovės gautas lėšas UAB „VLD Solutions“ pervedė į Šveicarijoje registruotos bendrovės NHL TREUHAND GMBH-M.NETT TREUHANDER banko sąskaitą. Tačiau iš civilinės bylos Nr. eB2-2308-910/2020, kurioje ieškovė UAB „VLD Solutions“ prašė bankrotą pripažinti tyčiniu, aplinkybių ieškovei yra puikiai žinoma, kad UAB „VLD Solutions“ 120 000 Eur pavedimą aukščiau nurodytai įmonei atliko pagal notariškai patvirtintą sutartį tarp UAB „VLD Solutions“ ir Fondo. Ši įmoka buvo mokama kaip užstatas, siekiant gauti 3 mln. Eur finansavimą energetiniams projektams vystyti Lietuvoje.
31. Atsakovas V. L. 2013 m. lapkričio 4 d. sudarytos sutarties niekuomet nederino su ieškovės vadove ar kitais asmenimis. Prieš sudarant sutartį, atsakovas nebuvo nei susitikęs, nei bendravęs su ieškovės atstovais. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovės vadovei visą laiką buvo žinoma, kad UAB „VLD Solutions“ pervestos lėšos buvo panaudotos sumokant užstatą pagal UAB „VLD Solutions“ su Fondu sudarytą sutartį. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad pirmasis ieškovės reikalavimas UAB „VLD Solutions“ buvo pateiktas tik 2015 m. gegužės 25 d., tai yra praėjus beveik šešiems mėnesiams po 2013 m. lapkričio 4 d. sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi tuo metu atsakovas bei UAB „Dignis Trade“ atstovas S. K. vis dar bendravo su Fondo atstovais, kurie žadėjo susidariusias problemas išspręsti, ieškovė pakartotinę pretenziją UAB „VLD Solutions“ pateikė praėjus apie 1,5 metų nuo pirmojo reikalavimo, tai yra 2016 m. lapkričio 21 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei visuomet buvo žinoma apie UAB „CARIS“ bei UAB „VLD Solutions“ siekius gauti finansavimą vykdomam projektui, ir kad sutartis buvo sudaryta siekiant užtikrinti lėšų pervedimą.
32. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad UAB „VLD Solutions“ pardavus automobilį, gautos lėšos buvo panaudotos neaiškiems tikslams. Pardavus įmonės turtą, gautos lėšos buvo naudojamos išimtinai tik įmonės poreikiams. Ieškinyje minimi balda buvo įsigyti įmonės veiklai.
33. Sudarant Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį Nr. 14-6172 ir Dovanojimo sutartį Nr. 14-6302 atsakovai siekė tiesiog sudaryti povedybinę sutartį, o atskiros trys sutartys buvo sudarytos tik dėl tos priežasties, kad sutartis tvirtinusi notarė reikalavo būtent tokio sandorio įforminimo. Tai yra, atsakovų siekis buvo pakeisti įstatymų nustatytą sutuoktinių turto režimą į sutartimi nustatytą sutuoktinių turto režimą.
34. Triplike atsakovai palaikė atsiliepimo į ieškinį reikalavimus. Naujų aplinkybių ir argumentų nenurodė, iš esmės rėmėsi tuo, kas išdėstyta atsiliepime į ieškinį.
35. Atsakovė G. Z. pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad prašo atmesti ieškovės reikalavimus. Teigia, kad įmonė sudarant Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR realiai ir sėkmingai vykdė veiklą. Pabrėžė, kad šioje byloje reikia vadovautis jos atsiliepimu, pateiktu civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020. Byloje dėl tyčinio bankroto yra pasisakiusi, kad būdama įmonės vadove santykiuose su UAB „Vėjo ratai“ nedalyvavo ir jokios papildomos informacijos apie šį projektą negali suteikti. Projektą koordinavo akcininkas, projektų vadovas V. L., kuris tiesiogiai vykdė visus darbus, susijusius su šios sutarties vykdymu.
36. 2021 m. sausio 11 d. vykusio rašytinio teismo posėdžio metu šalys pateikė baigiamąsias kalbas, kuriose:
39.1. ieškovė nurodė, kad:
39.1.1. ieškovė pagal paslaugų sutartį 2013 m. lapkričio 8 d. sumokėjo UAB „VLD Solutions“ 120 000,00 Eur avansą. UAB „VLD Solutions“ iš ieškovės gavusi 120 000,00 Eur avansą, dar tą pačią dieną šią sumą pervedė į „NHL TREUHAND GMBH-M.NETT TREUHANDER“ banko sąskaitą, esančią Šveicarijos banke. Pasibaigus paslaugų sutarties įvykdymo terminui, ieškovei paslaugos nebuvo suteiktos ir nebuvo grąžintos ieškovės sumokėtas 120 000,00 Eur avansas. UAB „VLD Solutions“ bei šią bendrovę atstovavę V. L. ir G. Z. nevykdė neteismine tvarka teiktų pretenzijų dėl įsiskolinimo;
39.1.2. atsakovas V. L. veikė kaip projektų vadovas, tačiau tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžių metu atsakovas V. L. patvirtino, kad pasirašant su ieškovu Paslaugų sutartį veikė kaip de facto UAB „VLD Solutions“ vadovas. Paslaugų sutarties pasirašymo metu UAB „VLD Solutions“ de jure vadovė buvo G. Z.. Šį faktą atsakovas V. L. byloje yra pripažinęs. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad atsakovus V. L. ir G. Z. sieja artimi giminystės ryšiai (yra tėvas ir dukra). Atsakovas V. L., būdamas de facto UAB „VLD Solutions“ vadovas, ir G. Z., būdama de jure bendrovės vadove, pasirašant paslaugų sutartį turėjo derinti ir derino tarpusavyje, todėl jų atsakomybė yra solidari;
39.1.3. A. D., kaip ieškovės akcininkas, ir atsakovas V. L. turi patirties šiame versle (gaunant bei teikiant paramą / finansavimą iš Europos Sąjungos ir kitų fondų). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių tiesioginių Paslaugų sutarties vykdymą patvirtinančių įrodymų, todėl teismas vertindamas paslaugų sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes didžiąja dalimi turėtų remtis netiesioginiais įrodymais, t. y. V. L. paaiškinimais bei liudytojų A. D. ir R. T. parodymais, teiktais tiek šioje civilinėje byloje, tiek ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020;
39.1.4. atsakovas V. L. nenurodo absoliučiai jokių paslaugų sutarties vykdymo aplinkybių. Atsakovas V. L. savo atsikirtimus į ieškovės ieškinį grindžia išimtinai UAB „VLD Solutions“ ir UAB „Caris“ tarpusavio santykiais ir susitarimais, kuriuose ieškovė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvavo;
39.1.5. įvertinus atsakovo V. L. procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, taip pat tyčinio bankroto byloje liudytojų A. D. ir R. T. teiktus parodymus, galima daryti išvadą, kad atsakovas V. L., kaip UAB „VLD Solutions“ atstovas, nesąžiningai suklaidino (apgavo) ieškovę dėl tikslo, kuriam buvo mokamas 120.000,00 Eur avansas. Ieškovė pagal paslaugų sutartį mokėdama avansą tikėjosi, kad avansas yra mokamas už savarankišką projektą – finansavimui saulės elektrinių projektui vykdyti, tačiau atsakovas V. L. pasirašydamas klaidinančią paslaugų sutartį iš anksto žinojo, kad gauti pinigai bus pervesti „NHL TREUHAND GMBH-M.NETT TREUHANDER“, t. y. su ieškovę nesusijusiam projektui įgyvendinti. Atsakovas V. L. nagrinėjamoje byloje pripažino ir patvirtino, kad tiesioginis naudos gavėjas iš Ispanijos fondų turėjo būti UAB „VLD Solutions“, tuo tarpu UAB „Vėjo ratai“ interesais jokie veiksmai nebuvo atliekami;
39.1.6. nagrinėjamu atveju yra įrodyti neteisėti atsakovo V. L., kaip UAB „VLD Solutions“ de facto vadovo, veiksmai, kuriais prieš Ieškovą buvo panaudota apgaulė, suteikta ir paslaugų sutartyje nurodyta neteisinga, tikrovės neatitinkanti informacija apie paslaugas, kurių atsakovas neteikė ir neketino teikti, ir paslaugų sutartis buvo pasirašyta su vieninteliu tikslu – iš ieškovės gauti 120 000,00 Eur, kurie buvo panaudoti ne ieškovei teikiant paslaugas, o UAB „VLD Solutions“ interesais;
39.1.7. tyčinio bankroto byloje nebuvo aiškintasi ir nebuvo vertinta esminė aplinkybė, kad V. L., atstovaudamas UAB „VLD Solutions“, ieškovės sumokėtus 120 000,00 Eur panaudojo ne ieškovės interesais, o UAB „VLD Solutions“ interesais. Be to, teismas nevertino, kad naudos gavėju iš Ispanijos fondo turėjo būti ne ieškovė, o UAB „VLD Solutions“. Šios aplinkybės yra esminės, jos nebuvo tirtos ir vertintos, todėl tyčinio bankroto byloje nebuvo konstatuotas ieškovei padarytos žalos faktas;
39.1.8. egzistuoja visos CK 6.66 str. numatytos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl 2017 m. lapkričio 21 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis Nr. 14-6172, 2017-11-24 dovanojimo sutartis Nr. 14-6302 ir 2017 m. lapkričio 24 d. povedybinės sutarties, notarinio registro Nr. 14-6308, 2.1 punktas, turėtų būti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.
39.2. Atsakovė G. Z. nurodė, kad:
39.2.1. Vertinant bendrovės vadovo veiksmų teisėtumą, yra būtina paminėti vadinamąją verslo sprendimų priėmimo taisyklę. Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, t. y. jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei. Antra, bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas (pvz., įmonės vardu sudaryti įvairius sandorius, investuoti bendrovei priklausančias lėšas ir pan.) turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų. Trečia, verslo sprendimas turi būti priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – tiek rūpestingumo, tiek ir lojalumo. Kasacinis teismas išaiškino, kad bendrovės vadovas, prieš sudarydamas konkretų sandorį, turi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas reikšmingas tokiam sandoriui sudaryti aplinkybes, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kreditorių interesus;
39.2.2. pavedimas „NHL TREUHAND GMBH – M. NETT TREUHANDER“ buvo atliktas vykdant teisėtą, galiojančią ir nenuginčytą (ir net neginčytą) notarinės formos sutartį. Šio mokėjimo pavedimo atlikimas negali būti vertinamas, kaip neteisėti veiksmai;
39.2.3. pretenzijos dėl konkrečiai 2013 m. lapkričio 4 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „Vėjo ratai“ ir BUAB „VLD Solutions“ sudarymo ar jos tariamai netinkamo vykdymo atsakovei G. Z. net negali būti reiškiamos, nes po 2014 m. sausio 21 d. ji jokių pareigų UAB „VLD Solutions“ nebėjo. Faktas, jog atsakovės G. Z. vadovavimo laikotarpiu nebuvo nemoki, o ieškovės teiginiai apie tariamą nemokumą yra visiškai nepagrįsti;
39.2.4. G. Z. vadovavimo laikotarpiu bendrovės veikla buvo pelninga ir nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad jos vadovavimo laikotarpiu BUAB „VLD Solutions“ buvo nemoki. Kaip patvirtina į bylą pateikta 2013 m. pelno – nuostolių ataskaita, įmonės veikla bylai aktualiu laikotarpiu buvo pelninga, 2013 m. mokestiniai metai baigti su beveik 60 000 Lt pelno. Tuo tarpu 2014 m. ji bendrovei vadovavo nepilną mėnesį, vėliau nebėjo jokių pareigų. Pareiškėja siekia klaidinti teismą, netinkamai analizuodama UAB „VLD Solutions“ balanso duomenis. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu visas balanse nurodytas mokėtinas sumas pareiškėja laiko pradelstais įsipareigojimais. Pavyzdžiui, juk į balanso duomenis „per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ 2013-12-31 datai pateko ir ta pati avanso suma, gauta iš UAB „Vėjo ratai“, nors pačios sutarties vykdymo terminas yra 2014 m. gruodžio 31 d., ir iki tos datos joks negrąžintas avansu gautas mokėjimas negalėjo būti laikomas pradelstu. Lygiai taip pat tai atsispindi ir balanse 2014-12-31 datai. Aplinkybę, kad po „per vienerius metus mokėtinomis sumomis“ slepiasi būtent iš pareiškėjos gautas avansas, kurio grąžinimo klausimas iki 2015-01-01 apskritai negalėjo būto keliamas, aiškiai patvirtina į Bylą pateikti šių minimų 2013 ir 2014 m. mokestinių metų finansinių atskaitomybių aiškinamieji raštai – tiksliau kalbant, jų dalys „įmonės įsipareigojimų būklė“ – ten yra akivaizdžiai matomas iššifravimas, kad po „per vienerius metus mokėtinos sumomis“ slepiasi būtent avansu gautos sumos. Papildomai šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2012 m. balanse minimos avansu gautos sumos nėra;
39.2.5. atsakovai nėra padarę žalos ieškovei, nėra atlikę neteisėtų veiksmų prieš ieškovę, todėl ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovus. Ieškovė yra praleidusi terminą ieškiniui dėl sandorio ginčijimo Actio Pauliana pagrindu pareikšti, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį šioje reikalavimų dalyje atmesti;
39.2.6. nei UAB „VLD Solutions”, nei atsakovas V. L. nesiekė neigiamų pasekmių ieškovei patvirtina ir aplinkybė, kad nei pačioje sutartyje, nei jokiuose jos prieduose ar kituose dokumentuose nebuvo nurodyta, kokius investicinius projektus ketina vystyti ieškovė, tarp ieškovės ir UAB „VLD Solutions“ nebuvo jokio susirašinėjimo dėl sutarties vykdymo aplinkybių, UAB „VLD Solutions“ niekuomet nebuvo suformuluota konkreti techninė užduotis, tai yra, niekuomet nebuvo nurodytos konkrečios paslaugos, kurias UAB „VLD Solutions“ turėjo suteikti ieškovei;
39.3. Atsakovai V. L. ir R. L. baigiamosiose kalbose nurodė, kad:
39.3.1. įmonės kreditorius reikalaudamas žalos atlyginimo tiesiogiai iš juridinio asmens valdymo organo nario arba dalyvio, privalo įrodyti tokio juridinio asmens valdymo organo nario ar dalyvio neteisėtus veiksmus, nukreiptus konkretaus įmonės kreditoriaus atžvilgiu. Tai yra, ieškovė šioje byloje privalo įrodyti, kad atsakovas V. L. sąmoningai, tyčia aktyviais veiksmais siekė padaryti žalą ieškovei;
39.3.2. ieškovės reikalavimas atlyginti žalą dėl sutarties sąlygų, dėl kurių šalys niekuomet nebuvo sutarę nevykdymo, yra nepagrįstas;
39.3.3. sudarant 2013 m. lapkričio 4 d. sutartį nei UAB „VLD Solutions”, nei atsakovas V. L. nesiekė neigiamų pasekmių ieškovei patvirtina ir aplinkybė, kad neipačioje sutartyje, nei jokiuose jos prieduose ar kituose dokumentuose nebuvo nurodyta, kokius investicinius projektus ketina vystyti ieškovė, tarp ieškovės ir UAB „VLD Solutions“ nebuvo jokio susirašinėjimo dėl sutarties vykdymo aplinkybių, UAB „VLD Solutions“ niekuomet nebuvo suformuluota konkreti techninė užduotis, tai yra, niekuomet nebuvo nurodytos konkrečios paslaugos, kurias UAB „VLD Solutions“ turėjo suteikti ieškovei;
39.3.4. kaip yra paaiškinęs V. L. teismo posėdyje 2020 m. gruodžio 14 d., be rašytinių pretenzijų nei A. D., nei kiti ieškovės atstovai iki Paslaugų sutarties pasirašymo ir po to niekuomet neskambino, nerašė nei vieno el. laiško, nei UAB „VLD Solutions“, nei atsakovui V. L., nekalbėjo su atsakovu telefonu ar neturėjo jokio kito kontakto, taip pat neturėjo V. L. telefono numerio. Tokia aplinkybė turi netiesioginę dvejopą įrodomąją vertę, nes: visų pirma kelia abejonių A. D. parodymais dėl to, kad jis dėl sutarties pasirašymo buvo susitikęs su V. L. tris kartus, visų antra – R. T. vaidmuo tiek pasirašant paslaugų sutartį, tiek ir kontroliuojant 120 000 Eur panaudojimą yra didesnis, nei nurodo ieškovė ir R. T.;
39.3.5. Reikalavimą pripažinti UAB „VLD Solutions“ bankrotą tyčiniu civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 ieškovė grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nagrinėjamos šioje byloje, t. y., kad paslaugų sutartis buvo sudaryta esant UAB „VLD Solutions“ nemokiai ir, kad sutartis buvo sudaryta, turint išankstinį ketinimą jos nevykdyti. Tokiu būdu, civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 nustatytos aplinkybės turi prejudicinių faktų reikšmę šioje byloje. Tai matyti ir iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties 55 punkto civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020;
39.3.6. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 nustatė, kad ieškovei buvo žinoma apie projektą, siekiant gauti didelės vertės finansavimą per Ispanijos įmonę, ieškovė turėjo interesą gauti lėšų saulės jėgainės projektui vystyti, turėjo žinoti, jog sumokėta suma bus skirta dalyvauti projekte, siekiant gauti finansavimą per Ispanijos įmonę. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1337-585/2020, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020;
39.3.7. Vilniaus apygardos teismas nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 49 p. nustatė „Darytina išvada, kad 2015 m. gegužės 26 d. UAB „VLD Solutions“ tapo faktiškai nemoki...“, todėl nepagrįstas ir kitas ieškovės reikalavimo pagrindas, kad paslaugų sutartį UAB „VLD Solutions“ sudarė būdama nemokia.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
2. Byloje nustatyta, kad UAB „VĖJO RATAI“ ir UAB „VLD Solutions“ 2013 m. lapkričio 4 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PER. Sutartimi paslaugų teikėja UAB „VLD Solutions“ įsipareigojo parengti Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų 2014-2020 metų paramos lėšų panaudojimo galimybių apžvalgą, pasiūlymus dėl planuojamų investicinių projektų pritaikymo ES paramos fondų esminiams reikalavimams, pasiūlymus dėl ES projektų rengimo ir jų įgyvendinimo, eksporto skatinimo programą, konsultuoti investuotojų paieškos klausimais, su ES projektais susijusiais klausimais, o UAB „Vėjo ratai“ (užsakovė) įsipareigojo pateikti visą turimą informaciją, kurios reikia paslaugai suteikti, ir sumokėti 120 000 Eur su PVM avansu per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos.
3. Ieškovė UAB „VĖJO RATAI“ (paslaugos gavėja) vykdydama Sutartį, 2013 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11081253 sumokėjo 120 000 Eur avansą į UAB „VLD Solutions“ atsiskaitomąją banko sąskaitą. UAB „VLD Solutions“ gautą 120 000 Eur sumą tą pačią dieną SEPA tarptautiniu lėšų pervedimu pervedė į „NHL TREUHAND GMBH-M.NETT TREUHANDER“ banko sąskaitą. Pavedimą įvykdė įmonės buhalterė, remiantis 2013 m. spalio 10 d. sudaryta tarp UAB „VLD Solutions“ bei Conexion Universal AG Celta S.L. sutartimi Nr. CU/2013-DT/VLD-001/LT-3.0M, kurią autentifikavo Ispanijoje veikiantis notaras.
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1761-431/2018 pripažino, kad UAB „VLD Solutions“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PER, todėl priteisė UAB „VĖJO RATAI“ naudai iš UAB „VLD Solutions“ 120 000 Eur žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr.e2-1761-431/2018, priteista suma nebuvo išieškota.
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi iškėlė UAB „VLD Solutions“ bankroto bylą. Bankroto administratore paskirta MB „Insolventa“. Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d., 2019 m. liepos 5 d. nutartimis patvirtintas įmonės kreditorių reikalavimų sąrašas; trečios eilės kreditoriumi pripažinta ieškovė UAB „VĖJO RATAI“, kurios finansinis reikalavimas – 135 953,28 Eur, ir ji yra didžiausią finansinį reikalavimą turinti kreditorė.
6. Ieškovė 2019 m. liepos 25 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama bankrutavusios UAB „VLD Solutions“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 atmetė šį prašymą. Nutartis yra įsiteisėjusi.
7. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti jos naudai135 953,28 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovės G. Z. ir atsakovo V. L., subsidiariai BUAB „VLD Solutions”, neįvykdžius savo prievolės ieškovei pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2419-910/2019.
Dėl ieškovės teisės reikšti tiesioginį ieškinį buvusiai bankrutavusios įmonės vadovei G. Z.
8. Byloje nustatyta, kad atsakovė G. Z. į UAB „VLD Solutions“ direktorės pareigas buvo paskirta nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. sausio 21 d. Ieškovė nurodė keletą viena kitai prieštaraujančių aplinkybių dėl šios atsakovės teisinės atsakomybės sąlygų, tai yra: 1) ieškovei žalą atsakovė padarė tuo, kad buvo UAB „VLD Solutions“ direktore, kai buvo pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 04/11/13-PER, 2) už Paslaugų teikimo sutarties Nr. 04/11/13-PER vykdymą buvo atsakingas Vidmantas lapė, kuris buvo de facto UAB „VLD Solutions“ vadovas, tačiau G. Z., būdama de jure bendrovės vadove, visus priimamus sprendimus, tame tarpe ir pasirašant Paslaugų sutartį turėjo derinti ir derino tarpusavyje, todėl jų atsakomybė yra solidari.
9. Pirma, ieškovė pripažįsta, kad 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 04/11/13-PR galiojimo terminas pasibaigė 2014 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, Paslaugų teikimo sutarties Nr. 04/11/13-PR įvykdymo terminas baigėsi po to, kad atsakovė beveik metai nebuvo UAB „VLD Solutions“ direktore. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad minėta sutartis turėjo būti vykdoma etapais, po kurių šalys turėjo pasirašytinai perduoti suteiktas paslaugas ir pan. Taigi sutarties neįvykdymo pasekmė nėra susijusi su atsakovės G. Z. veikos įrodinėjamu neteisėtumu (CK 6.246 straipsnis). Byloje nėra nurodyta aplinkybių, kad sutartis turėjo būti vykdoma nesuėjus jos terminui, tai yra iki 2014 m. sausio 21 d., kai baigėsi atsakovės paskyrimo į direktores terminas. Ieškovės reikalavimas priteisti iš UAB „VLD Solutions“ buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1761-431/2018, tai yra po beveik keturių metų, kai atsakovė G. Z. nebeužėmė direktoriaus pareigų. Atsižvelgiant į tai, atmetamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 135 953,28 Eur žalos atlyginimą, vien tdėl to kad ji buvo direktorė, kai buvo pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 04/11/13-PER.
10. Antra, pati ieškovė, nurodydama, kad atsakovas V. L., (a) būdamas de facto UAB „VLD Solutions“ vadovas, (b) projektą koordinavo kaip akcininkas ir (c) projektų vadovas, paneigia atsakovės G. Z. įrodinėjamą veikos neteisėtumą (CPK 12, 178 straipsnis). Ieškovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013 patvirtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką už žalos atlyginimą, kuri kilo dėl neteistų veiksmų, atsako formaliai vadovu nepaskirtas asmuo, jei jis sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas.
11. Trečia, kaip galima spręsti iš ieškovės teiginio, atsakovės G. Z. kaltė pasireiškė tuo, kad jos nurodymu iš ieškovės 2013 m. lapkričio 8 d. gautas 120 000 Eur avansas tą pačią dieną SEPA tarptautiniu lėšų pervedimu pervestas į „NHL TREUHAND GMBH-M.NETT TREUHANDER“ banko sąskaitą, esančią Šveicarijos banke. Teismas pažymi, kad Paslaugų teikimo sutartis Nr. 04/11/13-PER, taip pat sutartis, sudaryta tarp UAB „VLD Solutions“ ir Conexion Universal AG Celta Sociedad Limitada, nėra nuginčytos, galioja, todėl veiksmai, atlikti įgyvendinant sutartinius įsipareigojimus, yra teisėti.
12. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
13. Taigi ieškovė pervedė avansą pagal galiojančią Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PER, o atsakovė G. Z. taip pat vykdydama tą pačią sutartį nurodė atlikti pavedimą į „NHL TREUHAND GMBH-M.NETT TREUHANDER“ banko sąskaitą pagal jos sudarytą sutartį Nr. CU/2013-DT/VLD-001/LT-3.0M, kurią autentifikavo Ispanijoje veikiantis notaras. Ieškovė yra privatus juridinis asmuo, verslininkė, todėl pervedusi avansą ir nepareikalavusi užtikrinti prievolės vykdymo turtu, negali įrodinėti atsakovės, kaip buvusios vadovės, veikos neteisėtumo tuo, kad UAB „VLD Solutions“ sudarė su ieškove sutartį neturint jokio nekilnojamojo ar kito turto (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
14. Taip pat ieškovė pažymėjo, jog atsakovas V. L. 2020 m. vasario 24 d. atsiliepime į ieškovės ieškinį nepaaiškina, kokiu pagrindu R. T. galėjo nuspręsti, kad UAB „VLD Solutions“ užstatui skirtas lėšas perves ieškovė. Pabrėžė, jog R. T. nebuvo nei ieškovės direktorius, nei akcininkas, nei darbuotojas, nei įgaliotas asmuo. Nagrinėjamoje byloje R. T. buvo apklaustas ir kaip liudytojas, kuris siekė paaiškinti Paslaugų teikimo sutarties Nr. 04/11/13-PER sudarymo aplinkybes.
15. Teismas, pasisakydamas dėl anksčiau nurodytų ieškovės aplinkybių, konstatuoja, kad esant galiojančiai ir nenuginčytai Paslaugų teikimo sutarčiai Nr. 04/11/13-PER, jos sudarymo aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, nes byloje nėra ginčo dėl sutartinių sąlygų aiškinimo ir šalių valios turinio, todėl nevertinamos. Tai, be kita ko, buvo paaiškinta Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1761-431/2018 bei nurodyta, kad aplinkybių dėl UAB „CARIS” teiktų paslaugų, skirtų investiciniams projektams Lietuvoje įgyvendinti, dėl kurių buvo sudarytos sutartys su Ispanijos kompanija „Conexion Universal AG Celta“, byloje nėra tikslinga aiškintis, kaip ir dėl šalių minimų visų kitų asmenų sudarytų tarpusavio sutarčių, nustatinėti, ar kelios sutarys buvo sudaromos vienam tikslui, ar keliems savarankiškiems tikslams pasiekti, nes ieškovė reikalauja atlyginti žalą, kurią ji patyrė pagal sutartį sumokėdama pinigus atsakovei, negavus atitinkamų paslaugų.
16. Dar kartą pažymėtina, kad ieškovė UAB „VĖJO RATAI“ laisva valia ir savo nuožiūra prisiėmė įsipareigojimus, o verslo nesėkmės atveju apgynė interesus Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1761-431/2018. Nors ieškovė įrodinėja, kad Paslaugų teikimo sutarties Nr. 04/11/13-PER UAB „VLD Solutions“ neketino vykdyti, ieškovė nėra nuginčijusi šios sutarties sandorių negaliojimų pagrindais.
17. Pasak ieškovės, atsakovė UAB „VLD Solutions“ 2013 m. lapkričio 4 d. sudarė Sutartį su UAB „VĖJO RATAI“ jau galbūt būdama nemoki ir nevykdydama realios veiklos, todėl tuo metu UAB „VLD Solutions“ vadovės pareigas užėmusiai atsakovei kyla atsakomybė už ieškovei padarytą žalą.
18. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
19. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 nurodė, kad darytina išvada, jog „2015 m. gegužės 26 d. UAB „VLD Solutions“ tapo faktiškai nemoki, taigi jos vadovui atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga imtis veiksmų dėl faktiškai nemokios įmonės“ (49 punktas).
20. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. L. 2014 m. sausio 21 d. tapo BUAB „VLD Solutions“ vadovu. Byloje esant prejudicijai (CPK 18 straipsnis) – kad 2015 m. gegužės 26 d. UAB „VLD Solutions“ tapo faktiškai nemoki, atsakovės G. Z., kaip buvusios vadovės, neteisėtos veikos, dėl kurios būtų kilusi žala ieškovei, nenustatyta (CK 6.246-6.249 straipsniai).
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atsakovei G. Z. atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
Dėl ieškovės teisės reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui V. L.
22. Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.
23. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. L. 2014 m. sausio 21 d. tapo BUAB „VLD Solutions“ vadovu ir juo buvo iki 2019 m. vasario 19 d., kai buvo iškelta įmonei nemokumo byla. Atsakovas V. L., veikdamas kaip projektų vadovas ir kaip UAB „VLD Solutions“ atstovas, pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PER su ieškove. Byloje nėra ginčo, kad pasirašant šią sutartį atsakovas veikė kaip UAB „VLD Solutions“ de facto vadovas (CPK 12, 178 straipsniai).
24. Ieškovė atsakovui V. L. reiškė reikalavimą remiantis šiomis aplinkybėmis: 1) atsakovė UAB „VLD Solutions”, atstovaujama projektų vadovo V. L., 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR sudarė būdama nemoki ir 2) iš anksto žinodama, kad šios sutarties nevykdys.
25. Jau nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 nurodė, kad darytina išvada, jog „2015 m. gegužės 26 d. UAB „VLD Solutions“ tapo faktiškai nemoki, taigi jos vadovui atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga imtis veiksmų dėl faktiškai nemokios įmonės“ (49 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės argumentas, kad atsakovė UAB „VLD Solutions”, atstovaujama projektų vadovo V. L., 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR sudarė būdama nemoki, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Taip pat teismas atmeta ieškovės argumentą, kad atsakovė UAB „VLD Solutions”, atstovaujama projektų vadovo V. L., 2013 m. lapkričio 4 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR iš anksto žinodama, kad šios sutarties nevykdys, kaip nepagrįstą. Toks ieškovės teiginys sudarytų prielaidą priteisti iš atsakovo žalą, jei 2013 m. lapkričio 4 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 04/11/13-PER būtų pripažinta negaliojančia, kaip sudaryta dėl apgaulės ir pan.
27. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 nurodyta, kad „Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų galima spręsti, kad UAB „VLD Solutions“ vadovas V. L., tiek iki pareiškėjos UAB „Vėjo ratai“ pareikalavimo grąžinti pagal Sutartį gautą avansą, tiek po tokio pareikalavimo atliko veiksmus, rodančius pastangas atgauti užsienio kontrahentams pervestą avanso sumą (t. 5, b. l. 35-36, 45-46). UAB „VLD Solutions“ vadovas 2015 m. birželio 26 d. raštu informavo UAB „Vėjo ratai“ apie galimybę sugrąžinti jai šią sumą iki 2015 m. liepos 31 d. (t. 2, b. l. 76). Kai iki nurodyto termino pareiškėjai avanso lėšos nebuvo grąžintos, UAB „Vėjo ratai“ laukė metus ir 2016 m. lapkričio 11 d. pakartotine pretenzija dar kartą pareikalavo grąžinti 120 000 Eur (t. 2, b. l. 19-23). UAB „VLD Solutions“ vadovas V. L. 2016 m. lapkričio 21 d. rašte nurodė, kad sieks grąžinti lėšas iki 2016 m. gruodžio 21 d. (t. 2, b. l. 18). Tačiau lėšų, pervestų siekiant įgyvendinti projektą pagal su Ispanijos įmone sudarytą sutartį, UAB „VLD Solutions“ nesusigrąžino. To nepavyko padaryti ir kitų dviejų šiame projekte norėjusių dalyvauti įmonių atstovams: liudytojas S. K. nurodė, kad, nepaisant dėtų pastangų, jam nepavyko susigrąžinti apie 50 000 Eur sumos, liudytojas R. T. nurodė praradęs apie 330 000 Eur (51 punktas).
28. Taip pat įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 padaryta išvada, kad UAB „VLD Solutions“ vadovas ėmėsi veiksmų susigrąžinti 120 000 Eur, pervestų projektui pagal su Ispanijos įmone įgyvendinti, nėra pagrindo laikyti sąmoningo delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo laikotarpiu (52 punktas). Šios teismo nurodytos aplinkybės yra reikšmingos kvalifikuojant atsakovo Vidmanto lapės veikos teisėtumą dėl įrodinėjamos ieškovei žalos padarymo.
29. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsakovo veikos neteisėtumas, iš esmės yra panašios su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 išnagrinėtomis. Šioje byloje atsakovas prašė remtis įrodymais, pateiktais į bylą Nr. eB2-2308-910/2020.
30. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
31. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).
33. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui V. L., remsis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 padarytomis išvadomis. Teismas nurodo, kad atsakovo teisinės atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalį, nes įrodinėjama kaip neteisėta veika buvo padaryta iki JANĮ įsigaliojimo.
34. Nagrinėjamoje byloje, patenkinus ieškovės prašymą, buvo apklaustas atsakovas V. L., liudytojas R. T. (UAB „CARIS“ akcininkas ir vadovas). Nors ieškovės atstovas įrodinėjo, kad šioje byloje skiriasi jų teikti paaiškinimai nuo teiktų civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020, teismas, išklausęs garso įrašą dėl abiejų bylų įrodinėjamų faktinių aplinkybių (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nenustatė esminių skirtumų. Kaip, be kita ko, ir A. D. parodymų. Jau nurodyta, kad paaiškinimų skirtumai dėl Paslaugų teikimo sutarties Nr. 04/11/13-PER sudarymo aplinkybių, įvertinant, su kuo buvo derinamas sąlygos, kur buvo paliktas sutarties projektas, negali būti pripažįstamos reikšmingomis, kai tiriamas atsakovo veikos teisėtumas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo po sutarties sudarymo.
35. Byloje nustatyta, kad 2013 metais tuometis UAB „VLD Solutions“ projektų vadovas V. L. iš UAB „Dignis Trade“ atstovo S. K. gavo pasiūlymą rengti projektą, susijusį su alternatyvios energijos gamybos šaltiniais, pasinaudojant Ispanijos įmonės Conexion Universal AG Celta Sociedad Limitada teikiama parama privatiems alternatyvios energijos gamintojams.
36. Civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 liudytojas R. T. parodė, kad „V. L., su kuriuo pirmąjį projektą turėjo 2007 metais, 2013 metais pasiūlė dalyvauti projekte 7 mln. finansavimui gauti. Liudytojas nurodė, kad pats buvo nuskridęs į Ispaniją, domėjosi įmone, per kurią planuota gauti finansavimą, jos apyvartomis, buvo susitikęs su G., pas notarą pasirašė sutartį, tuomet viskas atrodė tikra. Liudytojo teigimu, jam buvo žinoma, kad tokį finansavimą, koks planuojamas, galima gauti tik per Ispanijos įmonę. Sumokėjo apie 330 000 Eur pradinį įnašą, jį pervedė į advokatų kontoros sąskaitą Šveicarijos banke. Pasak liudytojo, 2013 m. spalio-lapkričio mėnesį V. L. pasakė, kad reikia dar apie 100 000 Eur pradiniam įnašui, tačiau liudytojas daugiau lėšų negalėjo skirti, nurodė savo pažįstamus, kurie užsiima energetika (UAB „Vėjo ratai“ savininkus). Liudytojo teigimu, jis žinojo, kad UAB „VLD Solutions“ ir UAB „Vėjo ratai“ pasirašė Sutartį ir dalyvauja projekte, prieš pasirašydama Sutartį, UAB „Vėjo ratai“ teiravosi liudytojo, kas tai per projektas. Pasak liudytojo, abejonių, kad sutartis su Ispanijos įmone gali būti fiktyvi, sukėlė vėlesnis V. L. elgesys, neleidžiant tiesiogiai kontaktuoti su G., kurio pasiekti jo vizitinėje kortelėje nurodytais kontaktais buvo neįmanoma“ (2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas) (61 punktas).
37. Šioje nagrinėjamoje byloje liudytojas R. T. patvirtino, kad su atsakovu V. L. yra turėjęs 2007 metais ir sėkmingą projektą, tačiau 2013 metais pasiūlymas dalyvauti kitame projekte, siekiant gauti 7 mln. finansavimą, anot liudytojo, nebuvo įgyvendintas išskirtinai dėl atsakovo V. L. neteisėto neveikimo.
38. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl verslo nesėkmės liudytojo R. T. parodymai yra vienpusiškai neigiami, kuriais yra vertinamas atsakovo V. L. indėlis siekiant gauti paramą per Ispanijos įmonę Conexion Universal AG Celta Sociedad Limitada, ir neatitinka rašytinių įrodymų, kitų šalių paaiškinimų, dogmatiškai vertindamas liudytojo R. T. parodymus (2021 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas), sprendžia, kad UAB „VĖJO RATAI“ turėjo interesą dalyvauti investicinėje programoje, aiškiai žinojo prisiimamą riziką, nes R. T. buvo UAB „CARIS“ akcininku, o ši įmonė per jos dalyvius yra susijusi su UAB „VĖJO RATAI“ .
39. Pažymėtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl atsakovės G. Z. teisinės atsakomybės, įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaškinimus, liudytojo R. T. parodymus, jau atmetė ieškovės argumentus dėl įrodinėjamo atsakovo V. L. veikos neteisėtumo, kurie, anot ieškovės, pasireiškė tuo, kad UAB „VĖJO RATAI“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR žinodama, kad šios nevykdys. Pakartotina, kad UAB „VLD Solutions“ ir Conexion Universal AG Celta Sociedad Limitada sudaryta sutartis nėra pripažinta negaliojančia. Tai, kad ši sutartis patvirtinta notariškai, yra objekyvus kriterijus vertinti prisiimamų įsipareigojimų tikrumą. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 teismas, įvertinęs byloje esančiu rašytinius įrodymus apie V. L. susirašinėjimą su Ispanijos įmonės atstovu dėl finansavimo projekto (t. 5, b. l. 32-46; t. 6, b. l. 98; t. 7, b. l. 59), taip pat liudytojų S. K., R. T. parodymus apie jų įmonių dalyvavimą tame pačiame projekte pagal su ta pačia Ispanijos įmone notarine tvarka sudarytas sutartis ir į tos pačios advokatų kontoros sąskaitą Šveicarijos banke pervestas pradinių įnašų sumas, taip pat liudytojo R. T. parodymus apie jam žinomą UAB „VĖJO RATAI“ interesą dėl dalyvavimo tame pačiame projekte, darė išvadą, jog byloje surinktų duomenų visuma neteikia pagrindo pripažinti įrodyta pareiškėjos UAB „Vėjo ratai“ poziciją, kad BUAB „VLD Solutions“ 2013 m. lapkričio 4 d. Sutartį su UAB „Vėjo ratai“ sudarė žinodama, jog šios nevykdys.
40. Vadinasi, kai abiejose civilinėse bylose šalių paaškinimai yra tikrinami tais pačiais rašytiniais parodymais, nėra teisinių prielaidų pripažinti atsakovo V. L. veiką, kaip neteisėtą (CPK 112, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nors ieškovė nurodė, kad UAB „VĖJO RATAI“ direktorė J. D. su sutuoktiniu A. D. įsigijo 5.6230 ha ploto žemės sklypą Maišiagaloje, nes šioje vietovėje norėjo vystyti saulės jėgainių projektą, todėl siekdama gauti finansavimą, sudarė sutartį su UAB „VLD Solutions“, tai nekeičia byloje nustatyto fakto, kad atsakovas siekė vykdyti Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR.
41. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad byloje nėra tiesioginių Paslaugų sutarties sudarymą ir vykdymą patvirtinančių įrodymų, todėl reikia remtis V. L. paaiškinimais bei liudytojų A. D. ir R. T. parodymais, teiktais tiek šioje civilinėje byloje, tiek ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 dėl UAB „VLD Solutions“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismo vertinimu, jei ieškovės nebūtų tenkinusios Paslaugų teikimo sutarties Nr. 04/11/13-PR sąlygos, ji nebūtų pervedusi avanso arba pareikalavusi per protingą terminą jį grąžinti. Šie ieškovės veiksmai, patvirtinti pavedimu, tiesiogiai įrodo, kad šalių valią atitiko Sutartis (CK 6.156 straipsnis). Taigi baigiamųjų kalbų 29-31,34 punktuose ieškovės nurodytas liudytojų parodymų ir atsakovo paaiškinimų vertinimas, nepaneigia fakto, jog ginčo dėl Sutarties sąlygų teisėtumo nebuvo. Minėta, taip pat civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 yra rašytiniai įrodymai apie V. L. susirašinėjimą su Ispanijos įmonės atstovu dėl finansavimo projekto (t. 5, b. l. 32-46; t. 6, b. l. 98; t. 7, b. l. 59).
42. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis).
43. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas). Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas.
44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Paslaugų teikimo sutartį Nr. 04/11/13-PR atsakovas V. L., kaip UAB „VLD Solutions“ projektų vadovas, sudarė, nes turėjo patirties rengiant dokumentus, siekiant gauti finansavimą iš ES paramos fondų. Liudytojas R. T. patvirtino, kad su atsakovu V. L. yra turėjęs 2007 metais sėkmingą projektą. Taigi su ieškove sudaryta sutartis nebuvo vienintelė, byloje konstatuota, kad atsakovas nesiekė padaryti tiesioginę žalą kreditorei UAB „VĖJO RATAI“, dėjo pastangas finansavimui gauti, o nepavykus – sugrąžinti sumokėtą avansą. Tiek nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020, tiek šioje byloje nėra kvalifikuotas atsakovo neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnis), juo labiau, specifiškai nukreiptas į UAB „VĖJO RATAI“ žalos padarymą. Taip pat Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2308-910/2020 atmestas UAB „VĖJO RATAI“ prašymas dėl tyčinio bankroto. Vadinasi, ieškovės ieškinys atsakovui V. L. yra atmetamas, nes nėra įrodytos būtinos sąlygos reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui (CK 6.263 straipsnis, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis).
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais
45. Minėta, ieškovė prašė priteisti jos naudai 135 953,28 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų V. L. ir G. Z., subsidiariai BUAB „VLD Solutions“, neįvykdžius savo prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2419-910/2019“.
46. Teismas pažymi, kad atmetus ieškovės reikalavimą atsakovui V. L., jam nekyla tiesioginė atsakomybė už UAB „VĖJO RATAI“ padarytos žalos atlyginimą. Vadinasi, nėra faktinių aplinkybių pripažinti negaliojančiomis 2017 m. lapkričio 21 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį Nr. 14-6172, sudarytą tarp atsakovo V. L. ir atsakovės R. L., 2017 m. lapkričio 24 d. Dovanojimo sutartį Nr. 14-6302, sudarytą tarp atsakovo V. L. ir atsakovės R. L., bei pripažinti negaliojančiu 2017 m. lapkričio 24 d Povedybinės sutarties, notarinio registro Nr. 14-6308, sudarytos tarp atsakovo V. L. ir atsakovės R. L., 2.1 punktą, o taip pat taikyti restituciją natūra – atsakovams V. L. ir R. L. bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybės teise grąžinant butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 10788/2144600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1/24 patalpos (automobilių stovėjimo patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir 1/17 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Nesant faktinių aplinkybių pripažinti negaliojančiomis atsakovo V. L. ir atsakovės R. L. sudarytų sutarčių, atsakovų argumentai dėl senaties taikymo nevertinami, nes jie tapo teisiškai nereikšmingais.
47. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, ieškovės ieškinys atmetamas, kaip neįrodytas ir dėl prašomo taikyti CK 6.66 strypsnyje numatyto actio Pauliana sandorio negaliojimo pagrindo (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
48. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, todėl atsakovų naudai priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
49. Atsakovė G. Z. sumokėjo 726,00 Eur už suteiktas atstovavimo paslaugas. Taip pat atsakovas V. L. patyrė 2441,00 Eur atstovavimo išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: 200,00 Eur už atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą, už ieškinio parengimą, 900,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 300,00 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, 200,00 Eur už teisinių konsultacijų klientams dėl bylos teikimą, 141 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 300,00 Eur už atstovavimą byloje 2021 m. sausio 11 d. teismo posėdyje ir 400,00 Eur už baigiamosios kalbos raštu parengimą ir pateikimą teismui.??????
50. Atsakovė R. L. patyrė 1950,00 Eur atstovavimo išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (900,00 Eur už tripliko parengimą, 300,00 Eur už atsiliepimo į papildomą reikalavimą parengimą, 150,00 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, 100,00 Eur už prašymo dėl bylų sujungimo parengimą ir 500,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje iki 2021 m. sausio 11 d).??
51. Prašoma visų atsakovų priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinami.
52. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteisiamos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
53. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad „Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu“.
54. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2559-803/2020 nuspręsta ieškovės UAB „VĖJO RATAI“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Padaryti įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiam nekilnojamajam turtui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 2697/536150 žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1/24 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir 1/17 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje prašymą atmesti.
55. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020 nutarta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties dalį dėl ieškovės UAB „VĖJO RATAI“ prašymo taikyti areštą atsakovų V. L. ir G. Z. turtui pakeisti ir šioje dalyje ieškovės UAB „VĖJO RATAI“ prašymą tenkinti – ieškovės reikalavimui užtikrinti areštuoti atsakovams V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį (nurodomu eiliškumu) nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą, turtines teises ir/arba pinigines lėšas, esantį pas atsakovus arba pas trečiuosius asmenis, bendrai 135 953,28 Eur sumai.
56. Sprendimus įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, vadovaujantis CPK 150 straipsniu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VĖJO RATAI“ ieškinį.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VĖJO RATAI“ (juridinio asmens kodas: 226052910) atsakovui V. L. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 2441,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VĖJO RATAI“ (juridinio asmens kodas: 226052910) atsakovei R. L. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 1950,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.??
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VĖJO RATAI“ (juridinio asmens kodas: 226052910) atsakovei G. Z. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.??
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – „Padaryti įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiam nekilnojamajam turtui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 2697/536150 žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1/24 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir 1/17 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – „ieškovės reikalavimui užtikrinti areštuoti atsakovams V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį (nurodomu eiliškumu) nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą, turtines teises ir/arba pinigines lėšas, esantį pas atsakovus arba pas trečiuosius asmenis, bendrai 135 953,28 Eur sumai“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Petkuvienė