Civilinė byla Nr. eL2-52769-996/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44967-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.3; 3.2.7.1; 3.4.1.11.1

(S)

      VILNIAUS  MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka spręsdama kreditoriaus M. S. (M. S.) pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Vitelscrap“ priėmimo klausimą

n u s t a t ė:

kreditorius M. S. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 1 116,91 Eur darbo užmokesčio priteisimo iš skolininko UAB „Vitelscrap“. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą bei turtines teisės, esančias pas skolininką ir/ar pas trečiuosius asmenis, pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitose, ir/ar kituose bankuose ir/ar kredito įstaigose, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 435 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės <...>. 

Pagal CPK 137 str. 2 d. 3 p., teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Iš pareiškimo turinio matyti, kad kreditoriaus reikalavimai yra dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 299 str. 2 d. nustatyta, jog nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai: 1) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; 2) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; 3) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; 4) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimąsis į Darbo ginčų komisijas, kurios veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių (DK 287 str.).

Teismas konstatuoja, kad pareiškimo dalykas yra individualus darbo ginčas, kaip jis apibrėžtas DK 285 str. Pažymėtina, kad atvejų, kai asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nepasinaudodamas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, sąrašas nuo 2013-01-01 DK įtvirtintoje darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos redakcijoje yra susiaurintas, tokiu būdu nuo 2013-01-01 suteikiant platesnius įgaliojimus Darbo ginčų komisijai. Vadovaujantis DK 299 str., M. S. dėl darbo užmokesčio priteisimo turėtų kreiptis bendra individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma. Tokia teismo išvada atitinka teismų formuojamą praktiką (Kauno apygardos teismo 2015-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-915-390/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2615-275/2014).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. S. nustatyta tvarka kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog M. S. nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl pareiškimą atsisakoma priimti.

Atsisakius priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas nesprendžia klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 3 p., 412 str. 1 d., 435 str. 2 d. teismas

n u t a r ė:

kreditoriaus M. S. (M. S.) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „Vitelscrap“ atsisakyti priimti ir nutarčiai įsiteisėjus grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti M. S. (M. S.), kad jis su reikalavimais dėl darbo užmokesčio priteisimo turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją, veikiančią prie Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus.

Informuoti M. S. (M. S.), kad kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją M. S. (M. S.) pasikreips ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos (CPK 412 str. 1 d.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                      Ieva Stanislovaitienė