Civilinė byla Nr. e2-101-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01544-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1365-864/2023 pagal ieškovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medium group“ dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Medium group“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 159 189 Eur skolą, 5 875,73 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, taip pat kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas trečiuosius asmenis, bendros 165 064,73 Eur sumos.

3.       Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, kaip pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ieškovė nurodė, kad pateikė teisinius argumentus, faktines aplinkybes ir įrodymus, kurie pagrindžia šiuo ieškiniu reiškiamus reikalavimus.

4.       Dėl realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kaip antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ieškovė nurodė, kad pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovės reikalavimas akivaizdžiai yra didelės apimties, nes atsakovė atsisakymą mokėti grindžia prasta finansine padėtimi, nors ginčo lėšas gavo. Tikėtina, kad atsakovė, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove, ims perleisti turtą, taip ruošdamasi galimam bankrotui ir apsunkindama galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat tikėtina, kad atsakovė siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove, atleido dalį darbuotojų, taip ruošdamasi galimam bankrotui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6.       Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, priėjo išvadą, kad ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas. Byloje šiuo atveju nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus tikėtinai gina aiškiai netinkamu būdu, todėl teismas vertino, jog ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, taip pat atskleidė teisinius ieškinio argumentus.

7.       Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovės prievolių, kylančių iš 2018 m. gruodžio 21 d. sutarties Nr. S-1060, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti kelių naudotojo mokesčio surinkimą elektroninių vinječių platinimo vietose ir įsipareigojo mokėjimo priėmimo paslaugų vietose priimti mokėjimus ir juos sutartyje nustatyta tvarka pervesti į ieškovės sąskaitą, tinkamo vykdymo, todėl vien aplinkybės, susijusios su atsakovės turtine padėtimi nesudarė pagrindo konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui.

8.       Šiame kontekste teismas taip pat kritiškai vertino ieškovės argumentą, kad būsimo teismo sprendimo vykdymo grėsmę papildomai patvirtino tai, jog lyginant su praėjusių metų pabaigos duomenimis, žymiai išaugo atsakovės bankroto rizika, šiuo metu ji siekia 8 balus (rizika aukšta), kai 2021 m. gruodžio mėnesį buvo 5 balai. Teismas pažymėjo, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog esant abejonių dėl skolininko mokumo kreditorius savo teises turi ginti nemokumo procese, užtikrinančiame visų kreditorių lygias galimybes į reikalavimų patenkinimą, o ne laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios, be kita ko, suvaržo ir kitų sąžiningų kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į atsakovės turtą.

9.       Vertindamas atsakovės veiksmus (ne)sąžiningumo aspektu, teismas pastebėjo, kad iš ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog viena vertus, atsakovė nurodo, kad sutinka su skola, kita vertus nurodo, jog esama UAB „Medium group“ finansinė situacija neleidžia sumokėti susidariusio įsiskolinimo iš karto, taip pat atsakovė siekia išdėstyti skolos mokėjimus arba sudaryti taikos sutartį. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove, ims perleisti turtą, taip ruošdamasi galimam bankrotui ir apsunkinama galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

10.       Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovės sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

11.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai vertino atsakovės nesąžiningą elgesį vykdant prisiimtas prievoles, dėl ko ir susidarė skola ieškovei. Atsakovė neatliko šalių sudarytoje sutartyje numatytos pareigos ir pardavusi vinjetes bei surinkusi mokesčius jų ieškovei nepagrįstai neperdavė, kas ir suponuoja atsakovės nesąžiningus veiksmus. Tai, kad atsakovė neneigia savo skolos, kuri nebūtų susidariusi šiai tinkamai vykdžius prisiimtas prievoles, tačiau negali jos grąžinti dėl po skolos susidarymo pablogėjusios turtinės padėties, leidžia teigti, kad atsakovė vilkino lėšų perdavimą ir elgėsi nesąžiningai iki ginčo teisme iškėlimo.

11.2.                      Vilniaus apygardos teismas netinkamai interpretavo ieškovės argumentus dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, susijusius su atsakovės sunkia finansine padėtimi ar gręsiančiu bankrotu. Šalys metus laiko bandė pasiekti taikų ginčo sprendimo būdą, papildomas susitarimas buvo sudarytas, bet atsakovė jo nevykdė.

11.3.                      Ieškovė, prašyme pateikdama įrodymus dėl atsakovės veiksmų, galimai susijusių su pasiruošimu jos bankroto procesui, siekė ne užtikrinti savo interesų patenkinimą ar kitaip apsaugoti savo būsimas reikalavimo teises, o pagrįsti atsakovės nesąžiningumą ir jos ketinimus. Vilkindama derybų procesą, kurio metu pakartotinai teikdama prašymus dėl taikos sutarties sudarymo, nors vieno sudaryto susitarimo atsakovė jau nevykdė, atsakovė sąmoningai perleido savo turtą: per paskutinius kelis mėnesius perleido 3 transporto priemones (ieškinio priedas Nr. 8), atleido dalį darbuotojų, kurių skaičius sumažėjo nuo 7 iki 4 asmenų tai rodo jos nesąžiningumą. Dėl nurodytų veiksmų sumažėjo atsakovės turto masė, tai leidžia teigti, kad ji nesiekė grąžinti iš vinječių pardavimo surinktų, ieškovei priklausančių lėšų, o tik bandė išvengti atsakomybės siekdama susidariusios skolos grąžinimą padaryti neįmanomą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

13.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. vasario 2 d. buvo gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodė naujas faktines aplinkybes, jos manymu patvirtinančias atsakovės nesąžiningumą bei skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą. Kartu su šiuo procesiniu dokumentu ieškovė pateikė ir naujus dokumentus – atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir pranešimo dėl UAB „Medium group“ nemokumo proceso inicijavimo kopijas.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

15.       Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodo papildomus argumentus, kurių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, apeliantės nuomone, turėtų būti panaikinta. Kadangi terminas atskirajam skundui pateikti nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs (CPK 335 straipsnio 1 dalis), tokie apeliantės paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą negali būti priimti.

16.       Pagal Lietuvos CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės teikiamų dokumentų turinį, daro išvadą, kad jie neegzistavo nutarties priėmimo dieną, pirmosios instancijos teismas negalėjo jų įvertinti, be to, jie reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsisako juos priimti į bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktas atsakovės atsiliepimas į ieškinį nagrinėjamu atveju nėra laikomas nauju įrodymu, nes sudaro nagrinėjamos bylos medžiagą ir pakartotinai jį pridėti prie bylos nėra pagrindo.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

18.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

19.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).

20.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties išvados dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jos nepasisako.

21.       Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad neegzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Su tokiais atskirojo skundo motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

22.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Taigi, ieškovės argumentai, kad reikalavimo suma yra didelė, o atsakovės finansinė padėtis galimai palaipsniui blogėja, neįrodo šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galbūt sudėtinga (prasta) atsakovo finansinė padėtis nėra aplinkybės, besąlygiškai leidžiančios taikyti turto areštą.

23.       Ieškovė teiginius, kad atsakovė galbūt ėmėsi veiksmų perleisti savo turtą (mažindama darbuotojų skaičių, perleisdama transporto priemones), grindžia informacija iš UAB „Creditinfo Lietuva“. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad internetinėse svetainėse pateikiami duomenys apie įmonės kreditingumą ar kita informacija apie atskirus įmonės finansinius rodiklius, atspindi subjektyvią to asmens nuomonę ir negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu (CPK176 ir 185 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1361/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-837-407/2016), todėl teismo vertinimu, remiantis šiuo įrodymu ieškovės išvados dėl atsakovės siekio pabloginti savo turtinę padėtį nėra tinkami pagrįstos. Be to, iš ieškovės pateiktų „Creditinfo“ duomenų neįmanoma nustatyti, kokios transporto priemonės ir kokiu pagrindu buvo perleistos (jeigu perleistos, o ne išregistruotos dėl kitų priežasčių). Jokių konkrečių duomenų (pavyzdžiui, išrašų iš viešų registrų su istorija), kad atsakovė turėjo turtą, kurį perleido (perleidžia, ketina perleisti) tretiesiems asmenis, sudaro sandorius, apsunkinančius šį turtą naujomis prievolėmis ir pan., apeliantė į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad darbuotojų bendrovėje sumažėjimas pats savaime nepatvirtina atsakovės siekio perleisti savo turtą ir taip išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nes šis faktas gali būti nulemtas daugelio veiksnių ir (ar) priežasčių. Taigi apeliantės nurodytos aplinkybės – galimas darbuotojų atleidimas, taip pat neįrodo atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės ar vertės sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo.

24.       Konstatuotina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai apie didelę ieškiniu pareikštų reikalavimų sumą ir kartu sunkią atsakovės finansinę padėtį nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neįrodyta. Apeliantės nesąžiningumo, kaip grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui, nepatvirtina ir apeliantės nurodoma aplinkybė dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei vengimo atsiskaityti su apeliante (pasak apeliantės, atsakovė neatliko šalių sudarytoje sutartyje numatytos pareigos ir pardavusi vinjetes bei surinkusi mokesčius jų ieškovei nepagrįstai neperdavė). Tokie klausimai sudaro bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo dalyką, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, jie nevertinami. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Pažymėtina, kad skolininko neatsiskaitymas su kreditoriumi yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismą, o ne prielaida teismui automatiškai taikyti skolininko turto areštą.

25.       Byloje nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovės siekius vengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovės turtinė padėtis, jos veiklos perspektyvos šiuo atveju yra neaktualios ir pačios savaime laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesuponuoja, nes laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą.

26.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                   Rasa Gudžiūnienė