LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Epayblock“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-2686-562/2023 pagal ieškovų A. D. F., A. B., A. M., A. M., A.M.A.T. Srl, A. A., A. O., A. G., A. I., A. T., A. G., C. P., C. S., D. S., D. P., D. M., E. D., F. L., F. A., F. P. D. M., F. I., V. B., G. M., G. M., G. A., G. G. C., G. G., L. L., L. M., L. N., M. M., M. S., M. C., M. P., P. B., P. A., P. F., P. V., P. C. S., R. A., S. C., S. L., S. P. D., T. M., V. G., V. Z., V. F., V. M., R. M., W. B., A. F., C. T., D. C., P. P., S. A. C., S. G., L. S., S. C., M. D., C. Z., D. P., G. M., E. M., M. M., D. S., A. C. ieškinį atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Epayblock“ dėl turtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. D. F., A. B., A. M., A. M., A.M.A.T. Srl, A. A., A. O., A. G., A. I., A. T., A. G., C. P., C. S., D. S., D. P., D. M., E. D., F. L., F. A., F. P. D. M., F. I., V. B., G. M., G. M., G. A., G. G. C., G. G., L. L., L. M., L. N., M. M., M. S., M. C., M. P., P. B., P. A., P. F., P. V., P. C. S., R. A., S. C., S. L., S. P. D., T. M., V. G., V. Z., V. F., V. M., R. M., W. B., A. F., C. T., D. C., P. P., S. A. C., S. G., L. S., S. C., M. D., C. Z., D. P., G. M., E. M., M. M., D. S., A. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Epayblock“, prašydami priteisti iš atsakovės BUAB „Epayblock“ 1 907 023,13 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti užbaigti BUAB „Epayblock“ bankroto procedūrą, priimant sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos ir išregistruoti BUAB „Epayblock“ iš Juridinių asmenų registro bei atlikti įrašą apie tokį draudimą Juridinių asmenų registre, taip pat iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti BUAB „Epayblock“ perduoti arba nurašyti akcininkams (dalyviams) po atsiskaitymo su kreditoriaus likusį turtą, areštuoti BUAB „Epayblock“ nuosavybes teise priklausantį turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises, taip pat kitą turtą) ne mažesnei nei 1 907 3,12 Eur sumai.

3.       Nurodė, kad egzistuoja abi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, todėl turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios užkirstų kelią teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui. Atsakovė vengia spręsti susidariusią situaciją, nes niekaip nesureagavo tiek į ieškovų siųstas pretenzijas, tiek ir į prašymus įtraukti ieškovus į kreditorių sąrašą ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimą. Be to, atsakovė, žinodama apie galimus ieškovų reikalavimus, nepagrįstai greitai bando likviduotis. 2022 m. gruodžio 22 d. pranešimai apie planuojamą BUAB „Epayblock“ kreditorių susirinkimą turėjo būti išsiųsti 158 kreditoriams. Didžioji dalis tokių pranešimų vis dar nėra įteikti, pavyzdžiui, reikšmingus kreditorinius reikalavimus turinčioms D&H Strategy Advisors Ltd, D. M. Projects Ltd, Coininsider Media Ltd, t. y. kreditoriai net nežino apie atsakovės nemokumo procesą. Nepaisant to, 2023 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu buvo pradėta vykdyti bankroto ne teismo tvarka procedūra, o 2023 m. birželio 23 d. priimtas sprendimas likviduoti BUAB „Epayblock“. Toks sprendimas priimtas balsuojant tik 3 iš 158 kreditorių. Nors šių kreditorių reikalavimų sumos formaliai užtenka priimti sprendimą dėl likvidavimo bankroto tvarka, de facto (iš tikrųjų) tai rodo, kad BUAB „Epayblock“ yra siekiama nepagrįstai greitai likviduoti dėl bankroto, norint, kad ieškovai negalėtų kreiptis į teismą ir apginti savo pažeistas teises. Be to, reikalavimo suma 1 907 023,13 Eur yra itin didelė, tai savaime padidina sprendimo nevykdymo riziką.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir areštavo atsakovei BUAB „Epayblock“ nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio sumos – 1 907 023,12 Eur, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei mažinti turto vertę, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų.

5.       Teismas, įvertinęs pateikto ieškinio turinį ir įrodymus apie ieškovų atliktus mokėjimus į BUAB „Epayblock“ sąskaitas, nusprendė, kad ieškovų reikalavimai tikėtinai pagrėsti, todėl egzistuoja viena iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovai prašo taikyti tris laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti užbaigti BUAB „Epayblock“ bankroto procedūrą, priimant sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos ir išregistruoti BUAB Eepayblock“ iš Juridinių asmenų registro bei atlikti įrašą apie tokį draudimą Juridinių asmenų registre; uždrausti BUAB „Epayblock“ perduoti arba nurašyti akcininkams (dalyviams) po atsiskaitymo su kreditoriaus likusį turtą; areštuoti BUAB „Epayblock“ nuosavybes teise priklausantį turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises, taip pat kitą turtą) ne mažesnei nei 1 907 023,12 Eur sumai. Teismo vertinimu, ieškovų prašomos pirmos dvi laikinosios apsaugos priemonės, t. y. uždrausti užbaigti BUAB „Epayblock“ bankroto procedūrą priimant sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos ir išregistruoti BUAB „Epayblock“ iš Juridinių asmenų registro, atlikti įrašą apie tokį draudimą Juridinių asmenų registre bei uždrausti BUAB „Epayblock“ perduoti arba nurašyti akcininkams (dalyviams) po atsiskaitymo su kreditoriais likusį turtą, atsižvelgiant į šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl 1 907 023, 13 Eur žalos priteisimo, yra nesusijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais byloje ir dėl to neatitinkančios laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslo. Ieškovai, teigdami, kad atsakovė, savo turimais balsais nulemdama vienokių ar kitokių kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą, veikia neteisėtai, iki kreipimosi į teismą su ieškiniu nesiėmė įgyvendinti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnyje numatytos kreditoriaus teisės dėl priimtų kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumo teisminės patikros. Nurodė, kad ieškovai laikinosiomis apsaugos priemonėmis, susijusiomis su draudimu užbaigti BUAB „Epayblock“ bankroto procedūrą ir uždrausti BUAB „Epayblock“ perduoti arba nurašyti akcininkams (dalyviams) po atsiskaitymo su kreditoriais likusį turtą, iš esmės siekia laikinai sureguliuoti bankroto procese kylančius klausimus. Teismo vertinimu, toks laikinųjų apsaugos priemonių instituto naudojimas yra neadekvatus laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamų reikalavimų.

7.       Vertindamas ieškovų argumentus dėl atsakovei pareikšto ieškinio didelės sumos, teismas pažymėjo, kad ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Nurodė, kad arešto taikymui būtina nustatyti atsakovės nesąžiningumą.

8.       Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Lietuvos bankas tyrimo metu nustatė, kad atsakovė pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 12–16 dalių, 10 straipsnio 6 dalies, 12 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų, 3 dalies 1 punkto, 4(1) dalies, 5 dalies 1–3 punktų ir 10 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 1-2 dalių, 22 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 dalies 1–3, 9, 10 punktų, 4 dalies nuostatas, dėl to 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu atsakovei buvo panaikinta elektroninių pinigų įstaigos licencija. Be to, remiantis bylos duomenimis, 2023 m. sausio 9 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu buvo pradėta vykdyti bankroto ne teismo tvarka procedūra, o 2023 m. birželio 23 d. priimtas sprendimas likviduoti BUAB „Epayblock“. Ieškovų pateikti duomenys, teismo vertinimu, paneigia atsakovės sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad yra pagrindas taikyti ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto areštą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė BUAB „Epayblock“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad iš areštuotų lėšų atsakovei leisti atsiskaityti su ieškovais pagal pareikštą reikalavimą, tačiau toks teismo leidimas prieštarauja JANĮ 94 straipsniui. Atsakovei iškėlus nemokumo (bankroto) bylą, kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami išimtinai JANĮ nustatyta tvarka ir terminais. Pirmosios instancijos teismas pažeidė JANĮ normas, proporcingumo bei kreditorių lygiateisiškumo principus, kadangi vienų kreditorių reikalavimams suteikiamas prioritetas prieš kitų kreditorių reikalavimus. Įmonei iškėlus bankroto bylą nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas pagal CPK taisykles šiuo atveju nėra galimas.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė imperatyvias įstatymo normas (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 30 straipsnio 1 dalį, 94 straipsnį), apribojo nemokumo administratoriaus galimybes valdyti, naudoti juridinio asmens turtą ir juo disponuoti (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sisteminis JANĮ normų aiškinimas patvirtina, kad iškėlus juridiniam asmeniui bankroto bylą naujų areštų taikymas už prievoles, atsiradusias iki bankroto bylos iškėlimo, yra negalimas.

9.3.                      Pareikštu ieškiniu ieškovai siekia prisiteisti iš atsakovės pinigines lėšas. Kadangi atsakovė yra bankrutavusi, šio ginčo laimėjimo atveju ieškovų pareikšti reikalavimai galėtų būti tenkinami tik kaip atsakovės kreditorių reikalavimai bankroto procese. Nutartyje nurodytas pirmosios instancijos teismo leidimas atsakovei atsiskaityti su ieškovais pagal pareikštą reikalavimą negalėjo būti suteiktas, yra neteisėtas.

10.       Ieškovai A. D. F., A. B., A. M., A. M., A.M.A.T. Srl, A. A., A. O., A. G., A. I., A. T., A. G., C. P., C. S., D. S., D. P., D. M., E. D., F. L., F. A., F. P. D. M., F. I., V. B., G. M., G. M., G. A., G. G. C., G. G., L. L., L. M., L. N., M. M., M. S., M. C., M. P., P. B., P. A., P. F., P. V., P. C. S., R. A., S. C., S. L., S. P. D., T. M., V. G., V. Z., V. F., V. M., R. M., W. B., A. F., C. T., D. C., P. P., S. A. C., S. G., L. S., S. C., M. D., C. Z., D. P., G. M., E. M., M. M., D. S., A. C. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Egzistuoja priežastys, dėl kurių nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovų reikalavimai galimai nebūtų patenkinti. Atsakovė vengė spręsti situaciją ir nereagavo nei į ieškovų pretenzijas, nei prašymus įtraukti ieškovus į BUAB „Epayblock“ kreditorių sąrašą. Atsakovė nepagrįstai greitai bando likviduotis, didelė dalis kreditorių net nežino apie bankroto procedūros pradėjimą. Be to, atsakovė yra nesąžininga, nes nesilaikė jai kaip elektroninių pinigų įstaigai taikomų reikalavimų, dėl to jai ir buvo panaikinta licencija verstis šia veikla.

10.2.                      Ieškovų reikalavimo suma yra itin didelė, o atsakovės nemokumo administratoriui už nemokumo proceso vykdymo pažeidimus yra skirta poveikio priemonė.

10.3.                      Atsakovė nepateikė duomenų, paneigiančių grėsmės egzistavimą ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Esant turto areštui yra užtikrinama, kad atsakovė nebus išregistruota iš Juridinių asmenų registro ginčo metu.

10.4.                      Jei būtų remiamasi atsakovės pateikiamu JANĮ normų aiškinimu, faktiškai susidarytų situacija, kai ne teismo tvarka bankrutuojančiam juridiniam asmeniui jokios laikinosios apsaugos priemonės negalėtų būti taikomos, nes nėra subjekto, kuris spręstų jų taikymo klausimą. Tokiu būdu atsirastų vietos piktnaudžiavimui ir būtų pažeidžiamas konstitucinis lygiateisiškumo principas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

14.       Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (liet. preliminaraus) – pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

15.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą.

16.       Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovės BUAB „Epayblock“ bankrotas yra vykdomas ne teismo tvarka, o tai reiškia, kad bankroto procedūra nėra kontroliuojama ir vertinama teismo. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina (apeliantė šių aplinkybių nepaneigė), kad didžiausias BUAB „Epayblock“ kreditorius yra pagrindinis BUAB „Epayblock“ akcininkas – BIB Seed Capital S.A., bylos duomenimis, turintis 77 proc. balsų, tai patvirtina ieškovų akcentuojamą aplinkybę, kad tiek sprendimas pradėti neteisminį UAB „Epayblock“ bankroto procesą, tiek ir visi kiti sprendimai dėl įmonės likvidavimo iš esmės yra priimami ir vykdomi atsakovės akcininko sprendimu.

17.       Nustatyta, kad ieškovai, įrodinėdami grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pateikė duomenis, kad 2023 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą likviduoti BUAB „Epayblock“, nors didelė dalis kreditorių net nežinojo (nebuvo tinkamai informuoti) apie pradėtą bankroto procedūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, egzistuoja reali grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, BUAB „Epayblock“ bus likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro tebevykstant šiam teisminiam ginčui. Atitinkamai, tokiu atveju būtų pažeista ieškovų teisė į teisminę gynybą, kadangi nebelikus atsakovės (ją likvidavus ir išregistravus) tolimesnis bylos nagrinėjimas nebebūtų galimas (CPK 293 straipsnio 8 punktas). Be to, ieškinio dėl žalos priteisimo iš atsakovės patenkinimo atveju ieškovai turėtų būti įtraukti į BUAB „Epayblock“ kreditorių sąrašą, o jų reikalavimai turėtų būti tenkinami JANĮ nustatyta tvarka, kartu su kitų kreditorių reikalavimais. Skubotas atsakovės likvidavimas neabejotinai pažeistų šią ieškovų teisę, nes jie prarastų bet kokią galimybę bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Taigi pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės turto areštas, apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju užtikrina būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymą, o tai reiškia, kad taip eliminuojama jo neįvykdymo grėsmė, nes įregistruotas atsakovės turto areštas kartu yra ir kliūtis BUAB „Epayblock“ išregistruoti iš Juridinių asmenų registro vykstančio teisminio ginčo tarp ieškovų ir atsakovės metu.

18.       Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės nepateikė duomenų, paneigiančių grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą. Prašymą panaikinti jai taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą – iš esmės grindė tik tuo, kad pasak UAB „Epayblock“ jai, kaip bankrutuojančiai bendrovei, jokios laikinosios apsaugos priemonės, remiantis JANĮ ir CPK nuostatomis, išvis negali būti taikomos. Be to, apeliantės teigimu, teismo nutartis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nes apribojo nemokumo administratoriaus galimybes valdyti, naudoti juridinio asmens turtą ir juo disponuoti.

19.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais ir pažymi, kad, remiantis tokiais apeliantės pateikiamais JANĮ ir (ar) CPK normų aiškinimais, faktiškai susidarytų situacija, kai ne teismo tvarka bankrutuojančiam juridiniam asmeniui jokios laikinosios apsaugos priemonės išvis negalėtų būti taikomos, nes nėra subjekto (teismo, kaip kad vyksta teisminio bankroto proceso atveju), kuris spręstų jų taikymo klausimą. Visiškai sutiktina su ieškovais, kad tai sudarytų galimybę piktnaudžiauti, eliminuojant kai kuriuos potencialius kreditorius iš ne teismo tvarka vykstančio bankroto proceso. Priešingai nei teigia apeliantė, nei CPK, nei JANĮ nuostatose, įskaitant ir apeliantės cituojamą JANĮ 30 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad juridinio asmens turto, kuris buvo areštuotas iki nemokumo bylos iškėlimo, klausimus sprendžia nemokumo bylą iškėlęs teismas, nėra įtvirtinta jokių draudimų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant ir turto areštą, bankrutuojančiam subjektui. Skirtumas tarp teisme nagrinėjamos bankroto bylos ir neteisminės bankroto procedūros tokiu atveju yra tik toks, kad esant iškeltai bankroto bylai, visi su pradėtais išieškojimo veiksmais, taikytais turto areštais susiję klausiamai perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris savo ruožtu juos ir sprendžia, tuo tarpu vykdant neteisminę bankroto procedūrą, kilus teisme ginčui tarp potencialių kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės, ieškinio užtikrinimo klausimą sprendžia būtent tą bylą nagrinėjantis teismas.

20.       Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad apeliantė neteisingai interpretuoja JANĮ normas ir nepagrįstai teigia, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pažeistos imperatyvios JANĮ ir (ar) CPK nuostatos.

21.       Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningą elgesį. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje grėsmė teismo sprendimui įvykdyti atsiras neabejotinai, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1596-516/2017, 28 punktas).

22.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai aptartas byloje nustatytas aplinkybes (bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka, sprendimą dėl įmonės likvidavimo, kuris priimamas iš esmės didžiausio kreditoriaus – akcininko – nutarimu, nepaisant vykstančio teisminio ginčo su ieškovais dėl žalos atlyginimo), konstatuoja, kad apeliantė (atsakovė) nepaneigė egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį.

23.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo leidimas iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovais pagal pareikštą reikalavimą nėra suderinamas su bankroto procese egzistuojančiu visų kreditorių lygiateisiškumo principu. Pažymėtina, kad iš bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės turimo (įskaitant ir areštuoto) turto turi būti tenkinami ne konkrečių, o visų kreditorių reikalavimai, laikantis JANĮ 94 straipsnyje nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės palikdamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, pašalina nutarties motyvuojamosios dalies 22 punkte ir rezoliucinėje dalyje nustatytą leidimą atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties motyvuojamosios dalies 22 punkto ir rezoliucinės dalies leidimą atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovais.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė