Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 272 – 198 / 2009
Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
73.2.6.1; 121.15; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Birutės Valiulienės
sekretoriaujant Lolitai Kudabienei
dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P., atsakovo „Panevėžio keliai“ atstovei V. J., trečiajam asmeniui A. S., trečiojo asmens atstovei advokatei Vitalijai Kopūstienei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Panevėžio keliai“, trečiajam asmeniui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas 2008-05-14 kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 9 635,46 Lt žalos atlyginimo, 289 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2006-09-25 įvykusios avarijos metu buvo sugadintas UAB „Lukoil Baltija“ priklausantis automobilis MAN, v/n (duomenys neskelbtini) Avarijos kaltininku pripažintas automobilio Volvo, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui AB „Panevėžio keliai“, vairuotojas A. S.. A. S. padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimai nulėmė avariją ir dėl jos atsiradusią žalą. A. S. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, dėl ko nukrito vairuojamo automobilio ratas bei buvo sugadintas kitas automobilis. Transporto priemonė Volvo, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta valdytojo civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovas išmokėjo 9 635,46 Lt dydžio draudimo išmoką. Atsakovas AB „Panevėžio keliai“ yra atsakingas už darbuotojo A. S. darbo metu padarytą žalą, todėl, pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str., ieškovas, kaip draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis eksploatavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir dėl to įvyko eismo įvykis.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad atsakovas su ieškovu 2006-04-25 buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/57075848, kuria atsakovui priklausantis automobilis Volvo N12 buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2006-09-25 Akmenės r., kelyje (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu nukrito atsakovui AB „Panevėžio keliai“ priklausančio automobilio Volvo N12 užpakalinis kairės pusės ratas, kuris riedėdamas atsitrenkė į priešinga kryptimi važiuojantį automobilį MAN LE220, priklausantį UAB „Lukoil Baltija“. Eismo įvykio metu buvo apgadintas UAB „Lukoil Baltija“ priklausantis automobilis. Įvykio kaltininku pripažintas tretysis asmuo A. S., jam surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir skirta bauda pagal ATPK 127 str. 2 d. Nutarimas yra įsigaliojęs. Ieškovas atlygino eismo įvykio metu atsakovo padarytą žalą UAB „Lukoil Baltija“ ir kreipėsi į trečiąjį asmenį ir atsakovą dėl 9 635,46 Lt žalos atlyginimo.
Teismas atmetė atsakovo ir trečiojo asmens prašymą taikyti vienerių metų ieškininės senaties terminą ir ieškinį tuo pagrindu atmesti, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad CK 1.125 str. 7 d. nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams netaikomas draudikui išieškant iš už žalą atsakingo asmens draudėjui išmokėtas sumas, nes CK 6.1015 str. 2 d. nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. jog tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina draudėjo teisės į žalos atlyginimą. Tokiu būdu, šiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).
Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, jog automobilis turėjo 2006-02-07 išduotą valstybinės techninės apžiūros taloną bei krovinio automobilio kelionės lapą Nr. 013973 (2006-09-25), kuriame yra bendrovės mechaniko R. D. žyma, jog automobilis techniškai tvarkingas ir išvykti leidžiama, konstatavo, kad atsakovo transporto priemonė buvo tvarkinga – praėjusi techninę apžiūrą, atitiko techninius reikalavimus, todėl galiojantys teisės aktai eismo įvykio metu nedraudė jos naudoti. Transporto priemonės gedimas, kurio pasekmė buvo nagrinėjamas eismo įvykis, atsitiko staiga, visiškai netikėtai, transporto priemone pravažinėjus beveik visą darbo dieną, dėl ko jokių atsargumo priemonių šiuo atveju nebuvo įmanoma imtis. Atsižvelgdamas į vairuotojo darbo stažą, kitas aplinkybes, teismas sprendė, kad tiek jis (A. S.), tiek atsakovo įgalioti darbuotojai atliko visas funkcijas, liečiančias automobilio techninės būklės patikrinimą. Konstatavo, kad šiuo atveju draudimo apsauga galioja interesui, kurį atsakovas apdraudė pagal transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Tokiais atvejais draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad įvykus draudiminiam įvykiui neturėtų nuostolių, atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui (UAB „Lukoil Baltija“). Šiuo atveju draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, reikalavimo teisė į draudėją padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nesutinka su teismo argumentu, jog AB „Panevėžio keliai“ ir A. S. neatsakingi dėl to, kad nukrito automobilio ratas. Administracinėje byloje nustatyta, jog A. S. pažeidė KET reikalavimus, t. y. vairavo netvarkingą transporto priemonę, neatitinkančią susisiekimo ministerijos nustatytų reikalavimų. Dėl šio eismo įvykio A. S. baustas administracine tvarka dėl KET 53, 273 p. reikalavimų pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (ATPK 127 str. 2 d.). Byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar transporto priemonė turėjo tinkamus dokumentus, ar buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, tačiau turėjo būti nustatyta, ar eisme dalyvaujanti transporto priemonė atitiko reikalavimą, jog ratai turi būti patikimai pritvirtinti panaudojant tam numatytas tvirtinimo detales (LR Susisiekimo ministro įsakymas dėl techninių reikalavimų naudojamoms kelių transporto priemonėms). Transporto priemonės būklė turi būti tikrinama ne tik prieš išvažiuojant į reisą, bet ir visos kelionės metu. Ieškovas būtent ir pateikė įrodymus, kad ratas nebuvo tinkamai pritvirtintas, bet dėl šių įrodymų teismas nepasisakė. Apie transporto priemonės netvarkingumą sužinojo iš eismo priežiūros tarnybos tik 2007 metais. Iki to laiko iš draudėjo ar apdraustojo nebuvo gavęs jokios informacijos apie įvykį ir jo aplinkybes. Galimybę teikti įrodymus apie rato nukritimo priežastis turėjo atsakovas, tačiau jis nepateikė automobilio remonto sąskaitų, kitų remonto dokumentų, iš ko būtų galima spręsti, ar tai buvo gedimas. Taip pat nurodo, kad automobilio kelionės lapas buvo pildomas formaliai, nes jame įrašyti neteisingi duomenys: 2006 m. rugsėjo mėnesio kelionės lape nurodyta automobilio rida yra 758 105 km, nors prieš 7 mėnesius ji buvo 772 109 km (įrašai techninės priežiūros rezultatų kortelėje). Mano, jog byloje net nėra svarbus automobilio valdytojo kaltės dėl automobilio netvarkingumo klausimas. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. numatyti atvejai, kada draudėjas ar apdraustasis turi patys atlyginti nuostolius, t. y. jei žala padaryta vairuojant netvarkingą automobilį, atsakingas asmuo pats atlygina nuostolius. Privalomojo draudimo įstatyme, priešingai nei savanoriško draudimo atveju, nėra nedraudiminių įvykių, todėl nukentėjusiajam asmeniui nustatytos transporto priemonės valdytojo draudikas atlygina nuostolius visais atvejais, bei po to, įstatymo numatytais atvejais, išreikalauja žalos atlyginimą iš atsakingo asmens. Nurodo, kad įrodinėjimo našta civiliniam procese paskirstoma atsižvelgiant į civilinėje teisėje galiojančią bendrąją civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpciją ir į tai, kuri iš šalių turi didesnes galimybes įrodyti kokias nors aplinkybes.
Atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas AB „Panevėžio keliai“ ir tretysis asmuo A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo pilnai, objektyviai ir visapusiškai, todėl priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. Priešingai nei teigia apeliantas, išvykstant pagal užduotį automobilis buvo techniškai tvarkingas, į reisą važiuoti buvo leista, ką patvirtina atsakovo mechaniko R. D. atžyma apie automobilio tinkamą techninę būklę bei eismo priežiūros pareigūnų surašytas aktas, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas. Be to, AB „Panevėžio keliai“ neatsako už automobilio ratų sumontavimo kokybę. Techninę apžiūrą atliko UAB „Panevėžio techninės apžiūros centras“ ir 2006-02-07 išdavė techninės apžiūros taloną. Apeliantas neteisingai interpretuoja aplinkybę, kad automobilio kelionės lapas buvo pildomas formaliai, nes jame įrašyti neteisingi duomenys. Priešingai, šios aplinkybės buvo išsiaiškintos pirmosios instancijos teisme: iš pateikto krovininio automobilio kelionės lapo Nr. 013973 matyti, kad 2006-09-25 išvykstant į reisą rida buvo 758 105 km, o tą pačią dieną sugrįžus – 758 752 km. Be to, apeliantas praleido terminą kreiptis į teismą, kadangi autoįvykis įvyko 2006-09-25, kai tuo tarpu CK 1.125 str. 7 d. numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.
Atsakovas AB „Panevėžio keliai“ papildomai nurodo, kad tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas grindžiami formaliu bei netinkamu LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. taikymu bei aiškinimu. Teismas, skirtingai nei apeliantas, šio įstatymo nuostatas aiškino ir taikė remdamasis teisingumo bei protingumo principais, o ne formaliu minėtų normų aiškinimu. Vadovaudamasis teisės aktais bei byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės gedimas atsirado staiga, neprognozuotai, netikėtai, nes buvo atlikti visi būtini veiksmai transporto priemonės techninei būklei patikrinti. Vairuotojas neturėjo jokios galimybės atspėti ar numatyti, jog ratas nukris bei apgadins kitą transporto priemonę. Nors apeliantas vadovaujasi LR Susisiekimo ministro 2003-04-08 įsakymu Nr. 3-241 patvirtintų Techninių reikalavimų naudojamoms kelių transporte priemonėms sąlyga, jog ratai turi būti patikimai pritvirtinti, tačiau šis teisės aktas nustato reikalavimus valstybinei techninei priežiūrai atlikti, todėl negali būti teisinis argumentas apeliaciniam skundui grįsti.
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 str. 1d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Faktinės aplinkybės.
Akmenės r. kelyje (duomenys neskelbtini) 2006-09-25 įvyko eismo įvykis, kurio metu nukrito AB „Panevėžio keliai“ priklausančio automobilio Volvo N12, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamo trečiojo asmens A. S., užpakalinis kairės pusės ratas, kuris riedėdamas atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusį automobilį MAN LE220, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) priklausantį UAB ‚Lukoil Baltija“. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ už eismo įvykio metu apgadintą automobilį MAN LE220, priklausantį UAB „Lukoil Baltija“, atlygino žalą, 2006-11-23 pervesdama 9635,46 Lt. Automobilis Volvo N12 priklausė AB „Panevėžio keliai“, kuri su AB „Lietuvos draudimas“ 2006-04-25 buvo sudariusi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį grindžia tuo, kad automobilis Volvo N12 buvo techniškai netvarkingas, todėl pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str . nuostatas reikalavo priteisti išmokėtą UAB „Lukoil Baltija“ draudimo sumą iš draudėjo AB „Panevėžio keliai“
Teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 str.1 d.2 p. taikymu bei aiškinimu, sprendžiant ar draudiko reikalavimas grąžinti išmokėtą UAB „Lukoil Baltija“ draudimo išmoką yra pagrįstas, kai su atsakovu AB „Panevėžio keliai“ buvo sudaryta civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 str.1 d.2 p.( toliau Įstatymas) numatytas atvejis , kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, t.y. pagal minėto Įstatymo nuostatas draudėjo pareiga grąžinti sumokėtą draudimo išmoką atsiranda, jei atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties ( Įstatymo 2004-03-27 redakcija galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2007-06-11). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, išvardintas sprendime, o teismo padarytos išvados atitinka byloje esančius įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta visapusiškai, objektyviai įvertinus visus šalių pateiktus įrodymus ( CPK 185 str.), kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės ( priklausiusios AB „Panevėžio keliai“ , vairuojamos A. S.) gedimas atsitiko staiga, visiškai netikėtai, transporto priemone pravažinėjus beveik visą darbo dieną ir jokių atsargumo priemonių šiuo atveju nebuvo galima imtis. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar transporto priemonė turėjo tinkamus dokumentus, ar buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Rašytiniai bylos įrodymai: UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ 2006-02-07 išduotas techninės apžiūros talonas Nr.08-0480480 bei kelionės lapas Nr.013973, su jame esančia atsakovo mechaniko R. D. atžyma apie automobilio techninę būklę įrodo, kad tretysis asmuo A. S. vairavo techniškai tvarkingą automobilį Volvo N12, teisės aktai naudoti minėtą transporto priemonę nedraudė. Byloje nėra įrodymų, kad automobilio kelionių lapas buvo pildomas formaliai. LR Susisiekimo ministro 2003-04-08 įsakymu Nr.3-241 patvirtintų Techninių reikalavimų naudojamoms kelių transporto priemonėms sąlyga, jog ratai turi būti patikimai pritvirtinti nustato reikalavimus valstybinei techninei priežiūrai atlikti, todėl, kaip pagrįstai nurodė atsakovo atstovė, negali būti teisiniu argumentu apeliaciniam skundui grįsti. Apeliantas neteisus teigdamas, jog įvykio aplinkybių nedelsiant po avarijos nustatinėti negalėjo, nes pranešimą apie eismo įvykį gavo kai atsakovo automobilis buvo suremontuotas, o pranešimą apie atsakovo transporto priemonės netvarkingumą iš Eismo priežiūros tarnybos gavo tik 2007 metais. Iš AB „Lietuvos draudimas“ žalos bylos Nr.289734/254220 duomenų matyti, kad UAB „Lukoil Baltija“ priklausantis eismo įvykio 2006-09-25 metu apgadintas automobilis draudiko buvo apžiūrėtas 2009-09-26, t.y. sekančią dieną po eismo įvykio (b.l.14, t-1). Todėl apeliantas apie eismo įvykį žinojo ir jo teisė dalyvauti išsiaiškinant visas įvykio aplinkybes suvaržyta nebuvo. Visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad automobilio ratas nebuvo tinkamai pritvirtintas, o teismas sprendime dėl pateiktų įrodymų nepasisakė. Nors policijos pareigūnai konstatavo rato nepriveržimo faktą ( b.l.7,t-1), tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad eismo priežiūros pareigūnai neturi specialių žinių, kad be ekspertizės galėtų neklystamai nustatyti rato nukritimo techninę priežastį. Apeliantas prašymo skirti ekspertizę, pateikti automobilio Volvo n121 remonto dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nereiškė, todėl apelianto nurodytos naujos aplinkybės, įrodymai nevertintini ( CPK 314 str., 320 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta šalių pateiktų įrodymų pagrindu, kad ieškovas neįrodė sąmoningo ar nerūpestingo transporto priemonės vairavimo, kurią draustų vairuoti teisės aktai. Pirmosios instancijos teismas LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 22 str.1 d.2 p. nuostatas aiškino ir taikė ne formaliai, o vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, paneigti, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Birutė Jonaitienė
Laimantas Misiūnas
Birutė Valiulienė