Civilinės bylos Nr. B2-6236-794/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02005-2014-9

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.4.4.; 3.2.7.1.; 3.4.2.8.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant bankroto administratoriui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs bankrutavusios UAB „CP Management“ bankroto administratoriaus A. S. prašymą dėl bankrutavusios UAB „CP Management“ bankroto pripažinimo tyčiniu (trečiasis asmuo – Š. D.),

n u s t a t ė :

Bankrutavusios UAB „CP Management“ bankroto administratorius prašo pripažinti UAB „CP Management“ bankrotą tyčiniu. Paaiškino, kad įmonei bankroto byla iškelta 2014 m. spalio 31 d. 2014 m. lapkričio 18 d. administratorius išsiuntė buvusiam įmonės vadovui ir akcininkui Š. D. įsakymą „Dėl valdymo organų įgaliojimų“, tačiau pastarasis į įsakymą nesureagavo. 2015 m. rugsėjo mėn. Š. D. buvo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Šį kartą teismui pavyko įteikti procesinius dokumentus, tarp kurių buvo minėtas įsakymas, Š. D., tačiau pastarasis įmonės dokumentų ir turto neperdavė. 2010 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko įmonės operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatė, jog įmonė nedeklaravo ir nesumokėjo PVM mokesčio. Tvirtinant įmonės kreditorinius reikalavimus buvo patvirtintas 41550,94 Eur inspekcijos reikalavimas. Kadangi Š. D. neperdavė dokumentų, dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatyta pridėtinės vertės mokesčio vengimas (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 5 p.).

Š. D. prašo bankroto administratoriaus prašymą dėl UAB „CP Management“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Paaiškino, kad įmonės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2007 m. gegužės 31 d. Apie tai, kad įmonei iškelta bankroto byla sužinojo tik gavęs ieškinį dėl žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-5792-565/2015), kadangi iki tol įmonė jau kurį laiką veiklos nevykdė ir jam nebuvo žinoma apie nutartyje iškelti bankroto bylą nustatytus įpareigojimus įmonės valdymo organams. Teismo siųstą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vardu priėmė pašalinsi asmuo, todėl realiai dokumentai atsakovo nepasiekė. Sužinojęs apie teismo įpareigojimą perduoti administratoriui turtą, dokumentus ir antspaudą, tai atliko 2015 m. lapkričio 10 d. Nėra jokių įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių būtų galima bankrotą pripažinti tyčiniu: įmonės vadovas pareigas vykdė tinkamai; nesudarė jokių nuostolingų ar įmonei ekonomiškai nenaudingų sandorių; nepardavinėjo įmonės turto; nebuvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą; įmonės buhalterinę apskaitą buvo pasamdyta buhalterinės apskaitos įmonė. Š. D. į įmonę investavo asmenines lėšas, tačiau nesudarius pagrindinio sandorio su UAB „Vigdomus“ dėl 40000 vnt. UAB „Auto“ akcijų, Š. D. prarado 180000 Lt, sumokėtų pagal 2010 m. vasario 2 d. preliminarią sutartį. Kreditorinio reikalavimo dėl šios sumos bankrutavusiai įmonei Š. D. nereiškė.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi byla pagal bankroto administratoriaus prašymą dėl UAB „CP Management“ bankroto pripažinimo tyčiniu skirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Trečiasis asmuo Š. D. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai (b. l. 30), todėl bylą teismo posėdyje nuspręsta nagrinėti iš esmės (CPK 247 str. 1 d., 249 str.). Trečiojo asmens prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo bylą nagrinėjančiam teisėjui buvo pateiktas tik po bylos išnagrinėjimo. Prašyme nurodoma, jog trečiasis asmuo posėdyje negali dalyvauti dėl iš anksto suplanuotos kelionės į užsienį bei prašoma atidėti posėdį, nes sprendimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu gali turėti įtakos trečiajam asmeniui, kaip įmonės vadovui. Teismas sutinka, jog sprendimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu buvusiam įmonės vadovui gali turėti įtakos, todėl ši aplinkybė įprastai būtų pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tikslu suteikti trečiajam asmeniui teismo posėdyje pasinaudoti CPK numatytomis procesinėmis teisėmis. Tačiau nagrinėjamu atveju matyti, jog apie teismo posėdžio datą trečiajam asmeniui pasirašytinai buvo pranešta dar 2015 m. spalio 30 d. Todėl trečiasis asmuo turėjo pakankamai laiko informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje žymiai anksčiau, o ne pateikti prašymą prieš pat posėdį. Be to, komandiruotė nėra svarbi neatvykimo į teismo posėdį priežastis (CPK 247 str. 2 d.). Todėl nenustačius bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindų, byloje procesinis sprendimas priimtinas pagal turimus duomenis.

Prašymas atmestinas

Nustatyta, kad UAB „CP Management“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. spalio 30 d., įmonės direktoriumi nuo 2007 m. gegužės 31 d. buvo Š. D., kuris nuo 2009 m. liepos 20 d. buvo ir vieninteliu įmonės akcininku. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi iškėlė UAB „CP Management“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė A. S., įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus (c. b. Nr. B2-1059-794/2015). Teismas nustatė, kad pagal paskutinį įmonės pateiktą balansą, 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 214952,5 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 230054,74 Eur. Teismas taip pat nustatė, jog bendrovė neturi nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, įmonės atžvilgiu vykdomos 4 bylos dėl bendros 8644,19 Eur sumos išieškojimo, antstolė N. Š. 2013 m. kovo 21 d. yra grąžinusi vykdomąjį dokumentą išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktu, įmonėje apdraustųjų asmenų nėra nuo 2010 m., o skola VSDFV biudžetui 2014 m. spalio 1 d. sudarė 2820,93 Eur. Nutartis iškelti bankroto bylą UAB „CP Management“ įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 11 d. Įmonės bankroto byloje 2015 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 47690,87 Eur sumai, kurie buvo tikslinti 2015 m. gegužės 22 d. ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. (47725,15 Eur sumai). Vilniaus apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 7 d. priimtas įmonės bankroto administratoriaus ieškinys dėl 47725,15 Eur skolos priteisimo iš Š. D. (c. b. Nr. 2-5792-565/2015).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 12 d. tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1-5 p. įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-236-686/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia nustatyti ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama nemokumo, o nustačius, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė jos veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti turtinę padėtį. Tyčinis blogas įmonės valdymas gali atsiskleisti sąmoningai ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimu tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2014).

Nepaisant to, kad bankroto byloje esantis viešasis interesas suponuoja teismo pareigą būti aktyviu, asmenys, reiškiantys reikalavimus, susijusius su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, turi įrodyti šias aplinkybes pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, t. y. pareikšti motyvuotus argumentus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus ar nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų pateikti ir kt. (CPK 12, 178 str.). Kitaip tariant, teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia jo pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis Nr. e2-1466-464/2015).

Bankroto administratorius nagrinėjamu atveju savo prašymą pripažinti bankrutavusios UAB „CP Management“ bankrotą tyčiniu grindžia Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 5 p., numatančiu, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Administratorius nurodo, jog įmonės turtas ir dokumentai jam nėra perduoti iki šiol, 2010 m. vasario 26 d. Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, jog įmonė nedeklaravo ir nesumokėjo PVM mokesčio, bankroto byloje buvo patvirtintas inspekcijos reikalavimas 41550,94 Eur sumai. Teismas sutinka, jog įmonės valdymo organų dokumentų nepateikimas bankroto administratoriui kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, nustatyti įsipareigojimų dydžius ir pan. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, kad paskirtam bankroto administratoriui nepavyksta susisiekti su buvusiu įmonės vadovu, kad jam nėra perduotas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai, kad įmonėje neišlikusi, galimai tinkamai ir nebuvo vesta apskaita, nebuvo parengti ir Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis Nr. 2-351/2014). Vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį. Priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas gali būti tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis, tačiau tai priklauso nuo to, kokie dokumentai neperduoti ir dėl kokių priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

Iš UAB „CP Management“ bankroto bylos medžiagos matyti, jog bankroto administratorius klausimo dėl neperduotų įmonės dokumentų ar turto išreikalavimo iš įmonės valdymo organų niekada nekėlė, t. y. neprašė išduoti vykdomojo rašto dėl nutarties vykdymo ar skirti Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numatytą baudą. Priešingai, bankroto byloje administratorius teikė prašymus dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (tikslinimo), įmonės pripažinimo bankrutavusia ir pan., t. y. vykdė bankroto procedūras ir be pateiktų dokumentų ir turto. Iš įmonės bankroto bylos taip pat matyti, jog byloje nėra duomenų, jog įmonės valdymo organams buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą įmonei, tokių duomenų, pagrįstų įrodymais, nepateikė ir administratorius, t. y. jog siuntė ir įteikė įmonės valdymo organams įsakymą „Dėl valdymo organų įgaliojimų“. Bankroto byloje yra tik 2014 m. rugsėjo 25 d. teismo pažyma apie procesinių dokumentų, skirtų įmonei, įteikimą E. J. pirmin. (b. l. 42), tačiau keliant bankroto bylą nustatyta, jog įmonė darbuotojų neturėjo nuo 2010 m. Kaip tvirtina prie Š. D. pateikto atsiliepimo į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti dokumentai, 2015 m. lapkričio 10 d. Š. D. perdavė, o bankroto administratorius priėmė UAB „CP Management“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir antspaudą. Todėl tikėtina Š. D. paaiškinimu, jog jis apie bankroto bylos iškėlimą įmonei ir pareigą perduoti dokumentus bei turtą administratoriui sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus Vilniaus apygardos civilinėje byloje Nr. 2-5792-565/2015 pagal bankrutavusios įmonės ieškinį atsakovui Š. D. dėl 47725,15 Eur (bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma) priteisimo (ieškinys priimtas 2015 m. rugsėjo 7 d.). Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, jog administratorius turėjo ir turi galimybę vykdyti bankroto procedūras. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad Š. D. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai apgaulingai vestos UAB „CP Management“ buhalterinės apskaitos ar kitos neteisėtos veikos. Todėl negalima daryti išvados, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kaip imperatyviai yra nustatyta Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 5 p.

Bankroto administratorius taip pat nurodo, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. vasario 26 d. atliko įmonės operatyvų patikrinimą ir nustatė, kad įmonė nedeklaravo ir nesumokėjo PVM mokesčio. Iš administratoriaus minimo pažymos matyti, jog bendrovė 2009 m. balandžio mėn. PVM deklaravo 23248 Lt pardavimo PVM, tačiau PVM sąskaitų faktūrų registre nurodyta PVM pardavimo suma 87382 Lt. Operatyvaus patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad bendrovė 2009 m. balandžio mėn. buhalterinėje apskaitoje apskaitė, tačiau nedeklaravo Vilniaus AVMI 2009 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje 64134 Lt pardavimo PVM (b. l. 8-9). Tačiau toje pačioje pažymoje nurodyta, jog operatyvaus patikrinimo metu 2010 m. vasario 17 d. bendrovė pateikė 2009 m. balandžio mėn. patikslintą PVM deklaraciją, kurioje padidino pardavimo PVM 64134 Lt. Bendrovė 2009 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje deklaravo PVM apmokestinamų tiekimų 459907 Lt, 19 proc. pardavimo PVM 87382 Lt, deklaravo atskaitomo pirkimo PVM 24843 Lt, mokėtino į biudžetą PVM 62539 Lt. Taigi iš esmės pačioje operatyvaus patikrinimo, kuris vyko nuo 2010 m. vasario 12 d. iki 2010 m. vasario 26 d., pažymoje nurodyta, jog operatyvaus patikrinimo metu bendrovė ištaisė 2009 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje inspekcijos nurodytus trūkumus, susijusius su PVM deklaravimu. Be to, iš UAB „CP Management“ bankroto bylos medžiagos matyti, jog Valstybinė mokesčių inspekcija dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei į teismą kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 19 d., t. y. daugiau nei po 4 metų nuo atlikto operatyvaus patikrinimo. Teismų informacinės sistemos duomenys taip pat rodo, jog iki tol kiti kreditoriai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei į teismą nesikreipė.

Taigi, įvertinus bankroto administratoriaus pateiktų faktinių aplinkybių visumą dėl UAB „CP Management“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė tyčiniam bankrotui būdingų požymių egzistavimo, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl administratoriaus prašymas pripažinti UAB „CP Management“ bankrotą tyčiniu netenkintinas. Pažymėtina, kad surinkus naujų įrodymų, patvirtinančių tyčinio bankroto požymius, neužkertama galimybė pakartotinai kreiptis į teismą ir įrodinėti įmonės bankrotą esant tyčinį.

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 20 str., CPK 290-292 str., teismas

n u t a r i a :

Bankroto administratoriaus prašymo dėl bankrutavusios UAB „CP Management“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.

Įpareigoti bankroto administratorių supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                     Vaclovas Paulikas