Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-137-290/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02002-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 14.14; 21.11.10; 21.11.11.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo J. N. atstovo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą, dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ir

n u s t a t ė :

1.       kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (toliau – VMVT Kauno departamentas) 2020 m. spalio 30 d. administracinio nusižengimo protokolu nustatytos aplinkybės, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo atliktas neplaninis gyvūnų augintinių veisėjos J. N. patikrinimas, kurio metu buvo surašytas VMVT Kauno departamento 2020 m. rugsėjo 10 d. gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimo aktas. Šio patikrinimo metu augintinių veisėjos gyvenamosiose patalpose rastas 81 šuo, iš kurių 5 vados jauniklių. Atliekant patikrinimą nustatytą, kad didžioji dauguma šunų vidutinio įmitimo, rasta šunų su nepakankamu įmitimu, dalyje narvų nėra indų su vandeniu (vertinant išoriškai). Nustatyta, jog daugelis šunų laikomi narvuose neatitinkančiuose ploto reikalavimų, dalis narvų laikomi vienas ant kito (dauguma šunų laikomi po 3, 4 šunis narvuose, kurių plotas 0,5 m2), daugumoje narvų grindys – grotelės, dalyje nėra gultų (guolių). Patikrinimo metu patalpoje vyravo netvarka, buvo jaučiamas stiprus amoniako, išmatų kvapas dėl ko galimai gyvūnų tuštinimosi patalpos nebuvo valomos laiku. Remiantis 2020 m. rugsėjo 14 ir 15 d. gautomis Lietuvos sveikatos mokslo universiteto veterinarijos Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos ekspertinėmis išvadomis bei 2020 m. rugsėjo 17 d. gauta Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu ir 2020 m. spalio 14 d. UAB „Nuaras“ pranešimu, – daryta išvada, kad visi šunų susirgimai buvo stebimi jau kuris, laikas – įsisenėję, t. y. šunims savalaikiai nebuvo suteikta veterinarinė pagalba, yra kritusių šunų. Be to, tyrimo metu nustatyta, jog J. N. laikė šunis įrangoje ženkliai didesnį skaičių šunų, negu buvo nurodžiusi 2017 m. spalio 5 d. savo veikos aprašyme. Patikrinimo metu nepateikti dokumentai, patvirtinantys plovimą, dezinfekavimą. Taip pat, nepateikti duomenys apie tvarkomus privalomus įsigijimų, veisiamų ir parduodamų (perparduodamų) gyvūnų augintinių apskaitą, apie gyvūnų augintinių sukergimo / apsėklinimo laiką.

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 29 d. nutarimu J. N. pripažino padariusia administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 18 dalyje ir nubaudė: pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį – 75 eurų bauda, o pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį - 1025 eurų bauda su paimtų šunų konfiskavimu. Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį jai skirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose - 1025 eurų bauda su paimtų šunų konfiskavimu.

3.       Apeliaciniu skundu J. N. atstovas advokatas Saulius Majauskas prašo panaikinti šio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutarimo dalį, kuria J. N. buvo pripažinta kalta pagal ANK 348 straipsnio 18 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti arba panaikinti minėtą nutarimą dalyje, kurioje buvo taikytas gyvūnų konfiskavimas arba pakeisti minėtą nutarimą dalyje dėl gyvūnų konfiskavimo ir netaikyti gyvūnų konfiskavimo.

3.1.       Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą. Nurodo, kad J. N. veiksmuose teismas neatskleidė ANK 348 straipsnio 18 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinio, bei dėl to nepagrįstai nusprendė, kad kaltinimas šioje dalyje pasitvirtino. Taip pat teigia, jog byloje teismas neatskleidė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 348 straipsnio 18 dalyje sudėties požymių, kad nebuvo ištirtas ir individualizuotas J. N. veikimas bei nenustatyta jos kaltės forma, nors ji yra esminė sprendžiant dėl inkriminuotos veikos sudėties egzistavimo, juolab dėl gyvūnų konfiskavimo būtinumo bei proporcingumo.

3.2.       Nurodoma, jog skundžiamame nutarime yra tik perrašyti patikrinimo protokole inkriminuoti J. N. pažeidimai bei gyvūnų veterinarinės apžiūros duomenys. Skunde teigiama, kad nenurodoma su kuriais konkrečiai gyvūnais elgtasi žiauriai, kokiais tiksliais veiksmais tas kankinimas ir žiaurus elgesys pasireiškė, kad nenustačius kaltės formos bei nusprendus dėl vos dalies gyvūnų nepakankamos priežiūros, pasireiškusios sąlyginai prastesne augintinių būkle, buvo konfiskuoti gyvūnai, kurie nėra ANK 348 straipsnio 18 dalies dalyku. Teigiama, kad konfiskuoti gyvūnai nepatyrė žūties ar suluošinimo grėsmės, nes jie iš esmės patyrė tik laikinas netinkamas laikymo sąlygas, kurios gali būti pagerintos ir ateityje nebekartojamos.

3.3.       Skunde teigiama, kad patikrinimo akte nebuvo užfiksuoti duomenys apie veterinarinės priežiūros stoką ar matomas gyvūnų ligas. Ši aplinkybė parodo, kad J. N. neturėjo pagrindo nuspręsti dėl veterinarinės pagalbos poreikio atskiriems gyvūnams, nes net ir tikrinimo metu tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Šiuo atveju, gyvūnų nepakankamas šėrimas ar girdymas buvo inkriminuotas pareigūnių, atlikusių patikrinimą, bet ne nustačius realų maisto ir vandens gyvūnui nedavimą, o formaliai gyvūnams šalia neturint nuolat prieinamo vandens. Teigiama, jog gyvūnams atlikti kraujo tyrimai paneigė tiek inkriminuotą gyvūnų dehidrataciją, tiek nepakankamą maitinimą.

3.4.       Nurodoma, jog vienkartinis gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimo nustatymas, nėra pakankama priežastis taikyti gyvūnų konfiskavimą, nes šis pažeidimas yra ištaisomas. Skunde nurodoma, kad gyvūnų konfiskavimas dėl šios vienkartinės priežasties yra neproporcinga priemonė. Teigiama, jog iš esmės šie pažeidimai yra inkriminuoti remiantis vieninteliu įrodymu, kad patikrinimo metu dauguma augintinių rasti narvuose neatitinkančiuose ploto reikalavimų.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento direktorė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2021-01-29 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-162-660-2021.

J. N. atstovo advokato Sauliaus Majausko apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog J. N. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 18 dalyje, sudėties požymių.

8.       Šiuo atveju nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 10 d., apie 19 val. 00 min., atlikus neplaninį gyvūnų augintinių veisėjos J. N. patikrinimą – rastas 81 šuo, iš kurių penkios vados jauniklių. Laikomi špicai, prancūzų buldogai, mopsai, bišonai, korgiai, jorkšyras ir mišrūnai. Rasta šunų su nepakankamu įmitimu, dalyje narvų nėra indų su vandeniu Daugelis šunų laikomi narvuose neatitinkančiuose ploto reikalavimų, dalis narvų laikomi vienas ant kito, (dauguma šunų laikomi po 3, 4 šunis narvuose, kurių plotas 0,5 m2), daugumoje narvų grindys – grotelės, dalyje nėra gultų (guolių). Patikrinimo metu patalpoje vyravo netvarka, buvo jaučiamas stiprus amoniako, išmatų kvapas, gyvūnų tuštinimosi patalpos nebuvo valomos laiku.

9.       Apylinkės teismas nusprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, vaizdo įrašas, institucijos atstovės paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, jog J. N. padarė nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje. J. N. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 17 p., 4 str. 2 d. 15 p., 6 str., 4 str. 2 d. 2 p., 24 p., 4 str. 2 d. 14 p., 4 str. 2 d. 2 p., 4 str. 2 d. 2 p., 9 p., 14 p., 15 p., 16 p., 17 p.,18 p., 24 p. bei Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 9 p., 22 p., 23.1 p., 23.2. p., 29 p., 16 p., 50 p., 30 p., 43 p., 51 p ., 52 p. reikalavimus.

10.       Apygardos teismas, išnagrinėjęs visą pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutarimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino nagrinėjamam atvejui aktualias teisės aktų nuostatas bei pateikė motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11.       ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas ir skiriama bauda nuo 300 iki 1750 Eur.

12.       Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi tokie veiksmai: tai veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina (2 punktas); veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos (9 punktas); gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei (14 punktas); gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (15 punktas); netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams (16 punktas); nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas (17 punktas); poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius (18 punktas); kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus (24 punktas). Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

13.       Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ numatyta, – reikalavimas dėl veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo netaikomas, jeigu gyvūnų augintinių veisėjas gyvūnus augintinius laiko ir veisia gyvenamosiose patalpose, tokiu atveju gyvūnų augintinių veisėjas turi laikytis šių reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnams augintiniams bus suteikiamas ne mažesnis, nei reikalavimų 1 priede nurodytas, plotas (9 punktas); gyvūnų augintinių laikymo patalpų ar įrangai įrengti naudojamos medžiagos, gyvūnų augintinių priežiūrai naudojama įranga, prie kurios gyvūnai augintiniai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnų augintinių sveikatai, gyvūnų augintinių laikymo patalpos ir įranga turi būti įrengtos taip, kad jas būtų galima lengvai valyti, plauti ir dezinfekuoti (16 punktas); kai grupė gyvūnų augintinių laikoma įrangoje ar patalpoje kartu, turi būti sudaromos sąlygos šiems gyvūnams laisvai judėti, prireikus pasislėpti (22 punktas); gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje (23 punktas), t. y. nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų turi būti įrengta gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta (gultai, nameliai, lizdai) (23.1 punktas), turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei (23.2. punktas); šunų, kačių ar šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengti guoliai (29 punktas); šunys negali būti laikomi visą laiką uždaryti gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje, išskyrus atvejus, kai vienam šuniui skiriamas grindų plotas atitinka reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias normas, taikomas neišvedamiems pasivaikščioti šunims (30 punktas); gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje gyvūnams augintiniams laisvai prieinamoje vietoje nuolat turi būti švaraus vandens (43 punktas); kiekvieną dieną, ryte ir vakare, turi būti valomos gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos, prireikus keičiami pakratai, šunų, kačių ir šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje ir šunų pasivaikščiojimui skirtame aptvare ekskrementai turi būti pašalinami nedelsiant (50 punktas); ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gyvūnų augintinių aplinkos pažinimo elgsenai patenkinti, taip pat turi būti užtikrinama kasdieninė gyvūnų augintinių socializacija nuo jų gimimo iki perdavimo kitam gyvūnų augintinių laikytojui (51 punktas); įtarus ar nustačius, kad gyvūnas augintinis serga, jis nedelsiant turi būti atskiriamas nuo kitų gyvūnų augintinių, užtikrinant jo fiziologinius ir etologinius poreikius, sergantiems gyvūnams augintiniams turi būti suteikiama veterinarinė pagalba, sergančius ar nusilpusius gyvūnus augintinius draudžiama kergti / sėklinti (52 punktas).

14.       Apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad iš VMVT Kauno departamento 2020 m. rugsėjo 10 d. gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimo akto matyti (1 t., b. l. 5 – 26), kad neplaninio patikrinimo metu, kurio tikslas – gyvūnų augintinių gerovės, sveikatingumo, ženklinimo ir veterinarinių biocidų valstybinė kontrolė, rasta špicų, prancūzų buldogų, mopsai, bišonai, korgiai, jorkšyrai (dokumentų nepateikta) ir mišrūnai. Nustatyta, jog ūkio subjektas registruotas kaip laikantis šunis gyvenamosiose patalpose, tačiau patikros metu laikoma įrangoje – narvuose, kurių dauguma grindys – grotelės, dalyje nėra gultų, indų / indų su vandeniu. Vienam augintiniui, skirtas plotas per mažas. Neatitinka plotai šunims, laikomiems įrangoje. Dokumentai, patvirtinantys plovimą, dezinfekavimą nepateikti. Patalpose jaučiamas stiprus amoniako ir išmatų kvapas. Dalis šunų laikomi narvuose po 3, 4, kurių plotas 0,5 m2, nėra galimybės pasislėpti. Gyvūnų laikoma įranga neatitinka fiziologinių poreikių, nes grindų pagrindas yra grotelės. Narvuose nėra įrangos etologinių poreikių tenkinimui. Patikrinimo metu rastas 82 šuo, patalpose jaučiamas stiprus amoniako, išmatų kvapas, nepakankamai prižiūrima. Nustatyta atveju, kad šunys su odos pažeidimais laikomi kartu su sveikais, girdymas bendras. Patelės su jaunikliais laikomi atskirai. Patikros metu didžiojoje dalyje narvų nėra vandens. Patikrinimo metu gyvūnai nebuvo šeriami. Didelė dalis narvų su grotelinėmis grindimis, padėkluose ar po narvais matomos išmatos, be padėklo narvuose matomos išmatos. Savininkės teigimu parduoda / perduoda neženklintus. Nepateikta data apie kergimo datas. Patikrinimo metu rastas pilnas šaldiklis (išjungtas) su sugedusiomis / sušvinkusiomis gyvūninės kilmės atliekomis.

15.       Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos 2020 m. rugsėjo 14 d. atlikta gyvūnų sveikatos būklės ekspertizė, darbo grupę gyvūnų sveikatos būklei įvertinti sudarė 9 nariai (1 t., b. l. 28 – 101). Šunims nustatyti pakitimai, pvz. daugybinės senos pjautinės / kirstinės / plėštinės žaizdos ant krūtinės ir randai, daugybinei praplikę kailio plotai, blusos, išliesėjimas, padidėję limfiniai mazgai, pūlingos išskyros iš akių, pleiskanota oda ir kailis, peraugę nagai, akies ragenos pažeidimas, edemiškos pėdos, serozinės išskyros, išskyros ausyse, dantų akmenys, inspiracinis triukšmas viršutiniuose kvėpavimo takuose, sustorėjusi oda išangės pusėje, ausies hematoma / limfekstravazatas, paviršinė kapšelio žaizda, snukio ertmėje stebima žaizda / opa, odos paraudimai, nukasyta oda galvos srityje, galinės kojos kelio srityje parapateliarinis randas, paraudę akių vokai, konjuktyvitas, paraudusi snukio srities oda, ant viršutinės lūpos paviršinės senos žaizdos, praplikusios ausys, šašai ant ausų, paraudusios ausys, ausies lėtinis uždegimas, užburkęs ausies kanalas, nosies veidrodėlio keratinas, paraudę akių vokai, edemiški speniai, išskyros iš makšties, sena ragenos opa, gingivitas, įtemptas pilvas, kaudalinėje pilvo dalyje užčiuopiamas stalo teniso kamuoliuko dydžio darinys, poliodontija, edemiškos pieno liaukos, lydekiškas sąkandis, odos bėrimai, senos žaizdos, randas antakio srityje, edema, nuplikęs uodegos galas, sukietėjusi oda, kailio sąvėlos, žaizdos, ruja, chirurginė sena žaizda pilvo srityje, pasidėjusi pilvo apimtis, kelio girnelių išnirimai, traškesys kaudalinėse plaučių skiltyse, ausų keratinas, darinys kairės priekinės kojos riešo srityje, viduriuoja, išskyros iš šnervių, balso stygų pašalinimas ir kt (1 t., b. l. 31 – 72).

16.       Iš 2017 m. spalio 5 d. prašymo dėl ūkio subjekto įregistravimo matyti (1 t., b. l. 81 – 82), jog veiklos aprašymas – gyvenamosiose patalpose auginu 2 prancūzų buldogų veislės kalytes, gyvenamasis namas yra 100 kv. m. ploto, šunys gyvenamosiose patalpose laikomi laisvai, per metus laiko planuojamos 1 – 2 vados šuniukų, išveistų gyvūnų apskaita vedama veisiamų gyvūnų apskaitos žurnale.

17.       Apygardos teismas, įvertinęs visas šioje byloje nustatytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada bei motyvais, kad J. N. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ reikalavimus.

18.       J. N. atstovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad nustatytas vienkartinis gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimas nėra pakankama priežastis gyvūnų konfiskavimui, nes šis pažeidimas yra ištaisomas. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju, – iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog filmuota dviejų aukštų name, kuris nėra pilnai įrengtas, t. y. pirmame ir antrame aukšte stovi daugybė grotuotų narvų, kai kurie narvai stovi pastatyti dviem aukštais – vienas ant kito, narvuose uždaryti įvairių veislių šunys. Daugumoje narvuose nėra paklotų, kai kuriuose narvuose nėra indų su vandeniu. Patalpose netvarka. Iš foto nuotraukų taip pat matyti, kad grotuotuose narvuose yra po kelis skirtingų veislių šunų. Kai kurie narvai stovi pastatyti vienas ant kito, juose nėra paklotų, indai vandeniui (ar maistui) yra tušti, arba jų nėra. Nufotografuotas šuo su nepakankamu įmitimu, kitas – su kirstine žaizda.

19.       Atmestini kaip nepagrįsti advokato apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais ginčijama apylinkės teismo išvadą, jog iš esmės šie pažeidimai yra inkriminuoti remiantis vieninteliu įrodymu, kad patikrinimo metu dauguma augintinių rasti narvuose neatitinkančiuose ploto reikalavimų. Vien tai, kad apylinkės teismas nenurodė, su kuriais konkrečiai gyvūnais J. N. elgėsi žiauriai, kokiais tiksliais veiksmais tas kankinimas ir žiaurus elgesys pasireiškė, nepaneigia minėtų teisės aktų nuostatų taikymo.

20.       Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstytą, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai J. N. pripažino kaltą pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, todėl tekinti jos atstovo skundą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal šią teisės normą nutraukti, nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

21.       Turto konfiskavimą reglamentuoja ANK 29 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

22.       ANK 348 straipsnio 20 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už ANK 348 straipsnio 18 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.

23.       Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir argumentavimu, kad J. N. nesirūpino laikomais gyvūnais, nepakankami juos šėrė ir girdė, nesuteikė laikomiems šunims būtinosios veterinarinės pagalbos, jos veiksmai (veikimas ir neveikimas) atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimo, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas, sudėtį. Dėl to konstatuojama, kad šiuo atveju paimtų šunų konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią naujiems nusižengimams ir proporcinga nusižengimui, kurį įvykdė J. N., bei atitinka visuomenės siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, taip pat nesuvaržo asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi, šiuo konkrečiu atveju asmeniui, padariusiam ANK 348 straipsnio 18 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, apylinkės teismas pagrįstai paskyrė administracinio poveikio priemonę – konfiskavimą.

24.       Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas, priešingai J. N. atstovo advokato Sauliaus Majausko teiginiams, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, išanalizavo bei teisingai įvertino visus šiai bylai reikšmingus teisės aktus, bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kurio nei keisti, nei naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

n u t a r ė :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. N. atstovo advokato Sauliaus Majausko apeliacinio skundo netenkinti.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                Jurgis Kiškis