Civilinė byla Nr. e2A-1062-480/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09647-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) M. B., atstovaujamo advokato S. B., ir atsakovės (apeliantės) A. B., atstovaujamos advokatės V. N., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-473-944/2019 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, atsakovei E. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys „Plus Plus Capital“ AS (su savarankišku reikalavimu dėl skolos priteisimo), AB „Lietuvos draudimas“ 234-V gyvenamojo namo statybos bendrija, UAB „Legal Balance“, Latvijos Respublikos bendrovė SIA „B2Kapital“, V. B.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiami ieškovo M. B. ir atsakovės A. B. santuokos nutraukimo klausimai. Ieškovas ieškinyje prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės.

2.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės A. B. kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gruodžio 1 d., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi; 3) pripažinti po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovės A. B. prievolėmis skolinius įsipareigojimus kreditoriams: „PliusPlius Capital“ AS, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Legal balance“, SIA „B2Kapital“, 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijai; 4) pripažinti po santuokos nutraukimo asmenine M. B. prievole (37650,60 Eur) (130000 Lt) dydžio skolinį įsipareigojimą pagal 2013 m. gruodžio 10 d. paskolos raštelį kreditoriui V. B.; 5) padalinti po santuokos nutraukimo bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą: I) priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui M. B.: transporto priemonę motociklą „YAMAHA XVS 650“, žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); turtinio įnašo (pajaus) dalį – 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), turtinio įnašo (pajaus) 1/2 (vieną antrąją) dalį - 9717,47 Eur; 204 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų; II) priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei A. B.: pastatą–gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); pastatą–gyvenamąjį namą, pastatą–kiemo rūsį, pastatą–malkinę, pastatą–tvartą; pastatą–klėtį; pastatą–ūkinį pastatą; pastatą–daržinę; pastatą–sandėlį pastatą–malkinę; pastatą–malkinę ir kiemo statinį (inžinerinį)–šulinį, esančius adresu: (duomenys neskelbtini); pastatą–Galvenų džiovinimo cechą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); turtinio įnašo (pajaus) dalį: 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijos, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), turtinio įnašo (pajaus) 1/2 (vieną antrąją) dalį – 9717,48 Eur; 100 vnt. UAB „Interveba“ akcijų; 6) priteisti iš atsakovės A. B. ieškovui M. B. 5670 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei A. B. asmeninės nuosavybės teise atitenkantį didesnės vertės bendrą turtą, lygią 1/2 šio didesnės dalies turto rinkos vertei; 7) priteisti iš atsakovės A. B. ieškovo M. B. naudai 37 650,60 Eur (130000 Lt) skolą, 6 116,93 Eur įstatymines metines palūkanas nuo pradelstos mokėti paskolos sumos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 12 d. patikslinto ieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė kalta dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, t. y. žiauriai elgėsi su ieškovu, smurtavo prieš kitus šeimos narius, gadino jų turtą, nuo 2012 m. pabaigos paliko šeimą bei ja nesirūpino. Ieškovas nurodė, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes įgyti iki santuokos sudarymo. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad šis turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovei priteista kompensacija. Ieškovas nurodė, kad turi asmeninę prievolę trečiajam asmeniui V. B.. Ieškovas nurodė, kad neturi jokių bendrų įsipareigojimų su sutuoktine, byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti kreditoriai yra atsakovės A. B.. Ieškovo vertinimu santuokos nutraukimo teisinės pasekmės turi būti taikomos nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium 2012 m. gruodžio 1 d., t. y. kada šalys nustojo kartu gyventi. Ieškovas nesutinka su atsakovės nurodyta faktinio gyvenimo skyrium data – 2012 m. birželio 1 d. Ieškovas prašo padalyti santuokos metu įgytą turtą tokiu būdu: vienam sutuoktiniui priteisiant turtą natūrą, kitam – kompensaciją, tokiu būdu sumažinant tarp šalių galimus konfliktus ateityje dėl turto naudojimo ir pan. Ieškovas nurodo, kad šalims gyvenant skyrium, jis paskolino atsakovei 37 650,60 Eur sumą, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs. Dėl šios aplinkybės ši suma turi būti priteista iš atsakovės ieškovui bei priteistos palūkanos dėl termino praleidimo grąžinti skolą bei procesinės palūkanos.

4.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) santuoką tarp M. B. ir A. B. nutraukti dėl M. B. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo A. B. palikti santuokinę pavardę B.; 3) nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. birželio 1 d.; 4) atsakovės A. B. asmenine nuosavybe pripažinti: 234–V gyvenamojo namo statybos bendrijai iki 1999 m. kovo 12 d. sumokėtą pajinį įnašą – 40 175 Lt (11 635,48 Eur) už butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „Interveba“ akcijas, 100 vnt. akcijų, kurių vertė 2 896 Eur; 5) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini); 6) priteisti ieškovui gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), iš ieškovo atsakovei priteisti 80 900 Eur  dydžio piniginę kompensaciją už 1/2 dalį turto; 7) pripažinti, kad 2008 m. balandžio 8 d. 196 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalies dėl šio turto pirkėjos E. V., yra apsimestinė ir negaliojanti bei nustatyti, kad 196 vnt. akcijų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis pagal šią sutartį įgijo ieškovas ir atsakovė; 8) po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „Energijos sektorius“ 200 vnt. bendrovės akcijų, vertė – 219 404 Eur; motociklą „YAMAHA XVS 650“, žemės sklypą ir pastatą–galvenų džiovinimo cechą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini); 9) po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: žemės sklypą ir pastatą–gyvenamąjį namą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini); pastatą–gyvenamąjį namą, pastatą–kiemo rūsį, pastatą-malkinę, pastatą–klėtį, pastatą–tvartą, pastatą–ūkinį pastatą, pastatą–daržinę, pastatą–sandėlį, pastatą–malkinę, pastatą–malkinę, kitus statinius (inžinerinius)–kiemo statinius (šulinį) ir žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini); UAB „Energijos sektorius“, 200 vnt. bendrovės akcijų, vertė – 219 404 Eur; 234–V gyvenamojo namo statybos bendrijos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytas pajaus dalis – 17 896 Eur; 10) priteisti iš atsakovės ieškovui 10 745 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; priteisti iš atsakovės ieškovui 375 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; priteisti iš ieškovo atsakovei 41 141,60 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 11) pripažinti 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2014 m. kovo 3 d. atsakovės pasirašytus skolos raštelius, dėl 37 650,60 Eur skolos, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; 11) po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis A. B. prievolėmis šiuos skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims: 507,05 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijai; AB „Lietuvos draudimas“ dėl 3 594,20 Eur žalos atlyginimo; UAB „Legal balance“ dėl 2 636,58 Eur, SIA „B2Kapital“ dėl 634,56 Eur skolos; 12) po santuokos nutraukimo pripažinti solidariomis A. B. ir M. B., prievolėmis: kreditoriui „PliusPlius Capital“ AS dėl 3 665,39 Eur skolos, 312,31 Eur palūkanų, 120,61 Eur delspinigių, 12,75 proc. mokėjimo palūkanų, 5 proc. palūkanų; kreditoriui „PliusPlius Capital“ AS dėl 1 557,05 Eur skolos ir 21 proc. palūkanų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, t. y. ieškovo smurto. Dėl tokio ieškovo elgesio ji buvo priversta palikti bendrus namus ir išsikelti gyventi į jai priklausantį būstą. Ji bendravo su sūnumi ir nežinant ieškovui atvykdavo pas jį. Atsakovės vertinimu šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2012 m. birželio 1 d., kai ieškovas nebeįsileido atsakovės į namus. Atitinkamai nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios turi būti dalijamas ir turtas. Pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nors registruoti ieškovo vardu ir įgyti iki santuokos, turi būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes santuokos metu iš esmės buvo pagerintas. Dėl šios aplinkybės atsakovei priteistina kompensacija lygi pusei šio turto vertės. Paaiškino, kad 234–V gyvenamojo namo statybos bendrijai pajinis įnašas yra jos asmeninis, nes ji bendrijos nare tapo iki santuokos sudarymo. Taip pat nurodė, kad UAB „Interveba“ įsteigta, kai šalys gyveno skyrium iš asmeninių atsakovės lėšų, todėl pripažintinas asmeniniu turtu. Atsakovės vertinimu, ieškovas nepagrįstai didindamas UAB „Energijos sektorius“ įstatinį kapitalą išleistas akcijas perleido atsakovei E. V.. Šis sandoris yra negaliojantis, todėl perleistos akcijos turi būti dalijamos kaip santuokos metu įgytas turtas. Prašo akcijas padalyti natūra, nesutinka, kad UAB „Energijos sektorius“ akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal nominalią akcijų vertę. Paaiškino, kad ieškovas perleido abiem sutuoktiniams priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau šių lėšų atsakovė negavo, todėl atsakovei priteistina kompensacija dėl santuokos metu įgyto turto sumažėjimo. Atsakovė pažymi, kad tarp jos ir sutuoktinio pasirašyti skolos rašteliai yra negaliojantys, nes šalių valia nebuvo sukurti paskolinius santykius, o pasidalinti santuokos metu turėtas lėšas. Teigia, kad skolos „PliusPlius Capital“ turi būti laikomos solidariomis, nes kilo sutuoktiniams gyvenant kartu, jomis buvo mokama už remontą. Dėl kitų prievolių kreditoriams sutinka, kad turi būti pripažįstamos asmeninėmis.

6.       Atsakovė E. V. atsiliepimu prašė atmesti priešieškinio reikalavimą, kuriuo atsakovė A. B. prašo pripažinti, jog 2008 m. balandžio 8 d. akcijų pasirašymo sutartis dėl 196 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų yra apsimestinė, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šis sandoris nėra apsimestinis, nes už akcijas buvo apmokėta, sutarties nuginčijimas prieštarautų akcininko sprendimui, kuris nėra ginčijamas.

7.       Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

8.       Trečiasis asmuo SIA „B2Kapital“ prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

9.       Trečiasis asmuo „Plus Plus Capital“ su savarankišku reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės skolą. Nurodė, kad prievoles pagal asmeninės kredito linijos sutartį atsakovė turėtų vykdyti asmeniškai.

10.       Trečiasis asmuo V. B. atsilepimu nurodė, kad ieškovui skolino pinigus, kurių nėra grąžinęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė ieškovo M. B. ir atsakovės A. B. santuoką, sudarytą 1999 m. kovo 12 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui M. B. paliko turimą pavardę – B., atsakovei A. B. paliko santuokinę pavardę – B.; padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: ieškovui M. B. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisė: transporto priemonę - motociklą „YAMAHA XVS 650“; žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) pastatą–Galvenų džiovinimo cechą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); 102 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų; 50 vnt UAB „Interveba“ akcijų; atsakovei A. B. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisė: pastatą–gyvenamąjį namą ir  žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini); pastatą–gyvenamąjį namą, pastatą–kiemo rūsį, pastatą–malkinę, pastatą–tvartą, pastatą–klėtį; pastatą–ūkinį pastatą, pastatą–daržinę, pastatą–sandėlį, pastatą–malkinę, pastatą–malkinę; kiemo statinį (inžinerinį)–šulinį ir žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini); 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), turtinio įnašo (pajaus) 19434,95 Eur dalį; 50 vnt. UAB „Interveba“ akcijų; 102 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų; ieškovui M. B. iš atsakovės A. B. priteisė 12 205,48 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančio didesnio santuokos metu įgyto turto dalį; atsakovei A. B. priteisė iš ieškovo M. B. 22 155,93 Eur kompensaciją dėl santuokos metu įgyto turto sumažėjimą; atsakovei A. B. priteisė iš ieškovo M. B. 15690,63 Eur sumą už santuokos metu gautas pajamas iš bendrosios junginė nuosavybės; po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis A. B. prievolėmis šiuos skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims: 507,05 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijai; AB „Lietuvos draudimas“ dėl 3 594,20 Eur žalos atlyginimo; UAB „Legal balance“; dėl 2 636,58 Eur; SIA „B2Kapital“, atstovaujamai Lietuvoje UAB „Skolų valdymo centras“ dėl 634,56 Eur skolos; „PliusPlius Capital“ AS, 1557,05 Eur skolos ir 21 proc. palūkanų; trečiojo asmens „PlusPlus Capital“ AS savarankišką reikalavimą tenkino: priteisė trečiajam asmeniui su savarankišku reikalavimu „PlusPlus Capital“ AS, „Swedbank“, akcinėje bendrovėje, iš atsakovės A. B. 3665,39 Eur skolą, 312,31 Eur palūkanas, 120,61 Eur delspinigius, 12,75 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 3665,39 Eur, skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3665,39 Eur) nuo reikalavimo iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,00 Eur žyminio mokesčio; pripažino po santuokos nutraukimo asmenine M. B. prievole 37650,60 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą pagal 2013 m. gruodžio 10 d. paskolos raštelį kreditoriui V. B.; ieškovui M. B. iš atsakovės A. B. priteisė 37650,60 Eur skolą, 5797 Eur Eur įstatymines metines palūkanas nuo pradelstos mokėti paskolos sumos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 12 d. reikalavimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės A. B. reikalavimą ieškovui M. B. ir atsakovei E. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; atsakovei E. V. iš atsakovės A. B. priteisė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės A. B. 4474 Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur pašto išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovo M. B. 10,68 Eur pašto išlaidų.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovas neįrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, kad atsakovė ilgiau kaip vienerius metus paliko šeimą ir ja nesirūpino. Teismo vertinimu, santuoka iširo dėl abiejų šalių charakterių nesutapimo, nenoro spręsti kilusių konfliktų abipusių nuolaidų derybų būdu, neieškojimo profesionalios pagalbos šeimai, pasyvumas ir apatija lėmė tarpusavio konfliktus, bendrų interesų išnykimą ir pan. Atsižvelgus į tai, kad abiem šalims trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, pripažintina, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

13.       Teismas sprendė, kad nesant byloje pakankamai duomenų dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios, abiem sutuoktiniams nesutarus dėl šios datos, o liudytojų parodymus teismui nelaikant pakankamais, toks prašymas atmestinas kaip neįrodytas.

14.       Teismas konstatavo, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog nekilnojamasis turtas esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas ir gyvenamasis namas) buvo iš esmės pagerinti po santuokos sudarymo bendromis lėšomis, todėl reikalavimas pripažinti šį turtą bendrąja sutuoktinių nuosavybę atmestinas, kaip neįrodytas. Kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl atliktų darbų, jų vertės, atitinkamai nėra galimybės įvertinti, kokia dalimi atsakovei turtėtų būti kompensuojami ne esminiai pagerinimai. Taigi, šis turtas laikytinas asmeniniu ieškovo turtu, o atsakovė reikalavimai dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestini, kaip neįrodyti.

15.       Teismas sprendė, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė, jog 2008 m. balandžio 8 d. akcijų pasirašymo sutartis yra apsimestinė ir yra pagrindas pagal CK 1.87 straipsnio nuostatas šį sandorį pripažinti negaliojančiu. Teismas nurodė, kad UAB „Energijos sektorius“ sudaryti sandoriai su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios aplinkybės buvo išaiškintos teisminio proceso metu, todėl teismas nepasisako dėl šių atsakovės A. B. motyvų. Pagal byloje esančius duomenis ieškovui nuosavybės teise priklauso 204 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų, kurios turi būti dalijamos santuokos nutraukimo byloje.

16.       Teismas nurodė, kad pareiga mokėti pajinį įnašą atsirado iki santuokos sudarymo. Byloje jokių duomenų nėra, kad sutuoktiniai šiuo turtu naudojosi, kaip šeimos būstu ir pan. Ieškovas nurodė, kad sumokėtas pajinis įnašas suteikia teisę registruoti nekilnojamąjį turtą, tačiau duomenų dėl šio turto vertės ar pan. byloje nėra. Ieškovo pozicija, kad nekilnojamasis turtas yra didesnės vertės, nei pajinio įnašo dalis nėra paremta jokiais byloje esančiais duomenimis. Teismas nurodė, kad nuo santuokos sudarymo iki šalių gyvenimo skyrium pradžios buvo praėję apie trylika metų, kad nuo santuokos sudarymo pradžios atsakovė siekė mažinti dalytino turto vertę nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu atsakovė iš bendrų šeimos lėšų vykdė savo asmeninius įsipareigojimus, t. y. sumokėjo pajinį įnašą, todėl pusė šios sumos turi būti kompensuota ieškovui – 1/2 nuo 19434,95 Eur.

17.       Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių jog atsakovė UAB „Interveba“ akcijas įsigijo už asmenines lėšas. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas nesidomėjo juridinio asmens veikla ir nedalyvavo jos valdyme nepaneigia santuokos metu įgyti turto bendrumo prezumpcijos. Kadangi atsakovė nepaneigė CK 3.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, todėl UAB „Interveba“ 100 vnt. laikytina įgytos santuokos metu ir nutraukiant santuoką turi būti dalijamos.

18.       Byloje nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priteisimo atsakovei, ieškovui išmokant kompensaciją. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovui, atitinkamai atsakovei išmokant kompensaciją. Teismo vertinimu nėra byloje nustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti nepaisoma išsakyta šalių valia.

19.       Abu sutuoktiniai pageidavo, kad turtas esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priteisimo būtų priteistas vienas kitam, atitinkamai išmokant kompensaciją. Teismas sprendė, kad priteisus atsakovei nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), atitinkamai jai nustačius pareigą kompensuoti ieškovui už šį turtą, siekiant šalių interesų balanso, nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovui. Teismo vertinimu siekiant teisingai nustatyti mokėtinos kompensacijos dydį sprendimo priėmimo metu, tikslinga vadovautis vidutinės rinkos vertės nustatymo duomenimis pagal VĮ Registrų centro viešą paiešką.

20.       Kadangi santuokos nutraukimo metu turi būti turtas padalijimas pagal rinkos vertę, todėl teismas vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ 2018 m. liepos mėn. kaina, kurioje nurodyta transporto priemonės „Yamaha XVS 650“ vertė 2480 Eur. Byloje duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti ženkliai mažesnę kainą nėra, pvz. dėl prastos transporto priemonės būklės, susidėvėjimo ir pan.

21.       Kadangi šalys nesutarė dėl automobilio vertės, teismas vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ 2018 m. liepos mėn. kaina, kurioje nurodyta transporto priemonės „Toyota Avensis Verso“ vertė – 1860 Eur.

22.       Teismas nustatė, kad UAB „Interveba“ veikla rūpinosi tik atsakovė, ji yra vienintelė jos akcijų savininkė ir vadovė, tačiau nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo nėra teisinio pagrindo. Kad nebūtų apsunkintas juridinio asmens valdymas ir vienam sutuoktiniui būtų priteistos 49 vnt., o kitam 51 vnt. turi būti duomenų dėl tų dviejų akcijų vertės, kurios byloje nėra. Teismas nustatė, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovė nepaneigė, todėl šio juridinio asmens akcijos dalytinos kaip santuokos metu įgytas turtas kiekvienam sutuoktiniui po 50 vnt. UAB „Interveba“ akcijų.

23.       Teismas nustatė, kad nei ieškovas, nei atsakovė E. V. neužima UAB „Energijos sektorius“ vadovaujančių pareigų. Šiuo atveju subjektyvaus pobūdžio aplinkybės dėl sutuoktinių tarpusavio santykių, ar atsakovės A. B. ir E. V. santykiai, nelaikytini sudarančiu pakankamą pagrindą visą akcijų paketą priteisti tik ieškovui, o atsakovei 1/2 akcijų paketo vertę kompensuoti pinigais, pagal nominalią akcijų vertę. Teismas sprendė, kad UAB „Energijos sektorius“ akcijos turi būti padalintos natūra, kiekvienam sutuoktiniui po lygiai – 102 vnt.

24.       Teismas sprendė, kad atsakovei atitenka didesnės vertės turtas, todėl iš jos ieškovui priteistina kompensacija – 12 205,48 Eur už jai tenkančio didesnio turto dalį.

25.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė gautų lėšų panaudojimo šeimos poreikiams, ar prievolėms vykdyti, todėl atsakovės reikalavimas tenkintinas ir iš ieškovo atsakovei priteistina kompensacija už santuokos metu įsigyto turto sumažėjimą – 22 155,93 Eur suma (29 830,86 Eur plius 14481 Eur suma dalijama pusiau).

26.       Teismas nustatė, kad ieškovas santuokos metu užsiėmė individualia veikla, kurios metu gavo pajamas. Teismas sprendė, kad iš atsakovo individualios veiklos gautos lėšos be PVM laikytinas santuokos metu įgytomis lėšomis ir pusė jų priteistina atsakovei – 15690,63 Eur (31381,25 Eur dalijama pusiau).

27.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažino, jog pinigai pagal 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2014 m. kovo 3 d. skolos raštelius buvo gauti, tą pati patvirtino ir A. B. parodymai duoti pas notarą. Skolos rašteliuose numatytas atsakovės A. B. įsipareigojimas dėl šios sumos grąžinimo. Duomenų, kad ši suma būtų grąžinta ieškovui nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas turi reikalavimo teisę gauti skolos rašteliuose nurodytą pinigų sumą – 37650,60 Eur. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės už 1124 dienas 5 proc. palūkanas nuo 37650,60 Eur, t. y. 5797 Eur.

28.       Teismas nustatė, kad byloje ginčo dėl prievolių vykdymo kreditoriams nėra, todėl po santuokos nutraukimo atsakovei A. B. paliktini vykdyti šie įsipareigojimai: 507,05 Eur dydžio skolinis įsipareigojimas 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijai; AB „Lietuvos draudimas“ dėl 3 594,20 Eur žalos atlyginimo; UAB „Legal balance“ dėl 2 636,58 Eur, SIA „B2Kapital“ dėl 634,56 Eur skolos; ieškovui po santuokos nutraukimo paliktini vykdyti įsipareigojimai V. B. pagal 2013-12-10 paskolos raštelį 37650,60 Eur sumai.

29.       Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui „PliusPlius Capital” AS skola dėl 1557,05 Eur sumos; 21 proc. mokėjimo palūkanas nuo 1557,05 Eur 5 proc. metinių procesinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išspręsta Kauno apylinkės teismo 2018-05-16 sprendimu civilinėje byloje e2-5689-748/2018, todėl po santuokos nutraukimo šią prievolę pripažintina vykdyti atsakovei asmeniškai.

30.       Teismas nustatė, kad „Swedbank“, AB atsakovei yra perdavusi pinigus, tačiau atsakovė jų nėra grąžinusi. Reikalavimo perleidimo sutartimi šis reikalavimas atsakovės atžvilgiu buvo perleistas ieškovui, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 3 665,39 Eur paskola. Atsakovė A. B. ir bankas sutartyje sutarė dėl 12,75 proc. metinių palūkanų. Iš atsakovės ieškovui priteisiamos 312,31 Eur mokėjimo palūkanos iki 2018 m. sausio 19 d. ir 12,75 proc. metinės mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos už 3 665,39 Eur sumą nuo 2018 m. sausio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovė neįvykdė sutarties, todėl privalo sumokėti netesybas. Ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma 120,61 Eur, 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo priteistina iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

31.       Apeliaciniu skundu atsakovė A. B., atstovaujama advokatės V. N., prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą iš dalies: 1) santuoką tarp M. B. ir A. B. nutraukti dėl M. B. kaltės; 2) bendrąją jungtine sutuoktinių M. B. ir A. B. nuosavybe pripažinti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), 3) priteisti M. B. gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), priteisiant A. B. 83 400 Eur dydžio piniginę kompensaciją už 1/2 dalį turto; 4) UAB „Interveba“ akcijas, 100 vnt. akcijų, kurių vertė 2 896 Eur pripažinti asmenine A. B. nuosavybe; 5) trečiojo asmens „PlusPlus Capital“ AS savarankišką reikalavimą atmesti. Solidariai iš ieškovo M. B. ir atsakovės A. B. priteisti 3 665,39 Eur skolą, 312,31 Eur palūkanas, 120,61 Eur delspinigius, 12,75 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 3 665,39 Eur, skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 665,39 Eur) nuo reikalavimo iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,00 Eur žyminio mokesčio, pagal „PlusPlus Capital“ AS reikalavimą; 6) panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovui M. B. iš atsakovės A. B. 37 650,60 Eur skolos, 5797 Eur įstatymines metinių palūkanų nuo pradelstos mokėti paskolos sumos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo ir pripažinti 2013 m. gruodžio 10 d. skolos raštelį ir 2014 m. kovo 3 d. raštelį, dėl 37 650, 60 Eur skolos, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento; 7) po santuokos nutraukimo A. B. palikti santuokinę pavardę – B.; 8) priteisti iš M. B. A. B. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.       Teismo sprendimas priimtas neteisingai konstatuojant faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertinant įrodymus. Teismas pirmenybę teikė įrodymams, kurie palaiko ieškovo poziciją. Tokiu būdu teismas pažeidė bylų nagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo principus, pažeidė materialinės teisės normas bei neatsižvelgė į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo teismų praktiką dėl turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos priteisimo.

31.2.       Nurodė, kad šalių santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltes, kuri pasireiškė fizinio ir psichologinio smurto naudojimu bei sutuoktiniams tenkančių pareigų, pažeidimu. Užfiksuoti atvejai ir pateiktos specialistų išvados bei atsakovės paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, jog ieškovo elgesys su atsakove buvo itin žiaurus ir žeminantis. Po 2005 m. balandžio 15 d. ir 2008 m. balandžio 21 d. smurto proveržio atsakovė jautėsi nesaugi, tačiau visomis savo jėgomis stengėsi išlaikyti šeimą, todėl atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu.

31.3.       Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad nors žemės sklypas ir namas ieškovo buvo įgytas iki santuokos, tačiau esminiai šio turto pagerinimai buvo atlikti santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis bei darbu. Gyvenamas namas buvo ne tik pilnai įrengtas, bet ir rekonstruotas padidinant jo plotą, pastatant priestatus, žemės sklype įrengta aikštelė, pavėsinė, šiltnamis, pastatyta tvora, sklypas apželdintas. Teismas nepagristai sprendė, kad gyvenamojo namo bendro ploto padidėjimas nuo 312,39 kv., m. iki 412.33 kv. m., t. y. 32 proc. negali būti pagrindu šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Akivaizdu, kad toks ženklus turto padidinimas pagerino turto vertę iš esmės.

31.4.       Pirmos instancijos teismas iš esmės neišsprendė klausimo dėl nekilnojamo turto - namo ir žemės sklypo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendra jungtine nuosavybe ir jo padalijimo klausimo. Net ir tuo atveju, jei teismas nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti turto bendra jungtine nuosavybe, teismas turėjo spręsti dėl kompensacijos atsakovei už jos panaudotas lėšas gerinant ieškovo turtą. Tokia pirmos instancijos teismo pozicija prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai, todėl apeliacinio teismo turi būti pakeista.

31.5.       Ieškovas nereiškė reikalavimo, kad įmonės UAB „Interveba“ akcijos būtų padalintos sutuoktiniams, tuo pripažindamas, kad UAB „Interveba“ asmeninė atsakovės nuosavybė. Taigi, ginčo tarp šalių dėl UAB „Intervebos“ akcijų nebuvo. Tačiau teismas pažeisdamas šalių susitarimo principą, peržengė ieškinio ir priešieškinio ribas - padalino UAB „Interveba“ akcijas ieškovui ir atsakovei po 50 vnt. Padalinus UAB „Interveba“ akcijas po 1/2 teismas neišsprendė šio reikalavimo, o tik pagilino konfliktą tarp šalių. Padalinus akcijų skaičių po 1/2 ir esant nesutarimui tarp akcininkų, neįmanomas joks sprendimo priėmimas dėl įmonės veiklos, turto ar kt. klausimų. Akivaizdu, kad ateityje kils nesutarimai tarp šalių, bus apsunkintas įmonės valdymas, kils nauji teisminiai ginčai.

31.6.       Pažymėjo, kad sutartis dėl vartojamosios paskolos buvo sudaryta 2012 m. birželio 6 d., t. y. gyvenant santuokoje ir ji buvo naudojama bendriems šeimos poreikiams, todėl šios paskolos grąžinimas po santuokos nutraukimo turėtų likti abiejų solidaria atsakomybe. Pirmos instancijos teismas pripažino šį kreditorinį įsipareigojimą asmenine atsakovės prievole, tačiau tokia pozicija prieštarauja anksčiau išdėstytai pozicijai. Pirmos instancijos teismas nenustatė konkretaus termino kada šalys pradėjo gyventi atskirai, ir jei atsisakė pripažinti UAB ,,Interveba“ įmonės kuri buvo įkurta 2012 m. birželio mėn. asmenine atsakovės nuosavybe, tačiau kreditoriui įsipareigojimą kuris buvo įgytas 2012 m. birželio 6 d. pripažino asmenine atsakovės prievole. Akivaizdu, kad pirmos instancijos priimtas sprendimas šioje dalyje nenuoseklus ir nelogiškas.

31.7.       Teismas po santuokos nutraukimo pripažino asmenine M. B. prievole (37650,60 Eur) (130000 Lt) dydžio skolinį įsipareigojimą pagal 2013 m. gruodžio 10 d. paskolos raštelį kreditoriui V. B., tačiau atsakovė nesutinka su šios skolos buvimo faktu. V. B. šioje civilinėje byloje nedalyvavo ir nekėlė reikalavimo dėl skolos priteisimo. Atsakovei nėra žinoma kokie įsipareigojimai ir skolos sieja ieškovą ir V. B.. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas turėjo reikalavimą atmesti.

31.8.       Pažymėjo, kad pasirašant 2013 m. gruodžio 10 d. raštelį (ir 2014 m. kovo 3 d. raštelį) šalys pasidalino santuokoje įgytus grynuosius pinigus, t. y. ieškovas niekad neturėjo tokios pinigų sumos asmeninės nuosavybės teise, o atsakovė niekada minėtos pinigų sumos nelaikė ieškovo teikiama paskola. Aplinkybė, kad šis reikalavimas byloje atsirado vėliau rodo ieškovo nesąžiningumą, norą pasipelnyti atsakovės sąskaita ir ją sugniuždyti.

31.9.       Atsakovė niekada nereiškė noro po santuokos nutraukimo turėti pavardę – B. Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva peržengė ieškinio / priešieškinio ribas ir nusprendė atsakovei po santuokos nutraukimo suteikti pavardę - B. Atsakovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir prašo palikti jai pavardę - B.

32.       Apeliaciniu skundu ieškovas M. B., atstovaujamas advokato S. B., prašo: 1) atidėti žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą (600 Eur) sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria: 2.1.) atmestas ieškinio reikalavimas nutraukti ieškovo M. B. ir atsakovės A. B. santuoką dėl atsakovės A. B. kaltės; 2.2.) atmestas ieškinio reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių M. B. ir A. B. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gruodžio 1 d., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi; 2.3.) atmestas Ieškinio reikalavimas priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui M. B. 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijos santuokoje įgyto turtinio įnašo (pajaus) 1/2 (vieną antrąją) dalį - 9 717, 47 Eur; 2.4.) patenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovei A. B. asmeninės nuosavybės teise visą 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijos santuokoje įgyto turtinio įnašo (pajaus) dalį - 19 434,95 Eur; 2.5.) patenkintas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo M. B. atsakovei A. B. piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą: 7 240,50 Eur, t. y. 1/2 (antrąją dalį) lėšų, gautų už buto/patalpos pardavimą pagal 2014 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį; 2.6.) patenkintas iš dalies priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo M. B. atsakovei A. B. piniginę kompensaciją už santuokos metu iš bendrosios jungtinės nuosavybės gautas pajamas: 18 985, 67 Eur, t. y. 1/2 (antrąją dalį) lėšų, gautų už laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. kovo 31 d. saulės baterijų pagamintos elektros energijos pardavimą ir priimti šioje dalyje naują sprendimą: ieškinio reikalavimus tenkinti, o priešieškinio reikalavimus atmesti; 3) priteisti iš atsakovės A. B. ieškovo M. B. naudai ieškovo patirtas žyminio mokesčio ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas pagal iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

32.1.       Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovei pripažinus aplinkybę, kad būtent ji paliko šeimą, ieškovas šios aplinkybės neturėjo įrodinėti. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, palikusi šeimą, visiškai nesirūpino nei ieškovu, nei šeimos namais. Byloje nesant duomenų, paneigiančių atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, sprendimas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi būti naikintinas, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl vieno atsakovės kaltės.

32.2.       Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir ieškovas neįrodė sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios datos: pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigą ir atleidimą nuo įrodinėjimo reglamentuojančias procesinės teisės normas. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2012 m. gruodžio 1 dieną sutuoktiniai faktiškai kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio (atsakovė netgi nurodė ankstesnę datą), todėl ieškovas šios aplinkybės neturėjo įrodinėti.

32.3.       Pirmosios instancijos teismas liudytojos G. R., atsakovės E. V. ir liudytojo A. B. parodymus laikė nepatikimais vien tik dėl jų galimo suinteresuotumo ir palankumo ieškovui. Tačiau liudytojai tik patvirtino abiejų šalių pripažintą faktą, kad 2012 m. gruodžio 1 d. sutuoktiniai kartu faktiškai nebegyveno. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštaringos, nes sprendime taip pat konstatuota, kad „byloje šalys nurodo, kad šeiminių santykių nepalaikė nuo 2012 m., t. y. šalių gyvenimas skyrium prasidėjo gerokai anksčiau nei sudarytos aptartos sutartys.“ Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje galėtų būti nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2013 metų.

32.4.       Tiek ieškovas, tiek atsakovė visuose savo procesiniuose dokumentuose, kuriuos ne kartą tikslino, pajinį įnašą priskyrė prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir reiškė reikalavimus dėl šio turto padalijimo tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką. Ieškovas nesutinka su siurprizine pirmosios instancijos teismo išvada, kad pajinis įnašas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o santuokos metu atsakovė iš bendrų šeimos lėšų vykdė savo asmeninius įsipareigojimus, t. y. sumokėjo pajinį įnašą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo po santuokos sudarymo atsakovės vardu iš bendrų lėšų įgytą pajinį įnašą laikyti ne bendrąja jungtine sutuoktinių, o asmenine atsakovės nuosavybe.

32.5.       Ieškovas nesutinka su tuo, kad pajinis įnašas buvo priteistas atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir su jam iš atsakovės priteistos piniginės kompensacijos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui piniginę kompensaciją už neva bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, tačiau šios kompensacijos dydis neatitinka jam tenkančios pajinio įnašo dalies rinkos vertės: ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista ne 9 717,48 Eur, o 32 683,05 Eur dydžio piniginė kompensacija. Ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti šias aplinkybes, priimant galutinį sprendimą dėl pajinio įnašo padalijimo ir ieškovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, jeigu visgi būtų nuspręsta pajinį įnašą priteisti atsakovei.

32.6.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Interveba“ akcijų padalijimo būdo, nusprendė akcijas padalinti natūra, nes jokių duomenų apie šio asmens akcijų rinkos vertes nėra pateikta, todėl nėra galimybės nustatyti galimą kompensacijos dydį ieškovui visas UAB „Interveba“ akcijas palikus atsakovei. Taigi, nustatęs, kad byloje nėra duomenų ir apie pajinio įnašo rinkos vertę, pirmosios instancijos teismas turėjo lygiai taip pat konstatuoti, kad pajinis įnašas gali būti padalijimas tik natūra.

32.7.       Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nepriklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 1/2 (viena antroji) dalis ieškovo buvo įgyta iki santuokos sudarymo 1994 m. spalio 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu ir nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip jo asmeninė nuosavybė. Kita dalis ieškovo buvo įgyta po sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios (2012 m. gruodžio 1 d.), 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip bendroji jungtinė nuosavybė tik dėl formalių priežasčių (sudarytos santuokos). Pažymėjo, kad pagal 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis. Sutuoktiniai tuo metu nebevedė bendro ūkio ir nedisponavo bendromis piniginėmis lėšomis - šią aplinkybę patvirtino tarp jų tuo metu susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

32.8.       Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog visgi pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 3 dalį buvo, sprendimas skundžiamoje dalyje privalo būti pakeistas, sumažinant iš ieškovo atsakovei priteistos piniginės kompensacijos dydį iki 3 620,25 Eur (1/2 (viena antroji) dalis nuo 7 240,50 Eur). Jokia piniginė kompensacija už ieškovo iki santuokos sudarymo įgytą 1/2 (vieną antrąją) buto dalį atsakovei nepriklauso ir negali būti išmokama.

32.9.       Turi būti laikoma, kad lėšas už laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. kovo 31 d. saulės baterijų pagamintos elektros energijos pardavimą ieškovas įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl jokia piniginė kompensacija atsakovei nepriklauso ir neturėtų būti išmokama.

32.10.       Atsakovės reikalavimas priteisti jai iš ieškovo 18 985,67 Eur piniginę kompensaciją už laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. kovo 31 d. žemės sklype pagamintą elektros energiją, yra visiškai nepagrįstas ir dėl šių priežasčių: 1) teismui pateiktoje mokėjimu ataskaitoje aiškiai nurodyta ieškovo gauta suma be PVM (31 381,25 Eur), tačiau atsakovė kompensaciją apskaičiavo nuo sumos su PVM (37 971,33 Eur); 2) atsakovė nėra patyrusi jokių išlaidų (saulės baterijų įsigijimo / įrengimo / draudimo / apsaugos) bei nesumokėjo jokių mokesčių. Visas šias išlaidas patyrė ir mokesčius sumokėjo ieškovas, panaudodamas asmenines lėšas gautas po to, kai nustojo gyventi kartu su atsakove. Nuo individualios veiklos pradžios iki 2016 m. kovo 31 d. ieškovas patyrė 44 635,85 Eur išlaidų, kurias sudaro: 1) 34 722,24 Eur išlaidos įsigyjant saulės baterijas ir joms skirtus profilius, 2) 2 556,09 Eur saulės baterijų apsaugos išlaidų; 3) 140,76 Eur saulės baterijų draudimo išlaidos; 4) 800,35 Eur kitos su individualia veikla susijusios išlaidos; 5) 6 416,41 Eur pridėtinės vertės mokesčio išlaidos. Ieškovas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė gali reikalauti padalyti 31 381,25 Eur sumą, t. y. visą sumą, neatėmus jokių ieškovo patirtų išlaidų ir sumokėtų kitų (be PVM) mokesčių.

32.11.       Pažymėjo, kad ieškovas pateikė teismui ne tik PVM sąskaitas faktūras ir jų registrą, bet ir jų apmokėjimą patvirtinančius savo banko sąskaitos išrašus. Atsakovė šių išlaidas pagrindžiančių dokumentų neginčijo, jokių papildomų dokumentų išreikalauti iš ieškovo neprašė. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo teiginiu, kad ieškovas nepateikė „sutarčių ir pan.“, tačiau nenurodė motyvų, kodėl į bylą pateiktus dokumentus laiko nepakankamais ar nepatikimais pagrįsti patirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino, ar „sutartys ir pan.“ iš viso buvo sudarytos, t. y. ar tokie įrodymai egzistuoja. PVM sąskaitos faktūros už prekes ar paslaugas gali būti išrašomos ir nesant tarp šalių raštu sudarytos sutarties, akivaizdu, kad tai nereiškia, jog prekė ar paslauga nebuvo parduota/suteikta ir apmokėta. Taigi, ieškovas gavo ne tik individualios elektros gamybos veiklos pajamas, bet ir patyrė išlaidas, kurių dalis buvo įtraukta į leidžiamų atskaitymų sumą.

32.12.       Ieškovo individualios elektros gamybos veiklos išlaidos sudarė ne mažiau kaip 29 267,80 Eur (bendra leidžiamų atskaitymų suma), o pajamos sudarė 30 084,56 Eur. Prie šių pajamų dar turėtų būti pridėtos 2016 metais (iki kovo 31 d.) ieškovo gautos 1 463,57 Eur pajamos. Darytina išvada, kad ieškovas už laikotarpiu nuo 2013-05-31 iki 2016-03-31 saulės baterijų pagamintos elektros energijos pardavimą gavo 1 956,48 Eur grynąsias pajamas. Įvertinus visas ieškovo patirtas išlaidas, o ne tik leidžiamus atskaitymus, vykdyta veikla buvo nuostolinga, todėl jokia piniginė kompensacija atsakovei nepriklauso ir negali būti išmokama.

32.13.       Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus (jų visetą ir turinį): PVM sąskaitas faktūras, jų registrą ir apmokėjimą patvirtinančius ieškovo banko sąskaitos išrašus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, netinkamai taikė CK 3.88 straipsnio 1 dalį, 3.91 straipsnį, reglamentuojančius pajamų pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

33.       Atsakovė A. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo M. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo M. B. apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti.

Nurodo šiuos argumentus:

1.1.                      Su apeliacinio skundo teiginiais, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nesutinka. Šalių santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, kuri pasireiškė fizinio ir psichologinio smurto naudojimu bei sutuoktiniams tenkančių pareigų. Ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo patvirtinta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė visada buvo lygiavertė ieškovo partnerė versle, įmonės energijos sektorius veikloje, daug metų vadovavo šiai įmonei, tad akivaizdu, kad ieškovas neprieštaravo ir net skatino atsakovės aktyvų dalyvavimą šeimos verslo projektuose, todėl nesąžiningi jo teiginiai, kad atsakovė nieko nedirbo ir neprisidėjo prie bendro ūkio išlaikymo. 2012 m. atsakovė išsikėlė gyventi atskirai nuo sutuoktinio tik dėl santykių pablogėjimo ir besitęsiančio ieškovo smurto prieš sutuoktinę. Be patirtų fizinių sužalojimų atsakovė išgyveno ir psichologinį sutuoktinio smurtą. Taigi, atsakovė palaiko apeliacinio skundo argumentus ir prašo A. B. ir M. B. santuoką nutraukti dėl ieškovo M. B. kaltės, o M. B. apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti.

1.2.                      Nurodė, kad ieškovas niekada nedalyvavo UAB „Interveba“ valdyme, jos veikla nesidomėjo, skirtingai nei atsakovė UAB „Energijos sektoriaus“ veikla rūpinosi, jai vadovavo nuo 2004-2008 m., pirko nekilnojamą turtą, jį remontavo gerino ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų prisidėjęs prie šios įmonės veiklos - piniginėmis lėšomis ar savo darbu. Taigi, jei įmonė būtų įsteigta ir veikla pradėta dar sutuoktiniams gyvenant kartu, akivaizdu, kad ieškovas būtų dalyvavęs jos veikloje ir valdyme.

1.3.                      Teismas pagrįstai atsakovei priteisė 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijos, turtinio įnašo (pajaus) 19434, 95 Eur dalį. Teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiga atsakovei sumokėti pajinį įnašą atsirado iki santuokos sudarymo, todėl atsakovė privalėjo vykdyti savo asmeninę prievolę dėl pajinio įnašo mokėjimo ir santuokos metu. Be to, butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo santuokos metu naudojamas sutuoktinių, kaip šeimos būstas ar pan. Pažymėjo, kad santuokoje išmokėta 20 proc. nuo turto vertės lengvatinio kredito nesudaro pagrindo Ieškovui reikalauti priteisti išmokėtą pajaus dalį.

1.4.                      Nurodė, kad santuokos metu už bendras sutuoktinių lėšas įgytas žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas už 29830,86 Eur. Visa gauta suma buvo pervesta į ieškovo banko sąskaitą, kuris 1/2 dalies gautų lėšų (14915,43 Eur) nepervedė atsakovei. Ieškovas sudarytos sutarties neginčijo, neneigė, kad gavo šią sumą iš pirkėjo. Kadangi šalys bendro ūkio nebevedė nuo 2012 m. birželio 1 d. akivaizdu, kad gauta pinigų suma negalėjo būti panaudota šeimos poreikių tenkinimui.

1.5.                      2014 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise buvo perleistas UAB „Energijos sektorius“ už 14481 Eur. Visa gauta suma buvo pervesta į Ieškovo sąskaitą. Ieškovas 1/2 dalies gautų lėšų (7240,50 Eur) nepervedė atsakovei. Kadangi šalys bendro ūkio nebevedė nuo 2012 m. birželio 1 d. akivaizdu, kad gauta pinigų suma negalėjo būti panaudota šeimos poreikių tenkinimui.

1.6.                      Be ieškovo parduoto nekilnojamo turto, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. kovo 31 d. ieškovui buvo sumokėta 37971, 33 Eur suma už pagamintą elektros energiją bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančiose saulės baterijose. Žemės sklypas šalims priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, įranga tai pat įgyta už bendras sutuoktinių lėšas, tad ir pajamos gautos iš minėto žemės sklypo dalintinos lygiomis dalimis. Svarbu paminėta, kad 2018 m. abiejų sutuoktinių bendru sutarimu šis žemės sklypas padovanotas šalių sūnui A. B., jo nedalijant.

1.7.                      Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei kompensaciją ir keisti teismo sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.

2.       Ieškovas M. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės A. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) patikslinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant teisingą atsakovės pavardę, t. y. atsakovei A. B. palikti santuokinę pavardę – B. ir teisingą kreditoriaus vardą - V. B.; 2) atmesti atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo dalies pakeitimo, paliekant atsakovės skundžiamoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; 3) priteisti iš atsakovės A. B. ieškovo M. B. naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Nurodo šiuos argumentus:

2.1.                      Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodė atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovo smurtas pasireikšdavo tarp šalių ir nepilnamečio sūnaus A. B. akivaizdoje, tačiau sūnaus A. B. parodymai tokias aplinkybes paneigia. Apeliaciniame skunde nutylima ir apie atsakovės problemas dėl alkoholio vartojimo, agresiją ir smurtą ieškovo dukters iš pirmosios santuokos atžvilgiu.

2.2.                      Dėl pagrįstai atmesto priešieškinio reikalavimo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe namą ir žemės sklypą, ieškovas nurodė, kad atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog namo bendras plotas padidėjo nuo 312,39 m2 iki 412,33 m2 ir toks ženklus turto padidinimas pagerino turto vertę iš esmės. Turto pripažinimui bendrąja jungtine nuosavybe neturi reikšmės ir atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji ilgą laiką gyveno name ir iki šiol jame yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Atsakovė 2012 m. išėjusi gyventi atskirai, šiuo turtu visiškai nesirūpino. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad gyvenamasis namas buvo įrengtas po santuokos sudarymo ir, kad ji prie to būtų prisidėjus. Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad gyvenamasis namas buvo rekonstruotas. Statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Taigi, gyvenamojo namo priestatų statyba atitinka naujų statinių statybai, o ne gyvenamojo namo rekonstrukcijai taikomus reikalavimus.

2.3.                      Nurodė, kad net ir pripažinus namą ir žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe, turėtų būti atmestinas atsakovės reikalavimas priteisti šį turtą natūra ieškovui, atsakovei priteisiant 83 400 Eur dydžio piniginę kompensaciją, lygią 1/2 šio turto vidutinei rinkos vertei. Ieškovas pažymi, kad neturėtų galimybių sumokėti atsakovei tokio dydžio kompensaciją, nes yra 58 metų amžiaus; vienas išlaiko 2018 m. užsienyje pradėjusį studijuoti sutuoktinių sūnų A. B.; turi sprendimu pripažintą 37 650,60 Eur dydžio prievolę V. B.; be namo ir žemės sklypo neturi jokio kito vertingo turto, iš kurio galėtų būti išieškoma tokio dydžio kompensacija. Pažymėjo ir tai, kad namas yra vienintelis ieškovo asmeninės nuosavybės teise turimas gyvenamas būstas, todėl potencialios prievolės atsakovei neįvykdymas nulemtų vienintelio Ieškovo būsto praradimą.

2.4.                      Ieškovas visuose savo procesiniuose dokumentuose UAB „Interveba“ akcijas nurodė kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kurią prašė padalinti po santuokos nutraukimo, priteisiant natūra atsakovei, o ieškovui priteisiant už jam tenkančią dalį piniginę kompensaciją, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl UAB „Interveba“ akcijų, t. y. kad neva ieškovas nereiškė reikalavimo padalinti UAB „Interveba“ akcijas sutuoktiniams. Pažymėjo, kad UAB „Interveba“ savo veikloje naudoja ir sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai akcijas padalijo prioritetiniu būdu - natūra lygiomis dalimis.

2.5.                      Pažymėjo, kad po sprendimo priėmimo ieškovas sužinojo, kad atsakovė be jo žinios ir sutikimo ketina parduoti vertingą UAB „Interveba“ nekilnojamąjį turtą. Atsakovė, pasinaudodama tuo, kad iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo yra UAB „Interveba“ vienintelė akcininke ir vadovė, siekia parduoti įmonės vardu registruotą vertingą ilgalaikį turtą, tokiu būdu sumažindama byloje dalintino turto vertę.

2.6.                      Nurodė, kad atsakovė visiškai nepagrįstai prašo atmesti trečiojo asmens „PliusPlius Capital“ AS savarankišką reikalavimą ir solidariai iš ieškovo ir atsakovės priteisti prašomas sumas. Trečiasis asmuo „PliusPlius Capital" AS savarankišką reikalavimą pareiškė asmeniškai atsakovei. Ieškovas neturi jokių duomenų apie tai, kad atsakovė gautas lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Vien ta aplinkybė, kad vienam iš sutuoktinių įsipareigojus vykdyti prievolę santuokos metu, dar savaime nereiškia, kad kitas sutuoktinis tampa solidariai atsakingas. Pažymėjo, kad atsakovės įsiskolinimas atsirado 2017 m. gegužės mėn., t. y. sutuoktiniams ilgą laiką gyvenant skyrium ir jau po nagrinėjamos bylos iškėlimo. Taigi, atsakovė asmeninės kredito linijos sutartį sudarė išimtinai savo asmeniniais (o ne šeimos) interesais, apie jos sudarymą neinformuodama Ieškovo ir negavusi jo sutikimo.

2.7.                      Pažymėjo, kad atsakovė apeliaciniu skundu neapskundė sprendimo dalies, kuria po santuokos nutraukimo ieškovo asmenine prievole pripažinta 37 650, 60 Eur skola pagal 2013 m. gruodžio 10 d. paskolos raštelį kreditoriui V. B.. Reikalavimo dėl šio paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu byloje nereiškė ir apeliaciniame skunde pati nurodė, kad jai nėra žinoma, kokie įsipareigojimai ir skolos sieja ieškovą ir V. B.. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skolos rašteliai negali būti laikomi fiktyviais sandoriais, nes jie buvo įvykdyti, sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas t. y. pinigus atsakovė gavo bei įsipareigojo juos grąžinti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė subjektyviai buvo įsitikinusi, kad ieškovas nereikalaus pinigų, negali būti laikoma sandorio negaliojimo pagrindu. Esant šioms aplinkybėms atsakovės reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestinas, kaip neįrodytas.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

34.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

36.       Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

37.       Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

38.       Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos gali būti nuginčijamos. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

39.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas tvirtino, jog šalių santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės, kuri nuo 2012 m. pabaigos paliko šeimą ir ja nesirūpino, o taip pat dėl atsakovės konfliktiško elgesio, o atsakovė teigė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas, dėl kurio fizinio smurto naudojimo buvo priversta palikti bendrus šeimos namus. Tokios pozicijos šalys laikėsi per visą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi vertinti šalių pateiktų įrodymų visetą, remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

40.       Pažymėtina, kad šalys kartu negyvena nuo 2012 m. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo 2016 m. gegužės 12 d., atsakovė priešieškinį pareiškė 2017 m. vasario 7 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, išsamiai išanalizavo kiekvieną byloje surinktą įrodymą, išvadą dėl santuokos iširimo esant abiejų sutuoktinių kaltei padarė remdamasis įrodymų visuma: šalių paaiškinimais, liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis), padarytos išvados atitinka bylos įrodymų duomenis.

41.       Byloje nustačius, kad šalių santuoka nebuvo nutrūkusi tuo metu, kai užfiksuotas galimas ieškovo smurtas atsakovės atžvilgiu (specialistų išvados dėl atsakovės sužalojimo surašytos 2005 m. balandžio 15 d. ir 2008 m. balandžio 21 d.), o po specialistų išvadų surašymo šalys ilgą laiką gyveno kartu bendruose namuose, minėjo šventes ir pan., suponuoja išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas, vartodamas fizinį smurtą prieš sutuoktinę, sudarė sąlygas iširti santuokai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino, kad specialistų išvadose fiksuoti sužalojimai, kaip galimo smurto atvejai, nebuvo lemiantys ir turėję esminę reikšmę santuokos iširimui ir pradžiai dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium.

42.       Nesutiktina ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės, kuri nuo 2012 m. pabaigos paliko šeimą ir ja nesirūpino. Teisėjų kolegijos vertinimu ta aplinkybė, kad 2012 m. atsakovė išsikraustė iš bendrų namų, nėra pagrindas pripažinti ją palikus šeimą ir visiškai nesirūpinus šeima bei nutraukti santuoką CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu. Sutuoktiniai pasirinko gyventi skyrium ir ilgą laiką delsė kreiptis dėl santuokos nutraukimo. Tai buvo jų laisvas apsisprendimas. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų teisingai nustatė, kad būstas, kuriame gyveno šeima, yra ieškovo įgytas iki santuokos sudarymo, registruotas ieškovo vardu, todėl pareigos šį turtą išlaikyti ir prižiūrėti atsakovė neturėjo. Dėl studijų kitoje šalyje pas notarą duotų šalių sūnaus A. B. parodymų turinys nepaneigia teismo teisės įvertinti tuos parodymus bei atmesti kaip subjektyvaus pobūdžio atsakovės samprotavimus dėl sūnaus galimo palankumo ieškovui bei suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Liudytojo A. B. parodymai, kuriuose nurodyta, kad nuo pačių jauniausių savo gyvenimo dienų jis girdėdavo ginčus – rėkimą, o kai tėvai pradėjo gyventi atskirai abu tuo buvo patenkinti, o jis (t. y. liudytojas A. B.) nemažai laiko praleido tiek pas mamą, tiek pas tėtį, yra objektyvūs ir iš esmės atitinka šalių paaiškinimus byloje. A. B. parodymai neteikia pagrindo išvadai, kad motina (t. y. atsakovė) juo visiškai nesirūpino. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, duomenų, kad ieškovės kreipėsi dėl pagalbos ar paramos dėl sūnaus išlaikymo, nėra, atvirkščiai – šalims pradėjus gyventi atskirai atsakovė prašė ieškovo finansinės pagalbos.

43.       Apibendrinant pasakytina, kad nagrinėjamu atveju vienas kitą abu sutuoktiniai kaltina netinkamu elgesiu, nelojalumu. Tokioje situacijoje teisinga laikyti, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, tačiau nagrinėjamu atveju nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų išsaugoti šeimą ir juos tenkino esama situacija – gyventi skyrium. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra pagrįstas ir teisėtas.

44.       Atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi po santuokos nutraukimo suteikti jai pavardę B. ir prašo palikti pavardę – B.

45.       CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

46.       Byloje nustatyta, kad ieškovo M. B. ir atsakovės A. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 285). Atsakovės nei iki santuokos turėta pavardė, nei santuokinė pavardė nebuvo B. Akivaizdu, kad nurodant atsakovei po santuokos nutraukimo paliekamą pavardę buvo padarytas rašymo apsirikimas, kurio pirmosios instancijos teismas neištaisė. Todėl keistina skundžiamo sprendimo dalis, kurioje nurodyta po santuokos nutraukimo atsakovei A. B. palikti santuokinę pavardę – B, nurodant kad atsakovei po santuokos nutraukimo paliekama jos santuokinė pavardė – B.

47.       CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradeda gyventi skyrium, kiekvieno turtas įgytas nuo gyvenimo skyrium dienos laikytinas kaip asmeninė nuosavybė ir nėra dalijamas, tačiau pažymėtina, kad turtas įgytas santuokoje ir gyvenant kartu, turi būti dalijamas pagal vertę, esančią sprendimo priėmimo metu.

48.       Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime aptaręs ir sistemiškai išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką, kaip neįrodytą.

49.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo nėra, jog jos faktiškai kartu nustojo gyventi nuo 2012 m., tačiau nesutariama, nuo kurio momento. Ieškovas nurodo, kad šalys pradėjo gyventi skyrium 2012 m. gruodžio 1 d., atsakovė teigia, kad nuo 2012 m. birželio 1 d. Atsakovė savo paaiškinimų, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2012 m. birželio 1 d. byloje nepagrindžia jokiais įrodymais. Priešingai, 2012 m. birželio 22 d. pildydama prašymą registruoti UAB „Interveba“ (t. y. įmonę, kurią atsakovė laiko jos asmeniniu turtu) Juridinių asmenų registre atsakovė nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. būsto, kuriame gyveno šeima, adresą, bet ne kotedžo (duomenys neskelbtini), į kurį ji išėjo gyventi palikusi sutuoktinį adresą (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis įrašas rodo, UAB „Interveba“ nuo 2012 m. birželio 25 d. vienintele akcininke ir direktore registruota A. B., adresu: (duomenys neskelbtini). Prijungtos civilinės bylos Nr. e2-20160-848/2018 (buvęs Nr. e2-5703-848/2018) medžiaga nustatyta, kad atsakovė A. B., 2012 m. birželio 6 d. sudarydama kredito sutartį Nr. 12-028326-CL su AB „Swedbank“ (reikalavimo teisė perleista „PlusPlus Capital“ AS), savo gyvenamąją vietą nurodė adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl anksčiau aptarto (nutarties 42 pastraipa) teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti liudytojo A. B. parodymais, kuris nurodė, kad tėvai pradėjo gyventi skyrium nuo 2012 m. gruodžio mėnesio. 

50.       Teisėjų kolegija kompleksiškai įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą (šalių žodinius paaiškinimus, liudytojo parodymus, rašytinius įrodymus), vadovaudamasi įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principu, kuris reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, kaip labiausiai tikėtiną vertina situaciją, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gruodžio mėnesio (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gruodžio mėnesio.

51.       Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis). Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas.

52.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reglamentuota, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turto vertė gali būti nustatoma, remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Taip pat yra pažymėta, kad šalys gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.119 straipsnio normoje nereglamentuojama, kaip turi būti nustatoma rinkos kaina, todėl ginčo turto rinkos kaina nustatoma remiantis CPK reglamentuojamu įrodinėjimo procesu ir pirmiau nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą.

53.       Pagal CK 3.90 straipsnį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; kt.).

54.       Nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė įrodė aplinkybę, kad ieškovo asmeninės nuosavybės teise turimas ginčo turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini), santuokos metu buvo pagerintas iš esmės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei nekilnojamojo turto iš esmės pagerinimą grindžiant iš esmės vieninteliu argumentu – pasikeitusiu gyvenamojo namo bendru plotu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės įnašas, pagerinant turtą – gyvenamąjį namą, nėra esminis ir nėra pagrindo šį turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnis).

55.       Minėta (nutarties 53 pastraipa), kad, vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Iš šios normos turinio matyti, kad vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės turtu gali būti pripažintas ir tuo atveju, jeigu jis iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Atsižvelgdama į tokį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovei ir neįrodžius, kad jos prisidėjimas prie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo nėra esminis ir nenulemia šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindais, tačiau sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis ar bendromis lėšomis, darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią jo panaudotų lėšų, darbo vertę. Tokia materialinė kompensacija aiškintina kaip sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimas, neleidžianti vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita.

56.       Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo jos indėlio į ieškovo turto pagerinimą, ir šis atsakovės skundo argumentas iš dalies pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje buvo pateiktas prašymas dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo šiam turtui, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą į teismo depozitinę sąskaitą pagal CPK 90 straipsnio nuostatas neįnešė avanso galimoms ekspertizės išlaidoms, todėl teismas šio prašymo nesprendė. Teismas nurodė, kad ekspertizės aktas yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl net ir neatlikus teismo ekspertizės šaliai nėra užkertamas kelias įrodinėti savo reikalavimus ir atsikirtimus visais leistinais įrodymais. Tačiau byloje esančių įrodymų dėl ginčo turto rinkos vertės pasikeitimo pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 312,39 kv. m, naudingas plotas 274,97 kv. m., gyvenamas plotas 147,27 kv. m, vidutinė rinkos vertė 1998 m. sausio 14 d. buvo 33547 Eur. UAB „Pastatų matavimo centras“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje 2005 m. rugpjūčio 10 d. užfiksuotas gyvenamojo namo 412,33 kv. m bendras plotas, 339,45 kv. m naudingas plotas ir 181,28 kv. m gyvenamas plotas. Pagal unikalų numerį (ginčo gyvenamojo namo) VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu apskaičiuota statinio vidutinė rinkos vertė, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d., yra 116 000 Eur. Pažymėtina, kad vidutinės rinkos vertės padidėjimui įtakoja ne tik indėlis į turto pagerinimą, bet ir nekilnojamojo turto rinkos vertės pokyčiai ar kiti veiksniai.

57.       Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas bylos duomenų CK 3.90 straipsnio kontekste, o jų neužtenkant, pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį nepasiūlęs pateikti papildomus įrodymus, nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja CPK 376 straipsnis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti išvadų dėl priimto teismo sprendimo dalyje dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe pagrįstumo, bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą šioje dalyje iš esmės, neišsiaiškino esminių aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla šioje dalyje iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 straipsniai). Nustatyti proceso teisės pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šios bylos dalies priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir nurodytų aplinkybių išaiškinimui (galimai ir tikslinat reikalavimą ar pareiškiant alternatyvųjį) byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

58.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Interveda“ akcijų buvo įgytos šalių santuokos metu, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė minėtas akcijas įsigijo už asmenines lėšas, kad ieškovo nesidomėjimas juridinio asmens veikla ir nedalyvavimas jos valdyme nepaneigia santuokos metu įgyto turto bendrumo prezumpcijos, ir pritaria padarytai išvadai, kad nutraukiant santuoką šios akcijos turi būti dalijamos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas parinko netinkamą akcijų padalijimo būdą. Atsižvelgdama į šio turto sąsajas su kiekviena iš šalių, paskirtį, reikšmę šalių gyvenime, akivaizdų šalių santykių konfliktiškumą, teisėjų kolegija vertina, kad padalijus kiekvienam sutuoktiniui po 50 vnt. UAB „Interveba“ akcijų, toks akcijų padalijimo būdas suponuoja galimybę ateityje tarp šalių kilti naujiems ginčams valdant verslą, neatitinka šalių interesų pusiausvyros bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Į bylą pateiktais Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Interveba“ vienos paprastosios akcijos nominali vertė 100 Lt (28,96 Eur), akcijų skaičius 100 vnt., įstatinio kapitalo dydis 10 000 Lt (2896 Eur). Tačiau ir turint šiuos duomenis, neišsiaiškinus šalių valios dėl akcijų padalijimo būdo ir akcijų rinkos kainos (jos nustatymas aptartas nutarties 52 pastraipoje), akcijų padalijimo klausimas negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl UAB „Interveba“ akcijų padalijimo naikinamas ir byla šioje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

59.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes, kad atsakovė A. B. yra 234-V gyvenamojo namo bendrijos narė nuo 1993 m. spalio 11 d., jos pajinis įnašas sudaro 31 070,44 Eur (107 280 Lt), iš kurių lengvatinio kredito sumą bendrijai sudaro 17 895,91 Eur (61 791 Lt), iki 1999 m. kovo 12 d. A. B. yra sumokėjusi 11 635,48 Eur (40 175 Lt) pajinį įnašą ir santuokos metu iš sutuoktinių lėšų sumokėta 19 434,95 Eur pajinio įnašo sumos, sprendė, kad santuokos metu atsakovė iš bendrų šeimos lėšų vykdė savo asmeninius įsipareigojimus, t. y. sumokėjo pajinį įnašą, todėl pusė šios sumos turi būti kompensuota ieškovui – t. y. ½ nuo 19 434,95 Eur (67 105 Lt). Analizuodama ir vertindama ieškovo skundo argumentus, kad šios kompensacijos dydis neatitinka jam tenkančios pajinio įnašo rinkos vertės, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nesiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatant kompensacijos dydį, o rėmėsi vien 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijos 2016 m. vasario 18 d. pažymos duomenimis.

60.       Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje tokiose bylose yra išaiškinta, kad 1990 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (netekę galios Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280) (toliau – Įstatai) ir papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796) teisės normos, reglamentavusios kooperatyvų narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas – išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti galimybę pagal įstatymą kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų priėmimo kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai). Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys pagal nurodyto įstatymo 1 straipsnio nuostatas įgyja teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiškai išmoka pajų už butą. Sutuoktinių nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Dėl tos priežasties, jog buto teisinė registracija atlikta tik vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, SŠK 21 straipsnis 3 dalis), buto teisinis statusas nesikeičia, t. y. ginčo butas išsaugo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Nutraukus santuoką pajiniai įnašai buvo dalijami kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o tuo atveju, jeigu pajiniai įnašai nepadalyti iki kooperatyvo narys tampa buto savininku, teisė juos dalyti transformuojasi į teisę dalyti kooperatinį butą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-989/2002, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019).

61.       Nutarties 60 pastraipoje aptarti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamu atveju, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą šioje dalyje iš esmės, neišsiaiškino esminių aplinkybių (dėl buto teisinės registracijos, šalims tenkančios ginčo buto dalies, kt.), tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla šioje dalyje iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 straipsniai). Nustatyti proceso teisės pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl 234-V gyvenamojo namo bendrijai sumokėto pajinio įnašo kompensacijos priteisimo naikinamas ir byla šioje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

62.       Pagal bylos duomenis teisėjų kolegija nustatė, kad buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ieškovas nuosavybės teise įgijo 1994 m. spalio 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o likusią 1/2 dalį šio buto šalys įgijo 2013 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir visą butą sutuoktiniai pardavė 2014 m. spalio 31 d. už 14 481 Eur (50 000 Lt) sumą. Taigi, byloje nustatyta, kad 1/2 dalis šio buto buvo ieškovo įgyta iki santuokos sudarymo su atsakove ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip jo asmeninė nuosavybė, o likusi 1/2  dalis įgyta sutuoktinių po jų faktinio gyvenimo skyrium pradžios (nutarties 50 pastraipa). Tokiu atveju sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą pardavus butą, adresu: (duomenys neskelbtini), papildomai turi būti tiriamos aplinkybės (galimai tikslinami ir reikalavimai), kokia ginčo buto dalis šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jas ištyrus – sprendžiamas kompensacijos dydžio klausimas.

63.       CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradeda gyventi skyrium, kiekvieno turtas įgytas nuo gyvenimo skyrium dienos laikytinas kaip asmeninė nuosavybė ir nėra dalijamas. Teisėjų kolegijai nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gruodžio mėnesio (nutarties 50 pastraipa), nuo tos datos laikytina, kad kiekvienos iš šalies įgytos lėšos yra jos asmeninės lėšos. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. kovo 31 d. iš jo individualios veiklos įgytų lėšų – 15 690,63 Eur.

64.       Atsakovė skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2014 m. kovo 3 d. skolos raštelių, tačiau nei faktinių, nei teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo šiuo aspektu nenurodo, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

65.       Pirmosios instancijos trečiojo tenkino trečiojo asmens „PlusPlus Capital“ AS savarankišką reikalavimą ir priteisė šiai bendrovei iš atsakovės A. B. 3 665,39 Eur skolą, 312,31 Eur palūkanas, 120,61 Eur delspinigius, 12,75 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 3 665,39 Eur, skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 665,39 Eur) nuo reikalavimo iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė prašė įsiskolinimus „PlusPlus Capital“ AS pripažinti solidariais, nes prievolės atsirado šalims gyvenat kartu, šis kreditorius perėmė reikalavimo teisę iš AB „Swedabank“, teigė, kad šiomis lėšomis buvo finansuojami remonto darbai šeimos verslui priklausančiuose objektuose. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog prievolės kilo santuokos metu nesudaro pagrindo jų pripažinti solidariomis ir atmetė šį atsakovės reikalavimą kaip neįrodytą. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Atsakovė, siekdama, kad jos prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis (ar sutartys) buvo sudaryta šeimos interesais, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Trečiasis asmuo „PlusPlus Capital“ AS 2018 m. spalio 8 d. atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 12-028326-CL atsakovė pasirašė asmeniškai, t. y. nebuvo gautas sutuoktinio M. B. sutikimas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5689-748/2018 skola priteista ir vykdomas išieškojimas asmeniškai iš A. B.. Vien ta aplinkybė, kad viena iš sutuoktinių įsipareigojus vykdyti prievolę santuokos metu, dar savaime nereiškia, kad kitas sutuoktinis tampa solidariai skolingas. Pažymėtina, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad teismo sprendimo ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo, tai išaiškinti sprendimą ar vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia teisių ir pareigų kitam asmeniui, negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-81/2010).

66.       Teisėjų kolegija vertina, kad tik išanalizavus ir išsiaiškinus visas aukščiau paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, bus galima apskaičiuoti kompensacijos už atsakovei tenkančio didesnio santuokos metu įgyto turto dalį sumą, neatmetama ir priešingai, todėl naikina sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovui priteista 12 205,48 Eur kompensacija.

67.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, neanalizuoja ir nevertina tų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kurios nebuvo apeliacinių skundų objektai.

68.       Kiti apeliacinių skundų motyvai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

69.       Kadangi byla dalyje reikalavimų perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikinama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ir šių išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo dalis, kuriomis:

-       ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteista 50 vnt. UAB „Interveba“ (juridinio asmens kodas 302804864) akcijų;

-       atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteista 50 vnt. UAB „Interveba“ (juridinio asmens kodas 302804864) akcijų;

-       atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 116 000 Eur) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 45 800 Eur), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) ir priteisti ieškovui gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 116 000 Eur) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 45 800 Eur), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), iš ieškovo atsakovei priteisti 80 900 Eur  dydžio piniginę kompensaciją už 1/2 dalį turto;

-       ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 12 205,48 Eur kompensacija už atsakovei tenkančio didesnio santuokos metu įgyto turto dalį;

-       atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 240,50 Eur (1/2 dalis nuo 14 481 Eur) kompensacija dėl santuokos metu įgyto turto sumažėjimą;

-       priteista valstybei iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4474 Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur pašto išlaidų;

-       priteista valstybei iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,68 Eur pašto išlaidų ir šiose dalyse perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria po santuokos nutraukimo atsakovei A. B. palikta santuokinę pavardę – B, nurodant, kad po santuokos nutraukimo atsakovei A. B. paliekama santuokinė pavardė – B.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo M. B. reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gruodžio 1 d., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gruodžio mėn., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 690,63 Eur sumą už santuokos metu gautas pajamas iš bendrosios junginė nuosavybės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį dėl 15 690,63 Eur sumos atsakovei A. B. iš ieškovo M. B. priteisimo už santuokos metu gautas pajamas iš bendrosios junginė nuosavybės atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                              Raimondas Buzelis

  Nijolia Indreikienė

Albina Rimdeikaitė