Civilinės bylos Nr. 2-69-450/2020

 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01154-2019-8

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės viešosios įstaigos Naujosios Akmenės ligoninės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestas, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Naujosios Akmenės ligoninės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Naujosios Akmenės ligoninės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litfarma“ dėl skolos priteisimo ir sutarčių nutraukimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Naujosios Akmenės ligoninė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Litfarma“ 104 665 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas; nutraukti 2016 m. gruodžio 20 d. sutartį Nr. ST-44 bei 2017 m. sausio 16 d. sutartį Nr. ST-01.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Litfarma“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant jais disponuoti, o jų nesant arba jų esant nepakankamai – areštuoti pas atsakovę ar trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas 104 665 Eur sumai, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškove.

3.       Nurodė, jog pagal teismų suformuotą praktiką, tuo atveju, jei skola yra didelė, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė iš atsakovės reikalauja grąžinti 104 665 Eur, tačiau atsakovė vengia šią sumą grąžinti, todėl, patenkinus ieškinį, neabejotinai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar netgi pasidaryti neįmanomu. Kadangi ieškovės reikalavimas yra piniginis, atsakovė pinigus gali perleisti tretiesiems asmenims. Jokių žinių apie atsakovės turimą turtą bei galimybes atsiskaityti neturi.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovės VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5.       Teismas, remdamasis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016), sprendė, kad didelė ieškinio suma pati savaime neteikia pagrindo išvadai, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė ir dėl to laikinąsias apsaugos priemones taikyti yra būtina.

6.       Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė ketina parduoti ar kitu būdu perleisti, realizuoti, paslėpti savo turimą turtą ir tokiu būdu apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar apskritai padaryti jį negalimu. Vien ieškinio pateikimas ar jame nurodytas reikalavimo dydis visada priklauso tik nuo teisminį ginčą inicijuojančios šalies, atsakovės nesąžiningumo nepreziumuoja. Teismas, nekonstatavęs tikėtinai nesąžiningų atsakovės veiksmų, siekiant išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. 

                                              III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovė VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas teisingai nurodė, kad teismų praktikoje plėtojama nuomonė, jog didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovės turto areštą, tačiau teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl didelės ieškinio sumos kaip pagrindo byloje taikyti atsakovės turto areštą. Ieškinio sumos dydis yra subjektyvus ir kiekvienoje byloje reikia įvertinti ar ieškinio suma yra didelė atsakovei, ar ji galės pagal savo finansinę būklę įvykdyti sprendimą ir kokią tai sudaro grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui. Tokio vertinimo teismas neatliko.

7.2.                      Atsakovės turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei. Priešingai, būtent atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovei sudėtingiau pateikti duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, tačiau didelė ieškinio suma, ilgalaikis vengimas vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, bei turimi duomenys apie atsakovės finansinę būklę, rodo abejotiną atsakovės finansinį pajėgumą įvykdyti teismo sprendimą.

7.3.                      Atsakovė nuolat turi pradelstų socialinio draudimo įsipareigojimų; 2018 m. turėjo ilgalaikio turto už 9 861 Eur, iš jo materialaus turto tik už 401 Eur. Palyginus su 2017 m., atsakovė turėjo ilgalaikio turto už 41 517 Eur; akivaizdu, kad vykstant ginčui su ieškove, atsakovė realizuoja savo turtą. Atsakovė taip pat turi didelį iš anksčiau susidariusį nuostolį (1 434 991 Eur), kurio padengimui buvo panaudotas 2018 m. gautas pelnas (84 789 Eur). Atsakovė taip pat turi didelės vertės finansinių įsipareigojimų dėl kurių vyko teisminiai procesai. Atsižvelgiant į tai, 104 665 Eur sumos mokėjimas atsakovei yra sunki, o gal ir nepakeliama finansinė našta.

8.       Atsakovė UAB „Litfarma“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

8.1.                      Teismas vadovavosi šiai dienai aktualia teismų praktika, iš esmės nurodydamas, kad ieškovė neįrodė ne didelės ieškinio sumos atsakovei, o vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – atsakovės nesąžiningo elgesio, siekiant paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą. 

8.2.                      Ieškovė nepateikė įrodymų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, bandymą išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, dėl ko ieškovės argumentas tik dėl reikalavimo sumos dydžio neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.3.                      Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d., remiantis viešai prieinamais duomenimis, atsakovė jokių įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nebeturėjo. Nors atsakovės balanso duomenimis 2018 m. ji turėjo ilgalaikio turto už 9 861 Eur, tačiau ji turėjo ir trumpalaikio turto už 933 692 Eur, o turto iš viso – 945 095 Eur, kas reiškia, kad atsakovė faktiškai negali turėti jokių problemų atsiskaityti su kreditoriais, o taip pat, ir įvykdyti būsimą galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Atsakovės grynasis pelnas 2018 m. sudarė 84 789 Eur, t. y. atsakovė dirba pelningai ir turi visas galimybes sumažinti susidariusį nuostolį.

8.4.                      Ieškovės teiginiai, jog atsakovė kol vyksta ginčas, realizuoja turtą, yra nelogiški ir nepagrįsti, nes ieškovė reikalavimą grąžinti ginčo sumą pateikė atsakovei tik 2019 m. birželio 4 d. pretenzija, kai tuo tarpu, atsakovės ilgalaikis turtas sumažėjo dar 2018 finansiniais metais.

8.5.                      Taikos sutartis patvirtinta dėl 232 835,40 Eur skolos, kadangi minėta taikos sutartimi atsakovė yra įsipareigojusi sumokėti viso 150 000 Eur sumą, tuo tarpu, remiantis minėtos viešai prieinamos nutarties turiniu, šiai dienai skolos likutis sudarytų tik 33 333,42 Eur. Taigi, ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, jog atsakovės turimas finansinis įsipareigojimas sudaro 232 835,40 Eur.

Teisėja

k o n s t a t u o j a : 

  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Ieškovė VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – atsakovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2018 m. Teismas, esant poreikiui, gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų, todėl ieškovės pateiktų įrodymų prijungimo klausimas nespręstinas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

11.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

12.       Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus dėl didelės ieškinio sumos ir nesąžiningo atsakovės elgesio, sprendė, kad didelė ieškinio suma pati savaime neteikia pagrindo išvadai, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, bei, kad nėra pagrindo konstatuoti tikėtinai nesąžiningų atsakovės veiksmų. Ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, apeliantė nurodo, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, todėl jai ieškinio suma yra didelė; atsakovė yra nesąžininga, kadangi vykstant ginčui, realizuoja savo turtą.

13.       Apeliacinis teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad tarp pareikšto ieškinio sumos ir galimos grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra tiesioginės sąsajos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovės turto areštą. Ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018 ir kt.).

14.       Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019).

15.       Taigi, asmens, kurio atžvilgiu siekiama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis ar ieškinio sumos kriterijus, priklausantis vien tik nuo paties ieškovo valios, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant ar egzistuoja būtinybė konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė teigdama, kad atsakovės turtinė padėtis tikėtinai yra prasta, nepagrindė, kokiu būdu atsakovės turto areštas padidintų jos (turto) vertę ar pagerintų turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Taip pat pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovės turtą. Grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo. Grįsdama atsakovės nesąžiningumą, ieškovė nurodo vienintelį argumentą, kad vykstant ginčui su ieškove, atsakovė realizuoja savo turtą, nes 2017 m. atsakovė turėjo ilgalaikio turto už 41 517 Eur, o 2018 m. ilgalaikis turtas sudaro tik 9 861 Eur. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, jos ilgalaikio turto pokytis įvyko 2018 m. finansiniais metais, kai tuo tarpu ieškovė savo reikalavimus jai pareiškė tik 2019 m. birželio 4 d. pretenzija. Antra, iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad atsakovės turtas viso sudaro 945 095 Eur, tame tarpe 9 861 Eur ilgalaikis turtas ir 933 692 Eur trumpalaikis turtas. Balanso duomenys taip pat pagrindžia, kad atsakovė turi atsargų, kurių vertė viršija 768 803 Eur, todėl vien ta aplinkybė, kad sumažėjo atsakovės ilgalaikis turtas šiuo atveju niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Juo labiau kad iš 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovė 2017–2018 m. veikia pelningai, jos grynasis pelnas 2018 m. sudarė 84 789, o 2017 m. – 34 070 Eur. Patikrinus viešus duomenis, atsakovė neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

16.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Asta Radzevičienė