Civilinė byla Nr. 2-890/2013

              Proceso Nr. 2-56-3-02061-2012-9

              Procesinio sprendimo kategorija: 126.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MG Solutions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.lt“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MG Solutions“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas prašė iškelti UAB „MG Solutions“ bankroto bylą ir pripažinti, kad ji prie bankroto privesta tyčia (nustatyti tyčinį bankrotą), bankroto administratoriumi paskirti UAB „Genora“. Nurodė, kad iš UAB „RG Consulting“ perėmė reikalavimo teisę į 9641 Lt UAB „MG Solutions“ skolą. Atsakovas šios sumos ieškovui nesumokėjo ir buvo įspėtas apie bankroto bylos jam inicijavimą. 

Atsakovas nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei įstatymo reikalaujamų dokumentų.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „MG Solutions“, paskyrė įmonės administratoriumi UAB „Genora“. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių finansinių dokumentų, teismas atsakovo mokumą nustatinėja iš atsakovo  2011 m. balanso, pateikto VĮ „Registrų centras“, ir kitų aplinkybių. Iš UAB „MG Solutions“ 2011 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 78 079 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 50 433 Lt. Taigi, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Be to, atsakovas negrąžina ieškovui 9641 Lt skolos. Šios aplinkybės, teismo nuomone, rodo, kad atsakovas susiduria su finansiniais sunkumais.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „MG Solutions“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti, skirti ieškovui  UAB „Reikalavimas.lt“ 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu ir pusę jos priteisti atsakovo naudai, priteisti  iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2012 m. spalio 5 d. patvirtinus taikos sutartį tarp ginčo šalių dėl tos pačios skolos, kuri nurodyta ieškovo 2012 m. rugpjūčio 28 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo kaip pradelsta skola, o tuo pačiu ir pagrindas inicijuoti bankroto bylą atsakovui vadovaujantis ĮBĮ 4 str. nuostatomis, išnyko. Teismo patvirtintoje ir galiojančioje taikos sutartyje šalys susitarė dėl tam tikrų skolos grąžinimo terminų ir sankcijų pradelsus periodinius skolos mokėjimo terminus, dėl ko ieškovas neteko teisės vadovautis ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuostatomis kaip pagrindu bankroto bylai atsakovui iškelti. Prie ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu neprisijungė nei vienas kitas atsakovo kreditorius, kas įrodo, kad nutartis negalėjo būti priimta ir remiantis viešojo intereso gynimu, t.y. siekiu apginti visus atsakovo kreditorius.

2. Ieškovo pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nurodytos aplinkybės, susijusios su tariamu atsakovo nemokumu, nėra niekaip pagrįstos, prie pareiškimo nėra pridėta jokių įrodymų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį. Teismas nesiėmė jokių priemonių duomenims apie atsakovo finansinę padėtį surinkti, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Atsakovas ieškovo suklaidintas tikėjosi, kad, teisme patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, ieškovas įvykdys savo pažadą ir bylą dėl bankroto nutrauks.

3. Ieškovas pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui elgdamasis nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas sąmoningai nutylėjo apie tuo pat metu nagrinėjamą bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos ir su tuo susijusių sumų priteisimo. Ieškovas nėra pateikęs teismui jokių įrodymų apie tai, kad buvo įvykdytos ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos ieškovo pareigos. Teismas į ieškovo piktnaudžiavimą neatkreipė dėmesio ir nepareikalavo ištaisyti pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo trūkumų. Po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, ieškovas priiminėjo atsakovo mokamas pagal taikos sutartį skolos įmokas, tačiau vis tiek neteikė jokios informacijos bylą nagrinėjančiam teismui apie atsakovo veiksmus įsipareigojimams mažinti. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, nors tuo pat metu jau buvo patvirtinta taikos sutartis dėl tų pačių sumų tarp tų pačių ginčo šalių, akivaizdžiai pažeidė CK 1.5 straipsnio 1 dalį, 1.137 straipsnio 2 dalį, CPK 7 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 5 dalį, 95 straipsnio 1 dalį, todėl tokie ieškovo veiksmai laikytini piktnaudžiavimu teise ir procesu. Nesąžiningai pareikšdamas aiškiai nepagrįstą reikalavimą ieškovas piktnaudžiauja procesu, kas teismo turi būti įvertinta skiriant ieškovui baudą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti atsakovo vadovui 10 000 Lt baudą už dokumentų nepateikimą, skirti atsakovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu ir pusę jos priteisti ieškovo naudai, priteisti 2420 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad ieškovas 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. rugpjūčio 29 d. įteikė atsakovui įspėjimus dėl bankroto bylos inicijavimo. Atsakovai į pranešimus nesureagavo.

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo normomis, vėliausiai patenkinti kreditoriaus reikalavimus atsakovas, kuriam keliama bankroto byla gali iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos. Vėlesnis atsiskaitymas su kreditoriumi neturi jokios teisinės reikšmės ir šis straipsnis netaikomas. Vilniaus apygardos teismas nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą priėmė 2012 m. gruodžio 4 d., tuo tarpu ieškovo reikalavimai buvo patenkinti 2012 m. gruodžio 18 d. ir 2012 m. gruodžio 19 d. iš atsakovo gautais mokėjimais. Akivaizdu, kad šie mokėjimai atlikti ne tik po nutarties priėmimo dienos (2012 m. gruodžio 4  d.), bet ir po nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, objektyviai negalėjo ir neturėjo pareigos numatyti aplinkybės, kad po nutarties priėmimo atsakovas su ieškovo atsiskaitys. Bankroto byloje šalys nesudarė jokių susitarimų ar taikos sutarčių, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo bylą nutraukti pagal LR ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies  3 punktą. Pasirašydamas taikos sutartį byloje dėl skolos priteisimo atsakovas tik patvirtino ieškovo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovas neatsisakė savo reikalavimo atsakovui, o tik leido jį grąžinti dalimis. Kai teismas patvirtino taikos sutartį, atsakovas iš karto pažeidė jos sąlygas (nesumokėjo įmokos taikos sutartyje nustatytu laiku), todėl skolos grąžinimo grafikas neteko galios, o ieškovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo.

Visi atsakovo kreditoriai turi teisę, bet ne pareigą prisijungti prie bankroto bylos, todėl faktas, jog nei vienas atsakovo kreditorius dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nepasinaudojo savo teise prisijungti prie bankroto bylos, neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuolat turėjo įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui SODRA, kurie svyravo nuo 14 iki 4 tūkstančių litų, todėl buvo apginti ne tik ieškovo, bet ir kitų atsakovo kreditorių teisėti interesai. Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir jis negali vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams dėl įmonės nemokumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apie įmonės nemokumą sprendė iš paskutinio oficialaus VĮ Registrų centras pateikto atsakovo 2011 m. balanso, kuriame turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis aiškiai patvirtina atsakovo nemokumą.

Atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą yra absoliučiai nepagrįstas ir neteisėtas, o ieškovo elgesys viso proceso metu buvo atitinkantis įstatymus, sąžiningumo ir protingumo principus, kadangi ieškovas turėjo pagrindą pareikšti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui bei tinkamai įvykdė visus LR ĮBĮ reikalavimus. 2012 m. rugsėjo 5 d. pareiškime dėl bankroto ieškovas nurodė, kad yra pateikęs ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui dėl skolos priteisimo iš atsakovo ir jokių aplinkybių nenutylėjo. Atsakovas iškart pažeidė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, dėl to ši sutartis neteko galios, o ieškovui buvo išduotas vykdomasis dokumentas visai skolos sumai. Aktualiausi finansinės atskaitomybės dokumentai yra tik atsakovo žinioje ir ieškovas neturi teisės jų reikalauti iš atsakovo. Ieškovas yra sąžiningas ir bendradarbiauja su teismu. Atsakovui atsiskaičius, ieškovas pateikė pranešimą apie atsiskaitymą teismui. Tuo tarpu, atsakovas turėjo galimybę pats informuoti teismą apie vykdomus dalinius atsiskaitymus, pateikti paaiškinimus raštu arba kartu su atsiliepimu į pareiškimą, tačiau elgėsi nerūpestingai ir to nepadarė. Tarp šalių niekada nebuvo jokių susitarimų dėl bankroto bylos nutraukimo, o atsakovas buvo ne kartą informuotas apie inicijuojamą bankroto bylą bei žinojo, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes gavo iš teismo visus procesinius dokumentus.

Pats atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jam turėtų būti skirta 20 000 Lt bauda ir pusė jos priteista ieškovo naudai. Žinodamas apie iškeltą bankroto bylą, atsakovas buvo pasyvus, nebendradarbiavo  su teismu, neteikė reikalaujamų procesinių dokumentų ir nesidomėjo bylos eiga. Atsakovas nereagavo nei į teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nei į teismo įpareigojimą pateikti teismo reikalaujamus dokumentus ir atsiliepimą. Po 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties įsiteisėjimo, atsakovas ir toliau, piktnaudžiaudamas bei nepaisydamas imperatyvaus įstatymo draudimo, 2012 m. gruodžio 18 d. ir 2012 m. gruodžio 19 d. įvykdė mokėjimus iš įmonės sąskaitos ieškovo naudai. Atsakovo vadovas, žinodamas, jog įmonė jau 2010 m. buvo nemoki (turtą sudarė 32708 Lt, o įsipareigojimus 18368 Lt), o 2011 m. įsipareigojimų ir turto santykis dar labiau pablogėjo (atitinkamai 78079 Lt ir 50433 Lt), privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo vadovas, būdamas nesąžiningu ir toliau vykdė veiklą, sudarinėjo naujas sutartis ir didino įsipareigojimus kreditoriams, kurie dėl tokių veiksmų patyrė žalą.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „MG Soliutions“ iškelta bankroto byla.

Atsakovas minėtą nutartį ginčija tuo pagrindu, kad prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo pridėti  jokie įrodymai apie sunkią atsakovo finansinę padėtį. Be to, teismas nesiėmė jokių priemonių duomenims apie atsakovo turtinę padėtį surinkti. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais atsakovo argumentais, pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui buvo išsiųstas teismo pranešimas, įpareigojantis pateikti  Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytus dokumentus. Aplinkybę, kad atsakovas buvo informuotas apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą, patvirtina paties atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės. Kadangi atsakovas finansinių dokumentų nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įmonės mokumą nustatinėjo iš  2011 m. balanso, pateikto VĮ „Registrų centras“.

Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį ir tuo pagrindu, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2012 m. spalio 5 d. patvirtinus taikos sutartį tarp ginčo šalių dėl tos pačios skolos išnyko pagrindas iniciuoti bankroto bylą. Tuo tarpu ieškovas, neigdamas nurodytą atsakovo argumentą, nurodė, kad atsakovas pažeidė taikos sutarties sąlygas bei paskutinius mokėjimus atliko po bankroto bylos iškėlimo.

Iš atsakovo atliekamų mokėjimų pagal taikos sutartį matyti, kad kai kurie mokėjimo terminai buvo pažeisti, tačiau nežymiai.  Kita vertus, atsakovo siekį kuo greičiau padengti įsiskolinimą patvirtina jo daliniai mokėjimai, kuriais bandė kuo greičiau atsiskaityti su ieškovu, mokėdamas ne tik tas sumas, kurioms mokėjimo terminai jau pasibaigę bet ir nepradelstas sumas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2012 m. gruodžio 19 d. pranešimu informavo bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie tai, kad atsakovas visiškai su juo atsiskaitė. Atsakovas savo pasyvų elgesį bankroto byloje, t.y. kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė finansinių dokumentų, argumentuoja tuo, kad šalys tarėsi dėl bankroto bylos nutraukimo, todėl nebuvo pagrindo teismui teikti finansinius dokumentus, kurie pagrįstų įmonės mokumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatymo įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Apeliantas nurodė, kad teismo išvada dėl atsakovo nemokumo yra nepagrįsta. Šį argumentą grindžia kartu su atskiruoju skundu pateiktu 2012 m. lapkričio 30 d. įmonės balansu, iš kurio matyti, kad įmonės turto vertė yra 385 347 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 169 368 Lt. Taigi, atsakovo įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašytos turto vertės. Be to, duomenų, kad visos per vienerius metus mokėtinos sumos yra pradelsti įsipareigojimai, byloje nėra.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu, pagal 2012 m. lapkričio 30 d. įmonės balanso duomenis atsakovas yra mokus juridinis asmuo, kuriam nėra pagrindo kelti bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „MG Solutions“ iškelta bankroto byla, panaikinama ir atmetamas  ieškovo prašymas iškelti atsakovui bankroto bylą.

Atsakovas prašo skirti atsakovui baudą motyvuodamas tuo, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui piktnaudžiavo teisė ir procesu, kadangi tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis kitoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2012 m. rugsėjo 6 d. Taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-7339-819/2012 tarp ieškovo ir atsakovo buvo patvirtinta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi. Be to, atsakovas pirmąjį mokėjimą pagal taikos sutartį atliko pavėluotai, todėl 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo išduotas vykdomasis raštas. Taigi ieškovas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo iki taikos sutarties patvirtinimo, todėl pagrindo teigti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, šalių interesų pusiausvyros principą, taip pat atmeta ieškovo prašymą skirti atsakovui baudas už piktnaudžiavimą procesu ir dokumentų nepateikimą, nurodydama, kad abi šalys  nepakankamai tarpusavyje bendradarbiavo, todėl skirtingai interpretavo susiklosčiusią situaciją ir kitos šalies ketinimus.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir atmesti ieškovo UAB „Reikalavimas.lt“ prašymą iškelti atsakovui UAB „MG Soliutions“ bankroto bylą.