VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. V., I. P., tretieji asmenys Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė V. Z., M. K., A. R., V. B., I. B., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, dėl administracinių aktų bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, ginantis viešąjį interesą (toliau – prokuroras), kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. R. vardu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha dalį; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovei I. P. (toliau – atsakovė) atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ha dalį; 3) panaikinti atsakovei J. V. išduotą (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą dėl M. R., mirusios (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ha dalies paveldėjimo; 4) panaikinti Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto tvirtinimo“; 5) įpareigoti atsakovę J. V. grąžinti Lietuvos Respublikos valstybei (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) įpareigoti atsakovę grąžinti Lietuvos Respublikos valstybei (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011 ieškinį tenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-245/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2. Atsakovė 2018 m. balandžio 26 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011, kuriuo prašo teismo: 1) atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011, kuri buvo užbaigta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-245/2013 pagal prokuroro ieškinį dėl administracinių aktų bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį dalyje, kuria panaikintas Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovei atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha dalį; (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ha dalies paveldėjimo; panaikintas Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto tvirtinimo“; atsakovė įpareigota grąžinti Lietuvos Respublikos valstybei (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) nurodytoje dalyje prokuroro ieškinį atmesti, o likusioje dalyje palikti sprendimus nepakeistus. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 181 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau ir nutarimas) patvirtinti valstybinės reikšmės miško plotai Vilniaus mieste. Pažymi, jog iš nutarimo priedo – valstybinės reikšmės miško ploto schemos, matyti, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir sklypas, ginčo sklypas, žemės sklypas) nėra valstybinės reikšmės miško. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų išvados, kad į sklypo plotą nepagrįstai įtrauktas valstybinės reikšmės miško plotas, neturi teisinio pagrindo. Nurodo, kad ši aplinkybė paaiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą, tačiau ji egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Teigia, jog ši bylos aplinkybė yra esminė, nes būtent šiuo pagrindu buvo patenkintas prokuroro ieškinys.
3. Ieškovas prokuroras atsiliepimu prašo teismo atmesti atsakovės prašymą. Nurodo, kad teisiniai santykiai atsiranda tik galiojančio įstatymo nustatytais pagrindais, dėl ko nagrinėjamu atveju teismui pripažinus aplinkybę (t. y. kad sklypo dalis nepatenka į valstybinės reikšmės miško plotą) naujai paaiškėjusia ir atnaujinus procesą, tektų taikyti norminį aktą atgaline data, o tai prieštarautų Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalies nuostatai ir sukurtų precedento neturintį atvejį, kai priėmus teisės aktų pakeitimus, palankius vienai šaliai, pastaroji kreipiasi dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pažymi, kad, be kita ko, atsakovė šiuo atveju nepateikė ir įrodymų, kad tokios aplinkybės nebuvo ar negalėjo būti žinomos, nes jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos K. T. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, ar ne, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai. Ieškovo teigimu, atsakovė nenurodė naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, atitinkančių kasacinio teismo suformuluotus privalomuosius požymius, dėl ko prašymas turėtų būtų netenkintinas.
4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo teismo priimti sprendimą, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas. Nurodo, kad nutarimas buvo priimtas tik 2018 m. vasario 21 d., dėl ko darytina išvada, kad apie jame įtvirtintą valstybinės reikšmės miško plotų situaciją anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti žinoma. Pažymi, kad nors nagrinėjamoje byloje teismų ir buvo konstatuota, kad valstybinės reikšmės miškas faktiškai patenka į ginčo sklypą, tačiau remiantis Teritorijų planavimo suvestiniu skaitmeniniu žemėlapiu M1:1000 matyti, kad pagal naujausius duomenis į ginčo sklypą valstybinės reikšmės miškas nepatenka. Nurodo, kad teismui, spręsiančiam proceso atnaujinimo šioje byloje klausimą, privalu įvertinti nutarimo turinį, juo patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą ir kitas atsakovės nurodomas aplinkybes, bei nustatyti šių naujai paaiškėjusių aplinkybių santykį su jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio atžvilgiu prašoma atnaujinti procesą, konstatuotomis aplinkybėmis.
5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo teismo atsakovės prašymą atmesti. Nurodo, kad atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto“ ir nuosavybės teisės atkūrimo sprendimų priėmimo metu ginčo sklype nebuvo valstybinės reikšmės miško. Pažymi, kad nutarimas priimtas tik 2018 metais., t. y. aplinkybė, kad žemės sklype nėra valstybinės reikšmės miško nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu.
6. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu prašo teismo atsakovės prašymą atmesti. Nurodo, kad tiek ginčo metu, tiek ir šiuo metu ginčo teritorija buvo ir yra valstybinės reikšmės miškas ne dėl to, kad teritorija priskirta valstybinės reikšmės miškams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o dėl to, kad ginčo teritorija, atitinkanti miškui keliamus reikalavimus, buvo ir yra mieste, todėl pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą yra valstybinės reikšmės miškas, kuris išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad ginčo teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nebuvo priskirta valstybinės reikšmės miškams egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir apie šią aplinkybę atsakovė žinojo ir pasisakė bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, jog priešingai negu teigia atsakovė, ieškinys ir teismo sprendimai grindžiami ne teritorijos priskyrimu valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o tuo, kad ginčo teritorija yra mieste ir pagal faktinę padėtį atitinka miškui keliamus reikalavimus, todėl pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą yra valstybinės reikšmės miškas. Trečiojo asmens teigimu, aplinkybė, kad ginčo teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nebuvo priskirta valstybinės reikšmės miškams, egzistavo bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant sprendimus bei ši aplinkybė atsakovei buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, ją teismas vertino, todėl ji neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijų. Anot trečiojo asmens, kadangi nėra Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, atsakovės prašymas turėtų būtų atmestas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 371 straipsniu. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės prašymas taip pat turėtų būtų atmestas ir tuo pagrindu, jog nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-245/2013 priėmimo (2013 m. balandžio 25 d.) praėjo daugiau nei 5 metai.

Prašymas netenkintinas.

7. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
8. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu – naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
9. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš aukščiau nutartyje įvardintų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
10. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-643-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
11. Įvertinus prašymo turinį, nustatyta, jog atsakovė naujai paaiškėjusia aplinkybe šiuo atveju įvardina tai, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 181 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miško plotai Vilniaus mieste, priedu (valstybinės reikšmės miško ploto schemomis), žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nėra valstybinės reikšmės miško, bei kuri, anot atsakovės, egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau paaiškėjo tik paskelbus nutarimą. Remiantis prašyme išdėstytais argumentais, galima spręsti, jog, atsakovės nuomone, nutarimo priėmimas suponuoja tai, jog pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl valstybinės reikšmės miško ploto buvimo ginčo sklype neturi teisinio pagrindo, dėl ko nutarimo priėmimas sąlygoja šiuo atveju būtinumą atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 pagrindu. Taigi, šiuo atveju vertinant prašymo (ne)pagrįstumą, būtina nustatyti, ar nutarimo priėmimas yra laikytinas aplinkybe, atitinkančia visus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus požymius, kuriems esant aplinkybė gali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme bei suponuoti atitinkamai pagrindą procesui atnaujinti.
12. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškovo pateiktų ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, kaip vieną iš esminių bylos aplinkybių vertino tai, ar ginčo sklype yra (nėra) valstybinės reikšmės miško plotas.
13. Pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi Valstybinės miškų tarnybos (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pateiktu šios tarnybos atlikto Lietuvos Respublikos valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktu, byloje surinktų įrodymų visuma – archyviniais (duomenys neskelbtini) girininkijos duomenimis, liudytojo L. D. parodymais, ginčo sklypo nuotraukomis ir kitais bylos duomenimis, sprendė, jog ginčo sklype yra dalis miško, t. y. (duomenys neskelbtini) ha plotas, apaugęs pušimis, kuris sudaro vientisą miško masyvą su Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalu (toliau ir ginčo sklypo dalis), bei kuris atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Savo ruožtu, įvertinę tai, jog ginčo sklypas, kuriame yra miško plotas, yra (duomenys neskelbtini) ribose, pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog tokiu atveju šis miško plotas pagal įstatymą yra valstybinės reikšmės miškas, kuris priklauso Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise ir nuosavybės teisė natūra į tokį objektą negali būti atkuriama. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas aiškiai nurodė, jog miestų miškai vien pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai, nepaisant to, ar formaliai tam tikri miestų miškai yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, ar ne. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų padarytą išvadą dėl valstybinės reikšmės miško ploto buvimo ginčo sklype suponavo byloje nustatytos aplinkybės dėl faktinio (realaus) miško buvimo žemės sklype bei žemės sklypo priskyrimo atitinkamai teritorijai (t. y. (duomenys neskelbtini)), iš esmės neatsižvelgiant į aplinkybę, ar šis miško plotas formaliai yra (nėra) Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirtas valstybinės reikšmės miškams.
14. Taigi, teismo vertinimu, valstybinės reikšmės miško statuso ginčo sklype esančiam miško plotui suteikimas šiuo atveju yra sąlygotas ne aplinkybės, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priskyrusi šį miško plotą valstybinės reikšmės miškams, tačiau nustatytų bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl faktinės ginčo sklypo padėties, buvusios ieškiniu ginčijamų sprendimų priėmimo momentu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovės šiuo metu nurodoma aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priedą sklype nėra valstybinės reikšmės miško, vertintina kaip neturinti esminės reikšmės bylai, kadangi, akivaizdu, jog aplinkybė dėl formalaus miestų miškų (ne)priskyrimo valstybinės reikšmės miškams nebuvo laikoma aplinkybe, sąlygojusia pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų padarytas išvadas dėl valstybinės reikšmės miško faktinio buvimo ginčo sklype.
15. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje, sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, buvo svarbu nustatyti bei įvertinti ne tik valstybinės reikšmės miško ploto (ne)buvimo sklype faktą, bet ir aplinkybę, ar šis faktas egzistavo ieškiniu ginčijamų sprendimų priėmimo momentu. Taigi, bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojamos aplinkybės, buvusios ieškiniu ginčijamų sprendimų priėmimo momentu. Savo ruožtu atsakovės nurodomas nutarimas įtvirtina tik formaliai šiuo metu esančią situaciją sklypo atžvilgiu, tačiau, akivaizdu, jog, kaip teisingai nurodė atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime, nepaneigia ginčui aktualiu laikotarpiu (ginčijamų sprendimų priėmimo metu) bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių dėl miško dalies sklype, kuris priskirtinas (duomenys neskelbtini), buvimo.
16. Taigi, darytina išvada, jog atsakovės nurodoma aplinkybė dėl nutarimo priėmimo neatitinka vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme - turi esminę reikšmę bylai, nes jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
17. Bylos duomenimis atsakovė jau bylos nagrinėjimo teisme metu kaip vieną iš ieškinio reikalavimų nepagrįstumą patvirtinančių argumentų nurodė aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ginčui aktualus sklypo plotas nebuvo priskirtas prie valstybinės reikšmės miško. Pažymėtina, jog ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje ne kartą atkreipė dėmesį į tai, jog miestų miškai pagal įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai, nepriklausomai nuo to, ar jie formaliai priskirti valstybinės reikšmės miškams. Taigi, akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo žinoma aplinkybė dėl formalaus ginčo sklypo ploto nepriskyrimo valstybinės reikšmės miškams, į šią aplinkybę, priimant atitinkamas teismo išvadas, buvo atsižvelgta bei dėl jos pasisakyta.
18. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma aplinkybė dėl ginčo sklypo dalies formalios padėties. Taigi, spręstina, jog šiuo atveju atsakovės nurodoma aplinkybė dėl nutarimo priėmimo neatitinka ir kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme - naujai paaiškėjusi aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma ir pareiškėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui.
19. Įvertinus visas aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovės prašyme nurodoma aplinkybė neatitinka visų būtinų naujai paaiškėjusiai aplinkybei priskirtinų požymių Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, dėl ko ši atsakovės prašyme nurodoma aplinkybė negali būti pagrindu atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, jog egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą, dėl ko atsakovės prašymas laikytinas nepagrįstu bei atmestinas.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

              netenkinti atsakovės I. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. V., I. P., tretieji asmenys Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė V. Z., M. K., A. R., V. B., I. B., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, dėl administracinių aktų bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                         Ramunė Mikonienė