Administracinė
byla Nr. N3-1254-07
Procesinio
sprendimo kategorija 27.
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007
m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto
ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės
darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4
apylinkės teismo 2007 m. sausio 2 d. nutarimo S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s
t a t ė :
Vilniaus miesto 4
apylinkės teismas 2007 m. sausio 2 d. nutarimu nustatė, kad S.
L. , būdama UAB „Katryna“ direktore, nesudarydamas darbo sutarties,
formuotojų pareigoms už minimalų darbo užmokestį, dirbant 8 valandas per dieną,
įdarbino R. T. ir D.L.P, ir jos nelegaliai UAB „Katryna“
dirbo formuotojomis nuo 2006-11-07 7 val. iki tos pačios dienos 12.30 val. kol
atvyko Darbo inspekcijos darbuotojai. Šia veika S. L. padarė
administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 str. l d. Teismas
S. L. skyrė 500 litų baudą.
Valstybinės
darbo inspekcijos Vilniaus skyrius pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo
prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. sausio 2 d.
nutarimą ir priimti naują nutarimą paskiriant S. L. griežtesnę
administracinę nuobaudą. Apeliantas nurodo, kad nutarimas yra per švelnus. ATPK
413 str. l d. numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 3000 iki
10000 litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Administracinė atsakomybė
turi turėti ne tik auklėjamąjį pobūdį, bet turi pasireikšti ir konkrečiomis
neigiamomis pasekmėmis pažeidėjai. Todėl administracinės baudos, skirtos pagal
ATPK 413 str. l d., sumažinimas iki po 500 litų už kiekvieną
nelegaliai dirbusį asmenį yra visiškai nepriimtinas. Tokio dydžio baudos
skyrimas tik skatins nelegalų darbą.
Administracinėn
atsakomybėn traukiama S. L. atsiliepimu prašo palikti
nepakeistą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. sausio 2 d. nutarimą.
Teisėjų kolegija
k o n
s t a t u o j a:
Mažesnės
nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnės nuobaudos nei
numatyta sankcijoje skyrimo, arba administracinės nuobaudos neskyrimo taisyklės
yra išdėstytos ATPK 301 straipsnyje. Įstatymų leidėjas yra
nustatęs pagrindus, kada galima skirti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą nei
sankcijoje numatyta, arba neskirti administracinės nuobaudos: tai aplinkybės,
nurodytos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat šio kodekso
31 straipsnyje nustatytos atsakomybę lengvinančios bei kitos įstatymų
nenurodytos lengvinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Taip pat ATPK 302 str.
1 d. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio
sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias
ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos
dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių
aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Sistemiškai
analizuojant ATPK 413 straipsnį, 301 straipsnio
1 dalį, 302 straipsnio 1 ir 2 dalis akivaizdu, kad
įstatymų leidėjas, nustatęs už nelegalų darbą plačias galimos baudos ribas –
nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, atsižvelgė į įvairias
galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams individualizuoti
bausmę kiekvienu atveju, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį
sumažinti iki minimumo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 301 straipsnio
1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 302 straipsnio
1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje
būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais
atvejais. Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės
nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio
nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin
švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.
Pažymėtina, kad
veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo
sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į
socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei,
kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia
didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į
valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį,
palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė
žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis,
iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda
ne tik nepasiekiami pirmiau minėti nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis
rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo
paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.
Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje
esančius įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje išskirtinių aplinkybių, itin
švelninančių pažeidėjos atsakomybę nėra, o paskirta piniginė nuobauda yra
aiškiai švelni, neatitinkanti padaryto pažeidimo pobūdžio ir žalos, nesudaranti
prielaidų pasiekti nuobaudų tikslus (ATPK 20 str.).
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3
dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Valstybinės
darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus
miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. sausio 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti
bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Artūras
Drigotas
Ričardas
Piličiauskas