Civilinė byla Nr. e2A-1554-866/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10238-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Santaka“ ir atsakovo S. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Santaka“ ieškinius atsakovams S. A. ir A. R. bei A. J. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Sodininkų bendrija „Santaka“ (toliau – ieškovė; bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo S. A. 64,37 Eur skolą, 2,23 Eur delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog atsakovas S. A. yra įgijęs ir nuosavybės teise valdo bendrijoje sodo sklypą. Atsakovui buvo pateiktos dvi sąskaitos: 1) 2019 m. sausio 15 d. 25,16 Eur sumai (atsakovas sumokėjo 3,43 Eur); ir 2) 2020 m. sausio 15 d. 81,91 Eur sumai (atsakovas sumokėjo 17,54 Eur). Viso nesumokėta skola 64,37 Eur. Vadovaujantis ieškovės vidaus tvarkos taisyklių 86 punktu, atsakovui 0,04 proc. tarifu buvo paskaičiuoti 2,23 Eur delspinigiai. Atsakovui išrašytos sąskaitos už bendrijos išlaidas 2018-2019 metais dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, administravimo.
2. Ieškovė taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. R. ir A. J. 116,97 Eur skolą, 5,58 Eur delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovai įgijo ir nuosavybės teisėmis valdo bendrijoje sodo sklypą. Atsakovams buvo pateiktos dvi sąskaitas: 1) 2019 m. sausio 15 d. 77,49 Eur sumai (atsakovai apmokėjo 11,21 Eur); 2) 2020 m. sausio 15 d. 60,46 Eur (atsakovai sumokėjo 9,77 Eur). Viso nesumokėta skola 116,97 Eur. Vadovaujantis bendrijos vidaus tvarkos taisyklių 86 punktu, atsakovams 0,04 proc. tarifu buvo paskaičiuoti 5,58 Eur delspinigiai. Atsakovams išrašytos sąskaitos už bendrijos išlaidas 2018-2019 metais dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, administravimo.
3. Atsakovas S. A. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su bendrija yra atsiskaitęs – už 2018 metų pirmą pusmetį sumokėjo 37,52 Eur, už 2018 metų antrą pusmetį – 3,43 Eur, už 2019 metus – 17,54 Eur. Teigė, jog prašomą priteisti skolą ieškovė nepagrįstai apskaičiavo ne pagal CK, įstatymų, bei ieškovės įstatų 25.2 ir 87 punktų reikalavimus, o neteisėtai remdamasi ieškovės įstatų 25.1 ir 23.7 punktais ir atsižvelgdama į atsakovo turimo žemė sklypo plotą. Pažymėjo, jog atsakovas nėra bendrijos narys, tačiau ieškovė paskaičiavo ne tik bendrijos bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo išlaidas, bet ir ieškovės juridinio asmens veiklos administravimo išlaidas.
4. Pažymėjo, jog ginčui spręsti turi būti taikomi įstatymai galioję 2018 – 2019 metais, o ne nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nauja redakcija. Teigė, jog bendrija atsakovui neteikia jokių paslaugų, atsakovą su bendrija sieja tik ryšiai dėl bendrojo naudojimo objektų ir kyla prievolės iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Teigė, jog atsakovo išlaikymo pareiga turi būti nustatoma kaip lygi dalis su kitais sodininkais, nepriklausomai nuo turimo sklypo ploto.
5. Nurodė, jog atsakovo mokėtini mokėjimai galėtų būti skaičiuojami pagal turimą sklypo dalį, jeigu ieškovė pakeistų įstatų 87 punktą. Teigė, jog už pirmą 2008 metų pusmetį, būdamas bendrijos nariu atsakovas yra permokėjęs, nes ieškovės išlaidos arui sudaro po 2,33 Eur, todėl už 12,97 arų sklypą atsakovas turėjo sumokėti 30,22 Eur, o sumokėjo 37,52 Eur. Iš ieškovės duomenų negalima atskirti kokia darbo užmokesčio dalis tenka bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimui, o kokia kitoms paslaugoms. Ieškovė nepagrįstai apskaičiavo už 2008 metų 2,24 Eur pašto išlaidas tik atsakovui. Atsakovas irgi siuntė laiškus ieškovei, bet neprašė atlyginti jų išlaidų. Paskirstant mokėjimus už aplinkos tvarkymą ir šiukšlių išvežimą jos turi būti dalinamos iš 212 narių arba sklypų skaičiaus. Ieškovė nepagrindė kelių tvarkymo ir ūkio išlaidų skaičiavimo.
6. Atsakovas A. R. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nėra sodininkų bendrijos narys. Tiek ieškovės įstatų, tiek teisės aktų analizė, anot atsakovo, sudaro pagrindą teigti, jog kiti asmens, ne bendrijos nariai privalo atlyginti tik tas bendrijos išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bendrais objektais, o bendrijos nariai turi mokėti bendrijos nario mokestį, kuris skirtas sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti. Atsakovas apmokėjo iš dalies ieškovės nurodytas dvi sąskaitas, o likusi nesumokėta dalis yra administravimo išlaidos, kurių atsakovas nebūdamas bendrijos nariu neprivalo apmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinius tenkinti iš dalies ir:
7.1. priteisti iš atsakovo S. A. 62,16 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai;
7.2. priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. R. ir A. J. 97,64 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai.
7.3. priteisti iš atsakovo S. A. 947,33 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai;
7.4. priteisti iš ieškovės 100 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo S. A. naudai;
7.5. priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. R. ir A. J. 808,69 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai;
7.6. priteisti iš atsakovo S. A. 12,47 Eur, lygiomis dalimis iš atsakovų A. R. ir A. J. 10,64 Eur bei iš ieškovės 3,61 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.
8. Teismas pažymėjo, jog byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to kokio dydžio piniginės prievolės kilo atsakovams ieškovei už 2018 - 2019 metus, ir ar atsakovai jas yra tinkamai jas įvykdę.
9. Teismo vertinimu, tarp šalių kilusiam ginčui spręsti turi būti taikoma ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – įstatymas) redakcija bei tuo metu galioję kiti teisės aktai.
10. Teismas vertino, jog ieškovės pateiktas dokumentas, įvardintas kaip „Sodininkų bendrijos „Santaka“ turto aprašas“ kelia abejonių dėl jo atitikimo teisės aktų reikalavimams ir teisinės reikšmės – jame nėra nurodyta jo sudarymo ar tikslinimo data, iš jo turinio nėra aišku ar tai iš viso yra bendrojo naudojimo objektų aprašas ar ieškovės vardu registruoto turto aprašas. Teismo vertinimu, jame nėra nurodyti bendrijos teritorijoje esantys keliai, dėl kurių priežiūros išlaidų atlyginimo reiškiamas reikalavimas atsakovams.
11. Vis dėlto, teismo įsitikinimu, bendraturčių dalies bendrojoje dalinėje nuosavybės nustatymas, nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą yra teisiškai nereikšmingas, nes ginčui išspręsti būtina nustatyti patirtų išlaidų paskirstymo metodiką, o ne turto dalį.
12. Teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą darė išvadą, jog įstatyme egzistuoja teisės spraga, nenurodant kitiems asmenimis mokėjimų skaičiavimo metodikos, todėl sprendė, jog pagal analogiją turi būti taikoma tokia pati metodika, kuri taikoma bendrijos nariams – pagal sklypo dydį, jeigu įstatuose nenumatyta kitaip.
13. Dėl šių priežasčių teismas priėjo prie išvados, jog atliekant atsakovams tenkančių mokėjimų apskaičiavimą, įmokos bendrijai turi būti apskaičiuojamos priklausomai nuo turimo žemės sklypo ploto, o atsakovo S. A. nurodytus argumentus, jog turi būti apskaitoma pagal įstatymuose įtvirtintą lygių dalių principą laikė nepagrįstu.
14. Teismas vertino, jog atsakovams esant bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkais, kilo prievolė atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu.
15. Teismo vertinimu, išlaidos, kurios susidarė dėl ieškovės mokamo darbo užmokesčio su mokesčiais samdomiems darbuotojams: pirmininkei, buhalterei ir darbininkui yra susijusios su bendrojo naudojimo objektų administravimu, nes tam tikslui atlikti yra įsteigtas juridinis asmuo – ieškovė, kuri funkcijas gali vykdyti per valdymo organus ir kitus darbuotojus.
16. Teismo vertinimu, toks veiklų, susijusių ir nesusijusių su bendrojo naudojimo objektų administravimu atskyrimas būtų negalimas arba jo atskyrimas pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų, todėl atsakovų argumentus dėl tokio atskyrimo teismas laikė nepagrįstais. Nustatė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovė atlieka esmines didelės apimties papildomas funkcijas, kurios nesusijusios bendrosios dalinės nuosavybės administravimu. Vienas atvejis organizuojant šventę nelaikytas esminiu ir didelės apimties papildomų funkcijų atlikimu, dėl kurių turėtų būti perskirstomas administravimo išlaidų dydis.
17. Teismas pažymėjo, kad pašto išlaidos ir kanceliarinės išlaidos yra neatsiejamos juridinio asmens – sodininkų bendrijos išlaidos, susijusios su jo vykdoma veikla administruojant bendrąją dalinę nuosavybę, rengiant (popieriaus ir spausdintuvo eksploatacinių medžiagų poreikis) tam tikrus dokumentus ir siunčiant adresatams.
18. Teismas vertino, jog VĮ „Registrų centras“ išlaidos taip pat yra neatsiejamos juridinio asmens – sodininkų bendrijos išlaidos, susijusios su jos vykdoma veikla administruojant bendrąją dalinę nuosavybę, kadangi būtina gauti dokumentus iš oficialių registrų apie bendrijos teritorijoje esančius žemės sklypus, jų dydžius ir savininkus.
19. Teismas pažymėjo, kad aplinkos tvarkymo išlaidos pagal byloje esančius įrodymus susidarė dėl žolės pjovimo ir kitų aplinkos tvarkymo darbų atlikimo. Byloje pateiktas aprašas pagrindžia, jog ieškovė turi 7 žemės sklypus, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems bendrijos teritorijoje žemės sklypus turintiems savininkams nepriklausomai nuo jų valios, kad toks turtas būtų ar nebūtų bendrijos valdomas. Todėl visi žemės sklypų savininkai (sodininkai) privalo atlyginti su šio turto išlaikymu susijusias išlaidas nepriklausomai nuo to ar jie naudojasi juo, ar pritarė tokio turto įgijimui. Todėl teismas sprendė, jog aplinkos tvarkymo išlaidos yra susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra.
20. Teismas vertino, jog aprašo netinkamas parengimas, negalėtų būti pagrindu nelaikyti kelių tvarkymo išlaidų išlaidomis, nesusijusiomis su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, todėl išlaidas dėl kelių tvarkymo laikė išlaidomis, patirtomis dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo.
21. Ūkio išlaidas (aikštelės tvarkymas) pagal pateiktus įrodymus, teismas vertino kaip susidariusias dėl įspėjamųjų ženklų, stulpų, statybinių medžiagų (betono, cemento ir kt.) įgijimo. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, kadangi patirtos dėl vienkartinio teritorijos tvarkymo darbų atlikimo, jų dydis nėra iš esmės labai didelis ir neproporcingas.
22. Teismas pažymėjo, jog stambiagabaritinių atliekų išvežimas susidarė dėl vienkartinio bendrijos teritorijoje susikaupusių stambiagabaričių atliekų išvežimo. Stambiagabaritės atliekos negali būti dedamos į buitinių atliekų konteinerius ir jų tinkamų tvarkymu turi pasirūpinti pats atliekų turėtojas. Nepaisant to, stambiagabaritės atliekos gali būti nesąžiningų asmenų paliekamos viešose vietose ir nėra galimybės nustatyti jas palikusio asmens, dėl šių priežasčių, teismas vertino, kad bendrijos teritorijoje atsiradus stambiagabaritėms atliekoms, teismas laikė pagrįstomis ieškovės patirtas išlaidas dėl jų išvežimo, nes ši pareiga kyla ir bendrosios dalinės nuosavybės tinkamo valdymo ir priežiūros.
23. Taip pat teismo vertinimu, banko sąskaitos turėjimo poreikis kyla dėl būtinybės atlikti mokėjimus asmenims už teikiamas paslaugas, susijusias su bendrosios dalinės objektais, surinkti mokėjimus, dėl šių priežasčių teismas banko mokesčius laikė išlaidomis, patirtomis dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo.
24. Dėl atsakovams tenkančios išlaidų dalies skaičiavimo metodikos taikymo, teismas pažymėjo, jog ieškovės patirtos išlaidos dėl bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams turėtų būti paskirstomos atsižvelgiant į bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo plotą ir atsakovų turimo žemės sklypo dydį.
25. Dėl delspinigių priteisimo teismas pažymėjo, jog bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse turi būti numatyta sodininkų bendrijoje galiojanti tvarka, tam tikri reikalavimai, bet įstatymas nenumato galimybė taisyklėse nustatyti dėl netesybų taikymo ir skaičiavimo tvarkos. Taigi dėl to, jog ieškovės vidaus tvarkos taisyklės nėra nustatytos įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu, ieškovės reikalavimas pagal jas priteisti iš atsakovų delspinigius laikytas nepagrįstu ir atmestinu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė
26. Apeliantas (atsakovas) S. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti atsakovo atžvilgiu priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovui S. A. 1 800 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
27. Nurodo, jog atsakovo požiūriu teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4.75 straipsnio 1 dalyje, 4.76 straipsnyje, įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, 7 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 22 straipsnio 4 dalies 5 punkte, 221 straipsnio 4 dalies 3 punkte bendrosios dalinės nuosavybės teisinį režimą nustatančias materialinės teisės normas.
28. Anot atsakovo, grįsdamas atsakovo, kaip kito asmens, nepriklausančio sodininkų bendrijai „Santaka“, prievolių bendrijai faktinį ir teisinį pagrindą, teismas klaidingai aiškino ir taikė įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., normas, dėl ko, neturėdamas ieškovės pateiktų įrodymų, kad atsakovas yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, nepagrįstai nustatė, jog kito asmens prievolių bendrijai už infrastruktūros priežiūrą (aplinkos tvarkymą) kilmė ir apimtis yra identiška bendrijos nario prievolių kilmei ir apimčiai, inter alia, aprėpiančiai ir mėgėjiškos sodininkystės plėtotę.
29. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrindė, kodėl netaiko nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios įstatymo redakcijos, kuri nenustatė jokio naujo teisinio reguliavimo, tačiau detalizavo ir išdėstė iki tol tik teismų praktikoje įtvirtintą senos redakcijos įstatymo normų aiškinimą bei taikymą.
30. Teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino aplinkybių, kurios buvo atsakovo įrodinėjamos proceso metu (CPK 250 straipsnis). Anot atsakovo, teismas veikė ultra vires, perėmė iš ieškovės įrodinėjimo pareigą pagrįsti ar atsakovas de facto yra bendrojo naudojimo žemės bendraturtis, taip pat perėmė ieškovės pareigą įrodyti, kad kiti asmenys moka infrastruktūros (aplinkos priežiūros) mokestį ne pagal dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o atsižvelgiant į sklypo plotą, už bendrijos valdymo organus nuspręsdamas, kad bendrojo naudojimo objektų priežiūra, konkrečiai bendrijos teritorijoje, prilygintina visai bendrijos veiklai, t. y. veikdamas ultra vires įteisino ieškovės neatliktą procesinį veiksmą bendrijos susirinkime nuspręsti, kaip išlaidos bendrojo naudojimo objektų priežiūrai gali būti atskirtos ar neatskirtos nuo kitų bendrijos išlaidų. Ir todėl teismas nusižengė CPK 265 straipsnio 1 dalies nuostatai, objektyviai įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos.
31. Atsakovo vertinimu, teismas taip pat neįvertino atsakovo nurodytų ginčui teisingai išspręsti svarbių teisinių faktų (dėl atsakovui tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies, dėl atsakovo susitarimo sudaryto su bendrija teisinės reikšmės, dėl reikalaujamų apmokėti paslaugų teisinių pagrindų nebuvimo) ir kitų atsakovo įvardintų aplinkybių, pažeidė bylos šalių lygiateisiškumo įrodinėjimo procese principą, taip pat, atskiru atveju, perkeldamas ieškovei tenkančią įrodinėjimo pareigą dėl bendrijos veiklos apimties atsakovui, pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, padarė išvadas, nepatvirtintas byloje esančiais įrodymais bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašiose byloje formuojamos teismų praktikos.
32. Ieškovė sodininkų bendrija „Santaka“ atsiliepimu su atsakovo S. A. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
33. Nurodo jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos ginčo ribas, tinkamai nustatė ginčo esmę, jam taikytiną aktualų teisinį reguliavimą bei tinkamai jį aiškino. Ieškovės vertinimu, teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinio reglamentavimo analizė pagrįstai leido teismui spręsti, jog atsakovams, turintiems žemės sklypus bendrijos teritorijoje ir dėl to esant bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkais, kilo prievolė atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu.
34. Kitos atsakovo S. A. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, anot atsakovo, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
35. Ieškovė sodininkų bendrija „Santaka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje dėl advokato išlaidų už suteiktas teisines paslaugas byloje priteisimo ir priimti naują sprendimą toje dalyje: priteisti iš atsakovo S. A. 2119,60 Eur bylinėjimosi išlaidas bendrijos naudai; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. R. ir A. J. 1809,39 Eur bylinėjimosi išlaidas bendrijos naudai; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
36. Nurodo, jog nesutinka su skundžiamo sprendimo teiginiu, kad teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – rekomendacijos), prieina prie išvados, jog atsakovo S. A. išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti. O ieškovės patirtos 4 512 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, įvertinus nagrinėjamos bylos sudėtingumą (ginčas kilęs dėl sąlyginai nedidelių sumų) ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kitos šalies advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtas išlaidas, teismo vertinimu yra per didelės ir mažintinos iki 2 000 Eur.
37. Teigia, jog teismas nevertino bylos apimties, įrodinėjamų aplinkybių kiekio bei dydžio. Taip pat, nedidelė ginčo suma, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra vienareikšmis pagrindas sumažinti priteistinų advokato išlaidų dydį apeliantei.
38. Nurodo, jog spręsdamas dėl priteistino bendrijai advokato išlaidų dydžio, teismas sprendime taip pat nevertino tokių svarbių aplinkybių:
38.1. atsakovų elgesio proceso metu – atsakovai akivaizdžiai piktnaudžiavo procesu, vilkino bylą bei siekė tikslų, nesusijusių su nagrinėjamos bylos dalyku. Esminiai bendrijos ir atsakovo S. A. nesutarimai prasidėjo tada, kai atsakovas S. A. suprato, kad negaus iš bendrijos bendro naudojimo nekilnojamojo turto asmeninėn nuosavybėn.
38.2. atsakovai klaidino teismą, nuolat teigdami kad jiems yra nežinoma ir nesuprantama kokiu principu bei pagrindu yra išrašomos sąskaitos ir kaip yra apskaičiuojamas jiems sąskaitose pateiktas mokesčių dydis. Bendrija kiekvienais metais atsakovams laiku pateikdavo sąskaitas bei prie jų pridėdavo bendrijos pajamų - sąnaudų ataskaitą. Todėl nuo pat sąskaitų gavimo atsakovai buvo informuoti ir susipažinę su teikiamais dokumentais, sąskaitose detaliai išskiriama kiekviena išlaidų eilutė, bei iš sąskaitoje pateiktų duomenų matyti, kad yra skaičiuojamas mokestis pagal valdomo sklypo dydį kaip ir nustatyta bendrijoje.
38.3. pateikus visus atsakovų prašomus dokumentus, prašomų priteisti sumų dydžiai nepasikeitė, tačiau kai buvo pateikti visi reikalauti dokumentai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, atsakovai nusprendė abejoti ir prašyti pateikti papildomus įrodymus, pvz.: ar tikrai visos vinys buvo įkaltos į suoliukus, stovinčius bendrijos žemėje, ar visi dažai buvo panaudoti bendrijos turtui nudažyti, ar visus metus dirba bendrijos administracija ir t.t. Anot ieškovės, bylų buvo galima išvengti, atsakovams atvykus į ieškovės buveinę bei detaliai susipažinus su visa dokumentacija vietoje.
38.4. ieškinių reikalavimų suma yra paskaičiuota už du metus. Apeliantė pastoviai, du metus, ragino atsakovus sumokėti bendrijai jiems skirtas sumas už paslaugas, rašė įspėjimus, tačiau nebuvo išgirsta, tuomet sodininkų bendrijos susirinkimas priėmė sprendimą pateikti teismui ieškinius dėl skolos išieškojimo.
38.5. bendrijos narių 76 procentus sudaro pensininkai, kurie sąžiningai moka ir mokėjo mokesčius, todėl nepagrįstai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos yra didelis nuostolis sodininkų bendrijai.
38.6. visos prašomos priteisti advokato pagalbai ieškovės turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos pirminiais originaliais dokumentais.
39. Apeliantė pažymi, kad nesutinka su teismo sprendimu ir toje dalyje, kur teismas nepriteisė iš atsakovų pašto, bei NTR išlaidų, motyvuodamas, kad bendrija negalėjo priskirti konkrečiam atsakovui būtent dėl jo turėtas pašto ar NTR išlaidas, o turėjo tas išlaidas padalinti proporcingai visiems bendrijos nariams ar kitiems asmenims. Toks šio klausimo sprendimas, anot bendrijos, yra neteisingas, nes iš apeliantės teismui pateiktų dokumentų matyti, kad bendrija turėjo kasmet daugiau pašto bei NTR išlaidų, tačiau bendrijos valdyba buvo priėmusi sprendimą tokias išlaidas priskirti sumokėti tam asmeniui, dėl kuriuo tokios išlaidos atsirado. Vis gi, apeliantė neskundžia šioje dalyje teismo sprendimo vadovaudamasi ekonomiškumo bei protingumo principais, vertindama nepriteistų sumų dydžius. Bet, toks teismo sprendimas taip pat turi įtakos bendrijai priteisiamų išlaidų dydžiui.
40. Prašo pripažinti apeliantės turėtas 4 512 Eur dydžio teismo išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti pagrįstomis ir bendrijai priteisiamas teismo išlaidas paskaičiuoti sekančiai: 4512 Eur + žyminis mokestis 30 Eur = 4 542 Eur. Padalinus šią sumą iš 2 susidaro po 2271 Eur iš kiekvieno atsakovo.
41. Kadangi apeliantė ieškinyje atsakovui S. A. pareiškė turtinį reikalavimą dėl 66,60 Eur, o teismas tenkino dalyje dėl 62,16 Eur, tai iš atsakovo S. A. apeliantei pra6o priteisti 2271 Eur išlaidas, proporcingas patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 2119,60 Eur ((2271 Eur / 66,60 Eur) x 62,16 Eur).
42. Kadangi apeliantė ieškinyje atsakovams A. R. ir A. J. pareiškė turtinį reikalavimą dėl 122,55 Eur, o teismas tenkino dalyje dėl 97,64 Eur, tai iš atsakovų A. R. ir A. J. prašo apeliantei lygiomis dalimis priteisti 2271 Eur išlaidas, proporcingas patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 1809,39 Eur ((2271 Eur / 122,55 Eur) x 97,64 Eur).
43. Atsakovas S. A. atsiliepimu su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsiliepime pasisako tik dėl tos apeliacinio skundo dalies, kuri susijusi su atsakovo S. A. atžvilgiu keliamais reikalavimais bei argumentais.
44. Atsakovas pažymi, kad dar 2018 m. rugpjūčio 18 d. rašte, adresuotame ieškovei, paaiškino, jog jam priklausančios idealios žemės dalies atidalinti neprašė, „atidalijimo nereikalavo“, kaip teigia ieškovė, o tik norėjo žinoti, kokio dydžio yra atsakovo „prievolė bendrijos turtui išlaikyti“.
45. Ieškovės mėginimas įteigti bylą nagrinėjančiam teismui tikrovės neatitinkančius atsakovo ketinimus įgyti žemę asmeninėn nuosavybėn yra vertintinas kaip šmeižimas, nes atsakovas žino aktualią teismų praktiką, kurioje yra išaiškinta, jog toks žemės įgijimas nėra galimas.
46. Nurodo, jog prašomų priteisti sumų skaičiavimus ieškovė į bylą pateikė vėliau, teismui pareikalavus, be šių skaičiavimų ieškinyje ir kituose paaiškinimuose, kaip atsakovo mokesčių paskaičiavimo teisinį pagrindą, ieškovė tik pacitavo atskirus įstatymo, Bendrijos įstatų ir Vidaus tvarkos taisyklių atskirus punktus, kuriais rėmėsi įrodinėdama atsakovo skolą. Ieškovė jokių papildomų argumentų, kuriais atsikirstų į atsakovo atsiliepimo argumentus nepateikė. Jokio sisteminio teisinio požiūrio į kilusį teisinį ginčą tarp ieškovės ir atsakovo neišreiškė, dėl prieštaravimų Bendrijos įstatų punktuose nepasisakė, teismų praktikos ginčijamais klausimais beveik necitavo. Taigi, teigia, kad atsižvelgiant į tokią siaurą skolos įrodinėjimo faktinę ir teisinę bazę, kurią nurodė ieškovė, bylos nagrinėjimas, atsakovo požiūriu, galėjo užtrukti ne daugiau kaip vieną teismo posėdį, o ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.
47. Anot atsakovo, apeliantė nutyli, kad ne dėl atsakovo, o būtent dėl ieškovės kaltės, t. y. dėl to, kad ieškovė teismui pateikė nekokybiškai parengtą ieškinį (teismui su ieškiniu nebuvo pateikti visi būtini pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai), bei ieškovės atstovas buvo nepasiruošęs tinkamai atstovauti ieškovei net trijuose teismo posėdžiuose, bylos nagrinėjimas išsitęsė net iki 5 teismo posėdžių. Be kita ko, įžvelgia ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
48. Dėl ieškovės interesų atstovavimo teismo posėdžiuose apimties ir nepagrįstų išlaidų už atstovavimą nurodo, jog ieškovė nepagrįstai nurodo didesnį teismo posėdžiuose ir pasirengimui jiems sugaištą laiką, bylos nagrinėjimas išsitęsė dėl ieškovės atstovo nepasirengimo bylos nagrinėjimui, jo vilkinimo, trūkstamų įrodymų nepateikimo laiku.
49. Dėl ieškovės atstovo paslaugų rengiant ieškinį ir kitus dokumentus apmokėjimo nepagrįstumo nurodo, jog atsakovas mano, kad ieškovės atstovas nesuteikė ieškovei paslaugų už 453,75 Eur (dėl ieškovės ir jo atstovo kaltės teismo posėdis buvo vilkinamas); 300 Eur, kaip du kartus prašant susimokėti už baigiamosios kalbos rengimą (300 Eur 2020 m. gegužės 5 d. ir 302,50 Eur 2020 m. gruodžio 8 d.) ir 500 Eur už šmeižikiškus atsakovo S. A. adresu rašytinius 2020 m. spalio 8 d. paaiškinimus su pasikartojančiais ankščiau teiktuose dokumentuose argumentais. Viso apeliantė, anot atsakovo, nepagrįstai prašo iš atsakovo priteisti 1253,75 Eur sumą už bylinėjimosi išlaidas.
50. Pabrėžia, jog ieškovė iš atsakovo S. A. prašo priteisti 2119,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kai tuo tarpu realiai ieškovės atstovo atliktų paslaugų ieškovei suma būtų už 865,85 Eur (2 119,6 – 1 253,75 Eur).
51. Atsakovas A. R. atsiliepimu su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
52. Nurodo, jog Lietuvos advokatūroje advokato padėjėjos statusu nėra registruota tokio asmens kaip I. R.. Pažymi, jog byloje nėra duomenų ir įrodymų apie tai, kad tariamos advokato padėjėjos I. R. praktikos vadovas (advokatas) būtų pateikęs savo rašytinį praktikos vadovo sutikimą I. R. atstovauti ieškovę tiek civilinėje byloje Nr.e2-25826-1097/2020, tiek vėliau ir kitoje (sujungtoje) civilinėje byloje Nr. e2-821-960-/2021.
53. Teigia, jog nagrinėjamu atveju buvo netinkamas ieškovės atstovavimas ir teismas iš viso negalėjo priteisti ieškovės išlaidas už advokato padėjėjos paslaugas, kurios buvo ieškovės patirtos apmokant I. R. sąskaitas už teisines paslaugas – 2020 m. kovo 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. IM 24/03/2020, 2020 m. rugsėjo 22 d.; 2020 m. gegužės 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. IM 11/05/2020, 2020 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. IM 03/08/2020; 2020 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. IM 03/08/2020.
54. Reziumuoja, jog teismas nepagrįstai priteisė visų atsakovų byloje atžvilgiu 1 050 Eur (150 Eur + 200 Eur + 200 Eur + 500 Eur) ieškovės išlaidas, patirtas apmokant advokato padėjėjos I. R. paslaugas.
55. Teigia, jog ieškovės ieškinio reikalavimai laikytini nedidelės apimties, todėl atsakovo įsitikinimu, teismas visiškai pagrįstai įvertino šių ieškovės pateiktų įrodymų apimtį ir teisingai bei pagrįstai dėl to sprendė, kad nagrinėjama byla neturėtų būti laikoma sudėtinga, ieškovės reikalaujamos skolos sumos palyginti nedidelės ir dėl to ieškovės advokato darbo ir laiko sąnaudos bei pagal jas nustatytas advokato atlyginimas ir tuo pačių ieškovės atlyginamos advokato pagalbos išlaidos turi būti mažinamos.
56. Prieina prie išvados, jog apeliantės argumentai, kuriais grindžiamas atsakovų piktnaudžiavimas proceso teisėmis iš viso nėra susiję su atsakovų elgesiu bylos nagrinėjimo teisme metu. Dar daugiau, galima teigti, kad būtent ieškovė piktnaudžiavo procesu, kadangi duomenis būtinus bylos nagrinėjimui apie faktiškai patirtas sąnaudas ieškovė pateikė tik po nevienkartinių atsakovų prašymų byloje ir tik po to, kai to pareikalavo teismas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
57. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
58. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
59. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės sodininkų bendrijos ieškinys dėl skolos iš atsakovo S. A. priteisimo, susidariusios dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, administravimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
60. CPK 323 straipsnis numato, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
61. Atsakovas S. A. į apeliacinę bylą, be kita ko, teikia rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės papildo savo apeliacinio skundo argumentus, atsikerta į ieškovės atsiliepime į jo apeliacinį skundą išdėstytą poziciją. Atsižvelgdama į CPK imperatyviai nustatytą draudimą papildyti apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo S. A. rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo byloje nepriimtini ir nevertintini.
62. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
63. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 20 punktą).
64. Atsakovas S. A. su apeliaciniu skundu į bylą taip pat teikia 2021 m. kovo 17 d. ieškovės išrašytą sąskaitą-faktūrą Serija SAN Nr. 2020-173 už 2020 metus. Nurodo, jog po ginčijamo sprendimo priėmimo naujoje sąskaitoje ieškovė reikalauja iš atsakovo sumų analogiškais pagrindais kaip ir ginčo atveju. Teigia, jog taip sudaromos sąlygos ieškovei piktnaudžiauti.
65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors sutiktina su apelianto pozicija, kad teikiamas naujas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau nagrinėjamoje byloje, vis dėlto, pažymėtina, jog šiuo atveju, šis įrodymas neturi teisinės reikšmės ginčo klausimu. Kaip minėta, nagrinėjamos bylos objektą sudaro įsiskolinimo bendrijai už 2018-2019 m. dydžio nustatymas, todėl vėlesnės sąskaitos-faktūros, kuriomis prašoma apmokėti už paslaugas, kitu nei ginčo laikotarpiu, esant ginčui, turi būti vertinamos atskirai, atsietai nuo nagrinėjamos bylos. Dėl minėtų priežasčių, teismas pažymi, jog atsakovo teikiami įrodymai nepriimami kaip neturintys įtakos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.
66. Be kita ko, ieškovė į bylą prašo priimti rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, pagrindžiančius tinkamo ieškovės atstovavimo faktą. Teismas sprendžia, jog minėti įrodymai ir rašytiniai paaiškinimai nelaikytini naujais įrodymais, o duomenimis apie tinkamą ieškovės procesinio atstovavimo įgyvendinimą, todėl minėti dokumentai į bylą priimtini.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
67. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 1994 m. sausio 12 d. atsakovui S. A. nuosavybės teise priklauso 0,1297 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra sodininkų bendrijoje „Santaka“. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovas S. A. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo sodininkų bendrijos „Santaka“ nariu, o nuo 2018 m. liepos 1 d. nebėra bendrijos nariu.
68. Nustatyta, jog atsakovams A. J. ir A. R. nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosavybės teise po ½ dalį priklauso 0,1274 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra sodininkų bendrijoje „Santaka“. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai A. J. ir A. R. nėra sodininkų bendrijos „Santaka“ nariai.
69. Nustatyta, jog bendrija atsakovui S. A. apmokėjimui pateikė 2019 m. sausio 15 d. sąskaitą – faktūrą Nr. SAN 2018-173 – 62,68 Eur sumai už 2018 metus, nurodydama, jog iki 2018 m. liepos 1 d. buvo sumokėta 37,52 Eur, taigi liko apmokėti 25,16 Eur. Taip pat pateikė 2020 m. sausio 15 d. sąskaitą – faktūrą Nr. SAN 2019-173 – 81,91 Eur sumai už 2019 metus. Atsakovas S. A. už 2018 metus sumokėjo 3,43 Eur, o už 2019 metus sumokėjo 17,54 Eur.
70. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė atsakovams A. J. ir A. R. apmokėjimui pateikė 2019 m. sausio 15 d. sąskaitą – faktūrą Nr. SAN 2018-176 – 77,49 Eur sumai už 2018 metus. Taip pat pateikė 2020 m. sausio 15 d. sąskaitą – faktūrą Nr. SAN 2019-176 – 126,74 Eur sumai už 2019 metus. Bylos duomenimis, atsakovai A. J. ir A. R. už 2018 metus sumokėjo 11,21 Eur, o už 2019 metus sumokėjo 9,77 Eur.
71. Bylos duomenys patvirtina, jog bendrija nuosavybės teise valdo 7 žemės sklypus, esančius viso 5.5322 ha ploto.
72. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, detalizuojančius pagal minėtas sąskaitas-faktūras prašomas priteisti sumas, nurodydama kiekvienos iš paslaugų, apmokamų minėtomis sąskaitomis-faktūromis, kilmę.
73. Nagrinėjamu atveju, apeliacinio proceso nagrinėjimo ribas sudaro ginčas dėl piniginės prievolės dydžio, kuri kilo atsakovui S. A., turinčiam žemės sklypą sodininkų bendrijos „Santaka“ teritorijoje už 2018 – 2019 metus, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Dėl atsakovo S. A. prievolės atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo
74. Atsakovas S. A. apeliaciniame skunde iš esmės apeliuoja į tai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė juridinio fakto – atsakovo S. A. bendrojo naudojimo objektų bendraturčio statuso, todėl ir neteisingai aiškino teisės normas, nustatančias prievoles už infrastruktūros priežiūrą (aplinkos tvarkymą) kitam asmeniui (ne bendraturčiui). Teigia, jog atsakovui, kaip kitam asmeniui, pareiga atsiskaityti už teikiamas paslaugas bendrijai tik pagal susitarimą tarp ieškovės ir atsakovo, kuris nebuvo sudarytas ieškovės iniciatyva nutraukus derybas. Teismo išvadą, kad atsakovas, nebūdamas bendrijos nariu, turi mokėti mokesčius pagal analogiją kaip ir bendrijos nariai, laiko nepagrįsta ir neteisinga. Pažymi, jog nenustačius, kad atsakovas yra bendrojo naudojimo objektų (žemės) bendraturtis ir nenustačius, kokia bendrosios dalinės nuosavybės dalis jam tenka, jo pareiga mokėti už bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą gali būti nustatyta tik faktinio tokios veiklos vykdymo laikotarpiu ir tik už kelių priežiūrą.
75. Nagrinėjamu atveju, sprendžiamas klausimas dėl prievolės atsiskaityti su bendrija pagrįstumo būtent 2018-2019 m. laikotarpiais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju taikytina iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau ir iki tol – įstatymas) redakcija. CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčo civiliniai teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo S. A. susiklostė laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2019 m., taigi, ir nagrinėjamu atveju, taikytina įstatymo redakcija, galiojusi būtent ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. liepos 31 d. Nors atsakovas S. A. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo pagrįsta, kodėl ginčo teisiniams santykiams netaikoma įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., vis dėlto, pažymėtina, jog vadovaujantis bendraisiais teisės principais, teisės aktai negalioja atgaline tvarka, taigi, ir įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d. negali būti taikoma teisiniams santykiams, susiformavusiems anksčiau, nei įsigaliojo minimas teisinis reguliavimas.
76. Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-706/2016, 21 punktas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 11 punktas; kt.). Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
77. Ginčui aktualios redakcijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.
78. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.
79. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Toliau plėtodamas teismo praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015; 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-706/2016, 25 punktas; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 38 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, 49 punktas).
80. Atsakovo S. A. argumentai dėl juridinio fakto – jo bendraturčio statuso nenustatymo yra atmestini kaip nepagrįsti. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis ginčo laikotarpiui aktualiu reguliavimu, aktualia kasacinio teismo praktika, vien to fakto, kad atsakovas yra įgijęs sodininkų bendrijos teritorijoje žemės sklypą, pakanka, jog būtų galima konstatuoti atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendrasavininko statusą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmeniui įgijusiam ar turinčiam žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje, skirtingai nuo asmens, kuris įgyja žemės sklypą kitoje vietoje, nepriklausomai nuo jo valios susiklosto teisiniai santykiai su bendrija, iš kurių kyla atitinkamos teisės ir pareigos.
81. Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl asmenų, įgijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, pareigų, pažymėjo, kad pagal įstatymo 7 straipsnio 5 dalį šioje teisės normoje nurodyti asmenys, įskaitant ir tuos, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, 45–46 punktai). Nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.), todėl jos turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016, 14 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, 50 punktas).
82. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, jog atsakovui pateiktų sąskaitų turinį sudaro: 1) administravimo išlaidos; 2) pašto išlaidos; 3) registrų centro išlaidos; 4) kanceliarinės išlaidos; 5) aplinkos tvarkymas; 6) kelių tvarkymas; 7) ūkio išlaidos (aikštelės tvarkymas); 8) stambiagabaritinių atliekų išvežimas; 9) banko mokesčiai.
83. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys, sąskaitų pateikimas nėra formalus veiksmas. Spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą.
84. Teismų praktikoje (pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1483-431/2018, nutarties 27 punktas, 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-38-590/2019) yra pasisakyta, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas nėra bendrijos narys nepaneigia aplinkybės, jog bendrijos samdomi darbuotojai neatlieka pareigų, skirtų bendrijos bendrojo naudojimo objektams administruoti, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu. Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia – išimtinai bendrijos nariams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl išlaidų būtinų bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti, taip pat nurodyta, kad prie šių išlaidų pagrįstai priskirtos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti ir kt.
85. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas panašias bylas, yra konstatavęs, jog jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, tai yra turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu. Joks alternatyvus paslaugų teikėjas (administratorius), kuris galėtų suteikti bendrijos gyventojams analogiškas paslaugas, sodininkų bendrijoje veiklos nevykdo. Tam, kad būtų galima naudotis bendro naudojimo objektais, jie būtų prižiūrimi reikalingas ne tik finansinis aprūpinimas, bet ir tinkamas resursų paskirstymas. Tiek bendrijos pirmininko, tiek buhalterinės išlaidos yra būtinos siekiant užtikrinti bendrijos funkcijų atlikimą. Tam, kad gyventojams būtų tinkamai paskaičiuoti mokėtini mokesčiai, išmokėtas atlyginimas pirmininkui, teikiami teisės aktų nustatyti duomenys valstybės institucijoms ir kt., būtina numatyti lėšas buhalterinės apskaitos tvarkymui. Vadinasi, ieškovė turėjo teisę įtraukti jos rašytiniais įrodymais pagrįstas išlaidas bendro naudojimo objektų priežiūrai, rekonstrukcijai, tame tarpe ir išlaidas, skirtas bendrijai, kaip bendro naudojimo objektų administratorei išlaikyti.
86. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ieškovės bendrijos pateiktus duomenis apie atsakovo S. A. susidariusį įsiskolinimą ieškovei už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir priėjo pagrįstų ir teisingų išvadų dėl atsakovo įsiskolinimo dydžio. Atsakovo pozicija dėl netinkamo išlaidų skaičiavimo bei nepagrįstai priteistų sumų teismo neįtikino, atsakovo teigiami argumentai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais, o, be kita ko, atsakovo paaiškinimais. Kaip pažymėta anksčiau, atsakovui, kaip sodininkų bendrijos teritorijoje nuosavybės teise turinčiam žemės sklypą, kyla pareiga dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, o ieškovės prašomos apmokėti išlaidos pagal ginčo sąskaitas-faktūras atitinka bendrojo naudojimo objektams išlaikyti skiriamų išlaidų pobūdį.
87. Dėl atsakovui tenkančios išlaidų skaičiavimo dalies metodikos pirmosios instancijos teismas nustatė, jog teisiniame reguliavime yra teisės spraga, nenurodant kitiems asmenimis mokėjimų skaičiavimo metodikos, todėl sprendė, kad pagal analogiją turi būti taikoma tokia pati metodika, kuria taikoma bendrijos nariams – pagal sklypo dydį, jeigu įstatuose nenumatyta kitaip. Pastebėdamas tam tikrus bendrijos įstatų punktų nesuderinamumus, vis dėlto, teismas taip pat nustatė, kad bendrijos įstatai taip pat numato mokėjimo skaičiavimą priklausomai nuo turimo žemės sklypo ploto. Atsakovas S. A. apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu nesutinka, nurodo, jog mokesčiai turėtų būti pasidalinti lygiomis dalimis, apeliuoja į CK 4.76 straipsnio nuostatas.
88. Pažymėtina, jog net ir atsakovo minimame CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. <...>.
89. Be kita ko, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog esanti teisės spraga, nenurodant kitiems asmenimis mokėjimų skaičiavimo metodikos, pagal analogiją turi būti taikoma tokia pati metodika, kuria taikoma bendrijos nariams – pagal sklypo dydį, jeigu įstatuose nenumatyta kitaip.
90. Nors kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bendrijos įstatų punktuose įžvelgtinas tam tikras nesuderinamumas, tačiau tiek įstatų 23.7 punktas, tiek 25.1 punktas numato mokėjimo skaičiavimą priklausomai nuo turimo žemės sklypo ploto. Be kita ko, identišką išlaidų proporcijų dalies skaičiavimą nustato ir atsakovo cituojamas CK 4.76 straipsnis. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo mokėtinas dalis ir jų proporcijas nustatė teisingai, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
91. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
92. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo tarpu, to paties straipsnio 2 dalyje pažymima, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
93. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
94. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sprendė, jog ieškovės prašomas priteisti 30 Eur (15,00 Eur + 15,00 Eur) dydžio žyminis mokestis ir 4 512 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą yra per didelės, todėl sumažino priteistinas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iki 2000 Eur ir minėtas išlaidas padalino atsakovams proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
95. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo S. A. 2119,60 Eur bylinėjimosi išlaidas bendrijos naudai, taip pat priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. R. ir A. J. 1809,39 Eur bylinėjimosi išlaidas bendrijos naudai.
96. Apeliantas S. A. prašo priteisti iš ieškovės jo naudai 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
97. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-591-302/2017).
98. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis, vertinant bylos sudėtingumą, teisinių santykių kompleksiškumo pobūdį, priteistinas sumas iš atsakovų yra aiškiai neproporcingas, todėl mažintinas. Nagrinėjamu atveju, nesumažinus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, susidarytų situacija, kurioje atsakovams, ginčijant ieškovės reikalavimo teisės pagrįstumą, būtų uždedama pernelyg didelė našta dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepalankaus teismo sprendimo atsakovų atžvilgiu priėmimo atveju.
99. Nors ieškovės ieškiniai buvo tenkinti iš dalies, iš esmės visa apimtimi, tačiau vadovaujantis CPK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, aktualia aukštesnės instancijos teismų praktika, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino bendrijai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį daugiau nei 50 proc. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra nustatytinas pagrindas perskirstyti paskirstytų bylinėjimosi išlaidų dydžius, todėl apeliantų apeliaciniais skundai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
100. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinių skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.
101. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
102. Kaip minėta, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
103. Netenkinus bylos šalių apeliacinių skundų, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstytinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
ieškovės sodininkų bendrijos „Santaka“ apeliacinio skundo netenkinti.
Atsakovo S. A. apeliacinio skundo netenkinti.