(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-33-854/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams J. K., V. K., P. M., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini),

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1.                      pripažinti, kad 2013 m. balandžio 25 d. tarp J. K. (būsimo pirkėjo) ir P. M. (būsimo pardavėjo) pasirašytos preliminariosios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutarties dalis, nurodanti, kad šio žemės sklypo būsimasis pirkėjas buvo J. K., yra niekinis apsimestinis sandoris (sudarytas kitam sandoriui pridengti) ir taikyti sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinas taisykles – pripažinti, kad šio sandorio šalis (būsimasis pirkėjas) buvo V. K.;

1.2.                      pripažinti, kad 2013 m. lapkričio 13 d. tarp J. K. (pirkėjo) ir P. M. (pardavėjo) pasirašytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, nurodanti, kad šio žemės sklypo būsimasis pirkėjas buvo J. K., yra niekinis apsimestinis sandoris (sudarytas kitam sandoriui pridengti) ir taikyti sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinas taisykles – pripažinti, kad šio sandorio šalis (pirkėjas) buvo V. K.;

1.3.                      pripažinti, kad tarp J. K. (statytojo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovo) 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarytos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos bei 16 papildomų susitarimų dalis, nurodanti, kad šiame žemės sklype statytojas buvo J. K., yra niekinis apsimestinis sandoris (sudarytas kitam sandoriui pridengti) ir taikyti sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinas taisykles – pripažinti, kad šio sandorio šalis (statytojas) buvo V. K.;

1.4.                      pripažinti, kad dėl apsimestinių sandorių pasekmių konstatavimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotuose statybą leidžiančiuose dokumentuose, kuriuos identifikuojantys duomenys yra 2008-04-28, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-08-18, Nr. (duomenys neskelbtini), statytoju nurodytinas V. K..

2.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, patikslinusi ieškinį, papildomai nurodė šiuos reikalavimus:

2.1.                      pripažinti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininku yra atsakovas V. K.;

2.2.                      tuo atveju, jeigu teismas netenkintų reikalavimų, susijusių su žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimu V. K. nuosavybe, pripažinti V. K. lėšų, viršijančių 1 236 589,74 Eur, sudariusių civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo dalyką, sumą, bei skirtų ir (ar) faktiškai panaudotų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimui ir statybai, perdavimą ar perdavimą kitais tikslais J. K. negaliojančiu(-iais) sandoriu(-iais) ir taikyti vienašalę restituciją bei priteisti iš atsakovo J. K. atsakovui V. K. 2 076 787,16 Eur sumą (arba kitą sumą, teismo proceso metu nustačius, kad ji V. K. buvo perduota J. K.).

3.       Ieškovė 2023 m. birželio 5 d. teismui pateiktame pareiškime dėl ieškinio dalyko papildymo prašė pripažinti atsakovo V. K. su atsakovu J. K. 2017 m. liepos 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojančia.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi konstatavęs, kad ieškovės pateiktas ieškinio patikslinimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 141 straipsnio reikalavimų, atsisakė tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo.

5.       Teismas nurodė, kad pagal CPK 141 straipsnį galima keisti tik vieną iš esminių ieškinio elementų – ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, o šiuo atveju abiejų šių ieškinio elementų pakeitimas ieškovės pareiškime, įvardintame kaip dėl ieškinio dalyko papildymo, laikytinas naujo savarankiško ieškinio pareiškimu. Teismas nurodė, kad nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 141 straipsnio 4 dalis).

6.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

8.       Teismas pažymėjo, kad 2023 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo ne dėl jo neatitikimo CPK 141 straipsnio 1 dalyje ar CPK 141 straipsnio 3 dalyje numatytiems reikalavimams, tačiau dėl to, kad pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo buvo keičiami abu ieškinio elementai, t. y. ne tik ieškinio dalykas, tačiau ir ieškinio faktinis pagrindas, kas laikytina savarankiško naujo ieškinio pareiškimu ir neatitinka CPK 141 straipsnio taikymo sąlygų.

9.       Nepaisant to, kad ieškovė pareiškime dėl ieškinio dalyko papildymo nedetalizavo ieškinio faktinio pagrindo, tačiau, teismo vertinimu, pats ieškovės pareikštas naujas savarankiškas reikalavimas dėl sandorio, kuris nėra nagrinėjamos bylos objektas (nagrinėjamoje byloje visi pareikšti reikalavimai iš esmės kildinami iš nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teisės), savo esme suponuoja, kad jis yra (gali būti) grindžiamas tik naujomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovų J. K. ir V. K. susitarimu padovanoti atsakovui J. K. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. perduotas 1 250 389,74 Eur lėšas. Teismas vertino, kad ieškovės siekis, remiantis iš esmės tuo pačiu argumentu (atsakovo V. K. siekiu išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais) pagrįsti naujai reiškiamą reikalavimą, šį tapatų argumentą nurodant ir jo nedetalizuojant, nesusiejant su konkrečiu sandoriu (šiuo atveju – dovanojimo sandoriu), jo sudarymo aplinkybėmis, nėra pakankamas ir nevertintinas kaip faktinio pagrindo atskleidimas ir pagrindimas.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovė atskirajame skunde teigdama, jog ji pakeitė tik ieškinio dalyką, o ne kartu ir ieškinio pagrindą, t. y. kad siekė ginčyti dovanojimo sutartį tais pačiais pagrindais, kuriais byloje jau buvo remiamasi – bendru atsakovų susitarimu slėpti turtą nuo V. K. kreditorių, iš esmės atkartoja savo pareiškimo dėl ieškinio dalyko papildymo argumentus, kuriuos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartyje jau įvertino ir dėl jų pasisakė, tačiau ir toliau neatskleidžia reiškiamo reikalavimo faktinio pagrindo, kaip jis suprantamas tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje ir kas ieškovei jau buvo išaiškinta skundžiamoje nutartyje. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo buvo pakeistas (papildytas) tik ieškinio dalykas, remiantis tuo pačiu ieškinio faktiniu pagrindu.

11.       Teismas nurodė, kad ieškovei pasirinkus teikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo tik 2023 m. birželio 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (bet ne kur kas anksčiau, ir juolab net ne laikotarpiu tarp parengiamųjų teismo posėdžių nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. birželio 5 d.), esant išaiškintai galimybei parengiamojo teismo posėdžio metu pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovė turėjo ir galėjo tai suvokti ir atitinkamai įvertinti savo tolimesnius procese atliktinus veiksmus ir jų galimas teisines pasekmes. Dėl šių priežasčių ieškovės argumentai, kad teismas, nespręsdamas 2023 m. birželio 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu jos pateikto pareiškimo dėl ieškinio dalyko papildymo, o tą nutaręs padaryti CPK nustatyta tvarka, ir konstatavęs, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui pagal anksčiau pareikštus reikalavimus yra baigtas, elgėsi ne pagal įstatyme numatytus reikalavimus, teismo vertinimu, nėra pagrįsti.

12.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad pasikeitus teismo sudėčiai, teismas ieškovei nepasiūlė tikslinti ieškinio reikalavimų. Pažymėjo, kad dar 2023 m. balandžio 25 d. nutartyje bylą skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje teismas išaiškino, kad pasirengimo nagrinėti bylą metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymas nenumato teismui pareigos kaskart prieš kiekvieną parengiamąjį teismo posėdį ir (ar) teismo posėdį priminti šalims jiems CPK nustatytas teises ir pareigas, tarp jų ir tikslinti reikalavimus, juolab kad šioje byloje šalys, įskaitant ir ieškovę, yra atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų.

13.       Teismas nurodė, kad CPK tiesiogiai neįtvirtina ieškovės teisės atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria teismas netenkino prašymo dėl papildymo tiek ieškinio dalyko, tiek pagrindo, tokiu būdu faktiškai nepriimdamas visiškai naujo ieškinio jau pradėtoje pagal kitą ieškinį civilinėje byloje. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad tokia teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, kas sudarytų pagrindą atskirajam skundui paduoti.

14.       Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad 2023 m. birželio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, nustačius jo neatitikimą CPK 141 straipsnio reikalavimams, yra neskundžiama (CPK 141 straipsnio 4 dalis). Konstatavęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartis atskiruoju skundu nėra skundžiama teismas ieškovės pateiktą atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Ieškovės prašymas buvo pateiktas CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, iki pat prašymo pateikimo akimirkos bylą nagrinėjančiam teismui nesiūlius tikslinti ieškinio reikalavimų. Prašymo priėmimo klausimą teismas sąmoningai nusprendė nagrinėti po to, kai priims nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

15.2.                      Ieškovė prašė priimti ieškinio dalyko papildymą – pripažinti V. K. 2017 m. liepos 26 d. su savo sūnumi atsakovu J. K. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia, nes šia sutartimi V. K. siekė neteisėtai nuo kreditorių paslėpti turtą, kurio kontrolę išlaikė. Tuo atveju, jei ieškovė naudojasi ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo institutu iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, bet kokie neaiškumai dėl atitinkamo ieškovės prašymo privalo teismo būti šalinami naudojantis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu. To teismas nedarė. Be to, ieškovė nesutinka, kad byloje nurodė naujas faktines aplinkybes, tokiu būdu keisdamas ir ieškinio pagrindą. Aplinkybės dėl neteisėto J. K. ir V. K. susitarimo slėpti V. K. turtą nuo jo kreditorių, įskaitant nesąžiningų sandorių sudarymą, ieškovės buvo nurodytos byloje bei jomis rėmėsi atsakovas J. K., grįsdamas savo pajamų, gautų iš tėvo, tariamą teisėtumą. Šios faktinės aplinkybės negalėtų būti laikomos naujai nurodytomis.

15.3.                      Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei ginčijant tą patį piniginių lėšų dovanojimo sandorį dėl sandorio notarinės formos nesilaikymo. Nutartyje dėl bylos sustabdymo teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos faktinės aplinkybės dėl piniginių lėšų dovanojimo sandorio pagrįstumo ir teisėtumo turės tiesioginės įtakos šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų atsakovams nagrinėjimui. Atnaujinus bylą, ji 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sprendžiama dėl dovanojimo sandorio teisėtumo. Taigi dovanojimo sandoris neišvengiamai buvo ieškinio faktinių aplinkybių dalis, tuo tarpu atsisakant tokio vertinimo, negalima būtų rasti paaiškinimo, kodėl ši byla buvo stabdoma dukart, kai to paties dovanojimo sandorio teisėtumas buvo vertinamas kitais pagrindais. Atsižvelgdama į priimtą kasacinio teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį, ieškovė formulavo alternatyvų reikalavimą byloje ir tiesiogiai įtraukė faktines aplinkybes apie 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sandorį į ieškinio faktinį pagrindą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė tikslino tiek ieškinio dalyką, tiek ieškinio pagrindą.

15.4.                      CPK 141 straipsnio 4 dalies norma dėl nutarties neskundžiamumo gali būti vadovaujamasi tik tokiais atvejais, kuomet ieškovė ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo institutu naudojasi po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Ieškovės teisė keisti ieškinio dalyką ar pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo privalo būti užtikrinama, o teismo atsisakymas leisti pasinaudoti šia teise gali būti skundžiamas.

16.       Atsakovas J. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      CPK 141 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Ieškovė siekia atskiruoju skundu apskųsti nutartį, kurios apskundimas atskiruoju skundu yra tiesiogiai draudžiamas.

16.2.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė keitė tiek ieškinio dalyką, tiek ir pagrindą. Ieškovė pateikė duomenis apie konkrečius atsakovo V. K. kito atsakovo naudai atliktus mokėjimų pavedimus, nurodydamas tikslias jų atlikimo datas bei dydžius. Nei ieškovė, nei atsakovas iki tol į bylą nebuvo pateikę tokios informacijos. Šie duomenys yra ieškinio faktinių aplinkybių, t. y. faktinio pagrindo, keitimas.

16.3.                      Ieškovės siekis ginčyti dovanojimo sutartį, kuomet jos teisėtumas jau yra patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas visiškai nesuprantamu ir nelogišku. Tokiu savo veikimu ieškovė siekia ne tariamai pažeidžiamų savo teisių apgynimo, tačiau pasinaudojant procesinėmis priemonėmis vilkinti bylos nagrinėjimą.

17.       Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      CPK 141 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama.

17.2.                      Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog apeliantė pareiškimu iš esmės ne papildė ieškinio dalyką, tačiau pareiškė teismui visiškai naują ieškinio reikalavimą nauju pagrindu. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, tačiau teisės normos nenumato galimybės ieškovui į nagrinėjamą ginčą teikti papildomus savarankiškus reikalavimus, nesusijusius su byla nei tapačiu ieškinio dalyku, nei pagrindu ir kurie gali ir turi būti nagrinėjami atskiroje savarankiškoje byloje. Teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti tokio procesinio turinio prašymą.

17.3.                      CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau konstatavo, kad apeliantė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti 2017 m. liepos 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį. Nepasikeitus faktinėms aplinkybėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau neturi teisės ginčyti nurodytą sandorį. Apeliantė, teikdama prašymą dėl ieškinio dalyko papildymo, iš esmės reikalauja jau išnagrinėtą ginčą nagrinėti antrą kartą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

19.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės teiktą patikslintą ieškinį, nustačius, kad jis neatitinka CPK 141 straipsnio reikalavimų, konstatavęs kad pastaroji nutartis yra neskundžiama. Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės ir kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, gali būti apeliacinio apskundimo objektu.

21.       CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

22.       CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Taigi ieškovui proceso eigoje įstatymas leidžia keisti tik vieną iš ieškinio elementų – jo pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kai papildomi ar patikslinti ieškinio reikalavimai reiškiami jau pradėtoje byloje, teismas tokio partikslinto ieškinio priėmimo klausimą visais atvejais sprendžia CPK 141 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1122-196/2017).

23.       Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje suformulavo naują reikalavimą (ieškinio dalyką), prašydama pripažinti atsakovų 2017 m. liepos 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo yra keičiami abu ieškinio elementai, t. y. ne tik ieškinio dalykas, tačiau ir ieškinio faktinis pagrindas, kaip minėta, 2023 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį.

24.       CPK 141 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Taigi paminėta procesinė norma aiškiai ir nedviprasmiškai nustato tokios nutarties apskundimo negalimumą.

25.       Be to, nutartis atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai tuo atveju, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo tolesnis procesas nebegalimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-107-178/2017). Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos duomenys, bylos nagrinėjimas pagal apeliantės ieškinį (patikslintą ieškinį), atsisakius priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo, faktiškai vyko toliau, o ginčyti atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, ieškovei pareiškiant naują ieškinį, kelias nėra užkirstas.

26.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. birželio 7 d. nutartis atsisakyti priimti patikslintą ieškinį ne tik neatitinka nei vienos iš CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, dėl kurios tokia nutartis galėtų būti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo, bet tokio pobūdžio nutarties apskundimo negalimumas yra tiesiogiai įtvirtintas ir įstatyme. Pažymėtina, kad tokios pozicijos dėl paminėtų nutarčių atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, nustačius, kad jis neatitinka CPK 141 straipsnio reikalavimų, apskundimo negalimumo laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-107-178/2017; 2017 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-849-236/2017 ir kt.).

27.       Apeliantės teigimu, CPK 141 straipsnio 4 dalies norma dėl nutarties neskundžiamumo gali būti vadovaujamasi tik kai ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo institutu naudojamasi po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Ieškovės teisė keisti ieškinio dalyką ar pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo privalo būti užtikrinama, o teismo atsisakymas leisti pasinaudoti šia teise gali būti skundžiamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliantės atskirojo skundo argumentu.

28.       Sutiktina, kad CPK 141 straipsnio 1 dalis nustato ieškovei teisę pakeisti vieną iš ieškinio elementų, t. y. ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, tai nereiškia, kad tokia jos teisė privalo būti užtikrinama bet kokiu atveju. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuspręsti, ar toks ieškinio patikslinimas, keičiant ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai. Teismas, nustatęs, kad ieškinio patikslinimas neatitinka CPK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimų (pvz., pakeisti abu ieškinio elementai, patikslintas ieškinys pateiktas po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo), turi teisę tokį patikslintą ieškinį atsisakyti priimti ir tokia teismo nutartis, remiantis CPK 141 straipsnio 4 dalimi, nėra skundžiama. Priešingai nei teigia apeliantė, įstatymas neišskiria, kad neskundžiama yra tik ta teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, kuris pateiktas po nutarties skiri bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, todėl aiškinimas, kad teismo atsisakymas leisti pasinaudoti CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo gali būti skundžiamas, visiškai nepagrįstas. Be to, CPK 141 straipsnio 3 dalis nustato ir tai, kad teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad net jei ieškovo teikiamas patikslintas ieškinys, kuriuo keičiamas ieškinio pagrindas arba dalykas, iš esmės atitinka CPK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jis teikiamas laiku, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, toks patikslintas ieškinys, įvertinus proceso eigą, šalių elgesį, teismo gali būti nepriimamas, nustačius, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą ir tokia nutartis, remiantis CPK 141 straipsnio 4 dalimi, taip pat negalėtų būti skundžiama.

29.       Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad jos teisė tikslinti ieškinį, keičiant ieškinio dalyką arba pagrindą, net jei toks patikslintas ieškinys yra teikiamas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, privalo būti užtikinamas bet kuriuo atveju.

30.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2023 m. birželio 7 d. nutartis atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra apeliacijos objektas, todėl skundžiama nutartimi atsisakęs priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl paminėtos nutarties, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė