Civilinė byla Nr. 2S-617-555/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00333-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.5.11; 3.5.1; 3.3.2.4

                         (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3894-528/2024 pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą su 2024 m. sausio 7 d. raštu, 2024 m. sausio 11 d. raštu (adresuotu ikiteisminio tyrimo teisėjui) dėl antstolio S. U. veiksmų (reg. Nr. CBP-503, DOK-5167).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo L. K. raštus (skundus dėl antstolio S. U. veiksmų) atsisakė priimti.

3.       Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti dokumentai savo esme ir turiniu yra skundai dėl antstolio veiksmų (reg. Nr. CBP-503, Nr. DOK-5167). Dėl to teismas nurodė, kad asmuo, kuris nesutinka su antstolio veiksmais vykdomojoje byloje, pirmiausia turi laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. pateikti skundą antstoliui. Antstoliui skundo netenkinus (arba jį tenkinus iš dalies), skundas yra persiunčiamas teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su raštais (skundais) kreipėsi į teismą tiesiogiai. Duomenų apie tai, kad skundas (-ai) buvo antstolio nagrinėti ir netenkinti arba tenkinti iš dalies, nėra. Pareiškėjo raštus (skundus) atsisakyta priimti, kadangi pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

4.       Atskiruoju skundu pareiškėjas L. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad antstolis jo sąskaitai apribojimus įvedė per Šv. Kalėdas, 2024 m. sausio 4 d., pats prisistatė jam tik po penkių dienų, t. y. po šventinių atostogų. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų įkėlė jam į (duomenys neskelbtini) esančią pašto dėžutę irgi 2024 m. sausio 7 d., tačiau net ir pirmąją (paskutinįjį antstolio pristatymą) pareiškėjas gavo tik kitos savaitės viduryje, tarpininkaujant Antstolių rūmams. Būtent antstolis, o ne pareiškėjas nesilaiko įstatymų.

5.       Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą su 2024 m. sausio 7 d. raštu, 2024 m. sausio 11 d. raštu (adresuotu ikiteisminio tyrimo teisėjui) dėl antstolio S. U. veiksmų (reg. Nr. CBP-503, DOK‑5167). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus procesinius dokumentus, sprendė, kad jie savo esme ir turiniu atitinka skundą dėl antstolio veiksmų, todėl, pareiškėjui nesilaikius įstatymu nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. pirmiausiai skundo dėl antstolių veiksmų nepateikus pačiam antstoliui, atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėjas atskiruoju skundu neginčija aplinkybės, kad jo pateikti procesiniai dokumentai yra laikytini skundu dėl antstolio veiksmų, tačiau, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, iš esmės teigia, kad jis kreipėsi į antstolį, t. y. laikėsi skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo įstatymu nustatytos išankstinės tvarkos.

9.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas pateikto ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

10.       Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

11.       CPK 510 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis); jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

12.       Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia (be kita ko) veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

13.       Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės neneigia, kad jis su skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, tik nurodo, kad skundas dėl antstolio veiksmų buvo pateiktas ir antstoliui į (duomenys neskelbtini) esančią pašto dėžutę. Tačiau pareiškėjas nei šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, nei, kad skundas buvo gautas antstolio kontoroje ir nustatytu terminu nebuvo išnagrinėtas, nepateikė. Byloje nesant pateiktų duomenų, jog pareiškėjas pirmiausiai su skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į antstolį ir antstolis patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ar jo neišnagrinėjo (CPK 510 straipsnio 2-4 dalys), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo nesilaikyta CPK 510 straipsnyje nustatyta išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka. Taigi nustačius, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pirmiausiai padavė tiesiogiai teismui, darytina išvada, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.  

14.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

15.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 510 straipsnis, 512 straipsnis) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo L. K. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

16.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas