Baudžiamoji byla Nr.: 1A-649-511/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,
sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,
dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,
gynėjui Sigitui Žostautui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal D. L. apeliacinį
skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-10 nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas
kaltu pagal LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimo
įvykdyti vagystę iš R. Š. buto
epizodas) ir jam skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, uždraudžiant
jam šiuo laikotarpiu bendrauti su E.
K. ir M. G. bei
įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti septyniasdešimt valandų
sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse
organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos
reikalingais žmonėmis.
Taip pat
skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir M.
G. bei E. K. ,
tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
D. L. nuteistas už tai, kad
bendrininkaudami kartu su M.
G. ir E. K. ,
2009 m. liepos 24 d. apie 245 val. Panevėžio m., M. G. bei D. L. padedant E. K. , veikiančiam kaip vykdytojui, t. y.
šalinat kliūtis: padėdami jam pastatyti prie norimo apvogti buto lango stelažą,
saugodami ar niekas nepastebėjo, kad vykdoma vagystė, E. K. akmeniu išdaužus R. Š. priklausančio buto, esančio (duomenys
neskelbtini) , Panevėžio m., kambario plastikinio lango stiklo paketą, tuo
sugadinant R. Š. priklausantį
200 litų vertės turtą, ir taip įsibrovus į patalpą, minėtą butą, pasikėsino iš
šio buto pagrobti svetimą, R.
Š. priklausantį, turtą bendros 80 litų vertės, o būtent: 100 ml
talpos buteliuką su vyriškais kvepalais „ZIP“ 50 litų vertės, 100 ml talpos
buteliuką su vyriškais kvepalais „Vector Hugo“ 30 litų vertės, tačiau
nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios,
kadangi į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai.
D. L. skundžia 2010-07-10 Panevėžio miesto
apylinkės teismo nuosprendį ir prašo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal
LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. panaikinti ir priimti
išteisinamąjį nuosprendį, nenustačius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą
veiką.
Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė
LR BPK 20 str. reikalavimus, kas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir
priimti teisingą nuosprendį. Teismas rėmėsi tik policijos pareigūnų, kurie
neva jį matė tą vakarą, prieštaringais parodymais. Nurodo, kad niekada nei jis,
nei kiti kaltinamieji nepripažino dalyvavimo nusikaltime už kurį nuteistas.
Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu figūravo nenustatytas asmuo, kurio nesiėmė
nustatyti nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas. Mano, kad jis
apkaltintas nepagrįstai, nes jis policijos pareigūnams žinomas dėl nutrauktų jo
atžvilgiu ikiteisminių tyrimų.
Apeliantas nurodo, kad nors ekspertai ant jo bliuzono rado
pušies dalelių, tačiau to bliuzono jis jau du metus nenešioja, dėvėdavo tik
eidamas grybauti, žvejoti, todėl galėjo likti dalelių nuo medžių, be to,
nurodo, ekspertas nenustatinėjo, kad pušinių pastolių ir medžio pušies dalelės
kaip nors skirtųsi.
Apeliantas
nurodo, kad pas vieną iš kaltinamųjų rasta radijo stotelė leidžia teigti, kad
jei jis būtų dalyvavęs nusikaltime, tai būtų naudojęsis radijo ryšiu, o ne
telefonu. Telefono naudojimo faktas negali būti nusikaltimo įrodymu šioje
byloje, be to, pas sulaikytąjį nusikaltimo vietoje E. K. mobilaus telefono nebuvo.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Teismas bylos
įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai, LR BPK 20 str. numatytų įrodymų vertinimo
taisyklių nepažeidė, D. L. pagrįstai
pripažino kaltu ir nuteisė už tai, kad jis 2009-07-24, bendrininkaudamas kartu
su M. G. ir E. K. , t.y. veikdamas
kaip padėjėjas, pasikėsino iš R.
Š. buto pagrobti svetimą turtą.
Apeliantas D. L. ginčija dalyvavęs
2009-07-24 pasikėsinant pagrobti svetimą R. Š. turtą įsibraunant į jo butą. Tačiau
pirmosios instancijos teismas, išvadą, jog D. L. padarė ginčijamą nusikalstamą veiką,
padarė įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą – L. K. , A. Š. , A. Š. , D. I. parodymus bei specialisto išvadą.
Apeliantas D. L. nepagrįstai
nurodo, kad liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kuriais teismas rėmėsi
grįsdamas jo kaltę, yra prieštaringi. Iš teisiamojo posėdžio metu liudytojų
policijos pareigūnų duotų parodymų matyti, kad liudytojai 2009-07-24 esmines
įvykio aplinkybes nurodė analogiškai – įvykio vietoje kartu su kitais
nuteistaisiais matė ir apeliantą D.
L. . Liudytojas L.
K. , teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-07-24, 1 val.
nakties, M. G. , E. K. , D. L. buvo pastebėti prie (duomenys
neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo - apžiūrinėjo (duomenys
neskelbtini) buto langus, L.
K. ir A. Š. parodė,
kad šie nuteistieji prie minėto namo atėjo nešini stelažu, kopėčiomis (t.3
b.l., 97-107). Liudytojas, policijos pareigūnas D. I. taip pat parodė, kad 2009-07-24 naktį
matė po kiemą vaikščiojančius visus tris kaltinamuosius – D. L. , M. G. , E. K. (t.3 b.l., 97-107). L. K. parodė, kad matė, kaip E. K. išdaužė buto
langą, po ko visi jaunuoliai pabėgo, o vėliau, po kiek laiko, prie buto grįžo M. G. ir E. K. , kuris ir pateko
į butą ir buvo sulaikytas ( t.3 b.l., 97-107) .
Taip pat
apeliantas nepagrįstai savo skunde teigia, kad tik policijos pareigūnų
parodymais teismas grindė jo kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą
įsibraunant į R. Š. butą.
Tai, kad apeliantas kartu su bendrininkais pasikėsino įvykdyti nusikalstamą
veiką patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti 2009-10-02 specialisto išvada,
kuria rėmėsi teismas ir tai nurodė nuosprendyje. 2009-10-02 specialisto išvada
Nr.: 11-2383(09), 11-2700 (09) nustatyta, jog ant tirti pateiktų lipnių juostų
su mikrodalelėmis nuo kopėčių ir nuo stelažo bei ant J. R. bliuzono, ant E. K. sportinių kelnių ir sportinės
striukės, ant M. G. tamsiai
mėlynos spalvos sportinių kelnių ir sportinio švarko, ant D. L. bliuzono yra vienodų dalelių –
smulkių paprastosios pušies medienos dalelių (t. 1., b.l. 108-117). Liudytojas J. R. pirmosios
instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009-07-23 nuo 22 val. iki 00
val. pas jį namuose buvo E. K. ,
po ko abu ėjo vogti medinių kopėčių, kurias su E. K. nusinešė prie (duomenys
neskelbtini) g. esančio daugiabučio ir ten palikę išsiskyrė. (t.3.,b.l.
97-107; t.2. b.l. 48-49). Taigi specialisto išvada dėl rastų vienodų pušies
medienos dalelių ant E. K. ,
M. G. bei D. L. rūbų atitinka
prieš tai aptartus liudytojų policijos pareigūnų parodymus, kad D. L. kartu su kitais nuteistaisiais buvo
įvykio vietoje ir nešė steležą prie lango, per kurį įsibrovus buvo kėsinamasi
padaryti vagystę. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus kartu su tuo, jog iš E. K. telefono
išklotinių matyti, kad naktį į 2009-07-24, t.y. nakties metu E. K. pastoviai bendravo su M. G. ir D. L. (t.2., b.l. 104),
pagrįstai konstatavo, kad D. L.
, bendrininkaudamas padėjėjo rolėje, kartu su E. K. bei M. G. 2009-07-24 pasikėsino pagrobti
svetimą turtą įsibraunant į patalpą - R. Š. butą. Visuma šių įrodymų nepalieka
abejonių dėl D. L. dalyvavimo
padarant šį nusikaltimą.
Atsižvelgiant į
tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo
motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Nuteistojo D. L. apeliacinį
skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus
Gladutis
Algirdas
Gaputis
Evaldas Vanagas