Civilinė byla Nr. e3K-3-93-684/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33922-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.1; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėtos išeitinės išmokos ir susijusių sumų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui, sprendimo motyvavimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 23 080 Eur išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį nuo 2019 m. liepos 16 d. iki visiško atsiskaitymo dienos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 23 080 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 16 d. iki visiško atsiskaitymo dienos; 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) ėjo atsakovės bendrovės generalinio direktoriaus pareigas. Per šį laikotarpį pastabų dėl savo darbo rezultatų ieškovas nėra sulaukęs, atsakovės veiklos rezultatai nuolat gerėjo, ieškovui buvo skiriamos premijos, didinamas darbo užmokestis. Ieškovas skirtingais laikotarpiais taip pat ėjo vadovaujamas pareigas ir kitose – patronuojamosiose – atsakovės bendrovėse. (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė susitarimą (duomenys neskelbtini) nutraukti ieškovo darbo sutartį, taip pat sutarė dėl ieškovo pasitraukimo iš kitų atsakovės grupės bendrovių tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini). Atsakovės iniciatyva ir jos prašymu prie (duomenys neskelbtini) susitarimo (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas priedas, pagal kurį paskutinė ieškovo darbo diena – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovės akcininko sprendimu ieškovas atleistas iš pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnio ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3, 4 dalių pagrindu.
4. Ieškovo įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) susitarimo 2 punktu šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl jam išmokėtinų sumų (kompensacijos už ilgametį darbą einant bendrovės vadovo pareigas) – atsakovė įsipareigojo sumokėti 6 mėnesinių algų dydžio išeitinę išmoką (2.1.3 punktas). Trečdalį išmokos (10 967,77 Eur), nors ir pavėluotai bei pažeisdama susitarimą, atsakovė jau yra sumokėjusi, pagrindo grąžinti šią sumą atsakovei nėra, nes išmokėjimas atitiko susitarimo 2.3.1 punkto sąlygas. Pagal susitarimo 2.3.2 punktą 4 mėnesinių algų (23 080 Eur neto) išeitinės išmokos dalis ieškovui turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė jos iki šiol nesumokėjo. Pagal 2.3.2 punkto nuostatas atsakovė privalėjo išmokėti nurodytą sumą ieškovui po įmonės finansinio audito ir vidaus audito atlikimo, jeigu nepaaiškės aplinkybių, galinčių lemti jo, kaip vadovo, atsakomybę. Iki (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovui nebuvo pateikusi jokių objektyvių faktų, kurie galėtų pagrįsti galimą atsakomybės taikymą. Susitarime nustatytų išmokų mokėjimas nebuvo susietas su ieškovo darbo rezultatais. Pasirašydamos susitarimą šalys neturėjo tikslo išmokų mokėjimą padaryti priklausomą nuo to, ar (ne)susilaikys ieškovas nuo susitarimo 3 punkte įvardytų veiksmų. Susitarimo 3 punktas įtrauktas atsakovės iniciatyva tam, kad ieškovas iki paskutinės darbo dienos susilaikytų nuo esminių ir ypač reikšmingų sprendimų, galinčių turėti teisines pasekmes atsakovei ar jos patronuojamosioms bendrovėms, tačiau aiškinant šį punktą kartu su susitarimo 7 punktu laikytina, kad šalys kartu siekė, jog ieškovas savo žiniomis toliau padėtų bendrovei jos kasdienėje veikloje.
5. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovę kontroliuojantys asmenys žiniasklaidai teikė faktus apie tai, kad neva ieškovas darbą prarado dėl kaltės, prarasto akcininko pasitikėjimo, tai jam turėjo ypač skaudžius emocinius padarinius ir neigiamos įtakos sveikatai, lėmė emocinį šoką, neužtikrintumą dėl ateities, padarė žalą jo dalykinei reputacijai, todėl ieškovas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
6. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo priteisti jai iš ieškovo 10 967,77 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Atsakovė nurodė, kad, šalims tariantis dėl darbo santykių nutraukimo, lemiamą reikšmę turėjo tai, jog ieškovas patikino ir garantavo, kad jis tinkamai vykdė bendrovės generalinio direktoriaus ir grupės bendrovių vadovo pareigas, yra pasiekti sulygti 2018 m. EBITDA rezultatai ir 2019 m. proporcingi dirbtam laikui rezultatai. (duomenys neskelbtini) sudarytas sąlyginis susitarimas dėl išeitinės išmokos mokėjimo ieškovui – šalys susitarė, kad bus išmokėta 2 sutarto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu bus tenkinamos abi susitarimo 2.3.1 ir 3 punktų sąlygos, ir jam bus išmokėta 4 sutarto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu bus tenkinamos abi susitarimo 2.3.2 ir 3 punktų sąlygos. Pagal susitarimo 3 punktą nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas turėjo nevykdyti jokių kitų savo, kaip įmonės vadovo ir patronuojamųjų įmonių vadovo ir (ar) valdybos nario Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini), funkcijų, neatlikti jokių susijusių veiksmų, neįgyvendinti jokių įmonės vadovo ar patronuojamųjų įmonių vadovo ir (ar) valdybos nario teisių ir nesudaryti, nevykdyti sandorių ir pan. Tikrieji šalių ketinimai buvo susitarti dėl išeitinės išmokos mokėjimo tik egzistuojant visoms susitarime nustatytoms sąlygoms, nesant ieškovo kaltės (pažeidimų), ieškovui įsipareigojus nesikišti į grupės bendrovių veiklą ir su sąlyga, kad buvo pasiekti sulygti rezultatai.
8. Atsakovė taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) avansu (nesuėjus darbo sutarties nutraukimo ir darbuotojo įsipareigojimų pagal susitarimo 3 punktą tinkamo įvykdymo terminui (duomenys neskelbtini)) sumokėjo ieškovui 10 967,77 Eur, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ieškovas neįvykdė susitarimo 3 punkte nurodytų pareigų. Ieškovas, pažeisdamas susitarimą, aktyviai kišosi į bendrovės ir grupės bendrovių veiklą, nei sulygto dydžio 2018 m. EBITDA, nei proporcingai dirbtam laikui 2019 m. sulygto dydžio EBITDA nebuvo pasiekti, taip pat paaiškėjo aplinkybių, turinčių reikšmės jo atsakomybei kilti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 23 080 Eur (atskaičius mokesčius) išeitinę išmoką, 10 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 498,31 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė; atsakovės priešieškinį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovės 751 Eur žyminio mokesčio ir 34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
10. Teismas rėmėsi DK 24 straipsnio 1 dalies, 54 straipsnio 4 dalies, 104 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 146 straipsnio 2 dalies, 151 straipsnio, ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
11. Teismas nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini). sudarė darbo sutartį, pagal kurią nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas įmonėje pradėjo eiti generalinio direktoriaus pareigas, taip pat ieškovas ėjo atsakovės grupės įmonių vadovo pareigas. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė susitarimą dėl darbo sutarties (su visais jos pakeitimais ir papildymais) nutraukimo (duomenys neskelbtini) šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnį. (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė priedą Nr. 1 prie susitarimo, nustatė, kad paskutinė ieškovo darbo diena – (duomenys neskelbtini). Įmonės vienintelis akcininkas (duomenys neskelbtini) sprendimu atšaukė ieškovą iš pareigų nuo (duomenys neskelbtini).
12. Teismas vertino, kad (duomenys neskelbtini) susitarimo 2.1.3 punkto sąlyga dėl 6 mėnesių sutartinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos mokėjimo yra aiški – ji mokama tik esant susitarimo 2.3 punkte nurodytoms sąlygoms. Šis punktas susideda iš dviejų dalių: 2.3.1 papunktyje įtvirtinta, kad 2 mėnesių sutartinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka darbuotojui bus sumokėta per 7 dienas po to, kai darbuotojas šio susitarimo pasirašymo dieną įdarbina šiame punkte nurodytus asmenis ir nurodytam asmeniui suteikia prieigas prie įmonės ir jos patronuojamųjų įmonių banko sąskaitų; 2.3.2 papunktyje – kad 4 mėnesių sutartinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka darbuotojui bus sumokėta po darbdavės įmonės finansinio audito ir šios įmonės veiklos vidaus audito atlikimo, jeigu nepaaiškės aplinkybių, turinčių reikšmės darbuotojo kaip įmonės vadovo atsakomybės kilimui; paaiškėjus šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas darbdavei kreiptis dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo ir (arba) dėl jo padarytų pažeidimų, šiame 2.3.2 papunktyje nurodyta išmoka šalių išankstiniu susitarimu nebus mokama nepriklausomai nuo fakto, ar darbdavė iškėlė darbuotojui atitinkamus reikalavimus teisme ar kitose institucijose; darbdavė patvirtino, kad šiame punkte nurodyta suma bus išmokėta ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini), jei iki šios datos nepaaiškės anksčiau šiame punkte nurodytos aplinkybės. Teismas taip pat įvertino susitarimo 3, 7 punktų turinį, nustatė, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo kasmetinėse atostogose, nuo (duomenys neskelbtini)– nemokamose atostogose.
13. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) susitarimo 1, 9 punktai patvirtina šalių valią nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tai ir buvo padaryta (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimu, DK 54 straipsnio, 104 straipsnio 1 dalies, ABĮ 37 straipsnio 3, 4 dalių pagrindu. Nors atsakovė teigė, kad (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške ieškovui nurodė jo pareigų pažeidimus, atvejus dėl jo atsakomybės, kaltės, teismas pažymėjo, kad po (duomenys neskelbtini) forminant ieškovo atleidimą iš darbo pati atsakovė pripažino atleidžianti darbuotoją šalių susitarimu ir jokia jo kaltė, atsakomybė nebuvo nurodyta, taip pat nenurodyta DK 104 straipsnio 2 dalis dėl išeitinės išmokos vadovui nemokėjimo esant jo kaltiems veiksmams. Atsakovė, atleidimo dieną sutikusi darbuotoją atleisti šalių susitarimu, be kaltės, t. y. nors ir turėdama tam tikros informacijos, kuri, jos vertinimu, sudarytų pagrindą atleisti darbuotoją (vadovą) dėl jo kaltų veiksmų, šia teise savo laisva valia nutarė nesinaudoti, todėl vėlesnis jos persigalvojimas neatitinka nepiktnaudžiavimo teise, teisėto lūkesčio principų.
14. Teismas nurodė, kad bendrovė, prisiimdama pareigą atsiskaityti su ieškovu (duomenys neskelbtini) susitarimo 2 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis, 6 mėnesių sutartinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką darbuotojui išmokėti esant (duomenys neskelbtini) susitarimo būtent 2.3 punkte nurodytoms sąlygoms, suprato savo sudaromo susitarimo esmę ir pasekmes.
15. Teismas nustatė, kad ieškovas atliko visus (duomenys neskelbtini) susitarimo 2.3.1 punkte nurodytus veiksmus, ir aplinkybę, kad įmonė jam sumokėjo sulygtą sumą (10 967,77 Eur), vertino kaip patvirtinančią, jog buvo sąlygos išmokėti šią sumą. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės siekį, ginčui jau esant teisme, susitarimo 2 punkte įtvirtintą tvarką sieti su 3 punktu, nes, teismo vertinimu, tai neatitiko susitarimo turinio ir šalių valios susitarimo sudarymo metu. Susitarimo 7 punktas patvirtina atsakovės siekį ieškovo pagalbos pereinamuoju laikotarpiu, suteikiant jam teisę konsultuoti savo darbuotojus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas tai ir darė (konsultavo atsakovės darbuotoją (duomenys neskelbtini); ieškovo teiginių, kad su audito bendrove ieškovas bendravo paprašytas atsakovės darbuotojų, atsakovė nepaneigė). 10 967,77 Eur išmokėjimas (duomenys neskelbtini) ieškovui, taip pat priedo prie susitarimo sudarymas dėl ieškovo vadovavimo įmonei pratęsimo vienam mėnesiui bei ieškovo atleidimas iš darbo šalių susitarimu (duomenys neskelbtini), nenurodant jokių kaltų ieškovo veiksmų, susitarimo pažeidimų, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovė laikė, jog susitarimo ieškovas nėra pažeidęs. Be to, susitarimo 2.3 ir 3 punktai pasiūlyti atsakovės, taigi abejonės dėl šių nuostatų turinio, jei jų būtų, aiškintinos atsakovės nenaudai. Kadangi ieškovas įvykdė susitarimo 2.3.1 punkte įtvirtintas sąlygas, atsakovė pagrįstai jam išmokėjo 2 mėnesių sutartinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir pagrindo ją grąžinti nėra.
16. Pagal šalių (duomenys neskelbtini) susitarimą likusi 4 mėnesių sutartinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ieškovui turėjo būti sumokėta iki (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys nepatvirtina, kad iki šios datos būtų paaiškėjusios aplinkybės, turinčios reikšmės darbuotojo, kaip įmonės vadovo, atsakomybei kilti, atlikus įmonės finansinį auditą ir šios įmonės veiklos vidaus auditą, taigi įmonei nebuvo pagrindo neišmokėti ieškovui likusios išeitinės išmokos sumos. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog šalys būtų keitusios susitarimą ir pratęsusios atsiskaitymo terminą. Atsakovei, konsultuojamai kvalifikuotų teisininkų, to neinicijavus, laikytina, kad atsakovės pozicija tiek susitarimo sudarymo metu, tiek ieškovo atleidimo iš darbo metu buvo tokia, kad darbuotojas buvo atleistas šalių susitarimu, nefiksuojant jokios jo kaltės, nenurodant jokių aplinkybių, galinčių paveikti sulygtą atsiskaitymą su juo, iki šalių sulygto termino (duomenys neskelbtini) nenustačius jokių pažeidimų. Darbdavė privalo laikytis susitarimo, nepriklausomai nuo to, kokias aplinkybes ji nustatė ir kaip ji jas vertina vėliau. Teismas konstatavo susitarimo pažeidimą ir nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės likusią nesumokėtą išeitinės išmokos sumą.
17. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) susitarimo 2.3.2 punkte buvo įtvirtinta kaip sąlyga ieškovui išmokėti 4 mėnesių sutartinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką būtent įmonės, t. y. išimtinai tik pačios atsakovės, finansinio audito ir veiklos vidaus audito rezultatai, paaiškėję iki (duomenys neskelbtini). Juose jokių ieškovo vykdytos veiklos pažeidimų nenustatyta. Atsakovės šio punkto interpretavimas kaip ne vien jos, o visų atsakovės patronuojamųjų įmonių audito rezultatai, teismo vertinimu, nepagrįstas, nes taip šiame punkte nenurodyta, o kituose punktuose, kur minimos atsakovės patronuojamosios bendrovės, būtent taip jos ir įvardijamos – patronuojamosios bendrovės, grupės bendrovės (pvz., 2.1.3, 3, 5, 8 punktai).
18. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas pažymėjo, kad ieškovas atsakovės vadovo pareigas ėjo ilgą laiką (6 metus). Jis atleistas iš pareigų šalių susitarimu, nekonstatavus jokių jo kaltų veiksmų. Atsakovė viešai žiniasklaidoje teigė apie itin gerus įmonės rezultatus (duomenys neskelbtini) m., kai pajamas teikė (duomenys neskelbtini), pajamos padidėjo dvigubai, nei buvo planuota. Teismas vertino, kad tai buvo dalis ieškovo, kaip įmonės vadovo, indėlio. Atsakovės žiniasklaidoje pateikta informacija, jog ieškovas buvo atleistas iš pareigų dėl prarasto pasitikėjimo juo, dėl jo paties kaltės, kartu straipsnyje įkelta ir ieškovo nuotrauka, kai atsakovė Lietuvoje yra itin gerai žinoma įmonė, o žinios apie tokio tipo įmonę visada sulaukia itin didelio susidomėjimo ir komentavimo visuomenėje, teismo vertinimu, padarė žalos ieškovo dalykinei reputacijai, emocinei savijautai, todėl teismas nusprendė priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
19. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
20. Įvertinusi bylos duomenis, patvirtinančius, kad ieškovas atsakovės bendrovėje ėjo generalinio direktoriaus pareigas pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį, taip pat ieškovas ėjo atsakovės grupės bendrovių – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – vadovo pareigas, iš pareigų minėtose bendrovėse ieškovas išregistruotas skirtingų akcininko sprendimų pagrindu, kolegija konstatavo, kad šio ginčo atveju aktualus ir vertintinas tik ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties nutraukimas, atleidimo pagrindas ir su tuo susijusių sumų išmokėjimas.
21. Kolegija atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė susitarimą dėl darbo sutarties (su visais jos pakeitimais ir papildymais) nutraukimo šalių susitarimu, (duomenys neskelbtini) pasirašė priedą, kuriais susitarė dėl ieškovo išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini) sąlygų; (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimu ieškovas buvo atšauktas iš pareigų nuo (duomenys neskelbtini) šalių susitarimu, vadovaujantis DK 54 straipsnio, 104 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei ABĮ 37 straipsnio 3, 4 dalių nuostatomis, ir laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo atšaukimas iš bendrovės vadovo pareigų ir darbo sutarties nutraukimo pagrindas buvo šalių susitarimas pagal DK 54 straipsnio nuostatas. Atsakovės argumentą dėl ieškovo atleidimo iš darbo sutartimi sulygtų pareigų dėl jo kaltės kolegija atmetė.
22. Kolegija nurodė (duomenys neskelbtini) susitarimo 2.1.3, 2.3.1, 2.3.2 punktų turinį. Remdamasi kasacinio teismo praktika dėl vadovo atsakomybės, žalos dydžio įrodinėjimo naštos paskirstymo, kolegija pažymėjo, kad išeitinės išmokos išmokėjimas darbuotojui atliekant darbo funkcijas ir darbuotojo žalos atlyginimas yra skirtingi institutai, savo esme atliekantys skirtingas funkcijas. Kolegija laikė pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovui priklausančios išeitinės išmokos priteisimo, pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų konkretų bendrovės vadovo galimai padarytos žalos dydį, pateiktuose dokumentuose žalos padarymo faktas įvardijamas kaip tikėtinas, vartojamos formuluotės „galimai“, „tikėtinai“ ir pan. Kolegija nurodė, kad atsakovei nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo.
23. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos. Atsakovė spaudoje pateikė klaidingą informaciją apie ieškovą, nes ieškovas ir atsakovė nutraukė darbo teisinius santykius šalių susitarimu. Paviešinta informacija neabejotinai galėjo turėti įtakos ieškovo tolimesnio įsidarbinimo galimybėms, sukelti emocinių ar kitokių neigiamų išgyvenimų. Kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, priteisė ieškovui 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
24. Kolegija nurodė, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir sprendimas paliktinas nepakeistas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26. Kasacinis skundas grindžiamas argumentu, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, visiškai nepasisakyta dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo, pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio, 320 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies nuostatos. Teismas nepaaiškino, kodėl akcentuojamos bendrovės vadovo materialinės bei civilinės atsakomybės sąlygos ir skirtumai, nors byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų aiškinimo, nebuvo reikalaujama taikyti materialinę ar civilinę atsakomybę. Teismas ne tik nenurodė teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, bet ir nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Taigi liko nepatikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Esminiai motyvavimo ir teisinio argumentavimo trūkumai negali būti pašalinti kasaciniame teisme. Didelė dalis apeliacinio skundo pagrindų yra fakto klausimai, reikšmingi tinkamam teisės normų taikymui. Apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
27. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Atsakovė nepagrindžia, kad nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimo stoka galėjo turėti įtakos šios nutarties teisėtumui. Nutarties turinys yra išsamus, iš pateiktų motyvų aišku, kodėl priimtas būtent toks sprendimas. Teismas atsakė į esminius apeliaciniame skunde keltus klausimus dėl (ne)tinkamo (duomenys neskelbtini) susitarimo aiškinimo ir dėl ieškovo neva padarytos žalos bendrovei, nepažeidė motyvavimo pareigos. Teismas atskirai aptarė (duomenys neskelbtini) susitarimą ir pasisakė dėl skundo dalies dėl žalos, nors net neturėjo tokios pareigos, kadangi pirmosios instancijos teismas dėl atitinkamų teiginių nebuvo pasisakęs. Teismas pagrįstai nurodė, kad žalos atlyginimo klausimas apskritai šioje byloje nespręstinas, juolab kad teiginiai dėl žalos yra hipotetiniai.
27.2. Kasaciniame skunde detaliai nenurodyti konkretūs apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai, tik formaliai atkartotas apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo pareigą motyvuoti teismo sprendimą (nutartį) atskleidžiant byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes ir pateikiant jų teisinį vertinimą, reikšmingą baigiamajam procesiniam sprendimui pagrįsti
28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, yra nurodęs, kad konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja, jog teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teisės aktui pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui. Baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo 16.5 punktas).
29. Dėl teismo sprendimo motyvavimo svarbos ir teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą apimties ne kartą yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pažymėdamas, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10). Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90), tačiau iš teismo sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). Kai šalies argumentas turi lemiamą reikšmę bylai, jis reikalauja konkretaus ir aiškaus atsakymo (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Hiro Balani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18064/91; 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Mazahir Jafarov prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 39331/09).
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 22 punktas; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 35 punktas). Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumo sprendžiama, be kita ko, ir pagal tai, ar teismas tinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus ir į juos pakankamai atsakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018, 31 punktas).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
32. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 36 punktas). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisako dėl esminės dalies apeliacinio skundo argumentų arba pasisako pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus, yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020).
33. Motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai, apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018, 31 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama apeliacinės instancijos teismo teisė tam tikrais atvejais, atmetant apeliacinį skundą, pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016 54 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) negali lemti situacijos, kai esminiai apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismo atmetami vien apsiribojant nuoroda, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pritaria bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Apeliantui ginčijant tam tikras faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi bent trumpai nurodyti, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, t. y. kodėl atitinkamus apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 30 punktas).
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atliko pareigą nustatyti ir ištirti bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes – išanalizavo šalių sudarytos (duomenys neskelbtini) darbo sutarties sąlygas, (duomenys neskelbtini) susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo (su visais jos pakeitimais ir papildymais) šalių susitarimu sąlygas ir, pateikęs šių susitarimų vertinimą, kvalifikavo šalių teisinius santykius pagal atitinkamas DK normas. Teismas vertino šalių veiksmus minėtų sutarčių vykdymo aspektu ir padarė teisiškai reikšmingas išvadas dėl šalių teisinės atsakomybės vykdant sutartis ir atitinkamai dėl ieškovo teisės į išmokas, nustatytas susitarimuose, bei į išvestinius ieškovo reikalavimus (neturtinė žala, netesybos), kurių pagrindas – atsakovės atliktas ieškovo darbo teisių pažeidimas.
35. Tačiau apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys suponuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, savo baigiamųjų išvadų nepagrindė. Minėta, teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas.
36. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde buvo pateikti išsamūs ir gausiai išplėtoti atsakovės argumentai, kuriais dėstomas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis – akcentuoti šalių santykiai iki ir po (duomenys neskelbtini) susitarimo sudarymo, pateikta atsakovės pozicija dėl susitarimo turinio vertinimo bei šalių susitarimo vykdymo aspektai, kurie, atsakovės teigimu, gali būti vertinami kaip paties ieškovo, buvusio bendrovės vadovo, padaryti darbo sutarties pažeidimai ir kt.
37. Apeliacinės instancijos teismas, minėta, savo baigiamajame procesiniame sprendime nesutikimo su apeliacinio skundo argumentais iš esmės nepagrindė, o tik lakoniškai bei fragmentiškai ir tik dėl kai kurių iš jų pasisakė. Teisėjų kolegija jau ankstesniuose šios nutarties punktuose minėjo, kad reikalavimas pagrįsti teismo procesinį sprendimą negali būti suprantamas kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną byloje iškeltą argumentą, tačiau iš teismo sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas turi pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui, o pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams apeliacinės instancijos teismas bent trumpai, o esant poreikiui ir galimybei, argumentus sugrupavęs, turi nurodyti, kodėl jiems pritaria, t. y. kodėl apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Kadangi esminiai apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamoje byloje buvo susiję būtent su netinkamu šalių susitarimų aiškinimu bei byloje esančių įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo procesinę pareigą iš naujo įvertinti byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į šalių susitarimus ir, atmesdamas apeliacinį skundą, motyvuotai pagrįsti, kodėl pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą jis pripažįsta tinkamu, o atitinkamus apeliacinio skundo argumentus – nepagrįstais.
38. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis teisės normų pažeidimas, be to, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis trūkumas gali būti pripažintas esminiu pažeidimu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012).
39. Nustačius, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, lemiantis kasacine tvarka apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimą ir poreikį pakartoti apeliacinį procesą tam, kad būtų pašalintas atsakovės teisės į tinkamą teismo procesą apeliacinės instancijos teisme pažeidimas, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas