Administracinio nusižengimo byla Nr. II-208-336/2023 (S)

Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00009-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 6 d.

Kėdainiai

Kauno

skundą padavusiam asmeniui E. G., jo atstovui advokatui E. J.,

skundžiamą nutarimą priėmusio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui A. M.,

nukentėjusiam R. G.,

ekspertui V. Š., vaizdo nuotolinės konferencijos būdu per ZOOM platformą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio E. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-350-2023, kuriuo E. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį.

            Teismas

 n u s t a t ė :

administracinėn atsakomybėn patrauktas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu  ir teismo posėdžio metu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-350-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad minėtu nutarimu buvo nubaustas 11 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis, 2021 m. spalio 31 d. 13.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių CASE ir apvažiuodamas traktorių FEND iš dešinės, nepaliko tarpo tarp tempiamosios sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus FEND sėjamosios ženklintuvu kliudė bei apgadino stovėjusio traktoriaus FENDT dešinės pusės galinį ratą. Mano, kad nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Abu įvykio dalyviai, t. y. E. G. ir R. G. nurodė skirtingas aplinkybes, kuriomis įvyko kontaktas, tačiau nors nutarime ir nurodyta, kad vadovautasi nekaltumo prezumpcijos principu, tačiau kaltu padarius administracinį nusižengimą kažkodėl pripažintas E. G., nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų R. G. paaiškinimus ir paneigtų E. G. paaiškinimus. Priimant nutarimą neatsižvelgta į tai, kad būtent E. G. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Neįvertinta aplinkybė, kad E. G. vairuodamas traktorių CASE sėjo, t. y. visą laiką važiavo tiesiai, o tuo tarpu R. G. minėtame lauke jokių sėjos ar kitokių darbų nevykdė, ir kaip jis nurodė, privažiavo prie jo, kad įspėtų, jog nedirbtų žemės. Vien ši aplinkybė patvirtina, kad R. G. matė, jog E. G. vykdo sėjos darbus, t. y. važiuoja tiesiai ir vairuodamas traktorių FENDT judėjo link E. G. vairuojamo traktoriaus CASE ir jeigu, kaip nurodė jis, ketino tik privažiuoti pasakyti, kad nedirbtų žemės, privalėjo matyti kad šone yra sėjamosios ženklintuvas, todėl privalėjo privažiuoti taip, kad jo nekliudytų ir nesudarytų kliūties tiesiai važiuojančiam traktoriui CASE. Tačiau akivaizdu, kad R. G. vairuodamas traktorių užkirto kelią tiesiai važiuojančiam ir sėjos darbus vykdančiam traktoriui CASE.

Priimant nutarimą neatsižvelgta į fotonuotraukose užfiksuotas traktoriaus FEND galinių ratų vėžes iš kurių galima spręsti, kad buvo pavažiuota atgal ir tokiu būdu kliudytas E. G. sėjamosios ženklintuvas. Įvykis įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė E. G., t. y. jam sėjant ir važiuojant tiesiai, R. G. vairuodamas traktorių FEND užkirto jam kelią, o E. G. sustojus, R. G. pradėjo važiuoti atgal ir nepastebėjo sėjamosios ženklintuvo ir jį kliudė. Įvykio versija, kurią nurodė R. G. ir kuria, nesant tai patvirtinančių įrodymų, patikėjo bylą nagrinėjus pareigūnė yra netgi nelogiška, nes pagal ją E. G. važiuodamas priekyje esančią kliūtį (traktorių FEND) vis tiek turėjo važiuoti tiesiai į priekį iki įvyko kontaktas. Kaip jau minėta, iš fotonuotraukose užfiksuotų sėjamosios paliktų vagų matyti, kad traktorius CASE važiavo tiesiai, nevingiuodamas, nekeisdamas važiavimo krypties. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo prijungta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėta byla, kurioje buvo apklausti įvykį matę liudytojai. Nėra pagrindo sutikti, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 126 punktus, nes kaip jau minėta, E. G. vairuojamas traktorius CASE, vykdydamas sėjos darbus važiavo nedideliu greičiu, tiesiai ir lygiagrečiai jau pasėtoms vagoms. Šias aplinkybes matė R. G. ir pažeisdamas KET 4 punktą, t. y. nesielgdamas atsargiai atvažiavo iš šono ir užkirto kelią traktoriui CASE, tuo pačiu sudarė kliūtį traktoriui CASE, t. y. pažeidė KET 9 punktą, bei iš šono nepaliko tarpo, kad eismas būtų saugus, t. y. pažeidė KET 126 punktą. Prašo teismo priimti sprendimą pagal jo skundo prašymą.

Pareiškėjo E. G. atstovas advokatas E. J. teismo posėdžio skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šioje byloje paskyrus ekspertizę, nebuvo pasiūlyta pateikti klausimų atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas visus įrodymus turi vertinti kaip visumą. Jo vertinimu, byloje esanti ekspertizė yra visiškai nepagrįsta, kadangi neatitinka jai keliamų reikalavimų. Ši ekspertizė yra tik subjektyvi eksperto nuomonė, kurią paneigia byloje esantys duomenys. Teismas, vertindamas visas aplinkybes turi įvertinti ir nukentėjusiojo parodymus, kuriais jis teigia, kad norėjo sukliudyti E. G.. Suprantama, kad R. G. vairuotas traktorius FENDT buvo naudojama kaip dirbtinė kliūtis E. G. vairuotam traktoriui.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą skundžiamą nutarimą prašė palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjo teiginį dėl nekaltumo įvykio metu paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro aktas, kuriame aiškiai nurodyta, jog traktorius CASE, vairuotojui (t. y. Pareiškėjui) važiuojant kairio posūkio kreivės trajektorija, kurią žymėjo tempiamos sėjamosios ženklintuvas, šalia stovėjusio traktoriaus FENDT dešiniojo šono, sėjamajai persilenkiant link posūkio kreivės centro, sėjamosios ženklintuvu įsirėmė į stovėjusio traktoriaus FENDT dešiniojo rato ratlankio vidinį išorinį paviršių. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad traktoriaus CASE vairuotojas, apvažiuodamas stovėjusį traktorių FENDT iš dešinės, nepaliko tarpo tarp tempiamosios sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus FENDT rato. Antruoju punktu pareiškėjas teigia, jog priimant nutarimą neatsižvelgta į tai, kad Pareiškėjas paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį, tačiau toks pareiškėjo veiksmas neįrodo jo nekaltumo ar kaltumo. Atsižvelgiant į pareiškėjo ir jo brolio konfliktų istoriją darytina išvada, jog pareiškėjas taip pasielgė, nesugebėdamas savarankiškai spręsti konfliktų su broliu ir siekdamas nusimesti įtarimus nuo savęs. Bet kokiu atveju, tokio pareiškėjo elgesio motyvai kaip negali būti patvirtinti ir nepaneigia išvados kas įtakojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimą. Trečiuoju punktu pareiškėjas teigia, kad neįvertinta aplinkybė, jog R. G. užkirto kelią pareiškėjui. Šis teiginys yra neteisingas, kadangi tiek eismo įvykio aplinkybių aiškinimosi vietoje metu, tiek teismo posėdžių metu R. G. teigė, kad jis atvyko į dirbamą žemės lauką pasikalbėti su pareiškėju ir privažiavo ten, kur pareiškėjas turėjo važiuoti bei sustojo. R. G. pamatęs, jog pareiškėjas toliau važiuoja nekeisdamas savo judėjimo krypties, nors pareiškėjas turėjo pakankamai vietos laisvai apvažiuoti R. G. vairuojamą traktorių, pavažiavo atgal ir vėl sustojo, tačiau pareiškėjas su traktoriumi CASE judėjo toliau nepaisydamas pavojingo atstumo tarp transporto priemonių ir tempiamos sėjamosios ženklintuvu kliudė traktoriaus FENDT dešinį ratą. Eismo įvykis įvyko dirbamame žemės lauke, kuris neturi kliūčių ar ribų kaip, pavyzdžiui, kelias, todėl R. G. sustojęs vaizdinėje medžiagoje užfiksuotoje vietoje, niekaip neužkirto kelio pareiškėjui, kadangi buvo palikta pakankamai vietos jį lengvai apvažiuoti, o atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad R. G. po sustojimo dar turėjo laiko įvertinti pareiškėjo judėjimo trajektoriją ir patraukti savo vairuojamą traktorių atgal, bei paties pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad E. G. vairuojamas traktorius CASE vykdydamas sėjos darbus važiavo nedidelius greičiu <...>“, matyti, kad net ir laiko atžvilgiu susidūrimui išvengti pareiškėjas turėjo pakankamai daug laiko pakeisti savo judėjimo kryptį ir apvažiuoti traktorių FENDT, tačiau pasielgė neatsakingai ir neatsargiai bei to nepadarė. Nurodė, kad ketvirtuoju punktu pareiškėjas teigia, jog neatsižvelgta į vaizdinėje medžiagoje užfiksuotas traktoriaus FENDT galinių ratų vėžes, neva jos įrodo pareiškėjo pateiktą įvykio eigos versiją. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog užfiksuotas nuotraukose ir vaizdo įrašuose sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus rato kontaktas negalėjo susidaryti FENDT traktoriui judant atgal, bet įmanomas tik CASE traktoriui su tempiama sėjamąja judant į priekį. Abejoti eksperto pateiktomis išvadomis nėra pagrindo. Papildomai dar kartą peržiūrėjus vaizdo įrašus pastebėta papildoma aplinkybė, kuri patvirtina tiek R. G. įvykio eigos versiją, tiek ekspertizės akto išvadas, t. y., vaizdo įrašo 2021_1031_173022_020.MP4 1 min. 11 sek. pareigūnui pasilenkiant matuoti atstumo nuo traktoriaus FENDT priekinio rato ašies iki sėjamosios, matomos traktoriaus priekinio dešiniojo rato vėžė ir traktoriaus CASE galinio kairiojo rato vėžė, atstumas tarp jų, kuris akivaizdžiai yra mažesnis nei turėtų būti, jei CASE traktorius būtų pirmiausia pravažiavęs į priekį, o tik tuomet FENDT traktorius būtų pavažiavęs atgal, nes abu traktoriai priekyje turi specialius svorius, kurie yra išsikišę į priekį gerokai daugiau nei priekinės traktoriaus padangos, kas matoma pridėtoje nuotraukoje, o priekinės padangos vėžės atspaudas susidaro tik iki tos vietos, kuri liečiasi su žemės paviršiumi, t. y., beveik ties padangos viduriu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes patvirtinama, kad pareiškėjo įvykio eigos versija, kad R. G. kliudė sėjamosios ženklintuvą važiuodamas atbulomis, yra neįmanoma, nes pareiškėjo vairuojamas traktorius tiesiog nebūtų galėjęs pravažiuoti pro FENDT traktoriaus priekinę dalį. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas ankstesnėje byloje (II-226-673/2022) konstatavo, kad parodymus davusių liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nepakankami nustatyti, kas kaltas dėl eismo įvykio. Nurodo, kad vieninteliai objektyvūs įrodymai byloje yra vaizdinė medžiaga, ekspertizės aktas ir R. G. parodymai, kurie ir sutampa su Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis. Tuo tarpu pareiškėjo įvykių versija vertinama kritiškai, skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat pareiškėjo paaiškinimai keitėsi: apklausos metu pareiškėjas teigė, kad R. G. apvažiuodamas kliudė sėjamosios ženklintuvą, tuo tarpu teikiant skundą nurodė, kad ženklintuvą R. G. kliudė važiuodamas atgal.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas A. M. teismo posėdžio metu skundą prašė atmesti, palikti skundžiamą nutarimą nepakeisti. Palaikė atsiliepime į skundą nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad medžiaga ekspertizės aktui atlikti buvo pakankama. Ankstesnio bylos nagrinėjimo metu dėl liudytojų parodymų nesutapimų ir buvo atlikta ekspertizė.

Nukentėjusysis R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jo brolis E. G. dirbo jų bendrą lauką. Tuo metu dėl to lauko vyko teisiniai ginčai, jis atvyko į lauką paaiškinti, kad brolis to lauko nedirbtų. Atvažiavęs jis sustojo, truputį pavažiavo atgal, tuomet brolis su traktoriumi CASE pavažiavo į priekį ir su nuleistu sėjamosios ženklintuvu kliudė jo traktorių. Įvykio metu buvo truputį apgadintas, t. y. įbrėžtas jo vairuoto traktoriaus FENDT ratlankis. Atvažiavus jis nesudarė kliūties, E. G. galėjo lengvai pravažiuoti pro jį.

Ekspertas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tvirtina duotą ekspertizės aktą. Patvirtino kad jo ekspertinis darbo stažas yra (duomenys neskelbtini). Atliekant ekspertizę buvo panaudota standartinė procedūra, naudojama atliekant nustatant transporto priemonių susidūrimo mechanizmą. Atliekant ekspertizę įvertino visą pateiktą medžiagą, transporto priemonių padėtis ir kitus reikalingus aspektus.  Ekspertizės metu jis turėjo medžiagą (47 lapus) iš nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos. Minėtos medžiagos pakako išvadai duoti. Nurodė, kad jis susipažinęs su byloje esančia ( pateikė pareiškėjas) konsultacine išvada, tačiau jis jos nevertina, kadangi kiekvienas gali pareikšti savo nuomonę ir turi už ją atsakyti. Tuo tarpu jam nėra pareigos vertinti visų nuomonių. Nurodė, kad ekspertizės akte nurodytą versiją, kad traktorius FENDT stovėjo, o traktorius CASE važiavo, jis nustatė pagal kontakto pėdsakus. Tuo atveju, jeigu abu traktoriai būtų judėję, kontakto pėdsakai būtų buvę gerokai didesni.

Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėta administracinio nusižengimo byla II-226-673/2022,  vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. (analogija)  buvo pagarsinti liudytojų R. G., L. G., M. G., V. J., V. J., B. R. parodymai (b. l. 50-52, 64-65).

Skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/ 2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-718/ 2012, N444-1254/2012, kt. ).

Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį nusižengimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus numatytus ANK. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, privaloma nustatyti, kokie konkrečiai KET reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 5 punktas reglamentuoja, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis. KET 9 punkte yra nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Teismas pažymi, jog asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Pagal ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-350-2023 E. G. buvo nubaustas 11 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis, 2021 m. spalio 31 d. 13.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių CASE ir apvažiuodamas traktorių FEND iš dešinės, nepaliko tarpo tarp tempiamosios sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus FEND sėjamosios ženklintuvu kliudė bei apgadino stovėjusio traktoriaus FENDT dešinės pusės galinį ratą. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 ir 126 punktus. E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 5 punktas reglamentuoja, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis. KET 9 ir 126 punktai nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Nagrinėjamu atveju, E. G. teigimu, administracinis nusižengimas jam buvo inkriminuotas nepagrįstai, kadangi nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų R. G. paaiškinimus ir paneigtų E. G. paaiškinimus. Priimant nutarimą neatsižvelgta į tai, kad būtent jis, E. G., paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Neįvertinta aplinkybė, kad E. G. vairuodamas traktorių CASE sėjo, t. y. visą laiką važiavo tiesiai. R. G. matė, jog E. G. vykdo sėjos darbus, t. y. važiuoja tiesiai ir vairuodamas traktorių FENDT judėjo link E. G. vairuojamo traktoriaus CASE ir jeigu, kaip nurodė jis, ketino tik privažiuoti pasakyti, kad nedirbtų žemės, privalėjo matyti, kad šone yra sėjamosios ženklintuvas, todėl privalėjo privažiuoti taip, kad jo nekliudytų ir nesudarytų kliūties tiesiai važiuojančiam traktoriui CASE. Tačiau akivaizdu, kad R. G. vairuodamas traktorių užkirto kelią tiesiai važiuojančiam ir sėjos darbus vykdančiam traktoriui CASE. Priimant nutarimą neatsižvelgta į fotonuotraukose užfiksuotas traktoriaus FEND galinių ratų vėžes iš kurių galima spręsti, kad buvo pavažiuota atgal ir tokiu būdu kliudytas E. G. sėjamosios ženklintuvas. Iš fotonuotraukose užfiksuotų sėjamosios paliktų vagų matyti, kad traktorius CASE važiavo tiesiai, nevingiuodamas, nekeisdamas važiavimo krypties. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo prijungta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėta byla, kurioje buvo apklausti įvykį matę liudytojai.

Iš Lietuvos teismo  ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 17 d. ekspertizės akto Nr. 11-2293 (22) matyti, kad atlikus ekspertinį tyrimą, buvo nustatytas įvykio susidūrimo mechanizmas. T. y. traktoriaus CASE, (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant kairio posūkio kreivės trajektorija, kurią pažymėjo tempiamosios sėjos ženklintuvas, šalia stovėjusio traktoriaus FENDT, (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono, sėjamajai persislenkant link posūkio kreivės centro, sėjamosios ženklintuvas įsirėmė į stovėjusio traktoriaus FENDT dešiniojo rato ratlankio vidinį išorinį paviršių. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad traktoriaus CASE vairuotojas, apvažiuodamas stovėjusį traktorių FENDT iš dešinės, nepaliko tarpo tarp tempiamosios sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus FENDT rato. Teismo vertinimu, eksperto padarytos išvada yra nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Ekspertui buvo pateikta visa aktuali ekspertizės atlikimui bylos medžiaga. Ekspertas nurodė, kokius objektus tyrė, kokius tyrimus atliko, tyrimo metodus ir priemones naudojo. Gautus rezultatus ir motyvuotą jų įvertinimą ekspertas pateikė ekspertizės akto išvadoje, suformuluodamas motyvuotus atsakymus į visus pateiktus klausimus. Išvadų pagrįstumas buvo patvirtintas ir teismo posėdžio metu.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė apie tai, kad priimant skundžiamą nutarimą neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį, niekaip neįrodo jo galimo nekaltumo ir eismo įvykio kvalifikavimui neturi jokios reikšmės. Nors pareiškėjas teigia, kad liko neįvertinta aplinkybė, jog R. G. užkirto kelią pareiškėjui. R. G. teigė, kad jis atvyko į dirbamą žemės lauką pasikalbėti su pareiškėju ir privažiavo ten, kur pareiškėjas turėjo važiuoti bei sustojo. R. G. pamatęs, jog pareiškėjas toliau važiuoja nekeisdamas savo judėjimo krypties, pavažiavo atgal ir vėl sustojo, tačiau pareiškėjas su traktoriumi CASE judėjo toliau nepaisydamas pavojingo atstumo tarp transporto priemonių ir tempiamos sėjamosios ženklintuvu kliudė traktoriaus FENDT dešinį ratą. Eismo įvykis įvyko dirbamame žemės lauke, kuris neturi kliūčių ar ribų kaip, pavyzdžiui, kelias, todėl R. G. sustojęs vaizdinėje medžiagoje užfiksuotoje vietoje, niekaip neužkirto kelio pareiškėjui, kadangi buvo palikta pakankamai vietos jį lengvai apvažiuoti. Byloje esanti vaizdinė medžiaga patvirtina, kad dirbamos žemės laukas yra platus ir didelis, todėl pareiškėjui neturėjo būti sunku apvažiuoti kitą traktorių, juo labiau, kad jis ir pats pripažino, kad važiavo nedideliu greičiu.  Susidūrimui išvengti pareiškėjas turėjo pakankamai daug laiko pakeisti savo judėjimo kryptį ir apvažiuoti traktorių FENDT, tačiau pasielgė neatsakingai ir neatsargiai bei to nepadarė.

Be to, ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog užfiksuotas nuotraukose ir vaizdo įrašuose sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus rato kontaktas negalėjo susidaryti FENDT traktoriui judant atgal, bet įmanomas tik CASE traktoriui su tempiama sėjamąja judant į priekį. Abejoti eksperto pateiktomis išvadomis nėra pagrindo. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, pareiškėjo įvykio eigos versija, kad R. G. kliudė sėjamosios ženklintuvą važiuodamas atbulomis, yra neįmanoma, nes pareiškėjo vairuojamas traktorius tiesiog nebūtų galėjęs pravažiuoti pro FENDT traktoriaus priekinę dalį, ant kurios nėra ir nebuvo nustatyta jokių sužeidimų.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismui pateikė konsultacinę išvadą, parengtą transporto inžinieriaus, turto vertintojo asistento, kurioje nurodoma, kad pagal tyrimui medžiagą, nepakanka objektyvių įrodymų nustatyti dėl kurio traktoriaus vairuotojo veiksmų įvyko susidūrimas. Visi trys galimi susidūrimo mechanizmai techniniu požiūriu yra tikėtini, nė vieno iš jų negalima atmesti. Neįmanoma nustatyti, kurio ar kurių įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam įvykiui. Vis dėl to, teismas su šia išvada nesutinka. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia nustatyti įvykio mechanizmą ir dėl įvykio kaltąjį asmenį.

Todėl, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, vaizdine medžiaga iš įvykio vietos, ekspertizės aktu, kurio išvados nekelia teismui jokių abejonių ir kuris teismo posėdžio metu buvo patvirtintos eksperto, kita rašytine medžiaga, teismas konstatuoja, jog panaikinti ar pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-350-2023, nėra pagrindo. E. G. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo įrodyta anksčiau aptartais duomenimis, jam skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Jo įvykių versija vertinama kritiškai, skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

E. G. skundą atmesti.  

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-350-2023, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui. 

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja                                                                                                                    Audra Kriščiūnienė