Civilinė byla Nr. e3K-3-350-219/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00575-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrovės „Future Enterprises Pte Ltd“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „Future Enterprises Pte Ltd“ ieškinį atsakovei bendrovei „McDonald‘s International Property Company, Ltd“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos pripažinimą negaliojančia, jeigu prekių ženklas yra klaidinamai panašus į įregistruotą ankstesnį prekių ženklą tapačioms ar panašioms prekėms ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus (toliau – ir Apeliacinis skyrius) 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 2Ap-1548 ir palikti ieškovės prekių ženklo „MacCoffee 3 in 1“ registraciją galiojančią; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra prekių ženklo „MacCoffee 3 in 1“ [fig], kuris įregistruotas 2012 m. birželio 14 d. (Nr. 65380) ir pagal Nicos klasifikaciją yra skirtas 30 klasės prekėms: tirpusis kavos mišinys, žymėti, savininkė. Jos prekių ženklas yra kombinuotas, nespalvotas, sudarytas iš žodinių ir vaizdinių elementų kompozicijos. Ženklo viršuje tamsaus, horizontalaus stačiakampio užapvalintais kampais fone šviesios spalvos raidėmis užrašytas žodinis elementas „MacCoffee“, jame pirma ir ketvirta raidės „M“ ir „C“ yra didžiosios, o likusios – mažosios, virš raidės „C“ įkomponuotas vingiuojančių kreivių derinys. Žemiau išdėstyta grafinių elementų kompozicija – garuojantis puodelis su tamsaus skysčio gėrimu ir šviesia puta, ant jo smulkiomis raidėmis užrašytas žodis kaip ir ženklo viršuje – „MacCoffee“. Aplink puodelį išdėliotos tamsios spalvos kavos pupelės. Šalia šio vaizdinio elemento, dešinėje ženklo pusėje, tamsiame ovalo formos fone šviesia spalva mažesniu šriftu nei nurodytas žodinis elementas ženklo viršuje užrašytas junginys „3 in 1“ ir dar tamsesne spalva labai smulkiu šriftu užrašyti žodžiai viršuje – „Original“, apačioje – „Coffee Mix“ (žr. iliustraciją žemiau).

4. Atsakovė yra žodinio prekių ženklo „McCAFE“ (registracijos Nr. 000058438 ir Nr. 006870851) savininkė, 2011 m. kovo 25 d. įregistravusi savo prekės ženklą 30 klasės prekėms: sumuštiniai, sumuštiniai su mėsa, sumuštiniai su kiauliena, sumuštiniai su žuvimi, sumuštiniai su vištiena, biskvitai, duona, kepiniai, sausainiai, šokoladas šokoladiniai saldainiai, kava, kavos pakaitalai, arbata, garstyčios, avižiniai miltai, miltiniai konditerijos gaminiai, pyragaičiai, padažai (uždarai), prieskoniai, cukrus, taip pat 43 klasės prekėms ir paslaugoms: restoranai, gėrimų ir maisto pristatymas į namus, kavinės, kavos barai, aprūpinimas maistu ir gėrimais, valgyklos, užkandinės, žymėti. Atsakovės prekių ženklai yra žodiniai, užrašyti standartiniu šriftu, lotyniškomis raidėmis, iš kurių antrosios raidės „c“ yra mažosios, o visos kitos – didžiosios. Jokių papildomų elementų atsakovės prekių ženkluose nėra.
5. Atsakovė 2012 m. spalio 18 d. Apeliaciniam skyriui pateikė protestą dėl ieškovės prekių ženklo „MacCoffee 3 in 1“ registracijos, kurį grindė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 straipsnio 3 dalimi bei savo teisėmis į Bendrijos prekių ženklus „McCAFE“ (registracijos Nr. 000058438 ir Nr. 006870851). Apeliacinis skyrius 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 2Ap-1548 atsakovės protestą patenkino ir pripažino ieškovės prekių ženklo registraciją negaliojančia.
6. Ieškovė nesutinka su tokiu sprendimu, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Jos vertinimu, lyginant ginčo prekių ženklus buvo neteisingai pritaikytos žodinio ir kombinuoto prekių ženklų panašumo vertinimo taisyklės. Ieškovės prekių ženklo žodinis elementas „MacCoffee“ nėra labiau išsiskiriantis ir pastebimas nei kiti elementai (kavos puodelio su kavos pupelėmis piešinys), todėl Apeliacinis skyrius nepagrįstai šį elementą laikė dominuojančiu. Ieškovės prekių ženklas sudarytas iš vientisos įvairių elementų kompozicijos, visi šie elementai daro įtaką bendram regimajam įspūdžiui ir yra lygiaverčiai. Apeliacinis skyrius vizualiai, fonetiškai ir semantiškai nepagrįstai lygino tik prekių ženklų žodinius elementus, nepasisakė apie kitus ženklų elementus.
7. Ieškovė ieškinį pareiškė remdamasi PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, argumentų dėl proteste nurodytos PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies teismui neteikė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino, panaikino Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 2Ap-1548, kuriuo patenkintas bendrovės „McDonald‘s International Property Company, Ltd“ protestas ir pripažinta negaliojančia prekių ženklo „MacCoffee“ registracija Nr. 65380; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovės prekių ženklų registracija yra ankstesnė už ieškovės prekių ženklo registraciją, taip pat kad prekės, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra panašios (atsakovės prekių ženklas įregistruotas 30 klasės prekėms, tarp kurių yra ir kava bei kavos pakaitalai, o ieškovės – tirpiai kavai).
10. Spręsdamas dėl ginčo prekių ženklų panašumo, teismas konstatavo, kad Apeliacinis skyrius netinkamai vertino prekių ženklus sudarančių elementų visumą – jų vizualų, fonetinį, semantinį panašumą, neįvertino lyginamųjų prekių ženklų per bendrąjį jų suvokimo įspūdį, ieškovės prekės specifiškumo.
11. Ieškovės prekių ženklas yra nespalvotas, kombinuotas (jo kompozicijoje yra žodinių ir vaizdinių elementų), o atsakovės prekių ženklas – tik žodinis, sudarytas iš vieno žodžio, turinčio šešias raides – „McCAFE“, iš kurių visos yra didžiosios, išskyrus antrąją ženklo raidę „c“. Ieškovės prekių ženklą sudaro keli žodiniai elementai, susidedantys iš specialiu šriftu parašytų raidžių bei skaitmenų: žodinis elementas „MacCoffee“, kuris yra gerokai ilgesnis (iš devynių raidžių, iš kurių tik dvi didžiosios), užrašas „3 in 1“, reiškiantis „trys viename“, smulkių raidžių užrašai „Original“ ir „Coffee mix“, bei vaizdinis elementas – garuojantis kavos puodelis, ant puodelio pasikartojantis užrašas „MacCoffee“, ir kavos pupelės aplink puodelį. Atsakovės žodinis prekių ženklas parašytas standartiniu šriftu, juodomis raidėmis baltame fone, o atsakovės – stilizuotomis baltomis raidėmis tamsiame fone. Užrašai „3 in 1“, „Original“ ir „Coffee mix“ apibūdina ieškovės prekės (tirpstančios kavos, cukraus ir pieno mišinio) specifiškumą, lyginant su atsakovės prekėmis ir jos prekių ženklais.
12. Kadangi ieškovės prekių ženklas yra žodinis ir vaizdinis, tai, spręsdamas dėl ženklų panašumo, teismas taikė Prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo metodiniuose nurodymuose (toliau – ir Metodiniai nurodymai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28, įtvirtintas kombinuotų ženklų lyginimo nuostatas, pagal kurias būtina išskirti svarbiausius ženklų elementus ir pagal juos lyginti ženklus.
13. Nors dalelytės „Mc“ ir „Mac“ (formantai) tariant skamba panašiai, tačiau vizualiai skiriasi raidžių skaičiumi. Ieškovės ženkle esantis prasminis žodis „Coffee“ reiškia kavą ir kartu su užrašu „3 in 1“ tiksliai apibūdina prekę; atsakovės ženkle „CAFE“ reiškia kavinę, t. y. patalpą. Nors abu žodžiai siejasi su ta pačia preke ir jos vartojimo būdais, tačiau ieškovės ženkle esantys grafiniai, vaizdiniai elementai daro įtaką ženklų kompozicijai, bendram ženklų suvokimo įspūdžiui, todėl visi ieškovės ženklų elementai – žodinis ir vaizdinis – savo prasme ir vizualiai yra lygiaverčiai.
14. Teismas atmetė argumentus, kad ieškovės prekių ženkle pavaizduotos pupelės ir kavos puodelis negali būti vertinami kaip atskiriantys prekės ženklus nuo atsakovės ženklų, nurodydamas, kad atsakovės prekių ženklas, sudarytas iš prekių ženkluose dažnai vartojamo formanto „Mc“ ir žodžio „CAFE“, reiškiančio 42 klasės paslaugų teikimo vietą, laikytinas silpnu prekės ženklu su silpnais skiriamaisiais požymiais. Ieškovės ženklas, priešingai, yra kombinuotas, apima daug daugiau savarankiškų, prekių ženklą individualizuoti padedančių elementų ir tai formuoja eilinio vartotojo bendrą suvokimo įspūdį, kurį sukelia prekių ženklas ir jo vaizdo prasmė.
15. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas prekių ženklas turi būti saugomas toks, koks yra įregistruotas; saugomi visi kombinuotą prekių ženklą sudarantys elementai, o visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspūdis, kaip bendriausias prekių ženklo panašumo kriterijus, lemia išvadas dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo ar skirtingumo. Dėl to vertinant ieškovės prekių ženklo individualumą ir jo skirtingumą nuo atsakovės prekių ženklo būtina atsižvelgti į įregistruotą vaizdinį elementą ir į žodelio „in“ bei skaitmenų 3 ir 1 derinį, kurie sudaro vientisą kompoziciją ir apibūdina specifinę, nors ir priskirtą tai pačiai klasei, prekę, kuria prekiauja ieškovė ir kuri daro didelę įtaką bendram regimajam įspūdžiui. Tokio įspūdžio nekuria atsakovės prekių ženklas, nes jis neturi vaizdinio elemento, yra sudarytas iš vieno sudėtinio žodžio, susidedančio iš formanto „Mc“ ir žodžio „CAFE“, reiškiančio kavinę.
16. Teismas atsižvelgė į susiklosčiusią ženklų vartojimo praktiką – ieškovės ženklu žymimos prekės paduodamos parduotuvėse, prekybos centruose, o atsakovės ženklu žymimos paslaugos teikiamos visuomeninio maitinimo įstaigose, pažymėjo, kad prekių patekimas į rinką skirtingais kanalais taip pat mažina vartotojų suklaidinimo galimybę. Šalys tarpusavyje nekonkuruoja, ieškovė yra investavusi į savo prekės ženklo žinomumą ir reputaciją daug lėšų.
17. Atsakovė prekių ženklų panašumą grindė tuo, kad ženklai panašūs dalelytėmis „Mac“ ir „Mc“ ir atsakovė naudojasi jos, kaip prekių ženklų su dalelyte „Mc“ savininkės, reputacija, tačiau apklausos rezultatai patvirtino, kad tik maža dalis apklaustųjų ieškovės ženklą priskyrė bendrovei „McDonald‘s International Property Company, Ltd“.
18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
19. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės prekių ženklo dominuojantį elementą bei jo reikšmę bendram ženklo suvokimo įspūdžiui, nepagrįstai nepasisakė dėl lyginamųjų prekių ženklų fonetinio ir semantinio panašumo bei šiais prekių ženklais žymimų prekių įtakos jų bendram panašumui, kas turėjo tiesioginės įtakos neteisingai išvadai, kad nėra tikimybės suklaidinti vartotojus.
20. Kolegijos vertinimu, vaizdinis ieškovės prekių ženklo elementas nepasižymi išskirtinumu ir neatsveria žodinio elemento „MacCoffee“ svarbos bendram ženklo suvokimo įspūdžiui. Tai, kad žodinis elementas užrašytas paryškintomis, itin didelėmis vizualiai aiškiomis raidėmis, teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad jam suteikta svarbiausia, dominuojanti, reikšmė.
21. Vaizdinis elementas, nors ir užima didelę ieškovės prekių ženklo dalį, tačiau nesuteikia jam jokio išskirtinumo, tik vaizdu patvirtina prekes, kurioms skirtas registruotas ginčo prekių ženklas. Vaizdinis ieškovės prekių ženklo elementas naudojamas ant kitų gamintojų pakuočių ir dažniausiai siejamas su kavos produktais, todėl paprastam vartotojui neturi tiesioginės reikšmės identifikuojant prekių ženklą. Užrašas „3 in 1“ taip pat nepasižymi jokiu išskirtinumu ir akivaizdžia įtaka bendram ženklo suvokimui, nes daugelio kavos gamintojų yra naudojamas kavos pakuotėse nurodant kavos gėrimą iš tirpios, balintos kavos ir cukraus mišinio. Be to, šis junginys yra nutolęs nuo žodinio elemento „MacCoffee“ ir užrašytas smulkesniu šriftu, todėl mažai tikėtina, kad vidutinis vartotojas vizualiai suvoks ginčijamo prekių ženklo žodinį elementą „MacCoffee“ ir užrašą „3 in 1“ kaip vieną elementą.
22. Fonetinį lyginamųjų prekių ženklų panašumą lemia ne tik panašus prekių ženklų tarimas, bet ir jų žodinio elemento ilgis, artimi ir sutampantys garsai bei jų vieta ženkle, panašiai tariamų raidžių ir skiemenų išdėstymas, vieno ženklo įsiterpimas į kitą ženklą, skiemenų skaičius ženkle ir kitos aplinkybės, išvardytos Metodinių nurodymų 3.1.2 punkte. Pagrindiniai lyginamųjų prekių ženklų elementai yra sudaryti tuo pačiu principu, t. y. lyginami žodiniai junginiai sudaryti iš panašių dalelių „Mc“ ir „Mac“ bei „CAFE“ ir „Coffee“. Žodinių elementų dalys „Mc“ ir „Mac“ skiriasi raide „a“, esančia ieškovės prekių ženkle, tačiau šis skirtumas nėra ryškus ir aiškiai suvokiamas, nes abiem atvejais šių žodinių elementų dalių tarimas sutaps ar bus labai panašus dėl garsų „M“ ir „c“ tapataus tarimo. Fonetiškai tariant žodinius elementus „McCAFE“ ir „MacCoffee“ dėl dvigubos „K“ yra akcentuojamos antrosios šių žodžių junginių dalys, kurios nors ir skiriasi tarimu, tačiau turi du sutampančius priebalsius „C“ ir „F“, šie tariant aiškiai girdimi. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija padarė išvadą, kad abu prekių ženklai fonetiškai yra panašūs ir tai sustiprina jų ryšį su vizualiu panašumu.
23. Spręsdama dėl ženklų semantinio panašumo, kolegija pažymėjo, kad lyginami prekių ženklai yra dirbtinai sudaryti žodiniai junginiai, todėl konkrečios semantinės reikšmės neturi. Juose esantys prasminiai žodžiai „Coffee“ ir „CAFE“ atitinkamai reiškia kavą (prekę) ir kavinę, kurioje teikiamos maitinimo paslaugos, taip pat verdama bei patiekiama kava. Nors šių žodžių reikšmė ir nėra tapati, tačiau prasmės požiūriu jie yra glaudžiai susiję, nes žodis „kavinė“ lietuvių kalboje siejamas su vieta, kur geriama kava. Dėl to kolegija sprendė, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog ženkluose dominuojantys žodiniai elementai vartotojui gali asocijuotis su ta pačia reikšme (prasme).
24. Lygindama ginčo ženklais žymimas prekes ir paslaugas, kolegija nustatė, kad ieškovės prekių ženklu žymimos prekės „tirpusis kavos mišinys“ yra tapačios atsakovės 30 klasės prekėms „kava, kavos pakaitalai“, jos yra to paties ar panašaus pobūdžio, skirtos tiems patiems eiliniams vartotojams. Ieškovės prekių ženklu žymimos prekės taip pat panašios į 42 klasės paslaugas, nes jos yra skirtos tiems patiems vartotojams, naudojamos tam pačiam tikslui, sutampa jų realizavimo vieta. Vien tai, kad ginčo šalių prekių ženklais žymimos prekės gali patekti į rinką skirtingais kanalais, nepaneigia išvados, jog vartotojai, įsigiję prekę, pažymėtą panašiu ženklu, gali būti suklaidinti.
25. Kolegija konstatavo, kad nustatytas vizualus, fonetinis ir semantinis lyginamųjų ženklų panašumas ir jais žymimų prekių tapatumas bei panašumas sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Šios išvados nepaneigia ieškovės atlikta visuomenės apklausa, kurios duomenimis, 35,2 proc. respondentų teigė manantys, kad lyginami prekių ženklai yra klaidinamai panašūs; tokia apklaustų respondentų procentinė išraiška yra pakankama pripažinti, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikos, dėl prekių ženklų panašumo sprendė ne nagrinėdamas įregistruotų ženklų visumą, o apsiribodamas kelių elementų panašumo analize, nevertino, kad panašūs ženklų elementai yra aprašomojo pobūdžio (turi silpną skiriamąjį požymį) ir dėl to negali lemti visuomenės suklaidinimo tikimybės.
2. Tiek pagal ESTT, tiek pagal kasacinio teismo praktiką ar Metodinius nurodymus silpnas prekių ženklo elementas, net jeigu jis prekių ženkle dominuoja, negali lemti prekių ženklų panašumo ir išvados, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės prekių ženklas yra silpnas prekių ženklas su silpnais skiriamaisiais požymiais. Apeliacinės instancijos teismas šios išvados nepaneigė, ir taip ne tik nukrypo nuo kasaciniame skunde nurodytos teismų praktikos, bet ir netinkamai taikė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 8 straipsnio 2 dalį bei sukūrė neteisingą precedentą.
3. Spręsdamas, kad kasatorė neįrodė, jog pagrindinis dominuojantis elementas jos prekių ženkle yra vaizdinis elementas, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Europos Sąjungos vidaus rinkos derinimo tarnybos (toliau – ir VRDT) gairių, pagal kurias tai, ar ženklo komponentą galima ar negalima laikyti skiriamuoju (arba turinčiu silpnesnį skiriamąjį požymį), neturi įtakos dominuojančiojo požymio vertinimui; vaizdiniai elementai gali būti dominuojantys žymenyse, kuriuose yra ir žodinių elementų; kombinuoto ženklo elemento silpnas skiriamasis požymis nebūtinai reiškia, kad toks elementas negali būti dominuojančiu (dėl savo pozicijos ar dydžio jis gali sukelti įspūdį vartotojams ir būti atsimintas). Nukrypdamas nuo nurodytų taisyklių, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aprašomąjį pobūdį turintys vaizdiniai elementai negali kartu su žodiniu elementu ar vieni užimti dominuojančios pozicijos prekių ženklo kompozicijoje. Kasatorės prekių ženklo žodinis elementas „MacCoffee“ nėra labiau dominuojantis nei vaizdinis elementas, jie kartu sudaro vientisą kompoziciją.
4. Tiek pagal kasacinio teismo praktiką, tiek pagal VRDT gaires ženklai, kurių panašumas yra vertinamas, turi būti lyginami tokios formos, kokios jie yra apsaugoti (registruoti), tai turi būti daroma visa ženklų apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas, fonetinį ir semantinį lyginamųjų ženklų panašumą vertindamas tik pagal žodinius elementus, nukrypo nuo nurodytos praktikos, nevertino vizualaus ženklų panašumo. Vizualiai, net ir žodiniai ženklų elementai nepanašūs (turi būti lyginami „McCAFE“ ir „MacCoffee 3 in 1 Original Coffee mix“), kasatorės prekių ženklas kaip visuma vizualiai nepanašus į atsakovės prekių ženklus. Fonetiškai, t. y. tariant ženklų žodinius elementus, akcentuojamos antrosios junginių dalys, kurių tarimo ilgis ir intonacija skiriasi, kasatorės prekių ženkle yra dar du žodiniai elementai „3 in 1“ ir „Original Coffee mix“. Žodžiai „Coffee“ ir „CAFE“ nėra sinonimai, jų negalima laikyti semantiškai panašiais (asociacijų nepakanka, kad būtų konstatuota suklaidinimo tikimybė), ypač atsižvelgiant į tai, kad prekių ženkluose yra ir kitų savarankišką prasmę turinčių elementų.
5. Pagal VRDT praktiką, tuo atveju, kai ankstesnis prekių ženklas nėra itin skiriamasis, netgi nežymūs skirtumai tarp tokio prekių ženklo ir vėlesnio ženklo yra pakankami suklaidinimo tikimybei pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, kad atsakovės prekių ženklai turi silpną skiriamąjį požymį, tai dar labiau susilpnina visuomenės suklaidinimo tikimybę; todėl lyginamieji ženklai gali egzistuoti kartu. Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismo (toliau – PIT) praktikoje konstatuota, kad fonetinis ženklų panašumas yra mažiau svarbus prekių, kurios yra parduodamos tokiu būdu, kai atitinkama visuomenė suvokia ženklą vizualiai, atžvilgiu (PIT 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimas Miguel Cabrera S?nchez, T-242/06); toks principas taikomas maisto produktams (PIT 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimas Ebro Puleva, T-275/07). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad komercinė realybė itin svarbi sprendžiant, ar egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė (atsakovė kavą parduoda visai kitokia forma nei kasatorė, taigi skiriasi ne tik pardavimo vieta), skiriasi ginčo šalių firminis stilius, tad net jei abi prekės būtų parduodamos parduotuvėje, jos nebūtų supainiojamos.
6. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio tesimo praktikos, pagal kurią vertinant visuomenės nuomonės tyrimus apylygiais laikomi tik tokie rezultatai, kai atsakymai skiriasi nežymiai – apie 1 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2005); kai rezultatai skiriasi, įskaitomas tas atsakymo variantas, kurį pasirinkusių respondentų statistiškai daugiausia. Byloje vertintoje apklausoje 35,2 proc. respondentų atsakė, kad ženklai yra klaidinamai panašūs, o 44 proc. – kad nepanašūs. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad apklaustų respondentų procentinė išraiška yra pakankama pripažinti, jog egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė, prieštarauja teismų praktikai, be to, teismai nieko nepasakė apie apklausos rezultatus dėl ieškovės prekių ženklo priskyrimo atsakovei.
7. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 14 straipsnio 1 dalį, nes ištyrė ir pasisakė ne dėl visų byloje surinktų įrodymų (nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad tik maža dalis apklaustųjų kasatorės ženklą priskyrė atsakovei). Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad aplinkybės, jog dalelytė „Mc“ yra formantas, „CAFE“ turi aprašomąjį paslaugų pobūdį, o ieškovės prekių ženklas nepanašus į atsakovės prekių ženklą, jau buvo konstatuotos administracine tvarka – Apeliacinio skyriaus sprendimu atsakovei pateikus ankstesnį protestą dėl panašaus kasatorės prekių ženklo.
8. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kitose šalyse, kuriose lyginamieji prekių ženklai naudojami paraleliai, vartotojai būtų suklaidinti; atsakovė nėra pateikusi nė vieno ieškinio dėl teisių į prekių ženklus pažeidimo, o tai patvirtina, kad ji pati nėra tikra dėl savo teisių pažeidimo. Skundžiamas sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes Apeliacinis skyrius skirtingai vertino tas pačias aplinkybes – analogiškas atsakovės protestas dėl panašaus ieškovės prekių ženklo buvo atmestas, atsakovė tokio sprendimo neskundė.
27. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti; palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai išanalizavo kasatorės prekių ženklo elementus, nustatė, kad vaizdinis ženklo elementas nesuteikia ženklui išskirtinumo, tik vaizdu patvirtina prekes, kurioms jis registruotas, todėl pagrįstai konstatavo, kad vaizdinis elementas nedaro įtakos kasatorės prekių ženklo suvokimui. Teismas pagrįstai sprendė, kad žodinis elementas „MacCoffee“ turi svarbiausią, dominuojančią reikšmę bendram ženklo suvokimo įspūdžiui. Praktikoje pripažįstama, kad paprastai žodinis elementas yra stiprusis ir lemiantis bendrą suvokimo įspūdį žodiniame-vaizdiniame prekių ženkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2003).
2. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų kasatorės prekių ženklo elementų, tinkamai pagrįsdamas dalies jų aprašomąjį pobūdį registruojamų prekių – kavos – atžvilgiu, dėl kurio elementai neturi reikšmingos įtakos ženklo suvokimui. Teismas tinkamai vertino, kad vartotojai įsimins kasatorės prekių ženklą pagal žodinį elementą „MacCoffee“, o elemento „3 in 1“ nesuvoks kaip vientiso su pirmiau nurodytuoju, nes jis nutolęs bendroje ženklo kompozicijoje, užrašytas smulkesniu šriftu, turi tik aprašomąją reikšmę; elementai „Original“ ir „Coffee mix“ užrašyti itin smulkiu šriftu, neturi skiriamojo požymio, yra silpni ir neleidžia atskirti vieno gamintojo nuo kito.
3. Semantinis panašumas egzistuoja ne tik kai sutampa ženklus sudarančių žodžių reikšmės, apibrėžtos žodyne, pakanka žodžių sinonimų (Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ir ESBT) 2010 m. kovo 11 d. sprendimas Nicolas Wessang, T-492/08) arba jei kyla asociacijos su lyginamu žodžiu, kai vienas iš ženklų gali būti suvokiamas kaip kilęs iš šio žodžio (ESBT 2011 m. gegužės 5 d. sprendimas Olymp Bezner, T-204/09). Pagal nurodytą praktiką lyginamieji ženklai laikytini semantiškai panašiais.
4. Skiriamąjį požymį turinčiomis dalelytėmis „Mc“ ir „Mac“ sukuriamas originalus žodinis elementas, juo vartotojas įvardija prekę. Vien ta aplinkybė, kad kiekviena iš ženklo dalių atskirai neturi skiriamųjų požymių, nepašalina galimybės, kad jų derinys gali turėti skiriamąjį požymį; kasatorė, teigdama, kad atsakovės prekių ženklo skiriamasis požymis silpnas, to neįrodė, nepagrindė, kad Lietuvos rinkoje egzistuoja kitų į atsakovės ženklą panašių prekės ženklų tapačioms prekėms žymėti ir vartotojai įpratę atskirti tas prekes. Žodinį elementą sudarančios dalelytės „Mc“ ir „Mac“ pagal semantinę prasmę nenurodo prekių (kavos) paskirties, todėl negali būti laikomos silpną skiriamąjį požymį turinčiu elementu. Aplinkybę, kad elementas „Mc“ turi skiriamąjį požymį, patvirtina tai, kad atsakovė turi galiojančią prekių ženklo „Mc“ registraciją (Nr. 4410).
5. Kava parduodama ne tik parduotuvių lentynose, bet ir prašant prekių balsu, todėl, priešingai nei teigia kasatorė, išlieka suklaidinimo rizika dėl fonetinio ženklų panašumo. Prekių ženklas suteikia teisinę apsaugą visoms prekėms, kurioms jis yra registruotas, ne tik toms, kurios ginčo dieną yra rinkoje, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jos platinamos. Tiek pagal ESTT praktiką, tiek pagal Metodinius nurodymus prekėms, kurioms registruoti prekių ženklai, esant tapačioms ar panašioms, lyginamų prekių ženklų nepanašumui keliami aukštesni reikalavimai, t. y. reikalaujama aukštesnio nepanašumo laipsnio. Toks reikalavimas taikytinas ir lyginant ginčo prekių ženklus.
6. Nesutikdama su argumentais dėl visuomenės nuomonės apklausos rezultatų vertinimo, atsakovė nurodo, kad respondentams buvo rodomas paveikslėlis (jie vertino ginčo prekių ženklus vizualiai, pagal bendrą įspūdį) ir daugiau nei trečdaliui informuotų, protingai apdairių ir nuovokių vartotojų ženklai buvo klaidinamai panašūs. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs prekių ženklų ir prekių panašumą, apklausos rezultatus vertino kaip papildomą įrodymą, pagrindžiantį jo padarytas išvadas.
7. Kadangi sprendžiant dėl vartotojų suklaidinimo galimybės negali būti keliami tokie aukšti reikalavimai dėl ženklo komercinės kilmės šaltinio, kaip sprendžiant dėl prekių ženklo plataus žinomumo, tai kasatorės pateiktos apklausos, kurią atliekant buvo užduotas klausimas „Ar prekių ženklas „MacCoffe 3 in 1“, skirtas tirpiajam kavos mišiniui žymėti, priklauso atsakovei“, rezultatai sprendžiant dėl vartotojų suklaidinimo galimybės yra kritikuotini, ypač atsižvelgiant į tai, kad didelė apklaustųjų dalis nežinojo ar negalėjo atsakyti į užduotą klausimą.
8. Asmens teisėti lūkesčiai negali būti iškelti virš kitų asmenų lūkesčių, taip pat turimų teisių. Galimybė prekių ženklo registraciją pripažinti negaliojančia nustatyta įstatyme, ji asmenims žinoma, todėl aplinkybė, kad kasatorės prekių ženklo registracija buvo panaikinta dėl panašumo į anksčiau įregistruotą prekių ženklą, negali būti laikoma jos teisėtų lūkesčių pažeidimu. Atsakovė turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir apimtį, ginčo teritorijas. Tai, kad ji nepradėjo ginčų dabar, neužkerta kelio to padaryti ateityje. Šios nutarties 26.7 punkte nurodytas Apeliacinio skyriaus sprendimas priimtas dėl visai kito kasatorės prekių ženklo (jame reikšmingą vietą užėmė vaizdinis elementas – erelis, neturintis aprašomojo pobūdžio kavai, kuris buvo laikomas stipriu ženklo elementu), nurodytame ginče atsakovė nesirėmė Bendrijos prekių ženklo „McCAFE“ registracija, nes ji Lietuvoje įsigaliojo vėliau nei ieškovės ženklo registracija, todėl šiuo sprendimu negalima remtis nagrinėjamoje byloje.
28. Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prekių ženklų panašumo ir visuomenės suklaidinimo galimybės (Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

29. Prekių ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, be kitų atvejų, jeigu jis tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamos nuostatos, koreliuojančios su pirmiau nurodyta PŽĮ norma, įtvirtintos 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 4 straipsnio 1 dalies b punkte (2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (nauja redakcija) 5 straipsnio 1 dalies b punktas), taip pat 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkte.
30. Prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, kai nustatomos visos PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos: pirma, tokį reikalavimą pareiškusio asmens prekių ženklas yra ankstesnis už prašomą išregistruoti prekių ženklą; antra, prekės, kurioms pažymėti yra skirti lyginamieji ženklai, yra tapačios ir (ar) panašios; trečia, lyginamieji ženklai yra klaidinamai panašūs ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę. Teismų praktika, sprendžiant ginčus dėl prekių ženklo panašumo ir galimybės, kad dėl to bus suklaidinta visuomenė, vertinimo, suformuota tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu (žr., pvz., ESTT 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimą byloje Canon Kabushiki Kaisha, C-39/97; 1999 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer, C-342/97, ir juose nurodytą ESTT praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016 ir joje nurodytą ESTT ir kasacinio teismo praktiką).
31. Šios nutarties 30 punkte nurodytuose sprendimuose ESTT yra pažymėjęs, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės šaltinio (angl. k. origin) identiškumą, įgalinant jį be jokios painiojimo galimybės atskirti prekes ar paslaugas nuo kitų, kurių šaltinis yra kitas. Dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje konkrečiai jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus.
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. k. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; kt.).
33. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant ginčus dėl prekių ženklų panašumo, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas (šiuo klausimu žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; kt.).
34. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad atsakovės prekių ženklai ankstesni už ieškovės prekių ženklą, taip pat teismai nustatė, kad lyginamaisiais prekių ženklais žymimos panašios prekės (šios nutarties 9, 24 punktai). Tačiau teismai skirtingai vertino ginčo šalių prekių ženklų panašumą ir jo įtaką visuomenei (jos klaidinimą). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad lyginamieji ženklai nėra tokie panašūs, jog juos naudojant būtų suklaidinta visuomenė. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, konstatavo, kad dėl vizualaus, fonetinio ir semantinio lyginamųjų ženklų panašumo ir jais žymimų prekių tapatumo bei panašumo egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė.
35. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai lyginamas žodinis ir kombinuotas prekių ženklas (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju), ESTT yra išaiškinęs, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, jog dviejų prekių ženklų panašumo vertinimas nereiškia, kad reikia atsižvelgti tik į vieną kombinuoto prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, lyginant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas (žodinis ir sudėtinis prekių ženklai), reikia vertinti kiekvieno iš jų visumą (ESTT 2007 m. birželio 12 d. sprendimas byloje Limoncello, C-334/05). Remiantis nurodytu ESTT išaiškinimu, nagrinėjamoje byloje vertinant lyginamųjų ženklų (žodinio ir sudėtinio) panašumą, turi būti ne tik lyginamas atsakovės prekių ženklas ir žodinis ieškovės prekių ženklo elementas, tačiau lyginant vertinamas ir ieškovės prekių ženklo žodinio elemento kartu su vaizdiniu elementu sukuriamas bendras įspūdis.
36. Byloje nustatyta, kad atsakovės prekių ženklas „McCAFE“, sudarytas iš formanto „Mc“ ir žodžio „cafe“, kurio reikšmė – „kavinė“. Šis žodis yra bendrinis, nurodo aprašomų paslaugų teikimo vietą, todėl nėra išsiskiriantis elementas. Žymint kavos pardavimo vietas ar kavos gėrimus, natūralu vartoti žodžius „kava“, „kavinė“ ar jų atitikmenis užsienio kalbomis, kurių tam tikri žodžiai dėl paplitusios dažnos vartosenos Lietuvos vartotojams yra suprantami. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad žodis „cafe“ yra silpnas atsakovės ženklo skiriamasis elementas.
37. Formantas „Mc“, kuris atsakovės įregistruotas kaip atskiras prekių ženklas, dėl jo naudojimo tam tikrų kategorijų prekėms ar paslaugoms, ženklo paplitimo ir turimos reputacijos gali kelti asociacijas su bendrove „McDonald‘s International Property Company, Ltd“. Dėl šių aplinkybių formantas „Mc“ laikytinas stipriu atsakovės ženklo skiriamuoju elementu. Tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos duomenimis, dalelytė „Mc“ taip pat naudojama ir kituose prekių ženkluose, priklausančiuose kitiems ūkio subjektams, todėl vien dėl jos panašumo į ieškovės ženklo žodiniame elemente naudojamo formanto „Mac“ tarimą ir galimų asociacijų su atsakovės bendrove nėra pagrindo taikyti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažinta, jog nors visuomenės suklaidinimo galimybė apima ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu, tačiau vien tik asociacija nėra pakankama daryti išvadą dėl suklaidinimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-313/2015).
38. Ieškovės prekių ženklą sudaro keli žodiniai elementai (užrašai „MacCoffee“, „3 in 1“, „Original“ ir „Coffee mix“) bei vaizdinis elementas – garuojantis kavos puodelis su užrašu „MacCoffee“ ant jo ir kavos pupelėmis aplink jį. Šis vaizdinis elementas užima didžiąją dalį prekių ženklo ploto ir kartu su užrašu „MacCoffee“, kuris stambiomis baltomis raidėmis parašytas tamsiame stačiakampyje, labiausiai prisideda prie bendro įspūdžio, kurį daro ženklas. Vizualiniame prekių ženklo sukuriamame įspūdyje dominuoja abu (tiek žodinis, tiek vaizdinis) ženklo elementai. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog žodinis ir vaizdinis ieškovės ženklo elementai savo prasme ir vizualiai yra lygiaverčiai.
39. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovės prekių ženkle dominuoja žodinis elementas „MacCoffee“, o vaizdinis elementas nesuteikia ženklui jokio išskirtinumo ir dėl to neturi reikšmės vartotojui identifikuojant prekių ženklą, nepagrįstai nepripažino vaizdinio elemento dominuojančio pobūdžio. Didelę reikšmę teikdamas ženklų žodinių elementų panašumui, teismas, pažeisdamas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, netinkamai vertino kitus ženklų elementus, jų sąsajumą ir įtaką bendram prekių ženklų suvokimo įspūdžiui.
40. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs tiek į žodinį, tiek į vaizdinį ieškovės prekių ženklo elementą, jų kuriamą bendrą įvaizdį, pagrįstai sprendė, kad ieškovės ženklas, apimantis keletą savarankiškų jį identifikuoti padedančių elementų (plačiau žr. šios nutarties 11, 13–15 punktus), eiliniams vartotojams formuoja įspūdį, kuris gali atkreipti vartotojo dėmesį ir išlikti jo atmintyje, ženklo nesiejant su atsakove. Vaizdinis ieškovės prekių ženklo elementas, sudarantis vientisą kompoziciją ir sukuriantis ženklo įvaizdį, daro įtaką bendram regimajam įspūdžiui, atskiria ieškovės prekių ženklą nuo atsakovės ženklo, kuris neturi vaizdinio elemento, yra sudarytas iš sudėtinio žodžio, susidedančio iš formanto „Mc“ ir bendrinio žodžio „CAFE“.
41. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vienas iš įrodymų aplinkybei, kokį įspūdį palyginamieji ženklai sukuria vartotojams, pagrįsti yra visuomenės nuomonės apklausa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2004; kt.). Reprezentatyvios imties gyventojų nuomonės apklausos rezultatai gali atskleisti, kokį bendrą suvokimo įspūdį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, ar vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti. Tokie duomenys turi būti vertinami ir jų įrodomoji reikšmė nustatoma visų byloje esančių įrodymų kontekste.
42. Šioje byloje kasacinio teismo padarytas išvadas, inter alia, pagrindžia ir pateikti gyventojų apklausos dėl ginčo prekių ženklų panašumo rezultatai (viena iš įrodinėjimo priemonių), pagal kuriuos didesnė dalis respondentų (44 proc.) manė, kad lyginami prekių ženklai „McCAFE“ ir „MacCoffee 3 in 1“ nėra klaidinamai panašūs, o 20,8 proc. nežinojo arba negalėjo į pateiktą klausimą atsakyti.
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, įvertinusi teismų nustatytas bylos aplinkybes ir jas vertinant padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčo šalių prekių ženklai yra klaidinamai panašūs (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Padarydamas priešingą išvadą, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus, nukrypo nuo ESTT ir kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai nepripažino vaizdinio ieškovės prekių ženklo elemento reikšmės bei jo įtakos lyginant ženklą su žodiniu atsakovės prekių ženklu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo prekių ženklų panašumo, vertino jų elementus, taip pat ženklų sukuriamą bendrą (globalų) įspūdį ir šio vertinimo išvadų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad ženklai nėra klaidinamai panašūs. Dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
44. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Kasaciniam teismui nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai pakeistinas ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
46. Pateikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Kasaciniam teismui konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. priėmus procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai atmesti, jos prašymas priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
47. Pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė turėjo 2562,57 Eur išlaidų advokato pagalbai ir dokumentų vertimui apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovės prašomų atlyginti išlaidų dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodytą dydį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas 1600 Eur vertimo ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
48. Pateikdama kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, turėjo 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Patenkinus kasacinį skundą, ieškovės sumokėtas žyminis mokestis jai priteistinas iš atsakovės. Ieškovės prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.13 punkte nurodytą dydį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas 1580 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
49. Kasaciniam teismui pateiktame prašyme ieškovė nurodė, kad turėjo 340,56 Eur vertimo išlaidų, tačiau nepridėjo už atliktą vertimą išrašytų sąskaitų ir jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl prašomas vertimo išlaidų atlyginimas jai iš atsakovės nepriteistinas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).
50. Pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą atsakovė turėjo 1450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Kasaciniam teismui konstatavus, kad kasacinis skundas tenkintinas, šis atsakovės prašymas atmestinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą.

Priteisti bendrovei „Future Enterprises Pte Ltd“ iš bendrovės „McDonald‘s International Property Company, Ltd“ 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti bendrovei „Future Enterprises Pte Ltd“ iš bendrovės „McDonald‘s International Property Company, Ltd“ 31 Eur žyminio mokesčio ir 1580 Eur atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo, iš viso 1611 (vieną tūkstantį šešis šimtus vienuolika) Eur.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas

Vincas Verseckas