Civilinė byla Nr. e2-1208-1060/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00341-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.1.7.6; 3.4.1.9

(s)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Commercial transport service“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir pirkimo sąlygos pripažinimo neteisėta, išvadą byloje duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Commercial transport service“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti ir pripažinti neteisėtu atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Greitosios medicinos pagalbos tarnyba“ 2025 m. birželio 26 d. rašte nurodytą sprendimą dėl UAB „Commercial transport service“ pasiūlymo atmetimo; alternatyviai, ex officio pripažinti neteisėtą pirkimo sąlygą, t. y. pripažinti neteisėtu Pirkimo specialiųjų sąlygų 38 punktą „Perkančioji organizacija atmes tiekėjo pasiūlymą, jeigu Perkančiajai organizacijai paprašius tiekėjo pateikti aktualius dokumentus, patvirtinančius Pirkimo sąlygose nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimą, įrodančius atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, patvirtinančius jo atitiktį kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjas nepateiks aktualių dokumentų. Aktualių dokumentų nepateikimas lemia tiekėjo atmetimą be galimybės perkančiajai organizacijai kreiptis į tiekėją dėl aktualių dokumentų pateikimo“.

2.                      Ieškovė procesiniuose dokumentuose (registracijos Nr. CBP-340, DOK-18881) nurodo, kad atsakovė VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos tarnyba“ (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) vykdo viešąjį pirkimą „Greitosios medicinos pagalbos automobiliai (60 vnt.)“ (pirkimo ID 1175752) (toliau – ir Pirkimas). Pirkime dalyvavo ir pasiūlymą pateikė ieškovė. 2025 m. balandžio 17 d. perkančioji organizacija kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius pašalinimo pagrindų nebuvimą. 2025 m. balandžio 23 d. tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą pateikė prašomus dokumentus. 2025 m. gegužės 22 d. perkančioji organizacija paprašė tiekėjo nurodyti, kuriame tiekėjo pateiktame dokumente (nurodant dokumento pateikimo datą ir failo pavadinimą) yra Specialiųjų pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 1 eilutėje keliamą reikalavimą pagrindžianti informacija dėl (i) vadovo teistumo ir (ii) asmens, turinčio teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus, teistumo. 2025 m. gegužės 26 d. tiekėjas atsakė, kad dėl techninių archyvo suspaudimo/išskleidimo klaidų prašomi dokumentai nebuvo suspausti į siunčiamas bylas, todėl, atsižvelgdamas į perkančiosios organizacijos prašymą, pateikė perkančiosios organizacijos prašomus dokumentus. 2025 m. birželio 26 d. perkančioji organizacija pranešė, kad tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas. Perkančioji organizacija nurodė, kad tiekėjas dokumentus, patvirtinančius, jog tiekėjo vadovas nėra teistas ir asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus, nėra teistas, turėjo pateikti anksčiau, o vėlesnis dokumentų pateikimas yra negalimas. 2025 m. liepos 6 d. tiekėjas, nesutikdamas su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, pateikė pretenziją, prašydamas panaikinti 2025 m. birželio 26 d. rašte nurodytą sprendimą dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo. 2025 m. liepos 15 d. perkančioji organizacija pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo pretenzijos netenkino.

3.                      Ieškovė pažymi, kad šioje situacijoje tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas, nes jis nepateikė dviejų iš prašytų dokumentų: dėl vadovo teistumo ir dėl asmens, pasirašančio finansinės apskaitos dokumentus. Tačiau iš esmės tiekėjas visus kitus dokumentus pateikė. Perkančioji organizacija savo sprendimą grindė Pirkimo Specialiųjų sąlygų 38 punktu, kuris numato, kad pasiūlymas atmetamas, jei tiekėjas nepateikia „aktualių dokumentų“. Visgi šioje sąlygoje nėra detalizuota, ar pakanka nepateikti vieno dokumento – sąvoka „aktualūs dokumentai“ vartojama daugiskaita, todėl logiškai vertinant, ji apima visų dokumentų nepateikimą. Tai reiškia, kad pasiūlymo atmetimas gali būti laikomas pagrįstu tik tuo atveju, jei tiekėjas nepateikia nė vieno iš prašytų dokumentų. Kadangi tiekėjas pateikė didžiąją jų dalį, o trūko tik dviejų, tokia situacija neatitinka pirkimo sąlygose numatyto pasiūlymo atmetimo pagrindo. Esamoje situacijoje Pirkimo sąlygų 38 punkto spraga negali būti užpildyta perkančiosios organizacijos subjektyviu aiškinimu jau po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nes tai reikštų naujų, iš anksto neišviešintų reikalavimų taikymą tiekėjui.

4.                      Ieškovė vertina, kad perkančioji organizacija netinkamai aiškino Pirkimo sąlygų 38 punktą. Jeigu organizacija būtų norėjusi, jog pasiūlymas būtų atmetamas dėl bet kurio vieno dokumento nepateikimo, tokia sąlyga turėjo būti aiškiai ir tiksliai suformuluota. Tačiau sąlygose vartojama daugiskaita – „aktualūs dokumentai“, kas reiškia, kad atmesti pasiūlymą būtų galima tik nepateikus visų prašytų dokumentų. Pakeitus sąlygų aiškinimą po jų paskelbimo, pažeidžiami tiekėjų teisėti lūkesčiai, o tokios dviprasmiškos sąlygos turi būti aiškinamos tiekėjų naudai. Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad viešojo pirkimo sąlygos turi būti aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos, o jų neaiškumas negali lemti neigiamų padarinių tiekėjui. Kadangi nagrinėjamu atveju tiekėjas pateikė daugumą dokumentų, jis negali būti laikomas nepateikusiu „aktualių dokumentų“.

5.                      Perkančioji organizacija nepagrįstai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymu atmesdama tiekėjo pasiūlymą. Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymas buvo pateiktas pavėluotai – tik kartu su atsakymu į pretenziją – ir jame nebuvo rekomenduojama tiekėjo pasiūlymo atmesti. Pats atsakymas buvo bendro pobūdžio, nepritaikytas konkrečiai situacijai, o Viešųjų pirkimų tarnyba aiškiai neatsakė, ar galima priimti tiekėjo papildomai pateiktą dokumentą. Todėl perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti pasiūlymą remiantis iš konteksto ištrauktomis, fragmentiškomis Viešųjų pirkimų tarnybos citatomis laikytinas nepagrįstu, nemotyvuotu ir pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principus – objektyvumo, proporcingumo bei skaidrumo. Toks veiksmas negali būti laikomas teisėtu pasiūlymo atmetimo pagrindu.

6.                      Pagal aktualią teismų praktiką tiekėjo pasiūlymas gali būti atmestas tik tuo atveju, jei pirkimo sąlygose aiškiai nustatyta, kad konkretaus dokumento nepateikimas lemia atmetimą. Perkančioji organizacija turi patikrinti, ar tokia nuostata buvo aiškiai įtvirtinta būtent dėl trūkstamo dokumento. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 38 punktas nenurodė, kad pasiūlymas bus atmestas nepateikus dokumentų apie vadovo ar finansinės apskaitos dokumentus pasirašančio asmens teistumą – buvo pavartota tik abstrakti sąvoka „aktualių dokumentų“. Ši sąvoka yra neapibrėžta ir neleidžia aiškiai nustatyti, kokių konkrečių dokumentų reikalaujama. Todėl, nesant aiškios nuostatos dėl pasiūlymo atmetimo už konkretaus dokumento nepateikimą, tiekėjo pasiūlymo atmetimas laikytinas nepagrįstu.

7.                      Tiekėjas turėjo teisę patikslinti ir papildyti savo pasiūlymą, pateikdamas dokumentus dėl vadovo ir atsakingo asmens, pasirašančio finansinės apskaitos dokumentus, neteistumo, nes jų trūkumas nepakeitė pasiūlymo esmės. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ) bei teismų praktiką, kai dokumentai yra neišsamūs, netikslūs ar trūksta tam tikrų duomenų, perkančioji organizacija turi teisę (ir pareigą) prašyti tiekėjo juos papildyti ar paaiškinti, jei nėra aiškios nuostatos, kad tam tikro dokumento nepateikimas automatiškai lemia pasiūlymo atmetimą. Šiuo atveju Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta, kad pasiūlymas bus atmetamas dėl šių dviejų konkrečių dokumentų nepateikimo. Be to, tiekėjas jau buvo nurodęs atitinkamą informaciją Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos direktyvos (EBVPD) formoje, o papildomai pateikti dokumentai tik patvirtino anksčiau deklaruotą atitiktį. Tokie patikslinimai nelaikytini naujo pasiūlymo pateikimu, nes nepakeitė pasiūlymo turinio. Pažymėtina ir tai, kad perkančioji organizacija pati jau turėjo reikiamus duomenis iš ankstesnių pirkimų, todėl dokumentų trūkumas faktiškai nesusiklostė. Atsižvelgiant į tai, sprendimas atmesti tiekėjo pasiūlymą buvo nepagrįstas, nes neatitiko nei teisinio reguliavimo, nei teismų praktikos.

8.                      Šioje byloje analizuojamas ginčas dėl viešojo pirkimo procedūros teisėtumo, kurioje teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą veikti aktyviai – viršyti pareikštus reikalavimus ir ex officio įvertinti viešojo intereso aspektus. Nagrinėjamu atveju kilo klausimas dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo, kuris buvo grindžiamas dokumentų, įrodančių pašalinimo pagrindų nebuvimą (dėl teistumo), nepateikimu. Visgi, teismų praktika aiškiai išskiria, kad pašalinimo pagrindai ir kvalifikacija yra objektyvūs juridiniai faktai, o jų neįrodymas konkrečiu dokumentu nebūtinai reiškia jų nebuvimą. Taigi, dokumentų nepateikimas savaime neturi būti traktuojamas kaip neatitiktis. Ieškovės pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingiausias ir ženkliai pigesnis nei planuojama pirkimo vertė, todėl jo atmetimas dėl formalių dokumentavimo trūkumų prieštarauja VPĮ įtvirtintam proporcingumo principui bei racionalaus lėšų panaudojimo tikslui. Perkančiosios organizacijos taikytas Pirkimo sąlygos aiškinimas, kuris numato automatinį pasiūlymo atmetimą nepateikus dokumentų be galimybės jų patikslinti, yra perteklinis, formaliai suvaržantis tiekėjo teises ir nesuderinamas su turiningojo vertinimo principu. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų Pirkimo sąlygų 38 punkto nuostatos neaiškumą ir/ar dviprasmiškumą – minėta pirkimo sąlygų nuostata turėtų būti pripažinta neteisėta ex officio, o pirkimas nutrauktas.

II.       Atsakovės argumentai

9.                      Atsakovė VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnyba prašo ieškinį atmesti, nutraukti civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti viešojo pirkimo ID 1175752 „Greitosios medicinos pagalbos automobiliai (60 vnt.)“ Specialiųjų sąlygų 38 punkto nuostatą neteisėta; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo procesiniuose dokumentuose (registracijos Nr. DOK-18476, DOK-19381) atsakovė nurodo šiuos nesutikimo su ieškiniu argumentus:

1.1.                      Ieškovo reikalavimas pripažinti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 38 punkto nuostatą neteisėta negali būti nagrinėjamas teisme. Ieškovė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos stadijoje neginčijo Pirkimo Specialiųjų sąlygų 38 punkto nuostatos teisėtumo, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti šią nuostatą neteisėta byloje negali būti keliamas. Tiekėjai negali ginčyti pirkimo sąlygų vėlesnėse pirkimo stadijose, jei šių sąlygų neapskundė laiku, o teismas gali tik vertinti, ar pirkimo sąlygos buvo tinkamai taikytos. Net jeigu teismas ir nagrinėtų šį ieškovės keliamą reikalavimą, su kuo atsakovė nesutinka, jis turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi Pirkimo Specialiųjų sąlygų 38 punkto nuostata atitinka viešųjų pirkimų reguliavimą – yra aiški ir nedviprasmiška.

1.2.                      Atsakovės priimtas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra teisėtas ir pagrįstas, nes jis buvo priimtas vadovaujantis Pirkimo Bendrųjų sąlygų 65 punktu, leidžiančiu prašyti dokumentų, patvirtinančių tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, bei Pirkimo Specialiųjų sąlygų 38 punktu, kuris numato pasiūlymo atmetimą, jei tiekėjas nepateikia aktualių dokumentų be galimybės jų taisyti ar patikslinti. Byloje ieškovė nepateikė dviejų reikiamų dokumentų – apie vadovo teistumą ir asmens, turinčio teisę pasirašyti finansinius dokumentus, teistumą. Atsakovė, siekdama pašalinti trūkumą, kreipėsi į ieškovę, tačiau gavusi dokumentus po termino, atsisakė juos priimti, nes tai prieštarautų pirkimo sąlygoms ir viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principams. Ieškovė neturėjo teisės taisyti pasiūlymo, o jo argumentai, esą pasiūlymas turėjo būti atmestas tik jei visi dokumentai būtų nepateikti, yra klaidingi ir nesuderinami su pirkimo dokumentų nuostatomis bei teismų praktika. Atsakovė privalėjo griežtai laikytis savo nustatytų pirkimo sąlygų ir principų, todėl vienintelis galimas sprendimas buvo pasiūlymo atmetimas. Ieškovės pateikti argumentai nepaneigia šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo tarpu ieškovės minima aplinkybė, kad atsakovė leido ieškovei patikslinti EBVPD, yra niekaip nesusijusi su nagrinėjamos bylos dalyku. EBVPD (ne)pateikimo ir tikslinimo atveju yra taikoma visai kita Pirkimo sąlygų nuostata nei pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančių dokumentų atveju.

1.3.                      Atsakovė, sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą priėmė pasikonsultavusi su Viešųjų pirkimų tarnyba, nes siekė įsitikinti, ar tokioje situacijoje turi teisę atmesti pasiūlymą. Tarnyba nurodė, kad atsakovė privalo vadovautis pirkimo sąlygomis, kuriose aiškiai nurodyta, kad jei tiekėjas nepateikia reikiamų dokumentų, jo pasiūlymas turi būti atmestas. Nepateikimas, jei jis yra tiekėjo klaidos rezultatas, nesuteikia pagrindo priimti kitokį sprendimą. Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama įstatymų suteiktas funkcijas, teikia metodinę pagalbą ir užtikrina teisės aktų vienodą taikymą, todėl jos konsultacijos turi būti vertinamos kaip kvalifikuotos ir autoritetingos. Tarnybos konsultacija yra teisiškai reikšminga, todėl teismas turėtų ją vertinti kaip kompetentingą teisės aiškinimo šaltinį. Ieškovė ginčija konsultacijos pagrįstumą, teigdama, kad ji yra abstrakti ir nepritaikyta konkrečiai situacijai, tačiau toks vertinimas nepagrįstas, nes tarnyba atsižvelgė į visas aplinkybes, įskaitant ieškovės pateiktus argumentus dėl techninių klaidų. Tarnyba patvirtino, kad tiekėjo klaida dokumentų nepateikime nesuteikia pagrindo keisti sprendimo. Atsakovė, nors ir pateikė konsultacijos turinį tik atsakydama į pretenziją, užtikrino, kad ieškovė būtų supažindinta su jos esme, o pavėluotas konsultacijos pateikimas neturi įtakos sprendimo teisėtumui.

III.       Kitų byloje dalyvaujančiu asmenų argumentai

10.                      Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą (registracijos Nr. DOK-21914), kurioje nurodė, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 38 punktas nustato, kad perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiūlymą, jei tiekėjas nepateikia aktualių dokumentų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, be galimybės kreiptis dėl dokumentų pateikimo pakartotinai. Priedo 4 lentelėje aiškiai nurodyta, kokie dokumentai įrodo pašalinimo pagrindų nebuvimą, remiantis Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymu ir EBVPD. Pašalinimo pagrindai apima teistumą už įvairius nusikaltimus, teroristinę veiklą ir kt., o dokumentai turi būti išduoti ne anksčiau kaip per 180 dienų iki prašymo juos pateikti. Byloje ieškovė nepateikė kai kurių teistumo nebuvimą patvirtinančių dokumentų dėl techninių kliūčių, todėl jos pasiūlymas buvo atmestas. Tačiau teismų praktika pabrėžia, kad perkančioji organizacija turi tiksliai laikytis savo nustatytų kriterijų, o dokumentų nepateikimas negali būti ištaisytas prašymu pateikti papildomą informaciją, jei tai reikštų naujo pasiūlymo pateikimą. Tačiau tarnyba atkreipia dėmesį, kad atsakovės Pirkimo sąlygų nuostata, neleidžianti prašyti dokumentų pateikti pakartotinai, gali būti pernelyg ribojanti, nes teistumo nebuvimą įrodantys dokumentai neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui ar tiekėjo kvalifikacijai. Todėl nesuteikus galimybės patikslinti dokumentus, kurie nesudaro naujo pasiūlymo, šis reikalavimas gali būti vertinamas kaip per griežtas ir ribojantis.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmetamas.

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.                      Atsakovė VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnyba vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą „Greitosios medicinos pagalbos automobiliai (60 vnt.) (Pirkimo Nr. 1175752) (CBP-340, priedas Nr. 3). Ieškovė 2025 m. balandžio 15 d. pateikė pasiūlymą (CBP-340, priedas Nr. 5). Vadovaudamasi VPĮ 50 straipsnio 4 dalimi, perkančioji organizacija 2025 m. balandžio 17 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikacijos atitiktį patvirtinančius aktualius dokumentus, nurodytus Pirkimo dokumentuose (CBP-340, priedas Nr. 6). 2025 m. balandžio 23 d. pateikė perkančiajai organizacijai prašomus dokumentus (CBP-340, priedas Nr. 8). Perkančioji organizacija 2025 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą nurodyti, kuriame tiekėjo pateiktame dokumente (nurodant dokumento pateikimo datą ir failo pavadinimą) yra Specialiųjų pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelės 1 eilutėje keliamą reikalavimą pagrindžianti informacija dėl (i) vadovo teistumo ir (ii) asmens, turinčio teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus, teistumo (CBP-340, priedas Nr. 16). 2025 m. gegužės 26 d. tiekėjas pateikė prašomus dokumentus (CBP-340, priedas Nr. 17). Perkančioji organizacija 2025 m. birželio 26 d., vadovaudamasi Bendrųjų pirkimo sąlygų 107.3 punktu priėmė sprendimą atmesti tiekėjo pateiktą pasiūlymą ir tiekėją pašalinti iš Pirkimo procedūros, kadangi nebuvo pateikti dokumentai ar ieškovės vadovas ir asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus, yra teistas (CBP-340, priedas Nr. 19).

12.                      Ieškovė 2025 m. liepos 6 d. pateikė pretenziją, kurioje prašė panaikinti 2025 m. birželio 26 d. rašte nurodytą sprendimą dėl UAB „Commercial transport service“ pasiūlymo atmetimo. Nurodoma, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad, nepateikus dokumentų dėl: (i) vadovo teistumo ir (ii) asmens, turinčio teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus, teistumo, pasiūlymas bus atmestas; jeigu perkančioji organizacija pageidavo nustatyti tokias pirkimo sąlygas, pagal kurias bent vieno aktualaus dokumento nepateikimas iš karto lemia pasiūlymo atmetimą, būtent taip ir turėjo būti nurodytas Pirkimo sąlygose; perkančioji organizacija, atmesdama tiekėjo pasiūlymą, nepagrįstai remiasi Tarnybos atsakymu; pagal teismų praktiką pasiūlymas gali būti atmestas tik tuo atveju, jeigu tiekėjas nepateikia konkretaus dokumento, ir būtent dėl tokio konkretaus dokumento nepateikimo Pirkimo sąlygose yra įtvirtinta nuostata, jog pasiūlymas būtų atmetamas; tiekėjas neabejotinai turėjo teisę paaiškinti ir patikslinti pasiūlymą pateikdamas dokumentus dėl: (i) vadovo teistumo ir (ii) asmens, turinčio teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus, teistumo (CBP-340, priedas Nr. 20).

13.                      Perkančioji organizacija 2025 m. liepos 15 d. raštu informavo, kad priėmė sprendimą pretenzijos netenkinti. Nurodoma, kad perkančioji organizacija vadovavosi Specialiųjų pirkimo sąlygų 38 punkto nuostatomis, pagal kurias numatyta, jog atmes tiekėjo pasiūlymą be teisės pataisyti ir (ar) patikslinti savo pasiūlymą, jeigu – Perkančiajai organizacijai paprašius pateikti, be kita ko, pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius aktualius dokumentus – tiekėjas tokių dokumentų nepateiks. Specialiųjų pirkimo sąlygų 38 punkte Perkančioji organizacija tiesiogiai ir aiškiai įvardijo, kad pasiūlymai bus atmetami nepateikus tam tikros dokumentų grupės, įskaitant ir pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančių dokumentų. Kadangi Specialiųjų pirkimo sąlygų 38 punkte Perkančioji organizacija tiesiogiai ir aiškiai įtvirtino pasiūlymo atmetimo atvejį, kai nepateikiami, be kita ko, pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinantys dokumentai, Perkančioji organizacija negalėjo priimti Tiekėjo savo iniciatyva pateiktų naujų duomenų ir dokumentų. Perkančioji organizacija kaip priedus pateigė VPT nuomonę ir IT specialisto atsakymą (CBP-340, priedas Nr. 22).

Dėl ginčo ribų 

14.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4233 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų atveju ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 4233 straipsnio 3 dalis).

15.                      Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų stadija yra privaloma peržiūros procedūros dalis (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, CPK 4232 straipsnis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.

16.                      Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018 38 punktą).

17.                      Taigi, viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, žr. 43, 44, 45 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, žr. 32, 33 punktai).

18.                      Ieškovė dublike nurodė argumentus, susijusius su perkančiosios organizacijos leidimu tiekėjui tikslinti EBVPD ir sudaryti analogiškas sąlygas nagrinėjamu atveju leisti patikslinti pasiūlymą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje nekėlė klausimo dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 38 punkte nurodytos sąlygos pripažinimo neteisėtos ir šios bylos dalis turi būti nutraukta.

19.                      Iš pretenzijos ir atsakymo į pretenziją bei viešųjų pirkimų bylose teismui priskirtos kompetencijos turinio teismas sprendžia, kad į šios bylos ginčo ribas nepatenka ieškovės naujai formuluojami argumentai, susiję su EBVPD tikslinimu, ir į šios bylos nagrinėjimo ribas patenka ieškovės suformuluotas reikalavimas teismui ex officio spręsti klausimą dėl pirkimo sąlygos pripažinimo neteisėta. Teismas primena, kad pagal CPK 4238 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atskirų sąlygų teisėtumą teismas gali vertinti tiek esant tokiam ieškovo reikalavimui, tiek ex officio – tokia jo teisė įtvirtinta nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011).

Dėl ginčo esmės

20.                      Byloje keliamas klausimas dėl Specialiųjų pirkimo sąlygų 38 punkto nuostatų taikymo ir aiškinimo, teismo pareigos ex officio patikrinti šios nuostatos atitiktį VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, VPĮ 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo tikslui.

21.                      PĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

22.                      Specialiųjų sąlygų 38 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija atmes tiekėjo pasiūlymą, jeigu perkančiajai organizacijai paprašius tiekėjo pateikti aktualius dokumentus, patvirtinančius Pirkimo sąlygose nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimą, įrodančius atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, patvirtinančius jo atitiktį kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjas nepateiks aktualių dokumentų. Aktualių dokumentų nepateikimas lemia tiekėjo atmetimą be galimybės perkančiajai organizacijai kreiptis į tiekėją dėl aktualių dokumentų pateikimo.

23.                      Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką). Su šia praktika koreliuoja kasacinio teismo teisės išaiškinimai, kad perkančiosios organizacijos turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų; perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 64.1, 71.1 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).

24.                      Teismo vertinimu, ginčo Pirkimo sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, visas pirkimo sąlygas, į jų tarpusavio ryšį, šių sąlygų esmę ir tikslą.

25.                      Perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjai (ne)atitinka VPĮ 46 straipsnyje nustatytus pašalinimo pagrindus. Pirkimo laimėtoju gali būti pripažintas tik toks tiekėjas, kuris neatitinka VPĮ 46 straipsnyje nustatytų pašalinimo pagrindų. VPĮ 46 straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi ir atsakingiems asmenims: vadovui, kito valdymo ar priežiūros organo nariui ar kitam asmeniui, turinčiam (turintiems) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmeniui (asmenims), turinčiam (turintiems) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

26.                      Bendrųjų sąlygų 65 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija bet kuriuo Pirkimo procedūros metu gali paprašyti dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių jų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą Pirkimo procedūros atlikimą.

27.                      Bendrųjų sąlygų 111 punkte numatyta, kad prieš nustatydama laimėjusį pasiūlymą, perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas pateiktų aktualius dokumentus, patvirtinančius Pirkimo sąlygose nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimą, įrodančius atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, patvirtinančius jo atitiktį kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, išskyrus atvejus kai jų buvo paprašyta ir jie buvo įvertinti ankstesniuose Pirkimo procedūros etapuose ir ši informacija vis dar yra aktuali, taip pat išskyrus atvejus kai vadovaujantis Pirkimo sąlygomis šių dokumentų nereikalaujama.

28.                      VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.

29.                      Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 „Dėl Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 4.1. punkte numatyta, kad spręsdamas dėl prašymo patikslinti, papildyti ar paaiškinti pasiūlymą teikimo, pirkimo vykdytojas turi įvertinti: galimybę teikti tokį prašymą, atsižvelgiant į pirkimo dokumentų nuostatas. Jei pirkimo dokumentuose buvo numatyta, jog konkrečių dokumentų ar duomenų nepateikimas (nurodant konkrečius dokumentus/duomenis ar jų grupes, pvz., dokumentai, pagrindžiantys tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams) lemia pasiūlymo atmetimą, tiekėjui jų nepateikus, pirkimo vykdytojas negali naudotis pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo institutu šiam pasiūlymo trūkumui ištaisyti ir pasiūlymas turi būti atmetamas; ar be atitinkamo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo pirkimo vykdytojas gali nustatyti pirkime gauto pasiūlymo tikrąjį turinį ir (ar) jo atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad laikoma, kad be pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo pirkimo vykdytojas negali nustatyti pirkime gauto pasiūlymo tikrojo turinio ar jo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, kai: atlikus pasiūlymo vertinimą identifikuojami trūkumai (pvz., reikiami duomenys ar dalis jų nepateikti arba egzistuoja duomenų nesutaptis (pvz., kai pasiūlyme pateikti duomenys yra prieštaringi – skirtingi dokumentai pateikia skirtingą informaciją apie tą patį aspektą, pvz., siūlomos prekės techninius parametrus) ir nustatytų trūkumų neįmanoma pašalinti atliekant pasiūlymo turiningąjį vertinimą.

30.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 nurodyta, kad vis dėlto iš Teisingumo Teismo praktikos šioje srityje de minimis (bent jau) galima daryti dvejopo pobūdžio apibendrinimus: pirma, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; antra, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de jure nepateikta nauja oferta) (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties sujungtose civilinėse bylose Nr. e3K-3-272-378/2020 69–71 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką) (88 punktas)). Pirmasis tiekėjų pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo kriterijus yra absoliutaus pobūdžio ir privalo būti visuomet taikomas (kaip nurodyta pirmiau, neatsižvelgiant į tikslintinų duomenų pobūdį), jei pirkimo sąlygose įtvirtintas toks pasiūlymų atmetimo pagrindas.

31.                      Taigi, tiek perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek teismai procese pirmiausia turi nustatyti, ar viešojo pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintos nuostatos, kad konkretaus dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą.

32.                      Teismas, susipažinęs su Bendrųjų ir specialiųjų sąlygų nuostatomis sprendžia, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose išskyrė atskiras dokumentų grupes: pašalinimo pagrindų nebuvimo; atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams; atitikties kokybės vadybos sistemos; atitikties aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams (Bendrųjų sąlygų 62, 65, 67, 104.2, 111, Specialiųjų sąlygų 38 punktas). Pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų sąrašas nurodytas Specialių sąlygų 4 priede (CBP-340, priedas Nr. 4). „Aktualūs dokumentai“ sąvoka, apibrėžta Specialių sąlygų 4 priede – nurodyti dokumentai turi būti išduoti ne anksčiau kaip 180 dienų iki tos dienos, kai tiekėjas perkančiosios organizacijos prašymu turės pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus. Pagal Taisyklių 4.1. punkto nuostatas perkančioji organizacija gali apibrėžti dokumentus jų grupe, kurios (grupės) nepateikimas lemia draudimą naudotis pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo institutu šiam pasiūlymo trūkumui ištaisyti ir pasiūlymas turi būti atmetamas.

33.                      Spręsdamas klausimą ar Specialiųjų sąlygų 38 punkto nuostata – aktualūs dokumentai, patvirtinantys Pirkimo sąlygose nurodytų pašalinimo pagrindų nebuvimą, reiškia visus reikalaujamus dokumentus, o nepateikus tik dalies, Specialiųjų sąlygų 38 punkto nuostata neturi būti taikoma ir dėl to tiekėjui turėtų būti sudaryta galimybė patikslinti pasiūlymą, teismas taiko pažodinį sąlygų teksto aiškinimo (lingvistinio aiškinimo) metodą. Teismo vertinimu, Specialiųjų sąlygų 38 punkto nuostata reiškia, kad visų, Specialių sąlygų 4 priede išvardintų dokumentų nepateikimas, lemia pasiūlymo atmetimą. Nepateikti visi reikalaujami Specialių sąlygų 4 priede išvardinti dokumentai savo tiesiogine prasme reiškia, kad arba visi reikalaujami dokumentai nepateikti, arba pateikta tik dalis reikalaujamų dokumentų. Toks sąlygos aiškinimas yra platesnis, apimantis daugiau nei vieną galimą situaciją, kurios pasekmės tos pačios – visų dokumentų nepateikimas. Jeigu laikyti, kad ši nuostata gali būti taikoma tik, kai nepateikia tiekėjas visų sąraše nurodytų dokumentų, tuomet šios nuostatos praktinis pritaikomumas būtų iš esmės apribotas. Mažai tikėtina, kad vykstant pirkimo procedūroms, tiekėjams susipažinus su pirkimo sąlygomis ir perkančiajai organizacijai pateikus prašymą pateikti aktualius dokumentus, tiekėjas iš viso jokių dokumentų nepateiktų. Akivaizdu, kad ši nuostata susieta su tiekėjams taikomu bonus pater familias standartu ir viešųjų pirkimų procedūros operatyvumu. Priešingas aiškinimas neatitiktų pažodinio sąlygų teksto aiškinimo ir apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus standarto. Teismo išvados nekeičia ir tas ieškovės argumentas, kad Perkančioji organizacija turėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius įrodymus iš kito Pirkimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad nepašalinimą pagrindžiantys dokumentai nėra kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, kurie pažymi, kokie įgūdžiai yra objektyviai įgyti. Aplinkybės, kurių pagrindu nustatomi (ne)pašalinimo pagrindai, yra objektyvios, tačiau jos yra kintančios.

34.                      Apibendrindamas aukščiau išdėstytas Pirkimo sąlygas, teisės aktų nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, teismas sprendžia, kad Pirkimo sąlygos nustatė, kad pasiūlymas atmetamas nepateikus tiek dalies, tiek visų, Specialių sąlygų 4 priede išvardintų dokumentų kaip grupės ir nesuteikiama galimybė perkančiajai organizacijai kreiptis į tiekėją dėl aktualių dokumentų pateikimo. Teismo vertinimu, Perkančioji organizacija aiškiai apibrėžė Pirkimo sąlygų turinį, kurio vėliau negalėjo keisti ar jų aiškinti taip, kaip aiškino ieškovė. Atsakovė turėjo pareigą laikytis savo pačios nustatytų Pirkimo sąlygų ir, nustačius ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, patikrinti pašalinimo pagrindų (ne)buvimą ir kreiptis į ieškovę dėl aktualių dokumentų pateikimo.

35.                      Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva (ex officio) šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (inter alia, peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos. Toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).

36.                      VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

37.                      Teismo vertinimu, ginčijama Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlyga atitinka VPĮ nuostatas dėl pirkimo procedūrų skaidrumo, viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumo, nediskriminavimo abipusio pripažinimo. Viešųjų pirkimų principai turi būti taikomi visi, juos derinant tarpusavyje ir neišskiriant vieno principo kaip dominuojančio. Ieškovės minimas proporcingumo (racionalaus lėšų panaudojimo) principo pažeidimas yra aiškinamas siaurai, atsietai nuo kitų principų. Visų pirma, Pirkimo sąlygos buvo išviešintos iš anksto, žinomos visiems tiekėjams, ieškovė šios Sąlygos neginčijo, ši sąlyga neapribojo tiekėjai ir kitiems tiekėjams dalyvauti Pirkime. Pagal bylos duomenis ieškovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių vadovo (ne)teistumo ir asmens, turinčio teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus, (ne)teistumo. Ieškovė nurodė, kad dėl techninių archyvo suspaudimo/išskleidimo klaidų prašomi dokumentai nebuvo suspausti į siunčiamas bylas. Perkančioji organizacija nustatė, kad CVP IS sistemoje įkeltose ieškovės dokumentuose nebuvo dokumentų, pagrindžiančių vadovo (ne)teistumo ir asmens, turinčio teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus, (ne)teistumo (CBP-340, priedas Nr. 22). Atsižvelgiant į tai, kad už dokumentų įkėlimą į CVP IS sistemą ir įkeltų dokumentų patikrinimą yra atsakingi tiekėjai, teismas sprendžia, kad reikalaujami pateikti dokumentai buvo neįkelti dėl pačios ieškovės veiksmų. Taigi, tiekėjas galėjo ir turėjo nustatyti savo padaryto veiksmo neatitikimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Teismo vertinimu, ginčijama Pirkimo sąlyga visų viešųjų pirkimų principų kontekste yra suderinta ir proporcinga siekiamam tikslui – tiekėjams sudaromos galimybės pagal aiškias Pirkimo sąlygas pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija operatyviai įsigyja tai, ko reikia (greitosios medicinos pagalbos automobilių (60 vnt.)). Teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta, kad Perkančioji organizacija akivaizdžiai neužtikrino VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų viešųjų principų taikymo, dėl to teismas negali ex officio Pirkimo sąlygą pripažinti neteisėta.

38.                      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad remiantis ieškovės nurodytais argumentais bei byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo atsakovės priimto sprendimo panaikinti (CPK 178, 185 straipsniai).

39.                      Teismas nurodo, kad priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje nesivadovauja Tarnybos 2025 m. rugsėjo 25 d. išvadoje pateikta nuomone ir dėl jos nesutikimo iš esmės pasisakė, vertindamas byloje dalyvaujančių asmenų argumentų pagrįstumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.                      CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41.                      Atsakovė pateikė prašymą priteisti 9 713,88 Eur bylinėjimosi išlaidas (registracijos Nr. DOK-21952). Bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos) patvirtintus maksimalius dydžius.

42.                      Atsakovės pagrįstos išlaidos – 8 346,09 Eur, kurios priteisiamos iš ieškovės. Atsakovės nepagrįstos išlaidos: atsakymo į pretenziją rengimas – nepriteisiama 1 367,79 Eur (prašoma 2 069,10 Eur) (2025 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaita faktūra WLS25-4089, Rekomendacijų 8.1 punktas, didžiausia leistina suma – 701,31 Eur).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 180 straipsnių, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, juridinio asmens kodas 235042580, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Commercial transport service“, juridinio asmens kodas 302299401, 8 346,09 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt šešių eurų ir devynių centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                Agnė Vyliaudaitė