Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-466-40-2009].doc
Bylos nr.: 2A-466-40/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas R

 

                                                           

Pranešėja L. Tupienė                                        Civilinė byla Nr. 2A-466-40/2009


Teisėja J. Sedalienė                                          Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.21.

 (S)

                                      

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

Šiauliai, 2009 m. rugsėjo 29 d.

 

             Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,

kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,

dalyvaujant ieškovei O. M., jos atstovui advokatui Mariui Ramanauskui,

atsakovui A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

             Kolegija,  išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

 

Ieškovė O. M. Šiaulių miesto apylinkės teismo prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimu iš atsakovo A. M. priteistą 300 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 600 Lt iki vaiko pilnametystės nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Nurodė, kad po teismo sprendimo praėjo dveji metai, per tą laiką pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, nes buvo sumažinta pareiginė alga, padidėjo sūnaus poreikiai, pakito šalies pragyvenimo lygis, dėl to vaiko išlaikymas nebeatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties.  Ieškovė 2008 metais gavo pajamų iš darbinės veiklos 19 726,43 Lt, kas vidutiniškai sudaro apie 2000,00 Lt per mėnesį, iš kurių ¼ dalį, t.y. 500,00 Lt skyrė sūnaus išlaikymui, o atsakovas privalėjo skirti tik 300,00 Lt per mėnesį, tačiau vangiai vykdė prievolę, buvo susidaręs įsiskolinimas.

Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė 2007 m. birželio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10 p. ir priteisė iš atsakovo A. M. išlaikymą sūnui A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 460 Lt nuo 2009 m. kovo 10 d. iki sūnaus A. pilnametystės.

Teismas nustatė, jog ieškovės turtinė padėtis, lyginant su 2007 metais, pagerėjo, ji įgijo nuosavą būstą – dalį gyvenamojo namo su dalimi žemės sklypo, o pajamos iš esmės nesumažėjo, tik atsirado prievolė mokėti bankui paskolą. Atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2007 metais, taip pat pagerėjo, nes jis 2007 m. rugsėjo mėnesį dovanojimo sutarties pagrindu įgijo šešis, o 2008 m. nusipirko dar du žemės sklypus bei vieną gavo dovanų ir šiuo metu nuosavybės teise valdo bendrą 48,13 ha žemės plotą, yra įregistravęs ūkininko ūkį, iki 2009 metų kovo mėnesio turėjo pastovų darbą ir gaudavo pastovias pajamas. Konstatavo, kad lyginant su 2007 metais padidėjo vaiko poreikiai, nes jis pradėjo lankyti mokyklą. Nurodė, kad ieškovės pateiktas vaiko poreikių turinys yra pagrįstas, nurodytos sumos protingos bei pakankamos tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad vaiko dalis, mokant paskolą bankui už įsigytą gyvenamąjį plotą, sudaro 622,00 Lt, nes iš kredito sutarties matosi, kad kreditas būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti suteiktas dviems kredito gavėjams - ieškovei O. M. ir V. V., įgytas būstas nuosavybės teise įregistruotas abiejų kredito gavėjų vardu, todėl ir paskolos grąžinimo įmokas bankui, kurių mėnesinis dydis yra 380,44 eurai, pagal sutartį privalo mokėti abu kredito gavėjai, tokiu būdu ieškovei tenkanti mėnesinė paskolos įmoka sudarytų apie 658,00 Lt, o vaiko dalis – 329,00 Lt. Konstatavo, kad nepilnamečio A. M. poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro 920,00 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti  ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. teismo patvirtintos santuokos nutraukimo sutarties 10 punkte numatytą vaiko išlaikymo dydį – 300 Lt.  

Apeliacija grindžiama šiais argumentais:

1.Nurodo, kad teismų praktikoje taikomas orientacinis kriterijus- vadovaujamasi LR CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800 Lt. Vadovaujantis šiuo principu atsakovas turėtų mokėti išlaikymui 400 Lt, o atskaičius mokesčius, sumokamus darbo užmokesčiui, vaiko išlaikymui reikėtų mokėti 300 Lt – 330 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra ūkininko veikla, mokamas 300 Lt išlaikymas buvo protingas ir sąžiningas.

2. Nurodo, kad atsakovas neprivalo teikti paramos už ieškovės išlaikomą būstą, kurį įsigydama centrinėje miesto dalyje, ieškovė pagerini ne tik vaiko, bet ir savo gyvenimo sąlygas. Už būstą kitame rajone reikėtų mokėti mažesnę paskolą bankui. Atmetus būsto išlaikymo išlaidas, užtenka sūnaus išlaikymui mokamų 300 Lt.  

Apeliaciniu skundu ieškovė O. M. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti, nurodant, kad iš A. M. sūnaus išlaikymui kas mėnesį priteisiama po 600 Lt. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad išlaikymo nepilnamečiui sūnui sumai padidinti iki 600 Lt per mėnesį teismas turėjo pakankamai įrodymų, kuriuos pateikė ieškovė. Tuo tarpu teismas neįvertino tikrosios atsakovo turtinės padėties, neišreikalavo įrodymų apie jam priklausantį kitą brangų turtą- įmonių akcijas, vertybinius popierius, sąskaitas bankuose. Ieškovė iš esmės sutinka su teismo padidinta išlaikymo suma iki 460 Lt, tačiau apeliacinį skundą teikia, nes negali susitaikyti su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais nepagrįstais reikalavimais.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Be to, jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (LR CK 3.201 str. 2 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir padidindamas priteisto išlaikymo dydį nuo 300 Lt iki 460 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.

Ieškovė O. M., prašydama padidinti sūnui A. M. priteisto išlaikymo dydį nuo 300 Lt iki 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina pablogėjusią jos turtinę padėtį ir atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Nurodė, kad buvo sumažinta jos pareiginė alga, padidėjo sūnaus poreikiai, 2008 metais ji gavo pajamų iš darbinės veiklos 19726,43 Lt, kas vidutiniškai sudaro apie 2000 Lt per mėnesį, iš kurių ¼ dalį, t.y. 500 Lt skyrė sūnaus išlaikymui, santuokos metu su atsakovu nekilnojamojo turto neįgijo, todėl 2007 m. gavo kreditą iš banko ir įsigijo butą, kuriame gyvena kartu su vaiku, už gautą kreditą privalo kas mėnesį bankui mokėti apie 1300 Lt, todėl vaiko daliai tenka pusė mėnesinės įmokos, t.y. 650,00 Lt, 2008 m. nepilnamečio vaiko poreikiams mėnesio išlaidų vidurkis sudarė 1220,21 Lt.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2007 metais, kada buvo priteistas išlaikymas, pagerėjo, nepilnamečio vaiko A. M. poreikiai padidėjo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė įgijo nuosavą būstą – dalį gyvenamojo namo su dalimi žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 125-129, 134-137), o jos pajamos iš esmės nesumažėjo (b.l. 28, 139), tik atsirado prievolė mokėti bankui paskolą (b.l. 11-21). Atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2007 metais, taip pat pagerėjo, nes jis 2007 m. rugsėjo mėnesį dovanojimo sutarties pagrindu įgijo šešis, o 2008 m. nusipirko dar du žemės sklypus bei vieną gavo dovanų ir šiuo metu nuosavybės teise valdo bendrą 48,13 ha žemės plotą (b.l. 145-163), yra įregistravęs ūkininko ūkį (b.l. 112), iki 2009 metų kovo mėnesio turėjo pastovų darbą ir gaudavo pastovias pajamas (143-144 ). Sūnus A. M., lyginant su 2007 metais, pradėjo lankyti mokyklą, padidėjo jo poreikiai, kurie pagal ieškovės paskaičiavimus sudaro 1214 Lt (b.l. 138). Teisėjų kolegija pripažįsta teisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad vaiko dalis, mokant paskolą bankui už įsigytą gyvenamąjį plotą sudaro 329 Lt, nes iš kredito sutarties matosi, kad kreditas būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti suteiktas dviems kredito gavėjams - ieškovei O. M. ir V. V., įgytas būstas nuosavybės teise įregistruotas abiejų kredito gavėjų vardu, todėl ir paskolos grąžinimo įmokas bankui, kurių mėnesinis dydis yra 380,44 eurai, pagal sutartį privalo mokėti abu kredito gavėjai (kredito sutarties bendrosios dalies 4.1 p.), o ne vien ieškovė (b.l. 11-21, 125-129, 134-137). Šios teismo nustatytos sumos neginčija ir ieškovė, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog į išlaikymo nepilnamečiui sūnui sumą pinigai, skirti gyvenamojo būsto išlaikymui, negali būti įskaičiuojami, atmestini kaip nepagrįsti.

Šiaulių miesto apylinkės teismui 2007 m. birželio 11 d. sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečio A. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina O. M. (b.l. 6-8), todėl ieškovei iki santuokos nutraukimo 2007 m. birželio 11 d. neturėjusiai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir kurį įsigijus 2007 m. rugpjūčio 13 d. (b.l. 125-129, 134-137), susidariusi situacija vertintina ne tik kaip ieškovės gyvenimo sąlygų pagerinimas, bet ir kaip nepilnamečio sūnaus gyvenimo kokybės pagerėjimas, o naudojantis gyvenamųjų būstu, proporcinga būsto išlaikymo dalis tenka ir nepilnamečiui vaikui, kurį proporcingai išlaikyti privalo abu tėvai. Todėl ir 329 Lt vaiko dalį, mokant paskolą bankui už ieškovės įsigytą gyvenamąjį plotą, privalo proporcingai kompensuoti abu tėvai ir tai atitinka LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintiems prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principams.  

Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu yra bedarbis, jo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra ūkininko veikla, todėl teismo priteistos 460 Lt išlaikymo sumos jis yra nepajėgus teikti, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l.145-163), atsakovas A. M. turi gana daug nekilnojamojo turto, kurį jis nekliudomai gali parduoti, o gautas lėšas skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Be to, atsakovas yra sveikas, darbingas, santykinai jauno amžiaus, nepilnametis A. M. yra vienintelis atsakovo A. M. sūnus, kitų nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, atsakovas neturi, todėl 460 Lt priteisto išlaikymo suma negali būti vertinama kaip neproporcingai didelė, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.  Pažymėtina, kad remiantis LR CK 3.201 str. 3 d., atsakovas gali keiptis į teismą su prašymu pakeisti išlaikymo formą, kuri numatyta LR CK 3.196 str. 1 d. 3 p.

Apeliaciniame skunde atsakovas pats nurodo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį sudaro ne mažiau kaip vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu siekia 800 Lt. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, kad nustatant minimalią nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingą sumą, vertinamuoju dydžiu gali būti minimali mėnesinė alga, tačiau konstatuoja, kad įvertinus tėvų turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius didesnė suma gali būti priteisiama. LR CK 3.192 str. 2 d. prasme išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Dėl to, jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateiktuose apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčija, kad minimaliems vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga skirti 920 Lt. Atsakovas tik nesutinka, jog į šią sumą būtų įskaičiuota įmokos paskolai dengti dalis, o ieškovė nesutinka su priteista 460 Lt išlaikymo suma iš principo, motyvuodama, kad nesutikti ją paskatino atsakovo pateiktas apeliacinis skundas.

Dėl anksčiau išdėstytų motyvų konstatavus, kad 329 Lt vaiko dalį, mokant paskolą bankui už ieškovės įsigytą gyvenamąjį plotą, privalo proporcingai kompensuoti abu tėvai, ieškovei, nepateikus įrodymų, jog nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia daugiau nei 920 Lt , teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiu A. M. dydį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį sūnui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaiko poreikiais bei priežiūra, ieškovės padėtis, tiek turtiniu, tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažinta iš esmės geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečio sūnaus išlaikymui mažesnę nei 460 Lt sumą, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas gali teikti 460 Lt dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LR CK 3.3 str.), o atsakovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko išlaikymui (būtiniems minimaliems poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), bei atmetus tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme priteistinos tik iš atsakovo, o ieškovei tenkanti dalis apmokama iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 96 str. 3 d., 4 d.). Už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos sudaro 12,88 Lt (b.l. 187), todėl iš atsakovo priteistina valstybei 6,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).     

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

 

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Priteisti iš atsakovo A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,44 Lt (šešis litus 44 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                 Liudvika Tupienė

 

Teisėjai                                                                                     Regina Agota Gutauskienė

 

                                                                                                Egidijus Mockevičius