Pranešėja
L. Tupienė Civilinė byla Nr. 2A-466-40/2009
Teisėja J. Sedalienė Procesinio
sprendimo kategorija 78.2.1.;121.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2009 m. rugsėjo 29 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
kolegijos
teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,
sekretoriaujant
Dijanai Drizgienei,
dalyvaujant
ieškovei O. M., jos atstovui
advokatui Mariui Ramanauskui,
atsakovui
A. M.,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ir atsakovo A. M. apeliacinius
skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m.
gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O.
M. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui
vaikui dydžio pakeitimo.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė:
Ieškovė O. M. Šiaulių miesto apylinkės teismo prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimu iš atsakovo A. M. priteistą 300 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymą jo
nepilnamečiui sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant
išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 600 Lt iki vaiko pilnametystės
nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
Nurodė, kad po teismo sprendimo praėjo dveji metai,
per tą laiką pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, nes buvo sumažinta pareiginė
alga, padidėjo sūnaus poreikiai, pakito šalies pragyvenimo lygis, dėl to vaiko
išlaikymas nebeatitinka įstatyme įtvirtinto proporcingumo tarp vaiko poreikių
ir tėvų turtinės padėties. Ieškovė 2008 metais gavo pajamų iš darbinės veiklos
19 726,43 Lt, kas vidutiniškai sudaro apie 2000,00 Lt per mėnesį, iš kurių ¼
dalį, t.y. 500,00 Lt skyrė sūnaus išlaikymui, o atsakovas privalėjo skirti tik
300,00 Lt per mėnesį, tačiau vangiai vykdė prievolę, buvo susidaręs
įsiskolinimas.
Atsakovas A. M. su
ieškiniu nesutiko.
Šiaulių miesto apylinkės
teismas 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė 2007
m. birželio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo
sprendimu patvirtintos sutarties dėl
santuokos nutraukimo pasekmių 10 p. ir priteisė iš atsakovo A.
M. išlaikymą sūnui A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis
išmokomis po 460 Lt nuo 2009 m. kovo 10 d. iki sūnaus A. pilnametystės.
Teismas nustatė, jog ieškovės turtinė padėtis, lyginant su 2007 metais, pagerėjo, ji
įgijo nuosavą būstą – dalį gyvenamojo namo su dalimi žemės sklypo, o pajamos iš
esmės nesumažėjo, tik atsirado prievolė mokėti bankui paskolą. Atsakovo turtinė
padėtis, lyginant su 2007 metais, taip pat pagerėjo, nes jis 2007 m. rugsėjo
mėnesį dovanojimo sutarties pagrindu įgijo šešis, o 2008 m. nusipirko dar du
žemės sklypus bei vieną gavo dovanų ir šiuo metu nuosavybės teise valdo bendrą
48,13 ha žemės plotą, yra įregistravęs ūkininko ūkį, iki 2009 metų kovo mėnesio
turėjo pastovų darbą ir gaudavo pastovias pajamas. Konstatavo, kad lyginant su
2007 metais padidėjo vaiko poreikiai, nes jis pradėjo lankyti mokyklą. Nurodė,
kad ieškovės pateiktas vaiko poreikių turinys yra pagrįstas, nurodytos sumos
protingos bei pakankamos tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Teismas
nesutiko su ieškovės teiginiu, kad vaiko dalis, mokant paskolą bankui už įsigytą
gyvenamąjį plotą, sudaro 622,00 Lt, nes iš kredito sutarties matosi, kad
kreditas būstui, esančiam (duomenys
neskelbtini), įsigyti suteiktas dviems
kredito gavėjams - ieškovei O. M. ir
V. V., įgytas būstas nuosavybės teise įregistruotas
abiejų kredito gavėjų vardu, todėl ir paskolos grąžinimo įmokas bankui, kurių
mėnesinis dydis yra 380,44 eurai, pagal sutartį privalo mokėti abu kredito
gavėjai, tokiu būdu ieškovei tenkanti mėnesinė paskolos įmoka sudarytų apie
658,00 Lt, o vaiko dalis – 329,00 Lt. Konstatavo, kad nepilnamečio A. M. poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro
920,00 Lt.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d.
sprendimą pakeisti ir palikti galioti Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. teismo patvirtintos santuokos
nutraukimo sutarties 10 punkte numatytą vaiko išlaikymo dydį – 300 Lt.
Apeliacija grindžiama šiais argumentais:
1.Nurodo, kad teismų praktikoje taikomas orientacinis
kriterijus- vadovaujamasi LR CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio
išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo
2008 m. sausio 1 d. yra 800 Lt. Vadovaujantis šiuo principu atsakovas turėtų
mokėti išlaikymui 400 Lt, o atskaičius mokesčius, sumokamus darbo užmokesčiui,
vaiko išlaikymui reikėtų mokėti 300 Lt – 330 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad
atsakovas šiuo metu nedirba, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra ūkininko
veikla, mokamas 300 Lt išlaikymas buvo protingas ir sąžiningas.
2. Nurodo, kad atsakovas neprivalo teikti paramos už
ieškovės išlaikomą būstą, kurį įsigydama centrinėje miesto dalyje, ieškovė
pagerini ne tik vaiko, bet ir savo gyvenimo sąlygas. Už būstą kitame rajone
reikėtų mokėti mažesnę paskolą bankui. Atmetus būsto išlaikymo išlaidas,
užtenka sūnaus išlaikymui mokamų 300 Lt.
Apeliaciniu skundu ieškovė O. M. prašo Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti, nurodant, kad iš A. M. sūnaus išlaikymui kas mėnesį priteisiama po 600 Lt.
Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad išlaikymo nepilnamečiui sūnui sumai
padidinti iki 600 Lt per mėnesį teismas turėjo pakankamai įrodymų, kuriuos
pateikė ieškovė. Tuo tarpu teismas neįvertino tikrosios atsakovo turtinės padėties,
neišreikalavo įrodymų apie jam priklausantį kitą brangų turtą- įmonių akcijas,
vertybinius popierius, sąskaitas bankuose. Ieškovė iš esmės sutinka su teismo
padidinta išlaikymo suma iki 460 Lt, tačiau apeliacinį skundą teikia, nes
negali susitaikyti su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais nepagrįstais
reikalavimais.
Apeliaciniai
skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės
instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik
apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus
argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių
sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR
CPK 329 str.).
LR CK 3.192 str. reglamentuoja
tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato,
kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų
tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms
vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai
maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui,
kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų
išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko
poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas
svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose
išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5
str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3
str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir
gynimo principais. Be to, jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas
(padidintas), jeigu po teismo sprendimo,
kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė
padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o
atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali
būti padidintas (LR CK 3.201 str. 2 d.). Taigi
pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės,
patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar
pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko
priežiūros išlaidas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas
skundžiamą sprendimą ir padidindamas
priteisto išlaikymo dydį nuo 300 Lt iki 460 Lt periodinėmis išmokomis per
mėnesį, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Ieškovė O. M., prašydama
padidinti sūnui A. M. priteisto išlaikymo dydį nuo 300 Lt iki 600 Lt kas
mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė svarbias aplinkybes, kurios,
jos nuomone, patvirtina pablogėjusią jos turtinę padėtį ir atsiradusias
papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Nurodė, kad buvo sumažinta jos pareiginė
alga, padidėjo sūnaus poreikiai, 2008 metais ji gavo pajamų iš darbinės veiklos
19726,43 Lt, kas vidutiniškai sudaro apie 2000 Lt per mėnesį, iš kurių ¼ dalį,
t.y. 500 Lt skyrė sūnaus išlaikymui, santuokos metu su atsakovu nekilnojamojo
turto neįgijo, todėl 2007 m. gavo kreditą iš banko ir įsigijo butą, kuriame
gyvena kartu su vaiku, už gautą kreditą privalo kas mėnesį bankui mokėti apie
1300 Lt, todėl vaiko daliai tenka pusė mėnesinės įmokos, t.y. 650,00 Lt, 2008
m. nepilnamečio vaiko poreikiams mėnesio išlaidų vidurkis sudarė 1220,21 Lt.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti
būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y.
esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių
pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti
laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų
– prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo,
įtvirtinto LR CK 3.3 str. 1 d. (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
lapkričio mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-495/2008,
2008 m. gegužės 26 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-303/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo
dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio
aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro
aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl
išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė
padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija
sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad tiek
ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis,
lyginant su 2007 metais, kada buvo priteistas išlaikymas, pagerėjo,
nepilnamečio vaiko A. M. poreikiai padidėjo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad
ieškovė įgijo nuosavą būstą – dalį gyvenamojo namo su dalimi žemės sklypo,
adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 125-129, 134-137), o jos pajamos iš esmės
nesumažėjo (b.l. 28, 139), tik atsirado prievolė mokėti bankui paskolą (b.l.
11-21). Atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2007 metais, taip pat pagerėjo,
nes jis 2007 m. rugsėjo mėnesį dovanojimo sutarties pagrindu įgijo šešis, o
2008 m. nusipirko dar du žemės sklypus bei vieną gavo dovanų ir šiuo metu
nuosavybės teise valdo bendrą 48,13 ha žemės plotą (b.l. 145-163), yra
įregistravęs ūkininko ūkį (b.l. 112), iki 2009 metų kovo mėnesio turėjo pastovų
darbą ir gaudavo pastovias pajamas (143-144 ). Sūnus A. M.,
lyginant su 2007 metais, pradėjo lankyti mokyklą, padidėjo jo poreikiai, kurie
pagal ieškovės paskaičiavimus sudaro 1214 Lt (b.l. 138). Teisėjų kolegija
pripažįsta teisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad vaiko dalis,
mokant paskolą bankui už įsigytą gyvenamąjį plotą sudaro 329 Lt, nes iš kredito
sutarties matosi, kad kreditas būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti
suteiktas dviems kredito gavėjams - ieškovei O. M. ir V. V., įgytas būstas
nuosavybės teise įregistruotas abiejų kredito gavėjų vardu, todėl ir paskolos
grąžinimo įmokas bankui, kurių mėnesinis dydis yra 380,44 eurai, pagal sutartį
privalo mokėti abu kredito gavėjai (kredito sutarties bendrosios dalies 4.1
p.), o ne vien ieškovė (b.l. 11-21, 125-129, 134-137). Šios teismo nustatytos
sumos neginčija ir ieškovė, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog į
išlaikymo nepilnamečiui sūnui sumą pinigai, skirti gyvenamojo būsto išlaikymui,
negali būti įskaičiuojami, atmestini kaip nepagrįsti.
Šiaulių miesto
apylinkės teismui 2007 m. birželio 11 d. sprendimu patvirtinus sutartį dėl
santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečio A. M. gyvenamoji
vieta nustatyta su motina O. M. (b.l.
6-8), todėl ieškovei iki santuokos nutraukimo 2007 m. birželio 11 d.
neturėjusiai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir kurį įsigijus
2007 m. rugpjūčio 13 d. (b.l. 125-129, 134-137), susidariusi situacija
vertintina ne tik kaip ieškovės gyvenimo sąlygų pagerinimas, bet ir kaip nepilnamečio
sūnaus gyvenimo kokybės pagerėjimas, o naudojantis gyvenamųjų būstu,
proporcinga būsto išlaikymo dalis tenka ir nepilnamečiui vaikui, kurį
proporcingai išlaikyti privalo abu tėvai. Todėl ir 329 Lt vaiko dalį, mokant
paskolą bankui už ieškovės įsigytą gyvenamąjį plotą, privalo proporcingai kompensuoti
abu tėvai ir tai atitinka LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintiems prioritetinės vaikų teisių ir
interesų apsaugos ir gynimo principams.
Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo
metu yra bedarbis, jo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra ūkininko veikla,
todėl teismo priteistos 460 Lt išlaikymo sumos jis yra nepajėgus teikti, tačiau,
kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l.145-163), atsakovas A. M. turi gana daug nekilnojamojo turto, kurį jis
nekliudomai gali parduoti, o gautas lėšas skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui.
Be to, atsakovas yra sveikas, darbingas, santykinai jauno amžiaus, nepilnametis
A. M. yra vienintelis atsakovo A. M. sūnus,
kitų nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, atsakovas neturi,
todėl 460 Lt priteisto išlaikymo suma negali būti vertinama kaip neproporcingai
didelė, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad remiantis LR
CK 3.201 str. 3 d., atsakovas gali keiptis į teismą su prašymu pakeisti
išlaikymo formą, kuri numatyta LR CK 3.196 str. 1 d. 3 p.
Apeliaciniame skunde atsakovas pats nurodo, kad pagal
susiformavusią teismų praktiką minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per
mėnesį sudaro ne mažiau kaip vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu
siekia 800 Lt. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo
argumentais, kad nustatant minimalią nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingą
sumą, vertinamuoju dydžiu gali būti minimali mėnesinė alga, tačiau konstatuoja,
kad įvertinus tėvų turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius didesnė suma
gali būti priteisiama. LR CK 3.192 str. 2 d. prasme išlaikymo dydis visais
atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Dėl to, jei būtinų
vaikui vystytis sąlygų sudarymui priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė
padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateiktuose
apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčija, kad minimaliems vaiko poreikiams
per mėnesį reikalinga skirti 920 Lt. Atsakovas tik nesutinka, jog į šią sumą
būtų įskaičiuota įmokos paskolai dengti dalis, o ieškovė nesutinka su priteista
460 Lt išlaikymo suma iš principo, motyvuodama, kad nesutikti ją paskatino
atsakovo pateiktas apeliacinis skundas.
Dėl anksčiau išdėstytų motyvų konstatavus, kad 329 Lt vaiko dalį, mokant paskolą bankui už ieškovės
įsigytą gyvenamąjį plotą, privalo proporcingai kompensuoti abu tėvai, ieškovei, nepateikus įrodymų, jog nepilnamečio sūnaus
išlaikymui per mėnesį reikia daugiau nei 920 Lt , teisėjų kolegija sprendžia,
kad apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti
pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiu A.
M. dydį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti
likusią išlaikymo dalį sūnui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaiko poreikiais
bei priežiūra, ieškovės padėtis, tiek turtiniu, tiek neturtiniu atžvilgiu
negali būti pripažinta iš esmės geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui
nepilnamečio sūnaus išlaikymui mažesnę nei 460 Lt sumą, būtų pažeistos ieškovės
teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio
vaiko išlaikymo našta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos
teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas gali teikti 460 Lt dydžio išlaikymą savo
nepilnamečiui sūnui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl
išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LR CK 3.3
str.), o atsakovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad
ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko išlaikymui (būtiniems minimaliems
poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys,
kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami
tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais
atvejais, tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti
tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas
(LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai
reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo
pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad
apeliaciniai skundai atmestini, Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų
bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), bei atmetus tiek
ieškovės, tiek atsakovo apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos valstybei
už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme priteistinos
tik iš atsakovo, o ieškovei tenkanti dalis apmokama iš valstybės biudžeto lėšų
(LR CPK 96 str. 3 d., 4 d.). Už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinės
instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos sudaro 12,88 Lt (b.l. 187), todėl iš
atsakovo priteistina valstybei 6,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų
apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n
u t a r i a :
Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
iš atsakovo A. M. (a.k. (duomenys
neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,44 Lt (šešis litus 44
centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos
pirmininkė Liudvika
Tupienė
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė
Egidijus Mockevičius