Civilinė byla Nr. 2-861-157/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00356-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties, kuria patikslintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Infina“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ bankroto byloje Nr. B2-1546-577/2016.                 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi UAB „Kennedy Forbes“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vantolina“ (nutartis įsiteisėjo 2013-07-30); teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame, be kita ko, į trečiąja eile tenkintinų reikalavimų sąrašą įtraukta UAB „Infina“ su 299,59 Eur reikalavimu; teismo 2014 m. gegužės 20 d. įsiteisėjusia nutartimi, išnagrinėjus ginčą, buvo patvirtintas BUAB „Inranga“ 362 956,40 Lt trečiąja eile tenkintinas finansinis reikalavimas, o teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi ši buvo įtraukta į kreditorių sąrašą.

Pareiškėja UAB „Infina“ kreipėsi į teismą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, t. y. jo padidinimo iki 362 956,40 Lt, teigdama, kad 2015-11-05 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgijo iš BUAB „Inranga“ 105 119,94 Eur reikalavimo teises į BUAB „Kennedy Forbes“.

Atsakovė BUAB „Kennedy Forbes“ atsiliepime prašė UAB „Infina“ prašymą palikti nenagrinėtą, nes kreditorius šiuo klausimu turėjo kreiptis į bankroto administratorių. Nurodė, kad BUAB „Inranga“ yra bankrutuojanti įmonė, tuo tarpu byloje nėra dokumentų, patvirtinančių šio reikalavimo perleidimą ir suteikiančių galimybę patikrinti, ar kreditorinio reikalavimo perleidimas atitinka BUAB „Inranga“ kreditorių valią (viešąjį interesą). Prašė taikyti pareiškėjui CPK 199 straipsnio 6 dalyje nurodytą sankciją dėl teismo įpareigojimo neįvykdymo.

Pareiškėjas tvirtino, kad bankroto administratorius, prieštaraudamas jo prašymui, piktnaudžiauja savo įgaliojimais, neveikia itin apdairiai ir rūpestingai, vilkina procesus nepagrįstais bei nesusijusiais prašymais, tokiu būdu didindamas administravimo išlaidas, už tai prašė jam skirti baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi patenkino pareiškėjo UAB „Infina“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto byloje ir padidino šios bendrovės patvirtintą 299,59 Eur dydžio trečiąja eile tenkintiną finansinį reikalavimą 105 119,94 Eur suma, tai yra iki 105 419,53 Eur; išbraukė ir kreditorių sąrašo BUAB „Inranga“; priteisė iš BUAB „Kennedy Forbes“ pareiškėjui UAB „Infina“ 523,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas išmokant iš bankroto administravimui skirtų lėšų pirmąja eile; atmetė abiejų šalių prašymus dėl baudų skyrimo.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Inranga“ 362 956,40 Lt finansinis reikalavimas, todėl ši bendrovė su minėta finansinio reikalavimo suma teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi buvo įtraukta į BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorių sąrašą, kurių finansiniai reikalavimai tenkintini trečiąja eile; kad 2015-11-05 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi BUAB „Inranga“ atlygintinai perleido UAB „Infina“ visas perduodamų dokumentų pagrindu kylančias pradinio kreditoriaus teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises ir konstatavo, kad sutarties sudarymo dieną BUAB „Kennedy forbes“ skola, į kurią perleidžiamos reikalavimo teisės, yra 105 119,94 Eur; kad būtent tuo pagrindu pareiškėja UAB „Infina“ prašė patikslinti jos finansinį reikalavimą bankroto byloje, jį padidinant iki 105 419,53 Eur, o BUAB „Inranga“ išbraukiant iš kreditorių sąrašo.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, CK 6.109 straipsnio 7 dalimi, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ir konstatavęs, kad pradinio kreditoriaus finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu; kad nėra duomenų, jog minima reikalavimo teisių perleidimo sutartis būtų ginčijama, – atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais šis prieštaravo pareiškėjos UAB „Infina“ prašymui ir šį prašymą patenkino.

Teismas netenkino BUAB „Kennedy Forbes“ prašymo taikyti pareiškėjui UAB „Infina“ CPK 199 straipsnio 6 dalyje numatytą sankciją dėl teismo įpareigojimo (pateikti įrodymus) neįvykdymo. Taip pat netenkino pareiškėjos UAB „Infina“ prašymo pagal CPK 95 straipsnį skirti baudą BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto administratoriui už piktnaudžiavimą proceso teisėmis. Teismas sprendė, kad šie prašymai yra nepagrįsti.

Teismas, atmetęs atsakovo motyvus, kad civilinio proceso normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus taikomos tik ginčo teisenoje ir nustatęs, jog pareiškėja UAB „Infina“ teisinės pagalbos kreipėsi tik tuomet, kai bankroto administratorius pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškė nesutinkantis su jo prašymu dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, jog būtent atsakovo administratoriaus prašymu iš pareiškėjo buvo reikalaujami papildomi įrodymai, dėl atsakovo prieštaravimų buvo siūloma pateikti papildomus paaiškinimus, šis klausimas buvo nagrinėjamas teismo posėdyje, – visiškai patenkino UAB „Infina“ prašymą dėl 523,93 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nurodė, kad šios išlaidos išmokėtinos iš BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto administravimui skirtų lėšų pirmąja eile (CPK 93 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė BUAB „Kennedy Forbes“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti pareiškėjos UAB „Infina“ prašymą dėl jo finansinio reikalavimo padidinimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir be pagrindo nepatenkino jo reikalavimo palikti pareiškėjos UAB „Infina“ prašymą nenagrinėtu, o taip pat be pagrindo jį išnagrinėjo atskiroje byloje ir priteisė jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, be kita ko, neatitinkantį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) ir teismų praktikos nurodymų.
2. Teismas pažeidė viešąjį interesą, nesilaikydamas savo įpareigojimo ir iš pareiškėjo šioje byloje neišreikalaudamas aktualių dokumentų, siekiant patikrinti prašomo patikslinti kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą; nepagrįstai konstatavo, kad bankroto administratoriui buvo pateikta minima reikalavimo perleidimo sutartis.
3. Teismo nutartis yra nemotyvuota dėl CK 6.109 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimo ir tai absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.).

Pareiškėja kreditorė UAB „Infina“ atsiliepime į skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal BUAB „Kennnedy Forbes“ atskirąjį skundą arba Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius motyvus:

1. Apeliantas pripažino, jog yra praleidęs terminą atskirajam skundui pateikti: paaiškino, kad paskutinę termino dieną Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas neveikė, tačiau nepridėjo jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, nurodė, jog egzistuoja pagrindas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą. Tačiau nepateikta jokių rašytinių įrodymų (CPK 12 str.), kurie pagrįstų, jog mėginta per EPP sistemą įkelti laiku parengtą atskirąjį skundą, t. y. ne vėliau negu 2016-02-11 (pav.: momentinė ekrano kopija, rodanti, kokią dieną, koks dokumentas buvo siunčiamas). Todėl taikytina CPK 315 straipsnio 5 dalis ir apeliacinis procesas pagal šį atskirąjį skundą nutrauktinas.  
2. Atmestinas atsakovo teiginys, kad teismas turėjo atsisakyti priimti šį prašymą, nes nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimo ne teisme numatytos tvarkos. Pradinės kreditorės BUAB „Inranga“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumas jau buvo įvertintas bankroto administratoriaus, todėl pareiškėjas dėl formalaus veiksmo atlikimo – vieno kreditoriaus pakeitimo kitu – turėjo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą.
3. Atmestini kaip prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams atsakovo teiginiai, neva pareiškėjas neįrodė, kad reikalavimo teisę įgijo atlygintinai. Pareiškėjas pateikė visą 2015-11-05 reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu iš BUAB „Inranga“ įsigijo kreditorinį reikalavimą į atsakovą, o minėtos sutarties priedo, kuriame nurodyta įgyto reikalavimo kaina, neteikė todėl, kad tai bei jos sumokėjimas neturi reikšmės šiai bylai ir sudaro UAB „Infina“ komercinę paslaptį.
4. Atmestini atsakovo teiginiai, susiję su skundžiama nutartimi pareiškėjui teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, tuo tarpu jo pateikia nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 357/2012, nagrinėjamu atveju nesivadovautina, nes nesutampa kasaciniame teisme nagrinėtos ir šios bylos ratio decidendi. Be to, apelianto argumentai šiuo klausimu yra deklaratyvūs, pateikti klaidingai nurodant bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo metodiką ir grindžiami ginčo situacijai neaktualia ir visiškai nesusijusia teismų praktika.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 str.).

Nagrinėjamu atveju pagal atsakovo BUAB „Kennedy Forbes“ atskirojo skundo argumentus turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus UAB „Infina“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo atsakovo bankroto byloje, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.

Visų pirma teisėjų kolegija pasisako dėl kreditorės UAB „Infina“ atsiliepime į atsakovo BUAB „Kennedy Forbes“ atskirąjį skundą pateiktus argumentus, kad nagrinėjamu atveju yra taikytina CPK 315 straipsnio 5 dalis ir apeliacinis procesas, pradėtas pagal šį atskirąjį skundą, nutrauktinas. Šis motyvas yra atmestinas dėl to, kad bylos medžiaga rodo, jog pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 15 d. rezoliucija atnaujino apelianto praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir jį priėmė. Taigi šį klausimą teismas jau yra išsprendęs. Be to, iš Nacionalinės teismų administracijos rašto matyti, kad apelianto nurodytu laiku iš tiesų nebuvo galimybės naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paslaugomis.

Antra, pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su reikalavimu taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir palikti nenagrinėtu pareiškėjo UAB „Infina“ prašymą, teisėjų kolegija pažymi kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas įpareigoja bankroto administratorių pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaryti šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikti jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže, ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis, o pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Taigi įstatymas įsakmiai yra nustatęs, kad būtent teismo paskirtam asmeniui įmonės kreditoriai privalo nustatyta tvarka pateikti minimus reikalavimus, kad būtent šis asmuo, juos patikrinęs, privalo sudaryti kreditorių bei neginčijamų jų reikalavimų sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti. Tuo tarpu dėl finansinių reikalavimų, pateikiamų praleidus teismo nustatytą terminą, patikslinant jau patvirtintus reikalavimus, ar kreditorių pasikeitimo, įvykus reikalavimo teisių perleidimui – įstatymas nėra nustatęs sąlygos, jog tokius procesinius veiksmus teismas atlieka bankroto administratoriui pateikus atitinkamą kreipimąsi. Iš tiesų, teismų praktika šiais klausimais yra formuojama tokiu būdu, kad siekiant užtikrinti bankroto procedūrų operatyvumą, mažinti šio proceso kaštus, o taip pat galimas kreditorių išlaidas (teisininkų paslaugoms, etc.), tokius reikalavimus taip pat yra tikslinga pirmiausiai pateikti bankroto administratoriui, o šis, nesant ginčo, teikia teismui tvirtinti.

Beje, atsiliepime į BUAB „Kennedy Forbes“ atskirąjį skundą kreditorė UAB „Infina“ teisingai nurodo, kad nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės BUAB „Inranga“ turėto finansinio reikalavimo pagrįstumą bankroto administratorius jau buvo įvertinęs, o į teismą kreiptasi iš esmės tik dėl UAB „Infina“ 299,59 Eur dydžio finansinio reikalavimo patikslinimo vienam kreditoriui pakeitus kitą.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikos nurodymai, kuriais remiasi apeliantas, siekdamas pagrįsti šiuos savo argumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2011; Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1305-194//2011) šiuo atveju negali būti taikomi, nes iš esmės skiriasi nagrinėjamos bylos bei bylų, kuriomis remiamasi skunde, aplinkybės (ratio decidendi) (CPK 4 str.).

Taigi remdamasi pirmiau paminėtu reglamentavimu ir turėdama omenyje tai, kad bankroto administratorius prieštarauja šiam kreditorės UAB „Infina“ prašymui, tai yra šiuo klausimu jau yra kilęs ginčas, teisėjų kolegija sprendžia, jog taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą nėra pagrindo.

Trečia, teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad nagrinėdamas šią bylą teismas pažeidė viešąjį interesą bei civilinio proceso normų reikalavimus ir UAB „Infina“ prašymą patenkino neišreikalavęs aktualių dokumentų, apelianto teigimu, būtinų siekiant patikrinti prašomo patikslinti kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą (CPK 178 str.).

Kaip minėta, pradinės kreditorės BUAB „Inranga“ turėto finansinio reikalavimo pagrįstumas BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto byloje jau yra įvertintas ir galiojančia teismo nutartimi patvirtintas; pagal minimos byloje esančios 2015-11-05 reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygas bankrutavusi pradinė BUAB „Kennedy Forbes“ kreditorė UAB „Inranga“ pareiškėjai kreditorei UAB „Infina“ atlygintinai yra perleidusi visas kreditoriaus teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises, į 105 119,94 Eur dydžio reikalavimą, į kurį reikalavimo teisę naujasis kreditorius įgyja sutarties pasirašymo momentu ir už kurį yra visiškai atsiskaityta. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovui minima sutartis yra pateikta, tai yra pastarasis apie reikalavimo teisių perleidimo faktą yra tinkamai informuotas; kad byloje nėra duomenų, jog sutartis yra negaliojanti ar jos galiojimas būtų ginčijamas, – turėjo pagrindą patenkinti pareiškėjos kreditorės UAB „Infina“ prašymą (ĮBĮ 26 str., CK 6.101 str. 1 d.). Pažymėtina tai, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko taip pat nėra duomenų, kad šios bylos nagrinėjimo metu teismuose būtų nagrinėjamas ginčas dėl šios sutarties galiojimo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo argumentais, kad, priešingai nei tvirtinama skunde, aplinkybė, jog minėtą sutartį atsakovo bankroto administratorius gavo ne iš pareiškėjo, o iš teismo, šiuo atveju – atsižvelgiant į bankroto proceso ypatumus, iš tiesų teisiškai nėra reikšminga ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad jis apie reikalavimo teisių perleidimo faktą nėra tinkamai informuotas (CK 6.109 str. 7 d., CPK 185 str.).

Ketvirta, teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad teismo nutartis yra nemotyvuota dėl CK 6.109 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimo ir dėl to naikintina esant absoliučiam jos negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Kaip minėta, teismas skundžiamoje nutartyje yra nurodęs argumentus, susijusius su reikalavimo teisių perleidimo sutarties pateikimu atsakovui (CK 6.109 str. 7 d.), o motyvų nepakankamumas, kaip žinia, nesuteikia pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą. Be to, CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, kaip fakto ir teisės instancija, konstatavusi aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatė, kad teismas šią bylą išnagrinėjo teisingai (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Penkta, atmetami skundo motyvai, kad teismas be pagrindo priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kaip jau buvo minėta, skolininko bankroto administratorius nesutiko / nesutinka su kreditorės pareiškėjos UAB „Infina“ prašymu, taigi teismas, išnagrinėjęs tarp jų kilusį ginčą – patenkinęs kreditoriaus reikalavimą, privalėjo išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tai yra dėl jo turėtų išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo (CPK 93 str.). Apeliantas teigia, kad teismo pastarajam priteistas šių išlaidų atlyginimas – 523,93 Eur, neatitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytų Rekomendacijų ir teismų praktikos nurodymų. Atmesdama šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, nes byloje nustatyta, kad kreditorė teikė teismui tris rašytinius paaiškinimus (pareiškimus), dalyvavo žodiniame teismo posėdyje, trukusiame beveik 2 val. Be to, apeliantas nenurodė, kodėl prašoma priteisti lėšų suma turėtų būti mažinama. Teisėjų kolegija taip pat nesivadovauja apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 357/2012, nes joje nėra pateiktos (keičiamos) bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 12, 178 str.).

Taigi remiantis pirmiau pareiktais argumentais BUAB „Kennedy Forbes“ atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d.), nepasisakant dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nes nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismui nepatenkinus atsakovės atskirojo skundo, pareiškėja UAB „Infina“ įgijo teisę reikalauti šiame procese turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str.). Prašoma priteisti 765,93 Eur šių išlaidų atlyginimą, tačiau pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina turėtas 633 Eur dydžio išlaidas dėl atsiliepimo į skundą parengimo. Įvertinusi tai, kad minimos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 4, 7, 8.16 punktuose nurodytus dydžius, o taip pat atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį advokato dalyvavimą šioje byloje, – teisėjų kolegija priteisia pareiškėjui 100 Eur šių išlaidų (CPK 93, 98, 178 str.).  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ (juridinio asmens kodas 300069608) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Infina“ (juridinio asmens kodas 123949416) 100 Eur (vienas šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidų, kurios mokėtinos iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

Teisėjos                                                                      Virginija Čekanauskaitė

                                                                      Danutė Gasiūnienė

                                                                      Nijolė Piškinaitė