Administracinė byla Nr. AS-274-822/2023
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01720-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 53.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos), dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja V. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2022 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 2D-10046 „Dėl informacijos pateikimo adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkai pastatytos terasos.
Pareiškėja nurodė, kad Inspekcija vilkino jos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo nagrinėjimą, nes skundą išnagrinėjo tik 2022 m. gegužės 31 d. Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. raštas (sprendimas) neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, nes yra nemotyvuotas ir juo nebuvo išspręstas pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundas.
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad Inspekcija atliko tyrimą pagal pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundą ir 2022 m. sausio 5 d. skundo papildymą (toliau – skundai) dėl galbūt savavališkai atliktų statinių (valgyklos su administracinėmis patalpomis, lauko terasos, katilinės, sandėlio, lauko tualeto) statybos darbų.
Inspekcija 2022 m. vasario 9 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą, 2022 m. vasario 25 d. užregistruotas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-344, 2022 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-579 ir 2022 m. birželio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-579 papildymas Nr. FAK-1133 (toliau – ir Aktai).
Pareiškėjai į skundų dalį dėl lauko terasos, pastatytos virš (duomenys neskelbtini) upės, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo atsakyta 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2D- 5403 „Dėl galimai neteisėtai įvykdytų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“, 2022 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 2D-10046 „Dėl informacijos pateikimo adresu (duomenys neskelbtini)“, taip pat dėl kitų skunduose nurodytų statinių pareiškėjai buvo atsakyta 2022 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 2D-9421 „Dėl galimai neteisėtai įvykdytų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“, dėl priestato prie sandėlio pareiškėjai buvo atsakyta 2022 m. birželio 9 d. raštu Nr. 2D- 10666 „Dėl neteisėtai įvykdytų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2D-5403 „Dėl galimai neteisėtai įvykdytų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“, teismui pateikė skundą. Taip pat teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl Inspekcijos 2022 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 2D-10666 „Dėl neteisėtai įvykdytų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo.
Atsakovas dėl lauko terasos nurodė, kad Inspekcijos specialistas 2022 m. vasario 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-344, kuriame nurodyta, jog patikrinus Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenis nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame yra statiniai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teisė priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Pagal NTR duomenis, sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis su I. B.. Žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, jame yra registruoti keturi statiniai: pastatas - valgykla su administracinėmis patalpomis, pastatas - katilinė, pastatas - sandėlis ir kiti inžineriniai statiniai - lauko tualetas. Visi šie statiniai nuo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosavybės teise priklauso I. B.. Lauko terasa, pastatyta virš (duomenys neskelbtini) upės, neregistruota. Kadangi terasa pastatyta virš (duomenys neskelbtini) upės, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, o nei terasos naudotoja I. B., nei įgaliotas atstovas valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo nepateikė, Inspekcija 2022 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2D-3623 kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių ir paprašė tarnybinės pagalbos informuojant Inspekciją, kokiu pagrindu terasos naudotoja naudojasi teritorija ir ar yra duotas NŽT sutikimas.
NŽT 2022 m. kovo 4 d. rašte Nr. 14SD-812-(14.14.137 E.) nurodė, kad NŽT I. B. nėra išdavusi sutikimo naudotis valstybine žeme, esančia šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje yra pastatyta terasa iš medinių lentų ant gelžbetoninių polių. Informavo, kad NŽT Kretingos skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2018 m. lapkričio 13 d. atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikrinimą vietovėje ir nustatė, kad I. B. priklausantis statinys - lauko terasa yra savavališkai pastatytas už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų, ant upės (duomenys neskelbtini). NŽT Kretingos skyrius 2019 m. vasario 25 d. atliko pakartotinį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). patikrinimą vietovėje tam, kad nustatyti, ar yra pašalintas savavališkai pastatytas statinys „terasa“ iš valstybinės žemės. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas nepašalintas. I. B. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, paskirta bauda ir nurodyta savavališkai pastatytą statinį - lauko terasą iš valstybinės žemės pašalinti. NŽT Inspekcijai taip pat nurodė, jog atsižvelgdami į gautą Inspekcijos persiųstą informaciją, administracinę procedūrą dėl valstybinės žemės užėmimo šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atnaujins.
Atsižvelgiant į tai, kad NŽT pradėjo terasos iš valstybinės žemės pašalinimo procedūrą, Inspekcija, pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nenagrinėjo šio klausimo, o pareiškėjai atsakė 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2D-5403 „Dėl galimai neteisėtai įvykdytų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“ bei 2022 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 2D-10046 „Dėl informacijos pateikimo adresu (duomenys neskelbtini)“.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. raštas Nr. 2D-5403 ir 2022 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 2D-10046 pareiškėjai dėl terasos teisėtumo yra neabejotinai susiję. Pažymėjo, jog NŽT yra tiesiogiai atsakinga už valstybinės žemės naudojimo kontrolės vykdymą ir, atsižvelgiant į tai, kad dar 2018 m. NŽT pradėjo procedūras dėl terasos pašalinimo iš valstybinės žemės, Inspekcijai nebuvo jokio pagrindo procedūrų dėl terasos nugriovimo dubliuoti bei pakartotinai taikyti sankcijas.
Pareiškėjos skundai buvo išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai Inspekcijos kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo panaikinti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 2D-10046.
Atsakovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, todėl administracinė byla turi būti nutraukta. Be to, teisme jau išnagrinėta byla pagal pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundą Inspekcijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 15 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad Inspekcija 2022 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 2D-10046 „Dėl informacijos pateikimo adresu (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog Inspekcija gavo pareiškėjos 2022 m. gegužės 11 d. prašymą, kuriuo ji prašo pranešti, ar 2022 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 2D-5403 yra galutinis viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl lauko terasos statybos teisėtumo ištyrimo, ar dabartiniu metu toliau yra tęsiamas tyrimas dėl lauko terasos savavališkos statybos fakto nustatymo. Inspekcija minėtame rašte nurodė, kad primena, jog į pareiškėjos skundų dalį dėl lauko terasos, pastatytos virš (duomenys neskelbtini) upės, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pareiškėjai atsakyta 2023 m. kovo 24 d. tarpiniu raštu Nr. 2D-5403. Minėtame rašte nurodyta, kad NŽT Kretingos skyrius statytojui yra surašęs protokolą su administraciniu nurodymu, paskirta bauda ir nurodyta savavališkai pastatytą statinį „lauko terasą“ iš valstybinės žemės pašalinti. Vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Inspekcijos Vakarų Lietuvos valstybinės priežiūros departamentas lauko terasos statybos teisėtumo papildomai nenagrinės, nes administracinį sprendimą dėl lauko terasos jau yra priėmęs NŽT Kretingos skyrius.
Teismas taip pat nustatė, kad Inspekcija atliko tyrimą pagal pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundą ir 2022 m. sausio 5 d. skundo papildymą dėl galbūt savavališkai atliktų statinių (valgyklos su administracinėmis patalpomis, lauko terasos, katilinės, sandėlio, lauko tualeto) statybos darbų.
Inspekcija 2022 m. vasario 9 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą, 2022 m. vasario 25 d. užregistruotas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-344, 2022 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-579 ir 2022 m. birželio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-579 papildymas Nr. FAK-1133.
Į pareiškėjos skundų dalį dėl terasos, pastatytos virš (duomenys neskelbtini) upės, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pareiškėjai atsakyta Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2D- 5403 „Dėl galimai neteisėtai įvykdytų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“, 2022 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 2D-10046 „Dėl informacijos pateikimo adresu (duomenys neskelbtini)“, taip pat dėl kitų skunduose nurodytų statinių, pareiškėjai atsakyta 2022 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 2D-9421 „Dėl galimai neteisėtai įvykdytų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“, dėl priestato prie sandėlio pareiškėjai atsakyta 2022 m. birželio 9 d. raštu Nr. 2D- 10666 „Dėl neteisėtai įvykdytų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai administracinėje byloje Nr. I3-345-583/2023 išnagrinėjo pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė: 1) panaikinti Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 2D-5404; 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos V. Š. 2021 m. gruodžio 15 d. skundą „Dėl savavališkos statybos faktų nustatymo“ dalyje dėl savavališkai pastatytos terasos, esančios valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos V. Š. 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkos statybos valstybinėje žemėje, įrengiant lauko terasą, esančią (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos skundo dalį dėl Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 2D-5404 panaikinimo nuraukė. Teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendime nurodė, kad įvertinus ginčijamo sprendimo turinį akivaizdu, jog sprendime yra pateikiama informacija apie pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo nagrinėjimo eigą dėl terasos savavališkos statybos ir NŽT atliktus veiksmus bei priimtus sprendimus gavus atsakovo informaciją apie valstybinės žemės naudojimo pažeidimą bei statinio statybą neturint žemės patikėtinio sutikimo, tačiau dėl 2021 m. gruodžio 15 d. pareiškėjos skunde pareikšto prašymo nustatyti, ar lauko terasos įrengimas yra savavališka statyba, jokia teisinė kvalifikacija neatlikta. Ginčijamame sprendime taip pat akcentuojama, kad dėl skundų dalies dėl galbūt savavališkai atliktų statinių (valgyklos su administracinėmis patalpomis, katilinės, sandėlio, lauko tualeto) statybos darbų tyrimas dar vykdomas, apie atlikto tyrimo rezultatus ir priimtus sprendimus pareiškėja bus informuota atskiru raštu. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėja 2021 m. gruodžio 15 d. skundo rezoliucine dalimi prašė atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje dėl galimų savavališkos statybos faktų nustatymo valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengiant lauko terasą virš (duomenys neskelbtini) upės, ir nustatyti, ar nėra savavališkos statybos fakto. Inspekcija konstatavo, kad NŽT vykdant valstybinę žemės kontrolę atliekamos administracinės procedūros dėl savavališkai pastatyto statinio (lauko terasos) pašalinimo iš valstybinės žemės ir Inspekcija laikosi pozicijos, kad šio klausimo nagrinėjimas bei išsprendimas yra priskirtas NŽT kompetencijai, todėl tuo skundo nagrinėjimas šioje dalyje buvo baigtas neatliekant savarankiškos teisinės kvalifikacijos dėl savavališkos statybos. Teismas pažymėjo, kad būtent statybos teisėtumo įvertinimas ir pareiškėjos skunde keliamų klausimų nagrinėjimas yra priskirtinas Inspekcijos kompetencijai, todėl būtent Inspekcija privalėjo įvertinti, ar yra nustatytas savavališkos statybos faktas, o jį nustačiusi surašyti savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. NŽT vykdoma žemės naudojimo valstybinė kontrolė neapima statybos teisėtumo vertinimo, todėl Inspekcija nepagrįstai ginčijamo sprendimo dalimi nusprendė tik informuoti pareiškėją apie NŽT vykdomą administravimo procedūrą, tačiau pati Inspekcija neatliko teisinių santykių kvalifikacijos ir tinkamai neatliko pareiškėjos skundo tyrimo įforminimo procedūros. Teismas nurodė, jog Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 2D-5404 dalyje, kuria pareiškėja informuojama apie NŽT atliekamą valstybinės žemės naudojimo kontrolę, tačiau Inspekcija pati neatliko jokios savarankiškos teisinės kvalifikacijos ir nepriėmė administracinių aktų dėl savavališkos statybos fiksavimo, kvalifikuojamas kaip neveikimas ir Inspekcija įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkos statybos valstybinėje žemėje įrengiant lauko terasą, esančią (duomenys neskelbtini).
Teismas, konstatavęs nurodytas aplinkybes ir vertindamas Inspekcijos priimto 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 2D-5404 dalį, kuriuo nurodoma, kad lauko terasa, pastatyta virš (duomenys neskelbtini) upės neregistruota ir statyboms žemės sklype statybą leidžiantis dokumentas neišduotas, taip pat, jog NŽT atnaujins administracinę procedūrą dėl valstybinės žemės užėmimo šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sprendė, kad pareiškėjos ginčijamu raštu nėra sukuriamos jokios teisinės pasekmės, jis yra tik konstatuojamojo-informacinio turinio, todėl negali būti skundo teisme dalyku. Teismas administracinės bylos dalį dėl 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 2D-5404 panaikinimo nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-345-583/2023 yra įsiteisėjęs.
Teismas taip pat remdamasis Liteko duomenimis nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai administracinėje byloje Nr. I3-166-609/2023 išnagrinėjo pareiškėjos skundą, kuriame ji prašė: 1) panaikinti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 2D-10666 „Dėl neteisėtai įvykdytų statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini)“; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo ištirti jos 2021 m. gruodžio 15 d. skundą „Dėl savavališkų statybų faktų nustatymo“ dalyje dėl daugybinių savavališkos statybos faktų laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. birželio 9 d., kurie nebuvo užfiksuoti valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
Teismas 2023 m. kovo 1 d. sprendimu minėtoje administracinėje byloje Nr. I3-166-609/2023 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. birželio 9 d. raštas Nr. 2D-10666 „Dėl neteisėtai įvykdytų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti bei netenkino išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundą „Dėl savavališkų statybų faktų nustatymo“ dalį dėl savavališkų statybų laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. birželio 9 d. Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja šioje administracinėje byloje prašo panaikinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 2D-10046 „Dėl informacijos pateikimo adresu (duomenys neskelbtini)“. Skundžiamu raštu atsakyta į pareiškėjos 2022 m. gegužės 11 d. (Inspekcijoje gautas 2022 m. gegužės 13 d.) prašymą dėl informacijos pateikimo. Iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad pareiškėjai į jos ankstesnį (data nenurodyta) prašymą buvo atsakyta 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2D-5403. Pareiškėja klausia, ar Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. sprendimas yra galutinis.
Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad nors skundžiamame Inspekcijos Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau iš jo turinio matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, skundžiamu raštu pareiškėjai nėra suformuluotas joks įpareigojimas, šis Raštas negali daryti savarankiškos įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms ir nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl ir reikalavimas dėl minėto rašto panaikinimo negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Todėl teismas administracinės bylos dalį dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. rašto Nr. 2D-10046 panaikinimo nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, kad pareiškėja išvestiniu skundo reikalavimu prašo įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkai pastatytos terasos. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl skundžiamo Rašto panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo, t. y. bylą nutraukė ir dėl šio reikalavimo.
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėja nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir tokiu būdu pareiškėjai užkirto galimybę į tolimesnį jos pažeistų teisių gynimą. Teismas pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukdamas administracinę bylą, turėjo nurodyti į kurią instituciją pareiškėja turi kreiptis dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo. Teismas nesilaikė ABTĮ 104 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo, todėl nepagrįstai nusprendė, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino VAĮ nuostatas, kadangi visiškai nekvalifikuotai nusprendė, jog atsakovo 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas nėra individualus administracinis aktas. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo 2022 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 2D-5403, 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. 2D-10046 ir 2022 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 2D-10666 yra tiesiogiai susiję, kadangi šiais sprendimais įvairiomis atsakovo išgalvotomis dalimis buvo sprendžiamas jos pradinis 2021 m. gruodžio 15 d. skundas dėl daugybinių savavališkos statybos faktų nustatymo.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas akivaizdžiai ir nuosekliai laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. birželio 9 d. vilkino jos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo tyrimą, vengė surašyti savavališkos statybos aktus ir teikė pareiškėjai įvairaus turinio tarpinius sprendimus, kurie buvo dėl to paties pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo, tačiau visi atsakovo sprendimai buvo skirtingo turinio, kuris atsakovui tik padėjo vilkinti skundo tyrimo eigą ir kuo ilgiau išvengti savavališkų statybos aktų surašymo. Atsakovo sprendimai buvo rašomi kuo ilgesni, siekiant supainioti pareiškėją, užvilkinti jos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo tyrimą ir šį tyrimą užmaskuoti įvairiose nekvalifikuotose atsakovo išvadose ir išvedžiojimuose dėl savavališkos statybos faktų nebuvimo, t. y. atsakovo tikslas buvo pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundą tirti atmestinai ir kuo ilgiau, bet kokiomis priemonėmis apginti neteisėtų statybų faktus naudinga statytojui kryptimi. Atsakovas pradėjo sudarinėti savavališkos statybos aktus tik tada, kai jam tapo žinoma, kad pareiškėja dėl Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 2D-5403, 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 2D-10046 ir 2022 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 2D-10666 kreipėsi į teismą.
Teismas labiau užsiėmė kitų administracinių bylų Nr. I3-166-609/2023 ir Nr. I3-345-583/2023 vertinimu, tačiau neatliko detalaus atsakovo Rašto teisinio vertinimu. Atsakovas neleistinai ir nekompetentingai, priimdamas Raštą, akivaizdžiai atsisakė toliau tirti lauko dengtos terasos savavališkos statybos faktą, neleistinai pasinaudojo VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir atsakovo kompetencijos klausimą dėl nelegalios lauko dengtos terasos statybos ir / ar pašalinimo iš valstybės žemės perdavė spręsti kitai nekompetentingai institucijai.
Atsakovas skundžiamame Rašte tiesiogiai pareiškėjai nurodė, kad lauko terasos statybos teisėtumo klausimo nenagrinės, kadangi sprendimą dėl lauko terasos teisėtumo jau yra priėmęs NŽT Kretingos skyrius. Taigi atsakovas skundžiamu Raštu atsisakė tirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundą dėl tos pačios lauko terasos savavališkos statybos ir teismui buvo žinoma, kad tas pats teismas administracinėje byloje Nr. I3-345-583/2023 jau buvo panaikinęs atsakovo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 2D-5403, kuris buvo priimtas taip pat dėl tos pačios lauko dengtos terasos savavališkos statybos. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismui 2023 m. kovo 15 d. nutartyje nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad Inspekcijos Raštas yra tik informacinio pobūdžio ir jis nėra individualus administracinis aktas.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje net nesprendė atsakovo Rašte atsisakyti toliau tirti lauko terasos statybą, todėl akivaizdu, jog teismui net nebuvo jokių prielaidų tinkamai ir / ar kvalifikuotai įvertinti Rašto priskirtinumą ir / ar nepriskirtinumą individualiam administraciniam aktui.
Pareiškėja teigia, kad Raštas yra individualus administracinis aktas, kadangi atsakovas juo atsisakė toliau tirti lauko terasos statybos teisėtumą. Dėl šios priežasties Raštas sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes, kadangi be teisėto pagrindo atsakovas nutraukė pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalies dėl lauko terasos statybos teisėtumo tyrimą. Pažymi, kad ji turi teisę į teisminę gynybą, kadangi atsakovo individualiu administraciniu aktu buvo nutraukta lauko terasos statybos teisėtumo tyrimo administracinė procedūra. Rašto teisėtumas turėjo būti vertinamas jo priėmimo datai, t. y. neatsižvelgiant į Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 2D-5403 teisėtumą ir / ar neteisėtumą.
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas atsiliepime pakartoja faktines aplinkybes. Teigia, kad pareiškėja klaidina teismą teigdama, jog Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 2D-5403 „Dėl galimai neteisėtai įvykdytų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“ buvo panaikintas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, 2023 m. vasario 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-345-583/2023 nusprendė pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkos statybos valstybinėje žemėje, įrengiant lauko terasą, esančią (duomenys neskelbtini), o skundo dalį dėl Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 2D-5403 panaikinimo nutraukė. Teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-345-583/2023 yra įsiteisėjęs.
Teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo įvertinti taip pat kitose pareiškėjos iniciatyva užvestose bylose nagrinėtinas aplinkybes, kadangi visos šios bylos yra susijusios – nagrinėjamai tie patys klausimai dėl statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), Inspekcijos atlikto tyrimo metu priimtų administracinių aktų teisėtumo bei galimo tyrimo vilkinimo. Inspekcija 2022 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 2D-5403 „Dėl galimai neteisėtai įvykdytų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“ priėmė galutinį sprendimą dėl lauko terasos, pastatytos virš (duomenys neskelbtini) upės, šalia žemės sklype (duomenys neskelbtini) teisėtumo, o Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 2D-10046 „Dėl informacijos pateikimo adresu (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai buvo siųstas papildant informaciją dėl Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. galutinio sprendimo Nr. 2D-5403.
Atsakovas sutinka su teismo nutartyje išdėstyta pozicija, jog Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 2D-10046 neturi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms ir nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja atskirajame skunde iš naujo skundžia Inspekcijos veiksmus dėl galimo tyrimo nagrinėjimo vilkinimo. Pažymi, jog klausimą šioje administracinėje byloje dėl Inspekcijos veiksmų teismas jau yra išnagrinėjęs. Teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-7616-386/2022 pareiškėjos patikslintą skundą atsisakė priimti, tačiau pareiškėja nutartį apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-698-520/2022 pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį pakeitė: nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo (patikslinto skundo) dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 2D-10046 „Dėl informacijos pateikimo adresu (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkai pastatytos terasos, panaikinti, šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo; kitą teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-7616-386/2022 konstatavo, kad atsakovo reikalavimas pripažinti, jog Inspekcija sąmoningai vilkino atlikti pareiškėjos skundo tyrimą laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. ir tuo pažeidė VAĮ nuostatas, yra reikalavimas nustatyti faktą, turintį juridinę reikšmę, kuris nenagrinėtinas administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 17 straipsniu priskirtą kompetenciją.
Teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl skundžiamos nutarties naikinti nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad pareiškėja 2022 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu informuoti, ar 2022 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 2D-5403 yra galutinis viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl lauko terasos, pastatytos virš (duomenys neskelbtini) upės, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2022 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 2D-10046 „Dėl informacijos pateikimo“, informavo, kad NŽT Kretingos skyrius statytojui yra surašęs protokolą su administraciniu nurodymu, paskirta bauda, jog statytojas įpareigotas savavališkai pastatytą statinį „lauko terasą“ pašalinti iš valstybinės žemės. Informavo pareiškėją, kad savavališkai pastatyto statinio (lauko terasos) pašalinimas iš valstybinės yra žemės priskirtas NŽT kompetencijai. Taigi akivaizdu, kad ginčijamas Raštas nesukuria jokių teisinių pasekmių ir yra tik informacinio pobūdžio, todėl pritaria teismo argumentams.
Papildomai nurodo, kad NŽT Kretingos skyrius 2023 m. kovo 7 d. gavo I. B. pranešimą (Registracijos Nr. 14FP-540), kuriame nurodoma, jog skyriaus 2022 m. kovo 10 d. reikalavimas Nr. 14SD-865- (14.14.104.) pašalinti be NŽT sutikimo pastatytą statinį (terasą), adresu: (duomenys neskelbtini), pašalintas. Skyrius 2023 m. kovo 29 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad valstybinė žemė, esanti gretimybėje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlaisvinta, pastatytas statinys (terasa) be NŽT sutikimo nuardytas, pašalintas. Taigi išnyko ginčo objektas.
NŽT teigimu, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo spręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas faktines bei teisines aplinkybes.
Nurodo, kad lauko terasa, pastatyta virš (duomenys neskelbtini) upės, šalia žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės - (duomenys neskelbtini) miestelio istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Nurodytos lauko terasos statybos projektas Departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui, vykdančiam Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Klaipėdos apskrityje, pateiktas nebuvo ir tokiam projektui teritorinis padalinys nėra pritaręs. Byloje esantis V. B. parengtas 2000 m. gegužės 5 d. terasos įrengimo planas nebuvo suderintas su tuometinio Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu, kaip tai buvo reglamentuota tuo metu galiojusios Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316, redakcijos 3 ir 4 punktuose bei A priedo 10.5 papunktyje. Pagal tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos 1 straipsnį nekilnojamosios kultūros vertybės - kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės statiniai, jų priklausiniai bei kompleksai, ansambliai ir vietovės, įregistruoti šio įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartis, kuria administracinė byla nutraukta, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, jame pareiškėjai nėra suformuluotas joks įpareigojimas, šis Raštas negali daryti savarankiškos įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms ir nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir tokiu būdu pareiškėjai užkirto galimybę į tolimesnį jos pažeistų teisių gynimą. Be to, teismas pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukdamas administracinę bylą, turėjo nurodyti į kurią instituciją pareiškėja turi kreiptis. Teismas nesilaikė ABTĮ 104 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo, todėl nepagrįstai nusprendė, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino VAĮ nuostatas, nepagrįstai sprendė, jog Raštas nėra individualus administracinis aktas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jei ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).
Iš pareiškėjos skundo matyti, kad pareiškėja, siekdama ginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus, prašė panaikinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. Raštą ir įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkai pastatytos terasos.
Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė nustatęs, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, jis nedaro jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, t. y. jis nėra individualus administracinis aktas, kuris gali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).
Atsakovas skundžiamame Rašte nurodė, kad pareiškėjai ne tik buvo suteikta informacija, ar Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. Nr. 2D-5403 raštas yra galutinis viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl lauko terasos statybos teisėtumo ištyrimo, ar dabartiniu metu toliau yra tęsiamas tyrimas dėl lauko terasos savavališkos statybos fakto nustatymo, bet ir nurodyta, kad į dalį pareiškėjos skundų dėl lauko terasos statybų teisėtumo buvo atsakyta tarpiniu 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2D-5403 ir Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas papildomai nenagrinės lauko terasos statybos teisėtumo (VAĮ 11 str. 3 d. 3 p.), nes administracinį sprendimą dėl lauko terasos statybos teisėtumo jau yra priėmęs NŽT Kretingos skyrius.
Pareiškėja, kaip matyti iš skundo turinio, reikalavimą dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimo grindžia tuo, kad jis yra nemotyvuotas, juo nepriimtas sprendimas dėl neteisėtos terasos statybos pagal pareiškėjos skundą, jog juo nepagrįstai nenagrinėjamas lauko terasos statybos teisėtumas dėl to, kad dėl lauko terasos statybos teisėtumo sprendimą jau yra priėmęs NŽT Kretingos skyrius. Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu turėjo būti išspręstas jos 2021 m. gruodžio 15 d. skundas, tačiau to nebuvo padaryta.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aptarė atsakovo veiksmus nagrinėjant pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundą, pareiškėjai pateiktus atsakymus, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (toliau – ir teismas) administracinėje byloje Nr. I3-345-583/2023 išnagrinėjo pareiškėjos skundą, teismas nurodė minėtoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat Liteko duomenimis nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai administracinėje byloje Nr. I3-166-609/2023 išnagrinėjo pareiškėjos skundą, nurodė šioje byloje nustatytas aplinkybes, tačiau šioje byloje ginčijamo Rašto iš esmės nevertino, tik pažymėjo, jog iš skundžiamo Rašto turinio matyti, kad pareiškėjai į jos ankstesnį prašymą buvo atsakyta 2022 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2D-5403.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo nagrinėti teisme klausimą, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjos V. Š. skundą ir patikslintą skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjos skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-698-520/2022, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2022 m. spalio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo (patikslinto skundo) dalį dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 2D-10046 ir įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo dalį dėl savavališkai pastatytos terasos, panaikino ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perdavė Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad tik bylą pagal pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą nagrinėjant iš esmės būtų galima įvertinti, ar pareiškėjos teisės ir (ar) teisėti interesai šiuo atveju nebuvo pažeisti, ar jiems ginčijamas sprendimas nedaro įtakos.
Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiamo Inspekcijos Rašto iš esmės nevertino ir dėl jo nepasisakė, tik konstatavo, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms ir nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl reikalavimas dėl minėto rašto panaikinimo negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; kt.). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009; kt.).
Taigi konstatuoti pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pagrįstumą (nepagrįstumą) galima tik išnagrinėjus administracinį ginčą iš esmės.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nutraukdamas administracinę bylą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė