Civilinė byla Nr. e2-1070-881/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00051-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1;

3.4.4.12

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Eco Flameed“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Dvi saulės“ ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Palemono keramikos gamykla“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Eco Flameed“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Dvi saulės“ pareiškimas dėl likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Eco Flameed“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – N. A., S. B., uždaroji akcinė bendrovė „Palemono keramikos gamykla“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „Eco Flameed“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dvi saulės“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto MB (toliau – LMB) „Eco Flameed“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su pareiškimu pripažinti bendrijos bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad bendrijos bankrotą sukėlė suinteresuoto asmens N. A. veiksmai.

3.       Pareiškėja nurodė, kad nuo bendrijos įsteigimo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. spalio 19 d. jos vadovu buvo N. A., vėliau, iki bankroto bylos iškėlimo – S. B. Bendrijos pagrindinė veikla buvo medžio granulių gamyba. Bendrija savo veiklą vykdė 2022 m. liepos mėnesio nuomos sutarties pagrindu iš kreditorės UAB „Palemono keramikos gamykla“ išsinuomotose patalpose (1 388 kv. m gamybinės patalpos ir 1 100 kv. m lauko aikštelė), kurios bendrijai perduotos 2022 m. rugpjūčio 31 d. Bendrija nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki nuomos sutarties nutraukimo tinkamai nevykdė prievolių, todėl susidarė 62 243,48 Eur skola už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas. Bendrija per visą veiklos laikotarpį nuo 2023 m. kovo 7 d. išrašė 5 pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras dėl 44 728,95 Eur, t. y. bendrijos pajamos buvo mažesnės už patalpų nuomos skolą. Išsinuomotas patalpų plotas neatitiko bendrovės realių finansinių galimybių, nes bendrovė tuo metu nevykdė veiklos, negeneravo pajamų. Bendrija pirmąsias žaliavas iš UAB „Žalvaris wood“ oficialiai įsigijo tik 2022 m. gruodžio 9 d., o iš viso iki 2023 m. birželio 28 d. įsigijo 46 767,71 Eur vertės žaliavų. Taigi, bendrovės sąnaudos žaliavoms ir patalpų nuomai buvo didesnės už pajamas. Nors bendrija oficialiai pirmąsias žaliavas įsigijo 2022 m. gruodžio mėnesį, tačiau sąskaitos už elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas patvirtina, kad gamybiniai procesai buvo pradėti dar 2022 m. lapkričio mėnesį (sunaudota 2 190 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos). Nepaisant to, bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentuose neužfiksuotas žaliavų įsigijimas ar kitos su gamyba susijusios išlaidos, nėra duomenų apie produkcijos realizavimą, todėl kyla abejonės dėl veiklos skaidrumo ir finansinės apskaitos tinkamumo. Bendrija galimai turėjo neapskaitytų žaliavų, iš jų gamino produkciją, kurios neapskaitė, ir tokią produkciją realizavusi gavo pajamas, kurių neįtraukė į balansą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. į bendrijos sąskaitą grynaisiais pinigais buvo įnešta 17 300 Eur, tačiau nemokumo administratorei nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, pagrindžiantys grynųjų pinigų operacijas. Nei buvęs bendrovės vadovas N. A., nei naujasis vadovas S. B. nesiėmė veiksmų skolai už patalpų nuomą sumažinti, neperėmė nuomojamose patalpose likusio bendrijos turto ir žaliavų, nesiėmė veiksmų dėl patalpose paliktų trečiajam asmeniui priklausančių medžio granulių gamybos įrenginių. Bendrija gamybinei veiklai vykdyti naudojo trečiajam asmeniui priklausančią įrangą, tačiau nėra dokumentų, kokiu pagrindu bendrija naudojosi trečiajam asmeniui priklausančia įranga. Tokie veiksmai rodo akivaizdų buvusių bendrijos vadovų aplaidumą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, papildomų nuostolių atsiradimą, kurių buvo galima išvengti. Bendrijos vadovai, nevykdydami pareigos rūpintis savalaikiu nuomos sutarties nutraukimu, patalpų atlaisvinimu ir tinkama turto apskaita, veikė aplaidžiai, dėl to bendrijai padaryta žala. Dėl bendrijos vadovų neveikimo buvo pabloginta bendrijos turtinė padėtis, prarasta galimybė efektyviai valdyti turtą ir sumažinti finansinius įsipareigojimus, o nuomotoja, būdama priversta vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, įgijo pagrindą reikalauti papildomos kompensacijos. Tokiais veiksmais buvę bendrijos vadovai pažeidė fiduciarinę pareigą veikti sąžiningai ir rūpestingai bei tiesiogiai prisidėjo prie bendrijos finansinių nuostolių didėjimo ir kreditorių interesų pažeidimo. Nors bendrija buvo nemoki jau 2023 m. sausio 1 d., tačiau bankroto procesas buvo inicijuotas tik 2024 m. sausio 29 d., jį inicijavo kreditorė UAB „Palemono keramikos gamykla“. Nuo 2022 m. liepos 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrijoje dirbo N. A. ir S. B., tačiau nemokumo administratorei nebuvo pateikti dokumentai apie darbo užmokesčio mokėjimą N. A. 2023 m. spalio 18 d. bendrijos vienintelio nario (savininko) N. A. vardu priimtas sprendimas dėl vadovo pakeitimo galimai buvo apsimestinis, nes taip buvo siekiama ne išsaugoti ir plėtoti veiklą, o išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir galimos N. A. asmeninės atsakomybės. S. B. neketino tęsti bendrijos veiklos, todėl sprendimas dėl vadovų pakeitimo pažeidė bendrijos ir jos kreditorių interesus bei lėmė bendrijos veiklos pabaigą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Bendrijos bankrotas pripažintinas tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 3 ir 4 punktų nuostatas, nustatant, kad bendrijos bankrotą sukėlė N. A. veiksmai.

4.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Palemono keramikos gamykla“ prašė pripažinti LMB „Eco Flameed“ bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad bendrijos vadovo N. A. veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą.

5.       Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškimą dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu.

6.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-514-567/2025 panaikino apygardos teismo nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė bendrijos nemokumo momento, kitų bylai reikšmingai aplinkybių, priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo bendrijos valdymo ir bendrijos nemokumo bei (ar) nemokumo būklės pabloginimo, taip pat neįtraukė suinteresuotu asmeniu iki bankroto bylos iškėlimo buvusio bendrijos vadovo S. B. ir neužtikrino jam teisės pateikti atsiliepimą ir duomenis, galinčius turėti reikšmės, sprendžiant klausimą dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė LMB „Eco Flameed“ nemokumo administratorės pareiškimą dėl LMB „Eco Flameed“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

8.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bendrija tapo nemokia 2023 metų IV ketvirtį, bet ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio mėnesį, kai nebebuvo įsigyjamos žaliavos, negaunama pajamų iš parduodama produkcija, nuomotojui 2023 m. spalio 31 d. patalpų perėmimo aktu perėmus patalpas. Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartyje, kuria bendrijai iškelta bankroto byla, nustatė, jog valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikto 2022 metų balanso duomenimis, bendrijos turto vertė 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 9 676 Eur, kurį sudarė 606 Eur ilgalaikis turtas, 9 070 Eur trumpalaikis turtas. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai buvo 27 571 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovės nuostoliai 2022 metais buvo 17 995 Eur. Iš bendrovės 2023 m. balandžio 31 d. balanso nustatyta, kad 2023 metais bendrovė turėjo turto už 45 890 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas, o įsipareigojimai buvo 132 999 Eur. Nurodytų duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad bendrijos padėtis 2022 metų pabaigoje – 2023 metų I ketvirtį buvo sudėtinga. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovės nuostoliai 2023 metais buvo 69 214 Eur. Bendrija 2023 metais dar vykdė veiklą, nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. spalio 4 d. gavo 44 547,45 Eur pajamų. Paskutinis bendrijos žaliavų įsigijimas užfiksuotas 2023 m. birželio 23 d., o paskutinis mokėjimas už gautą produkciją –  2023 m. spalio 4 d. (12 791,97 Eur). Aptartos aplinkybės, anot teismo, patvirtina, kad bendrija iš dalies vykdė įsipareigojimus kreditoriams ir nevengė su jais atsiskaityti. Paskutinis bendrovės vadovas N. A. yra nurodęs, kad jo vadovavimo metu (nuo 2023 m. spalio 19 d.) bendrija gamybinės veiklos nevykdė.

9.       Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti MB „Eco Flameed“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą (dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir nenaudingų sandorių sudarymo). Teismas nustatė, kad bendrijai vadovaujant N. A., 2022 m. liepos mėnesį su UAB „Palemono keramikos gamykla“ buvo sudaryta patalpų ir aikštelės nuomos sutartis Nr. 22/07, kurios pagrindu bendrija iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. išsinuomojo 1 388 kv. m patalpas ir 1 100 kv. m aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartyje numatyta, kad nuomos objektas bus naudojamas medžio granulių gamybai. Nuomos objekto priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas 2022 m. rugpjūčio 31 d. Bendrijai laiku nesumokėjus už nuomą, nuomotoja 2023 m. spalio 31 d. nutraukė nuomos sutartį. UAB „Palemono keramikos gamykla“ 2023 m. lapkričio 6 d. buhalterinės pažymos duomenimis, bendrijos skola nuomotojai 2023 m. lapkričio 6 d. buvo 59 770 Eur, o priskaičiuoti delspinigiai – 2 473,48 Eur. Bendrija įregistruota 2022 m. liepos 19 d. Nuomos sutarties 2.1.7 papunktyje numatyta, kad nuomininkas savo lėšomis paruošia turtą taip, kad atitiktų aplinkosaugos reikalavimus; taip pat sudaro sutartis su komunalines, gamybines ir kitas ūkinės veiklos atliekas tvarkančiomis bendrovėmis (Nuomos sutarties 2.1.9 papunktis), savo sąskaita ir jėgomis atlieka patalpų remontą ar modernizavimą. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvę bendrijos vadovai nurodė, jog patalpos buvo ruošiamos bendrovės veiklai (atliekami tam tikri darbai patalpų pritaikymui, montuojama ir derinama įranga). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad patalpų pritaikymas bendrovės veiklai reikalavo laiko ir sąnaudų, todėl teismas atmetė kreditorės UAB „Palemono keramikos gamykla“ ir bendrijos nemokumo administratorės argumentus, jog iki 2022 m. gruodžio mėnesį bendrovė veiklos nevykdė, tačiau nuomojosi patalpas ir naudojo elektros energiją.

10.       Teismas nustatė, kad bendrija pirmąją produkciją pardavė 2023 m. kovo 7 d., praėjus pusmečiui nuo patalpų išsinuomojimo, parduotos produkcijos vertė – 1 028,50 Eur, o išlaidos už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas – 35 194,20 Eur. Šių duomenų pagrindu teismas pažymėjo, kad neabejotina, jog naujo verslo kūrimas reikalauja laiko, jog būtų užtikrintas bendrovės veiklos stabilumas, našumas ir tolesnis vystymas. Nei kreditorė UAB „Palemono keramikos gamykla“ nei bendrijos nemokumo administratorė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad buvęs bendrijos vadovai neturėjo verslo vizijos, išsamios planuojamos bendrovės veiklos, galimos rizikos, gamybinių, rinkodarinių, finansinių aspektų bei rinkos analizės įvertinimo. Vien tai, kad N. A. nesikreipė į nuomotoją dėl nuomos kainos ar nuomojamų patalpų ploto sumažinimo, nepatvirtina, jog jis sąmoningai blogai valdė naujai įsteigtą bendrovę, siekdamas jos bankroto. Nuomos sutarties sudarymas nesudaro pagrindo išvadai, kad sudarytas bendrovei nenaudingas sandoris, kadangi bendrija nevengė įsipareigojimų kreditorei (nuomotojai) vykdymo. Nuomotoja, žinodama, kad bendrija netinkamai vykdo prievolę mokėti už nuomą, galėjo nuomos santykius nutraukti anksčiau nei 2023 m. spalio 31 d., tokiu būdu nedidindama bendrijos įsiskolinimo, nes nuomos sutarties 7.1 papunktyje buvo numatyta, jog vienašališkai galima nutraukti sutartį, jei padarytas esminis sutarties pažeidimas (7.2.2 papunktyje nurodytas atvejis – kai nuomininkas vieną mėnesį vėluoja sumokėti nuomos mokestį arba 7.2.4 papunktyje nurodytas atvejis – kai nuomininkas vieną mėnesį vėluoja sumokėti nuomotojui ir (arba) tretiesiems asmenims mokesčius ir mokėjimus). Teismo vertinimu, nuomotoja žinojo apie bendrijos pasirengimą veiklos vykdymui, veiklos pobūdį, pasitikėjo bendrija ir, nenutraukdama sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo, iš dalies prisiėmė riziką dėl skolos didėjimo.

11.       Teismo vertinimu, bendrijos bankroto byloje nėra duomenų (mokesčių administratoriaus ar kitų kompetentingų institucijų aktų, raštų ir pan.), kurie patvirtintų, kad bendrijos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, jog vienokiuose ar kitokiuose bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentuose būtų nurodyti neteisingi, tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės finansinius rodiklius, ekonominę būklę, kad tokie duomenys būtų nuslėpti, sunaikinti ir kita. Teismas nustatė, kad bendrija Juridinių asmenų registrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės ataskaitą už 2022 metus, kuomet bendrijai vadovavo N. A. Atsižvelgus į aplinkybę, kad bankroto byla bendrijai iškelta 2024 m. vasario 26 d., jos vadovas S. B. dar neturėjo prievolės Juridinių asmenų registrui pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus, nes pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 23 straipsnio 3 dalį, mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime.

12.       Teismas kaip teisiškai reikšmingą įvertino faktinę aplinkybę, kad nemokumo administratorei 2024 m. kovo 21 d. buvo perduoti bendrijos dokumentai (apskaitos dokumentai nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2023 m. kovo 13 d., 262 lapai) pagal priėmimo–perdavimo aktą, kuriuos S. B. perdavė N. A., aktą parengė buhalterė M. L. Nemokumo administratorė neginčija, kad perėmė nuomotose patalpose likusias žaliavas, kurios buvo užfiksuotos 2023 m. spalio 31 d. patalpų perėmimo aktu ir taip pat nurodė, jog jos yra realizuotos. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tikslinamas, byloje nebuvo gauti antstolių patvarkymai apie iš bendrijos vykdomus išieškojimus kreditoriams, į bylą buvo pateikti kiti įrodymai, kurie leido nustatyti kreditorius, jų finansinių reikalavimų sumas ir kita. Teismo vertinimu, nei bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus nepateikimas Juridinių asmenų registrui, nei dokumentų, pagrindžiančių grynųjų pinigų panaudojimą, nepateikimas nemokumo administratorei, nesutrukdė nustatyti bendrijos finansinę būklę. Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjęs teismas turėjo pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leido jam visapusiškai įvertinti bendrovės turtinę padėtį.

13.       Teismas atmetė nemokumo administratorės argumentus, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, kokiu pagrindu bendrovė naudojosi gamybine įranga. Anot teismo, nors buvę bendrovės vadovai ir nenurodė, kokiu pagrindu bendrovės veikloje buvo naudojama įranga, tačiau byloje nepateikta įrodymų, jog trečiajam asmeniui priklausiusios įrangos naudojimas padarė žalą bendrovei ir jos kreditoriams. Byloje nėra įrodymų, kad įranga buvo naudojama atlygintinai, o už naudojimąsi būtų atsiskaitoma bendrovės lėšomis, to neužfiksuojant bendrovės finansiniuose dokumentuose.

14.       Teismo vertinimu, nemokumo administratorė nenurodė mokėjimų, kuriuos bendrijos vadovai sąmoningai atliko pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nurodytą mokėjimų eiliškumą, žinodami, jog ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, tai reikštų sąmoningą blogą bendrovės valdymą ir galėtų būti teisinis pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Nenustačius, kad būtent dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo buvo padaryta žala kreditoriams, jog tokie veiksmai (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo ar bandant jį nuslėpti, nėra pakankamo pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

15.       Teismas padarė išvadą, kad bendrovė nemokia tapo nuo 2023 m. lapkričio mėnesio, o N. A., kaip bendrovės vadovo, įgaliojimai baigėsi 2023 m. spalio 18 d., todėl nėra pagrindo nuspręsti, jog šis asmuo turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nustatė, kad kreditorei UAB „Palemono keramikos gamykla“ vienašališkai nutraukus nuomos sutartį buvo perimtos išnuomotos patalpos, kuriose buvo bendrijai priklausantis turtas – padėklai su supakuotomis į maišelius medžio drožlių granulėmis, maišeliai su supakuotomis medžio drožlių granulėmis, didmaišiai su nefasuotomis medžio drožlių granulėmis, nepilnai užpildyti didmaišiai medžio dulkių, nesutaruota medžio dulkių krūva, plastikiniai maišai. Nesant galimybės patekti į patalpas ir pasiimti turto, t. y. bendrovei negalint vykdyti veiklos, generuoti pajamų, bendrijos vadovas S. B. 2023 m. lapkričio 21 d. išsiuntė kreditoriams pranešimus apie ketinamą inicijuoti nemokumo procesą, į tai atsakydama kreditorė UAB „Palemono keramikos gamykla“ pareikalavo iki 2024 m. sausio 5 d. sumokėti skolą ir nurodė, kad priešingu atveju kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir 2024 m. sausio 29 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, tai, kad kreditorė UAB „Palemono keramikos gamykla“ pirmiau nei bendrovės vadovas pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo S. B. veiksmus, nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, laikyti sąmoningai tyčia nukreiptais prieš bendrovės kreditorius, didinant bendrovės įsipareigojimus ar veiksmus tyčia sąmoningai blogai valdant bendrovę.

16.       Įvertinęs bylos medžiagą teismas nurodė, kad neturi pagrindo nuspręsti, jog bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai sąmoningi jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas bendrovės nemokumas ar iš esmės pabloginta bendrijos turtinė padėtis, o nemokumo administratorė nepagrindė, jog bendrovės bankrotas būtų suinteresuotų asmenų N. A. ir S. B. netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė.

III.        Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Palemono keramikos gamykla“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pripažinti LMB „Eco Flameed“ bankrotą tyčiniu, sukeltu kaltais buvusio vadovo N. A. veiksmais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrijos nemokumo momentą, rėmėsi vien buvusio vadovo paaiškinimais, neįvertindamas visų reikšmingų įrodymų visumos ir nepatikrinęs jų patikimumo bei atitikties kitiems byloje esantiems duomenims. Teismas nevertino sudarytų sandorių (patalpų nuomos, žaliavų įsigijimo) visumos ir jų ekonominio naudingumo, neatsižvelgė, kad bendrijos vykdoma veikla buvo nuostolinga, gaunamos pajamos buvo daug mažesnės nei išlaidos patalpų nuomai ir žaliavų įsigijimui bei to, jog bendrovės veikla iš esmės buvo vykdoma kreditorių sąskaita. Teismas nenustatinėjo, ar bendrijos valdymo organai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami stabilizuoti bendrijos finansinę būklę, derėjosi dėl patalpų nuomos sutarties modifikavimo, skolų atidėjimo ir pan. Liko neįvertinta, kokiu pagrindu bendrija vykdė veiklą ne jai priklausančiais medžio granulių gamybos įrenginiais, kaip vyko atsiskaitymas už naudojamą įrangą ir pan.

17.2.                      Faktinis bendrijos nemokumo momentas nustatytas netinkamai, neįvertinus, kad pagal 2023 metų balansą bendrijos skolos tris kartus viršijo bendrijos turimo turto vertę, o bendrija per visą veiklos laikotarpį (iki 2023 m. spalio 4 d.) gavo tik 44 728,95 Eur pajamų už pagamintą ir realizuotą produkciją ir, vykdydama veiklą, faktiškai neatsiskaitinėjo nei su patalpų nuomotoja UAB „Palemono keramikos gamykla“, nei su žaliavų tiekėja UAB „Žalvaris wood“. Bendrija su patalpų nuomotoja pradėjo neatsiskaitinėti nuo 2022 m. gruodžio mėnesio, nuo 2023 m. kovo mėnesio išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, likdama skolinga 59 770 Eur (neskaičiuojant delspinigių). Patalpų nuomotojos išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pateikta informacija apie elektros energijos suvartojimą patvirtina, kad bendrijos vykdomos veiklos apimtys pradėjo mažėti jau 2023 m. balandžio mėnesį. Bendrija su žaliavų tiekėja neatsiskaitė pagal nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2023 m. birželio 28 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, likdama skolinga 33 452,71 Eur. Taigi, bendrija negebėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams nuo 2023 metų pradžios.

17.3.                      Sprendžiant dėl nemokumo fakto, lemiamą reikšmę turi pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis, o ne vien veiklos tąsa ar jos apimtys. Bendrija gali būti nemoki net tęsdama tam tikrą veiklą, jeigu ši veikla nesudaro realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimas, kad vien veiklos vykdymas pagrindžia bendrovės mokumą (nors ir esant sunkiai finansinei padėčiai), prieštarauja įstatymo nuostatoms ir teismų praktikai. Dalinis atsiskaitymas ar veiklos tęstinumas negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti mokumą. Tai, kad bendrija 2023 m. spalio 4 d. gavo 12 791,97 Eur pajamas, nepaneigia nemokumo fakto, nes tuo metu bendrijos įsipareigojimai kreditoriams viršijo 89 065,15 Eur, t. y. buvo beveik 7 kartus didesni už gautas lėšas. Be to, bendrija neturėjo turto, kurį realizavusi galėtų padengti susidariusias skolas.

17.4.                      Vertindamas buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų perdavimo nemokumo administratorei aplinkybes, teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir neteisingai įvertino faktines aplinkybes. Šiuo atveju pažeidimai buvo, nes grynųjų pinigų operacijos, remiantis į bylą pateiktais išrašais iš banko sąskaitos, buvo vykdomi, tačiau kur šie pinigai panaudoti ir kokiu tikslu, nesant perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų (didžiosios knygos ir kitų) nėra galimybes nustatyti. Pagal CK 6.930¹ straipsnį, pirmiausiai turi būti apmokamos seniausiai išrašytos tos pačios eilės kreditorių sąskaitos. Šios imperatyviai įstatyme įtvirtintos nuostatos bendrijos buvęs vadovas N. A. nevykdė. Šis asmuo vykdė grynųjų pinigų nuėmimus iš bendrovės sąskaitos bei pervedimus sau, taip pat mokėjimus UAB „Finansų ekspertai“, tvarkiusiai bendrovės buhalterinę apskaitą. Tokie veiksmai rodo galimą atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą, kadangi su vienais kreditoriais buvo atsiskaitoma, su kitais ne, tačiau galimų pažeidimų tikslus mastas ir pagrįstumas negali būti nustatytas dėl dokumentų nepateikimo. Bankroto byloje konstatuota, kad bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti tik nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2023 m. kovo 13 d., todėl teismas paskyrė buvusiam vadovui S. B. baudą už įpareigojimo perduoti visus dokumentus nevykdymą ir pakartotinai jį įpareigojo tai padaryti. Tačiau teismo įpareigojimas iki šiol nėra įvykdytas. Sąmoningas dokumentų nepateikimas turi tiesioginį priežastinį ryšį su nemokumo administratorės galimybėmis identifikuoti pažeidimus.

17.5.                      Aplaidus bendrijos apskaitos tvarkymas ir dokumentų nepateikimas nemokumo administratorei užkirto kelią tinkamai įvertinti bendrovės finansinę būklę ir atskleisti galimus turto iššvaistymo atvejus. Tokie veiksmai laikytini sistemingu vadovo pareigų pažeidimu. Remiantis contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija, įrodymų nepateikimas ar jų sunaikinimas turi būti vertinamas nepateikusio asmens nenaudai. Dokumentų neperdavimo faktą teismas privalėjo įvertinti būtent vadovo, neperdavusio dokumentų ir turto, nenaudai, o ne nemokumo administratorės nenaudai.

17.6.                      Nemokumo administratorei nebuvo perduoti dokumentai, kurie patvirtintų bendrijos vienintelio nario – savininko sprendimą dėl papildomų įnašų į bendriją, siekiant atkurti mokumą, investavimo sandorių ar verslo plano. Tai reiškia, kad verslo planavimo ir rizikų įvertinimo procedūros faktiškai nevyko. Be to, bendrijos veikla buvo pradėta turint simbolinį nuosavą kapitalą – 100 Eur, tai rodo, kad prieš pradedant veiklą nebuvo atlikta finansinė analizė ar verslo veiklos vertinimas. Tokios aplinkybės patvirtina vadovų nerūpestingą ir aplaidų elgesį, netinkamą fiduciarinių pareigų vykdymą, kuris tiesiogiai prisidėjo prie bendrovės bankroto. Prieš bendrovės veiklos pradžią nebuvo atliktas verslo planavimas, kaštų skaičiavimas ar rizikos įvertinimas, kaip reikalauja įprastinė savininko ir vadovo rūpestingumo pareiga.

17.7.                      Teismas neteisingai interpretavo vadovo pareigą dėl nuomos sutarties tęstinumo. Pagal bendrijos vadovo pareigas reglamentuojančius principus, jei bendrovės finansinė padėtis blogėja, o skolos didėja, vadovas privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdamas apsaugoti bendrovės ir jos kreditorių interesus, tarp jų nuomos sutarties pakeitimus ar nutraukimą. Bendrijos vadovai šių pareigų nevykdė, todėl jų veiksmai rodo tyčinį aplaidų ir nerūpestingą elgesį.

17.8.                      Apskųstoje nutartyje N. A. įvardijamas kaip suinteresuotas asmuo, tačiau toks jo įvertinimas neatitinka bylos pobūdžio. Įstatymas aiškiai skiria šalies ir suinteresuoto asmens statusus – suinteresuotas asmuo yra asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su byla, tačiau jis nėra tiesioginis ieškovo ar atsakovo vaidmuo. Šiuo atveju N. A. dalyvauja byloje kaip pagrindinė šalis – prieš jį pateiktas pareiškimas (ieškinys) dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl jam taikytinos ne suinteresuoto asmens, o šalies proceso taisyklės. Tokiu statusu jam suteikiamos visos šalies procesinės teisės ir pareigos, tarp jų įrodymų pateikimą, informacijos pateikimą teismui ir savo pozicijos gynimą. Neteisėtai atsakovą laikant suinteresuotu asmeniu, teismas nepagrįstai sureikšmino jo teises ir pareigas. Šiam asmeniui teko pareiga aktyviai pagrįsti savo poziciją. Teismas faktiškai atleido atsakovą nuo įrodinėjimo pareigos.

18.       LMB „Eco Flameed“ nemokumo administratorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pripažinti LMB „Eco Flameed“ bankrotą tyčiniu, sukeltu kaltais buvusio vadovo N. A. veiksmais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartyje nurodė, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bendrijos nemokumo momentas nustatytas neteisingai, atsižvelgiant į bendrijos negalėjimą vykdyti įsipareigojimų kreditoriams nuo 2023 metų pradžios. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo motyvus ir priėmė nepagrįstą nutartį.

18.2.                      Vertindamas nemokumo momentą, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti faktą, kad bendrija su kreditoriais negalėjo atsiskaityti ir nevykdė atsiskaitymų nuo 2023 metų pradžios. O tai sudaro pagrįstą išvadą, kad bendrija nemokia buvo jau 2023 metų I ketvirtį. Teismas rėmėsi vien buvusio vadovo paaiškinimais, neįvertindamas visų reikšmingų įrodymų visumos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad bendrija jau 2022 metų pabaigoje buvo nemoki.

18.3.                      Teismas neatsižvelgė į tai ir nenustatė priežastinio ryšio, kad konkrečių mokėjimo eiliškumų pažeidimo atvejus ir apskritai galimybę įvertinti buhalterinės apskaitos teisingumą bei turto apskaitos teisingumą galima tik tuo atveju, jei yra perduoti visi  buhalterinės apskaitos dokumentai. Nesant perduotų dokumentų, nėra galimybės aiškiai identifikuoti pažeidimą.

18.4.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog pagal byloje esančius duomenis paskutiniu bendrovės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo ne suinteresuotas asmuo N. A., o S. B. Bendrovės bankrotą lėmė abiejų jos vadovų (N. A. ir S. B.) tyčiniai veiksmai. Nors pareiškėja ir kreditorė atsakingu asmeniu už tyčinį bendrovės bankrotą laiko tik buvusį bendrovės vadovą N. A., tačiau teismas neįvertino, ar į bylos dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu neįtrauktas iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo buvęs bendrovės vadovas S. B., kuris atliko juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priėmė vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, arba galimai tik buvo paskirtas fiktyviai, siekiant N. A., kaip bendrovės steigėjui (bendrijos nariui), išvengti galimai gresiančios atsakomybės dėl bendrovės privedimo prie bankroto tyčia ar nemokios bendrovės būklės esminio pabloginimo. Liko neįvertinta, kad dar 2023 m. spalio mėnesį, t. y. likus 4 mėnesiams iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pasikeitė bendrovės vadovas, ir ar toks vadovo pasikeitimas turėjo reikšmę bendrovės finansinei padėčiai, jos mokumui, juolab kad N. A. teigė, jog naujas vadovas paskirtas, siekiant stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį. Būtina nustatyti ir įvertinti, kokių veiksmų ėmėsi naujasis vadovas, siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą, atsiskaityti su kreditoriais ir pan.

19.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Palemono keramikos gamykla“ atsiliepime į LMB „Eco Flameed“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Teismas neįvertino sudarytų sandorių (patalpų nuomos, žaliavų įsigijimo) visumos bei jų ekonominio pagrįstumo ir naudingumo, juos vertindamas byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovės vykdoma veikla buvo nuostolinga – gaunamos pajamos buvo daug mažesnės už patiriamas išlaidas patalpų nuomai ir žaliavų įsigijimui, o veikla iš esmės buvo vykdoma kreditorių sąskaita. Teismas netyrė ir nenustatė, ar bendrijos valdymo organai ėmėsi kokių nors realių ir aktyvių veiksmų, siekdami stabilizuoti bendrovės finansinę padėtį ir išvengti nemokumo. Tokiu būdu teismas neatskleidė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

19.2.                      Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai priskirdamas kreditorei UAB „Palemono keramikos gamykla“ pareigą nutraukti nuomos sutartį, tuo tarpu buvusiems bendrovės vadovams N. A. ir S. B. teismas nepagrįstai nenustatė pareigos veikti rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai bendrovės bei jos kreditorių interesams.

19.3.                      Teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad dar 2023 m. spalio mėnesį, t. y. likus maždaug keturiems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, pasikeitė bendrovės vadovas. Neįmanoma pateikti įrodymų, patvirtinančių vadovų aktyvius veiksmus, kai tokių veiksmų objektyviai nebuvo atlikta. Vadovų neveikimas šiuo atveju yra įrodytas dokumentų ir duomenų nebuvimu – nemokumo administratorei neperduota dokumentų, patvirtinančių bandymus atkurti bendrovės mokumą ar stabilizuoti finansinę būklę. Todėl teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą suinteresuotam asmeniui, nors pareiga įrodyti tinkamą savo veikimą tenka patiems vadovams.

19.4.                      Nors pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas atitinkamas tyčinio bankroto požymis, nagrinėjamu atveju tenka nemokumo administratorei, tačiau tokio pobūdžio bylose teismas taip pat privalo būti aktyvus. Nagrinėjamu atveju tiek nemokumo administratorė, tiek kreditorė nurodė, kad bendrovės banko sąskaitos išrašų duomenimis į sąskaitą buvo tiek įnešamos, tiek išimamos piniginės lėšos, iš grynųjų pinigų su kreditoriais iš esmės nebuvo atsiskaitoma, grynųjų lėšų išėmimas vyko ir po vadovų pasikeitimo, t. y. bendrovei galimai esant nemokiai. Teismas grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitą ir išmokėjimo pagrįstumo bei teisėtumo nesiaiškino, nenustatinėjo santykio tarp išmokėtų lėšų ir bendrovės nemokumo ir (ar) jo pabloginimo, neanalizavo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

19.5.                      Buvęs bendrovės vadovas S. B. teigė, kad pateikė visus dokumentus, kurie buvo gauti iš apskaitą tvarkančio asmens ir buvusio vadovo (N. A.). Todėl N. A., būdamas vienintelis bendrijos narys (savininkas) ir vadovas, turėjo pareigą perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą naujam vadovui S. B., kurį pats N. A. ir paskyrė, tačiau sąmoningai dokumentų neperdavė ir neteikė. Tokiu neveikimu galimai siekiama nuslėpti sąmoningai netinkamą ir nesąžiningą juridinio asmens valdymo faktą, galimai sąmoningai netinkamą bendrovės veiklos organizavimą bei veikimą siekiant asmeninės naudos.

19.6.                      Nėra pateikta bendrovės didžioji knyga, duomenų apie kiekvieną mėnesį įsigytas žaliavas, pagamintą ir parduotą produkciją, detalių kiekvieno mėnesio debitorinių ir kreditorinių skolų, taip pat ilgalaikio turto ir jo apyvartos už 2022 ir 2023 finansinius metus. Toks esminių finansinių dokumentų neteikimas kelia pagrįstas abejones dėl galimo tyčinio duomenų slėpimo.

20.       Suinteresuotas asmuo N. A. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nemokumo administratorė suformulavo faktinį pagrindą bei tokiu būdu apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Suinteresuotas asmuo UAB „Palemono keramikos gamykla“ nebuvo pareiškėja ir neformulavo savarankiškų reikalavimų, bei pagrindų. Be to, į bylą suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti fiziniai asmenys – N. A. ir S. B., kurie teikė atsikirtimus. Nemokumo administratorė pareiškimą grindė tuo pagrindu, kad buvo sudarytas ydingas sandoris, nuomos sutartis, kurio viena iš šalių buvo kreditorė UAB „Palemono keramikos gamykla“. Dėl sandorio, kurį nemokumo administratorė laiko ydingu, privedusiu bendrovę prie bankroto, kreditorė, kuri tuo pačiu buvo nuomos sandorio šalis, patyrė žalą, kuri pasireiškia negautų nuompinigių forma. Esminis bylos nagrinėjimo dalykas buvo ydingo sandorio sudarymas, kuris yra pagrindas laikyti, kad bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia. Visi kiti pareiškime suformuluoti reikalavimai, tokie kaip nemokumo nustatymo data (dėl kurios nemokumo administratorė nebuvo tikra, nes pareiškime nurodė bent dvi galimo nemokumo datas), netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, buhalterinių dokumentų galimas neperdavimas, galimas atsiskaitymų su kreditoriais eilės pažeidimas, buvo susiję iš esmės su ta aplinkybe, kad tai sudaro papildomas sąlygas pripažinti bankroto tyčiniu, nes nebuvo dengiami piniginiai reikalavimai, kylantys iš nuomos sutarties. Taigi, susidarė paradoksali situacija, kai pareiškėja vienu argumentu teigia, kad nuomos sandoris yra pagrindas pripažinti, jog šiuo sandoriu bendrovė buvo tyčia privesta prie bankroto, ir tuo pačiu argumentu teigiama, kad suinteresuoti asmenys – buvę bendrovės vadovai – yra kalti dėl to, kad nuomotoja negavo visų pajamų iš sandorio.

20.2.                      Atskirieji skundai peržengia pareiškimo faktinio pagrindo ribas, todėl negali sudaryti apeliacijos dalyko, o būtent – apeliantės laikosi pozicijos, kad buvę bendrovės vadovai, prieš pradėdami bendrijos veiklą, nebuvo atlikę finansinės analizės ar verslo veiklos įvertinimo, tačiau šios aplinkybės nesudarė pareiškimo faktinio pagrindo. Tokias formuluotes nurodė UAB „Palemono keramikos gamykla“ žodiniame teismo posėdyje, tačiau šio asmens procesinis statusas nėra pareiškėjos, todėl visi jos teiginiai laikytini samprotavimais, kurie nesusiję su pareiškimo faktiniu pagrindu ir dalyku, todėl yra teisiškai nereikšmingais. Byla ne tik buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bet ir jai rengiamasi buvo paruošiamųjų dokumentų būdu, tai sudarė sąlygas tiek teismui, tiek bylos dalyviams tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei pateikti ne tik teisinį vertinimą dėl bylos faktinių aplinkybių, tačiau tuo pačiu ir pasisakyti dėl faktinių aplinkybių. Dėl to atskirųjų skundų argumentai dėl investavimo ir verslo planų sudarymo negali būti apeliacijos objektu.

20.3.                      Suinteresuotas asmuo N. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė faktines aplinkybes, buvusias iki sutartinių santykių, kuriuose dalyvavo N. A., UAB „Palemono keramikos gamykla“, UAB „Žalvaris wood“. Nuomos patalpas N. A. pasiūlė nuomotis UAB „Žalvaris wood“, su kuriuo dar iki veiklos vykdymo pradžios buvo aptarta, kad ši bendrovė teiks žaliavas, iš kurių bendrovė gamins produkciją ir pardavinės rinkoje. Kreditorė UAB „Žalvaris wood“ nurodė, kad ji turi partnerį, kuris galėtų tokias patalpas suteikti. UAB „Žalvaris wood“ padedant buvo surastas kontaktas su UAB „Palemono keramikos gamykla“. Susitikimo metu, UAB „Palemono keramikos gamykla“ atstovui N. A. paaiškino, kad jis naujai įsteigtos bendrovės pagalba ketina užsiimti gamyba, bei aiškiai nurodė kokia tai bus gamybos rūšis bei nurodė, kad šiuo metu dar neturi pirkėjų pagamintai produkcijai, todėl gali kilti sudėtingumų su atsiskaitymu. UAB „Palemono keramikos gamykla“ žinojo, kad naujai įsteigta bendrovė turės finansinių įsipareigojimų žaliavų tiekėjui, bei neturės išankstinių pirkėjų pagamintai produkcijai. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2022 m. liepos mėnesį, iš karto po bendrijos įsteigimo. UAB „Palemono keramikos gamykla“, rengdama nuomos sutarties projektą ir turėdama nuomininko duomenis, turėjo visas galimybes įsitikinti ir gauti informaciją apie būsimo nuomininko turtinę padėtį ir vis tiek sudarė nuomos sutartį, žinodama finansines rizikas. Jau būdama sutarties šalimi ir matydama, kad kita šalis susiduria su sutarties vykdymo sunkumais, ne visiškai sumoka nuomos mokestį, siekdama nepatirti nuostolių dėl sudarytos sutarties, UAB „Palemono keramikos gamykla“ turėjo inicijuoti sutarties nutraukimą. To nepadariusi, kreditorė prisiėmė riziką dėl nuomos sutarties vykdymo, todėl ji laikytina prisidėjusia prie nuostolių atsiradimo. N. A. į patalpų, kurios buvo išsinuomotos, įrengimą investavo asmenines lėšas, paruošė jas, kad būtų tinkamos produkcijos gamybai: įrengė elektros kabelį (išleista apie 10 000 Eur), sumontuota elektros spinta su automatais (vertė 1 000 Eur), išbetonuota rampa įvažiavimui į patalpas (vertė 1 000 Eur), buvo paaukštinti vartai, skirti įvažiavimui į patalpas (vertė 2 000 Eur), sumontuoti nauji lediniai šviestuvai patalpose (vertė 400 Eur), sutvarkyti langai. Pradėjus gaminti produkciją, buvo susidurta su apyvartinių lėšų trūkumu, apie tai buvo informuoti kreditoriai, kadangi nebuvo galimybės apmokėti einamųjų sąskaitų už nuomą. Bendrovė po truputį pradėjo vykdyti veiklą – pradžioje testavo (tuščia eiga) sumontuotą įranga, kad ši nestrigtų gamybos procese. Po to, pradėtos užsakyti žaliavos, iš kurių buvo gaminama produkcija. Pateikus žaliavas, buvo nustatyta, kad dalis žaliavų nekokybiškos, todėl produkcijos gaminti nebuvo galima, dėl to buvo būtina atnaujinti sumontuotą gamybinę įrangą, kurios atnaujinimo kaštai buvo pernelyg dideli. Siekiant išvengti didelių kaštų, buvo įrengtas sijotuvas, visa tai lėmė užsitęsusį gamybos procesą. 2023 metų vasario mėnesį buvo gautas pranešimas iš nuomotojos apie susidariusią skolą. N. A. paskambino kreditorės atstovui ir nurodė, kad kol kas jis negali sumokėti skolos, todėl jei kreditorė nemato galimybės nereikalauti skolos, ji gali nutraukti nuomos sutartį. Kreditorės atstovas nurodė, kad supranta situaciją, o elektroninis laiškas skirtas buhalterijai, jei nėra galimybės sumokėti, tai jis gali palaukti, ir neketina nutraukinėti nuomos sutarties,. Esant tokiai kreditorės pozicijai, bendrovė toliau vykdė veiklą. Tuo tarpu kreditorės atstovas lankydavosi išnuomotose patalpose ir matė gamybos procesą, bei kiekvieną mėnesį elektroniniu paštu siųsdavo priminimus apie skolą. Pareiškėja dublike neginčijo nė vienos iš N. A. nurodytų faktinių aplinkybių, o UAB „Palemono keramikos gamykla“ neteikė rašytinių paaiškinimų, kuriais būtų ginčijusi nurodytas faktines aplinkybes.

20.4.                      N. A. įvykdė įrodinėjimo pareigą ir nurodė argumentus apie buvusius ikisutartinius santykius su kreditoriumi, todėl UAB „Palemono keramikos gamykla“ turėjo pareigą paneigti šias aplinkybes. Dėl to nepagrįsti atskirųjų skundų teiginiai, kad teismas rėmėsi tik buvusių bendrijos vadovų paaiškinimais.

20.5.                      Bendrovė veiklą vykdė iki 2023 m. lapkričio – gruodžio mėnesio. Paskutinis pardavimas įvyko 2023 m. spalio 4 d. už 12 791,97 Eur. Patalpas nuomotoja perėmė 2023 m. spalio 31 d. Tolimesnės veiklos bendrovė nebegalėjo vykdyti, nes nuomotoja nebeleido naudotis patalpomis ir vėliau jas perėmė. Todėl nemokumo momentas turėtų būti laikomas 2023 m. spalio – lapkričio mėnuo. Teismo posėdyje paaiškinimus davė ir bendrovės vadovas S. B., kuris nurodė, kad buvo radęs klientų produkcijos realizavimui, tačiau dėl nuomotojos kaltės, t. y. dėl neįleidimo į patalpas, bendrovė negalėjo realizuoti produkcijos. S. B. nurodė, kad, jo vertinimu, bendrovė galėjo susitvarkyti su situacija ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tai nebuvo padaryta dėl nuomotojos veiksmų.

20.6.                      Pareiga įrodyti, kad kreditorių atsiskaitymo eilės pažeidimas yra tyčinio bankroto požymis, kyla pareiškėjai. Pagal teismų praktiką pareiškėja turėjo aiškiai nurodyti, kaip tokie veiksmai atitinka teismų praktiką dėl tyčinio bankroto, t. y. atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pavyzdžiui, tęsti bendrovės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė bendrovės veikla). Vien tik fakto, kad buvo atliktas mokėjimas, galimai pažeidžiat eiliškumą, nepakanka. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja šių aplinkybių net neįrodinėjo.

20.7.                      Pagal galiojantį reguliavimą, vadovas turi pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą. Suinteresuotas asmuo tą pareigą įvykdė, buvo pasamdyta buhalterines paslaugas teikianti bendrovė, kuriai buvo mokamas atlygis. Keičiantis vadovams buvo perduoti visi darbai ir dokumentacija, kadangi buhalterinės paslaugos buvo teikiamos per paslaugų teikėją, tai naujasis vadovas perėmė ir šią sutartį. Pareigą buhalterinius apskaitos dokumentus perduoti nemokumo administratorei turi S. B., o ne N. A.

20.8.                      Pagrindiniai kreditoriai bendrijos bankroto byloje yra UAB „Palemono keramikos gamykla“ ir UAB „Žalvaris wood“. Abu kreditoriai, žinodami, kad naujai įsteigta bendrovė turės sunkumų dėl atsiskaitymo, vis tiek sudarė sandorius. Tiek nuomotoja, tiek ir žaliavų teikėja net ir esant neatsiskaitymams nenutraukė bendradarbiavimo su bendrove, priešingai, jį tęsė. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra N. A. kaltės. Nė vienas iš šių sandorių nebuvo sudarytas turint tikslą privesti bendrovę prie bankroto. Sandorių vykdymo metu kreditoriai prisiėmė riziką ir patys didino piniginius įsipareigojimus.

20.9.                      Teismas pagrįstai pakeitė N. A. procesinę padėtį iš atsakovo į suinteresuotą asmenį. Tiek proceso normos, tiek teismų praktika patvirtina, kad tokio pobūdžio bylose dalyviai yra pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys, o procesinis dokumentas, kuriuo inicijuojama byla, vadinamas pareiškimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).  

22.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

23.       Byloje nustatyta, kad LMB „Eco Flameed“ įregistruota 2022 m. liepos 19 d., bendrijos pagrindinė veikla – medžio granulių gamyba. Bendrijos vadovo pareigas nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. spalio 18 d. ėjo N. A., o nuo 2023 m. spalio 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2024 m. kovo 7 d.) – S. B.

24.       UAB „Palemono keramikos gamykla“ ir LMB „Eco Flameed“ 2022 m. liepos mėnesį (tiksli data nenustatyta) sudarė patalpų ir aikštelės nuomos sutartį, kurios pagrindu bendrijai iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. buvo išnuomotos 1 388 kv. m ploto patalpos ir 1 100 kv. m ploto aikštelė, esančios (duomenys neskelbtini). Bendrija įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 2 776 Eur (pridedant PVM) už patalpų nuomą ir 660 Eur (pridedant PVM) už aikštelės nuomą, taip pat sumokėti už nuomojamiems objektams suteiktas komunalines paslaugas (šaltą vandenį, dujas, elektros energiją ir nuotekas) pagal nuomotojos įrengtų matavimo prietaisų rodmenis, taikant nustatytus ir galiojančius tarifus. Patalpos ir aikštelė bendrijai perduotos 2022 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo–priėmimo aktu. Bendrija 2022 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo 6 872 Eur 2 mėnesių sutarties įvykdymo garantiją (užstatą), kuria turėjo būti užskaitomas nuomos mokestis už paskutinius nuomos mėnesius. UAB „Palemono keramikos gamykla“ nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. spalio 31 d. išrašė bendrijai iš viso 15 PVM sąskaitų faktūrų, kurias bendrija apmokėjo iš dalies (apmokėtos 5 sąskaitos) ir liko skolinga 62 402,78 Eur. Dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo, nuomotoja 2023 m. spalio 31 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, o 2024 m. sausio 29 d. inicijavo bankroto bylos bendrijai iškėlimą.

25.       LMB „Eco Flameed“ pagal penkias PVM sąskaitas faktūras, išrašytas nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. birželio 28 d. iš UAB „Žalvaris wood“ įsigijo 773,02 tonas medžio drožlių (žaliavų) medžio granulių gamybai. Įsigytų žaliavų vertė – 46 767,71 Eur, neapmokėtų sąskaitų likutis – 33 452,71 Eur.

26.       Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi LMB „Eco Flameed“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „DVI SAULĖS“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 7 d.  Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtino bendrijos kreditorių 102 025,54 Eur finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir kreditorių UAB „Palemono keramikos gamykla“ 62 402,78 Eur ir UAB „Žalvaris wood“ 33 452,71 Eur finansinius reikalavimus. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pripažino bendriją likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 28 d.

27.       LMB „Eco Flameed“ nemokumo administratorė 2025 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bendrijos bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad bendrijos bankrotą sukėlė N. A. veiksmai. Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškimą dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-514-567/2025 panaikino apygardos teismo nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė bendrijos nemokumo momento, kitų bylai reikšmingai aplinkybių, priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo bendrijos valdymo ir bendrijos nemokumo bei (ar) nemokumo būklės pabloginimo, taip pat neįtraukė suinteresuotu asmeniu iki bankroto bylos iškėlimo buvusio bendrijos vadovo S. B. ir neužtikrino jam teisės pateikti atsiliepimą ir duomenis, galinčius turėti reikšmės, sprendžiant dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu.

28.       Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs klausimą dėl LMB „Eco Flameed“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškimą atmetė. LMB „Eco Flameed“ nemokumo administratorė ir kreditorė UAB „Palemono keramikos gamykla“, nesutikdamos su apskųsta nutartimi, padavė atskiruosius skundus.

Dėl asmens, kurio veiksmais galėjo būti sukeltas tyčinis bankrotas, procesinio statuso

29.       Kreditorė UAB „Palemono keramikos gamykla“ atskirajame skunde nurodo, kad N. A. apskųstoje nutartyje įvardijamas kaip suinteresuotas asmuo, tačiau tokia jo procesinė padėtis neatitinka bylos pobūdžio, kadangi prieš šį asmenį yra pateiktas pareiškimas (ieškinys) dėl bendrijos bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl jam taikytinos ne suinteresuoto asmens, o šalies proceso taisyklės, kuriam teko pareiga aktyviai pagrįsti savo poziciją, tačiau teismas atleido šį asmenį nuo įrodinėjimo pareigos.

30.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius.

31.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslus, pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Taigi, pagal JANĮ, įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu jokių savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslą, galima teigti, jog šis bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).

32.       Byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Iškeliant bankroto bylą, ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Visi kiti asmenys bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatyme nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstojant į prasidėjusį teisme ginčą. Esminis trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir be savarankiškų reikalavimų teisinės padėties skirtumas yra nulemtas skirtingo jų santykio su bylos dalyku, tačiau tiek vieni, tiek kiti į bylą gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis).

33.       Apibendrinęs tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditorės UAB „Palemono keramikos gamykla“ atskirojo skundo argumentais, kad bylos dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu yra nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, tačiau kartu pažymi, jog dėl nemokumo byloms būdingos specifikos, teisės doktrinoje pripažįstama, kad ši procedūra yra „procesas procese“ (Jokubauskas R., Višinskis V. (2020). Tyčinio bankroto nustatymo procesinės problemos. Jurisprudencija, 27(2), p. 546). Įvertinęs tai, kad tyčinio bankroto institutas yra bendrovės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrinimas, kuris pats savaime nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, o tik sukuria prielaidas tam tikrų civilinių arba baudžiamųjų procesų inicijavimui ateityje, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad buvę bendrovės vadovai yra laikomi suinteresuotais asmenimis bylose dėl tyčinio bankroto, nors klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra nagrinėjamas ginčo teisena. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-379-910/2022). Dėl nurodyto atmestini, kaip nepagrįsti, atskirojo skundo argumentai, kad buvęs bendrijos vadovas, kurio veiksmus prašoma kvalifikuoti kaip nulėmusius tyčinį bendrijos bankrotą, nepagrįstai nurodytas kaip suinteresuotas asmuo.

Dėl LMB „Eco Flameed“ bankroto pripažinimo tyčiniu

-       dėl bendrijos nemokumo momento

34.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrija tapo nemokia 2023 metų IV ketvirtį, bet ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio mėnesį, kai nebebuvo įsigyjamos žaliavos, negaunama pajamų iš parduodamos produkcijos, nuomotojui 2023 m. spalio 31 d. perėmus patalpas. Nesutikdamos su nurodyta išvada, apeliantės atskiruosiuose skunduose teigia, kad per visą veiklos laikotarpį bendrija gavo tik 44 728,95 Eur pajamų ir vykdydama veiklą neatsiskaitinėjo nei su patalpų nuomotoja, nei su žaliavų tiekėja: su patalpų nuomotoja bendrija pradėjo neatsiskaitinėti nuo 2022 m. gruodžio mėnesio, o su žaliavų tiekėja neatsiskaitė nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2023 m. birželio 28 d., todėl nustatant nemokumo momentą turėjo būti atsižvelgiama, kad bendrija nevykdė įsipareigojimų kreditoriams nuo 2023 metų pradžios.

35.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022; 2024 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-192-933/2024).

36.       Juridinio asmens nemokumas – būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

37.       Įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Taigi, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024). Tai reiškia, kad net jei ir būtų nustatyta, jog bendrija pagal balanso testą ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nemoki, ši aplinkybė per se (savaime) nesudarytų pagrindo laikyti ją mokia, neįvertinus kitos alternatyvios sąlygos – bendrijos galėjimo laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas), kuris siejamas ir su juridinio asmens gyvybingumu, t. y. būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

38.       Bendrijos 2022 metų balanso duomenimis, bendrija 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 9 676 Eur, jį sudarė 606 Eur ilgalaikis turtas, 9 070 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio – 6 872 Eur atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai, 2 098 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 100 Eur pinigai. Ieškovės įsipareigojimai 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 27 571 Eur (visi jie trumpalaikiai). Iš nurodytų duomenų matyti, kad bendrija jau 2022 metų pabaigoje buvo nemoki pagal balanso testą, t. y. jos įsipareigojimai kreditoriams viršijo turimo turto vertę.

39.       Bendrijos bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. ir 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimis buvo patvirtinti penkių bendrijos kreditorių finansiniai reikalavimai: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – 5 424,63 Eur; 2) UAB „Legal Balance“ – 588,12 Eur; 3) UAB „Žalvaris wood“ – 33 452,71 Eur (neatsiskaitymas pagal sąskaitas faktūras, išrašytas nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2023 m. birželio 28 d.); 4) UAB „Palemono keramikos gamykla“ – 62 402,78 Eur (prievolės nebuvo tinkamai vykdomos nuo 2022 m. gruodžio mėnesio); 5) viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Lietuvos energetikos instituto – 157,30 Eur.

40.       Nurodytų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrijos padėtis 2022 metų pabaigoje ir 2023 metų I ketvirtį buvo sudėtinga. Vis dėlto, vertindamas nemokumo momentą, teismas teisiškai reikšmingomis laikė aplinkybes, kad bendrija 2023 metais dar vykdė veiklą, nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. spalio 4 d. gavo 44 547,45 Eur pajamų, paskutinis bendrijos žaliavų įsigijimas užfiksuotas 2023 m. birželio 23 d., o paskutinis mokėjimas už gautą produkciją – 2023 m. spalio 4 d. (12 791,97 Eur). Savo ruožtu suinteresuotas asmuo N. A. atsiliepime į atskiruosius skundus akcentavo, kad bendrija nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. atliko mokėjimus patalpų nuomotojai UAB „Palemono keramikos gamykla“ (3 000 Eur, 2 200 Eur, 3 700 Eur, 3 050 Eur, 5 000 Eur ir 500 Eur), o nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. atliko mokėjimus žaliavų tiekėjai UAB „Žalvaris wood“ (500 Eur, 1 000 Eur ir 10 000 Eur).

41.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apskųstoje nutartyje bendrijos nemokumo momentas nustatytas netinkamai. Pirma, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-514-567/2025 akcentavo bendrijos negalėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams nuo 2023 metų pradžios. Antra, bendrija, nors ir tęsė veiklos vykdymą 2023 metais, tačiau iš veiklos vykdymo gautos pajamos nepadėjo stabilizuoti bendrijos finansinės padėties ir įsipareigojimai kreditoriams tik didėjo. Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrindžia nei bendrijos mokumo likvidumo testo aspektu, nei jos gyvybingumo. Trečia, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad bendrija balanso testu nemokia laikytina jau 2022 metų pabaigoje. Taigi, bendrijos nemokumo momentas sietinas su bendrijos nemokumu balanso testo aspektu, taip pat įvertinus, kad 2023 metais įsipareigojimai kreditoriams buvo vykdomi tik iš dalies, todėl konstatuotina, jog LMB „Eco Flameed“ nemokia laikoma nuo 2023 metų pradžios.

42.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad juridinio asmens buvusio vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą juridiniam asmeniui ir kreditoriams atsiradimą. Šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (vadovui aiškiai suvokiant, kad juridinis asmuo yra nemokus ir neturi galimybių išvengti bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas). Pakankamai pagrįstų įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, šioje byloje nėra. Tai, kad bendrijai tapus (esant) nemokiai jos buvę vadovai nevykdė pareigos inicijuoti bendrijos nemokumo procesą, šiuo atveju nėra pagrindas pripažinti bendrijos bankrotą tyčiniu, tačiau gali lemti jų civilinę atsakomybę, esant tam nustatytoms sąlygoms.

– dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas)

43.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

44.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad patalpų, kuriose bendrija vykdė veiklą, nuomos sutartis nebuvo bendrijai ekonomiškai nenaudingas ir (ar) nuostolingas sandoris, kadangi bendrija nevengė įsipareigojimų pagal šį sandorį vykdymo, tuo tarpu nuomotoja žinojo apie bendrijos pasirengimą veiklos vykdymui, veiklos pobūdį, pasitikėjo bendrija ir, anksčiau nei 2023 m. spalio mėnesį nenutraukdama sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo, iš dalies prisiėmė riziką dėl įsiskolinimo didėjimo. Apeliantės, nesutikdamos su nurodytomis teismo išvadomis, atskiruosiuose skunduose nurodė, kad teismas neteisingai interpretavo vadovo pareigą dėl nuomos sutarties tęstinumo, kadangi blogėjant bendrovės finansinei padėčiai, vadovas privalėjo imtis aktyvių veiksmų (nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo).

45.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats nuomos sandorio sudarymo faktas, įvertinus tai, kad išsinuomotos patalpos buvo reikalingos bendrijos veiklos vykdymui, negali būti pagrindas pripažinti šį sandorį nenaudingu bendrijai. Tačiau sutiktina su atskirųjų skundų argumentais, kad nuomos sutarties tęstinumas, esant sudėtingai bendrijos finansinei padėčiai, reikšmingai prisidėjo prie bendrijos sužlugdymo. Įvertindamas ar nuomos sutarties tolesnis vykdymas gali būti laikomas sąmoningu blogu bendrovės valdymu, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojančiu požymiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tas faktines aplinkybes, kad patalpos, po jų perdavimo bendrijai, buvo ruošiamos jos veiklai (atliekami tam tikri darbai patalpų pritaikymui, montuojama ir derinama įranga) ir tai reikalavo laiko bei sąnaudų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes priežastiniu ryšiu susiejo su tuo, kad iki 2022 m. gruodžio mėnesio bendrija išsinuomotose patalpose faktiškai nevykdė veiklos, faktiškai galinčios generuoti pelną. Be to, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė tuo metu bendrijai vadovavęs N. A., bendrovės įkūrimo (ir nuomos sutarties vykdymo) pradžioje tuščia eiga testuojant paleidžiama sumontuota patalpose įranga, kad ji nestrigtų gamybos procese. Taigi, šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad dėl veiklos specifikos ir tam tikrų gamybinių, technologinių ypatumų, bendrijos veikla pradėjo generuoti pelną kur kas vėliau, nei pradėjo kauptis įsipareigojimai kreditoriams už nuomą, žaliavas.

47.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti, kad nuomos sandorio sudarymu ir tolesniu jo vykdymu bendrija prie bankroto buvo privesta tyčia, kadangi bendrijos nemokumas šiuo aspektu kilo dėl verslo nesėkmės, kuomet bendrijai jau pradėjus generuoti pajamas iš vykdomos veiklos, įsipareigojimų žaliavų tiekėjai ir nuomotojai mastas tapo toks didelis, kad generuojamos pajamos nebuvo pakankamos įmonės veiklai stabilizuoti. Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020). 

48.       Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad konkrečiais bendrovės sudarytais sandoriais buvo siekiama ne vykdyti įstaigos veiklą ir generuoti pajamas, bet veikti priešingai įstaigos ir (ar) jos kreditorių interesams, vengiant su pastaraisiais atsiskaityti (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti buvus tokius prieš bendriją ir (ar) jos kreditorius nukreiptus suinteresuotų asmenų sąmoningus veiksmus. Tai, kad bendrovė vykdė veiklą, savaime neleidžia daryti išvados, jog bendrovės vadovai tokiu būdu tyčia siekė sukelti jos bankrotą, o ne gauti pajamas ir užtikrinti veiklos tęstinumą. 

-       dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas)

49.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

50.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo aptariamojo požymio konstatavimui, kadangi nenustatyta, kad bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentuose būtų nurodyti neteisingi duomenys apie įmonės finansinius rodiklius, ekonominę būklę, kad tokie duomenys būtų nuslėpti, sunaikinti ir kita. Teismas nustatė, kad bendrija Juridinių asmenų registrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės ataskaitą už 2022 metus, o atsižvelgus į aplinkybę, kad bankroto byla bendrijai iškelta 2024 m. vasario 26 d., tuometinis vadovas S. B. dar neturėjo prievolės Juridinių asmenų registrui pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus. Apeliantės atskirajame skunde nurodo, kad nesant perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų (didžiosios knygos ir kitų) nėra galimybės įvertinti tam tikrų bendrijos ūkinių operacijų teisėtumą. Anot apeliančių, nemokumo administratorei nebuvo perduoti dokumentai, kurie patvirtintų bendrijos savininko sprendimą dėl papildomų įnašų į bendriją, siekiant atkurti mokumą, investavimo sandorių ar verslo plano, o tai reiškia, kad verslo planavimo ir rizikų įvertinimo procedūros faktiškai nevyko.

51.       Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrijos bankroto priežastis. Dėl to, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių, įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neišsaugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

52.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (šiuo metu galiojančio JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu), ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pavyzdžiui, pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat, jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

53.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantėmis, kad šioje bankroto byloje galbūt trūksta objektyvių duomenų apie bendrijos nuosavo turto ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog įmonės bankroto byloje yra žinomi įmonės kreditoriai, kurių sąrašas bei finansinių reikalavimų apimtis yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad nemokumo administratorei 2024 m. kovo 21 d. buvo perduoti bendrijos dokumentai pagal priėmimo–perdavimo aktą, kuriuos S. B. perdavė N. A., aktą parengė buhalterė, be to, nemokumo administratorė perėmė nuomotose patalpose likusias žaliavas. Nors buvęs bendrijos vadovas S. B. neperdavė visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nemokumo administratorei, tačiau vien šio požymio nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti. Savo ruožtu apeliantės nepateikė argumentų bei įrodymų dėl to, kad buhalterinė apskaita įmonėje vesta netvarkingai (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo buvusių bendrijos vadovų veiksmus laikyti sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratorės duomenis apie bendrijos finansus ar sutrukdyti nustatyti bendrijos veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį.

54.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto) pagrindu bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams, o bendrovės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais bendrovės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl bendrovės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019).

-       dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas)

55.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

56.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nemokumo administratorė nenurodė mokėjimų, kuriuos bendrijos vadovai sąmoningai atliko pažeisdami CK 6.9301 straipsnyje nurodytą mokėjimų eiliškumą, žinodami, jog ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti reikalavimų bendrijai neturint pakankamai turto. Apeliančių atskiruosiuose skunduose nurodoma, kad buvęs bendrijos vadovas N. A. vykdė grynųjų pinigų nuėmimą iš bendrijos sąskaitos bei atliko pervedimus sau, taip pat mokėjimus UAB „Finansų ekspertai“, tvarkiusiai bendrovės buhalteriją. Tokiu būdu su vienais kreditoriais buvo atsiskaitoma, o su kitais ne, tačiau galimų pažeidimų tikslus mastas ir pagrįstumas negali būti nustatytas dėl to, kad dokumentai nebuvo pateikti.

57.       Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pavyzdžiui, tęsti bendrovės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė bendrovės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė bendrovės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama bendrovės padėtis. Nemokios bendrovės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš bendrovės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

58.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendrijos banko sąskaitos išrašo nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. duomenis, nesutinka su atskirųjų skundų argumentais, kad bendrija selektyviai atsiskaitinėjo tik su tam tikrais kreditoriais, kadangi iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo atliekami tam tikri mokėjimai ne tik buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei, bet ir nuomotojai, žaliavų tiekėjai bei kitiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrijos banko sąskaitose matomi pavedimai įvairiems kreditoriams, įvertinus tą aplinkybę, kad bendrija, jau susidurdama su rimtais finansiniais sunkumai, nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. spalio 4 d. dar gavo 44 547,45 Eur pajamų, įrodo ne siekį pažeisti įstatyme numatytą mokėjimų eiliškumą ir apriboti visų ar tam tikrų kreditorių galimybes išsiieškoti skolas, tačiau siekį iš dalies sumažinti įsiskolinimus visiems kreditoriams ir tokiu būdu bent iš dalies vykdyti prievoles. Dėl nurodyto daroma išvada, kad tokie bendrijos valdymo organų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip siekis visiškai sužlugdyti bendrovę.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

59.       Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygas ir pagrindus, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60.       Atmetus atskiruosius skundus, apeliantėms bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tačiau  sprendžiamas klausimas dėl priešingą suinteresuotumą byloje turėjusio suinteresuoto asmens N. A. bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskiruosius skundus priteisimo (CPK 93 straipsnis).

61.       Suinteresuotas asmuo N. A. teismui pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 1 200 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimą ir šias išlaidas prašo lygiomis dalimis priteisti iš apeliančių (po 600 Eur iš kiekvienos). Suinteresuoto asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas įvertintinas, be kita ko, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. sutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – Rekomendacijos) nustatytais dydžiais.

62.       Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai sudaro 0,4 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2025 metų II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 954,80 Eur (2 387 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į nurodytą, nusprendžiama, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nurodytą dydį. Pažymima, kad suinteresuotas asmuo teikė vieną atsiliepimą į abiejų apeliančių atskiruosius skundus, byloje nebuvo sprendžiami nauji, teismų praktikoje nenagrinėti, nemokumo teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, be to, apeliančių atskirųjų skundų, į kuriuos buvo rengiamas suinteresuoto asmens atsiliepimas, turinys iš esmės identiškas. Dėl nurodyto, suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sumažinama iki Rekomendacijose numatyto dydžio ir priteisiama lygiomis dalimis iš apeliančių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui N. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Eco Flameed“ (juridinio asmens kodas 306114483) nemokumo proceso administravimui skirtų lėšų ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Palemono keramikos gamykla“ (juridinio asmens kodas 304178964) 954,80 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                Vilija Mikuckienė